Regioninių tarybų veikla 

Regioninių tarybų veikla 2010 metais

Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos regioninių etninės kultūros globos tarybų pagrindinė paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniuose regionuose siekiant išsaugoti jų savitumą, stiprinti tautinį tapatumą ir savimonę. Regioninės tarybos atlieka eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus regionuose, teikia Tarybai informaciją, išvadas ir pasiūlymus, užtikrina Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą, padeda jai prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą regione, taip pat padeda savivaldos institucijoms spręsti etninės kultūros globos regionuose klausimus.

Regioninių tarybų veikla tampa vis svarbesnė, nes pastaruoju metu Lietuvoje nebeliko kitų institucijų, besirūpinančių visumine etnografinių regionų globa. Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą apskričių viršininkams buvo pavesta rūpintis visų į apskrities teritoriją įeinančių etnografinių regionų etninės kultūros problemų sprendimu, tačiau įgyvendinant apskričių reformą 2010 m. šis punktas iš įstatymo buvo išbrauktas.

2010 m. Taryba daug dėmesio skyrė regioninių tarybų veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimui, nes siekė atitikimo Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymui, stipresnių sąsajų su Tarybos veikla, bendrų principų įtvirtinimo regioninių tarybų darbo reglamentuose ir nuostatuose. Atsižvelgiant į regioninių tarybų vertinimus, Taryba 2010 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. TN-2 patvirtino Regioninių etninės kultūros globos tarybų bendruosius nuostatus (žr. 10 priedą), o 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. TN-3 – Pavyzdinį regioninių tarybų darbo reglamentą (žr. 11 priedą).

Nustatyta suvienodinta regioninių tarybų sudarymo tvarka: regioninė taryba ne mažiau kaip 3 mėnesiai prieš savo kadencijos pabaigą aptaria ir numato valstybines institucijas bei visuomenines organizacijas, kurios deleguotų savo atstovus į regioninę tarybą, sudaro jų sąrašą ir teikia tvirtinti Tarybai. Vadovaujantis šia tvarka, 2010 m. pabaigoje buvo tvirtinami savo atstovus į regionines tarybas 2011-2014 m. kadencijai deleguojančių institucijų ir organizacijų sąrašai (žr. 26 priedą).

Regioninės tarybos, įgyvendindamos savo metinius veiklos planus, susidūrė su tam tikromis problemomis: 1) šie Tarybos padaliniai neturi lėšų savo veiklai, dėl to ne visas metiniame plane numatytas priemones pavyko įgyvendinti; 2) regioninių tarybų narius sudaro atstovai iš įvairiausių regiono vietovių, todėl atvykimui į posėdžius reikia nemažai lėšų, kurių sunkmečio metais labai trūko – ypač atstovaujantiems visuomenines organizacijas; 3) regioninės tarybos siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to ne visuomet savivaldybės, turinčios visišką savarankiškumą, į jas atsižvelgia (be to, savivaldybėms nėra deleguota kultūros funkcija).

Nepakankamas regioninių tarybų veiklos finansavimas (kompensacijų už patirtas išlaidas ir atlygio už savo darbą regioninėje taryboje negauna ne tik eiliniai šių tarybų nariai, bet ir pirmininkai) visų pirma kyla iš to, kad pastaraisiais metais buvo perpus sumažinti Tarybos biudžetiniai asignavimai ir neliko lėšų veiklai. Be to, pradėjus įgyvendinti apskričių reformą, 2010 m. kai kurios regioninės tarybos (Suvalkijos ir Žemaitijos) neteko lengvatinėmis sąlygomis skirtų buveinių apskričių administracijose. Dzūkijos (Dainavos) tarybos veiklos koordinavimą apsunkino dar ir tai, kad etatinis Tarybos sekretoriato darbuotojas šiam regionui A. Švirmickas atsisakė pareigų (nes tapo Amatų mokyklos direktoriumi), o vietoj jo priimtiems darbuotojams M. Galiniui ir R. Galinienei prireikė laiko darbo įgūdžių įsisavinimui.

