Užtikrinant etninės kultūros valstybinę globą Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau Regioninė taryba) 2008 metais tęsė Dzūkijos regiono etninės kultūros strategijos ruošimą, siekė glaudesnio bendradarbiavimo su regiono bendruomenėmis, skatino etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą bei sukauptų vertybių saugojimą ir panaudojimą, regiono vietovių savitumo puoselėjimą.
Regioninės tarybos posėdžiai
2008 m. įvyko trys Regioninės tarybos posėdžiai ir trys renginiai, suorganizuoti tarybos iniciatyva. Kaip ir ankstesniais metais, Regioninės tarybos posėdžiai buvo organizuojami skirtingose regiono vietose. Posėdžiuose dalyvavo kviestiniai svečiai − atsakingi savivaldos darbuotojai, etninės kultūros specialistai, bendruomenių atstovai ir kt.
Kovo 18 d. vyko Regioninės tarybos posėdis LR Seime kartu su Dzūkų bičiulių grupe. Buvo aptarta Dzūkijos regiono etninės kultūros strategija, jos kryptys ir finansavimo galimybės. Tikimasi, kad Dzūkijos regiono etninės kultūros strategija toliau bus svarstoma su naujos kadencijos Seimo nariais. Regionui išlieka aktualūs tokie strateginiai klausimai kaip Dainavos (Dzūkijos) krašto istorijos parengimas, III-ojo Dzūkų kongreso organizavimas, šiuolaikinio informacinio leidinio apie Dzūkiją išleidimas, Alytaus amatų centro įkūrimas ir kt.
Gegužės 31 d. vyko tarptautinis seminaras Ąžuolas Lietuvoje ir Europoje. Šį renginį organizavo ne tik Dzūkijos ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos, bet ir Marijampolės apskrities viršininko administracija, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno draugija ir J. Basanavičiaus sodyba−muziejus. Tai užtikrino renginiui didesnį dėmesį ir paramą.
Birželio 12 d. vyko Regioninės tarybos posėdis Elektrėnų savivaldybėje. Kartu su savivaldybės atstovais aptartos etninės kultūros tradicijų tęstinumo švietimo įstaigose galimybės ir problemos. Po posėdžio aplankyta Literatūros muziejus ir Kietaviškių mokykla.
Spalio 2 d. Regioninės tarybos pirmininko Vygando Čapliko iniciatyva kartu su Dzūkijos nacionaliniu parku suorganizuotas dailininkės Gražinos Didelytės 70-mečio minėjimas Marcinkonių lankytojų centre. Buvo pristatyta dailininkės kūrybos paroda, išryškinanti Dzūkijos krašto tradicijas ir grožį. Parodyti du video filmai (Dailininkė Gražina Didelytė, Sudie) apie dailininkės Gražinos Didelytės gyvenimą ir kūrybą, taip pat pristatyta knyga Gražina Didelytė mūsų atminty.
Lapkričio 24 d. vyko Regioninės tarybos posėdis kartu su Alytaus rajono savivaldybės atstovais, kuriame buvo aptartas pasiruošimas Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui. Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas ir kiti savivaldybės tarnautojai buvo supažindinti su Regioninės tarybos ruošiama Dzūkijos regiono kultūros politikos strategija. Aptartos galimybės organizuoti bendrus Regioninės tarybos ir Alytaus rajono savivaldybės renginius Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Diskutuotos galimybės skatinti tradicinių amatų puoselėtojus.
Lapkričio 25 d. Alytaus apskrities viršininko administracijoje suorganizuotas Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva išleisto leidinio Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra pristatymas regiono savivaldybių atstovams, architektams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Renginio dalyviai buvo supažindinti su šio leidinio tikslais ir rengimo ypatumais. Architektė dr. Aistė Andriušytė supažindino su leidinio struktūra ir medžiagos rinkimo metodika, apibūdino leidinyje publikuojamą medžiagą, informacijos šaltinius ir nusakė pateikiamos informacijos reikalingumą ir panaudojimo galimybes. Taip pat išdėstė savo viltis, kad šis leidinys padės ir paskatins regiono gyventojus labiau saugoti nykstantį medinės architektūros paveldą.
