Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos regioninių etninės kultūros globos tarybų pagrindinė paskirtis padėti EKGT spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniuose regionuose, siekiant išsaugoti jų savitumą, stiprinti tautinį tapatumą ir savimonę. Regioninės tarybos atlieka eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus regionuose, teikia EKGT informaciją, išvadas ir pasiūlymus, užtikrina EKGT priimtų sprendimų įgyvendinimą bei padeda prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą regione, taip pat padeda savivaldos institucijoms spręsti etninės kultūros globos regionuose klausimus. Išskyrus EKGT ir jos regionines tarybas, Lietuvoje daugiau nebėra institucijų, besirūpinančių visumine etnografinių regionų globa (iki 2010 m. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu buvo įtvirtinta apskričių viršininkų pareiga rūpintis visų į apskrities teritoriją įeinančių etnografinių regionų etninės kultūros problemų sprendimu, tačiau, panaikinus apskričių administracijas, ši nuostata iš įstatymo buvo išbraukta).
Regioninių tarybų veiklos efektyvumą apsunkina tam tikros finansinės problemos: 1) šie EKGT padaliniai neturi lėšų savo veiklai (kompensacijų už patirtas išlaidas ir atlygio už savo darbą regioninėje taryboje negauna ne tik eiliniai šių tarybų nariai, bet ir pirmininkai); 2) regioninių tarybų narius sudaro atstovai iš įvairiausių regiono vietovių, todėl atvykimui į posėdžius reikia nemažai lėšų, kurių 2014 m. labai trūko ypač atstovaujantiems visuomenines organizacijas.
2014 m. visos regioninės tarybos, kaip ir numatyta pagal Regioninių etninės kultūros globos tarybų bendruosius nuostatus (patvirtinti EKGT 2010 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. TN-1, 2011 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. TN-1 redakcija) surengė po 4 posėdžius (iš jų 2 buvo internetiniai po 1 Dzūkijos (Dainavos) ir Aukštaitijos), Aukštaitijos taryba papildomai dar surengė 1 pasitarimą. 2014 m. rugsėjo 19 d. Panevėžyje įvyko bendras regioninių tarybų ir specialistų posėdis, skirtas regioninių tarybų veiklos koordinavimo, perspektyvų ir problemų aptarimui. Iš viso buvo surengtas 21 regioninių tarybų posėdis (jų protokolų santraukas žr. 6 ir 7 prieduose).
Regioninės tarybos 2014 metais pasirinko šias pagrindines savo veiklos kryptis:
· Krašto ir regiono tapatumo aktualizavimas užtikrinant gyvųjų tradicinių židinių globą (Aukštaitija), etninės kultūros gyvųjų tradicijų išsaugojimas bei plėtra (Mažoji Lietuva, Suvalkija/Sūduva);
· Tarmės puoselėjimas bei populiarinimas regione (Žemaitija);
· Etnografinio regiono vardo įteisinimas ir regiono heraldikos sukūrimas (Suvalkija/Sūduva);
· Vaikų ir jaunimo etninio kultūrinio bei lokalinio tapatumo formavimas (Dzūkija, Mažoji Lietuva, Suvalkija/Sūduva), etninės kultūros ugdymo programų įgyvendinimo skatinimas (Aukštaitija);
· Etninės kultūros veiklos gerosios patirties sklaida žiniasklaidos priemonėse (Aukštaitija);
· Etninės kultūros vertybių svarbos suvokimo visuomenėje stiprinimas (Dzūkija, Mažoji Lietuva, Suvalkija/Sūduva), folkloro ir jo puoselėtojų prestižo kėlimas (Aukštaitija, Žemaitija);
· Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo puoselėjimas ir plėtra (Suvalkija/Sūduva, Žemaitija);
· Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos stiprinimas regione (Mažoji Lietuva);
· Bendradarbiavimas su regione veikiančiomis valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis, bendruomenėmis vykdant etninės kultūros globą (Aukštaitija);
· Etninės kultūros būklės regione stebėsena ir vertinimas (Žemaitija);
· Etnoturizmo tyrimas, gaivinimas ir plėtra regione (Dzūkija).
Toliau pateikiama regioninių tarybų veiklos 2014 m. rezultatų apžvalga pagal bendrajame EKGT 2014 m. veiklos plane numatytas kryptis.
Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo regionuose skatinimas
Etninės kultūros plėtros valstybinė programa (toliau Programa) skatina savivaldybes parengti ir įgyvendinti savo savivaldybės etninės kultūros plėtros programas (kurioms kasmet numatomos lėšos savivaldybių biudžetuose), steigti etninės kultūros globos tarybas. Etninės kultūros globos tarybos savivaldybėse, turėdamos kad ir nedidelį finansavimą, atlieka svarbią funkciją telkia kiekvienos savivaldybės kultūros, švietimo darbuotojus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, etninės kultūros entuziastus, savivaldybės administracijos darbuotojus, koordinuoja įvairių institucijų, organizacijų etninę veiklą, skatina kurtis naujus kolektyvus, ieškoti naujų etnokultūrinės veiklos organizatorių etatų ir pan. 2014 m. EKGT specialistai regioninėse tarybose rinko duomenis apie regiono savivaldybes, turinčias etninės kultūros plėtros (ar globos) programas bei etninės kultūros plėtros (globos) tarybas prie savivaldybių. Surinktų duomenų pagrindu buvo sudarytas bendras sąrašas, pateiktas 8 priede.
Daugiausia dėmesio Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo klausimui skyrė Aukštaitijos taryba. Balandžio mėn. EKGT specialistė surinko duomenis iš Biržų, Jonavos ir Zarasų rajono savivaldybių Švietimo skyrių ir patikslino Kultūros ministerijos rengtą Programos įgyvendinimo savivaldybėse 2013 m. ataskaitą. Kovo 7 d. EKGT specialistė Aukštaitijos regionui dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės Etninės kultūros globos tarybos ataskaitiniame susirinkime (dalyvavo savivaldybės meras, Švietimo ir kultūros skyriaus atstovai). Aukštaitijos taryba svarstė Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo regione klausimus 2-juose išvažiuojamuose posėdžiuose: Ukmergėje kovo 27 d. (aptartas Etninės kultūros plėtros programos rengimas ir įgyvendinimas Ukmergės r.) ir Molėtų r. gruodžio 9 d. (aptarta Etninės kultūros plėtros tarybų prie Rokiškio, Radviliškio, Joniškio, Kėdainių ir Kauno rajonų savivaldybių veikla). Bendrame visų regioninių tarybų posėdyje Panevėžyje rugsėjo 19 d. buvo pristatytas etninės kultūros plėtros programų vykdymas kai kuriose Aukštaitijos savivaldybėse (Kupiškio r., Kauno r. ir kt.). Aukštaitijos taryba per posėdį Molėtų r. nutarė tęsti Programos įgyvendinimą regiono savivaldybėse nepaisant to, kad Programos 2009-2014 m. etapas jau baigėsi, o tolimesnis Programos etapas Kultūros ministerijos dar neparengtas.
Mažosios Lietuvos taryba skatino savo regiono savivaldybes kurti Etninės kultūros plėtros programas numatant lėšas etninės kultūros projektų įgyvendinimui, atliko Programos įgyvendinimo savivaldybėse stebėseną: prie Pagėgių savivaldybės sukurta visuomeninė Etninės kultūros globos taryba, kuri aktyviai dalyvauja sprendžiant etninės kultūros problemas savivaldybėje; Šilutės r. savivaldybė vykdė Etninės kultūros saugos ir pritaikymo turizmui 2013-2014 m. priemonių planą; Jurbarko, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybės baigė įgyvendinti Etninės kultūros plėtros 2012-2014 m. programą; gruodžio mėn. Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino 2015-2018 m. Etninės kultūros plėtros programą.
Suvalkijos (Sūduvos) taryba išvažiuojamuose posėdžiuose (kovo 21 d. Marijampolėje, spalio 23 d. Šakiuose, gruodžio 17 d. Marijampolėje) išsamiai susipažino su Etninės kultūros plėtros programų įgyvendinimu ir kūrimu Kauno, Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajonų savivaldybėse. Regioninės tarybos atstovai 2014 m. diskutavo su Marijampolės savivaldybės administracija ir kultūros skyriumi dėl savivaldybės Etninės kultūros plėtros programos sukūrimo, etnokultūros specialisto etato steigimo, dar kartą šie klausimai buvo aptarti regioninės tarybos posėdyje, tačiau savivaldybės valdininkų nepavyko įtikinti, kad būtų skirtas deramas dėmesys Sūduvos krašto etnokultūros puoselėjimui ir plėtrai.
