2006 m. Aukštaitijos tarybos veikla

       Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – AREKGT; Regioninė taryba) 2006 metais dirbo aktyviau ir išties gali pasidžiaugti nuveiktais darbais: Aukštaitija jau turi Lietuvos prezidento patvirtintus heraldinius ženklus – herbą ir vėliavą; suformuota naujos sudėties Regioninė taryba; AREKGT iniciatyva parengtas ir išleistas leidinys „Aukštaičių tapatumo paieškos“, pagaminti suvenyriniai Aukštaitijos ženklai.

Regioninės tarybos posėdžiai

Per ataskaitinį  laikotarpį AREKGT surengė 4 posėdžius.

Kovo 17 d. posėdyje, kuris įvyko Panevėžyje, apsvarstytas 2006 m. veiklos planas, Regioninės etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas, aptarti etninės kultūros prioritetai bei Aukštaitijos heraldinių ženklų – herbo ir vėliavos – kūrimo eiga. Posėdyje patvirtinti šie svarbiausi Regioninės tarybos 2006 metų veiklos prioritetai:

1. Užtikrinti Aukštaitijos etninio savitumo išsaugojimą, sukuriant regiono heraldinius ženklus;

2. Rūpintis Etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimu regione;

3. Siekti, kad etninė kultūra būtų labiau integruota į švietimo ir ugdymo sistemą;

4. Rūpintis etninės kultūros sklaida: skleisti informaciją apie krašto etninę kultūrą per įvairias žiniasklaidos priemones, leidinius.

Posėdyje nuspręsta inicijuoti viešą diskusiją dėl Aukštaitijos heraldinių ženklų. Regioninės tarybos pirmininkės pavaduotojas J. Vaiškūnas buvo įpareigotas organizuoti diskusiją apie kuriamus heraldinius ženklus Utenos apskrityje, o Etninės kultūros globos tarybos (toliau ­– EKGT) sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė – Panevėžio ir kt. apskrityse. Posėdyje priimtas Regioninės tarybos viešas kreipimasis į VšĮ „Centriniai interneto vartai“ dėl 2006 m. išleisto leidinio „Aukštaitija: žemėlapiai, lankytinos vietos, poilsis ir pramogos“ faktinių netikslumų bei kalbos klaidų.

Spalio 6 d. buvo surengtas posėdis Ukmergėje, kuriame susipažinta su etninės kultūros plėtra Ukmergės rajone, padėkota už darbą buvusiems Regioninės tarybos nariams, susipažinta su naujos sudėties Regioninės tarybos nariais, apsvarstytas Etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimas Aukštaitijoje. Tarybos nariai buvo supažindinti su LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos bei Etninės kultūros globos tarybos parengta pažyma apie Aukštaitijos etnografinius kaimus. Įgyvendinant  Etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą Aukštaitijoje, kiek aktyviau dirbo „Žiemgalos“ draugija, išleidusi knygelę „Sodyba ir tradicija“, Švenčionių Nalšios muziejus, išleidęs leidinį apie Kretuonių etnografinį kaimą „Kretuonys“. Regioninė taryba padėjo Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai parengti projektą „Gyvenamojo namo genezė Rytų Aukštaitijoje nuo XIX a. iki XXI a.“ bei prisidėjo prie jo įgyvendinimo: nariai ir ekspertai dalyvavo ekspedicijoje, kurios medžiagą apibendrino gruodžio 12–13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos surengtame seminare „Kultūros paveldo apsaugos problemos: tradiciniai statiniai valstybiniuose parkuose – apskaita, apsaugos organizavimas ir propagavimas“. Ekspedicijos, skirtos tradicinės architektūros fiksavimui, buvo surengtos Biržų (rugpjūčio mėn.), Kėdainių, Panevėžio (rugpjūčio, rugsėjo mėn.), Ignalinos, Švenčionių, Utenos (lapkričio mėn.) rajonuose. Buvusi Regioninės tarybos narė V. Stanevičienė akcentavo, kad etnografiniai kaimai Švenčionių rajone nyksta labai sparčiai – senos sodybos parduodamos, tradicines sodybas imasi saugoti tik vienas kitas susipratęs savininkas. Posėdyje buvo nutarta pradėti rengti tradicinės architektūros statybos rekomendacijas; taip pat buvo nutarta, kad įstaigos, besirūpinančios kultūros paveldu, turėtų aktyviau tyrinėti tradicinę medinę architektūrą; Regioninės tarybos nariai buvo supažindinti su LR Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 patvirtinta Ilgalaike pilietinio ir tautinio ugdymo programa (Žin., 2006, Nr. 102-3939) bei edukacinių projektų finansavimo galimybėmis. Pirmininkė L. Trasykytė supažindino su ES struktūrinių fondų parama turizmo plėtrai, ypatingai projektui „Aukštaitijos nacionalinis žiedas“, kuris apima  Molėtų, Utenos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų, iš dalies Švenčionių ir iš dalies Širvintų (Kernavė) rajonus.