2008 metų etninės kultūros plėtros prioritetų įgyvendinimas Dzūkijos regione
1. Bendruomenių etninės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.
Siekiant aktyviau įtraukti regiono bendruomenes į aktyvią kultūrinę veiklą Regioninės tarybos posėdžiai ir toliau buvo organizuojami skirtingose vietose. Esminis pokytis buvo tai, kad Regioninės tarybos posėdžiai vyko dalyvaujant savivaldybių merams ar jų atstovams. Tokiu būdu Regioninės tarybos veiklos prioritetai ir tikslai buvo pristatyti ne tik už etninės kultūros puoselėjimą atsakingiems darbuotojams, bet ir sprendimus priimantiems asmenims. Tokie Regioninės tarybos posėdžiai vyko Elektrėnų ir Alytaus rajono savivaldybėse.
Posėdžio, kuris buvo organizuotas kartu su LR Seimo Dzūkų bičiulių grupe, vienas iš tikslų buvo aptarti konkrečias priemones, kaip galima padėti bendruomenėms aktyviau dalyvauti tęsiant ir puoselėjant etnokultūrines tradicijas. Dzūkijos regiono strateginėje veiklos programoje numatyti punktai, kuriems reikalingas ir aukštesnio lygio pareigūnų dėmesys. Stiprinant regiono įvaizdį ir savitumą svarstyta III-ojo Dzūkų kongreso organizavimo galimybės. Taip pat aptartas Dainavos akademijos steigimas, Dainavos krašto istorijos parengimas ir kiti regionui aktualūs klausimai. Padedant LR Seimo Dzūkų bičiulių grupės pirmininkui Kęstučiui Daukšiui tikimasi baigti formuoti Dzūkijos (Dainavos) strateginę kultūros plėtros programą ir pradėtus darbus tęsti šios kadencijos Seime.
Stiprinant regioninį bendradarbiavimą ir siekiant geriau suprasti bei įvertinti regionų savitumus, įvyko bendras Dzūkijos ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninių etninės kultūros globos tarybų organizuotas tarptautinis seminaras Pirmas pokalbis apie Europos ąžuolus Ožkabaliuose. Tarptautiniam seminarui talkino aktyvus informacinis žurnalas Baltijos miškai ir mediena, kuris net per keturis numerius (balandžio, gegužės, birželio, liepos) spausdino seminaro medžiagą, kuri labai įdomi ir vertinga. Kaip antai, prof. Wolfgang Althof iš Rostoko straipsnis pateikia įdomią medžiagą apie ąžuolus Vokietijos Mecklenburgo - Pomeranijos regione, dr. Bernd Heim - Tiuringijos regione. Atvykusi politologe Erna Tietz iš Šveicarijos Ciūricho regiono, pasakojo apie ąžuolų atkūrimą šios šalies kraštovaizdyje. Visa tai labai aktualu, nes ąžuolai - svarbi regioninio, ne tik gamtinio, bet ir etnokultūrinio bei mitologinio tapatumo dalis. Bet svarbiausia, jungiantis su įvairiomis giminingomis organizacijomis, galima sėkmingai išeiti į tarptautinį regioninį bendradarbiavimą.
Tai naujas Regioninių tarybų veiklos bruožas. Tikslinga ateityje rengti ne tik bendrus renginius, bet būtų galima surengti bent po vieną metuose bendrą kaimyninių regionų Tarybų posėdį.
Aktyviai bendradarbiauta su regiono vietinėmis bendruomenėmis. Aptarti galimi bendri darbai su Lietuvos Totorių Raižių bendruomene, pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį bei 2010 m. minint Žalgirio mūšio metines. Svarstyta galimybė Raižiuose atidaryti totorių buities daiktų ir kultūros ekspoziciją.
2. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose.
