Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos muzikos akademijoje, Lietuvos istorijos institute ir kt.) yra sukaupti gausūs folkloro ir etnografinių aprašų fondai, unikalūs savo verte ir kiekybe ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai dabartiniu metu pilnai neužtikrina šių turtų išsaugojimui būtinos valstybinės globos ir teisinio reglamentavimo. Neatsižvelgiama į UNESCO rekomendacijas dėl tradicinės kultūros ir folkloro išsaugojimo, kuriose teigiama, jog UNESCO narės privalo [
] ginti rinkėjų interesus, užtikrinti, kad surinkta medžiaga bus saugoma archyvuose geromis sąlygomis ir metodiškai sutvarkyta (F. b), 2). Tik Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme yra apibrėžtos kai kurios su etninės kultūros vertybių archyvavimu susijusios nuostatos (tarp jų 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad etninės kultūros vertybes kaupia, saugo ir tiria [
] mokslo ir studijų institucijos), tačiau šios nuostatos negali būti pilnai įgyvendintos tol, kol neatsiras atitinkamos pataisos kituose įstatymuose, tiesiogiai susijusiuose su etnines kultūros archyvinę medžiagą sukaupusių institucijų reglamentavimu.
Etninės kultūros globos taryba pasiūlė pataisas dabartiniu metu Seimui pateiktam Dokumentų ir archyvų įstatymo projektui, kuris iš esmės skirtas tik veiklos dokumentams ir neapima dokumentine forma užfiksuoto folkloro, etnografinių aprašų ir kito etnokultūrinio paveldo archyvų teisinio reglamentavimo. Pasiūlymai tokie:
1) pakeisti 1 straipsnio 3 dalį papildyta formuluote: Šis įstatymas netaikomas dokumentams, priklausantiems bibliotekų ir , muziejų, mokslo ir studijų institucijų, kultūros centrų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei asociacijų specializuotų archyvų fondams;
2) įvesti 2 straipsnyje papildomas sąvokas:
specializuotas archyvas archyvas ar saugykla, kuriame kaupiamos, saugomos ir tvarkomos dokumentine forma užfiksuotos nematerialiosios kultūros vertybės ir kita specializuota archyvinė medžiaga;
specializuota archyvinė medžiaga kultūros paveldo dokumentai, viena ar kita forma užfiksuotos nematerialiosios kultūros vertybės ir mokslinių tyrimų duomenys (kalbos ar kūrybos garso, vaizdo įrašas, etnografinis aprašas, lauko tyrimų dokumentas ir pan.)
3) įterpti papildomą straipsnį Lietuvos archyvų departamentas įtraukia į apskaitą bendriausius duomenis apie specializuotus archyvus, šiems archyvams teikia metodinę paramą archyvavimo klausimais ir esant reikalui dalyvauja sprendžiant su jais susijusias problemas tarptautiniu lygmeniu.
Šios pataisos būtų vienintelė galimybė įterpti folkloro ir kitų specializuotų archyvų įteisinimą Dokumentų ir archyvų įstatyme. Tačiau tikslesnis tokių archyvų veiklos ir jos finansavimo reglamentavimas turėtų atsirasti įstatymuose, apibrėžiančiuose šiuos archyvus sukūrusių institucijų veiklą. Kadangi gausiausi etninės kultūros archyvinės medžiagos fondai, kaip minėta, sukaupti mokslo ir studijų institucijose, visų pirma būtina įvesti papildomas nuostatas į Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštojo mokslo įstatymą ir Vyriausybės nutarimus, nustatančius mokslo ir studijų institucijų finansavimo metodiką, o tai priklauso Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijai.
Siekdami įtvirtinti švietimo ir mokslo institucijose sukauptų, neįkainojamą vertę turinčių etnokultūrinio paveldo archyvų valstybinę globą, taip pat atsižvelgdami į minėtas UNESCO rekomendacijas, čia pateikiame Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlymus dėl jos kompetencijai priskirtų teisės aktų pakeitimų.
2 straipsnio 3 dalyje
Taikomieji moksliniai tyrimai eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo bei specializuotos archyvinės medžiagos sisteminimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
5 straipsnio 4 dalyje
Mokslinių tyrimų įstaigos atlieka mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus, kaupia mokslo žinias ir moksliniams tyrimams reikalingus specializuotus archyvus, skatina visuomenės imlumą mokslui ir kultūrai, jos gebėjimus konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių bei paslaugų rinkoje, skatina regionų bei visos šalies plėtrą, plėtoja šalies humanitarinę, informacinę ir technologinę kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas.
6 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje
Valstybės mokslo institutas yra mokslinių tyrimų įstaiga, steigiama, kad atliktų Lietuvos ūkiui ir kultūrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kuriems reikia specializuotų mokslininkų grupių, duomenų sankaupų (tarp jų ir specializuotos archyvinės medžiagos) bei eksperimentinės ir specializuotos įrangos.
7 straipsnio 2 dalyje
Reikalavimus steigiamoms mokslinių tyrimų įstaigoms, šių įstaigų veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir jų veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, ir Lietuvos mokslų akademijos ir Etninės kultūros globos tarybos (jei yra sukaupta etninės kultūros paveldo specializuota archyvinė medžiaga) siūlymus.