Regiono etninio savitumo puoselėjimas
Visos regioninės tarybos prisidėjo svarstant pasirengimą Etnografinių regionų metams 2015-aisiais metais, teikė siūlymus ir kaupė duomenis iš savivaldybių apie būsimus renginius savo regione (tie duomenys buvo panaudoti EKGT sudarant bendrą Etnografinių regionų metų renginių gidą). 2014-ųjų metų pabaigoje visos regioninės tarybos dalyvavo atrenkant regioną reprezentuojančius atstovus (folkloro ansamblius, amatininkus ir kt.) LRT laidoms, skirtoms Etnografinių metų atidarymui sausio 19-24 d. Taip pat buvo siekiama pakelti regioninės savimonės ir savivertės prestižą, kai kurios regioninės tarybos (Suvalkijos/Sūduvos ir Mažosios Lietuvos) ėmėsi organizuoti trūkstamų regiono heraldikos simbolių kūrimą.
Suvalkijos (Sūduvos) taryba kovo 21 d. Marijampolėje nusprendė pritarti iniciatyvai sukurti Sūduvos ženklą, nutarė parengti regiono simbolio-ženklo konkurso taisykles bendrojo lavinimo mokykloms ir kolegijoms, konkursą surengti rugsėjo mėn. Pasitarus su istorikais, antrajame regioninės tarybos posėdyje birželio 23 d. buvo patvirtinti trys galimi simboliai Sūduvos regiono herbui šuo, elnias (ar briedis) ir tauras. Parengtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Lietuvos heraldikos komisiją dėl Sūduvos etnografinio regiono herbo ir vėliavos kūrimo, kuris išsiųstas 2014-06-25. Per pasitarimą Heraldikos komisija vieningai priėmė sprendimą siūlyti plėtoti tauro temą. Trečiajame Suvalkijos (Sūduvos) tarybos posėdyje, įvykusiame 2014 m. spalio 23 d. Šakių rajono savivaldybėje, pritarta parengtam Suvalkijos (Sūduvos) regiono herbo projektui su tauro simbolika ir nuspęsta jį pristatyti Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje. Sūduvos herbo projektas Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje buvo pristatytas lapkričio 7 d.: priimtas sprendimas, jog Sūduvos kraštui herbas reikalingas, tačiau kilo abejonių dėl teikiamo projekto, todėl buvo pasiūlyta herbo idėją ir visus su juo susijusius pasiūlymus pristatyti Marijampolės regiono savivaldybių gyventojams. Regioninė taryba pagerbė ir apdovanojo Suvalkijos (Sūduvos) etninės kultūros puoselėjimui nusipelniusius 2 asmenis etnografę Nijolę Skinkienę ir liaudies meistrę Oną Birutę Surdokienę.
2014-ieji metai Mažosios Lietuvos regionui buvo išskirtiniai, kadangi Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsižvelgė į Mažosios Lietuvos regioninės tarybos siūlymus ir galiausiai sausio 30 d. priėmė nutarimą įtraukti Mažąją Lietuvą į Lietuvos vietovardžių sąrašą: jame vietovardis Mažoji Lietuva įrašytas dviem reikšmėmis kaip istorinės srities pavadinimas ir kaip vieno iš penkių dabartinės Lietuvos etnografinių regionų pavadinimas. Mažosios Lietuvos taryba kovo 21 d. aptarė siūlymus dėl Etnografinių regionų metų ženklo sukūrimo, nutarė spalio mėn. organizuoti konferenciją Mažosios Lietuvos etninė kultūra šiuolaikinių aktualijų fone (konferencija nukelta į 2015 m.). Mažosios Lietuvos regionas dar neturi savo herbo, todėl regioninė taryba birželio 19 d. posėdyje nutarė sukurti Mažosios Lietuvos herbo koncepciją, informuoti regiono savivaldybes ir Klaipėdos regiono plėtros tarybą apie herbo kūrimą. Rugsėjo 12 d. regioninė taryba nusprendė paruošti raštą Heraldikos komisijai dėl istorinės Mažosios Lietuvos vėliavos patvirtinimo (raštas nebuvo paruoštas, nes buvo nuspręsta vėliavos tvirtinimą komisijai pateikti kartu su regiono herbu). Buvo suplanuota 2015 m. sausio mėn. surengti diskusiją dėl Mažosios Lietuvos heraldikos ir inicijuoti savivaldybių sutartis dėl Mažosios Lietuvos heraldikos sukūrimo (tokia diskusija įvyko 2015 m. sausio 20 d.). Gruodžio 1 d. Mažosios Lietuvos regioninė taryba sudarė iš savivaldybių atstovų darbo grupę Mažosios Lietuvos regiono heraldikos sukūrimui: grupė įgaliota bendradarbiauti su istorikais, menininkais, mokslininkais, kitomis etnografinio regiono institucijomis ir siūlymus pateikti Regionų plėtros taryboms.
Siekdama pakelti etninės kultūros veiklos regione prestižą, Mažosios Lietuvos regioninė taryba kreipėsi į Klaipėdos regiono plėtros tarybą ir savivaldybių Kultūros skyrius dėl regiono etninei kultūrai nusipelniusių žmonių ir jų pagerbimo. Kultūros skyriai pateikė EKGT Mažosios Lietuvos regionui nusipelniusių žmonių anketas, jiems Valstybinių švenčių metu buvo įteikti EKGT padėkos raštai, apdovanoti 4 asmenys: Drėvernos kultūros namų direktorė Virginija Asnauskienė, Dovilų etninės kultūros centro vadovė Lilija Kerpienė, etnografas Helmutas Lotužis ir etnologė, dėstytoja Rūta Grumadaitė.
Žemaitijos taryba pirmininkės Rūtos Vildžiūnienės ir regioninės tarybos nario Andriaus Dacio (Žemaitijos kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininko) iniciatyva organizavo labiausiai nusipelniusių Žemaitijos regiono visuomenininkų, etnokultūros specialistų, folkloro ansamblių pagerbimo šventę. Žemaitijos tarybos posėdžio (vykusio balandžio 23 d.) nutarimu apdovanojimui už etninės kultūros puoselėjimą Žemaitijos regione buvo atrinkti 4 kolektyvai (vaikų folkloro ansambliai Čiučiuruks ir Šarkutis, folkloro kolektyvai Šukupis ir Degule) ir 20 asmenų folkloro ansamblių vadovai, įvairių iniciatyvų pradininkai, visuomenininkai, etninės kultūros specialistai, mokyklų, kultūros centrų direktoriai ir kt. (Giedrė Balsienė, Vita Pajarskienė, Sigita Žiemelienė, Gintautas Griškėnas, Genoveita Gricienė, Raimonda Ramanauskienė, Alvydas Vozgirda, Darius Ramančionis, Vydmantas Vertelis, Zita Bezarienė, Edita Ramančionienė, Rūta Stankuvienė, Laima Arlauskienė, Veronika Simutienė, Linas Šedvilas, Rita Macijauskienė, Andrius Dacius, Aldona Kuprelytė, Jonas Grušas, Asta Nikžentaitienė). Apdovanojimo šventė įvyko gegužės 10 d. Biržuvėnų dvare, Telšių rajone.
Žemaitijos taryba balandžio 23 d. posėdyje buvo nutarusi spalio mėn. surengti konferenciją dėl Lietuvos administracinio suskirstymo etnografinių regionų pagrindu, bet ši idėja buvo nerealizuota (perkelta į 2015 m.).
Kaip vieną iš svarbiausių Etnografinių regionų metų renginių Žemaitijoje regioninė taryba per posėdį rugsėjo 12 d. nurodė Durbės mūšio 755 m. sukakties paminėjimą 2015-aisiai metais, pritarė Durbės mūšio paminklo Telšiuose pastatymo idėjai. Buvo nutarta Žemaitijos regiono Etnografinių metų 2015 m. renginį surengti Raseiniuose, inicijuoti knygos apie Žemaitijos istoriją leidybą.