Dėl lėšų trūkumo kai kurios regioninės tarybos 2010 m. negalėjo surengti po 4 posėdžius per metus, kaip numatyta jų nuostatuose: po 4 posėdžius surengė Žemaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) tarybos, po 3 – Aukštaitijos ir Mažosios Lietuvos tarybos, 2 – Dzūkijos (Dainavos) taryba. Iš viso buvo suorganizuota 16 regioninių tarybų posėdžių (jų protokolų santraukas žr. 27 priede). 2010 m. gruodžio 1 d. Taryboje įvyko bendras regioninių tarybų pirmininkų ir specialistų posėdis, skirtas regioninių tarybų veiklos koordinavimo, perspektyvų ir problemų aptarimui (protokolo santrauką žr. 28 priede).

Regioninės tarybos 2010 metams pasirinko šiuos savo veiklos prioritetus:

1. etnokultūrinio ugdymo plėtra regione (Aukštaitija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva);

2. etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo skatinimas (Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva);

3. regiono etninio savitumo puoselėjimas (Aukštaitija);

4. tradicinių amatų ir verslų išsaugojimas bei populiarinimas (Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija);

5. bendradarbiavimas su regiono bendruomenėmis skatinant etnokultūrinę veiklą (Dzūkija);

6. etninės kultūros sklaida regiono žiniasklaidoje ir elektroninėje erdvėje (Aukštaitija).

Toliau pateikiama regioninių tarybų veiklos 2010 m. rezultatų apžvalga pagal atskiras veiklos kryptis.

1. Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo regionuose skatinimas

Koordinuodama etninės kultūros veiklą regione, Aukštaitijos taryba daugiausia dėmesio kreipė į Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą. 2010 m. Ukmergės, Rokiškio, Radviliškio, Širvintų savivaldybėse atsirado Etninės kultūros plėtros programos, kuriose numatytos lėšos etninės kultūros projektams įgyvendinti. Raštu buvo kreiptasi į Ukmergės r. savivaldybę dėl sudaromos Etninės kultūros plėtros programos prioritetų. Tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė vyko į Kupiškio r. savivaldybės Etninės kultūros tarybos ataskaitinį susirinkimą, aptarė etninės kultūros klausimus su Kupiškio meru J.Jaručiu, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėju V. Knizikevičiumi.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos narės A. Papievienės iniciatyva buvo parengta, patvirtinta ir įgyvendinama Šakių r. savivaldybės etninės kultūros plėtros programa 2010-2012 metams.

2. Etnokultūrinio ugdymo plėtra

2.1. Etnokultūrinio ugdymo pedagogų apklausos

Žemaitijos tarybos iniciatyva S. Dacienė vasario mėnesį atliko Žemaitijos regiono etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose tyrimą – apklausė 111 mokyklų ir nustatė, kad etninės kultūros pamoka vyksta tik 4-iose Žemaitijos mokyklose, 8-ios mokyklos vykdo etnokultūrinę projektinę veiklą, o 46-iose mokyklose nėra net neformalaus ugdymo būrelio.

Tarybos specialistė Mažosios Lietuvos regionui R. Jokubaitytė 2010 m. pradžioje atliko tyrimą „Etnokultūros ugdymas Mažosios Lietuvos regiono bendrojo lavinimo mokyklose“ – apibendrino iš Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Klaipėdos r. savivaldybių Švietimo skyrių gautą informaciją ir nustatė, kad tik 4-iose mokyklose yra pasirenkamos etnokultūros pamokos.

