Regioninių tarybų veikla 

2008 m. Aukštaitijos tarybos veikla

 Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba) 2008 metais veikė pagal šiuos prioritetus:

1) skirti didesnį dėmesį etninės kultūros specialistų problemai ir kvalifikacijos kėlimui etninės kultūros srityje;
2) skatinti regiono vaikų užimtumą etnine veikla formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigose bei organizacijose;
3) skirti didesnį dėmesį regiono bendruomenių stiprinimui etnokultūriniu pagrindu;
4) rūpintis aukštaičių etninio tapatumo puoselėjimu.

Daugiausia dėmesio 2008 m. Regioninės tarybos veikloje buvo skiriama vaikų ir jaunimo etninio ugdymo problemoms spręsti.

Regioninės tarybos posėdžiai

Per ataskaitinį laikotarpį surengti keturi Regioninės tarybos posėdžiai: du išvažiuojamieji (Sudeikiuose, Utenos r., ir Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Kulionyse, Molėtų r.) ir du Panevėžyje.

Vasario 29 d. posėdyje buvo aptartos etninės kultūros specialistų paklausos regione problemos ir etninės kultūros dėstymo Aukštaitijos mokyklose situacija. Ruošiantis posėdžiui buvo surinkta informacija iš visų regiono savivaldybių apie etnokultūros specialistus ir etninės kultūros dėstymą (apibendrinantys duomenys pateikti 5 lentelėje).

5 lentelė. Etninės kultūros specialistai ir etninės kultūros dėstymas Aukštaitijos regione

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad etninė kultūra kaip fakultatyvas dėstoma tik 2 Jonavos, 1 Joniškio, 1 Kaišiadorių, 10 Kauno, 4 Kėdainių, 2 Kupiškio, 4 Širvintų, 2, Švenčionių, 2 Ukmergės rajonų bei 6 Panevėžio ir 1 Visagino miestų mokyklose. Kitur etninė kultūra nedėstoma dėl specialistų trūkumo. Nepakanka specialistų regione ir folkloro kolektyvams vadovauti bei etninę veiklą savivaldybėje koordinuoti. Etninės veiklos koordinatoriai yra tik Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Utenos rajonų bei Panevėžio ir Visagino miestų savivaldybėse.

Posėdyje taip pat buvo aptartos mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybės Pedagogų profesinės raidos centre. Šį klausimą plačiau pateikė posėdžio viešnia – Pedagogų profesinės raidos centro etninės kultūros metodininkė Ona Verseckienė. Posėdyje nutarta pasitelkti Aukštaitijos regiono mokyklose dirbančius etninės kultūros konsultantus, specialistus ir, padedant Pedagogų profesinės raidos centro metodininkei O. Verseckienei, pradėti rengti Etninės kultūros dėstymo programas. Posėdyje buvo pristatytos Pedagogų profesinės raidos centro parengtos etninės kultūros mokymo priemonės.

Regioninės tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė pristatė 2008 metų Regioninės tarybos veiklos uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti. Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė pateikė apibendrintą informaciją apie 2008 m. Aukštaitijos regione vykdomus etninės veiklos projektus bei jų finansavimą iš valstybės lėšų (6 lentelė. Vykdomų projektų skaičius ir gaunamos lėšos iš dalies atspindi savivaldybių aktyvumą plėtojant etninę kultūrą regione.

6 lentelė. Aukštaitijos savivaldybių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų 2008 m. valstybės finansuoti etninės kultūros projektai

