Etninės kultūros paveldo archyvavimas ir saugojimas 

„Dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos projekto ir Vyriausybės nutarimo dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo projekto“(Projektas), dr. Urbanavičienė D.


 

Projektas (2004-02-21)

Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos projekte (toliau – Metodikos projektas) yra sujungtos į vieną atskiruose įstatymuose numatytos Vyriausybei tvirtinti valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo metodikos. Vieną metodiką apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, pagal kurią turėtų būti nustatomas valstybės mokslinių tyrimų įstaigai skiriamas valstybės biudžeto tikslinių asignavimų dydis. Kitą metodiką Vyriausybė turėtų tvirtinti pagal Aukštojo mokslo įstatymo 57 straipsnį, kuriame kalbama apie valstybės biudžeto lėšų poreikį ir skyrimą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Šių metodikų sandara ir atskirų punktų išvardijimas abiejuose įstatymuose skiriasi, vienodos yra tik eilutės dėl lėšų administravimui ir ūkiui, taip pat išlaidų, susijusių su objektų, įrašytų į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus, priežiūra. Pagal įstatymą valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms dar skiriamos lėšos: 1) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, 2) doktorantūrai, 3) valstybės investicijų ir kitoms programoms vykdyti, 4) tarptautiniams mainams plėtoti, 4) ilgalaikiam turtui (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įrangai, leidybos bei kompiuterių įrangai ir kt.) įsigyti ir pastatams atnaujinti. Aukštosioms mokykloms, savo ruožtu,  dar numatomos lėšos: 1) studijoms, 2) moksliniams tyrimams ir meninei kūrybai plėtoti. Taigi mokslinių tyrimų įstaigoms skiriamų lėšų metodika iš esmės nėra susijusi su studijomis (kalbama tik apie doktorantūrą) ir menine kūryba, o aukštosioms mokykloms skirtoje metodikoje nenumatomos lėšos eksperimentinei plėtrai bei kitoms daugiau su moksline veikla susijusioms išlaidoms. Todėl susipažinus su teikiamu Metodikos projektu, kyla abejonių, ar toks abiejų metodikų apjungimas, nedetalizuojant atskirai mokslo įstaigoms ir aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų, nepažeidžia minėtų įstatymų.

Mokslo ir studijų įstatymo pažeidimas pastebimas Metodikos projekto 2 dalyje, kurioje teigiama: „Metodika parengta siekiant užtikrinti, kad mokslo ir studijų finansavimas būtų tikslinis, o moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra būtų finansuojami konkurso būdu…”, kai įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai skiriami valstybės mokslo institutams ir universitetų mokslo institutams (toliau šiame straipsnyje – įstaigoms) jų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms įgyvendinti”. Rengiant metodiką neatsižvelgta ir į kitas šio įstatymo nuostatas, apimančias valstybės mokslinių tyrimų įstaigų atskirą biudžetinį finansavimą, nesiejamą su aukštųjų mokyklų finansavimu (žr. 21 str. 1 d. 1 punktą, 23, 24, 25 ir 27 straipsnius).

Krinta į akis, kad Metodikos projektas parengtas visų pirma atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų, bet ne į mokslinių tyrimų įstaigų poreikius. Čia aptariamos išlaidos tik aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, susiejant jų apskaičiavimą su studentų skaičiumi (žr. 9.1–2 ir 11 dalis), bet niekur neužsimenama apie valstybės mokslinių tyrimų įstaigų darbuotojams skiriamas analogiškas lėšas. 26 dalyje aptariant valstybės biudžeto asignavimus administravimui ir ūkiui, akivaizdžiai visų pirma turimos omenyje aukštosios mokyklos, nes šių išlaidų procentas apskaičiuojamas pagal tik joms pilnai tinkančią formuluotę – ne daugiau kaip 25 % visų lėšų studijoms, mokslui ir menui. Mokslo įstaigose reikėtų tokių išlaidų procentą apskaičiuoti pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidas.

Dirbtinai nustatyta tarpusavio priklausomybė tarp studijų organizavimo aukštosiose mokyklose (tiksliau, studentų skaičiaus) ir mokslo plėtros, vykstančios savarankiškose valstybės mokslinėse tyrimų įstaigose, atsispindi Metodikos projekto 24 dalyje: „Valstybės biudžeto asignavimui mokslui ir menui turi būti ne mažesni kaip pusė visų lėšų studijoms”. Be to, ši dalis prieštarauja V skyriui „Lėšų institucijoms paskirstymas” – čia 35–40 dalyse aptariant valstybės ir savivaldybių biudžetuose atskiriamas lėšas mokslo ir studijų sistemai, visai neminimos lėšos mokslui, o aptariant likusias lėšas (?) 41 dalyje, 2 punkte nurodyta, kad mokslui ir menui skirtos lėšos sudaro tik 27 proc. likusių lėšų (vietoj 24 dalyje paminėtų daugiau kaip 50 %). 46 dalyje dar teigiama, kad tiesiogiai mokslo ir studijų institucijoms „…turi būti paskirstoma ne mažiau kaip pusė visų lėšų, skirtų mokslui ir menui”. Konkrečiai mokslui skirtos lėšos turėtų būti dar mažesnės, nes dalis teks menui. Neaišku, kiek tada liks iš mokslo dalies skiriamų lėšų konkrečiai valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms. Įsidėmėtina, kad apie eksperimentinės plėtros finasavimą iš valstybės biudžeto Metodikos projekte visiškai neužsimenama.