Visos regioninės tarybos aktyviai dalyvavo Tarybos nurodymu spalio-gruodžio mėn. vykdant etnokultūrinio ugdymo pedagogų apklausą visoje Lietuvoje: Aukštaitijos regiono specialistė V. Vasiliauskaitė iš savo regiono surinko 110 užpildytų anketų, Žemaitijos regiono specialistė S. Dacienė – 111 anketų, Mažosios Lietuvos specialistė R. Jokubaitytė – 35 anketas, Suvalkijos (Sūduvos) specialistas V. Jazerskas – 38 anketas, Dzūkijos (Dainavos) regiono specialistai M. Galinis ir R. Galinienė – 36 anketas. Gautų anketų pagrindu regionų specialistai parengė suvestines, suskirstė pedagogus pagal skirtingas ugdymo pakopas (pradinis, pagrindinis, vidurinis) ir etnokultūrinio ugdymo pobūdį (pedagogas moko etninės kultūros kaip atskiro dalyko, integruoja etninę kultūrą į kitus dalykus ar užsiima vien neformaliojo ugdymo veikla). Kiekviename regione buvo sudarytos sutinkančių bendradarbiauti rengiant etnokultūrinio ugdymo programas mokytojų grupės.

2.2. Konferencijų ir kitų renginių organizavimas, konsultacijų teikimas

Žemaitijos taryba suorganizavo tris susitikimus su Žemaitijos regiono bendrojo lavinimo mokyklų direktoriais norėdama įgyvendinti Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją 2010-2012 m., teikti siūlymus dėl konkrečių Strategijos priemonių įgyvendinimo:

• Pirmasis susitikimas įvyko kovo 29 d. Kretingoje, VĮ Pranciškonų gimnazijoje (dalyvavo Tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė, Plungės, Rietavo, Skuodo, Palangos, Klaipėdos rajonų savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų direktoriai, direktorių pavaduotojai ir kt.);

• Antrasis susitikimas įvyko kovo 30 d. Tauragės Kultūros centre (dalyvavo Tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė, atstovai iš Raseinių, Šilalės, Jurbarko savivaldybių);

• Trečiasis išplėstinis susitikimas vyko balandžio 23 d. Raudėnuose (Šiaulių r.), jo metu vyko konferencija „Etninės kultūros ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“ (dalyvavo Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Kelmės, Akmenės rajonų savivaldybių pedagogai ir kultūros darbuotojai) ir lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkursas (dalyvavo Šiaulių r. vaikai ir moksleiviai).

Suvalkijos (Sūduvos) taryba kartu su Šakių r. savivaldybės kultūros ir turizmo skyriumi kovo 30 d. Šakiuose surengė konferenciją kultūros ir švietimo darbuotojams „Etninė kultūra ir regiono savitumas“, kurioje pranešimus apie etnokultūrinio ugdymo problemas skaitė Tarybos ir Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai.

Siekdama paskatinti aktyvesnį Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos įgyvendinimą, Aukštaitijos taryba gegužės 13 d. Rokiškyje surengė konferenciją „Etnokultūrinė edukacija: poreikio, galimybių ir patirties analizė“ (konferencijoje dalyvavo regioninės tarybos nariai, regiono švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, Tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė, Rezeknės turizmo ir informacijos centro vadovė L. Kondratė).

Aukštaitijos regiono specialistė V. Vasiliauskaitė rugsėjo mėn. konsultavo organizuojant respublikinio projekto „Mano kraitis Europoje“ regioninį turą Velžio gimnazijoje (Panevėžio r.).

Mažosios Lietuvos tarybos specialistės R. Jokubaitytės iniciatyva jau šešti metai vyksta moksleivių viktorina „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“ pagal Pilietinio ir tautinio ugdymo programą – šiemet viktorina vyko sausio 15 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre ir buvo skirta Klaipėdos krašto dienai paminėti.

Dzūkijos (Dainavos) taryba konsultavo ir prisidėjo rengiant etninės pakraipos vaikų stovyklą „Liaudies meno mokyklėlė“ Merkinėje.

2.3. Dalyvavimas kituose etnokultūriniam ugdymui skirtuose renginiuose

Aukštaitijos tarybos specialistė V. Vasiliauskaitė sausio mėn. konferencijoje „Etninės kultūros plėtra Kupiškio krašte“ skaitė pranešimą „Etninės kultūros ugdymo problemos ir jų sprendimo būdai“ (organizavo Kupiškio etninės kultūros globos taryba).

