Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau Regioninė taryba), vykdydama 2008 metų veiklos planą, daugiausia dėmesio skyrė šiems prioritetams: Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros sklaidai regione ir Lietuvoje; vaikų bei jaunimo tautinės savimonės ir regiono pažinimo ugdymui; tradicinės regiono architektūros bei regioninio kraštovaizdžio išsaugojimui; regiono etninės kultūros aktualijoms.
Regioninės tarybos posėdžiai
2008 metais įvyko trys Regioninės tarybos posėdžiai ir vienas pasitarimas.
Kovo 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre vyko posėdis, kuriame buvo aptarti 2008 metų veiklos prioritetai.
Posėdyje numatytas Regioninės tarybos 2008 metų veiklos planas ir priemonės jam įvykdyti.
Iškeltas klausimas dėl bendradarbiavimo ir ryšių palaikymo su Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenėmis. Tarybos narys Alvydas Dumbliauskas siūlė organizuoti susitikimą su Lietuvos konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė Arvydu Juozaičiu. Narūnas Lendraitis ir Eleonora Jonušienė informavo, kad Neringos savivaldybė kultūrinius mainus vykdo su Zelenogradsko savivaldybe. Kultūros darbuotojams suteiktos nemokamos vizos. Su nerimu kalbėta apie Nidos etnografinių kapinių likimą. Šios kapinės pripažintos riboto laidojimo kapinėmis, tačiau paminklai statomi dabar mirusiems yra kaip svetimkūnis. Rimantas Sliužinskas siūlė išanalizuoti šią problemą ir surengti išvažiuojamąjį seminarą dėl senųjų kapinaičių išsaugojimo ir fiksavimo.
Gegužės 22 d. vyko pasitarimas tema Klaipėdos krašto nematerialaus paveldo panaudojimas tradicinėse regiono šventėse ir folkloro festivaliuose. Aptartos tradicijų sklaidos problemos regione rengiamose Joninių, kitose folkloro šventėse bei tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Nijolė Sliužinskienė supažindino su Joninių organizavimo problemomis Klaipėdos mieste ant Jono kalnelio ir tradicijų panaudojimu tarptautiniame festivalyje Parbėg laivelis. Narūnas Lendraitis supažindino su tarptautinio festivalio Tek saulužė ant maračių Nidoje programa ir Joninių tradicijų panaudojimu šioje šventėje. Regina Jokubaitytė kalbėjo apie Jonines ant Rambyno kalno. Šios šventės rengėjai apsisprendė Jonines rengti Vydūno laikmečio dvasia.
Rugsėjo 23 d. vyko posėdis, kuriame buvo aptartas Tilžės akto deklaravimo 90-mečio paminėjimo organizavimas. Tarybos nariai supažindino su renginiais, skirtais šiai datai paminėti:
Lapkričio 25 d. spaudos konferencija regiono žiniasklaidos atstovams. Rengėjas Regioninė taryba.
Lapkričio 25 d. Šilutės rajono moksleivių viktorina Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą. Rengėjai Regioninė taryba, Šilutės rajono savivaldybės švietimo skyrius.
Lapkričio 26 d. būsimo leidinio Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai aptarimas. Rengėjas Šilutės kraštotyros draugija.
Lapkričio 27 d. viktorinos Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą dalyvių ekskursija į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir karinį Jūrų laivyną. Rengėjai Regioninė taryba, Šilutės savivaldybės specialistė karo prievolei.
Lapkričio 28 d. XX-oji mokslinė konferencija Lietuvininkai ir lietuviai. Pietizmas ir tautinis sąmoningumas. Rengėjas- Klaipėdos universitetas.
Lapkričio 28 d. paroda Martynui Jankui atminti, skiriama Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms. Rengėjas- Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Lapkričio 28 d. paroda Hugo Šojaus dailės kūrinių kolekcija ir kolekcijos katalogo pristatymas. Rengėjas Šilutės muziejus.
Lapkričio 28 d. literatūros ir dokumentų paroda Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena. Rengėjas Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka.
Lapkričio 29 d. konferencija Lietuvybės išsaugojimas Tilžės akto šviesoje Pagėgiuose. Rengėjas Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė.
Lapkričio 30 d. istorijos pamoka Tilžės aktui 90 metų prie paminklo, skirto Mažosios Lietuvos prisijungimui prie Didžiosios Lietuvos, Pagėgiuose. Rengėjas Pagėgių kultūros centras.
