2003 m. veiklos ataskaita

 Patvirtinta Etninės kultūros globos tarybos

2004 m. balandžio 21 d. posėdyje

Vilnius, 2004

turinys

• Etninės kultūros globos tarybos misija, tikslai ir uždaviniai, strateginės veiklos kryptys.

• Tarybos sandara.

• Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos programos aprašymas.

• Tarybos biudžetiniai asignavimai.

• Priedai

1 priedas

Etninės kultūros globos taryba. 

Etninės kultūros globos taryba

                      Etninės kultūros globos taryba (toliau vadinama – Taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija. Jos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas ir Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos ir jos nuostatų patvirtinimo“. Minėtuose teisės aktuose apibrėžtos pagrindinės Tarybos veiklos kryptys ir formos, nustatyti institucijos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, Tarybos sandara.

MISIJA, TIKSLAI ir UŽDAVINIAI, strateginės veiklos kryptys

Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą.

Etninės kultūros globos taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Tarybos t i k s l a s – skatinti lietuvių etninės kultūros plėtotę, laiduojančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei stiprinimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Svarbiausi Tarybos u ž d a v i n i a i yra:

1. spręsti strateginius etninės kultūros plėtros ir politikos klausimus;

2. prižiūrėti, optimizuoti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą;

3. teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais.

Strateginės veiklos k r y p t y s:

1. etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;

2. etninės kultūros objektų ir subjektų globa;

3. etninės kultūros pažinimo užtikrinimas integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą žiniasklaidos priemonėmis;

4. mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;

5. etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga;

6. regioninio savitumo išsaugojimas.

Tarybos sandara

Etninės kultūros politikos strategijai formuoti bei etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklai koordinuoti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir Tarybos nuostatuose bei Tarybos reglamente nustatyta tokia Tarybos struktūra:

Tarybą sudaro 25 nariai ekspertai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka skiria valstybės institucijos, mokslo ir studijų įstaigos, kūrybinės sąjungos ir visuomeninės organizacijos. 5 Tarybos nariai Taryboje atstovauja etnografiniams regionams.

Tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas (neetatinis), Tarybos sekretoriatui (vykdomajam Tarybos organui) – Tarybos sekretoriato vadovas. Jis yra Tarybos asignavimų valdytojas.

Tarybos pirmininkas ir Tarybos sekretoriato vadovas pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už Tarybos priimtų sprendimų ir Lietuvos valstybės biudžeto naudojimo teisėtumą.

Taryba turi regioninius padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje.

Etninės kultūros valstybinės globos problemas nagrinėja Tarybos įsteigtos ekspertų komisijos – Etninės kultūros gyvosios tradicijos, Etninės kultūros paveldo, Regionų, Švietimo ir mokslo, Žiniasklaidos.

Regioninės tarybos

Vadovaudamasi Tarybos nuostatų IV skyriaus 12 dalies 4 punktu Taryba patvirtino Tarybos padalinių – regioninių tarybų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos) nuostatus ir personalinę sudėtį.

Tarybos narių pakeitimas

2003 m. pasikeitė Lietuvos žemės ūkio rūmų deleguotas atstovas – Genė Staliūnienė nuo 2003-11-07 pakeitė Albertą Amšiejų.

Tarybos sekretoriato struktūra ir etatų sąrašas:

            Tarybos sekretoriato vadovas                                                                   1 etatas

Tarybos sekretoriatas

                      Karjeros valstybės tarnautojas

Vyriausiasis buhalteris (vyriausiasis specialistas)                                         1 etatas

Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis:

                      Vyresnysis specialistas                                                                    1 etatas

                      Specialistas                                                                                     0,5 etato

Iš viso:                                                                                                      3,5 etato

Regioniniai padaliniai:

Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis:

                      Specialistas (Aukštaitija)                                                                   0,5 etato

                      Specialistas (Dzūkija (Dainava)                                                         0,5 etato

                      Specialistas (Mažoji Lietuva)                                                             0,5 etato

                      Specialistas (Suvalkija (Sūduva)                                                        0,5 etato

                      Specialistas (Žemaitija)                                                                      0,5 etato

Iš viso:                                                                                                        2,5 etato

                                                                                                                         ______________

Iš viso:                                                                                                        6 etatai

Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos programos aprašymas

I uždavinys – padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą.

Priemonės:

·   etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas;

·   etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas;

·   etninės kultūros problemų sprendimas;

·   konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas;

·   tarpinstitucinių programų rengimas.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas.

                      Įgyvendindama šią priemonę, Taryba pagrindinį dėmesį skyrė teisės aktų ir kitų dokumentų analizei. Taryba Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko G. Dalinkevičiaus ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymu vertino Lietuvos Respublikos etninės politikos koncepcijos projektą (projekto rengėjas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas). Pateiktos ekspertinės išvados ir pasiūlymai Seimo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos siūlymu aptartos su šios frakcijos nariais. Šiuo klausimu Tautinių mažumų ir išeivijos departamento iniciatyva 2003 m. surengtas bendras Tarybos ir Departamento atstovų pasitarimas. Atsižvelgus į Tarybos pastabas ir pasiūlymus, projektas patobulintas.

                      Taryba gavo Respublikos Prezidento Rolando Pakso prašymą padėti parengti Valstybinę tautinio pasididžiavimo programą. Tarybos pirmininko K. Stoškaus pastangomis pradėtas rengti Tautinio pasididžiavimo programos projektas. Tarybos ekspertų pateiktus siūlymus apibendrino J. Trinkūnas.

                      Žemės ūkio ministerijos prašymu Taryba pateikė siūlymus dėl  Bendrojo programavimo dokumento 4. priemonės Kaimo vietovių pritaikymas ir plėtra  4.5. papriemonės Etnografinių kaimų išsaugojimas nuostatų tobulinimo, taip pat Tarybos ekspertai pateikė siūlymus Dėl struktūrinių fondų naudojimo taisyklių tobulinimo ir  Dėl žemės ūkio veiklos įvairinimo bei alternatyvios žemės ūkiui veiklos sričių nustatymo. Siekdama užtikrinti kokybišką pateiktų su etninės kultūros veikla susijusių projektų atranką, Žemės ūkio ministerija paprašė Tarybos dalyvauti projektų atrankoje ir vertinti projektus ir parengti projektų vertinimo pažymos projektą. Į Tarybos pateiktas ekspertines išvadas ir siūlymus atsižvelgta.

2003 m. gegužės 6 d. Seimui pateiktos Tarybos ekspertų išvados ir pasiūlymai Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Gegužės mėn. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, svarstant Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, dalyvavo Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė. Ji pristatė Tarybos ekspertų išvadas ir siūlymus dėl Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalies papildymo naujomis teisės nuostatomis: „perteikti asmeniui etninės kultūros pagrindus“. Šiame straipsnyje nustatomi Švietimo tikslai, iš kurių vienas sudarytų teisines prielaidas švietimo įstaigose supažindinti jaunąją kartą su lietuvių etninės kultūros vertybėmis. Taryba pateikė siūlymus ir kitiems įstatymo projekto straipsniams, reglamentuojantiems priešmokyklinį, pradinį ugdymą; juose nurodydama, kaip turėtų būti perteikiami etninės kultūros pagrindai skirtingų lygių švietimo ir ugdymo įstaigose. Priimtame įstatyme atsižvelgta į Tarybos pastabas.

Formuodama regioninio savitumo išsaugojimo strategiją, Taryba pagrindinį dėmesį sutelkė į darbą pačiuose regionuose, daug dėmesio skyrė teisės aktams, susijusiems su Lietuvos Respublikos teritorinės administracinės sistemos tobulinimu. Jos iniciatyva Vidaus reikalų ministro įsakymu sudaryta darbo grupė Regioninės plėtros ir politikos klausimams nagrinėti, kuri iki 2004 m. kovo 1 d. turi pateikti siūlymus Vyriausybei.

Regioninės tarybos, įgyvendindamos 2003 metų savo veiklos planus, sprendė šias strategines problemas:

-      Aukštaitijos taryba rūpinosi etnografinių ribų tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos etnografinių regionų nustatymu bei gyvosios tradicijos išsaugojimu regione;

-      Dzūkijos (Dainavos) taryboje buvo keliamos integracijos į Euroregioną „Nemunas“ problemos bei senųjų amatų atgaivinimo galimybės kuriant Amatų kaimą Alytuje.

-      Suvalkijos (Sūduvos) tarybai aktualiausi buvo etnografinių regiono ribų bei istorinio ir etnografinio regiono pavadinimo klausimai;

-      Mažosios Lietuvos taryba dėjo pastangas išsaugoti šio regiono savastį ir jo etnokultūrinį palikimą;

- Žemaitijos taryboje buvo analizuojama istorinių ir etnografinių regionų svarba valstybės vystymuisi bei etninės kultūros integravimo švietimo sistemoje problemos.

2 priemonė. Etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas.

            Taryba, siekdama užtikrinti etinės kultūros valstybinės globos koordinavimą, vykdė i š o r i n į (tarptautinį) ir v i d i n į bendradarbiavimą su valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis:

            1) Išorinis bendradarbiavimas:

·   Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose;

·   Seminarai, susitikimai su kitų šalių etninės kultūros ekspertais;

1) Išorinis bendradarbiavimas buvo vykdomas siekiant panaudoti kitų valstybių ( patirtį, būdus ir priemones etninės kultūros valstybinei globai užtikrinti:

Tarybos nariai Latvijos kvietimu lankėsi etninę kultūrą globojančiose valstybės institucijose, susitiko su šios šalies visuomeninių organizacijų atstovais, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, seminaruose, skaitė pranešimus įvairiais etninės kultūros globos klausimais Indijoje ir Latvijoje. Susitikimų metu Tarybos ekspertai nemažą dėmesį skyrė etninės kultūros perteikimo švietimo sistemoje analizei bei kitų valstybių patirčiai regioninio savitumo ir išsaugojimo būdams nagrinėti. Įvairių valstybių atstovai – etninės kultūros ekspertai ir mokslininkai bei valstybės tarnautojai domėjosi Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, kitomis teisinėmis priemonėmis, etninės kultūros valstybinės globos užtikrinimu. Juos taip pat domino etninės kultūros globos institucinė ir finansavimo sistema.

·   Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose

2003 m. vasario 4–9 d. Indijoje, Bombėjuje, vyko konferencija tradicinių kultūrų klausimais (World Council of Elders. The ancient traditions & cultures), kurioje dalyvavo Tarybos narys J. Trinkūnas. Joje dalyvavo apie 150 atstovų (seniūnų) iš Afrikos, Amerikos, Azijos ir kitų pasaulio šalių. Valstybės itin susirūpinusios etninės kultūros išlikimu, jos apsauga. J. Trinkūnas pristatė Lietuvoje priimtą Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, kuriuo buvo labai susidomėta. Daugelio šalių atstovai konstatavo, kad negali rasti būdų, kaip užtikrinti etninės (tradicinės) kultūros apsaugą. Lietuvos pavyzdys juos sužavėjo tuo, kad buvo pasirinkta efektyviausia priemonė etninės kultūros globai užtikrinti – jos teisinė (įstatyminė) apsauga. Konferencijos pranešimų II tome atspausdintas ir J. Trinkūno pranešimas.

Rugpjūčio 8–9 d. Taryboje vyko tarptautinis seminaras „Globalinės pastangos išsaugoti etnines kultūras ir religijas“. Lietuvos Respublikos Seimas ir Taryba susilaukė aukšto tarptautinės bendruomenės įvertinimo dėl Lietuvos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo, kurį kitų šalių atstovai ėmė sau pavyzdžiu.

·   Susitikimai su kitų šalių etninės kultūros ekspertais

2003 m. rugsėjo 24–25 d. Tarybos ekspertai V. Kondratienė, I. Čepienė, V. Čaplikas ir V. Jazerskas lankėsi Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje. Joje domėtasi, kaip švietimo ir ugdymo įstaigose perteikiamos žinios apie etninę kultūrą. Susitikime su Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretore Sarmite Vegere, kitais ministerijos darbuotojais pasikeista informacija apie etninės kultūros būklę švietimo įstaigose. Konstatuota, kad Latvijos švietimo ir mokslo sistemoje iš esmės atsisakyta etninės kultūros kaip dalyko dėstymo, todėl žinios apie etninę kultūrą perteikiamos papildomo ugdymo pamokose, būreliuose. Latvijos valstybės tarnautojų manymu, tai neužtikrina kokybiško ir sisteminio žinių apie etninę kultūrą įsisavinimo.