Lapkričio 26 d. regionų specialistai V. Vasiliauskaitė ir V. Jazerskas kartu su savo regiono pedagogų grupėmis dalyvavo Tarybos, UPC ir LEKD suorganizuotoje diskusijoje „Etninės kultūros ugdymo tikslo, modelio ir turinio nustatymas, panaudojant etninės kultūros ugdytojų, specialistų ir mokslininkų patirtį“, kuri įvyko Kauno tautinės kultūros centre.

2.4. Pareiškimai dėl etnokultūrinio ugdymo plėtros

Žemaitijos taryba posėdyje 2010-05-27 nutarė siūlyti Tarybai kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją prašant inicijuoti, kad mokyklų direktoriai pateiktų siūlymus dėl Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos priemonių įgyvendinimo.

Aukštaitijos taryba gruodžio 15 d. raštu kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos spartesnio įgyvendinimo.

3. Regiono etninio savitumo puoselėjimas

Regioninėms taryboms itin aktualus apskričių reformos klausimas. Šia tema Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos tarybos kartu su Klaipėdos visuomenine kultūros paveldo komisija prie KPD suorganizavo dvi konferencijas, į kurias pakvietė regionų nevyriausybines organizacijas, istorikus, atstovus iš VRM:

• Pirmoji konferencija „Regionų reforma ir Vakarų Lietuvos istoriniai, etnokultūriniai regionai“ vyko vasario 6 d. Gargždų kultūros centre, joje dalyvavo 17 Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) visuomeninių organizacijų. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad ruošiant administracinę reformą būtina suderinti ekonominius valstybės interesus su istoriniu pagrindu susiformavusių etnokultūrinių regionų išsaugojimu, rasti optimalų regioninės savivaldos funkcionavimą, neintegruotą į didžiuosius miestus (rezoliucija išsiųsta Prezidentei, Seimo pirmininkei, Seimo komitetams, frakcijoms ir politinėms partijoms, Ministrui pirmininkui).

• Antroji konferencija „Istoriškai susiformavę etnokultūriniai vakarų Lietuvos regionai ir regionų reforma Lietuvoje“ vyko rugsėjo 18 d. Tauragės kultūros centre, joje pranešimus skaitė VRM įgaliotas atstovas D. Elertas, doc. L. J. Jankus, Žemaitijos tarybos pirmininkas doc. dr. V. Vaivada. Konferencijos rezoliucijoje buvo pakartoti ankstesnės konferencijos teiginiai.

Siekiant etnografinių regionų savitumo išsaugojimo, Aukštaitijos tarybos narių iniciatyva buvo parengti tarpregioniniai ES remiami projektai „Kultūra: Sėlija“ (rengė regioninės tarybos nariai P. Blaževičius ir N. Lungienė, Rokiškio savivaldybė), „Vasara kaime“ (rengė regioninės tarybos narė R. Vitaitė, Zarasų savivaldybė).

Gegužės 5-7 d. Aukštaitijos tarybos nariai aktyviai dalyvavo LLKC ir Panevėžio rajono savivaldybės surengtame seminare „Krašto kultūros savitumo išsaugojimas“, kuriame Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė skaitė pranešimą „Panevėžio krašto etninės kultūros savitumas“.

Rugsėjo 1-4 d. V. Vasiliauskaitė dalyvavo Taline tarptautiniame UNESCO forume, skirtame Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijai įgyvendinti, pristatė regiono etninių tradicijų saugojimo patirtį ir skaitė pranešimą „Nematerialaus etninės kultūros paveldo apsauga ir sklaida“.

4. Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo skatinimas

4.1. Tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo globa

Aukštaitijos tarybos narys A. Svidinskas inicijavo tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemų svarstymą Taryboje, aktyviai įsijungė į 2010-03-09 Tarybos sudarytos Tarmių grupės veiklą. Gegužės mėnesį Aukštaitijos taryba kreipėsi į regiono žiniasklaidos priemones siūlydama atskira rubrika skelbti tarmių bei krašto tautosakos pavyzdžius.