Įgyvendinant šį tikslą etnologės Onutės Šakienės iniciatyva buvo organizuotas Regioninės tarybos posėdis Elektrėnų savivaldybėje. Regioninės tarybos nariai buvo supažindinti su veikla etninės kultūros srityje. Palyginti jaunoje savivaldybėje ir dar neturinčioje etninės kultūros puoselėjimo tradicijų, vyksta gerai ir tikslingai organizuota veikla. Tradicijų tęstinumo garantas yra aktyvus darbas švietimo įstaigose. Pažymėtina Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus stipri edukacinė veikla. Gerai prižiūrimi ir tikslingai naudojami muziejaus eksponatai. Ekspozicija nuolat papildoma rengiant moksleivių etnografines ekspedicijas. Įsteigtas muziejininkės-etnologės etatas. Labai gerai įrengtas Literatūros ir meno muziejus, kuris ir toliau plečia savo veiklą. Nuoširdus dėmesys istorijai ir etninei kultūrai nepalieka abejingų šių įstaigų lankytojų. Savivaldybės biblioteka nemažai dėmesio skiria ne vien tik informacijos kaupimui, bet ir sklaidai.
Pažymėtina, kad regionų paribio teritorijose yra tam tikrų neaiškumų apsisprendžiant kuriam regionui save priskirti. Gerinant informacijos prieinamumą reikalinga vieninga regioninė elektroninė informacinė sklaidos sistema.
Regioninės tarybos nario Vytuolio Valūno iniciatyva daugiau dėmesio skiriama etninės kultūros puoselėjimui Alytaus miesto švietimo įstaigose. Regioninės tarybos nario užimamos atsakingos pareigos Alytaus miesto savivaldybėje ir aktyvi veikla Regioninėje taryboje duoda gerų rezultatų. Siekiant užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo ir tradicijų tęstinumą, reikia dirbti ne tik suplanuotus darbus, bet ir apie nuveiktus darbus rinkti informaciją, ją sisteminti ir skleisti. Tai galėtų būti pavyzdys kitoms regiono savivaldybėms.
Informaciją apie krašto tradicijas, padavimus ir legendas galima skleisti pasitelkus ir profesionalius menininkus. Kaip pavyzdį, galima pateikti Regioninės tarybos organizuotą renginį, minint Gražinos Didelytės 70-metį. Dailininkės kūryboje išskirtinis dėmesys skiriamas vaizduojant ir garsinant Dainavos kaštą. Norint, kad jos kūrybinis palikimas atliktų aktyvų vaidmenį puoselėjant krašto kultūrą, reikia skirti daugiau dėmesio jo viešinimui.
Reprezentuojant regionus ir populiarinant regiono etninę kultūrą reikia daugiau dėmesio skirti ir šiuolaikiniams menininkams, kurių kūryboje dominuoja charakteringi krašto kultūrai ar kraštovaizdžiui motyvai.
3. Tradicinių amatų ir verslų gaivinimas ir plėtra
Svarbus vaidmuo puoselėjant tradicinius amatus tenka muziejams. Muziejai, kurie vykdo aktyvią edukacinę programą ir suderina surinktų vertybių eksponavimą su mokymo reikmėmis, sulaukia kur kas daugiau lankytojų. Tuo įsitikino Regioninės tarybos nariai po posėdžio Elektrėnuose, aplankę Kietaviškių mokyklos etnografinį muziejų ir susipažinę su veiklos programa.
Besiruošiant minėti Lietuvos tūkstantmetį didelis dėmesys skirtas bendradarbiavimui su regiono savivaldybėmis, aptariant tradicinių amatų pristatymo galimybes. Planuojama Dauguose organizuoti amatininkų dirbinių ir amatų demonstravimo mugę, kurioje atskiros seniūnijos galėtų demonstruoti tam tikro šimtmečio amatus ir tradicijas.
4. Etninės kultūros pristatymas visuomenei (svarba kuriant Lietuvos įvaizdį).
Vykdydama šią veiklą Regioninės tarybos nariai siekė aktyviau skleisti informaciją apie regiono etninę kultūrą. Pažymėtina Regioninės tarybos narės Alinos Listopadskienės iniciatyva, kuri pažintinėse ekskursijose daug dėmesio skyrė tradiciniam kraštovaizdžiui, senųjų kaimų apžvalgai ir tradicinei medinei skulptūrai.
Bendradarbiaujant su regiono savivaldybėmis pasiekta tam tikrų rezultatų: Alytaus rajono savivaldybės Lietuvos tūkstantmečio programos planuose atsirado Tūkstantmečio ąžuolynas, tradicinių amatų šventė ir kiti etninę kultūrą puoselėjantys renginiai.