Vizito Latvijoje metu lankytasi Regioninės plėtros ir vietos savivaldos ministerijoje. Domėtasi Latvijos regionine politika. Latvijoje daug dėmesio skiriama regioninei plėtrai. Sudomino tai, kad Latvijoje regionai sudaryti etnografiniu principu. Jie sutampa su istorijos eigoje susiformavusiomis savitomis teritorijomis, turinčiomis senus istorinius pavadinimus – Žiemgala, Kuržemė, Vidžemė, Latgala ir kt. Šių regionų savitumus išlaikiusių teritorijų išskyrimas padeda išsaugoti ir plėtoti etnokultūrinį Latvijos savitumą. Šią Latvijos patirtį tikslinga perimti ir Lietuvai, siekiant išsaugoti etnokultūrinį regionų savitumą.

Vizito metu bendradarbiauta su Lietuvos ambasada Latvijoje, tartasi dėl galimybės Latvijoje pristatyti lietuvišką kulinarinį paveldą Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimo Latvijoje metu.

Aukštaitijos EKGT narys E. Vasiliauskas 2003-11-26–27 dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Žiemgaliai“ Rygoje, skaitė pranešimą „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai Sidabrės (Joniškio r.) archeologinių paminklų komplekse“. Konferencija buvo skirta bendriems Latvijos ir Lietuvos teritorijoje gyvenusių žiemgalių istorinio, etnokultūrinio paveldo tyrinėjimams apibendrinti.

2003-09-30 Duobelėje (Latvija) vyko darbinė konferencija istorinio-kultūrinio turizmo problemoms Lietuvoje ir Latvijoje aptarti. Konferencijoje dalyvavo Joniškio muziejaus direktorius, Aukštaitijos EKGT narys E. Vasiliauskas. Konferencijoje nutarta kartu su Duobelės, Jelgavos (Latvija), Akmenės, Joniškio (Lietuva) kultūros darbuotojais parengti tarptautinį etnoturistinį maršrutą „Senaisiais žiemgalių takais“, į kurį būtų įtraukti ryškiausi šio krašto istoriniai, kultūriniai, etnografiniai paminklai. Sudaryta bendra tarpvalstybinė šio maršruto infrastruktūros programa.

2003-12-05 Dzūkijos (Dainavos) EKGT nariai Suvalkuose (Lenkija) susipažino su senųjų amatų atgaivinimo projektu, kurį kuruoja Euroregiono „Nemunas“ asociacijos direktorė M. Dudinska. Tartasi dėl bendro projekto, kurio vykdytojai bus Lenkija, Lietuva, Latvija bei Estija, kūrimo.

2003-07-11–12 dienomis Telšių muziejuje „Alka“ vyko tarptautinė konferencija „Istoriniai etnografiniai regionai ir globalūs procesai: konversijos ir migracija“, kurioje dalyvavo Tarybos narys E. Skarbalius. Jis parengė bendrą konferencijos apžvalgą. Konferencija priėmė rezoliuciją dėl istorinių etnografinių regionų, kurioje siūloma įvairiapusiškai ištirti ir įvertinti istorinių etnografinių regionų svarbą valstybių vystymuisi. Į šį procesą siūlyta įtraukti visuomenę, mokslininkus ir politikus.

2) Vidinis bendradarbiavimas buvo vykdomas šiomis kryptimis:

• Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
• Tarptautinių konferencijų ir seminarų rengimas
• Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis

·         Tarpinstitucinis bendradarbiavimas:

Siekdama spręsti etninės kultūros globos klausimus ir užtikrinti tarpinstitucinį etninės kultūros valstybinės globos koordinavimą, Taryba bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros, Žmogaus teisių, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų komitetais, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų, Naujosios sąjungos (socialliberalų), Socialdemokratinės koalicijos frakcijomis ir Mišria Seimo narių grupe. Koordinuojant etninės kultūros valstybinę globą, aktyviai bendradarbiauta su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Aplinkos, Finansų, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijomis, Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei atskaitingomis institucijomis – Valstybine lietuvių kalbos komisija, Paminklosaugos komisija, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu, Pedagogų profesinės raidos centru, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, apskritimis ir savivaldybėmis, įvairiomis mokslo ir studijų įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis.

2003 m. įvyko šie Tarybos ekspertų susitikimai:

Sausio mėn. įvyko susitikimas su išrinktuoju Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu. Susitikime dalyvavo K. Stoškus, V. Kondratienė, J. Rudzinskas, D. Urbanavičienė, V. Čaplikas A. Vyšniauskaitė, M. Martinaitis, L. Trasykytė. Buvo aptarti Etninės kultūros valstybinės globos klausimai (švietimas ir ugdymas, etninės kultūros paveldas, gyvoji etninė kultūra), Regioninės politikos ir plėtros problemos Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, valstybinės kalbos politika ir jos pagrindinės problemos (lietuvių kalbos pozicijos daugiakalbėje Europoje, pasididžiavimas savo tautiškumu visuomenėje, valstybinio elektroninio terminų banko kūrimas, mokslo kalba). Šį klausimą pristatė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė I. Smetonienė.

Rengiant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, buvo derinami Tarybos ir Kultūros ministerijos veiksmai, įvyko keli Tarybos ir Kultūros ministerijos vadovų susitikimai. Jų metu sutarta sujungti Tarybos ir Kultūros ministerijos parengtus Valstybinės etninės kultūros plėtros programos projektus ir prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirti papildomai laiko naujojo projekto derinimui. Programos projektas su suinteresuotomis institucijomis buvo derinamas sausio–birželio mėnesiais. Gegužės 20 d. Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė dalyvavo Vyriausybės strateginio komiteto, birželio 11 d. – Vyriausybės posėdyje svarstant Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektą. Etninės kultūros plėtros valstybinė programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793 (Žin., 2003, Nr. 60-2725).

Sausio mėn. Etninės kultūros globos tarybos atstovai K. Stoškus, V. Kondratienė, D. Urbanavičienė susitiko su Lietuvos muzikos akademijos rektoriumi Juozu Antanavičiumi ir aptarė Muzikos akademijoje sukauptų etninės kultūros vertybių apsaugos ir etnomuzikologijos archyvo steigimo klausimus. Rektorius paprašė Tarybą išreikšti nuomonę dėl Muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus (kuriam priklauso ir folkloro archyvas) reorganizavimo į universitetinį institutą, suteikiant jam juridinio asmens statusą. Naujai įsteigta institucija galėtų vykdyti taikomuosius tyrimus, tam būtų papildomai skirti etatai ir finansavimas archyvinei medžiagai tvarkyti. 2003 m. sausio 15 d. Tarybos posėdyje buvo nutarta pritarti Lietuvos muzikos akademijos Senato parengtam projektui reorganizuoti Muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrių į universitetinį – Etnomuzikologijos institutą, suteikiant jam juridinio asmens teises.

Vasario mėn. Vilniaus m. savivaldybės Naujamiesčio moksleivių namų direktorės kvietimu Tarybos atstovai V. Kondratienė ir J. Rudzinskas apsilankė minėtoje įstaigoje. Ekspertų buvo prašoma įvertinti etnokultūrinių būrelių (tautodailės ir folkloro) ugdymo programos turinį, veiklos sąlygas bei rezultatus. Aptartos naujų patalpų etnokultūrinei veiklai skyrimo problemos.

Tarybos narių K. Stoškaus, V. Kondratienės, A. Švirmicko iniciatyva šis klausimas aptartas su Vilniaus miesto meru A. Zuoku ir savivaldybės Švietimo skyriumi. V. Kondratienė kartu su Vilniaus m. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju T. Gečiu apžiūrėjo patalpas, kurias ketinama skirti mokytojos Astridos Gaspariūnienės vykdomam etninės kultūros edukaciniam projektui.

Tarybos atstovai K. Stoškus, V. Kondratienė ir D. Urbanavičienė kovo mėn. su švietimo ir mokslo ministru A. Monkevičiumi aptarė Etnomuzikologijos archyvo steigimo ir Archyvų įstatymo pakeitimo klausimus. Taryba pateikė ekspertinius siūlymus dėl Archyvų, Mokslo ir studijų bei Aukštojo mokslo įstatymų pakeitimo. Švietimo ministerija vėliau informavo Tarybą, kad Lietuvos archyvų departamentas rengia naujos redakcijos Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo projektą, jam įsigaliojus atitinkamai būtų pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų bei aukštojo mokslo įstatymai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kvietimu Etninės kultūros globos tarybos nariai kovo mėn. dalyvavo renginyje „Nacionalinė kultūra ir menas Lietuvos radijuje ir televizijoje“ ir surengtoje spaudos konferencijoje. Konferencijoje pranešimą tema „Įsisenėjusios kultūros politikos ligos“ skaitė K. Stoškus.

Kovo mėn. Alytaus dailiųjų amatų mokyklos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Europos Sąjunga ir etninės kultūros paveldas“ dalyvavo Tarybos narys R. Astrauskas ir Tarybos kviestinis ekspertas V. Tumėnas. Renginyje jie pristatė Tarybos veiklą, skaitė pranešimus, aptarė etninės kultūros globos klausimus su konferencijoje dalyvavusiais Švedijos, Lenkijos ir kitų valstybių etninės kultūros ekspertais bei sutarė dėl ekspertinio bendradarbiavimo. Konferencijos metu pristatytas mokyklos vykdomas projektas „Nauja erdvė senoje pastogėje“.

Balandžio mėn. Tarybos iniciatyva įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvių kalbos instituto atstovų pasitarimas tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo klausimais. Atskirai nagrinėtos Pelaniškių-Peleniškių kaimo vardo užrašymo bei tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo problemos.

Surengtame pasitarime suabejota, ar norminant lietuvių kalbą nėra daroma žala senųjų vietovardžių išsaugojimui. Tarybos ekspertų nuomone, šis klausimas reikalauja papildomos mokslinės diskusijos, tai patvirtina ir skirtingos ekspertų išvados. Svarbus ir klausimo teisinis aspektas – kaimo vardo raidės pakeitimas gali sudaryti keblumų atkuriant asmenų nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turėtą Pelaniškių kaime. Pasitarimo metu Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus darbuotojas dr. Laimutis Bilkis ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovai patvirtino minėtų institucijų anksčiau išreikštą nuomonę, kad oficialiai turi būti vartojami sunorminti vietų vardai. Jų manymu, tai nekliudo vietos gyventojams savo vietovardžius tarti laikantis tarminės tradicijos. Jeigu į oficialiąją vartoseną būtų grąžintas Pelaniškių vardas, tą patį reikėtų daryti ir su kitais vietovardžiais, t.y. atsisakyti jų norminimo, pradėto tarpukario Lietuvoje. Tuo būdu būtų pakenkta bendrinės lietuvių kalbos sistemai. Šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė.

Balandžio mėn. Tarybos Švietimo ir mokslo komisijos pirmininkė doc. dr. I. Čepienė ir Tarybos sekretoriato vyresnioji specialistė D. Malinauskaitė lankėsi Kauno „Šilo“ pradinėje mokykloje, kurioje mokoma etnokultūrinių dalykų. Ekspertė doc. dr. I. Čepienė pateikė etninės kultūros ugdymo programos vertinimą, išvadas ir pasiūlymus dėl jos tobulinimo.

Tarybos atstovės V. Kondratienė ir prof. A. Vyšniauskaitė balandžio mėn. lankėsi Sūduvos regioninėje etninės kultūros globos taryboje (Marijampolėje), susitiko su Marijampolės apskrities viršininku A. Mitrulevičiumi. Tartasi dėl patalpų Sūduvos regioninei tarybai suteikimo panaudos pagrindais. Tarybos atstovai dalyvavo Marijampolės kolegijos pasitarime dėl etninės kultūros specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo Suvalkijos (Sūduvos) regione.