Žemaitijos taryba 2010-05-27 posėdyje pritarė Tarybos iniciatyvai populiarinti gyvąją tarmių tradiciją ir nutarė suformuoti Žemaitijos regiono tarmių komisiją.

Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant tradiciniu tapusį renginį „Rokoukimies i korkēm žemaitiškā“, kuriame dalyvavo mokyklų, esančių Varnių regioninio parko teritorijoje, moksleiviai (renginio tikslas – skatinti vaikus kurti eiles, dainas, apysakas, padavimus žemaičių kalba, paraginti moksleivius savarankiškai domėtis  regionu, kuriame jie gimė ir gyvena). Baigiamasis laureatų apdovanojimas įvyko gegužės 26 d. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje.

Visos regioninės tarybos aktyviai palaikė Tarmių metų paskelbimo idėją. Žemaitijos tarybos posėdyje 2010-10-11 buvo nutarta Žemaitijos regione Tarmių metais skelbti 2011, 2012 ir 2013 metus, buvo sudaryta ir patvirtinta Žemaitijos regiono tarmių komisija (pirmininkas doc. dr. J. Pabrėža), kuriai pavesta suformuoti pasiūlymus Tarmių metų programai, išsiaiškinti Žemaičių kalbos gramatikos išleidimo galimybes.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba pasiūlė Tarybai surinkti duomenis apie tarmių tradicijos būklę jaunimo tarpe ir parengė tam tikslui skirtą anketą „Tarmės ir jaunimas“, kurią Tarybos sudaryta Tarmių grupė patobulino, Taryba 2010-04-13 patvirtino ir per regionines tarybas išsiuntinėjo savivaldybių švietimo skyriams.

Regioninių tarybų specialistai anketą „Tarmės ir jaunimas“ išplatino savo regiono mokyklose ir kitose mokymo įstaigose, ragindami prie apklausos prisidėti lietuvių kalbos ir kitus etnokultūriniam paveldui neabejingus mokytojus (anketavimo pabaiga – 2011 m. kovo 1 d.). Mažosios Lietuvos tarybos specialistė R. Jokubaitytė pateikė pirmuosius apibendrinimus iš savo regiono, kuris susiduria su didžiausiomis tarmių tradicijos išsaugojimo problemomis: pagal 430-ies užpildytų anketų iš Pagėgių sav., Šilutės r. ir Klaipėdos r. mokyklų duomenis paaiškėjo, kad beveik visi apklaustieji moksleiviai tarmiškai nekalba, maža dalis tarmiškai šneka su seneliais arba tarmę dar išlaikiusiais tėvais žemaičiais, aukštaičiais, dzūkais ar suvalkiečiais; didžioji dalis moksleivių mano, kad tarmė nereikalinga, o norėtų tarmę mokėti tik beveik 18 % apklaustųjų.

Aukštaitijos taryba 2010-12-15 raštu kreipėsi į LR Seimą dėl 2012 metų paskelbimo Tarmių metais.

4.2. Kitų reiškinių gyvosios tradicijos globa

Dzūkijos (Dainavos) taryba prisidėjo prie lapkričio mėnesį Varėnoje vykusių autentiškos dzūkų polkos varžytuvių „Smagiausios polkos – smagiausia pora" organizavimo – koordinavo scenarinio plano parengimą ir įgyvendinimą, pateikė rekomendacinio pobūdžio siūlymą į renginio įgyvendinimo projektą įtraukti ne tik varžytuves, bet ir dzūkiškos polkos („drabnukės“) mokymus ir sustiprintą sklaidą mokyklose. Dzūkijos (Dainavos) taryba įsipareigojo koordinuoti tradicinių šokių mokymus, teikti konsultacijas, rekomenduoti ir parūpinti mokymams specialistus.

5. Tradicinių amatų ir verslų išsaugojimas bei populiarinimas

Aukštaitijos taryba teikė rekomendacijas ŽŪM skelbtam Sėkmingiausiai dirbančio tradicinio amatininko konkursui (dėl audėjos D. Bernotaitės, medžio drožėjo R. Zinkevičiaus), taip pat tautinio paveldo produkto sertifikatams gauti (drožėjui A. Petruliui, IĮ „Radviliškių duona“ ir kt.).

Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė lapkričio mėn. LLKC organizuotoje konferencijoje „Tradicinė mitybos kultūra“ skaitė pranešimą „Panevėžio krašto tradiciniai valgiai ir valgymo ritas“, pranešimo pagrindu parengė straipsnį spaudai.

Dzūkijos (Dainavos) taryba teikė konsultacijas dėl Pivašiūnų bendruomenės projekto „Tradiciniai amatai kaimui“ ir Alytaus m. savivaldybės projekto „Menų inkubatoriaus steigimas Alytuje“ rengimo.

Balandžio – gegužės mėn. Dzūkijos (Dainavos) taryba kartu su Alytaus r. savivaldybės administracija ruošė pasienio rajonų bendradarbiavimo projektą „Kultūrinės industrijos – Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų darnaus vystymosi galimybės“ – gavus finansavimą, Simne buvo organizuojamas tautodailininkų ir dailininkų pleneras.

Specialistas Dzūkijos regionui A. Švirmickas rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais lankė regiono tautodailininkus Alytuje ir Druskininkuose, konsultavo dėl jų gaminių sertifikavimo.

6. Bendruomenių etninės veiklos skatinimas

Dzūkijos (Dainavos) taryba Alytaus r. savivaldybei, siekiančiai sukurti europinio projekto lėšomis Dzūkijos krašto simbolį, pasiūlė „Dainuvės“ suvenyrą, kuris Alytaus r. savivaldybės administracijos buvo patvirtintas.

Birželio – liepos mėnesiais Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai konsultavo Alytaus r. savivaldybę dėl Valstybės dienos – Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės Dauguose surengimo (šventėje didžiausias dėmesys teko tradiciniams amatams ir kulinariniam paveldui).

Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai konsultavo Totorių bendruomenę dėl Žalgirio mūšio paminėjimo šventės surengimo Raižiuose, Alytaus r. (šventėje buvo surengta tautinių mažumų etno dirbinių mugė-paroda ir kulinarinio paveldo degustacija).

7. Etninės kultūros sklaida regiono žiniasklaidoje

Aukštaitijos tarybos nariai ir regiono specialistė V. Vasiliauskaitė rūpinosi etninės kultūros sklaida: rašė informacinius pranešimus spaudai apie Aukštaitijos tarybos posėdžių sprendimus, etninius renginius savivaldybėse, dalyvavo Aukštaitijos radijo laidose „Sprendimai“, davė interviu apie regioninius kalendorinių švenčių papročius LTV, radijui „Pulsas“, regioninėms televizijoms, laikraščiams. V. Vasiliauskaitė, bendradarbiaudama su regionine Aukštaitijos televizija, parengė 20 autorinių laidų „Etnos“ apie regiono tradicinius amatus ir amatininkus (šias laidas ėmė transliuoti ir LNK TV1 kanalas). Tarpininkaujant Seimo ŠMKK nariui J. Dautartui, buvo susitarta šias laidas perduoti ŠMM kaip didaktinę medžiagą etninės kultūros ugdymui.

8. Kita regioninių tarybų veikla

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai ir regiono specialistas V. Jazerskas bendradarbiavo su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko valsčiaus administracija ir Lietuvių namais – nuolat kvietė punskiečius dalyvauti Sūduvos krašte rengamuose etninės kultūros renginiuose, delegavo tautodailininkus ir amatininkus dalyvauti Žolinių šventėje Punske, surengė Punske tautodailės ir amatų parodas (kalviškosios kryždirbystės, tradicinės puodininkystės, autorines parodas – O. Pusvaškytės grafikos ir R. Klingaitės tekstilės ir tradicinių juostų), Punsko krašto pedagogams ir kultūrininkams pristatė leidinį „Lietuviškas suvenyras – simbolių paieška“ ir kt.