Lapkričio 9 d. posėdyje, kuris organizuotas Panevėžyje, svarstyta etninės kultūros darbuotojų rajonuose situacija, iškelta specialistų trūkumo problema, aptartos etninės kultūros specialistų etatų įsteigimo galimybės savivaldybėse, aptarta rėmėjų lėšų panaudojimo strategija 2007 m., taip pat buvo išsiaiškintos tradicinių amatų centrų kūrimo regione galimybės.

Regioninės tarybos nariai dalyvavo Panevėžyje surengtoje Lietuvos mokslų akademijos dienų diskusijoje „Regiono kultūra globaliniame pasaulyje: etninės kultūros oazė, globalios kultūros provincija ar integrali dalis?“ bei Panevėžio miesto savivaldybėje surengtose iškilmėse, Aukštaitijos vėliavų įteikimo visiems Aukštaitijos rajonų savivaldybių merams proga.

Gruodžio 4 d. Panevėžyje AREKGT kartu su Etninės kultūros globos taryba surengė ataskaitinį posėdį. Jame buvo išklausyta pasibaigusios kadencijos Regioninės tarybos ir jos pirmininkės ataskaita. Ataskaita buvo plačiai diskutuota ir vienbalsiai priimta. Posėdyje svarstyta Aukštaitijos (didžiausio regioninio struktūrinio vieneto) regioninės tarybos suskirstymo į subregionus galimybė. Nutarta šį klausimą gerai išdiskutuoti, kol kas nedaryti jokių sprendimų. Posėdyje surengti Regioninės tarybos pirmininko rinkimai. Trečią kadenciją Regioninei tarybai liko vadovauti Liudvika Trasykytė. Po posėdžio Etninės kultūros globos tarybos ir Regioninės tarybos nariai buvo pakviesti į Panevėžio bendruomenių rūmų surengtą renginį „Tradicijos ir papročiai XXI-ajame amžiuje“.

Regioninio savitumo puoselėjimas ir etninės kultūros sklaida

Per šiuos metus Regioninė taryba intensyviai bendradarbiavo su Heraldikos komisija, jos pirmininku dr. E. A. Rimša dėl Aukštaitijos vėliavos ir herbo sukūrimo: rinko istorinę medžiagą, konsultavosi su heraldikos specialistais, dailininkais, visuomenės atstovais, dalyvavo šešiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose. Taip pat ji suorganizavo viešą diskusiją dėl Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų, išplatino informaciją regioninėje ir respublikinėje televizijoje, parengė straipsnį ir išsiuntinėjo Aukštaitijos rajoniniams laikraščiams („Utenos apskrities žinios“, „Utenis“, „Utenos diena“, „Anykšta“, „Naujienos“ (Jonavos r.), „Kaišiadorių aidai“, „Kėdainių garsas“, „Auksinė varpa“ (Pakruojo r.), „Sidabrės laikraštis“ (Joniškis), „Naujoji vaga“ (Ignalina), „Gimtoji žemė“ (Ukmergė), „Švenčionių kraštas“, „Zarasų kraštas“, „Molėtų žinios“, „Širvintų kraštas“, „Mūsų kraštas“ (Radviliškis), „Biržiečių žodis“, „Gimtasis Rokiškis“, „Kupiškėnų mintys“, „Panevėžio rytas“, „Naujos tėviškės žinios“ (Kauno r.)), paskelbė diskusiją Aukštaitijos informaciniame interneto puslapyje www.aina.lt bei internetinėje svetainėje www.delfi.lt. Buvo sulaukta per 40 atsiliepimų. Diskusija buvo apibendrinta ir pateikta laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ (2006, Nr. 128; 132).