2003 m. balandžio–birželio mėnesiais Tarybos ekspertas V. Čaplikas dalyvavo organizacinės komisijos „Dėl Lietuvos valstybingumo ir Dainavos krašto rašytiniuose šaltiniuose 750 metų jubiliejų paminėjimo“ pasitarimuose, prisidėjo prie renginio organizavimo.

Birželio mėn. įvyko Tarybos narių pasitarimas dėl Seimo narės D. Teišerskytės parengto Tarybos nuostatų pakeitimo projekto. Taip pat šis klausimas aptartas su Kultūros viceministru Gintaru Sodeika.

Tarybos atstovai  J. Rudzinskas ir V. Kondratienė birželio mėn. susitiko su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros teisininkais ir aptarė etninės kultūros pateikėjų ir kūrėjų teisinės apsaugos klausimus.

Liepos mėn. Tarybos atstovai K. Stoškus, V. Kondratienė ir V. Čaplikas susitiko su Vidaus reikalų ministru V. Bulovu, ministerijos sekretoriais A. Astrausku bei R. Budbergyte ir aptarė regioninės plėtros, etnografinių regionų savitumo išsaugojimo problemas. Sutarta dėl bendros darbo grupės sudarymo. 2003 m. spalio ir gruodžio mėnesiais įvyko šios darbo grupės posėdžiai. Sutarta iki 2004 m. kovo 1 d. pateikti siūlymus Vidaus reikalų ministrui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės administracinės sandaros tobulinimo.

Rugsėjo mėn. Taryba ir Žemės ūkio universitetas Kaune surengė seminarą-diskusiją „ES parama etninės kultūros projektams“. Seminaras vyko kasmetinės parodos „Lietuvos Agropanorama 2003“ metu. Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė kartu su Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktore Virginija Žoštautiene konferencijos dalyviams pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa 2003–2006 m.

Atsižvelgdama į CIOFF organizacijos vadovų kreipimąsi, Taryba lapkričio mėn. raštu informavo Seimą apie Lietuvos narystės Tarptautinėje folkloro festivalių organizacijų ir tradicinių menų taryboje (CIOFF) problemas.

Gruodžio mėn.. Tarybos ekspertai prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė, V. Kondratienė ir kviestinis Tarybos ekspertas habil. dr. K. Ėringis dalyvavo Aplinkos ministerijos organizuotame suinteresuotų valstybės institucijų pasitarime. Jame aptartas valstybinės kraštovaizdžio politikos projektas. Taryba pristatė šių Tarybos ekspertų parengtas išvadas.

Gruodžio mėn. Etninės kultūros globos taryba ir Pedagogų profesinės raidos centras surengė Lietuvos mokytojams konferenciją „Etninės kultūros ugdymo kaita ir problemos“. Pranešimą „Teisinės prielaidos etninės kultūros vertybes švietimo sistemoje perteikti“ skaitė Virginija Kondratienė ir pranešimą tema „Etninės kultūros interpretavimas šiuolaikinėje mokykloje“ perskaitė dr. Irena Čepienė. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje akcentuojama būtinybė sukurti vientisą, nuoseklią etninės kultūros ugdymo sistemą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Rezoliucija išsiųsta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Švietimo ir mokslo ministerijai.

                      Siekdami užtikrinti etninės kultūros valstybinės globos koordinavimą regionuose, Tarybos padaliniai – regioninės etninės kultūros globos tarybos – bendradarbiavo su savivaldybių kultūros skyriais, paminklotvarkos tarnybomis, KVAD’o teritoriniais padaliniais, apskričių turizmo centrais, krašto muziejais, nacionaliniais ir regioniniais parkais, Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioniniais skyriais. Tarybos rinko medžiagą apie regionuose esančius gyvosios tradicijos židinius, etninės kultūros paveldo paminklus, folkloro ir etnografinius kolektyvus bei kitą su etnine kultūra susijusią informaciją, kad būtų papildytas ir patikslintas etninės kultūros objektų registras etnografinių regionų teritorijose.

                      Aukštaitijos taryba kreipėsi į Joniškio, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio savivaldybes dėl gyventojų nuomonės apie ribos tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos etnografinių regionų nustatymą.

                             Aukštaitijos taryba kreipėsi į Panevėžio apskrities Regioninės plėtros departamentą dėl etninės kultūros plėtros galimybių regione.

                             Dzūkijos (Dainavos) taryba pateikė siūlymus Alytaus apskričiai dėl konkrečių priemonių etninei kultūrai puoselėti Regiono plėtros plane.

                             Dzūkijos (Dainavos) taryba buvo susitikusi su regiono savivaldybių merais ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.

                             Mažosios Lietuvos taryba kreipėsi į paribio seniūnijas dėl ženklų, skiriančių Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją, pastatymo.

                             Mažosios Lietuvos taryba inicijavo susitikimą su Šilutės ir Pagėgių vicemerais dėl Rasos šventės ant Rambyno kalno 120 metinių minėjimo.

                             Suvalkijos (Sūduvos) taryba su Seimo nariais, savivaldybių vadovais, kultūros specialistais, visuomeninių organizacijų atstovais surengė susitikimą „Dėl Sūduvos regiono etninės kultūros išsaugojimo, puoselėjimo ir aktualizavimo“.

                             Suvalkijos (Sūduvos) taryba, bendradarbiaudama su Marijampolės kolegija, sprendė etninės kultūros specialistų rengimo kolegijoje galimybes.

                             Žemaitijos taryba bendradarbiavo su Varnių regioninio parko direkcija, Telšių muziejumi „Alka“.

·         Tarptautinių konferencijų ir seminarų rengimas

2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje vyko seminaras „Pagrindiniai Suomijos regioninės politikos bruožai ir decentralizacija regionų plėtros procesuose“. Seminarą vedė Suomijos vietos ir regioninės savivaldos asociacijos už regioninę plėtrą atsakingas direktorius Keijo Sahrmanas. Šis seminaras buvo Antrojo Dzūkijos kultūros kongreso mokslinio renginio, skirto Dainavos krašto 750 metų sukakčiai, tęsinys. Seminarą organizavo Etninės kultūros globos taryba (V. Čaplikas, V. Kondratienė).

                             2003 m. spalio 2–5 dienomis Vilniuje pirmąkart įvyko tarptautinės organizacijos ICTM (International Council for Traditional Music – Tarptautinė tradicinės muzikos taryba) renginys – ICTM padalinio Etnochoreologijos studijų grupės seminaras, skirtas XIX a. poriniams sukamiesiems šokiams tyrinėti. Seminarą organizavo Taryba, seminarą vedė dr. D. Urbanavičienė. Seminaro metu spalio 3 d. įvyko svečių susitikimas su Tarybos ekspertais, buvo aptarti tradicinės kultūros apsaugos ir sklaidos klausimai, etnokultūrinių tyrimų ir archyvų būklė kitose Europos ir pasaulio valstybėse. Seminaro metu buvo išanalizuoti XIX a. sukamųjų šokių aspektai ir tyrimų kryptys, nuspręsta parengti publikacijas apie istoriškai susiformavusį politinį ir ideologinį šių šokių kontekstą įvairiose šalyse. Nutarta seminarą tęsti ir surengti susitikimą Kroatijoje.

·         Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis.

                      Surengti bendri seminarai, konferencijos, kiti renginiai, skaityti pranešimai.

                      Vasario mėn. Taryboje lankėsi Žemaičių kultūros draugijos atstovai, buvo aptarti etnografinių regionų klausimai.

Kovo mėn. visuomeninės organizacijos „Consilia Academica“ konferencijoje „Kad Lietuva neišsivaikščiotų: iššūkiai įsijungiant į Europos sąjungą“, vykusioje Kaune, Tarybos narė prof. A. Vyšniauskaitė skaitė pranešimą „Prisirišimas prie savo žemės, gamtos ir namų lietuvių kultūroje“. Tęsiant šią konferenciją Vilniuje 2003 m. kovo 21 d. Tarybos narys poetas Marcelijus Martinaitis skaitė pranešimą „Krikščionybė, etninė kultūra ir tautinis identitetas“. Konferencijoms pirmininkavo Lietuvos kultūros kongreso vadovas, Tarybos pirmininkas doc. dr. K. Stoškus, jose taip pat dalyvavo tarybos nariai ekspertai I. Čepienė, R. Astrauskas ir kt.

Balandžio mėn. Tarybos nariai K. Stoškus, V. Kondratienė, I. Čepienė, A. Vyšniauskaitė dalyvavo konferencijoje Seime „Valstybinė kultūros politika Lietuvai stojant į Europos Sąjungą“. Konferenciją kartu su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku R. Pavilioniu vedė ir pranešimą jame perskaitė doc. dr. K. Stoškus, kultūros projektų finansavimo klausimais pasisakė V. Kondratienė. Konferenciją surengė Lietuvos kultūros kongresas.

Liepos mėn. Plateliuose įvyko Etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos ūkininkių draugijos Plungės skyriaus ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos organizuotas seminaras „Lietuvių šeima ir papročiai“, kuriame dalyvavo Tarybos nariai V. Kondratienė, R. Vasiliauskienė ir kviestiniai ekspertai – Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas dr. D. Pivoriūnas ir Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. V. Tumėnas, taip pat Žemaitijos regioninės tarybos pirmininkas A. Vauras ir specialistė A. Kazakaitytė. Etninės kultūros globos tarybos veiklą apžvelgė V. Kondratienė. Konferencijoje perskaitytas A. Vyšniauskaitės pranešimas „Lietuvių šeima ir papročiai“. D. Pivoriūnas skaitė pranešimą „Etnografiniai regionai ir tradicinis kraštovaizdis“, R. Vasiliauskienė – „Žemaitijos regiono tradicinė etnografinė architektūra ir jos sąveika su gamta“, A. Kazakaitytė pristatė Žemaitijos regioninės tarybos veiklos planą.

                      Regioninių etninės kultūros globos tarybų iniciatyva regionuose įvyko šie renginiai:

2003-11-21 „Žiemgalos“ draugijos 15 metų jubiliejinėje konferencijoje dalyvavo Aukštaitijos tarybos nariai V. Vasiliauskaitė, E. Vasiliauskas, ekspertai K. Garšva, Ž. Šaknys. Konferencijoje svarstytas Žiemgalos subregiono Aukštaitijos teritorijoje klausimas.

                             Lietuvos tautodailininkų sąjungos Aukštaitijos skyrius pradėjo rengti tradicinių verslų ir amatų mokymo programas Panevėžio apskrities darbo biržai.

                             Dzūkijos tarybos nariai V. Čaplikas, A. Černiauskas prisidėjo organizuojant antrąjį Dzūkijos kultūros kongresą, taip pat mokslinę konferenciją Merkinėje.

                             Mažosios Lietuvos taryba užmezgė ryšius su Mažosios Lietuvos tradicijas puoselėjančiomis organizacijomis: Vydūno draugija, Mažosios Lietuvos Enciklopedijos redakcine kolegija, Lietuvos ūkininkų draugijos Klaipėdos regiono padaliniu.

2003 m. spalio 24–26 d. Juknaičiuose (Šilutės r. savivaldybė) įvyko Tarybos ir Lietuvos ūkininkių draugijos organizuotas seminaras „Moters vaidmuo kaime Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą“, kuriame dalyvavo Lietuvos ūkininkių draugijos narės. Pranešimą „Etninės kultūros objektų panaudojimas kaimo verslumui didinti“ seminare skaitė Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondrotienė, Tarybos ekspertas A. Aleksandravičius kalbėjo apie Europos Sąjungos fondų paramą etninės kultūros projektams.