Reikšmingas vaidmuo apžvelgiant tradicijas ir viešai pristatant regione etninę kultūrą tenka Varėnos Grybų šventei. Regioninės tarybos narė Lina Būdienė, šventės organizacinio komiteto narė, aktyviai prisidėjo ruošiant šventės pristatymą užsienio delegacijoms.
5. Etnoarchitektūros tyrinėjimas, kaimo ir miestelių etnografinių bruožų išsaugojimas.
Šiais metais šiai veiklai buvo skirtas įpatingas dėmesys. Etninės kultūros globos tarybos išleisti rekomendacinio pobūdžio leidiniai apie tradicinę kaimo architektūrą buvo labai reikalingi ir būtini, siekiant išsaugoti kaimo medinį paveldą ir pritaikyti jį nūdienos gyvenimui. Regioninės tarybos iniciatyva buvo organizuojami šių leidinių pristatymai savivaldybių darbuotojams, architektams ir kt. besidomintiems etnoarchitektūra žmonėms.
Bendrame renginyje su Suvalkijos (Sūduvos) regionine etninės kultūros globos taryba buvo pristatyti Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra ir Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra leidiniai. Renginyje dalyvavo Kauno ir Prienų rajonų architektai bei kiti besirūpinantys medinės architektūros tradicijomis ir atsakingi savivaldybių darbuotojai. Regionų paribio teritorijose daug diskutuojama apie charakteringus tradicijų bruožus. Diskusijose paminėta, kad tai rekomendacinio pobūdžio leidiniai, tik reikia leisti gyventojams rinktis išlaikant vieno ar kito regiono būdingus bruožus. Leidinys įvertintas gerai, tik daugelis apgailestavo dėl mažo tiražo.
Pastebėjimai dėl Regioninės tarybos veiklos
Išlieka aktualūs klausimai dėl neišnaudojamų galimybių turistams patraukliuose miestuose skleisti informaciją apie regioną. Tarkime, kad ir Vilniaus turizmo informacinis centras galėtų tapti aktyviu Dzūkijos regiono reklamuotoju.
Taip pat lieka neišspręsti uždaviniai ir dėl dzūkiško suvenyro. Šiuo klausimu trūksta iniciatyvos iš Tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus. Regione, apskritai, silpna šio skyriaus veikla, o tokia organizacija galėtų žymiai aktyviau prisidėti puoselėjant ir skleidžiant tradicinių amatų ir verslų tradicijas.
Pastebimas regione trūkumas renginių, formuojančių tradicijas ir pristatančių kūrėjus bei jų pasiekimus.
Taip pat pasiliko ir praeitų metų Regioninės tarybos darbo organizacinės problemos: posėdžių metu sunku surinkti kvorumą reikalingiems sprendimams priimti. Reikia rasti priemones, kurios galėtų skatinti Regioninės tarybos narių aktyvumą. Tikslinga būtų, kad Tarybos nariai globotų kokią nors jiems priskirtą sritį.
Reikia siekti geresnio bendradarbiavimo su savivaldybėmis. Tikslinga būtų bent kartą metuose turėti bendrą susitikimą.
Gerų atsiliepimų sulaukta apie Dzūkijos tradicinės kaimo architektūros leidinį. Reikėtų ieškoti lėšų pakartotiniam leidimui, nes yra didelis poreikis šio leidinio panaudojimui. Galbūt būtų galimybė leidinį platinti skaitmeniniu būdu: kompaktinių plokštelių ar internetinės erdvės pagalba.
Daug etninės kultūros specialistų savo veikloje naudojasi prof. Liberto Klimkos straipsniais. Gal būtų tikslinga paruošti populiarų leidinuką straipsnių rinkinį įvairiomis temomis, lengvą skaitymui tiek etnokultūros specialistams, tiek jaunimui ir vaikams.
Reikia pagalvoti ir apie regiono sąskaitą banke, tuomet būtų galima ieškoti paramos. Dzūkijoje daug stiprių įmonių ir verslininkų.
Reikia daugiau dėmesio skirti kultūros strategijai, be jos neįmanomas geras darbo planavimas.
Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Vygandas Čaplikas
Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas Dzūkijos regionui Arvydas Švirmickas