Aukštaitijos taryba posėdyje Ukmergėje kovo 27 d. nutarė Etnografinių regionų metams sukurti Aukštaitijos regiono simbolį, kuris atspindėtų regiono tapatumą. Tokį ženklą sukūrė dailininkė Rita Kosmauskienė, jam regioninė taryba pritarė savo posėdyje gruodžio 9 d. (ženklas bus naudojamas Etnografinių regionų metams skirtų renginių pristatymui, Etnografinių regionų metams išleistuose plakatuose, bukletuose, kituose leidiniuose).
Aukštaitijos taryba lapkričio mėn. sudarė Etnografinių regionų metams skirtų renginių Aukštaitijoje gidą (informaciją pateikė visos 22 savivaldybės, iš viso numatyta surengti per 316 renginių, tarp kurių 53 išskirti kaip svarbiausi renginiai regione), kurį nuspręsta paskelbti savivaldybių tinklapiuose. Jau kovo 27 d. posėdyje kaip svarbiausi Etnografinių metų renginiai buvo išskirti: tarpregioninis vyrų folklorinės dainos konkursas-festivalis; renginių ciklas Raudondvaryje Regionų suskalbėjimai; antroji mokslinė konferencija Aukštaičių tapatumo paieškos; Aukštaitijos sutartinių festivalis Sutarjėla; aukštaičių tradicinės kultūros festivalis Aukštaičių suktinis; regiono pristatymas LR Seime; Aukštaitijos vėliavos ir herbo pristatymai regiono savivaldybėse. Vėliau šis sąrašas buvo papildytas kitomis visam regionui reikšmingomis priemonėmis kilnojamąja paroda Aukštaitija: savo Tėvynę laikyk visu pasauliu, fotografijų albumo apie Aukštaitiją leidyba, jaunimo kino konkursas (rengiant filmus 3D formatu apie Aukštaitijos kraštą), reprezentacinės Aukštaitijos regiono vėliavos sukūrimu ir kt., tačiau negavus Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės prašyto finansavimo iš Vyriausybės, šios priemonės nebus įgyvendintos.
Regioninė taryba, svarstydama regiono heraldikos sklaidos klausimus, nutarė prašyti verslo pagalbos, paruošti motyvacinį raštą kiekvienai savivaldybei dėl regiono heraldinių ženklų ir regiono vėliavų įsigijimo, siūlyti numatyti tam tikslui lėšų savivaldybių 2015 m. biudžetuose.
Aukštaitijos taryba kreipėsi į Etninės kultūros globos tarybą (2014-10-17 Nr. S-A-5), kad ši tarpininkautų Lietuvos kultūros tarybai dėl prioriteto skirti dalinį finansavimą Etnografinių regionų metams skirtiems projektams, teikė rekomendacijas dėl projektų.
Regioninė taryba, aptardama Aukštaitijos regiono etninei kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimo ar įamžinimo klausimą, nutarė kreiptis į EKGT dėl vieningų apdovanojimo nuostatų parengimo (2014-10-17 Nr. S-A-6). Regioninė taryba pagerbė ir apdovanojo Aukštaitijos etninės kultūros puoselėjimui nusipelniusių 15 asmenų folkloro ansamblių vadovų, tautodailininkų, muziejininkų etnografų, kraštotyrininkų, mokytojų (Stasė Anglickienė, Emilija Brajinskienė, Zofija Jablonskienė, Antanas Karmonas, Nijolė Keraitienė, Rita Kipšaitė-Balčiūnienė, Aniceta Krajinienė, Regina Lukminienė, Vaclovas Papšys, Vytautas Ulevičius, Angelė Virgailienė, Elena Juodzevičienė, Rimantas Zinkevičius, Elena Kiškienė ir Nijolė Aleinikonienė). Gruodžio mėn. buvo sudarytas sąrašas regiono žmonių, kurie galėtų vaizdžiai televizijoje arba radijuje pristatyti Aukštaitijos regioną (sąraše 46 deimančiukai iš Aukštaitijos).
Dzūkijos (Dainavos) taryba balandžio 25 d. LR Seime vykusiame posėdyje svarstė Lietuvos regionų žymėjimo ES žemėlapiuose klausimą, nutarė giliau išanalizuoti Latvijos ir Suomijos patirtį žymint regionus ES žemėlapiuose. Šiame posėdyje buvo nutarta atlikti regiono savivaldybėse planuojamų renginių, skirtų Etnografinių regionų metams, kultūrinės kokybės ir sąmatų atitikimo analizę (analizė atlikta pateiktas priemones peržiūrėjo ir įvertino Dzūkijos tarybos nariai, dėl neaiškumų sąmatose buvo skambinama ir tikslinama pas jų pateikėjus, apie 20 renginių, kaip netinkami Etnografinių regionų metams pažymėti, nepateko į pateiktą priemonių planą), pateikti Etnografinių regionų metų renginių Dzūkijoje planą su sąmatomis LR Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinei grupei (regioninės tarybos raštas 2014-07-08 Nr. SD-7 pateiktas LR Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinei grupei, pirmininkui A. Kašėtai). Rugsėjo 12 d. Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba svarstė Etnografinių regionų metų priemonių plano projektą, kurio finansavimo galimybių paiešką inicijavo LR Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinė grupė (kaip minėta, Vyriausybė, deja, nesutiko šio plano finansuoti). Regioninė taryba pagerbė ir apdovanojo Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros puoselėjimui nusipelniusius 2 asmenis Alytaus lopšelio-darželio direktorę Aušrą Plytninkaitę ir medžio drožėją, skulptorių, pedagogą Algirdą Juškevičių.
Etnokultūrinio ugdymo plėtra
Visos regioninės tarybos EKGT nurodymu 2014 m. turėjo patikslinti etninės kultūros pedagogų sąrašus (parengtus dar 2010 m.) pagal naujausius duomenis. Vadovaujantis šiais sąrašais Ugdymo plėtotės centras ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga kvietė pedagogus dalyvauti etnokultūrinio ugdymo seminaruose ir kituose renginiuose.
Kovo 7 d. Aukštaitijos regiono specialistė dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės Etninės kultūros globos tarybos ataskaitiniame susirinkime, kurio metu daug dėmesio skirta etninio ugdymo problemoms, pasidžiaugta pasiekimais (rajono jaunosios sutartinių giedotojos ir ragų pūtikai tapo respublikinio vaikų konkurso Tramtatulis laureatais, visi Kupiškio rajono vaikų folkloro ansambliai atrinkti į Dainų šventę, Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos komanda tapo regioninio moksleivių etninės kultūros konkurso Mūsų lobynai nugalėtojais).
Gegužės 3 d. posėdyje Kaišiadorių rajone surengtame regioninės tarybos narių pasitarime buvo aptartas ne tik pasirengimas Regionų metams, Dainų šventės Folkloro dienos pasirodymams, bet ir dar kartą aktualiai iškelta vaikų folkloro kolektyvų trūkumo Utenoje, Anykščiuose, Jonavoje, Kaišiadoryse problema. Taip pat buvo aptartas rudens ciklo seminarų regiono savivaldybių švietimo ir kultūros įstaigose poreikis.
Regioninė taryba ragina etninės kultūros specialistus, kultūros ir bendruomenių centrų darbuotojus užtikrinti gyvųjų tradicinės kultūros židinių palaikymą. Gruodžio mėn. regiono specialistė su Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos moksleiviais aptarė jų sumanyto projekto Sutartinių ratas, skirto Vasario 16-ajai pažymėti, įgyvendinimo galimybes. Skatinant etnokultūrinį ugdymą, vaikų ir suaugusiųjų švietimą, regioninės tarybos narė Lina Vilienė rengė seminarus Jonavos, Ukmergės, Pasvalio, Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio rajonų folkloro ansamblių vadovams ir pedagogams. Regiono specialistė skaitė paskaitas Vaiko asmenybės formavimas per lietuvių liaudies žaidimus, Liaudies žaidimai ir vaiko ugdymas Panevėžio miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams.