Kuriant ir populiarinant Aukštaitijos heraldinius ženklus, Regioninė taryba bendradarbiavo su Panevėžio miesto savivaldybe, kuri parėmė Aukštaitijos vėliavos sukūrimą ir pagaminimą. Lapkričio 9 d. vėliavos buvo iškilmingai įteiktos visų regiono savivaldybių merams. Taip pat buvo pagamintos lauko vėliavos visoms Panevėžio miesto mokykloms, suvenyrinės stalo vėliavėlės, knygų žymekliai, padėkos raštai.

AREKGT konferencijoje „Aukštaičių tapatumo paieškos“ atkreipė dėmesį į spartų smailiadugnių dubenuotų akmenų, kadaise buvusių išskirtiniu Aukštaitijos regiono reiškiniu,  nykimą.  Pradėta tokių paminklų, esančių Panevėžio apskrities autentiškose vietose, privačiose kolekcijose, muziejuose registracija ir katalogo rengimas. 2006 m. balandžio mėn. šios medžiagos pagrindu buvo surengta paroda Panevėžio kraštotyros muziejuje, parodos atidaryme dalyvavo dr. V. Vaitkevičius.

Regioninė taryba, atsiliepdama į nevyriausybinių organizacijų iniciatyvą, prisidėjo prie Mindaugo karūnavimo dienos šventės ant Latavėnų piliakalnio (Anykščių r., organizavo Skautų organizacija bei VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“), Baltų vienybės dienos paminėjimo ant Bakainių piliakalnio (Kėdainių r., organizavo Žygeivių bei Romuvos sąjungų Panevėžio skyriai).

Vienas iš svarbiausių praėjusių metų uždavinių – aukštaičių etninės kultūros propagavimas.  AREKGT parengė, o „Žiemgalos“ leidykla išleido leidinį „Aukštaičių tapatumo paieškos“. Balandžio mėnesį įvyko šios knygos pristatymas.

2006 m. Regioninė taryba ir toliau bendradarbiavo su laikraščiu „Ūkininko patarėjas“: parengė straipsnius apie heraldiką, aguonos mitologemos aiškinimą, tradicinę aukštaitišką sodybą.

Regioninė taryba, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės televizijos informacinės laidos „Panorama“ žurnaliste Aukštaitijos regionui Z. Paškevičiene, padėjo parengti reportažus apie Velykas ir Sekmines Aukštaitijoje. AREKGT inicijavo ir kartu su UAB „Aukštaitijos televizija“ parengė projektą Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui dėl etninių laidų ciklo „Etnos“ atnaujinimo.

Lapkričio mėn. Regioninės tarybos pirmininkė L. Trasykytė ir EKGT sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė  dalyvavo žurnalo „Liaudies kultūra“ surengtoje diskusijoje apie Regioninių tarybų veiklą. Dažnai spaudoje etninės kultūros klausimais rašė Regioninės tarybos nariai R. Lukminienė („Šiaurės Atėnai“), J. Vaiškūnas („Liaudies kultūra“, internetinėje svetainėje www.delfi.lt).