Įgyvendinant PHARE 2000 EES Marijampolės verslo plėtros fondo finansuojamą projektą, bendradarbiauta su Marijampolės apskrities etnospecialistais bei Suvalkijos (Sūduvos) regiono tautodailininkais ir liaudies meistrais, kartu išleistas informacinis rankų darbo gaminių interjerui bei namų puošybai gamintojų katalogas „Sūduvos namų dizainas“.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba 2004 m. gruodžio 18 d. Marijampolėje surengė konferenciją „Suvalkijos (Sūduvos) etnografinis istorinis regionas: ištakos, dabartis ir perspektyvos“,. Pagal regioninėje taryboje iš anksto aptartą konferencijos koncepciją ir išskirtas aktualias temas buvo perskaityta 18 pranešimų, pristatytas Sūduvos regiono tautinis kostiumas, muzikavimo tradicijos bei kulinarinis paveldas, regiono kultūrą reprezentuojantys leidiniai.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos ir Marijampolės kraštotyros iniciatyva surengta Suvalkietiškų kanklių muzikos šventė Marijampolėje, kurioje dalyvavo viso regiono kanklininkai, vyko kankliavimo mokymo seminarai, vaikų kankliavimo pamokėlės, susitikimas su suvalkietiškų kanklių gamintojais, pagerbti Sūduvos krašto kanklininkai, kankliavimo mokytojai.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos iniciatyva Lietuvos buities muziejuje Rumšiškėse suvalkiečių sodyboje  surengta Sūduvos regiono etninės kultūros šventė.

Žemaitijos taryba, bendradarbiaudama su Žemaičių kultūros draugija ir Žemaitijos savivaldybių švietimo skyriais, surengė seminarą apie etninės kultūros integravimo į mokymo programas galimybes.

Regioninių tarybų nariai aktyviai dalyvauja visuomeninių organizacijų – Lietuvių etninės kultūros draugijos, Lietuvos romuvų sąjungos, Lietuvos kultūros kongreso, Žiemgalos draugijos, Žemaičių kultūros draugijos ir kt. – veikloje.

3 priemonė. Etninės kultūros problemų sprendimas

Kylančias etninės kultūros problemas Taryba sprendė šiais būdais:

1)      organizavo Tarybos ir regioninių tarybų posėdžius;

2)      rengė specialius ekspertų komisijų posėdžius;

1) Tarybos posėdžiai

2003 m. įvyko 7 Tarybos posėdžiai, 3 Tarybos pasitarimai, vienas iš jų išplėstinis kartu su Regioninių tarybų nariais.          Etninės kultūros valstybinės globos problemos nagrinėtos ir Tarybos padaliniuose – regioninėse etninės kultūros globos tarybose. Per 2003 metus Aukštaitijos taryba surengė 4, Dzūkijos (Dainavos) taryba – 3, Mažosios Lietuvos taryba – 3 posėdžius ir 2 pasitarimus, Suvalkijos (Sūduvos) taryba – 4 posėdžius, Žemaitijos taryba – 2 posėdžius ir 1 pasitarimą.

2003 m. sausio 15 d. Tarybos posėdis.

Tarybos posėdyje svarstytas Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektas. Rengiant projektą išryškėjo bendradarbiavimo su Kultūros ministerija spragos. Pažymėta, kad Vyriausybei turi būti teikiamas jungtinis Etninės kultūros globos tarybos ir Kultūros ministerijos parengtas projektas, todėl būtina ieškoti abiem pusėm priimtino projekto varianto. Akcentuota, kad tarpusavyje turi būti derinamos Nacionalinės kultūros programos ir Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektų nuostatos. Posėdyje pritarta Tarybos parengtam Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektui bei 2002 m. Tarybos sekretoriato vadovo administracinės veiklos ataskaitai. Joje pažymėta, kad iš Tarybai skirtų lėšų – 319 tūkst. – panaudota 304 tūkst. Iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo buvo nupirkti 5 kompiuteriai regioninėms taryboms. Lėšų likutis, skirtas ekspertiniam darbui, sudarė 6938 litus. Minėta suma nepanaudota todėl, kad nebuvo patvirtinta Etninės kultūros plėtros valstybinė programa ir į 2004 m. nukeltas jos priemonių finansavimas. Posėdyje taip pat pritarta Tarybos sekretoriato vadovo pateiktam 2003 m. Tarybos išlaidų sąmatos projektui. Posėdyje nutarta parengti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme numatytą Regioninę etninės kultūros plėtros programą. Diskutuota dėl 2003 m. Tarybos darbo plano rengimo. Akcentuota, kad ruošiant programas daugiau dėmesio turi būti skiriama ekspertiniam darbui ir neapsiribojama organizacinio pobūdžio darbais. Pritarta pristatytam Regionų komisijos 2003 m. veiklos planui.

Taryba taip pat pritarė darbo grupės pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl teisės aktų, susijusių su etninės kultūros paveldo archyvų statusu ir juose sukauptų etninės kultūros vertybių apsauga, pakeitimų. Parengtuose siūlymuose aptariamos specializuotųjų archyvų steigimo galimybės, jų steigėjai, pavaldumo ir kiti klausimai. Tarybos ekspertų nuomone, Mokslo ir studijų institucijų archyvai neturėtų būti pavaldūs Lietuvos archyvų departamentui. Tai leistų sistemingai kaupti ir saugoti etninės kultūros paveldą. Nutarta pateikti siūlymus ir dėl  Kilnojamųjų vertybių įstatymo pakeitimo. Gvildenta Lietuvos radijo ir televizijos archyvo fondų statuso problema.

Tarybos nariai pritarė Lietuvos muzikos akademijos Senato pateiktam projektui reorganizuoti Muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrių į universitetinį mokslo institutą – Etnomuzikologijos institutą, suteikiant jam juridinio asmens teises. Suteikus juridinio asmens statusą, Muzikos akademijos archyvas turėtų galimybę atlikti taikomuosius tyrimus, gauti papildomus etatus ir finansavimą medžiagai tvarkyti.

Siekdama išsaugoti etnokultūrinį padalinį reorganizuojamoje Vilniaus konservatorijoje, Taryba atliko ekspertinį tyrimą. Pastebėta, kad  etnokultūrinės specializacijos muzikos mokytojų ir folkloro ansamblių vadovų perspektyva yra neaiški, todėl pasiūlyta praplėsti specialybę verslo ir vadybos sritimis. Tokiu būdu atsirastų palanki dirva stiprinti etnokultūrinį ugdymą per turizmą ir vadybą. Tarybos nariui R. Astrauskui pavesta nuodugniai įsigilinti į minėtos įstaigos reorganizavimo problemas ir pateikti pasiūlymus dėl Vilniaus konservatorijos kultūros fakulteto muzikos pedagogikos specialybės etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacijos studijų.

Taryba pritarė Tarybos pirmininko K. Stoškaus siūlymui bendradarbiauti su „Consilia academica“ organizacija ir bendromis pastangomis rūpintis, kad 2004 arba 2005 m. būtų paskelbti akcijų metais „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“.

              Didėjant darbo apimčiai Taryboje, Tarybos sekretoriato vadovo siūlymu nutarta už darbą Taryboje padidinti Tarybos pirmininko apmokėjimo koeficientą nuo 4 iki 6.

2003 m. kovo 5 d. Tarybos posėdis

Tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl Tarybos ataskaitos tvirtinimo. Nutarta kovo 10 d. surengti neeilinį Tarybos posėdį ir jame patvirtinti Tarybos 2002 m. veiklos ataskaitą. Tarybos nariai išklausė Regionų komisijos pirmininko informaciją apie Regionų komisijos darbą bei pasiūlymą įtraukti į Tarybos darbą po du atstovus iš regionų vietoje 5 institucijų, kurios atsisakė dalyvauti Taryboje. Taryba patvirtino Tarybos ekspertų komisijų sąrašą, apsvarstė parengtų ekspertinių išvadų įgyvendinimo klausimus. R. Astrauskas pristatė parengtas išvadas ir pasiūlymus dėl Vilniaus konservatorijos reorganizavimo; atkreipė Tarybos narių dėmesį į tai, kad, reorganizuojant minėtą įstaigą, būtina išsaugoti etninės kultūros specializaciją, kadangi Vilniaus konservatorijoje parengti etninės kultūros specialistai toliau studijas paprastai tęsia Muzikos akademijoje. Taip būtų išsaugotas vidurinė grandies specialistų rengimas. Eksperto išvadoms pritarta. Taryba svarstė etnografinių Aukštaitijos ir Žemaitijos regionų ribų klausimus. Aukštaitijos regioninė taryba siūlė ribų problemą pirmiausia aptarti su mokslininkais, vėliau Aukštaitijos regioninėje taryboje ir po to dar kartą su žemaičių atstovais bei nuvykti į paribio seniūnijas. Tarybos nariai šiam pasiūlymui pritarė Taryba išklausė informaciją apie Tarybos vadovų susitikimą su Švietimo ir mokslo ministru.

2003 m. kovo 10 d. Tarybos posėdis

Posėdyje pritarta 2002 m. Tarybos veiklos ataskaitai. Tarybos nariai informuoti apie Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projekto derinimo eigą su suinteresuotomis institucijomis. J. Trinkūnas informavo apie Indijoje 2003 m. vasario 4–9 d. vykusią Pasaulio seniausių tradicinių kultūrų atstovų konferenciją, kurioje jis pristatė Tarybos veiklą ir skaitė pranešimą „Senovės baltų religijos atgimimas“.

 2003 m. balandžio 16 d. Tarybos posėdis

Tarybos posėdyje, dalyvaujant Kultūros ministrei Romai Dovydėnienei, buvo aptartas Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektas. Nutarta iš dalies pritarti projektui ir Tarybos ekspertų parengtoms pastaboms dėl projekto. Kultūros ministrė informavo, kad ministerija sutinka atsižvelgti į Tarybos pateiktas pastabas ir derinti jas su Tarybos pirmininku. Regionų atstovai pristatė regioninių etninės kultūros globos tarybų veiklos planus 2003 m. Taryba patvirtino 2003 m. Tarybos veiklos planą.

2003 m. gegužės 21 d. Tarybos pasitarimas

 Tarybos pasitarime pranešta, kad Švietimo ir mokslo komisijos vykdomas plano punktas „Kartu su ikimokyklinių įstaigų asociacija ištirti etninės kultūros ugdymo situaciją ikimokyklinėse įstaigose ir parengti siūlymus“ išplėstas, nes nutarta apklausti bendrojo lavinimo mokyklas. Taip pat buvo aptartas J. Basanavičiaus premijos statusas, iškelta mintis, kad J. Basanavičiaus premija prilygintina nacionalinei premijai. Tarybos nariai informuoti apie 2003 m. gegužės 2 d. įvykusį susitikimą su Kultūros ministerijos vadovais. Buvo sutarta patikėti Tarybai koordinuoti daugelį Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonių. Posėdyje aptarta 2004 m. birželio 14 d. Kaune vyksiančios Lietuvių etninės kultūros draugijos konferencijos programa. Sutarta, kad pranešimus šioje konferencijoje skaitys Tarybos nariai I. Čepienė, V. Kondratienė, J. Trinkūnas, D. Urbanavičienė.

2003 m. birželio 5 d. Tarybos pasitarimas

Tarybos pasitarime svarstyti Seimo planuojami Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai. Pastebėta, kad projekte numatoma keisti Tarybos struktūrą ir jos valdymą – mažinti Tarybos narių skaičių, įsteigti pirmininko etatą bei panaikinti Tarybos koordinacinę funkciją, paliekant jos kompetencijoje tik konsultavimą. Seimo Kultūros, mokslo ir švietimo komitetas pasiūlė iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo išbraukti nuostatas, susijusias su Etninės kultūros fondo steigimu. Sutarta numatytus pakeitimus aptarti su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu numatytame bendrame Komiteto ir Tarybos narių posėdyje 2003 m. birželio 9 d. Tarybos pirmininkas informavo, kad Kultūros ministerija atsisakė Tarybos ir ministerijos suderinto Etninės kultūros plėtros valstybinės programos varianto ir pateikė Vyriausybei ankstesnį minėto dokumento variantą, kuriam Taryba nepritarė. Nutarta kreiptis į Vyriausybę ir pateikti Tarybos išvadas ir pasiūlymus Kultūros ministerijos Vyriausybei pateiktam Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektui.