Lapkričio 30 d. folkloro ansamblių šventė Marš, marš, kareivėli. Rengėjas Pagėgių kultūros centras.
Lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro salėje vyko iškilmingas Regioninės tarybos posėdis ir konferencija Lietuvininkai ir lietuviai, skirta Tilžės akto deklaravimo 90-mečiui.
Valstybinių programų įgyvendinimas
Šiuo metu, kai masinės informavimo priemonės propaguoja užsienio ir lietuvių menkavertę populiariąją kultūrą, yra ypač aktualu išsaugoti tautos tapatumą. Tautos išlikimas, jos tęstinumas grindžiamas naujos kartos tautinės savimonės ugdymu, kuris turi užimti deramą vietą šalia pilietinio ugdymo. Kokie mes atrodysime margaspalvėje ateities Europos tautų pynėje, daug priklausys nuo to, kaip sukauptomis tautos kultūrinėmis vertybėmis dalinsimės su jaunąja karta.
Regioninė taryba, vykdydama Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, inicijavo ir rėmė mokyklų bendruomenių kuriamus ir įgyvendinamus pilietinio bei tautinio ugdymo projektus, aktyviai bendradarbiavo su regiono savivaldybių švietimo skyriais bei mokyklomis.
Regioninė taryba kartu su Šilutės savivaldybės švietimo skyriumi tęsė 2005 m. pradėtą projektą Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą. Renginys buvo skirtas Tilžės akto deklaravimo 90-mečiui paminėti. Dėl lėšų stygiaus 2008 m. viktorina vyko tik Šilutės rajone. Viktorinoje dalyvavo Kintų vidurinės, Vydūno gimnazijos, Juknaičių pagrindinės ir Saugų pagrindinės mokyklų moksleiviai. Renginys vyko Šilutės savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje lapkričio 25 d. Renginyje dalyvavo Šilutės savivaldybės meras Virgilijus Pozingis. Projektas Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą skatina jaunimą domėtis etninėmis krašto tradicijomis, istorija, papročiais, tarme, tradiciniais amatais ir kulinariniu paveldu. Visi viktorinos dalyviai lapkričio 27 d. turėjo galimybę aplankyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejų Klaipėdoje ir Lietuvos karinį jūrų laivyną.
Regioninė taryba rėmė mokyklų etninę veiklą. Šilutės Pamario pagrindinė mokykla ištisus metus vykdė projektą Fotografija mena vakarykščią dieną. 2008 m. birželio 2 d. vyko baigiamoji konferencija, kurios metu mokyklos moksleiviai pristatė Šilutės krašto senąją architektūrą. Šilutės rajono Juknaičių pagrindinė mokykla vienintelė rajone, įgyvendinanti etninę programą.
Regioninės tarybos nariai dalyvavo vykdant kultūros ir švietimo įstaigų organizuotas edukacines programas. Pirmą kartą Šilutės rajone birželio 25-27 d. Katyčių miestelyje vyko vaikų ir jaunimo liaudies amatų stovykla, kurią organizavo Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centras. Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras sausio birželio mėn. vykdė edukacinę programą Zuikių mokyklėlė. Programa skirta ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, kurie žaisdami susipažino su liaudies dailės, amatų, kalendorinių švenčių tradicijomis, gimtinės istorija. Edukacines programas apie Klaipėdos miesto ir krašto istoriją, tradicijas ir papročius ištisus metus organizuoja Klaipėdos Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos etnokultūros centras.
Mažosios Lietuvos regiono lietuvininkams ypač buvo artima giedojimo tradicija. Regioninė taryba pritarė Šilutės mokytojos metodininkės Linos Lekšienės iniciatyvai antrus metus (gruodžio 5 d.) organizuoti vaikų ir jaunimo sakralinių giesmių šventę Teskamba giesmė. Seniausioje Lietuvos liuteronų bažnyčioje (kertinis bažnyčios akmuo padėtas 1419 m.) Rusnėje birželio 7 d. vyko tradicinė giesmių šventė. Giesmėmis pagarbinti Dievą susirinko vieno tikėjimo broliai ir seserys iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Šilutės.
Siekiant perteikti gyvąją liaudies kūrybą vaikams ir jaunimui, Šilutės rajono Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centras gruodžio 5 d. šeštą kartą organizavo regioninį liaudies kūrybos perteikimo konkursą Vario varteliai. Nugalėtojai buvo atrinkti į respublikinį 2009 metų vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos perteikimo konkursą Tramtatulis Kaune.