Skatindama suaugusiųjų etnokultūrinį švietimą, regioninė taryba aktyviai bendradarbiauja su Aukštaitijos savišvietos akademija, veikiančia prie Panevėžio kolegijos. Regiono specialistė šios akademijos klausytojams skaitė 5 paskaitas įvairiais etninės kultūros klausimais. Balandžio 23 d. respublikinėje konferencijoje Panevėžio Minties gimnazijoje regiono specialistė skaitė pranešimą Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje.
Mažosios Lietuvos taryba kovo 21 d. nutarė stebėti ir konsultuoti vaikų edukacinių stovyklų organizatorius etnokultūrinio ugdymo klausimais (regioninė taryba birželio 57 d. konsultavo Šilutės r. Bikavėnų senųjų amatų centro edukacinės stovyklos organizatorius, visokeriopą pagalbą teikė tradicinės kultūros mokymų organizatoriams Kukutynė 2014 Kintuose), o birželio 19 d. kreiptis į Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių švietimo skyrius dėl informacijos apie etnokultūrinio ugdymo pedagogus pateikimo sąvado papildymui, patikslinti informaciją iš Šilutės, Pagėgių, Jurbarko, Klaipėdos rajonų savivaldybių. Regioninė taryba pastoviai bendrauja su aktyviausiais pedagogais, kurie dirba etnine kryptimi ir kuria programas. Metų pradžioje Ugdymo plėtotės centras organizavo Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos įgyvendinimo mokymus, į juos regioninė taryba pasiūlė aktyviausius mokytojus iš Nidos (Neringos sav.), Drevernos (Klaipėdos r.) Klaipėdos miesto, Stoniškių (Pagėgių sav.), Juknaičių ir Vainuto (Šilutės r.),. Rugpjūčio 26 d. Mažosios Lietuvos tarybos nariai ir mokytojai dalyvavo Ugdymo plėtotės centro surengtoje metodinėje dienoje, skirtoje etninės kultūros ugdymui. Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse 2014 m. susikūrė etnokultūriniai mokytojų metodiniai būreliai. Regioninės tarybos ir Klaipėdos universiteto pastangomis vėl į mokymo programas įtraukta rašytojos Ievos Simonaitytės kūryba, atspindinti Mažosios Lietuvos gyventojų likimus ir etnografiją. Mažosios Lietuvos taryba skatino regiono švietimo įstaigas įsijungti į renginių organizavimą, edukacinių programų ruošimą atskleidžiant vietos tarmės savitumą. Mažosios Lietuvos taryba kartu su Šilutės kultūros centru ir Šilutės kraštotyros draugija dešimtą kartą organizavo regioninę moksleivių viktoriną Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą. Regioninė taryba prisidėjo prie konferencijos Etninės kultūros ugdymas švietimo, kultūros ir bendruomenių sąveika surengimo rugsėjo 12 d. Gargžduose. Regioninės tarybos nariai aktyviai dalyvavo ruošiant edukacines programas: narė A. Mikšienė vedė edukacines pamokas, trečius metus organizavo moksleivių viktoriną Laivu - Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją Pagėgių kultūros centre, narė L. Kerpienė organizavo stovyklą Lietuvininko sodyboje Kisinių kaime.
Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai dalyvavo įgyvendinant įvairius edukacinius projektus: narys Algirdas Juškevičius organizavo ir koordinavo projekto Senųjų žaislų dirbtuvėlė įgyvendinimą (buvo organizuoti ir pravesti edukaciniai renginiai bei mokymai Šalčininkuose, Trakuose, Alytuje, Varėnoje, Vilniuje ir kitose vietovėse); narės Lina Būdienė ir Dalia Blažulionytė surengė ketvirtąjį regioninį vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių ir pavienių atlikėjų festivalį ,,Ėglynaicis; narė Aušra Plytnikaitė organizavo ir koordinavo projektą Močiutės duonelė, skirtą vaikų supažindinimui su pasakojamąja ir dainuojamąja tautosaka apie duoną; regioninės tarybos pirmininkė Ona Drobelienė tarptautinėje parodoje Sprendimų ratas Kaune ir Vilniaus mokyklų moksleiviams (Antakalnio progimnazijoje, P. Mašioto pradinėje mokykloje ir A. Baranausko gimnazijoje) skaitė paskaitas Rėdos ratu, Tradiciniai amatai Dzūkijoje, vedė tradicinių amatų užsiėmimus.
Žemaitijos tarybos narė Aušra Brijūnienė ir specialistė Sigita Dacienė balandžio 29 d. dalyvavo Šiaulių rajono Kuršėnų lopšelyje-darželyje Eglutė surengtoje regioninėje praktinėje-metodinėje konferencijoje Etninė kultūra doros, moralės normų, tikrųjų vertybių diegimo priemonė, skirtoje Žemaitijos regiono darželių vadovams, auklėtojoms: Aušra Brijūnienė skaitė pranešimą apie etninės kultūros sklaidą Šiaulių rajone, Sigitos Dacienės pranešimo tema buvo Žemaičių tautinis kostiumas.
Etninės kultūros sklaida regiono žiniasklaidoje
Į išvažiuojamuosius Aukštaitijos tarybos posėdžius visuomet kviečiami rajono žiniasklaidos atstovai (pvz., apie posėdį Ukmergėje paskelbta informacija Ukmergės žiniose), EKGT specialistė Aukštaitijos regionui parengė straipsnius apie Ukmergėje ir Panevėžyje per posėdžius svarstytus klausimus (skelbta www.alkas.lt, www.panevezys.lt). Be to, EKGT specialistė Aukštaitijos regionui yra davusi interviu dienraščiams Sekundė, Panevėžio balsas, Panevėžio rytas ir radijo stočiai Pulsas apie kalendorines šventes, jų papročius Aukštaitijoje, rašė etnokultūrine tematika straipsnius portalams www.alkas.lt, www.panevezys.lt, www.panskliautas.lt, dienraščiams ir žurnalams Panevėžio rytas, Sandrava, Senvagė, Žiemgala, parengė reportažą apie Aukštaitijos regiono etninį savitumą kartu su regionine Gerų naujienų televizija. Straipsnius apie Aukštaitijos etninę kultūrą taip pat nuolat skelbė regioninės tarybos narys Jonas Vaiškūnas (portalo www.alkas.lt redaktorius), regioninės tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė, narė Sigutė Mudinienė.
Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkė N. Sliužinskienė regioninės televizijos BALTICUM žiūrovams, regioninių radijo laidų klausytojams, regiono dienraščių skaitytojams pristatinėjo Klaipėdos miesto etnokultūros centro renginius, edukacines programas, Klaipėdos krašto tradicijas. Regioninės tarybos narė A. Mikšienė Tauragės radijo klausytojams kalbėjo apie Šv. Martyno šventės tradicijas. Klaipėdos rajono laikraštyje Banga pateiktas interviu su regioninės tarybos pirmininkės pavaduotoja J. Latakiene apie Regioninės tarybos veiklą ir Mažosios Lietuvos regiono istorinius įvykius bei reikšmę. Taip pat informacija apie Mažosios Lietuvos regioninės tarybos veiklą ir etnokultūrines regiono aktualijas buvo teikiama internetiniuose laikraščiuose: silutes@zinios.lt, siluteszinios.lt, silutiskis.lt, tauragiskis.lt, jurbarkiskis.lt.
Suvalkijos (Sūduvos) tarybos iniciatyvos ir sprendimai, regiono aktualijos, etninės kultūros projektai ir renginiai buvo nuolat pristatomi Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio ir Prienų regioninėje žiniasklaidoje, regioninėje Marijampolės televizijoje, metiniame žurnale Suvalkija.
Etninės kultūros būklės etnografiniuose regionuose stebėsena
Aukštaitijos taryba sėkmingai ir nuosekliai tęsė regiono etninės kultūros renginių stebėseną.
Tęsiant Tarmių metų apibendrinimo darbą, buvo sudaryta regione vykusių Tarmių metams skirtų renginių ir leidinių suvestinė (visų regiono savivaldybių kultūros ir švietimo įstaigose vyko 392 renginiai, skirti gimtosios tarmės aktualizavimui).