2003 m. rugsėjo 17 d. Tarybos posėdis

Tarybos posėdyje aptartas Tarybos veiklos plano priemonių įgyvendinimas. Taryba svarstė Rasos šventės Rambyno kalne metinių paminėjimą. Pabrėžta, jog svarbu atgaivinti šventės prasmę ir dvasią, kuri būdinga šiam kraštui. Nutarta sudaryti Rasos (Joninių) šventės Rambyno kalne organizacinį komitetą. Taip pat nutarta parengti ekspertinę išvadą apie istorinę ir etnologinę Rasos šventės šventimo tradiciją Rambyno kalne bei pateikti pasiūlymus šventės scenarijui. Svarstytas Vyriausybės patvirtintų Etninės kultūros plėtros valstybinės programos ir Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos priemonių plano įgyvendinimas. Sutarta, kad Ekspertų komisijų pirmininkai, peržiūrėję Vyriausybės patvirtintas programas, pateiks siūlymus dėl atskirų programos priemonių įgyvendinimo 2003 m. Svarstytas Tarybai pateiktas Prezidento siūlymas prisidėti rengiant Tautinio orumo ugdymo programą. Nutarta pavesti Tarybos nariui J. Trinkūnui apibendrinti Tarybos narių pateiktus siūlymus programai ir juos pateikti Lietuvos Respublikos Prezidentui. Taryba nutarė pritarti Tarybos rekomendacijos „Dėl etnografinių regionų ribų“ paskelbimui „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

2003 m. spalio 15 d. Tarybos posėdis

Patvirtinti regioninių tarybų nuostatai (Žin., 2003, Nr. 100-4533). Tokiu būdu buvo baigta formuoti Etninės kultūros globos institucijų sistema, suformuotas regioninių tarybų veiklos teisinis pagrindas.

Tarybos nariai aptarė Lietuvos narystės Tarptautinėje folkloro ir tradicinių festivalių organizacijos taryboje (CIOFF) problemą. D. Urbanavičienė akcentavo, kad Lietuva neteko narystės šioje organizacijoje, nes už ryšių su ja palaikymą atsakingi Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojai neatliko Lietuvos vardu prisiimtų įsipareigojimų. Netekus narystės, Lietuvos folkloro ansambliai nebegali pasinaudoti lengvatomis, teikiamomis folkloro festivaliuose (pvz.; dalyvių išlaikymu), nėra koordinuoto ansamblių iš Lietuvos delegavimo į festivalius užsienyje, be to, Lietuvoje organizuojami „Baltikos“ festivaliai negali tapti šios organizacijos rengiamais ir remiamais festivaliais. Nutarta apie susiklosčiusią padėtį informuoti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.

Posėdyje pristatytos kitų valstybių mokslininkų pateiktos pastabos dėl archyvų, kaupiančių etninės kultūros vertybes, statuso. Nutarta sudaryti darbo grupę siūlymams Humanitarinių ir socialinių mokslų strategijos koncepcijai rengti. Aptartas Švietimo ir mokslo komisijos darbo plano vykdymas. Išklausyta informacija apie Etninės kultūros globos tarybos atstovų viešnagę Latvijos Švietimo ir mokslo bei Regionų ir vietos savivaldos ministerijose.

2003 m. lapkričio 19 d. Tarybos posėdis

Išklausyta Valstybės institucijų kalbų centro direktorės E. Šleinotienės informacija apie centro veiklą, siūlymai dėl bendro projekto su Taryba rengimo. Tarybos nariai pritarė pateiktiems siūlymams. Taryba išklausė R. Astrausko pranešimą apie etninės kultūros subjektų teisinės apsaugos problemas. Jis pastebėjo, kad išsivysčiusios šalys ne visuomet garbingai naudojasi besivystančiose šalyse išlikusia medžiaga apie tradicinės kultūros reiškinius, tradicijas ir papročius. Išryškėjo ribotos galimybės taikyti Autorių teises reglamentuojančius įstatymus etninės kultūros subjektų teisinei apsaugai užtikrinti. Minėti įstatymai gali būti taikomi tik nedidelei tradicinių kultūros objektų daliai – materialia forma užfiksuotiems folkloro kūriniams, kai yra žinomi jų autoriai. Autorių teisėms apsaugoti taikomos teisinės apsaugos nuostatos – identifikacija, autorystė, nuosavybė, originalumas, materialinė forma – negali būti taikomos arba tik iš dalies taikytinos etninės kultūros subjektų teisinei apsaugai užtikrinti, kadangi tai prieštarauja tradicinės kultūros prigimčiai (paprastai liaudies kūriniai neturi autoriaus, ne visuomet užfiksuoti materialia forma). Pranešėjas nurodė, kad dėl Etninės kultūros globos fondo nebuvimo kyla rimtų problemų ir negalima tinkamai užtikrinti savalaikės finansinės paramos etninės kultūros reiškiniams. R. Astrauskas pasiūlė Tarybai sudaryti darbo grupę etninės kultūros subjektų teisės apsaugos klausimams nagrinėti bei surengti Tarybos ekspertų susitikimą su Lietuvos autorių teisių agentūros atstovais. Taip pat, jo nuomone, būtina ištirti, kaip būtų galima organizuoti etninės kultūros subjektų apsaugą taikant gretutinėms teisėms taikomas teisines apsaugos priemones. Svarstyta, kaip panaudoti Patentų teisės sistemą tradicinėms žinioms ir technologijoms apsaugoti, sudarant galimybes tolesnei etninės kultūros tradicijų plėtrai. Jis pasiūlė pritaikyti duomenų bazių teisinės apsaugos patirtį, taip pat ištirti paprotinės teisės taikymo galimybes. Nutarta pavesti R. Astrauskui sudaryti darbo grupę šiam klausimui spręsti.

Svarstyti regioninės politikos principai ir regioninės plėtros galimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plėtojant valstybės regioninę politiką būtina atsižvelgti į etnografinį aspektą, sudarantį regionų savasties pagrindą. Tarybos nariai išreiškė susirūpinimą dėl netinkamos etninės kultūros finansavimo sistemos. Siūlyta skirti tam tikrą procentą arba nustatyti kvotas etninės kultūros projektams finansuoti. Nutarta sudaryti 5 asmenų komisiją susiklosčiusiai padėčiai ištirti ir pasiūlymams parengti. Svarstant 2003 m. Tarybos darbo plano vykdymą, konstatuota, kad būtina suaktyvinti Ekspertų komisijų darbą ir iškylančias problemas aptarti Tarybos vadovų ir komisijų pirmininkų bendrame susitikime. Taip pat nutarta 2003 m. gruodžio 19 d. surengti išplėstinį Tarybos posėdį ir pakviesti jame dalyvauti regioninių tarybų atstovus ir svečius.

2003 m. gruodžio 20 d. išplėstinis Tarybos pasitarimas

Pristatytos Tarybos ekspertų komisijų, Tarybos sekretoriato vadovo ir Regioninių tarybų veiklos ataskaitos.

Tarybos padalinių – regioninių etninės kultūros globos tarybų – posėdžiuose svarstyti aktualiausi regionams klausimai.

2) Tarybos ekspertų komisijų veikla

Suformuotos ekspertų komisijos savo darbą organizavo vadovaudamosi Tarybos strateginėse veiklos kryptyse nubrėžtomis nuostatomis. Pagrindinis jų dėmesys buvo sutelktas į etninės kultūros valstybinės globos problemų sprendimą komisijų kuruojamoje srityje.

                      Švietimo ir mokslo komisija (pirmininkė doc. dr. Irena Čepienė) metų pradžioje aktyviai dalyvavo rengiant galutinį Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektą, kuriame nužymėtos tolesnės etninės kultūros ugdymo švietimo sistemoje gairės. Jomis vadovaujantis Komisijos veikla buvo vykdoma keliomis kryptimis.

Pagal 2002 m. atliktų tyrimų išvadas siekta išaiškinti etninės kultūros specialistų paklausą, jų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo būklę. Pateiktos ekspertų išvados ir pasiūlymai etninės kultūros specialistų  rengimo bei kvalifikacijos kėlimo institucijoms, dalyvauta organizuojant specialistų kvalifikacijos kėlimą. R. Astrauskas išanalizavo etninės kultūros specialistų rengimo būklę Vilniaus konservatorijoje ir vertino Pedagogų profesinės raidos centro veiklą etninės kultūros specialistų kvalifikacijos kėlimo srityje. Vilniaus pedagoginiame universitete I. Čepienės rūpesčiu buvo suorganizuota etninės kultūros specializacijos mokytojų rengimo II laida. V. Kondratienė ir I. Čepienė skaitė pranešimus Tarybos ir PPRC organizuotoje švietimo darbuotojų konferencijoje „Etninės kultūros kaita ir problemos“. I. Čepienė  pateikė pasiūlymus dėl etninės kultūros mokytojų patirties plėtros galimybių.

Kita komisijos veiklos kryptis – išaiškinti etninės kultūros ugdymo būklę švietimo įstaigose. Planuota kartu su ikimokyklinių įstaigų asociacija  ištirti etninės kultūros vertybių perteikimo ikimokyklinėse įstaigose situaciją. Vėliau nutarta šį tyrimą išplėsti apimant ir bendrojo lavinimo mokyklas. Gegužės mėn. išplėstiniame Komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo mokyklų ir darželių atstovai, nutarta atlikti etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigų anketinę apklausą. Ji padėtų išaiškinti tokių įstaigų skaičių, jų veiklos apimtį ir gauti statistinius duomenis, kiek etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigų veikia Lietuvos etnografiniuose regionuose. Sudaryta darbo grupė, į kurią, be Tarybos ekspertų, buvo pakviesti ir  mokytojai praktikai bei regioninių tarybų ekspertai.

Numatyta tęsti etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigų apklausą 2004 m., apibendrinus anketinės apklausos duomenis, suformuluoti išvadas ir pasiūlymus šiuo klausimu ir tai aptarti kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais ir specialistais.

2003 m. Komisija nemažai dėmesio skyrė etninės kultūros ugdymo problemų sprendimui šios pakraipos švietimo įstaigose. Pradėta tirti Vilniaus miesto mokyklų ir šeimų bendradarbiavimo įtaka etninės kultūros ugdymui (ats. I. Čepienė). Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos prašymu domėtasi šios įstaigos reorganizavimo klausimais. Švietimo ir mokslo komisijos pirmininkė I. Čepienė ir Tarybos sekretoriato darbuotoja D. Malinauskaitė lankėsi mokykloje ir susipažino su šios įstaigos 10 metų patirtimi etninės kultūros ugdymo srityje. Tarybai pateiktas mokyklos ugdomosios veiklos ekspertinis vertinimas. Atsižvelgdamas į Tarybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus, Kauno švietimo skyrius atsisakė mokyklos pertvarkymo.

Į Tarybą kreipėsi Vilniaus J. Basanavičiaus vidurinės mokyklos pedagogai, nes joje ketinta panaikinti etninės kultūros pakraipos pradines klases. Komisijos iniciatyva, padedant žiniasklaidos atstovams, buvo parengtos televizijos laidos LRT. Laidoje „Kultūros namai“ parodytas reportažas apie mokykloje vykdomą etnokultūrinį ugdymą (laidoje dalyvavo J. Basanavičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja A. Mačiūnienė ir Komisijos pirmininkė I. Čepienė). Mokyklos vadovybė, dar kartą apsvarsčiusi padėtį, nusprendė nekeisti pradinių klasių ugdomojo profilio.

Komisija, atsižvelgdama į atskirų mokyklų pedagogų pageidavimus, vertino mokyklų pateiktas etninės kultūros mokymo programas bei metodinę medžiagą. I. Čepienė ir kviestinė ekspertė L. Milašauskienė įvertino Šiaulių darželio „Saulutė“ muzikinio ugdymo programą ir pateikė ekspertines išvadas bei pasiūlymus. I. Čepienė įvertino Merkinės internatinės mokyklos mokytojos S. Avižienės parengtą metodinę medžiagą mokytojams ir užduočių sąsiuvinį mokiniams.

Komisijos narės I. Čepienė ir V. Kondratienė susipažino su Latvijos švietimo įstaigų veikla etninės kultūros ugdymo srityje. Susipažinta su baltų kultūros profilio mokyklų specifika, papildomo etninės kultūros ugdymo būdais, mokymo ir metodinėmis priemonėmis, skirtomis etninės kultūros integruotam ugdymui. Išanalizuota vaikų vasaros stovyklų etnografiniuose regionuose patirtis. Ši veikla fiksuojama videodiskuose, jais kaip metodine medžiaga naudojasi mokytojai. Tokia mokinių vasaros stovyklų organizavimo patirtis yra veiksminga ji padeda supažindinti vaikus su liaudies šokiais, dainomis ir galėtų būti taikoma ir Lietuvos regionuose.