Regioninio savitumo puoselėjimas ir etninės kultūros sklaida
Etninės kultūros globos tarybos ir Regioninės tarybos iniciatyva architektas Martynas Purvinas parengė Mažosios Lietuvos tradicinės kaimo architektūros rekomendacijas apie regionui būdingus pastatus ir jų puošybos elementus.
Regioninė taryba pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyvai iki 2010 m. rekonstruoti Drevernoje gyvenusio Kuršių marių laivų statytojo Jono Gižo (1867-1940 m.) sodybą, kurią planuojama pritaikyti kultūros reikmėms. Tikimasi, jog atgaivinus sodybą vietos bendruomenė galės sėkmingai puoselėti Drevernos kaimo tradicijas, atgaivinti žvejų amatus, senuosius papročius. Taip pat bus rekonstruota Agluonėnų etnografinė sodyba, kurioje jau 25 metus gyvuoja klojimo teatras ir įsteigtas Gargždų krašto muziejaus filialas.
Regioninės tarybos nariai aktyviai dalyvavo konferencijose ir seminaruose.
Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė, Regioninės tarybos narė Regina Meškauskienė ir Šilutės muziejaus istorikas Darius Barasa dalyvavo tarptautiniame seminare Lenkijoje Dvarai Baltijos jūros regione: jų paveldas ir ateitis tarp Vyslos ir Nemuno. Seminaro dalyvių pranešimuose atsispindėjo Rytų Prūsijos dvarų architektūrinė raida iki Antrojo pasaulinio karo. Regina Meškauskienė seminaro dalyviams pristatė Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje esančius dvarus, priminė jų istoriją. Šis pranešimas tai dokumentai, kraštotyrinė medžiaga, skirta būsimai knygai, kurią planuoja išleisti Šilutės kraštotyrininkai. Istorikas Darius Barasa seminaro dalyviams pristatė Hugo Šojaus dvaro istoriją ir jo ateities planus.
Regioninė taryba kartu su Žemaitijos regionine taryba spalio 3 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje organizavo konferenciją Esminiai Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai. Pranešimuose buvo gvildenamos Klaipėdos krašto ir Žemaitijos dvarų praeities tyrimo tapatumo problemos. Pranešimus skaitė Martynas Purvinas (Kauno Technologijos universitetas, Klaipėdos krašto dvarų ir jų sodybų raidos bruožai XII a.- 1944 m.), Dainius Elertas (Lietuvos Jūrų muziejus, Klaipėdos valsčiaus dvarai XVI a. I pusėje), Darius Barasa (Šilutės krašto muziejus, Dvarų atgaivinimas Klaipėdos krašte: Šilutės Hugo Šojaus dvaro pavyzdys), Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas, Tarnybininkai XVI a. bajoro dvaro socialinėje struktūroje), Jolanta Skurdauskienė (Žemaičių dailės muziejus, Dvaro sąvokos problema dabartinėje lietuviškoje istoriografijoje), Dalė Puodžiukienė (Lietuvos architektūros ir statybos institutas, Medinė dvarų sodybų architektūra), Edmundas Mickūnas (Žemaitijos nacionalinis parkas, Montvydiškių dvarelio Šarnelėje istorijos bruožai), Algirdas Girininkas (Klaipėdos universitetas, Dvarininkijos grįžimas prie lietuviškų šaknų XX a. pradžioje), Vacys Vaivada (Klaipėdos universitetas, Juzefas Perkovskis paslėpto grožio... ieškojimai Džiuginėnuose).
Lapkričio 25 d. Regioninės tarybos ir Klaipėdos apskrities kultūros meno tarybos iniciatyva Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre buvo surengta spaudos konferencija Ar Tilžės aktas tebėra svarbus Lietuvai? Konferencijoje dalyvavo Regioninės tarybos nariai Alvydas Dumbliauskas, Aksavera Mikšienė, Rimantas Sliužinskas, Elena Matulionienė, Valerija Jankūnaitė, Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos universiteto bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikai ir filologai Vygandas Vareikis, Dalia Pakalniškienė, Arūnas Baublys, Zita Genienė, Jonas Genys, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, apskrities žiniasklaida (Klaipėda, Vakarų ekspresas, radijo stotis Laluna ir kt.). Istorikas Vygandas Vareikis perskaitė pranešimą Ar aktualus Tilžės aktas šiandien? Buvo pristatyti regiono renginiai, skirti Tilžės akto 90-mečiui paminėti.
Lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre vyko iškilmingas Regioninės tarybos posėdis ir XX-oji mokslinė konferencija Lietuvininkai ir lietuviai. Ši Klaipėdos universiteto organizuota konferencija skirta Tilžės akto 90-mečiui paminėti. Pranešimus skaitė Arūnas Baublys (Klaipėdos universitetas, Mažosios Lietuvos dvasinio gyvenimo fenomenas pietizmas ir surinkimininkai), Daiva Kšanienė (Klaipėdos universitetas, Evangeliškųjų surinkimų giedojimai), Gražina Kadžytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Religiniai vaizdiniai tautosakos tekstuose tikybos ir tautiškumo sąsajos), Arūnė Arbušauskaitė (Klaipėdos universitetas, Pietizmo įtaka socialiniam lietuvininkų gyvenimui), Rimantas Sliužinskas (Klaipėdos universitetas, Pietizmo įtaka liaudinės kilmės melodikos raidai Klaipėdos krašto liuteroniškose giesmėse), Remigijus Šemeklis (Klaipėdos universitetas, Klaipėdos krašto lietuvininkų pietizmas), Martynas Kukulskis (Poznanės universitetas) ir Žavinta Sidabraitė (Klaipėdos universitetas, Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro knygos Poznanės universitete), Vidmantas Mačiulskis (Klaipėdos universitetas, Lietuvininkų šokis prof. J. Lingio archyve), Arvydas Piepalius (Klaipėdos universitetas, Jurgio Gerulio biografijos 1933 1945 m. dokumentavimo klausimas), Marijus Šidlauskas (Klaipėdos universitetas, Kultūrų ir ideologijų sankryžos J. Zembrickio ir A. Bitenso knygoje Šilokarčemos apskrities istorija), Aušra Kavaliauskienė (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Baltų meno atspindžiai lietuvininkų buities bei kulto reikmenų ir aprangos detalių puošyboje).
Lapkričio 29 d. Pagėgiuose A. Mackaus gimnazijoje konferenciją Lietuvybės išsaugojimas Tilžės akto šviesoje organizavo VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė. Pranešimus skaitė Algirdas Matulevičius (Lietuvos mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Tilžės aktas), Vaclovas Bagdonavičius (Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institutas, M. Jankaus ir Vydūno kultūrinis bendradarbiavimas), Algaudė Bukontienė (Uljanovo vidurinė mokykla, Kraštotyrininkui Viliui Kalvaičiui 160 m.), Sigitas Šamborskis (VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, Eduardui Gizevijui, pirmajam lietuvių etnografinės ikonografijos kūrėjui 210 m. bei Lietuvybės veiklos Karaliaučiaus krašte 20- metis).
Regioninės tarybos ir Klaipėdos etnokultūros centro iniciatyva spalio 23 d. buvo organizuotas seminaras Vaikas tradicijos perėmėjas regiono mokytojams, dirbantiems su folkloro būreliais. Paskaitas skaitė Valerija Jankūnaitė (Tradicinės kalendorinės šventės ir vaikai), Elena Matulionienė (Tautinio kostiumo elementai vaikų šventinėje aprangoje), Rimantas Sliužinskas (Į pagalbą folkloro būreliui: etninės kultūros medžiagos šaltiniai), Margarita Macijauskienė, Rita Šukienė (Tradiciniai rateliai, šokiai, žaidimai).
Regioninė taryba pritarė Kintų Vydūno kultūros centro vykdomam tęstiniam projektui Pamario krašto amatai ir tradicijos. Lapkričio 19 d. vyko seminaras Senoji pamario krašto virtuvė. Parodą Senoji pamario virtuvė pristatė Vydūno kultūros centro muziejininkė Reda Cirtautienė, pranešimus Lietuvių etniniai patiekalai skaitė Klaipėdos turizmo mokyklos dėstytoja Vida Mališauskienė, Rusnės senoji virtuvė, žuvies patiekalai pristatė Rusnės salos etnokultūros centro direktorė, Regioninės tarybos narė Birutė Servienė, ekspedicijos medžiagą Kulinarinis paveldas Pamario krašte pristatė muziejininkė Reda Cirtautienė ir pateikėjai Jadvyga Lučinskienė, Erika Papievienė, Elzė Vendelienė, Zenonas Pivorius.