Eil. Nr.	Savivaldybė	Finansuotų projektų skaičius	Gauta valstybės lėšų iš respublikinių fondų
1.	Anykščių rajonas	7	33 000
2.	Biržų rajonas	3	7 000
3.	Ignalinos rajonas	4	12 000
4.	Jonavos rajonas	2	8 000
5.	Joniškio rajonas	5	15 500
6.	Kaišiadorių rajonas	5	16 500
7.	Kauno rajonas	5	11 500
8.	Kėdainių rajonas	3	10 000
9.	Kupiškio rajonas	8	75 000
10.	Molėtų rajonas	2	6 000
11.	Panevėžio miestas	6	22 000
12.	Panevėžio rajonas	6	17 000
13.	Pakruojo rajonas	1	4 000
14.	Pasvalio rajonas	6	35 000
15.	Rokiškio rajonas	9	46 000
16.	Radviliškio rajonas	1	2 000
17.	Širvintų rajonas	4	13 000
18.	Švenčionių rajonas	7	20 500
19.	Ukmergės rajonas	10	51 000
20.	Utenos rajonas	8	130 000
21.	Visagino miestas	0	0
22.	Zarasų rajonas	8	44 000

Iš lentelėje pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad tose savivaldybėse, kur yra sukurta Etninės kultūros plėtros programa ir veikia aktyvios savivaldybių etnotarybos, veikla intensyvi, o rezultatai matomi visoje šalyje – tai Kupiškio, Utenos ir Zarasų rajonai. Etninės kultūros plėtros programos vis dar nėra sudarytos Kėdainių, Rokiškio, Radviliškio, Anykščių, Molėtų rajonuose, čia neveikia ir visuomeninės Etninės kultūros tarybos. Nutarta surengti išvažiuojamuosius pasitarimus į tas savivaldybes, kur Etninės kultūros plėtros programa įgyvendinama vangiai.

Posėdyje buvo svarstytas Aukštaičių etninės kultūros globos fondo valdybos sudarymo klausimas. Nutarta fondo valdybos galutinai neformuoti, kol nenumatyti visi kandidatai. Regioninės tarybos pirmininkė informavo, kad pagal Regioninės tarybos darbo reglamentą tris posėdžius iš eilės praleidę nariai gali būti išbraukti iš Regioninės tarybos narių sąrašo. Daugiau kaip keturiuose Regioninės tarybos posėdžiuose nesilankė Asta Sieliūnienė, deleguota Visagino savivaldybės, ir Alytė Šiekštelienė, deleguota Švenčionių savivaldybės. Nutarta kreiptis į šias savivaldybes dėl naujų narių delegavimo.

Gegužės 9 d. posėdyje, kuris vyko Sudeikiuose, Utenos r., buvo aptarti etninės kultūros ugdymo Utenos rajono švietimo įstaigose pasiekimai ir problemos. Apie etninės kultūros ugdymo situaciją Utenos krašte kalbėjo Utenos lopšelio-darželio „Želmenėlis“ direktorė Sigita Balčiūnienė. Apie vaikų etninį ugdymą muzikiniu pagrindu kalbėjo etninės kultūros mokytoja ekspertė Elena Kiškienė. Su posėdžio svečiais Salamiesčio (Kupiškio r.) vaikų folkloro kolektyvo „Vijūnytė“ vadove Alma Pustovaitiene, Utenos vaikų muzikos mokyklos mokytoja etnomuzikologe Rima Garsoniene, Panevėžio jaunimo folkloro ansamblio „Sierčikai“ vadove etnomuzikologe Lina Viliene bei Panevėžio savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyr. specialistu etnomuzikologu Gvidu Viliu kalbėta apie vaikų etninį švietimą bei vaikų folkloro kolektyvų ugdymą. Nutarta rudenį surengti praktinį seminarą ar konferenciją etninio ugdymo klausimams Aukštaitijos regione spręsti. Regioninės tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė aptarė Etninės kultūros programų Aukštaitijos regiono mokykloms kūrimo grupės sudarymo problemas. Nutarta kol kas tokios grupės nesudaryti, nes yra rengiami bendrieji moduliai.