Tarybai pritarus, Komisija, vadovaudamasi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 9 str., pateikė siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl etninės kultūros ugdymo plėtotės švietimo įstaigose. Pasiūlyta sukurti nuoseklią etninės kultūros ugdymo sistemą ir šiomis nuostatomis papildyti Bendrąsias programas, išsilavinimo standartus.

Regionų komisija (pirmininkas dr. Vygandas Čaplikas).

Regionų komisijos narė prof. A. Vyšniauskaitė parengė išsamią studiją „Regioninių bendruomenių savivokos ir savimonės ugdymas“. Šios medžiagos pagrindu ji skaitė pranešimą antrojo Dzūkijos kultūros kongreso mokslinėje konferencijoje Merkinėje 2003 m. birželio 6 d. Studijos medžiaga aktuali visiems etnografiniams regionams, nes joje kalbama apie tai, kaip išlaikyti savąjį kultūrinį identitetą, kaip, Lietuvai tapus ES nare, dalyvauti tarpregioninėje kultūrinės plėtros konkurencijoje.

Vienas iš pagrindinių Tarybos ir Regionų komisijos veiklos uždavinių – užtikrinti regioninio savitumo išsaugojimą. Tarybos pirmininko pavaduotojos V. Kondratienės iniciatyva Tarybos ir Regionų komisijos atstovai susitiko su Vidaus Reikalų ministerijos vadovybe ir sutarė dėl bendros darbo grupės Regioninės politikos ir plėtros klausimams nagrinėti sudarymo. V. Kondratienė, V. Čaplikas ir A. Švirmickas dalyvavo dviejuose 2003 m. surengtuose Darbo grupės posėdžiuose ir pateikė savo siūlymų.

Komisijos nariai R. Balčius ir D. Micutienė parengė specialią informaciją apie euroregiono „Nemunas“ veiklą ir kultūrinį bendradarbiavimą Lenkijos, Gudijos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities pasieniuose. Šis bendradarbiavimas, jo ypatumai svarbūs ir kitiems Lietuvos regionams, nes, įstojus į ES, atsiras galimybė naudotis didelėmis dar vienos specialiosios programos – INTERREG – lėšomis. Kaip patvirtina ES regionų patirtis, stipresnis bendradarbiavimas pasienyje paprastai prasideda nuo kultūrinių, o ne nuo ekonominių (ūkinių) projektų.

Komisijos narė L. Trasykytė atliko regioninių tarybų veiklos programų lyginamąją analizę. Tyrime suformuluotos išvados, leidžiančios optimizuoti regioninių tarybų veiklą, pabrėžiama būtinybė stiprinti bendradarbiavimą su Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybėmis, Vyriausybės atstovais apskrityse. Svarbi atliktos analizės nuostata – nelygiavertės etnografinių regionų pozicijos. Pavyzdžiui, Žemaitijos etnokultūrinės organizacijos yra aukštesnio lygmens negu Dzūkijoje ar Suvalkijoj, dėl to žemaičiai pajėgesni imtis įvairesnių ir prasmingesnių darbų saugant tautos savastį, regionų identitetą. Pozicijų išlyginimas padėtų užtikrinti realias galimybes regionams tarpusavyje lenktyniauti ir konkuruoti, kartu pagyvintų kultūrinį gyvenimą. Komisija nutarė, kad tokią analizę tikslinga tęsti ir ateinančiais metais.

Komisija paprašė kviestinius ekspertus – Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vedėją D. Pivoriūną ir Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėją Ž. Šaknį – apibendrinti Tarybos ekspertų pateiktas išvadas dėl Lietuvos etnografinių regionų ribų ir parengti žemėlapį. Parengtas komentaras ir žemėlapis pateiktas tvirtinti Tarybai.

Komisijos narys J. Rudzinskas analizavo regioninių visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo formas ir jų skatinimo galimybes. Pagrindinė bendradarbiavimo kliūtis – informacijos apie atskirų organizacijų veiklą stoka. Regioninės etninės kultūros globos tarybos neturi pakankamai informacijos apie regionuose veikiančias organizacijas ir jų interesus, todėl būtina kuo skubiau taisyti padėtį ir regioninių tarybų pirmininkams imtis aktyvių veiksmų įtraukiant regione veikiančias organizacijas į regioninių tarybų veiklą.

Regionų komisijos pirmininkas V. Čaplikas pateikė analitinę informaciją apie Europos pagrindines tarptautines regionines organizacijas, jų funkcijas ir vaidmenį regionų plėtros procesuose. Eksperto išvadoje rekomenduojama organizacijoms aktyviau dalyvauti Europos regioninių organizacijų veikloje. Tai padėtų plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir daryti įtaką regionuose vykstantiems procesams, spręsti kylančias problemas.

Prisidėta prie antrojo Dzūkijos kongreso organizavimo. Taryba, tęsdama Dzūkijos kongreso darbą Vilniuje, surengė tarptautinį Lietuvos ir Suomijos mokslinį seminarą „Pagrindiniai Suomijos regioninės politikos bruožai ir decentralizacija regionų plėtros procesuose“. Seminarą vedė Suomijos Vietos ir regioninės savivaldos asociacijos direktorius Keijo Sahrmanas, atsakingas už ūkinę ir regioninę plėtrą.

Į seminarą buvo pakviesti VRM atstovai, atsakingi už Lietuvos regioninę politiką. Seminaro dalyvius sudomino tai, kad Suomija taiko naują regioninio planavimo metodiką.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos iniciatyva 2003 m. gruodžio 18 d. Marijampolėje įvyko Sudūvos regiono kultūros konferencija, kurioje perskaityta nemažai mokslinių pranešimų Suvalkijos (Sūduvos) regioninio savitumo išsaugojimo ir plėtros klausimais. Pranešimus skaitė Tarybos nariai doc. dr. R. Astrauskas, doc. dr. D. Urbanavičienė ir kiti pranešėjai.

Komisija išklausė P. Kalniaus parengtą pranešimą „Humanitarų įtraukimas į regioninę politiką“.

Latvijoje Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė, Regionų komisijos pirmininkas V. Čaplikas ir Sūduvos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jazerskas susitiko su svarbiausiais šios šalies naujos institucijos – Regionų plėtros ir savivaldos ministerijos darbuotojais. Tarybos narius sudomino tai, kad Latvija ypatingą dėmesį skiria etnografinių regionų išsaugojimui, Latvijos sudaryti regionai turi senus etnografinių regionų pavadinimus ir ribas. Latvijai tai padeda išsaugoti krašto regionų identitetą. Tarybos nariai konstatavo, kad siekiant išsaugoti Lietuvos regionų savitumą būtina pasinaudoti Latvijos valstybės patirtimi.

Regionų komisija apsvarstė ir įvertino vertingą dr. V. Salinkos mokslinę studiją „Bitininkystės verslo regionuose ypatumai“. Tarybos ekspertinė išvada labai sudomino Lietuvos žemės ūkio rūmus ir Lietuvos ūkininkių draugiją.

Neįvykdyta ekspertizė „Nauji poslinkiai šalies regioninėje politikoje“, kurią buvo įsipareigojęs pateikti Regionų komisijos narys E. Skarbalius.

Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisija (pirmininkas Jonas Rudzinskas).

2003 m. jos veikla buvo orientuojama pagal priimtą koncepciją. Siekiama stebėti ir kuo operatyviau atsiliepti į etninės kultūros srityje iškylančius klausimus ir problemas, kurie gali komplikuoti darnų etninės kultūros vyksmą. Vertinant etninės kultūros gyvosios tradicijos šiuolaikinę būklę, pabrėžtina laisvos rinkos įtaka etninei kultūrai. Atskirose valstybės srityse ir ūkio šakose konkurencijai neatsparūs etninės kultūros reiškiniai rodo, kad būtina griežčiau apibrėžti jų apsaugos būdus, sudaryti teisines prielaidas ir sąlygas etninės kultūros subjektų veiklai.

                      2003 m. birželio 12 d. Komisijos posėdyje apsvarstyti kulinarinio paveldo klausimai. Organizuotas Komisijos susitikimas su Skandinavijoje veikiančia Švedijos draugija, kuri užsiima kulinarinio paveldo sertifikavimo klausimais Europoje. Nutarta, kad lietuviško kulinarinio paveldo sertifikavimo sistema turi būti savarankiška, padedanti maksimaliai išsaugoti lietuviško kulinarinio paveldo autentiškumą, tačiau tai neturėtų trukdyti galimam bendradarbiavimui su kitų valstybių organizacijomis, globojančiomis kulinarinį paveldą. Kitas aktualus klausimas – Lietuvių gyvosios etninės kultūros pristatymas pasauliui. Vienas iš būdų, kurį aptarė Komisijos nariai – steigti internetines svetaines etninės kultūros gyvosios tradicijos reiškiniams populiarinti. Komisija taip pat aptarė Etninės kultūros globos fondo steigimo problemas. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsisakė steigti naujus fondus, siūlyta kurti atskirą etninės kultūros finansavimo programą ilgalaikiams projektams remti.

2003 m. spalio 9 d. posėdyje svarstytas naujos premijos už etninės kultūros puoselėjimą įsteigimas. Sutarta dėl nuostatų koncepcijos. Komisija aptarė folklorinių ansamblių būklę Lietuvoje. Pastebėta ypač bloga ansamblių padėtis didmiesčiuose. Nutarta apibendrinti Lietuvių etninės kultūros draugijos pateiktus Vilniaus apskrities folklorinių ansamblių anketinius apklausos duomenis ir 2004 m. pateikti išvadą ir pasiūlymus Tarybai tvirtinti. Komisija svarstė gautą kreipimąsi iš CIOFF (Tarptautinės folkloro ir tradicinių festivalių organizacijos tarybos), kuriame keliamas Lietuvos narystės pratęsimo CIOFF klausimas. Nutarta parengti pasiūlymus Tarybai.

2003 m. gruodžio 12 d. įvyko Tarybos ir Komijos narių susitikimas su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros prezidentu E. Vaitiekūnu. Susitikimo metu svarstytas etninės kultūros subjektų apsaugos klausimas bei autorių teises ginančių įstatymų taikymas etninės kultūros subjektų teisių apsaugai užtikrinti. Pateikta dr. R. Astrausko ekspertinė išvada ir siūlymai. Nutarta etninės kultūros subjektų apsaugos klausimus aptarti su Lietuvos gretutinių teisių asociacija, 2004 m. organizuoti Tarybos ekspertų susitikimą su šios organizacijos atstovais.

2003 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdyje svarstyta etninės kultūros gyvosios tradicijos puoselėjimo galimybės Lietuvos sostinėje. Aptarta etnokultūrinių švenčių situacija Vilniuje. Komisijos posėdyje dalyvavo atstovai iš Vilniaus etninės kultūros veiklos centro ir Vilniaus seniūnijų. Nutarta kartu su suinteresuotomis įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis parengti tradicinių švenčių Lietuvoje koncepcijos metmenis, atlikti seniūnijų apklausą dėl požiūrio į etnokultūrinius renginius.

Etninės kultūros paveldo komisija (pirmininkė dr. D. Urbanavičienė). Rengiant Etninės kultūros globos tarybos strateginį veiklos planą ir pagal jį pateikiant aplinkos ir išteklių analizę, buvo konstatuota, kad yra apleista dvasinio (nematerialaus) paveldo globa: ji nepakankamai reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, etninės kultūros dvasinio paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios saugyklos neturi tinkamo statuso ir negauna reikiamo finansavimo, jos neįtrauktos į paveldo apsaugos sistemą, dvasinių etninės kultūros vertybių apskaita ir sisteminimas beveik nekompiuterizuoti. Sprendžiant šias problemas, 2003 m. Komisija atliko šiuos darbus:

 Komisija, atsižvelgdama į 2002 m. pabaigoje Darbo grupės pateiktus siūlymus dėl etninės kultūros vertybių archyvų apsaugos, pateikė šią sritį reglamentuojančių teisės aktų (Archyvų, Mokslo ir studijų įstatymų) pakeitimo projektus. Šie siūlymai buvo pateikti Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijai. Metų pradžioje Tarybos atstovai susitiko su švietimo ir mokslo ministru A.Monkevičiumi ir paprašė jį pateikti šiuos siūlymus Seimui. Tarybos prašymas kol kas neįvykdytas.