Taigi valstybės mokslinių tyrimų įstaigų finansavimas pagal šią Metodiką turėtų sumažėti iki minimumo. 2003 metų biudžete iš visų mokslui ir studijoms skirtų lėšų mokslinių tyrimų įstaigoms tiesiogiai buvo skirta žymiai mažiau lėšų (virš 15 %, apimant ir universitetinių institutų finansavimą), negu aukštosioms mokykloms (beveik 78 %). Tačiau pagal Metodikos projektą tiesiogiai mokslo institucijoms skiriamos lėšos gali dar sumažėti, nes bus apskaičiuojamos pagal bendrą mokslo ir meno produkciją (45.3.1) bei tarptautinių mokslo ir meno programų vykdymą (45.3.2), o likusią lėšų dalį sudarys mokslo konkursinis finansavimas (45.1) ir mokslo valstybės užsakymai (45.2). Tai vargu ar gali padėti sėkmingai plėtoti fundamentinius tyrimus, kurių rezultatai sunkiai pasiekiami per trumpą laiką ir kurie pagal dabartinę mokslo produkcijos apskaičiavimo metodiką beveik nepastebimi, kaip ir didžioji dalis taikomųjų tyrimų. Perėjus prie konkursinio mokslo finansavimo, mokslininkams neišvengiamai teks žymiai daugiau laiko skirti konkursinių paraiškų rengimui ir vadybinių įgūdžių lavinimui, tokiu būdu sumažinant tiesiogiai moksliniams tyrimams skirtą laiką. Be to, konkursų sąlygos neišvengiamai apribos mokslines reikmes: pavyzdžiui, eksperimentinei plėtrai, kaip minėta, skirti lėšų iš biudžeto nenumatoma. Taigi tokia lėšų paskirstymo metodika nustato žymų lėšų sumažinimą mokslo įstaigoms ir kelia akivaizdų pavojų sėkmingai mokslo plėtrai.

Baigiant reikėtų pastebėti, kad Metodikos projektas yra neišbaigtas, nes nėra aiški koncepcija ir pagrindiniai principai, pagal kuriuos bus skirstomi visi Mokslo ir studijų įstatyme paminėti mokslo ir studijų sričiai skirti biudžetiniai asignavimai. Metodiką dar turėtų papildyti kiti teisės aktai, apie tai kalbama atskirose projekto dalyse, tačiau jų formuluotės kelia abejonių:

1)       pagal 34 dalį, lėšų poreikis kitų mokslo ir studijų sistemos poreikių tenkinimui bus apskaičiuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka; tačiau 40 dalyje jau teigiama, kad analogiškos lėšos bus skiriamos per LR Vyriausybės patvirtintą Bendrųjų mokslo ir studijų sistemos poreikių tenkinimo programą;

2)       Vyriausybės nutarimo projekte dėl Metodikos patvirtinimo 2.2.1 punkte nurodoma Švietimo ir mokslo ministerijai atskirai parengti Mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos finansavimo už pasiektus rezultatus apskaičiavimo tvarką, nors Metodikos projekte 45.3.1 punkte užsimenama tik apie mokslo ir meno produkciją; būtų tikslinga, kad bent bendriausi tokios tvarkos principai būtų nurodyti Metodikoje;

3)       kaip nurodyta 32 dalyje, tarptautinių mainų plėtojimui reikalingos lėšos bus taip pat apskaičiuojamos pagal atskirą Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką; tačiau pastaraisiais metais ministerija nustatė tokią tvarką, pagal kurią neskiriama jokia parama vykstantiems į tarptautinius mokslo renginius, o tai prieštarauja bendrai tendencijai ir kitų Europos šalių praktikai, kuria siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo srityje, skiriant valstybės lėšas kelionėms į tarptautinius mokslo renginius.

Atsižvelgiant į valstybinės etninės kultūros globos strategiją, į Metodiką ir ją lydintį Vyriausybės nutarimą papildomai reikėtų įterpti mokslo ir studijų institucijose sukauptų etninės kultūros vertybių archyvų finansavimo nuostatas, analogiškas kaip siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo ir Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Tuo tikslu reikėtų:

1.      papildyti Metodikos 4.4 punktą tokia formuluote: objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašus, taip pat dokumentine forma užfiksuotos nematerialiosios kultūros vertybės;

2.      Vyriausybės nutarimo dėl Metodikos patvirtinimo 2.2.1 punktą suformuluoti analogiškai kaip siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo 27 str. 2 dalies pakeitimą: Mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, ir eksperimentinės plėtros, specializuotos archyvinės veiklos,  meno veiklos finansavimo už pasiektus rezultatus apskaičiavimo tvarką;

3.      Papildyti Vyriausybės nutarimo 2 dalį: Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai, įsigaliojus šiam nutarimui, parengti ir, įvertinus Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencijos, Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungų pastabas ir pasiūlymus…

IŠVADA:

Remiantis pateiktais argumentais, siūlome iš esmės keisti Metodikos ir ją lydinčio Vyriausybės nutarimo projektus, visų pirma pakeičiant Metodikos struktūrą – pagal įstatymą atskiriant ir aiškiau apibrėžiant valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms ir aukštosioms mokykloms skiriamas biudžeto lėšas, taip pat atsisakant kitų Metodikos neatitikimų įstatymui, be to, įvedant lėšų, reikalingų dokumentine forma užfiksuotų nematerialiųjų kultūros vertybių priežiūrai ir specializuotų archyvų išlaikymui, skyrimą.

Parengė D.Urbanavičienė


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2230&p_d=40871&p_k=1