Daug dėmesio skirta etnokultūrinės edukacijos regione stebėsenai. Aukštaitijoje vyko įvairūs vaikų konkursai: regiono moksleiviai aktyviai dalyvavo respublikiniame liaudies šokių konkurse Patrepsynė, sėkmingai vyko vaikų konkursas Tramtatulis Panevėžio, Širvintų, Utenos rajonuose, moksleivių etninės kultūros konkurso Mūsų lobynai regioninis turas (pasirodė Ignalinos, Zarasų, Švenčionių, Kupiškio, Joniškio, Kėdainių rajonų ir Panevėžio miesto moksleiviai), jaunųjų tautodailininkų konkurso Sidabro vainikėlis regioninis turas, vykęs dviem etapais iš pradžių Utenoje ir Naujamiestyje, vėliau Panevėžio rajone (organizavo regioninės tarybos pirmininkė Z. Mackevičienė).
Regione pradėta daugiau rengti etninio pobūdžio stovyklų. Birželio mėn. regiono specialistė lankėsi Baltų kultūros stovykloje Naisiuose, sutartinių stovykloje Siesikuose (Ukmergės r.), kanklių stovykloje Užpaliuose (Utenos r.). Taip pat birželio mėn. vyko vaikų ir jaunimo folkloro sambūris stovykla Zalvynė Zarasuose (rengė regioninės tarybos narė Rima Vitaitė).
Panevėžio vaikų muzikos mokykla ir Aukštaičių kultūros draugija kiekvieną penktadienį rengė etnokultūrinius mokymus miesto visuomenei groti tradiciniais liaudies instrumentais, mokytis aukštaitiškų dainų, šokių ir ratelių (mokymuose susirinkdavo iki 50 žmonių). Rugpjūčio 1922 d. Visagine vyko tradicinio muzikavimo kursai, kuriuose folkloro mėgėjai rinkosi mokytis griežti smuiku, Peterburgo armonika, cimbolais, dūdmaišiu, būgneliu. Spalio mėn. Kirtimų kultūros centras (Vilnius) rengė tradicines kūrybines dirbtuves Etno Aš, kuriose aukštaičių muzikantai pristatė tradicinį grojimą būgneliu (Rima Garsonienė, Utena) ir Peterburgo armonika (Raimondas Garsonas, Utena).
Vaikų ir suaugusiųjų etnokultūriniam švietimui didelį dėmesį skiria regiono savivaldybių muziejai, parengę ir įgyvendinę 2014 m. per 200 etnokultūrinių programų: daugiausia Molėtų (24 programos), Rokiškio (21 programa), Kėdainių (18 programų) krašto muziejai. Jonavos krašto muziejuje veikiantis etnoklubas Amatų pynė pritraukė nemažą būrį etninės kultūros mylėtojų, kurie nuolat rinkosi dainuoti sutartinių, austi juostų, rišti sodų, lieti žvakių, švęsti kalendorinių ir valstybinių švenčių. Aktyviai uteniškius į etnokultūrinę edukaciją įtraukia ir Utenos muziejaus tradicinių amatų centras Svirnas, kur tradicinių amatų moko sertifikuoti amato meistrai.
Etnokultūrinė edukacija vyksta regiono bendruomenių centruose, amatų centruose, kaimo turizmo sodybose. Regiono etninės kultūros puoselėtojai dalyvavo Lietuvių etninės kultūros draugijos Ukmergėje surengtame tęstiniame seminare Institucinių gebėjimų stiprinimas veiklos efektyvumui ir plėtrai užtikrinti NVO įstaigose.
Dainų šventės Čia mano namai Folkloro dienoje dalyvavo net 98 folkloro kolektyvai iš Aukštaitijos, tarp jų 30 vaikų folkloro kolektyvų. Daugiau nei po keturis folkloro kolektyvus dainų šventėje atstovavo Švenčionių, Panevėžio, Zarasų, Pasvalio, Kupiškio rajonams. Liaudies muzikantų kertėje tradicinę muziką gausiausiai atstovavo aukštaičių muzikantai. Aukštaičiai pristatė ir liaudies mediciną, žolininkus, kerėtojus. Regioninės tarybos narė Lina Vilienė pristatė aukštaičių tradicinį kostiumą, o Vilma Sabaliauskienė aukštaičių moterų išmintį. Dainų šventė paskatino naujų folkloro kolektyvų atsiradimą Aukštaitijoje: Šepetoje buvo įkurtas A. Adamkienės progimnazijos folkloro ansamblis Tyrulys, Panevėžio rajone vaikų ansamblis Velžiukai, Visagine Radastėlė, Anykščiuose Abelėla ir kt. Pasirengimas dainų šventei Čia mano namai sustiprino folkloro sąjūdį Aukštaitijoje.
Atliekant stebėseną, išsamiau analizuotos regione vykusios šventės, festivaliai. Kovo mėn. Raudondvaryje (Kauno r.) vyko tradicinis Tarmiškos kūrybos festivalis, balandžio mėn. Kulionyse (Molėtų r.) Lietuvos romuviečių tradicinė Jorės šventė, gegužės mėn. tradicinius regiono muzikantus sukvietė liaudiško muzikavimo festivalis Sėlos muzikantai, birželio 8 d. Anykščiuose vyko tradicinė šventė Bėk bėk, žirgeli ir Aukštaitijos sutartinių festivalis Sutarjėla, tą pačią birželio 8 dieną į Sekmines Meironyse (Ignalinos r.) rinkosi rytų aukštaičiai. Birželio 2022 d. Panevėžyje vyko tarptautinis Baltijos šalių folkloro festivalis Aisūs kankleliai, kurio metu (birželio 21 d.) buvo surengta įspūdinga Vasarvidžio šventė. Birželio 23 d. vyko Kernavėje tradicinė Rasų šventė (rengėjai Širvintų kultūros centras ir Kernavės kultūrinis rezervatas). Kaip ir kasmet, žiūrovus iš visos Lietuvos sutraukė ir Joninės Jonavoje. Tęsiant Tarmių metų patirtį, spalio 18 d. Utenoje buvo surengta regioninė šventė Suskałbėjimai (dalyvavo Utenos, Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Kupiškio, Anykščių rajonų folkloro ansambliai, tarmiškos poezijos kūrėja Regina Katinaitė-Lumpickienė, tarmiškų autorinių dainų atlikėjas Algirdas Svidinskas), į kurią suvažiavę žmonės iš savo krašto piliakalnių, alkakalnių atvežė saujas žemių ir Utenoje supylė Aukštaičių vienybės kalvą (renginį iniciavo Aukštaitijos regioninė taryba ir Rytų aukštaičių sambūris, organizavo Utenos kultūros centras). Tą pačią spalio 18 dieną Utenoje vyko trečioji respublikinė Peterburgo armonikų, būdingų tik Aukštaitijos regionui, šventė, kurioje dalyvavo 28 tradiciniai muzikantai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Panevėžio, Jonavos, Kauno ir Utenos rajonų.
Aukštaitijos folkloro atlikėjai buvo įvertinti šalies mastu: kovo mėn. Aukso paukštės nominaciją už geriausią miesto folkloro kolektyvą gavo Panevėžio folkloro ansamblis Raskila (vad. L. Vilienė): Ukmergės folkloro kolektyvo Pyniava (vad. V. Sabaliauskienė) sutartinių giedotojos pateko į LRT laidos Duokim garo finalą; birželio 3 d. LTV laidoje Laba diena, Lietuva buvo parodytas reportažas apie Sėlos muzikantus.
EKGT specialistė Aukštaitijos regionui, atlikdama etninių renginių stebėseną, lankėsi tradiciniuose Panevėžio rajono bendruomenių renginiuose Mojavai Nibragalio kaime, Oi, skanios bobutės vaišės, Užgavėnių kieminėjimai, regioninėje Duonos šventėje Linkaučių k., Panevėžio r. (organizatoriai Panevėžio rajono savivaldybė ir individuali A. ir A. Kisielių įmonė Trakiškių duona) ir kituose renginiuose.