Spalio 2 d. posėdyje, kuris vyko Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Kulionyse, Molėtų r., kartu su Etninės kultūros globos tarybos nariais buvo svarstomos svarbiausios etninės kultūros problemos Aukštaitijos regiono savivaldybėse. Kalbėję visi Regioninės tarybos nariai išskyrė vieną svarbiausią problemą – koordinatorių savivaldybėse ir etnokultūros specialistų trūkumą tiek mokyklose, tiek folkloro kolektyvuose. Nutarta kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl etninės kultūros specialisto pareigybės būtinumo savivaldybėse. Taip pat svarstytas Regioninės tarybos narių pakeitimo klausimas. Posėdyje patvirtintos naujos Regioninės tarybos narės: Ignalinos rajono savivaldybės deleguota Marija Kirkienė vietoj Sigutės Mudinienės ir Visagino savivaldybės deleguota Dalia Savickaitė vietoj Astos Sieliūnienės.

Gruodžio 18 d. posėdyje buvo patvirtinta Regioninės tarybos 2008 m. veiklos ataskaita, taip pat 2007 – 2008 metų Regioninės tarybos pirmininkės Liudvikos Trasykytės veiklos ataskaita. Buvo pristatyti naujai patvirtinti Regioninių tarybų nuostatų pakeitimai, pagal kuriuos po dviejų kadencijų privalo būti keičiamas Regioninės tarybos pirmininkas ir Regioninės tarybos atstovas Etninės kultūros globos taryboje. Posėdyje vieno balso persvara nauju Aukštaitijos regioninės tarybos pirmininku išrinktas Petras Blaževičius, deleguotas Panevėžio apskrities viršininko administracijos. Taip pat posėdyje buvo aptartas Regioninės tarybos 2009 m. veiklos prioritetų projektas.

Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo vykdymo, Etninės kultūros plėtros valstybinės bei Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programų koordinavimas

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos vykdymui buvo skirti trys Regioninės tarybos posėdžiai, kuriuose išanalizuotos etninės kultūros dėstymo mokyklose, etninės veiklos projektų finansavimo, specialistų kvalifikacijos kėlimo bei etatinio specialisto, kuruojančio etninę veiklą savivaldybėse, problemos.

Birželio mėn. parengti rekomendacinio pobūdžio raštai dėl valstybinių etninės kultūros krypties programų vykdymo ir koordinavimo regiono savivaldybėse bei būtinumo turėti šias programas (Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, Tautinio paveldo produkto įstatymas, reglamentuojantis tradicinių amatų vystymą, tradicinių produktų gamybą ir sertifikavimą, tradicinių mugių atgaivinimą ir sertifikavimą regione ir kraštuose, Nacionalinė kaimo plėtros programa, 2003 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją ir įsipareigojo sukurti Nematerialaus kultūros paveldo registrą, kuriame turime sukurti savo krašto etninės kultūros vertybių informacinę sistemą ir kt.) kuruojančius specialistus. Gauti atsakymai tik iš trijų savivaldybių – Panevėžio miesto ir rajono bei Kauno rajono, kur teigiama, kad tokius specialistus savivaldybės turi. Atsilaisvinus Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros skyriuje etatui, rugsėjo mėn. rekomendavome Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriui Juozui Varžgaliui priimti dirbti etninės kultūros specialistą, tačiau buvo priimtas darbuotojas turizmui, ne etninei kultūrai. Biržų rajono savivaldybės administracija, tarpininkaujant Regioninės tarybos narei Linai Vireliūnienei, sukūrė etatą etninės kultūros specialistui, tačiau kol kas tinkamo specialisto neranda. Taigi etninės kultūros specialistų problema regione ir toliau lieka aktuali.

Spalio mėn. bendrauta su Radviliškio rajono savivaldybės meru Antanu Čepononiu, Kultūros ir sporto skyriaus vedėju Augenijumi Jurgausku, surinkta informacija apie etninės kultūros situaciją Radviliškio rajone. Lapkričio 11 d. buvo numatytas išvažiuojamasis posėdis, deja, prasidėjus taupymo politikai, numatytas posėdis Radviliškyje neįvyko. Gruodžio mėn. susitikime su Molėtų rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėja Nijole Kimbartiene aptartos galimybės dėl Etninės kultūros plėtros programos sukūrimo, numatytas išvažiuojamasis posėdis Molėtuose. Per pastaruosius metus, kai buvo patvirtinta Etninės kultūros plėtros programa ir sukurtos visuomeninės etninės kultūros tarybos, pastebimai suaktyvėjo etninė veikla Joniškio, Pasvalio, Ukmergės rajonų savivaldybėse.