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos  įgyvendinimas

Regioninės tarybos iniciatyva 2006 m. spalio 28 d. Anykščiuose kartu su Utenos apskrities viršininke A. Kaušyliene bei Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja V. Krasauskiene aptartas etninės kultūros projektų finansavimas iš Utenos apskrities kultūros plėtrai skirtų lėšų bei Utenos apskrities tradicinių romansų festivalio „Aukštaitijos žiedynai“ organizavimas.

AREKGT pateikė redakcines Panevėžio apskrities Kultūros ir meno tarybos darbo reglamento pataisas; kartu su Panevėžio apskrities kultūros ir meno taryba analizavo apskrities administracijai pateiktus etninės kultūros projektus; atkreipė dėmesį į didesnį autentiškų krašto tradicijų akcentavimą renginiuose, leidybinių projektų svarbą.

Parengtas etninės kultūros prioritetų sąrašas, kuris yra rekomendacinio pobūdžio svarstant etninės kultūros finansavimo projektus savivaldybėse.

Kovo–balandžio mėn. Regioninė taryba dalyvavo rengiant Panevėžio miesto etninės kultūros plėtros programą. Bendradarbiavo su Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėmis, rengiant etninio pobūdžio šventes: miesto gimtadieniui skirta amatų šventė „Senoji Ukmergės gatvė“, respublikinis moterų armonikininkių festivalis „Petronės armonika“ ir kt.

Bendradarbiaudama su Panevėžio kolegija Regioninė taryba užsakė ir pradėjo vykdyti mokslinį taikomąjį tyrimą „Inovacijų ir tradiciškumo santykis šiuolaikinėje regiono tautodailėje“.

Stengdamasi atgaivinti krašto audimo tradicijas AREKGT inicijavo, padėjo parengti bei įgyvendinti Kupiškio muziejaus edukacinį projektą „Audimo raštuose atgyja praeitis“. Projekto metu buvo pristatyti geriausi su audimu ir linu susiję darbai iš Biržų, Rokiškio, Panevėžio miesto bei rajono, supažindinta su garsiausiomis regiono audėjomis, išleistas bukletas. Prisidėdamas prie audimo tradicijų savo krašte atgaivinimo, Kupiškio meras L. Apšega pažadėjo įsteigti edukacinę audimo klasę Kupiškio verslo ir technologijų mokykloje arba etnografiniame muziejuje. Įgyvendinant šį projektą Regioninė taryba kartu su Panevėžio apskrities turizmo informacijos centru parengė turistinis maršrutą „Lino kelias“.

Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) kultūros centrui AREKGT padėjo parengti ir įgyvendinti projektą „Duonos šventė“ – parengtas leidinėlis „Visur duona su pluta“, o Panevėžio kraštotyros muziejui padėjo parengti ir įgyvendinti projektą „Regiono kultūros paveldo ir etninės kultūros puoselėjimas ir sklaida“. Įgyvendinant pastarąjį projektą buvo surengti du seminarai: „Vaikai – liaudies kūrybos atlikėjai“ (lapkričio 8 d., dalyvavo daugiau nei 90 švietimo bei kultūros įstaigų specialistų, susijusių su vaikų etniniu ugdymu, iš Anykščių, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Ukmergės, Utenos, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto), „Būties ratu“ (gruodžio 15 d., dalyvavo per 30 kultūros įstaigų darbuotojų, folkloro kolektyvų vadovų iš Anykščių, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Ukmergės, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto).

Skatindama edukacinius projektus AREKGT Panevėžio kraštotyros muziejui padėjo parengti ir įgyvendinti projektą – elektroninė knyga „Velykos Šiaurės ir Vidurio Aukštaitijoje“. Knyga bus išplatinta visose Panevėžio apskrities rajonų (Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Panevėžio), Radviliškio, Kėdainių, Ukmergės, Anykščių rajonų švietimo ir kultūros įstaigose.