20 straipsnio 2 dalies 5 punkte
mokslo darbuotojų, ir tyrėjų ir specialistų susirinkimo šaukimo tvarka ir kompetencija;
24 straipsnio pavadinime Valstybės lėšos mokslui ir studijoms, bei eksperimentinei plėtrai ir specializuotų archyvų veiklai
24 straipsnio 1 dalyje
Studijos, moksliniai tyrimai, ir eksperimentinė plėtra ir specializuotų archyvų veikla finansuojami valstybės lėšomis. Valstybė pripažįsta lituanistikos tyrimų prioritetą.
24 straipsnio 3 dalyje
Aukštosioms mokykloms nepriskirtus biudžeto asignavimus Vyriausybė paskirsto studijų, mokslinių tyrimų, ir eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų veiklos programoms, jas vykdančioms mokslinių tyrimų įstaigoms, Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui bei kitiems tikslams. Mokslo ir studijų infrastruktūros ir jos objektų, ekspertinių ir kitų mokslo ir studijų sistemos veiklą aprūpinančių institucijų veikla, bendrieji mokslo ir studijų sistemos poreikiai, vykdomų programų administravimas finansuojami iš studijų, mokslinių tyrimų, ir eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų veiklos programoms skirtų asignavimų.
24 straipsnio 5 dalyje
Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos bei kitų sričių programoms reikalingi moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir specializuotų archyvų veikla ir specialistų rengimas finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų.
27 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje
Valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai skiriami valstybės mokslo institutams, ir universitetų mokslo institutams (toliau šiame straipsnyje įstaigoms) jų mokslinių tyrimų, ir eksperimentinės plėtros ir specializuotos archyvinės medžiagos tvarkymo programoms įgyvendinti.
27 straipsnio 2 dalies 1 punkte
moksliniams tyrimams, ir eksperimentinei plėtrai ir specializuotai archyvinei veiklai;
27 straipsnio 2 dalies 4 punkte
išlaidos, susijusios su objektų, įrašytų į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus, taip pat dokumentine forma užfiksuotos nematerialiosios kultūros vertybės, priežiūra
32 straipsnio 1 dalyje
Mokslo ir studijų institucijų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai bei kiti tyrėjai, eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų specialistai, administracijos ir kiti tarnautojai.
Aukštojo mokslo įstatyme
5 straipsnio 6 dalyje
Aukštoji mokykla gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius fakultetus, institutus, katedras, specializuotus archyvus, laboratorijas, gamybinius ir kitus padalinius.
9 straipsnio 2 dalies 4 punkte
nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų specialistų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams;
27 straipsnio 1 dalyje
Aukštųjų mokyklų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų specialistai, administracijos ir kiti tarnautojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai.
36 straipsnio 2 dalyje
Valstybė skiria biudžeto lėšų valstybiniuose universitetuose atliekamiems moksliniams tyrimams finansuoti, taip pat mokslinei aparatūrai, įrangai įsigyti, bei mokslinėms laboratorijoms įrengti, specializuotiems archyvams kaupti ir tvarkyti, jų aptarnaujančiam bei techniniam personalui išlaikyti.
36 straipsnio 4 dalyje
Universitetuose mokslinė veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, specializuotuose archyvuose ir kituose moksliniuose padaliniuose. Valstybiniuose universitetuose dideli, ilgalaikiai, tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai gali būti vykdomi šių universitetų mokslo institutuose.
54 straipsnio 2 dalies 2 punkte
aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų (tame tarpe ir eksperimentinės plėtros bei specializuotos archyvinės medžiagos sisteminimo darbų) ir meninės kūrybos kryptys arba programos;
54 straipsnio 2 dalies 3 punkte
objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus, taip pat dokumentine forma užfiksuotos nematerialiosios kultūros vertybės;
57 straipsnio 1 dalyje
Valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybinei aukštajai mokyklai nustatomas pagal valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką. Šią metodiką tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Etninės kultūros globos tarybos bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.
57 straipsnio 2 dalies 2 punkte
moksliniams tyrimams (tame tarpe eksperimentinei plėtrai ir specializuotai archyvinei veiklai) ir meninei kūrybai plėtoti.
Be to, siūlome po 29-ojo straipsnio įterpti papildomą straipsnį Eksperimentinės plėtros ir specializuotos archyvinės veiklos specialistai.
Mokslo ir studijų institucijų įsteigti eksperimentinės plėtros padaliniai ar įstaigos, specializuoti archyvai privalo turėti jų veiklą užtikrinančius specialistus. Minimalius kvalifikacinius šių pareigybių reikalavimus nustato institucijos savivaldos organas.
Atskirame rašte pateikiame siūlymus dėl Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos projekto ir jį lydinčio Vyriausybės nutarimo projekto, nes mūsų siūlymai dėl šių projektų apima ne vien mokslo ir studijų institucijose sukauptų etnokultūrinio paveldo archyvų išsaugojimo klausimus.
Parengė D.Urbanavičienė