Balandžio 15 d. įvyko išvažiuojamasis pasitarimas Joniškio rajone, kur kartu su savivaldybės vadovais, rajono mokytojais, neformaliojo ugdymo vadovais buvo aptartos vaikų etninio ugdymo galimybės. Pasitarime dalyvavo Joniškio savivaldybės meras Romaldas Gadeikis, Regioninės tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė, Regioninės tarybos narė Liucija Bertulienė, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, Švietimo plėtotės centro direktoriaus pavaduotoja Elena Motiejūnienė. Pokalbyje susipažinta su etninio ugdymo situacija Joniškio savivaldybėje, išklausyti rajono „Tramtatulio“ konkurso laureatai, pristatyti geriausi moksleivių etninio ugdymo pavyzdžiai Lietuvoje, pristatytos etninio ugdymo programos.

Bendradarbiauta su Panevėžio apskrities viršininko administracija, formuojant apskrities įvaizdį ir regiono kultūros plėtros strategiją, dalyvauta apskrities Kultūros ir meno tarybos veikloje. Bendrauta su Panevėžio apskrities viršininke Gema Umbrasiene ir Panevėžio miesto meru Vitu Matuzu dėl rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus likimo.

Keliant kvalifikaciją etninės kultūros srityje ir bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejaus etninės kultūros skyriumi buvo surengti du seminarai Aukštaitijos folkloro kolektyvų vadovams, darželių ir mokyklų muzikos mokytojams: lapkričio 19 d. seminaras „Folkloras – universali vaikų ugdymo terpė“, gruodžio 12 d. – „Nuo sutartinių iki romansų“. Vasario 6 d. Panevėžio kolegijoje buvo pristatytos mokymo priemonės, kompaktinės plokštelės ir kiti naujausi leidiniai, skirti etninei kultūrai.