Per 2006 m. į AREKGT kreipėsi 31 pareiškėjas dėl pagalbos rengiant etninės kultūros projektus. Jiems buvo parašytos 26 rekomendacijos. Rekomenduoti projektai buvo platesnio pobūdžio, atspindintys Aukštaitijos etninį paveldą arba gyvosios tradicijos plėtojimą.

Regioninės tarybos pirmininkė L. Trasykytė aptarė Aukštaitijos etninės kultūros plėtros problemas su Panevėžio miesto, Pakruojo, Kaišiadorių, Švenčionių, Anykščių, Širvintų, Pasvalio, Kėdainių, Radviliškio, Ukmergės rajonų savivaldybių merais, nuolat palaikė ryšius  su Aukštaitijos regione išrinktais Seimo nariais.

Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimas

Regioninė taryba Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai padėjo parengti ir įgyvendinti projektą „Gyvenamojo namo genezė Rytų Aukštaitijoje nuo XIX a. iki XXI a.“. Aukštaitijos nacionaliniam parkui rekomendavo etnoarchitektūrinių naujos statybos reglamento parko teritorijoje kūrėjus.  Lapkričio mėnesį vykusios ekspedicijos Aukštaitijos nacionaliniame parke metu Regioninės tarybos nariai ir ekspertai analizavo etnoarchitektūros būklę parko kaimuose. Ekspedicijos rezultatai apibendrinti  gruodžio  12–13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos surengtame seminare Rumšiškėse.

2006 m. etnoarchitektūrinės ekspedicijos vyko Biržų (Žiemgalos draugija), Kėdainių ir  Panevėžio rajonuose (KTU Architektūros ir statybos institutas bei Kėdainių krašto muziejus). 2006 m. leidinius apie tradicinę architektūrą  išleido „Žiemgalos“ leidykla, Švenčionių Nalšios muziejus.  

AREKGT neįgyvendino 2006 metų veiklos plane numatytos etnografinių kaimų ekspertizės regione, nes neturėjo lėšų ekspertinėms išvadoms parengti (išlaidos kelionėms į 22 regiono etnografinius kaimus, fotofiksacijos priemonėms įsigyti, ekspertų autorinėms sutartims). Birželio mėn. ekspertines išvadas apie situaciją keturiolikoje Aukštaitijos etnografinių kaimų pateikė Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos ekspertai.

Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimas

Įgyvendindama Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, Regioninė taryba atkreipė  dėmesį į  edukacinius projektus bei jų finansavimo galimybes.

Rugsėjo mėn. AREKGT domėjosi VšĮ „Tautinė mokykla“ (Ukmergės r.) veikla, jos rengiamomis etninio pobūdžio vasaros stovyklomis bei konstatavo nepakankamą vasaros stovyklos vadovų profesinę kompetenciją. 

Rugsėjo mėn. buvo aplankyta Kėdainių rajono Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla, domėtasi, kaip šioje mokykloje puoselėjamos etninės kultūros tradicijos. Šioje mokykloje buvo pastebėta aktyviai ir kryptingai dirbanti mokytoja - V. Šileikienė.

Pastabos ir rekomendacijos

Etninės kultūros plėtros problemos sunkiai sprendžiamos švietimo sistemoje, nes iškyla problemų derinant dviejų tarnybų – kultūros ir švietimo skyrių – savivaldybėse veiklą. Šiai problemai išspręsti rekomenduotina kiekvienoje savivaldybėje turėti Etninės kultūros plėtros programą.

Siekdama užtikrinti veiklos koordinavimą Aukštaitijos regione, AREKGT rekomenduoja visose savivaldybėse įsteigti etninės kultūros specialisto etatą.

Regioninei tarybai sudėtinga plėtoti pilnavertę veiklą dėl lėšų stokos.

Aukštaitijos regioninės etninės

kultūros globos tarybos pirmininkė                                                             Liudvika Trasykytė

Etninės kultūros globos tarybos

sekretoriato specialistė  Aukštaitijos regionui                                           Vitalija Vasiliauskaitė