Mažosios Lietuvos taryba siekė išsaugoti krašto paveldą: 1) pritarė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio ir Neringos savivaldybės siūlymui paskelbti Nidos kultūros paveldo objektu dirbtuves, kuriose buvo atkuriami Kuršių Nerijai būdingi tradiciniai kurėnai ir krikštai (adresu Taikos g. 43A, Nida); 2) kreipėsi į Klaipėdos r. savivaldybę dėl Kisinių kaimo etnografinių kapinaičių išlikimo (netoli jų pradėtos statybos).

Aukštaitijos ir Žemaitijos tarybų nariai aktyviai dalyvavo organizuojant Ugnies sąšauką ant piliakalnių rugsėjo 22 d. per Baltų vienybės, Saulės mūšio ir rudens lygiadienio dienos paminėjimą:

• Aukštaitijos tarybos iniciatyva renginiai vyko ant Kupiškio, Degučių (Zarasų r.), Palatavio (Anykščių r.) piliakalnių, Upytės piliavietėje (Panevėžio r.) ir Jauniūnų kaime (Joniškio r.);

• Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo Janapolės miestelio bendruomenės suėjime ant Širmės piliakalnio, Kuršų kaimo bendruomenės – ant Žąsūgalos kalno, Daukantų kaimo gyventojų – ant Gaudkalnio, Luokės miestelio gyventojų – ant Šatrijos, Varnių ir Pavandenės gyventojų – ant Sprūdės piliakalnio.

Žemaitijos tarybos pirmininko V. Vaivados iniciatyva rugsėjo 24-25 d. Telšiuose ir Durbėje įvyko mokslinė konferencija „Durbės mūšis ir jo kontekstai“, skirta Durbės mūšio 750 metų sukakčiai.

Etninės kultūros plėtros etnografiniuose regionuose stebėsena

Tarybos sekretoriato darbuotojai regioninėse tarybose atliko etninės kultūros plėtros savo regione stebėseną ir surinko duomenis apie etnokultūrinio pobūdžio veiklą:

• Specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė surinko duomenis apie Aukštaitijoje vykusias etnokultūrinio pobūdžio konferencijas, seminarus, tradicinių amatų muges, amatų ir kulinarinio paveldo šventes, tradicinių amatų centrus, amatininkų mokymus, tautodailininkų parodas ir plenerus, bendruomenių renginius, festivalius, muziejų ir kultūros centrų edukacines programas, parengtus turistinius etninius maršrutus, vaikų ir jaunimo stovyklas, naujai sukurtus vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvus, etnologines ekspedicijas, išleistus leidinius, tiriamuosius darbus ir parengtus straipsnius;

• Specialistė Žemaitijos regionui S. Dacienė surinko duomenis apie Žemaitijoje vykusius tradicinių amatų ir tautodailės populiarinimo renginius – seminarus ir praktinius užsiėmimus, meno ir amatų šventes;

• Specialistė Mažosios Lietuvos regionui R. Jokubaitytė surinko duomenis apie šiame regione vykusius etnokultūrinio pobūdžio festivalius, šventes, pokalbius-diskusijas su moksleiviais, konkursus, edukacinius užsiėmimus, konferencijas, seminarus, ekspedicijas, projektus, išleistus leidinius;

• Specialistas Dzūkijos (Dainavos) regionui A. Švirmickas bei jį pakeitęs M. Galinis surinko duomenis apie šiame regione vykusias tautodailės parodas, tradicinių amatų pristatymus, tradicinių šokių vakarones ir ekspedicijas;

• Specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui V. Jazerskas surinko duomenis apie 2010 m. vykdytą Vilkaviškio kultūros centro, Vilkaviškio Mažosios audimo artelės, Marijampolės savivaldybės kultūros centro, J. Basanavičiaus sodybos muziejaus, Prienų krašto muziejaus ir kai kurių savivaldybių bei regioninės tarybos narių (K.Subačiaus, O.B.Surdokienės, R.Januškienės, A.Jankeliūnienės, V.Cikanos, A. Razmislavičienės, N. Skinkienės, A. Mickevičienės, D. Katkuvienės, A. Vandytės ir kt.) vykdytą veiklą.