Koordinuojant Pilietinio ir tautinio ugdymo programos vykdymą, kovo mėn. buvo surinkta informacija apie šios programos projektus ir jų finansavimą regione. Sausio mėn. dalyvauta Panevėžio miesto pilietinio ir tautinio ugdymo projektų ekspertavimo darbe. Padėta surengti ir sausio 25 d. dalyvauta Subačiuje (Kupiškio r.) vykusioje pirmojoje Panevėžio apskrities moksleivių amatų šventėje. Teikta rekomendacija Kupiškio etnografijos muziejaus rengtam tautinio ugdymo projektui „Senoji sėlių žemė“, birželio 30 d. dalyvauta šio projekto renginiuose: regiono moksleivių darbų, skirtų sėlių krašto piliakalniams, konkurse bei regiono senųjų amatų dienoje. Teikta rekomendacija Panevėžio jaunimo mokyklos tautinio ugdymo projektui, dalyvauta šio projekto renginiuose: pokalbyje „Kalendorinių rudens švenčių papročiai ir jų semantika“, advento vakaronėje „Kūčios – susitaikymo ir darnos šventė“. Kovo 7 d. Kamajuose (Rokiškio r.) dalyvauta tautinio ir pilietinio ugdymo šventėje „Bažnyčia ir valstybingumas“, skirtoje poetui Antanui Strazdui; susipažinta su Kamajų mokyklos vykdomu pilietinio ir tautinio ugdymo projektu „Aš – vienmetis su valstybe“. Kovo 30 d. lankytasi Valakėlių kultūros centro (Pasvalio r.) rengtoje III-čioje Aukštaitijos vaikų folkloro šventėje „Vaikų Velykėlės“. Teikta rekomendacija Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkės Jurgos Milerienės stipendijai edukaciniam projektui „Aukštaitiško muzikavimo mokykla“ gauti. Lankytasi 8-iuose šio edukacinio projekto užsiėmimuose, susipažinta su tiksliniu skirtų lėšų panaudojimu. Teiktos konsultacijos mokytojams, rengusiems vaikus respublikiniam vaikų – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursui „Tramtatulis“, dalyvauta šio konkurso atrankiniuose turuose, Panevėžio miesto ir rajono vertinimo komisijų darbe. Vasario 12 d. surengta paroda ir susitikimas su fotomenininku Juozu Valiušaičiu ir aktore Diana Anevičiūte, pristatytas prof. Liberto Klimkos ir Juozo Valiušaičio sudarytas kalendorius „Nugrimzdusis Vilnius“. Balandžio 11 d. dalyvauta Kupiškio miesto moksleiviams skirtame renginyje „Strazdelis – valnas paukštelis“. Birželio 3 d. dalyvauta Persitvarkymo sąjūdžio 20-mečiui skirtoje Visuotinėje tautinio ugdymo pamokoje. Lankytasi dienos užimtumo ir vasaros stovyklose, Jurginių, Sekminių ir Advento renginiuose Panevėžio miesto darželiuose. Bendradarbiaujant su Panevėžio kolegija ir Panevėžio miesto Švietimo skyriumi, spalio 29 d. surengta konferencija „Mokinių užimtumas Panevėžio mieste: patirtis ir problemos“, kurioje Vitalija Vasiliauskaitė perskaitė pranešimą „Kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas moksleivių tautinio ugdymo procese“. Regioninės tarybos narė Regina Lukminienė kuravo projektą „Etninis paveldas – Kėdainių krašto jaunuomenei“. Regioninės tarybos narė Vilma Mulevičiūtė organizavo etnografines ekspedicijas Ukmergės miesto mokytojams ir moksleiviams. Regioninės tarybos narė Rimutė Vitaitė, prisidėdama prie jaunimo tautinio ugdymo, birželio 14 – 15 d. surengė tradicinį, jau šeštąjį, jaunimo folkloro festivalį „Zalvynė“.

Etninės veiklos projektų ekspertavimas ir rekomendacijos

Bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, kultūros įstaigoms padėta parengti 12 etninės kultūros projektų, kurie visi gavo dalinį finansavimą. Įvairiems etninės kultūros projektams, programoms, individualiems prašymams gauti dalinį finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo ir Kultūros ministerijos etninės kultūros ir regionų kultūros programų rėmimo parašytos 23 rekomendacijos:

1. Katinų bendruomenės šventė „Saula nusilaide“ (Katinų bendruomenė, 11. 26).
2. Edukacinė programa „Kelionė laiku“ (Panevėžio kraštotyros muziejus, 11. 12).
3. Projektas „Etnologui Jonui Baliui – 100 metų“ (Kupiškio kultūros centras, 11. 07).
4. Projektas „Nibragalio kaimo etninis paveldas“ (Nevėžio bendruomenė, 11. 12).
5. Mokslinė konferencija „Iš Panevėžio praeities: prie Lietuvos Tūkstantmečio slenksčio“ (Panevėžio kraštotyros muziejus, 11. 26).
6. Projektas „Renginių ciklas „Gabrielės namų šviesa“ Puziniškio dvare“ (Asociacija „Bitės namai“, 11.11).
7. Projektas „G. Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraščio“ leidyba“ (Asociacija „Bitės namai“, 11. 27).
8. Projektas „Trakiškio bendruomenės etninio paveldo puoselėjimas ir sklaida“ (Trakiškio bendruomenės namai, 11.13);
9. Projektas „Vaikų Sekminės“ (Smilgių kultūros centras, 12.03);
10. Kompaktinės plokštelės „Nibragalio kaimo dainos“ parengimas (Miežiškių kultūros centras, Nevėžio bendruomenė,12.05);
11. „Šiaurės Lietuvos kanklių muzikos šventė“ (Krekenavos kultūros centras, 12.02);
12. Seminarų ciklas „Panevėžio apskrities folkloro kolektyvų ugdymas“ (Panevėžio kraštotyros muziejus, 12.08);
13. Respublikinė duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“ (Miežiškių kultūros centras, Nevėžio bendruomenė, 12.05);
14. Panevėžio apskrities folkloro ir liaudiškos muzikos šventė „Sueisim, sustosim, dainuosim“ (Panevėžio etninės kultūros skyrius, 12.08);
15. Folkloro kolektyvo „Jorija“ kompaktinės plokštelės išleidimas (Kėdainių kultūros centras, 12.02);
16. Folkloro kolektyvo „Lokauša“ kompaktinės plokštelės išleidimas (Krekenavos kultūros centras, 12.04);
17. Edukacinis projektas „Margučių raštai prabyla“ (Panevėžio kraštotyros muziejus, 12.05);
18. Projektas „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių fiksavimas Kėdainių rajone“ (Kėdainių krašto muziejus, 12.02);
19. Katalogo, skirto G. Petkevičaitei-Bitei, leidyba (Panevėžio kraštotyros muziejus, 12. 02);
20. Projektas „Etninių edukacinių renginių ciklas“ (Tiltagalių kultūros centras, 12. 05).
21. Restauratoriui Stanislovui Grubliauskui profesinei kvalifikacijai kelti (Panevėžio mokslo ir studijų rėmimo fondas, 03.19).
22. Projektas „Senolių kanklės“ (Panevėžio kultūros centras „Linelis“, 02.07).
23. Projektas „Laiko žingsniai“ (Panevėžio bendruomenių rūmai, 02.07).