2003 m. viduryje Taryba iš Lietuvos archyvų departamento gavo naują Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo projektą, o metų pabaigoje departamentas Seimui įteikė jau gerokai pakeistą šio projekto variantą, su kuriuo Taryba nebuvo supažindinta. Etninės kultūros paveldo komisijos pirmininkė D.Urbanavičienė išanalizavo abu projekto variantus ir parengė ekspertinę išvadą, kurioje teigiama, kad abu įstatymų projektų variantai prieštarauja dar 1989 m. priimtoms UNESCO rekomendacijoms ir neapima nematerialias etninės kultūros vertybes kaupiančių archyvų. Su šia išvada ir įstatymo projektu buvo supažindinti kiti Paveldo komisijos ir Tarybos nariai, taip pat kviestiniai ekspertai D. Atkočaitytė (Lietuvių kalbos institutas), D. Vaitkevičienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), A. Keršytė (Kultūros ir meno institutas), G. Kirdienė (Lietuvos muzikos akademija). V. Kondratienė pasiūlė, kad Archyvų įstatyme būtų nustatytas šias vertybes sukaupusių archyvų teisinis statusas ir vertybių apsaugos sistema arba archyvų teisinis statusas būtų reglamentuotas atskirame įstatyme (pvz., muziejuose ar bibliotekose laikomų vertybių apsaugos sistemą reglamentuoja Bibliotekų įstatymas ir Muziejų įstatymas).

Aiškintasi analogiškų archyvų padėtis užsienyje. D. Urbanavičienės iniciatyva spalio 3 d. surengtas Tarybos ekspertų susitikimas su Norvegijos, Vengrijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos ir Čekijos mokslininkais. Konstatuota, kad šių šalių folkloro ir kiti etninės kultūros nematerialaus paveldo archyvai priklauso bendrajai archyvų sistemai. Norvegijoje ir Vengrijoje tokiems archyvams teikiama ypač didelė valstybės parama, šios šalys folkloro archyvų klausimais aktyviai bendradarbiauja su UNESCO.

Komisija sprendė dar vieną su minėta tema susijusį klausimą – Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriuje sukaupto gausaus muzikinio folkloro archyvo likimą. Surengti susitikimai su LMA vadovybe, tartasi dėl tinkamesnių patalpų skyrimo, nagrinėti šio padalinio teisinio statuso klausimai. Iš dalies dėl Tarybos paramos pavyko skyriui laikinai gauti erdvesnes patalpas, tačiau klausimas dėl minėto archyvo išsaugojimo nebaigtas spręsti.

Komisija svarstė nematerialių etninės kultūros vertybių apskaitos ir sisteminimo panaudojant kompiuterinę įrangą klausimus. Nutarta parengti etninės kultūros archyvinių vertybių kompiuterinių duomenų bazių kūrimo ir koordinavimo sistemos koncepciją. 2003 m. Etninės kultūros paveldo komisija ėmėsi koordinuoti daugiausia etninės kultūros paveldo archyvinės medžiagos sukaupusių institucijų darbą kuriant folkloro ir tarmių medžiagos archyvinio inventorinimo bei kompiuterinių specializuotų etninės kultūros paveldo duomenų bazes. Į šį darbą įsitraukė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos muzikos akademija, Lietuvių kalbos institutas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas. Šios mokslo ir studijų įstaigos parengė dvi Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamas programas („Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva”, vad. dr. G. Kirdienė; „Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių sąvadas RaSa”, vad. dr. D. Vaitkevičienė), kurias, doc. dr. D. Urbanavičienei pasiūlius, pirmiausia imta derinti rengiant mokslines diskusijas dėl vartojamų terminų ir klasifikavimo parametrų suvienodinimo. Paveldo komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo minėtų programų rengėjai, nutarta 2004 m. pateikti Tarybai tvirtinti bendras išvadas ir pasiūlymus minėtais klausimais, prieš tai surengus išplėstinius šioje srityje dirbančių ir kitų Lietuvos institucijų atstovų pasitarimus. Taip pat numatyta surengti tarptautinį seminarą.

Žiniasklaidos komisija (pirmininkas J. Trinkūnas) analizavo etninės kultūros sklaidai aktualių politinių, kultūrinių, idėjinių tendencijų poveikį.

2003 m. birželio 4 d. Komisija svarstė etninės kultūros leidinių būklės klausimą. Įsteigus Etninės kultūros globos tarybą ir įtraukus į valstybės prioritetus regioninių leidinių rėmimą, šių leidinių padėtis pagerėjo. Seimas, apsvarstęs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ataskaitą,  pastebėjo, kad  būtina skirti daugiau dėmesio regioninės ir etninės kultūros bei Lietuvos tautų kultūrinio savitumo išsaugojimo projektams. Nors fondas remia kai kurias radijo bei regioninių televizijų laidas, tačiau fondas neatsižvelgė į Tarybos rekomendacijas dėl paramos atskiriems projektams skyrimo, nors tai jį daryti įpareigoja Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas.

Tarybos atstovai K. Stoškus, V. Kondratienė ir M. Martinaitis su LRT Taryba ir jos administracija aptarė etnokultūrines laidas. Konstatuota, kad trūksta analitinio pobūdžio laidų, apgailestauta dėl laidos „Etnokultūros ratas“ panaikinimo.

Aptartas „Duokim garo“ laidos likimas. Tarybos nariai pabrėžė, kad minėta laida, nors ir turinti trūkumų, pakankamai gerai atspindi etnokultūrinių regionų tradiciją, todėl ją tikslinga išsaugoti.

Radijo ir televizijos garso ir vaizdo archyvuose yra užfiksuota unikalių etninės kultūros elementų, todėl susitikimo metu kalbėta apie archyvų statusą, apsaugą, panaudojimą, ypač mokymo tikslams, galimybes ir prieinamumą visuomenei.

Sutarta imtis bendrų veiksmų Vyriausybės patvirtintos Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonių plano 2.8 punktui įgyvendinti, kuriame nurodyta, kad būtina sutvarkyti ir susisteminti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos fonduose sukauptus etninės kultūros garso ir vaizdo įrašus, pagaminti jų kopijas. Nutarta kreiptis į Vyriausybę, kad 2004 m. valstybės biudžete skirtų 500 tūkst. Lt numatytai programos priemonei įgyvendinti.

2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos posėdyje aptarta Komisijos metų veikla bei 2004 m planas. V. Kondratienė informavo apie susitikimą su LRT vadovybe. R. Vėliuvienė informavo, kad rekomendacijos dėl etninės kultūros populiarinimo radijuje ir televizijoje yra beveik parengtos, tačiau jos dar iki galo neužbaigtos, todėl darbas bus tęsiamas 2004 metais.

Buvo konstatuota, jog panaikinus televizijoje laidą „Etnoratas“, neliko gilesnės analitinio pobūdžio laidos, vėliau buvo panaikinta  ir populiari pramoginė laida „Duokim garo“. Vienintelė esanti laida „Krašto garbė“ visiškai netenkina etninės kultūros populiarinimo  poreikių.

Taryba, siekdama populiarinti Lietuvos patirtį etninės kultūros globos srityje, rugpjūčio mėnesį Vilniuje surengė tarptautinį seminarą „Tradicinės kultūros ir religijos šiandien“. Kitų valstybių ekspertai domėjosi etninės kultūros globos institucijų ir finansavimo sistema, etninės kultūros sklaida bei iškylančiomis etninės kultūros globos problemomis.

Komisija analizavo etninės kultūros sklaidos galimybes internete. Internete būtina kurti ir plėsti regioninės etnokultūros svetaines. Tai padėtų atgaivinti ir formuoti atskirų regionų etnokultūrinę savimonę.

Nutarta ieškoti būdų kaip premijomis ir kitais būdais paskatinti žurnalistus, radijo ir televizijos laidų rengėjus daugiau dėmesio skirti tradicinei kultūrai, jos populiarinimui, pavyzdžiui, rengiant konkursus

Kita Tarybos veikla

2003 m. kovo 19 d. Tarybos surengtoje diskusijoje dėl etnografinių regionų ribų dalyvavo kalbininkai, istorikai, archeologai, etnologai, visuomeninių organizacijų atstovai. Nutarta sudaryti 6 asmenų darbo grupę, kuri nustatytų kuo tikslesnes Aukštaitijos ir Žemaitijos etnografinių regionų ribas. 2003 m. balandžio 24 d. posėdyje darbo grupė aptarė regiono ribų nustatymo kriterijus ir nubrėžė tris ribas – istorinę, kalbinę ir etnografinę atsižvelgiant į esamų seniūnijų administracines ribas.

Siekdami prisidėti prie etninės kultūros populiarinimo visuomenėje Tarybos ir regioninių tarybų nariai dalyvavo daugelyje viešų diskusijų su visuomene, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, skelbė straipsnius spaudoje (dienraštyje „Kauno diena“, savaitraštyje „Literatūra ir menas“, „XXI amžius“ ir kt.), dalyvavo radijo ir televizijos laidose.

Taryba, siekdama plačiau informuoti visuomenę apie savo veiklą, išleido Tarybos informacinį leidinį „Etninė kultūra-2002“.

4 priemonė. Konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas

2003 m. Taryba valstybės ir savivaldos institucijoms, mokslo ir švietimo įstaigoms, privatiems asmenims padėjo spręsti etninės kultūros problemas, teikdama teisines konsultacijas etninės kultūros valstybinės globos, paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavimo klausimais.

Aukštaitijos regione konsultacijas etninės kultūros klausimais turizmo, kultūros, švietimo ir kitoms įstaigoms nuolat teikė Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos nariai. Rengiant regionines etninės kultūros programas ypač daug prisidėjo Aukštaitijos tarybos narė, Panevėžio apskrities kultūros, sporto ir turizmo departamento atsakingoji specialistė Raimonda Valaitienė ir Aukštaitijos tarybos pirmininko pavaduotoja Vitalija Vasiliauskaitė.

5 priemonė. Tarpinstitucinių programų rengimas.

Taryba 2003 m. pagrindinį dėmesį skyrė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos ir Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektų derinimui su suinteresuotomis institucijomis. Suderintos programos pateiktos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

II uždavinys – teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais

Priemonės:

·         atlikti ekspertizes;

·         vertinti valstybės institucijų pateiktus projektus, susijusius su etnine kultūra ir teikti pasiūlymus.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Atliktos ekspertizės.

                      Tarybos ekspertų atliktos ekspertizės padėjo apčiuopti aktualiausias etninės kultūros problemas ir suformuluoti etninės kultūros globos prioritetus, parinkti veiksmingus problemų sprendimo būdus. 2003 m. atliktos tokios ekspertizės:

Teisės aktų ir kitų dokumentų analizė

1)      Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo projekto analizė (dr. D. Urbanavičienė ir kt.).

2)      Išvados ir pasiūlymai dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų projekto (IXP-2757, parengto Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (V. Kondratienė).

3)      Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo pataisų analizė (dr. D. Urbanavičienė).

4)      Dėl teisės aktų nuostatų suderinimo (Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo, Švietimo įstatymo, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo) (V. Kodratienė).

5)      Etninės kultūros subjektų teisių apsaugos klausimai (dr. R. Astrauskas).

6)      Dėl Pelaniškių kaimo vardo (dr. J. Jurkštas).

7)      Dėl Pelaniškių kaimo vardo (dr. K. Garšva).

8)      Dėl kaimo vardo Peleniškiai lyties (V. Garliauskas).

9)      Dėl J. Basanavičiaus premijos nuostatų (M. Martinaitis).

·         Ekspertizės pagal veiklos sritis:

Švietimo ir mokslo klausimais

1.      Dėl Vilniaus konservatorijos kultūros fakulteto muzikos pedagogikos specialybės  etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacijos studijų (dr. R. Astrauskas).

2.      Dėl Etninės kultūros profilio Kauno m. „Šilo“ pradinės mokyklos ugdomosios veiklos ekspertizė (dr. I. Čepienė).

3.      Anketos, skirtos išsiaiškinti etninės kultūros profilio švietimo įstaigas, parengimas ir jos duomenų apibendrinimas ( dr. I. Čepienė, L. Milašauskienė). Anketos duomenų apibendrinimas regionuose ir Kauno bei Vilniaus miestuose (V. Vasiliauskaitė, R. Balčius, G. Kimbrienė, D. Micutienė, A. Kazakaitytė, A. Vandytė, A. Mičiūnienė).