Daug dėmesio krašto etninei kultūrai skiria regioninės televizijos: Kupiškio televizija, Biržų televizija Rygveda, Kėdainių televizija. Etninei kultūrai dėmesį skyrė ir kraštų kultūros žurnalai: Šiaurietiški atsivėrimai (Pasvalys), Anykšta (Anykščiai), Indraja (Utena), Deltuva (Ukmergė), Žiemgala (Žiemgalos leidykla), Senvagė (Panevėžys), Ladakalnis (Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkas). Domėtasi tarmiška žiniasklaida regione, regiono žiniasklaidai buvo persiųsta Etninės kultūros globos tarybos parengta anketa apie tarmių populiarinimą krašto žiniasklaidos priemonėse. Daug dėmesio tarmėms skyrė Kupiškio ir Kėdainių krašto televizijos (pastaroji regioninės tarybos nario Kęstučio Stadalnyko iniciatyva parengė 11 laidų, skirtų tarmėms populiarinti), taip pat aukštaičių tarmės šnektas populiarino laikraštis Kupiškėnų mintys (skiltis Pasikalbosykim), Utenos laikraščio Utenos diena priedas Indraja, Utenos spaustuvė, Rytų aukštaičių sambūrio internetinis portalas www.zaliazole.lt.
2014 m. regione buvo parengti, išleisti arba pristatyti du etnokultūrinės krypties vaizdo filmai Švenčionių krašto sutartinės. Trys kartos (filmo autoriai Gvidas Kovėra ir Violeta Balčiūnienė) ir filmas Kupiškio krošto sutartinas (filmo autoriai Arvydas Liorančas, Emilis Šimkus ir Alma Pustovaitienė).
Etnoregioninei savivertei ir tapatybei suvokti labai svarbus yra etnologinės medžiagos rinkimas, lokalūs etniniai tyrinėjimai. 2014 m. ekspedicijos buvo rengtos Tauragnų ir Saldutiškio seniūnijose (Utenos r.), Žeimelio seniūnijoje (Pakruojo r.), Velžio seniūnijoje Panevėžio r.). Regiono specialistė tyrinėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus geležinių viršūnių rinkinį ir parengė katalogą Geležinės viršūnės Panevėžio kraštotyros muziejuje.
Sausio 24 d. tarptautinėje parodoje ADVENTUR buvo pristatytos turistinės programos Zarasai žvejų rojus ir Alaus istorija Aukštaitijoje (apie Vasaknų alaus festivalį). 2014 m. Panevėžio rajone pradėjo veikti Upytės amatų centras, birželio 26 d. atidarytas naujas amatų centras Žasliuose (Kaišiadorių r.).
Stebėseną vykdžiusi EKGT specialistė Aukštaitijos regionui nustatė, kad miestų (ypač Panevėžio, Visagino) žiniasklaidoje skiriamas per mažas dėmesys etninei kultūrai, kai kuriose savivaldybėse (ypač Biržų, Molėtų) trūksta etninės veiklos koordinatorių, regione skiriamas per menkas dėmesys etninės kultūros ugdymui. Stipriosios pusės per pastaruosius metus padaugėjo etninės kultūros plėtros tarybų regiono savivaldybėse (Rokiškyje, Radviliškyje, Joniškyje, Kauno rajone, Kėdainiuose, Ukmergėje), regione gausėja bendrų švenčių ir kitų renginių, į kuriuos sugeba susitelkti 1012 regiono savivaldybių.
Mažosios Lietuvos taryba daug dėmesio skyrė etnokultūrinio ugdymo regione stebėsenai. Šilutės kultūros ir pramogų centre ištisus metus vyko edukaciniai užsiėmimai Iš kartos į kartą, Šilutės folkloro ansamblis Verdainė ištisus metus moksleiviams organizavo užsiėmimus Taip linksminosi mūsų senoliai, Šilutės muziejus paruošė programą Šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokyklėlė, Vydūno kultūros centre Kintuose (Šilutės r.) rugpjūčio 11-13 d. vyko regiono vaikams skirti tradicinės kultūros mokymai Kukutynė 2014, Juknaičių pagrindinė mokykla surengė etnokultūros varžytuves Tautosakos malūnai.
Tik Mažosios Lietuvos etnoregionui būdingos burvalčių vėtrungės (vėlukai) pretenduoja į UNESCO pasaulio paveldo statusą, todėl 2014 m. regione vyko vėtrungių populiarinimas. Vėtrungėmis, pagamintomis pagal originalius pavyzdžius iš Šilutės, Neringos muziejų (meistras V. Bliūdžius), pasipuošė regiono savivaldybės. Klaipėdos miestas 2014-uosius paskelbė Vėtrungių metais. Klaipėdoje, Šiauriniame rage, buvo atidaryta unikali tradicinių pamario vėtrungių alėja, kurioje galima išvysti po penkias skirtingas Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Klaipėdos rajono vėtrunges (pagamintas L. Juodeškos iš Kintų ir V. Bliūdžiaus iš Švėkšnos). Vyko konferencijos ir parodos Vėtrungės regiono kultūrinio turizmo jungtys: gegužės 12 d. Ventės rage, gruodžio 5 d. Klaipėdoje ir Šilutėje. Šilutės kultūros ir pramogų centras nuo gegužės 31 d. iki rugsėjo 27 d. vykdė kultūrinio turizmo projektą Vėtrungių kelias, kuriame dalyvavo visos regiono savivaldybės. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka surengė tarptautinį ekslibrisų konkursą Kuršių marių vėtrungės praėjusių amžių feisbukas.
2014 m. sausio 15 d. visame regione vyko renginiai, skirti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo 91-mečiui. Jų metu buvo prisiminti Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto sukilimo vadovai Martynas Jankus, Erdmonas Simonaitis, Jurgis Lėbartas, pristatytas dokumentinis filmas Išvadavimas ir Jono Vanagaičio almanachas Kovos keliais, organizuotas tradicinis naktinis žygis Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais Priekulė Klaipėda. Surengtos fotografijų ir dokumentų parodos Kova dėl Klaipėdos įvykiai ir žmonės, 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos sukilimas įvairiose regiono įstaigose: Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejuje, Šilutės muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje, Jurbarko krašto kultūros centre Smalininkuose ir Viešvilėje, L. Rėzos kultūros centre Juodkrantėje, Šilutės kultūros centre it F. Bajoraičio bibliotekoje, Klaipėdos etnokultūros centre.
Lapkričio 30 d. Mažosios Lietuvos regionas minėjo Tilžės akto 96-metį. Regioninė taryba vykdė organizuotų renginių sklaidą per informacines priemones. Lietuvininkų bendrija Mažoji Lietuva ir Klaipėdos etnokultūros centras lapkričio 28 d. organizavo mokslo populiarinimo seminarą Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą, o Smalininkuose ir Viešvilėje buvo surengtos pilietiškumo pamokos (organizavo regioninės tarybos narys A. Griškus ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras).
Didžiulis dėmesys regione 2014 m. buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui paminėti. Kiekvienoje regiono kultūros ir švietimo įstaigoje vyko renginiai, poemos Metai skaitymai, koncertai. Šilutės r. savivaldybė išleido DVD Ir vėl saulelė..., vyko K. Donelaičio Metų skaitymai lietuvininkų tarme. Ištisus metus F. Bajoraičio biblioteka vykdė projektą Donelaitika: knyga, žodis, konfesija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose.
Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Smalininkų etnokultūros centrai Užgavėnių metu organizuoja regionui būdingą Šiupinio šventę.
Regione buvo surengti du tarptautiniai folkloro festivaliai birželio mėn. Nidoje Tek saulužė ant maračių, liepos mėn. Klaipėdoje Parbėg laivelis. Liepos mėn. Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras jau eilę metų organizuoja folkloro festivalį Užaugau Lietuvoj, Kintų Vydūno kultūros centras Marių šventę, o Drevernos kultūros namai šventę Ant marių krantelio. Rugpjūčio mėn. Juodkrantėje vyko regioninis folkloro festivalis Pūsk, vėjuži, skirtas Liudviko Rėzos atminimui.
Regione vis aktyviau į etninės kultūros puoselėjimą įsijungia bendruomenės. Šilutės r. Usėnų kaimo bendruomenės aktyvistai ir moksleiviai entuziastingai dalyvavo ekspedicijoje, skirtoje Klaipėdos krašto konfesinio paveldo fiksavimui (organizavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, ekspedicijai vadovavo regioninės tarybos narys prof. Rimantas Sliužinskas). Bendruomenės rodo iniciatyvą organizuojant šventes, tai ypač pastebima Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centro organizuojamuose renginiuose: pvz., folkloro šventėje Užaugau Lietuvoj, kalendorinių švenčių metu. Jau keleri metai Šilutės rajono Rusnės salos bendruomenės organizuoja šiai vietovei būdingą šventę Šaktarpį. Regioninė taryba konsultuoja bendruomenes etnokultūros klausimais, ruošia rekomendacijas projektams.
Didelė regiono problema senosios evangelikų liuteronų kapinės, kurios apleistos ir nyksta. Šią problemą ėmėsi spręsti pavieniai asmenys, draugijos, bendruomenės: Šilutės Rotary klubas ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti Mažių ir Muižės kaimų kapinaites, Rusnės salos Šyšos kaimo bendruomenė sutvarkė kaimo kapinaites, E. Šuldekovas tvarko senąsias Žagatpurvių kaimo kapines, o H. Lotužis Klaipėdos rajono Kisinių senasias kapinaites, kryždirbys P. Sūdžius Gardamo seniūnijos Bartininkų kaime (Šilutės r.) pastatė penktą kryžių maro aukų kapinaitėse, Šilutės gražinimo draugijos iniciatyva buvo suremontuota senųjų Šilutės kapinių koplyčia (lėšos paaukotos Vokietijos Beveršteto miesto gyventojų).
Visose regiono savivaldybėse vyko tautodailininkų parodos. Pažymėtinas Pagėgiuose vykęs respublikinės tautodailininkų parodos Aukso vainikas rajoninis turas, Užgavėnių kaukių paroda, krašto tautodailininkų paroda. Pagėgių savivaldybės kultūros centras kartu su amatininkais, tautodailininkais ir moksleiviais organizavo vaikų amatų jomarkėlį Žiemos šauktuvės, Margas drūtas margučiukas, rudens, kalėdines muges. Meistras iš Šilutės rajono Vaidotas Bliūdžius 2014 m. buvo pripažintas sėkmingiausiai dirbančiu tradiciniu amatininku Lietuvoje (jis rekonstruoja vėtrunges, pagal senuosius laivų statybos metodus kuria žvejų laivu, Drevernoje pastatė senovinį kuršių burinį laivą reizinę).
Jau vienuoliktą kartą Šilutės nepriklausomas laikraštis Šilutės naujienos kartu su Šilutės savivaldybe organizuoja geriausių metų renginių nominacijas Atverkime dvasios turtų skrynią. Regioniniai renginiai buvo aprašomi rajoniniuose laikraščiuose: Klaipėdos rajono Banga, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės Šilokarčema ir Pamarys, Šilutės rajono Šilutės naujienos, Jurbarko rajono Šviesa, Klaipėdos miesto Klaipėda, Vakarų regiono laikraštis Vakarų ekspresas. Regiono laikraščių Pamarys ir Banga priedas Vakarų Lietuva laimėjo Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotą konkursą Kūrybiškiausiai ir profesionaliausiai tarmes pristatęs periodinis leidinys.
Suvalkijos (Sūduvos) taryba surinko duomenis apie įvairių regiono kultūros įstaigų etnokultūrinę veiklą: Vilkaviškio krašto muziejaus surengtas tradicinių dirbinių parodas, edukacines pamokas, ,,Sūduvių amatų šventę; Jono Basanavičiaus gimtinėje vykdytą su regiono etnine kultūra susijusią edukacinę veiklą, Sūduvos folkloro festivalį Žalias ąžuolėli; Kalvarijos viešosios bibliotekos įgyvendintą projektą Kalvarijos savivaldybės etninės kultūros 2011-2014 m. programos apžvalga, Kalvarijų miestelyje surengtas šventes ir edukacinę veiklą; Kazlų Rūdos Kultūros centre įvykusius etninės kultūros renginius (parodas, tautodailės muges ir kt.) ir išleistus leidinius, Kazlų Rūdos savivaldybės kaimuose surengtas tradicines kalendorines šventes; Zanavykų krašto muziejaus (Šakių raj.) įvykusias lietuviškų tradicijų populiarinimo popietes, pamokas, parodas ir šventes; Prienuose įgyvendintą projektą ,Ausk sesute drobeles, o aš jauna juosteles (kuris buvo pristatytas ir Lenkijoje, Punsko ir Suvalkų miesteliuose), Skriaudžiuose (Prienų raj.) organizuotą tarpregioninį folkloro kolektyvų festivalį ,,Tėvelio dvarely.
Žemaitijos taryba pateikė duomenis apie įvairias regione vykusias parodas. Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo konkurso respublikinės konkursinės tautodailės parodos Aukso vainikas uždarymo ir rezultatų paskelbimo šventėje, kuri vyko sausio 6 d. (konkurso nugalėtojais tapo trys žemaičiai meistrai medžio drožėjas P. Dužinskas iš Tryškių, kalvis V. Mikuckis iš Mažeikių ir kryždirbys S. Kaminas iš Telšių). Vasario 27 d. Telšių apskrities tautodailės parodos atidarymas įvyko Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje dalyvavo 64 tautodailininkai, iš jų 25 menininkų darbai atrinkti į respublikinę parodą (gausiausia atrinkta medžio skulptūrų). Kovo 3 d. įvyko Žemaitijos regiono Užgavėnių kaukių parodos konkurso atidarymo šventė Platelių dvaro svirne dalyvavo 34 meistrai iš įvairių regiono vietovių ir pateikė 124 kaukes; tarp jų dalyvavo 37 mokiniai, pateikę 71 kaukę (konkurso sumanytoja ir organizatorė Žemaitijos tarybos narė Aldona Kuprelytė). Užgavėnių kaukių parodų-konkursų tradicija paskatino Žemaitijos nacionalinio parko direkciją įsigyti, saugoti ir pristatyti visuomenei šį unikalų tradicinį paveldą: parke sukaupta daugiau nei 250 ,,lėčynų kolekcija. Kovo 15 d. Šiaulių dailės galerijoje buvo atidaryta tradicinė 48-oji tautodailės darbų paroda Gyvos Šiaulių krašto tautodailės tradicijos, kurioje buvo pristatyta 1800 darbų, kuriuos sukūrė 300 autorių (eksponuoti medžio drožybos, tapybos, kalvystės darbai, austi rankšluosčiai, lovatiesės, rinktinės ir pintinės juostos, veltinio darbai, siuvinėtos staltiesės ir kt., buvo pristatytos ir autorinės parodos keramikės G. Butkevičienės, margučių margintojų L. ir Z. Tomkų, tekstilininkės R. Vaišnorienės, keramiko V. Vertelio). Birželio 11 d. Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo Žemaitijos regiono jaunųjų menininkų parodos konkurso Stanislovas Riauba Žemaitijos Andersenas (konkursui 57 moksleiviai pristatė per 240 įvairių meno kūrinių) iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyko Plungės r. savivaldybės kultūros centre (konkurso sumanytoja ir organizatorė Žemaitijos tarybos narė Zafira Leilionienė).
Birželio 16 20 d. Plungės rajone vykusioje Telšių rajono vaikų folkloro ugdymo stovykla Kūmykštėlis (stovyklos sumanytoja ir organizatorė Telšių rajono vaikų folkloro ansamblio Čiučiuruks vadovė, Žemaitijos tarybos narė Rita Macijauskienė) Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant vaikų mokymo pamokas groti įvairiais liaudiškais instrumentais, žemaitiško dainavimo, dailiųjų amatų (vėlimo iš vilnos, juostų pynimo, karpinių ir lankstymo iš popieriaus). Gegužės 2 d. Žemaitės dramos teatre vyko jubiliejinis Telšių r. savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio Čiučiuruks (kuris savo pasiekimais Žemaitijos sostinę garsina ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų) koncertas Sosoka kokotės lėzda leipelie, skirtas kolektyvo kūrybinės veiklos 25-erių metų sukakčiai paminėti (Žemaitijos tarybos nariai buvo atvykę pasveikinti ansamblio vadovės Žemaitijos tarybos narės Ritos Macijauskienės šios sukakties proga).
Kita regioninių tarybų veikla
Aukštaitijos taryba kovo 27 d. posėdyje aptarė Ukmergės kraštotyros muziejaus etnografinės medžiagos skaitmeninimo problemas.
Rugsėjo 19 d. regioninės tarybos posėdyje buvo susipažinta su nacionalinio sporto žaidimo ritinio sklaida ir populiarinimu, aptarta lietuviško ritinio Aukštaičių klubo Kupiškyje veikla.
Ruošiantis Dainų šventei Čia mano namai ypatingai aktyviai dirbo regioninės tarybos narė Lina Vilienė ji konsultavo folkloro kolektyvus, dalyvavo apžiūrose atrenkant juos į Dainų šventę. Pasirengimo Dainų šventei problemos buvo aptartos gegužės mėn. pasitarime Kaišiadorių r. Išskirta folkloro kolektyvų repertuaro vienodėjimo tendencija, kuri atsiranda dėl to, kad folkloro kolektyvai mažai rengia ekspedicijų naujai medžiagai surinkti.
Didžiausia problema Kupiškio rajono Etninės kultūros plėtros programoje tautodailininkų bendruomenės mažėjimas, tradicinių amatų perimamumas. Todėl Kupiškio rajono savivaldybės vadovams buvo pasiūlyta pagalvoti apie amatų centro kūrimą rajone. Lapkričio mėn. parengta rekomendacija Kupiškio rajono savivaldybės tarybai dėl Etninės kultūros skyriaus steigimo Kupiškio kultūros centre.
Lapkričio mėn. Aukštaitijos regioninė taryba parengė Aukštaitijos regiono tautodailininkų parodą EKGT sekretoriato patalpose Vilniuje: pristatytas regiono kulinarinis paveldas, tarmė, Kęstučio ir Marijos Simonavičių sukurti tautiniai kostiumai (Panevėžys), aukštaitiškų juostų pynėjai Irena, Lina ir Gvidas Viliai (Panevėžys), keramikas Vytautas Valiušis (Utena), grafikė ir karpytoja Odeta Bražėnienė (Utena), medžio drožėjas Albinas Šileika (Utena).
Per 2014 metus regiono specialistė suteikė per 30 konsultacijų regiono kultūros, švietimo įstaigoms, viešosioms įstaigoms, amatininkams, tautodailininkams, folkloro kolektyvams, savivaldybių administracijoms įvairiais etninės kultūros klausimais, parašė 7 rekomendacijas etninės kultūros projektams regione įgyvendinti.
Dzūkijos (Dainavos) taryba daug dėmesio skyrė bendradarbiavimui su Punsko krašto (Lenkija) lietuviais, etninės kultūros plėtros būklės šioje lietuvių bendruomenėje analizei. Birželio 6 d. Punske buvo surengtas Dzūkijos (Dainavos) tarybos posėdis, kuriame buvo svarstytos kultūrinio paveldo išsaugojimo problemos šiame krašte, Punsko lietuvių bendruomenės, įstaigų, įmonių ir Dzūkijos (Dainavos) tarybos bendradarbiavimo perspektyvos ir gairės. Regioninė taryba nutarė ištirti, kodėl Punsko amatininkams nesudaromos sąlygos įstoti į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, paskatinti Punsko seniūną skirti daugiau dėmesio ir lėšų Punsko etnografinės sodybos priežiūrai ir puoselėjimui, kreiptis į Punsko vaivadiją dėl etato darbuotojui Punsko etnografinėje sodyboje įsteigimo. Regioninė taryba ištyrė, kad Punsko amatininkams nesudaromos sąlygos įstoti į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, nes jie neatitinka Tautodailininkų sąjungos kriterijų. Regioninė taryba tarpininkavo rengiant Birštono etnografinio ansamblio ir Varėnos folklorinio ansamblio Žeiria išvyką į Punską.
Įgyvendindama siekį ištirti, gaivinti ir plėtoti etnokultūrinį turizmą regione, Dzūkijos (Dainavos) taryba rugsėjo 12 d. apsilankė kaimo turizmo sodyboje Grikucis Varėnos rajone ir, įvertinusi joje vykdomą etnografinę veiklą, nutarė ją teikti kaip sektiną pavyzdį kaimo turizmo sodybų steigėjams, skleisti jos gerąją patirtį.
Gegužės mėnesį Dzūkijos (Dainavos) taryba bendradarbiavo su Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialu rengiant rajonines pasakorių varžytuves. Dzūkijos (Dainavos) taryba ištisus metus tęsė bendradarbiavimą su Varėnos tradicinių šokių klubu, kuris suorganizavo 8 tradicinių šokių vakarones jaunimui (kiekvieną kartą dalyvavo nuo 40 iki 120 žmonių). Regioninės tarybos narės Lina Būdienė ir Lina Balčiūnienė prisidėjo prie projekto Smagiausios polkos smagiausia pora įgyvendinimo.
Be to, Dzūkijos (Dainavos) taryba teikė konsultacijas krašto amatininkams, tautodailininkams, folkloro kolektyvams, kultūros darbuotojams, pedagogams ir kitiems suinteresuotiems asmenims įvairiais klausimais: tradicinių amatų ir tautodailės, etninės kultūros muzikinės raiškos ir repertuaro, jaunimo etnokultūrinio ugdymo, tautinio paveldo produkto propagavimo, vietos tradicijų stiprinimo rengiant edukacinius projektus ir etnokultūrinius renginius klausimais (suteiktos 54 konsultacijos).
Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant Respublikinio Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso Sidabro vainikėlis regioninio turo parodą konkursą.
Etninės kultūros tarybos pirmininko, Žemaitijos tarybos nario Virginijaus Jocio iniciatyva Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos paminėjimuose Žemaitijoje (vasario 15 d. Plungėje, 16 d. Gadūnavo seniūnijoje ir Telšių dramos teatre) buvo pristatomas rinkinys Žemaičių kultūros savastys: epochų jungtys, skirtas Tarmių metams ir 2013 metų sukaktims paminėti (Dariaus ir Girėno skrydžio 80 metų, 1863 m. sukilimo 150 metų, Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui).
Birželio 23 - 24 d. Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo Žemaitijos regione vykusiose Joninių šventėse, tarpininkavo Žemaitijos tarybos narei Aldonai Kuprelytei organizuojant Joninių šventę prie Platelių ežero.
Ruošiantis Respublikinei Dainų šventei Čia mano namai, Žemaitijos taryba tarpininkavo ir teikė konsultacijas Žemaitijos regiono folkloro kolektyvams, tautodailininkams, dalyvavo atrankinių turų peržiūrose. Specialistė Žemaitijos regionui teikė konsultacijas, tarpininkavo Žemaitijos regione organizuojant tautodailės parodas, iš kurių buvo atrenkami darbai į respublikinę Dainų šventės tautodailės parodą. Žemaitijos taryba teikė pasiūlymus Lietuvos tautodailininkų sąjungai organizuojant projekto Tautodailės įvykių refleksiją Tautodailės metraščio Nr. 26, 27 kronikoje įgyvendinime.
Regioninės tarybos pirmininkė Rūta Vildžiūnienė ir Žemaitijos tarybos nariai Aldona Kulprelytė, Zafira Leilionienė, Rita Macijauskienė, Laima Kelmelienė ir Andrius Dacius padėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriui organizuoti projekto Meno ekspresas: Telšiai - Saint-Egreve įgyvendinimą (gegužės 18 25 d. Saint-Egreve miesto savivaldybėje, Prancūzijoje vyko akvarelių paroda, kurioje dalyvavo dešimt prancūzų akvarelistų ir dešimt žemaičių).
Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai 2014 m. visose savivaldybėse rengė seminarus folkloro kolektyvų vadovams ir nariams, besirengiantiems 2014 m Lietuvos dainų šventei, konsultavo tautodailininkus ir amatininkus, skatindami dalyvauti Tautinio paveldo produkto sertifikavimo programoje. Regioninės tarybos narys V. Jazerskas pirmininkavo Alytaus amatų mokyklos baigiamųjų darbų komisijai, dalyvavo respublikinės konkursinės tautodailės parodos Aukso vainikas Kauno ir Marijampolės regionų kūrinių atrankos komisijose. Jis konsultavo (individualiai ir rengiant seminarus) tautodailininkus, amatininkus, kultūros darbuotojus tradicinių amatų, tautodailės ir kitais klausimais. Regioninės tarybos narė O. Surdokienė teikė Patašinės ir Netičkampio bendruomenių vadovams konsultacijos apie kalendorines šventes ir edukaciją, padėjo Patašinės bendruomenei organizuoti ir pravesti edukacinius užsiėmimus.