Rugsėjo 24 d. Pagėgių savivaldybės kaimo turizmo sodyboje (Mociškių kaime) Regioninė taryba dalyvavo Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ir Viešosios įstaigos Menų gatvė organizuotuose mokymuose Kaimo turizmo plėtra ir senieji amatai Mažojoje Lietuvoje. Mokymai organizuoti vykdant Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtros kaimo vietovėse 2007-2013 metų programos įgyvendinimo priemonių planą. Dalyvavo Mažosios Lietuvos regiono kaimo turizmo sodybų savininkai. Paskaitas skaitė Gintautas Indriūnas (Žemės ūkio ministerija, Kaimo turizmo veikla ir jos teisinis reguliavimas), Regina Jokubaitytė (Etninės kultūros globos taryba, Tradicinių amatų pritaikymas kaimo turizme Mažosios Lietuvos regione), Audronius Skurvydas (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinis padalinys, Kaimo turizmo plėtra Mažojoje Lietuvoje), Dionyzas Varkalis (Restauratorių sąjunga, Senųjų amatų ypatumai Mažojoje Lietuvoje).
Tarybos sekretoriato specialistės Reginos Jokubaitytės iniciatyva išleistos dvi kompaktinės plokštelės, kuriose skamba Mažosios Lietuvos regiono ir Šilutės krašto folkloras: Folkloro ansamblis Verdainė ir Šilutės krašto muzikantai Petras Agintas, Juozas Urbonas, Stanislovas Gečas. Kompaktinę plokštelę išleido ir Nidos folkloro ansamblis Giedružė.
Konsultacijos etninės kultūros klausimais
Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas šių renginių ir projektų organizatoriams: Pagėgių kultūros centro Plaškių kaimo šventei Pievininkų šventė, edukaciniam projektui Vaikas tradicijos ir paveldo perėmėjas, regiono vyresniojo amžiaus žmonių tautinių šokių festivaliui Pynimėlis, Ž. Naumiesčio etnokultūros centro Gardame organizuojamai pavienių muzikantų ir pasakorių šventei Sugužėkim, suskambėkim, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektui Knygos renginių kaleidoskopas: žmogaus ir žodžio sangrąža, Kintų vidurinės mokyklos projektui Pažink savo kraštą, Kintų Vydūno kultūros centro projektui Pamario krašto amatai ir tradicijos, Klaipėdos rajono Agluonėnų etnografinės sodybos muziejaus projektui Lietuvininko kiemas. Tarybos sekretoriato specialistė Regina Jokubaitytė dalyvavo Šilutės rajono kultūrinės veiklos projektų svarstyme. Regioninės tarybos nariai klaipėdiečiai nuolat konsultuoja regiono kultūros įstaigas, mokyklas, folkloro kolektyvus Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo, tautodailės, kalendorinių, šeimos švenčių bei papročių, tradicinių amatų, muzikinio folkloro perteikimo klausimais.
Krašto etnokultūrinių tradicijų plėtra
2008 metai buvo paskelbti iškilių krašto žmonių Martyno Jankaus (150 metų) ir Vydūno (140 metų) jubiliejiniais metais. Vienas iš Regioninės tarybos uždavinių gerbti ir įamžinti kraštui nusipelniusius žmones ir kraštui būdingas tradicijas:
1. Pagėgių savivaldybėje surengtas renginių ciklas. Vienas iš tęstinių renginių gegužės 15 d. Seimo rūmuose atidaryta Martynui Jankui skirta fotografijų paroda, kuri buvo eksponuojama įvairiose respublikos kultūros ir švietimo įstaigose. Parodą rengė ir pristatė Martyno Jankaus muziejus direktorė, Regioninės tarybos narė Liuda Burzdžiuvienė. Renginių ciklą tęsė Joninės (birželio 24 d.) pagal Vydūną ant Rambyno kalno ir tradicinė sueiga Pas Martyną Jankų Bitėnuose (rugpjūčio 2 d.).
2. Tautoj aš būsiu tavo kanklės... taip pavadintas Vydūno 140-ųjų gimimo metinių minėjimas vyko kovo 24 d. Bitėnuose ir Kintuose. Jį bendromis jėgomis organizavo Kintų Vydūno kultūros centras, Vydūno draugija ir M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas.
3. Lietuvininkų bendrija Mažoji Lietuva ir klaipėdiečiai tarybos nariai kartu su Klaipėdos etnokultūros centru jau ne pirmi metai Užgavėnių dieną rengė tradicinę Šiupinio šventę. Skleisdami šią tradiciją, konsultavo miesto nevyriausybines organizacijas, kavinių savininkus, rengė jiems seminarus. Pirmą kartą Šiupinio šventę Šilutėje organizavo folkloro ansamblis Verdainė.