4.      Šiaulių lopšelio-darželio „Saulutė“ muzikinio ugdymo programos analizė (dr. I. Čepienė).

5.      Merkinės internatinės mokyklos mokytojos metodininkės Stasės Avižinienės užduočių sąsiuvinio„Susitikimai su pasakomis“ ir medžiagos pradinių klasių mokytojams „Kur mano šaknys?“ rankraščių analizė (dr. I. Čepienė).

6.      Etninės kultūros pedagogų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo problemos (dr. R. Astrauskas)

Regionų politikos ir plėtros klausimais

1.      Dėl regioninių bendruomenių savivokos ir savimonės ugdymo (habil. dr. A. Vyšniauskaitė).

2.      Lietuvos etnografinių regionų istorinio, architektūrinio ir etnologinio formavimosi mokslinė analizė (dr. Ž. Šaknys, dr. D. Pivoriūnas).

3.      Dzūkijos etnografinio regiono bendruomenės ir jų raiškos būdai šiandien (habil. dr. A. Vyšniauskaitė).

4.      Regioninių tarybų veiklos programų palyginamoji analizė (L. Trasykytė).

5.      Dėl šalies regioninės politikos ir naujos teritorinio valdymo sąrangos. (dr. V. Čaplikas).

6.      Bitininkystės verslo regionuose ypatumai (dr. V. Salinka).

7.      Rekomendacijos „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės sandaros tobulinimo, įvertinant istorinius ir etnokultūrinius kriterijus“ (dr. P. Kavaliauskas).

8.      Rekomendacija dėl etnografinių regionų ribų nustatymo (V. Kondratienė).

7.      Etninės kultūros interpretavimas šiuolaikinėje mokykloje (dr.I. Čepienė).

8.      Etninės kultūros vertybių perteikimo ypatumai ir reikšmė asmenybės ugdymui (V. Mickuvienė).

Etninės kultūros sklaidos klausimais

1.      Etnokultūrinių periodinių leidinių rėmimo analizė (J. Rudzinskas).

2.      Lietuvių etninė kultūra internete (J. Trinkūnas).

3.      Etninė kultūra spaudos veidrodyje- 2 (lyginamoji analizė) (V. Mikailionis).

4.      Rekomendacijos radijo ir televizijos transliuotojams dėl etninės kultūros propagavimo (R. Vėliuvienė).

5.      Geriausios metų televizijos, radijo laidos ar publikacijos etnokultūros tema konkurso nuostatai (R. Vėliuvienė).

Etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimais

1.      Rasos (Joninių) šventės Rambyno kalne scenarijus  (I. Trinkūnienė ir J. Trinkūnas).

2.      Etnografinių kaimų išskyrimo kriterijai (habil. dr. A. Vyšniauskaitė).

3.  Etnografinių kaimų atrankos kriterijai (dr. V. Tumėnas).

4.  Vilniaus folkloro ansamblių dabartinė situacija (A. Klova).

5.  Sūduvos regiono liaudies muzikos ypatumai (dr. R. Astrauskas).

Parengti pranešimai:

1.      Lietuvių šeima ir papročiai. Pranešimas seminare „Lietuvių šeima ir papročiai“, vykusiame 2003 m. liepos 22 d. Plateliuose (habil. dr. A. Vyšniauskaitė).

2.      Žemaitijos regiono tradicinė etnografinė architektūra ir jos sąveika su gamta. Pranešimas seminare „Lietuvių šeima ir papročiai“, vykusiame 2003 m. liepos 22 d. Plateliuose (R. Vasiliauskienė).

3.      Etnografiniai regionai ir tradicinis kraštovaizdis. Pranešimas seminare „Lietuvių šeima ir papročiai“, vykusiame 2003 m. liepos 22 d. Plateliuose (dr. D. Pivoriūnas).

4.      Regionų bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis (dr. V. Čaplikas).

5.      Lietuvos humanitarų veikla plėtojant regioninę politiką (dr. P. Kalnius).

6.      Suvalkijos liaudies šokio tyrimo apžvalga ir problemos (dr. D. Urbanavičienė).

7.      Sūduvos/Suvalkijos etnografinio regiono medinės architektūros skirtumai (S. Gutautas).

2 priemonė. Vertinti valstybės institucijų pateiktus projektus, susijusius su etnine kultūra.

2003 m. Taryba vertino tokius valstybės institucijų pateiktus dokumentus:

1. Dėl Lietuvos Respublikos etninės politikos koncepcijos projekto (R. Astrauskas, P. Kalnius, V. Kondratienė, M. Treinys, J. Trinkūnas, D. Urbanavičienė; apibendrino R. Astrauskas:

2. Dėl valstybinės kraštovaizdžio politikos krypčių ir jų įgyvendinimo strategijos projekto (habil. dr. K. Ėringis, habil. dr. A. Vyšniauskaitė). 

          Ekspertinių išvadų ir pasiūlymų tekstai pateikiami Tarybos internetinėje svetainėje: www.lrs.lt> Institucijos, atskaitingos Seimui>Etninės kultūros globos taryba>Ekspertizės.

III uždavinys – užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą.

Priemonės:

·         koordinuoti ir iš dalies finansuoti 2003 m. priemonių planą;

·          programos koordinavimas regionuose.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės vykdymas:

1 priemonė. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2003 m. priemonių plano koordinavimas ir dalinis finansavimas;

Kadangi programa Vyriausybės buvo  patvirtinta tik 2003 m. birželio 19 d., todėl programos priemonės 2003 m. nebuvo finansuojamos (nespėta parengti ekspertinių išvadų pagal programos priemonių planą).

2 priemonė. Programos koordinavimas regionuose.

Aukštaitijos ir Dzūkijos (Dainavos) tarybose analizuota Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa, numatyti jos vykdymo etapai regionuose.

IV uždavinys – užtikrinti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą.

Priemonė:

·         Koordinuoti ir finansuoti programos 2003 m. priemonių planą.

Uždavinio įgyvendinimo priemonės vykdymas

Priemonė: koordinuoti ir finansuoti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos 2003 m. priemonių planą.

Taryba pradėjo programos 1.1 priemonės įgyvendinimą – parengtos ekspertų išvados ir pasiūlymai dėl Etnografinių kaimų išskyrimo kriterijų.

V uždavinys – puoselėti regioninį savitumą.

Priemonės:

·         konsultuoti ir teikti ekspertines išvadas regioninės plėtros klausimais;

·         teikti siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl teritorinio – administracinio suskirstymo.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Konsultavimas ir ekspertinių išvadų teikimas regioninės plėtros klausimais.

2002 m. Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje (Suvalkijoje), Žemaitijoje įsteigti Etninės kultūros globos tarybos padaliniai – regioninės tarybos. Jos aktyviai dirbo kartu su apskritimis, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Į etninės kultūros veiklą buvo įtraukti vietos bendruomenės nariai. Regioninės etninės kultūros globos tarybos savarankiškai rengė regioninės plėtros dokumentus, dalyvavo valstybės institucijų rengiamuose projektuose.

Tarybos Regionų komisijos ekspertai konsultavo apskritis ir savivaldybes regioninės politikos ir plėtros klausimais, atliko ekspertizes, parengė ir išplatino Lietuvos etnografinių regionų ribų žemėlapį .

2 priemonė. Siūlymų teikimas Seimui ir Vyriausybei dėl teritorinio administracinio suskirstymo.

Tarybos ir Vidaus reikalų ministerijos vadovų bendru sutarimu Vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-373 įsteigta Darbo grupė regioninės politikos ir plėtros klausimams nagrinėti bei siūlymams dėl Lietuvos Respublikos teritorinės administracinės sandaros tobulinimo parengti.

VI uždavinys – parengti etninės kultūros finansavimo sistemos koncepciją.

·         Parengti etninės kultūros finansavimo sistemos koncepciją.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Etninės kultūros finansavimo problemos svarstytos 2003 m. balandžio 9 d Seimo Kultūros, mokslo ir švietimo komiteto surengtoje konferencijoje „Valstybinė kultūros politika Lietuvai stojant į Europos Sąjungą“. Šiais klausimais pasisakė Tarybos vadovai K. Stoškus ir V. Kondratienė. Etninės kultūros projektų finansavimo problemos svarstytos dviejuose Tarybos posėdžiuose dalyvaujant Kultūros ministerijos atstovui. Šį klausimą Tarybos nariai aptarė su Spaudos, radijo ir televizijos fondo vadovais.

Regioninės tarybos, siekdamos efektyviau spręsti etninės kultūros globos regionuose klausimus, susidūrė su etninės kultūros finansavimo problema: neįmanoma užtikrinti regiono savitumo išsaugojimo, nes regionų problemoms spręsti finansavimas skiriamas per apskritis, kurių ribos nesutampa su etnografinių regionų ribomis. Tokiu būdu sunku užtikrinti etnografinio (istorinio, kultūrinio) regiono vientisumą. Šiai problemai spręsti būtų naudinga įsteigti Etninės kultūros globos fondą.

VII uždavinys – įgyvendinti Tarybos 2003 m. veiklos plane numatytas priemones.

Priemonė:

·         programos 2003 m. priemonių plano įgyvendinimas.

2003 m. buvo įgyvendintos visos pagrindinės Tarybos patvirtintos plano priemonės. Dalis priemonių įgyvendintos iš dalies, nes jų įgyvendinimas bus tęsiamas, 5 priemonių vykdymas atidėtas, 2 priemonės neįvykdytos. Detali informacija apie priemonių įgyvendinimą pateikta atskiruose ataskaitos skyriuose.

TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI

Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“. Šiai programai vykdyti 2003 m. pradžioje Tarybos išlaidų sąmatoje patvirtinta 369,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui – 145,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms – 45,0 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 164,0 tūkst. Lt. Nepaprastosioms išlaidoms lėšų neskirta.

                      2003 metų pabaigoje buvo patikslinta išlaidų sąmata: 15,0 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų perkelta į nepaprastąsias išlaidas ilgalaikiam turtui įsigyti – nupirkta lazerinių spausdintuvų regioninėms etninės kultūros globos taryboms.

                      2003 m. institucijos poreikiams išleista 332,7 tūkst. Lt (96,5 % gautų asignavimų). Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 137,2 tūkst. Lt, socialinio draudimo išlaidoms – 42,5 tūkst. Lt. Kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms sudarė 153,1 tūkst. Lt (85,5% gautų šioms išlaidoms asignavimų). Iš jų Tarybos narių ir ekspertų veiklos apmokėjimui išleista 37,9 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms – 7,9 tūkst. Lt, komunalinėms paslaugoms ir patalpų nuomai – 52,8 tūkst. Lt, šildymui ir elektros energijai – 1,0 tūkst. Lt, transporto paslaugoms – 5,0 tūkst. Lt, raštinės prekėms ir inventoriui įsigyti – 6,3 tūkst. Lt, spaudiniams –1,5 tūkst. Lt, kvalifikacijos kėlimui 3,6 tūkst. Lt, komandiruotėms – 1,3 tūkst. Lt, Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra-2002“ leidimui – 8,6 tūkst. Lt. 2003 m. pabaigoje biudžeto lėšų likutis buvo 24,2 tūkst. Lt. Lėšos pervestos į valstybės biudžetą.

                      2003 m., vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tarybos 2003 m. finansinė ataskaita bei Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų vykdymo ataskaita pateikta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

                            Etninės kultūros globos tarybos

                                                                                                                                                                2003 metų veiklos ataskaitos

                                                                                                                                                                1 priedas

Etninės kultūros globos taryba ir jos padaliniai

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS ATASKAITA

2003 01 01 – 2003 12 31

 TARYBOS PIRMININKAS

KRESCENCIJUS STOŠKUS

TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJA

TARYBOS SEKRETORIATO VADOVĖ

VIRGINIJA KONDRATIENĖ

Patvirtinta Tarybos posėdyje 2004 m. balandžio 21 d. 

VILNIUS, 2004