Aukštaitijos etninio savitumo išsaugojimas

Rūpestis aukštaitiško tapatumo puoselėjimu – kasdieninis visų Regioninės tarybos narių darbas. Rugsėjo 22 d. inicijuotas Baltų vienybės dienos paminėjimas. Buvo išsiųstas kreipimasis į regiono savivaldybes su prašymu tą dieną iškelti Aukštaitijos regiono vėliavą. Ypač gražų renginį Baltų vienybės dienai surengė Kupiškio etnografijos muziejus ir Kultūros centras, pasikviesdamas svečius iš Latvijos ir visų Lietuvos etnografinių regionų. Kovo 14 d. vykta į Kupiškį, kovo 28 d. – į Rokiškį, į tradicinės kasmetinės tautodailininkų darbų parodos vertinimą ir aptarimą, darbų į Panevėžio regiono parodą atrinkimą. Balandžio 11 d. dalyvauta ataskaitinės Panevėžio regiono tautodailininkų parodos atidaryme. Puoselėjant regiono tapatybę liepos 5 d. Kupiškio kultūros centras surengė tarptautinę konferenciją „Lino kelias per Europą“, kurioje aktyviai dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos nariai Libertas Klimka, Irena Seliukaitė, Liudvika Trasykytė. Regiono tarybos nariai prisidėjo prie konferencijos organizavimo (Violeta Aleknienė), rezoliucijų parengimo (Vitalija Vasiliauskaitė), Liudvika Trasykytė skaitė pranešimą „Lininkystės ir audimo tradicijos Aukštaitijoje šiandien“. Liepos 5 d. dalyvauta Panevėžio apskrities meno šventėje Pasvalyje, vertinti regiono folkloro kolektyvų pasirodymai. Liepos 10 d. dalyvauta Upytės eksperimentinio ūkio surengtame seminare „Pluoštiniai augalai Lietuvoje: tradicijos, technologijos ir naujovės“; su mokslininkais, Žemės ūkio ministerijos darbuotojais kalbėta apie tradicinės linininkystės išsaugojimo galimybes. Rugsėjo 6 d. kartu su Panevėžio kraštotyros muziejumi padėta parengti ir įgyvendinti projektą „Linas ir vilna aukštaičio ūkyje“. Regioninės tarybos narė Nida Lungienė ketvirtą kartą Salų dvare (Rokiškio r.) rengė langinių tapymo plenerą. Šiemet pleneras buvo skirtas ir švilpynių gamybai, plenere dalyvavo menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Liepos 15 d. lankytasi šiame plenere, aptarti dailininkų darbai, pristatyti Etninės kultūros globos tarybos leidiniai apie tradicinę kaimo architektūrą, dekoratyvias gyvenamojo namo detales. Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. kartu su Labanoro, Sirvėtos, Gražutės regioninių parkų darbuotojais surengtos dvi ekspedicijos po Rytų Aukštaitijos kaimus, fiksuojant etninę architektūrą, tradicinius darželius, kryždirbystės paminklus. Parengta medžiaga leidiniui „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“. Regioninės tarybos narys Algis Svidinskas rugsėjo mėn. surengė jau antrąjį respublikinį tarmiškos kūrybos konkursą, prie kurio organizavimo prisidėjo ir kiti Regioninės tarybos nariai. Spalio 24 d. dalyvauta Kupiškio etnografijos muziejaus surengtoje konferencijoje „Seserų Stefanijos, Mikalinos, Elvyros Glemžaičių palikimas Lietuvoje“ ir liaudies tekstilės bei aukštaičių tautinio kostiumo parodoje „Pravėrus seserų Glemžaičių skrynią“, kalbėta apie tradicines šeimos vertybes. Spalio 25 d. Anykščiuose vyko tradicinis Utenos apskrities liaudiškos muzikos (romansų) festivalis „Aukštaitijos žiedynai“. Gruodžio 3 d. dalyvauta kalbininko ir tautotyrininko Petro Būtėno premijos įteikime (Lietuvių kalbos institute). Premija buvo įteikta panevėžietei Birutei Goberienei ir kalbininkui Aldonui Pupkiui už atsiminimų knygą apie Panevėžio krašto kalbininką Juozą Balčikonį. Gruodžio mėnesį dalyvauta adventinėse vakaronėse, skaitytos paskaitos „Paslaptingas ir viltingas Adventas“, „Senieji Advento papročiai ir jų prasmė“, „Atbėga elnias devyniaragis“, „Aukštaitiškų Kūčių belaukiant“, „Kūčios – susitaikymo ir darnos šventė“.

Bendradarbiauta su nevyriausybinėmis organizacijomis. Balandžio 14 d. dalyvauta Lietuvos Kultūros fondo, Vydūno, N. Rericho, „Ethos“ draugijų rengtoje tarptautinėje konferencijoje „Kultūra po Aukštaitijos dangumi“, Vitalija Vasiliauskaitė perskaitė pranešimą „Visuomeninių kultūros organizacijų indėlis į regiono kultūrą: siekiai, realybė, problemos“. Konferenciją inicijavo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas. Aktyviai bendradarbiauta su sambūriu „Rytų aukštaičiai“. Praėjusiais metais Algio Svidinsko suburtas sambūris galėtų tapti Regioninės tarybos atskiru subregionu. Akivaizdžiai matyti, kad Regioninės tarybos pagalba ryškiau juntama Panevėžio apskrityje – ten, kur aktyviau veikia Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui. Labai svarbu, kad naujasis sambūris aktyvintų Rytų Aukštaitiją. Aktyviai buvo bendradarbiauta su asociacija „Bitės namai“ (dėl G. Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus), Panevėžio žygeivių klubu (rengtas Baltų vienybės dienos renginys ant Čičinsko kalno Upytėje), Panevėžio miesto bendruomene „Senamiestietis“ (konsultacijos dėl bendrų projektų), Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriumi, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriumi.