4. 2008 m. į regioną atkeliavo trys Aukso paukštės. Jas pelnė regiono kolektyvai: Šilutės Žibų pradinės mokyklos tautinių šokių kolektyvui Žiburėlis (vadovė Regina Puodžiuvienė), Šilutės folkloro ansamblis Verdainė (vadovė Regina Jokubaitytė) ir Nidos liaudiškų šokių grupė Kalnapušė (vadovė Rasa Norvilienė).
5. Šilutės savivaldybė turi gražią tradiciją Kovo 11-ają pagerbti rajono kultūrai labiausiai nusipelniusius žmones. Regioninė taryba pritarė, kad Sidabrinės nendrės premija būtų įteikta H. Zudermano klubui už paribio kultūros puoselėjimą, kraštui svarbių asmenų įamžinimą, literatūrinės kraštotyros objektų tyrinėjimą, knygų leidybą.
6. Klaipėdos rajono savivaldybė Metų žmogumi už krašto tradicijų puoselėjimą ir sklaidą nominavo Regioninės tarybos narę, Dovilų etnokultūros centro direktorę Liliją Kerpienę.
7. Aukso vainiką pelnė Šilutės rajone Balčių kaime gyvenantys ir dirbantys tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai.
8. Kovo 24 d. Rusnėje vyko gilias tradicijas turinti Šaktarpio šventė. Šią šventę rusniškiai švęsdavo potvynio metu, kai salos gyventojus nuo didžiosios žemės atkirsdavo vanduo. Jau penktus metus šią šventę inicijuoja bendruomenė Rusnės sala.
9. Rugpjūčio mėn. Rusnėje vyko Laivininkų šventė, Kintuose Marių šventė, Drevernoje žvejo šventė Ant marių kraštelio..., kuriose prisimenamos senosios žvejiškos tradicijos, laivininkystė ir amatai.
10. Regiono Joninių tradicijos buvo tęsiamos ir gaivinamos Klaipėdos Joninių šventėje, Neringos folkloro festivalyje Tek saulužė ant maračių, bei vydūniška dvasia rengiamose Joninėse ant Rambyno kalno.
11. Klaipėdoje Regioninės tarybos narių Valerijos Jankūnaitės ir Nijolės Sliužinskienės iniciatyva sėkmingai buvo gaivinama Klaipėdos jomarkų tradicija. Organizuoti jomarkai tradicinių amatų šventės.
12. Klaipėdos etnokultūros centras ir Regioninės tarybos nariai liepos 8-13 d. Klaipėdoje organizavo tarptautinį folkloro festivalį Parbėg laivelis ir konsultavo Liudviko Rėzos užrašytų dainų šventės Pūsk vėjuži Juodkrantėje rengėjus.
13. Liepos 19 d. Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras organizavo folkloro ir tradicinių amatų šventę Užaugau Lietuvoj.
14. Rugpjūčio 30 d. Klaipėdos rajono Agluonėnų etnografinėje sodyboje paminėtas Klojimo teatro 25-metis. Dalyvavo regiono folkloro ansambliai, amatininkai. Šventėje buvo pristatytas XIX a. lietuvininkų gyvenimo būdas, veikė fotografijų paroda Klaipėdos rajono lietuvininkų portretai.
15. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras 2008 m. tęsė šviečiamųjų renginių ciklą Savitas Klaipėdos kraštas, kviesdamas klaipėdiečius į seminarus, pokalbius, naujų knygų pristatymus.
16. Vasario 20 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga Šilutė. Potvynis ir jo žmonės. Fotografijose įamžintas nūdienos žmonių gyvenimas potvynio metu.
17. Gruodžio pabaigoje Šilutės kraštotyros draugijos ir Regioninės tarybos narių Reginoa Meškauskienės ir Jūratės Pancerovos iniciatyva buvo išleista į lietuvių kalbą išversta Johano Zembrickio ir Artūro Bitenso knyga Šilokarčemos apskrities istorija. Šią knygą iš vokiečių kalbos išvertė Šilutės garbės pilietis Jonas Jonaitis.
Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Nijolė Sliužinskienė
Etninės kultūros globos tarybos specialistė Mažosios Lietuvos regionui Regina Jokubaitytė