Etninės veiklos skatinimas bendruomenėse

Skatinant bendruomenių stiprinimą etnokultūriniu pagrindu, kaimų bendruomenėms padėta parengti etninės kultūros veiklos projektus: Trakiškio kaimo bendruomenei - leidinys apie krašto kulinarijos paveldą „Trakiškio vaišės“, Katinų bendruomenei - šventę „Saula nusilaide“, „Nevėžio“ bendruomenei - aprašą apie Nibragalio kaimo dainininkes Nematerialaus kultūros paveldo sąvadui. Dalyvauta kaimo bendruomenių šventėse ir etninę kultūrą populiarinančiuose renginiuose: Trijų Karalių šventėje (Paįstrio bendruomenė), liaudiškų romansų šventėje (Valakėlių k. bendruomenė), respublikinėje moterų armonikininkių šventėje „Petronės armonika“ (Miežiškių bendruomenė), kulinarijos paveldo šventėje „Oi, skanios bobutės vaišės“ (Trakiškio k. bendruomenė), duonos šventėje (Nibragalio k. bendruomenė), šventėje „Saula nusilaide“ (Katinų k. bendruomenė). Tarpininkaujant Regioninės tarybos pirmininkei Liudvikai Trasykytei, gautos lėšos Antašavos (Kupiškio r.) bendruomenės namams iš privatininkų išpirkti ir amatų centrui juose įrengti.

Etninės kultūros sklaida regione

2008 m. pradėta bendradarbiauti su leidiniu „Lietuvos švyturys“, kuriame talpinti Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės tekstai apie aukštaičių tradicinius pasninko valgius, advento papročius. Nuolat bendradarbiauta su regionine Aukštaitijos televizija, kuri parengė trumpas laidas prieš kiekvieną kalendorinę šventę, duoti interviu PanTV apie Velykų, Vėlinių, Kūčių papročius. LNK televizija paruošė reportažą apie Joninių šventę ant Burvelių alkakalnio. Vitalija Vasiliauskaitė davė interviu laikraščiui „Sekundė“ apie rudens lygiadienį („Bobų vasara rudenį“), apie Vėlinių papročius Aukštaitijoje („Vėlinės – gyvųjų ir mirusiųjų šventė“), regiono laikraščiui „Panevėžio rytas“ apie kulinarijos paveldą („Senolių valgiai – palaima gomuriui“), žiniatinkliams Delfi ir AINA apie Kalėdų šventės komercializaciją. Labai aktyviai žiniasklaidoje bendradarbiavo regioninės tarybos narys Jonas Vaiškūnas: „Šventieji medžiai“ („Baltijos miškai ir mediena“, 2008 m. gruodis), „Kai kalbėjo medžiai („Baltijos miškai ir mediena“, 2008 m. liepa), „Svetimžodžiai“ („Vydija“, 2008 m. sausis; Delfi, 2008 01 18), „Tarp gegužės žvaigždžių sužibs ir Merkurijus“ („Nalšios žinios“, 2008 05 06), „Kai žvaigždininkai buvo karaliais“ (Delfi, 2008 01 06), „Lietuvos įvaizdis – ar drąsa neįklimps prisitaikėliškume?“ (Delfi, 2008 02 27), „Kur dingo kario dvasia?“ (Delfi, 2008 04 07), „Kai pražysta paparčio žiedas“ (Delfi, 2008 06 23), „Apie paparčio žiedą“ (Delfi, 2008 06 25), „Baltų vienybė“ (Delfi, 2008 09 22), „Etnokosmologija sieks priartinti mus prie Visatos“ (Delfi, 2008 10 11), „Vėl Vėlinės“ (Delfi, 2008 11 02). „Žinių radijuje“ duoti interviu apie Jonines (2008 06 20) ir apie tautinę kultūrą 2008 09 24).

Stiprinant regiono tapatumo išsaugojimo politiką, buvome suplanavę surengti susitikimą su LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Kaimo reikalų komitetų nariais, rinktais Aukštaitijos regione. Bendrauta su atskirais LR Seimo nariais: Juliumi Dautartu, Gintaru Šileikiu, Viktoru Rinkevičiumi, Skirmantu Pabedinsku, Antanu Matulu įvairiausių etninių renginių regione metu, bet susitikimas LR Seime nebuvo surengtas.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė