ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, STRATEGINĖS KRYPTYS

I. BENDROJI DALIS

II. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS

Etninės kultūros plėtros valstybinė programa
Ilagalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa
Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008-2015 metų programa

III. ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS POSĖDŽIAI

IV. KITA VEIKLA.

V. ETNINĖS KULTŪROS POPULIARINIMAS

VI. REGIONINIŲ TARYBŲ 2008 M. VEIKLOS ATASKAITOS

VII. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI

VIII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

PRIEDAI

1. Etninės kultūros globos tarybos struktūra
2. Etninės kultūros globos tarybos nariai
3. Regioninių etninės kultūros globos tarybų personalinės sudėtys
4. Etninės kultūros globos tarybos 2008-12-17 nutarimas Nr. TN-1 „Dėl 2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo“
5. Etninės kultūros globos tarybos 2009-01-21 raštas Nr. S-5 LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui „Dėl administracinės reformos“

---

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba arba EKG taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija. Jos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414; Žin., 2000, Nr. 61-1838; Žin., 2004, Nr. 170-6237; Žin., 2006, Nr. 6-192) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 165-6027). Šiuose teisės aktuose apibrėžti EKG tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, sudėtis, pagrindinės darbo kryptys ir formos. Kaip ir kitų Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų institucijų, EKG tarybos jurisdikcijoje – vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą.

TARYBOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, STRATEGINĖS KRYPTYS

Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą. Etninės kultūros globos taryba yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos bei politikos klausimais. Institucijos tikslas – laiduoti tautos etninio tapatumo kultūrinės savasties ir regionų identiteto išsaugojimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Funkcijos ir kompetencija: vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą, spręsti strateginius etninės kultūros plėtros ir politikos klausimus, koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikti valstybės institucijoms ekspertines išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros klausimais.

Tarybos strateginės veiklos k r y p t y s yra:

1. Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;

2. Etninės kultūros objektų ir subjektų globa;

3. Etninės kultūros pažinimo užtikrinimas, integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo

sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą

žiniasklaidos priemonėmis;

4. Mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;

5. Etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga ir jo funkcinis

panaudojimas;

6. Regioninio savitumo išsaugojimas.

Svarbiausi Tarybos u ž d a v i n i a i yra:

1. Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti

etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą;

2. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais;

3. Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą;

4. Užtikrinti Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimą;

5. Įsijungti į Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimą;

5. Puoselėti regioninį savitumą;

6. Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą;

8. Įgyvendinti Tarybos ir jos padalinių – Regioninių tarybų – veiklos planuose

numatytas priemones.

I. BENDROJI DALIS

EKG tarybos administracinė veikla

Per ataskaitinius metus EKG tarybos personalinė sudėtis nepakito. Tik Aukštaitijos regioninėje taryboje vietoj Sigutės Mudinienės deleguota Marija Kirkienė (Ignalinos kultūros centro Etnokultūros filialo specialistė), o Aukštaitijos nacionalinio parko deleguota Dalia Savickaitė, pradėjusi dirbti Visagino savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste kultūrai, pakeitė Astą Sieliūnienę, atstovavusią Visagino savivaldybę.

Etninės kultūros globos taryba 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. TN-2 pakeitė Regioninių tarybų nuostatus, pagal kuriuos Regioninės tarybos pirmininkas gali eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2008 m. gruodžio 18 d. posėdyje Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininku vietoj Liudvikos Trasykytės išrinktas Petras Blaževičius, deleguotas Panevėžio apskrities viršininko administracijos.

Rūpinantis EKG tarybos sekretoriato darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, vyriausioji specialistė (vyriausioji buhalterė) Jolanta Bulotienė dalyvavo Ekonomikos mokymo centro organizuojamuose mokymo kursuose „Viešųjų pirkimų įstatymas. Pokyčiai ir praktinis taikymas“. O vyresnioji specialistė J. Eidikonienė išklausė mokymo kursus „Dokumentų valdymo organizavimas įstaigoje“ bei „Darbo teisė“.

Kiek problemiškas lieka specialistų regionams kvalifikacijos klausimas. Etninės kultūros specialisto žinios įgyjamos veiklos patirtimi; kvalifikacijos kėlimo sistemoje šios srities kursų nenumatyta. Tarybos patalpose veikia nuolatinė naujausių etninės kultūros leidinių, ypač išspausdintų regionuose, paroda. Tarybos nariai taip pat supažindinami su pasirodančiomis šios srities garso įrašų ir multimedijos kompaktinėmis plokštelėmis.

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas

Pareigos	Vardas, Pavardė
Pirmininkas	Libertas Klimka
Vyriausioji specialistė (vyriausioji buhalterė)	Jolanta Bulotienė
Vyresnioji specialistė	Alina Baravykaitė Ingrida Mickevičienė
Vyresnioji specialistė	Jolita Eidikonienė
Specialistas	Algimantas Kuras
Specialistė Žemaitijos regionui	Sigita Dacienė
Specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui	Valentinas Jazerskas
Specialistė Mažosios Lietuvos regionui	Regina Jokubaitytė
Specialistas Dzūkijos regionui	Arvydas Švirmickas
Specialistė Aukštaitijos regionui	Vitalija Vasiliauskaitė

II. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS

Pagrindinis EKG tarybos darbas – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybinių ilgalaikių programų – Etninės kultūros plėtros (Žin., 2003, Nr. 60-2725) ir Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos (Žin., 2006, Nr. 102-3939) koordinavimas. EKG taryba taip pat aktyviai reiškėsi rengiant LR tautinio paveldo produktų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 77-3043) įgyvendinimo poįstatyminius aktus; ji įpareigota koordinuoti kai kuriuos Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008-2015 metų programos (Žin., 2008, Nr. 90-3601) punktus.

Situacijos analizė ir veiklos prioritetai

Dar 1999 m. LR Seimas priėmė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą (Žin., 1999, Nr. 82-2414), kuris apibrėžė valstybės ir jos institucijų, savivaldybių prievoles saugant ir plėtojant etninę kultūrą – nacionalinės kultūros pamatą. Įstatyme pabrėžta gyvosios tradicijos, taigi egzistuojančių tradicinių kultūros reiškinių, išsaugojimo ir perteikimo jaunajai kartai svarba. Tradicinės kultūros, jos dvasinės dalies išsaugojimo prielaidas dar labiau sustiprino UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, kurią viena pirmųjų 2003-iais metais ratifikavo ir Lietuvos valstybė. Šioje konvencijoje įsakmiai pabrėžiama būtinybė globoti gyvąją tradiciją, imtis visų priemonių išsaugant tradicinės kultūros židinius. Todėl itin svarbu, kad valstybė bei savivaldybės remtų tokias programas, tokius projektus, kuriais siekiama perteikti vaikams ir jaunimui tradicinių amatų, liaudiško muzikavimo, dainų ir šokių tradicijas, paskatintų burtis į folkloro kolektyvus. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti tais pačiais 2003-čiais metais Vyriausybė patvirtino Etninės kultūros plėtros valstybinę programą (Žin., 2003, Nr. 60-2725), kuri bus vykdoma iki 2009-ųjų metų pabaigos. Programos priemonėms įgyvendinti iš valstybės bei savivaldybių biudžetų kasmet buvo skiriama iki 4 mln. litų. LR Kultūros ministerija kartu su EKG taryba yra šios programos koordinatorės.

2007 metais šią kultūrinės veiklos sritį gerokai sustiprino Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa (Žin., 2006, Nr. 102-3939), kurią kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija. Nemažai projektų, teikiamų šiai programai, yra etnokultūrinio pobūdžio. Etninės kultūros globos taryba nemažai prisidėjo rengiant šią programą, yra ir viena iš jos koordinatorių. 2008 m. projektams šios programos rėmuose skirta 5 mln. litų; tikrai nemažai, lyginant su Kultūros ministerijos ištekliais. Programa veiks iki 2011 m.; pusė jai skiriamų lėšų paskirstoma savivaldybių nuožiūra, antra pusė atitenka dideliems bendresnio taikymo projektams.

Priemonių plane Etninės kultūros globos tarybai 2008-siems numatytos funkcijos – inicijuoti ir remti mokyklų, mokinių, studentų ir jaunimo organizacijų projektus, skatinančius vaikų ir jaunimo toleranciją; parengti ir įgyvendinti tautinio ir pilietinio ugdymo programas; inicijuoti ir remti pilietinio ir tautinio ugdymo nacionalinius tyrimus bei dalyvauti tarptautiniuose tokio pobūdžio tyrimuose; tyrimus naudoti kuriant nacionalinę švietimo, kultūros ir socialinę politiką.

Valstybinė pilietinio ir tautinio ugdymo programa jau tampa gairėmis kryptingam ir geriau organizuotam darbui ugdant pilietiškumą ir tautiškumą. Mokykla turi būti tikru lietuvybės ir sąmoningo pilietiškumo lopšiu. Todėl siektina, kad etninės kultūros žinios būtų paminėtos ir mokinių pasiekimuose (išsilavinimo standartuose). Kaip papildomo ugdymo dalykas etninė kultūra dėstoma tik nedaugelyje mokyklų. Bendrojo lavinimo mokyklose veikia apie pusšimtį kraštotyros, beveik antra tiek amatų ir etnografijos būrelių. Optimizmo teikia mokytojų konsultantų pastangos etninės kultūros srityje. Jie parengti Pedagogų profesinės raidos centro kursuose, kuriuos būtų prasminga organizuoti ir toliau.

Dabartinės Vyriausybės programoje - labai pozityvios etninei kultūrai nuostatos: įsipareigota sukurti etninės kultūros plėtros sistemą, pasiekti, kad nacionalinės kultūros paveldas būtų prieinamas globalioje viešoje erdvėje, tęsti nacionalinės kultūros paveldo skaitmeninimo programas, skatinti ekonominiais svertais nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimų laikymąsi ir kt.. Praktinei šių nuostatų realizacijai teisinį pagrindą sustiprina LR Seimo priimti Tautinio paveldo produktų (Žin., 2007, Nr. 77-3043) ir Dainų švenčių (Žin., 2007, Nr. 128-5212) įstatymai.

Nelieka be valstybinių struktūrų dėmesio nuopelnai etnokultūros srityje. Prisimintina, kad:

– nuo 1993 metų kasmet skiriama Valstybinė dr. Jono Basanavičiaus premija už nuopelnus tyrinėjant ir skleidžiant, populiarinant etninę kultūrą; 2008-ųjų metų laureatas – Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Stasys Skrodenis.

– Kultūros ministerija kasmet skiria 3 premijas tradicinės kultūros puoselėtojams; nuo 2005 m. skiriama premija geriausiam kultūros centro darbuotojui; 4 premijos – geriausiems kultūros centrams;

– gražią skatinimo sistemą turi Lietuvos liaudies kultūros centras, įsteigęs geriausiems visų mėgėjų meno sričių, žanrų kolektyvams apdovanojimus Aukso paukštė ir Aukso vainikas (tautodailininkams). Belieka tikėtis, kad laureatai ir nominantai taps LRT reportažų bei laidų herojais, o jų darbai ir veikla – žiniasklaidos dėmesio objektais.

2008 metų veiklai EKG taryba savo nutarimu išskyrė šias problemas, laikydama jas prioritetinėmis ir aktualiausiomis:

Pirmoji: Bendruomenių etninės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.

Bendruomenių veikla formuoja lokalinę tapatybę – svarbi siekiamybė pilietiškumui ugdyti. Efektyviausia šios veiklos raiška – religinės ir tautinės šventės, rūpestis kultūros paveldu ir aplinkos tvarkymu, istorinės atminties dalykai (išnykusių kaimų aprašymas, jų vietos pažymėjimas paminklu, kraštotyros darbai). Tuo įtikina, pavyzdžiui, Dargaičių kaimo Šiaulių rajone patirtis, - visokeriopai ji palaikytina ir skleistina. Neabejotinai šis prioritetas yra labai susijęs su etnografinių kaimų, apskritai kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo problema.

Antroji: Etnologijos studijų aukštosiose mokyklose ir kolegijose kokybė; mokytojų kvalifikacijos etninės kultūros srityje tobulinimas.

Bendradarbiaujant su Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, vykdoma 2006–2011 metų Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos programa. Ji skirta įtraukti į kultūrinę veiklą tą jaunuomenę, kuri nedalyvauja meno kolektyvuose, specializuotuose meno būreliuose. Svarbu ne tiek puoselėti vaikų meninius gebėjimus, kiek ugdyti kultūros vartotoją, rengti kultūros procesų aktyvų dalyvį. Su dideliu pasisekimu vyksta vaikų ir mokinių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“, jau išryškinęs visoje Lietuvoje gražų būrį galimų tradicijos perėmėjų. Ne mažiau svarbūs ir tarptautiniai vaikų folkloro festivaliai: „Martynas“ – Visagine, „Aš pasiejau veiną popą“ – Telšiuose. Etnokultūrinės pakraipos stovyklų kasmet organizuojama apie pusantro šimto. Būtent mokykloje reikia ryžtingai diegti pagarbą ir meilę etnokultūros paveldui, įveikiant krizę tautinės tapatybės formavime.

Tačiau visai atvira problema – etnologų rengimas LR aukštosiose mokyklose. Specialistai rengiami tik Vytauto Didžiojo universitete ir Klaipėdos universitete (bendrai su lituanistika). Vilniaus pedagoginiame universitete nebevyksta etninės kultūros kursai, Teatro ir muzikos akademijoje nesuformuojamos pilnos etnomuzikologų grupės. Problema turėtų būti radikaliai sprendžiama rengiamuose Aukštojo mokslo įstatyme bei Švietimo ir mokslo ministerijos Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijoje.

Trečioji: Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose. Šio darbo vienas iš svarbiausių rezultatų - pagal UNESCO rekomendacijas, bendradarbiaujant metodikos srityje su kitomis Baltijos šalimis, kuriamas registras. Kartu šiuo procesu aktyvinama gyvosios tradicijos židinių veikla. Informaciją registrui kaupia Lietuvos liaudies kultūros centras, talkinant ir nacionaliniam UNESCO komitetui. Tačiau kyla nemažai metodologinių šio darbo problemų, kurios turi būti sprendžiamos pasitelkiant specialistus etnologus.

Ketvirtoji: Tradicinių amatų ir verslų gaivinimas ir plėtra.

Tautinio paveldo produkto įstatymu siekiama palaikyti tautodailininkus, tradicinių amatų mokovus. Tai turėtų padėtų išsaugoti ir tam tikrus tautinės kultūros elementus mūsų kasdieniame gyvenime bei buityje. Tarkime, lietuviškus valgius ir gėrimus mityboje, lino ir vilnos naudojimą drabužiams, siekį gyvenant kaime statydintis medinius tradicinės architektūros namus, tautinio kostiumo dėvėjimą, tradicinį apeigyną ir muzikavimą iškilmių ir švenčių metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Žemės ūkio ministerijoje sudaryta Tautinio paveldo produktų taryba, suformuota gaminių ir meistrų sertifikavimo tarnyba, parengti poįstatyminiai aktai. Atskirų priemonių įgyvendinimą čia koordinuoja ir EKG taryba.

Penktoji: Etninės kultūros pristatymas visuomenei (svarba kuriant Lietuvos įvaizdį).

Šis prioritetas buvo suformuluotas atsižvelgiant į artėjančius Lietuvos Tūkstantmečio bei renginių „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ metus. Siekiamybė – mūsų etninę kultūrą raiškiau pristatyti pasaulio visuomenei, parodant jos gyvybingumą, įtaką profesionaliajam menui. Planuota pastangas sukoncentruoti rengiant Dainų šventės programą, Kaziuko mugės ir Žolynų turgaus kultūrines infrastruktūras, renginio „Skamba skamba kanklės“ plėtrą.

Šeštoji: Etnoarchitektūros tyrinėjimas, kaimo ir miestelių etnografinių bruožų išsaugojimas.

Kardinalūs socialiniai pokyčiai kaime labai smarkiai veikia tradicinį kraštovaizdį, naikina dar iki mūsų dienų išlikusius senojo kaimo statinius. Negrįžtamai prarandame krašto savitumą; tai labai skaudi problema, nes iki šiol nesurasta rakto jai spręsti. Kultūros paveldo departamento galimybės čia taip pat nėra didelės. Realūs žingsniai ieškant sprendimo gali būti padaryti tik per bendruomenių veiklą; tad labai reikia iniciatyvos vietose. Perspektyvas atveria ir suaktyvėjusi kaimo turizmo veikla. Praktinį architektų darbą labai sunkino teorinių tyrinėjimų ir iš jų sekančių rekomendacijų nebuvimas. EKG tarybos iniciatyva 2008–siais metais siekta užpildyti šią skaudžią spragą, išleidžiant kiekvienam etnografiniam regionui etnoarchitektūros raidos ir bruožų apžvalgą bei praktines rekomendacijas statytojui.

Kaimo kultūros vertybių registrą papildyti galėtų VGTU, KTU ir VPU studentų vasaros praktikų rezultatai.

Situaciją etninės kultūros baruose kiekvienoje iš savivaldybių atspindi duomenys, pateikti 1 ir 2 lentelėse.

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2008 metais (1)

Eil. Nr.	Savivaldybė	Yra EK koor-dinac tary-ba	EK spe-cialistas kultū-ros sky- riuje	EK spe-cialis tas kultū-ros įstai-goje	Koordinuoja šviet skius	Rėmė-jų lėšos					EK vertybių apskaita (registras)		Ekspe-dicijų skaičius	Katalo-gai	Folkloro ansambliai
							Savival-dybės lėšos	Valstybės lėšos	Restau-ruotinų vertybių	Restauruota vertybių	Per-kelta į el. saug. laik-meną	Gyvieji tradicinės kultūros židiniai			Suaugusiųjų		Vaikų
																														Ansamblių skaičius(iš viso / įvertintų apžiūrose)	Dalyvių skaičius	Ansamblių skaičius (iš viso / įvertintų apžiūrose)	Dalyvių skaičius
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19
	Alytaus apskritis
1.	Alytaus m.	–	?+ +			–	106000	9000	1500e	11k 6r	–	–	1	–	3 / 1	66	4 / 1	75
2.	Alytaus r.	–	+ +			5900	34400	19000	–	–	–	48 / 7	–	–	11 / 9	171	4 / 4	49
3.	Druskininkų m.	–	+ -	+		1000	32174	19000	–	–	50 į	14 / 10	–	–	4 / 4	57	2 / 2	34
4.	Lazdijų r.	+	- +š	–		4500	30000	36900	176e	5	260n	–	5	1	13 / 6	142	3 / 1	37
5.	Varėnos r.	+	+ +	+		67200	27400	44160	–	1	3	10	10	8	23 / 18	270	12 / 4	159
	Iš viso					78606	229974	128060	1676	11k 12r	313	62 / 27	15	9	54 / 38	706	25 / 12	354
	Kauno apskritis
1.	Kauno m.	–	+ +			–	72900	84000			–	1	–	–	12 / 10	250	25 / 7	625
2.	Kauno r.	+	+ +			–	–	–	–	–	–	/ 5	1	–	15 / 14	192	6 / 6	191
3.	Kaišiadorių r.	–	- +	–	–	–	44000	4500	250	22k		83 / –	2	1	4 / 4	77	–	–
4.	Kėdainių r.	–	+š	+		10000	75600	25450	–	–	1	22 / 2	–	–	7 / 4	146	3 / 1	49
5.	Jonavos r.	+	–	–	–	70000	78600	8000	780e	27	4	62 / 3	2	–	8 / 4	118	1 / 1	16
6.	Birštono m.	–	–	–	–	–	3000	4000	–	24	–	–	3	–	1 / 1	18	1 / –	17
7.	Prienų r.	–	+	+ +		7600	56900	6000	420e	–	1	5 / 1	1*		10 / 7	227	2 / 1	35
8.	Raseinių r.	–	+ +			–	18000	3000	25e	6	6	– / 6	2	–	7 / 2	48	4 / 2	32
	Iš viso					87600	349000	134950	1475	79	12	173/17	11	1	64/46	1076	42/18	965
	Klaipėdos apskritis
1.	Klaipėdos m.	–	–	+		3000	634800	40200	313e	1771vnt.	3	1	2	–	9 / 6	197	8 / 5	182
2.	Klaipėdos r.	–	+ +			500	30000	5000	–	–	1	51 / 7	3	1	4 / 4	75	2 / 1	20
3.	Kretingos r.	+	+ +			14100	147100	53500	2377e	69	12	4	4	4	6 / 5	149	1 / –	16
4.	Neringos m.	–	+ +	–	–	3300	205730	80000	7e	6; 175k	–	–	–	–	2 / 1	23	1 / –	17
5.	Palangos m.	–	+ –š	+		8000	36000	30000	–	–		– / 5	–	–	1 / 1	30	1 / 1	16
6.	Skuodo r.
7.	Šilutės r.	+	+ +			13550	473647	53400	113e	10	4	2 / –	16	2	8 / 4	169	10 / 1	126
	Iš viso					42450	1527277	262100	2810e	1856; 75k	20	58/12	25	7	30/21	643	23/8	377
	Tauragės aps.
1.	Tauragės r.	+	š+	+		1600	5800	–	5e	–	–	– / 40	2	–	5 / 1	56	2 / –	13
2.	Jurbarko r.	+	+ +			8020	35400	46800	30e	4	32	416 / 25	2	2 + 2	8 / 3	68	18 / 2	222
3.	Pagėgių sav.	+	+š	+		20300	41100	7800	1e	1	1	6	1	–	1 / 1	16	3 / –	40
4.	Šilalės r.	+	š+	+		8069	20000	19250	41e	4	2	10 / 1	6	–	2 / 2	34	4 / 1	106
	Iš viso					37989	102300	73850	77	9	35	426 / 72	11	4	16 / 7	174	27 / 3	381
	Marijampolės apskritis
1.	Marijampolės sav.	–	–	+ +		–	20000	87000	570e	–	–	–	–	1	4 / 3	66	2 / –	80
2.	Kalvarijos sav.	–	– +	+		900	4000	4000	–	–	–	–	1	1	2 / 2	35	–	–
3.	Kazlų Rūdos sav.	+	– +	+k		–	5940	16400	100 nuotr.	–		5 / 1	2	–	4 / 3	55	4 / 4	75
4.	Šakių r.	+	+ +			15000	112800	65500	2940e	138k		166 / 6	5	2	5 / 4	104	2 / 1	24
5.	Vilkaviškio r.	–	– –	+ +		2500	5000	42500	35e	65	–	15 / 1	1	1	4 / 4	85	–	–
	Iš viso					18400	147740	215400	3545+ 100	65; 138		186 / 8	9	5	19 / 16	345	8 / 5	179
	Panevėžio apskritis
1.	Panevėžio m.	–	+	–	–	24800	85500	65000	306e	60	90val	–	20*	–	4/4	98	11/1	373
2.	Panevėžio r.	–	+				53860	19380	–	–	–	26 / 4	1	–	16 / 6	187	6 / 1	63
3.	Biržų r.	–	– +	+		–	9000	73661	–	–	–	– / 22	2	1	8 / 4	164	3 / 3	47
4.	Kupiškio r.	+	+ +			6000	58508	77437	1345e	50 arch.	1	18 / 4	1	1	4 / 4	64	3 / 1	45
5.	Rokiškio r.	–	– š+	–		–	50365	40000	50e	–	–	–	–	2	4 / 3	80	1 / 1	30
6.	Pasvalio r.	+	+š	+k		8000	120000	593000	164e	6r 13k	–	60 / 1	2	2	12 / 2	180	5 / 3	93
	Iš viso					38800	377233	868478	1865	116; 13k	90/1	104/31	26	6	48/23	773	29/10	651
	Šiaulių apskritis
1.	Šiaulių m.	+	+š	+		1000	56720	53000			–	4 / 4	2	2	7 / 7	152	9 / 5	164
2.	Šiaulių r.	+	+ +			4750	121300	21300	4e 25 į	–	1707	4	3	2	11 / 10	210	6 / –	130
3.	Kelmės r.	+	š+	+		700	99300	56000	10e	–	3500	14 / –	3	–	10 / 4	155	7 / 2	175
4.	Akmenės r.	–	– +			800	50000	12000	1e	–	–	4	6	–	3 / 1	42	6 / 1	52
5.	Joniškio r.	–	+ +			–	25800	14000	20e	–	–	48 / 4	3	–	6 / 2	104	6 / –	83
6.	Pakruojo r.	–	+ +				14400	3500	4e	42	5	75 / 1	9	–	8 / 3	162	1 / 1	13
7.	Radviliškio r.	–	+ +			13000	30000	17000	10e	–	–	–	–	1	6 / 3	130	5 / 1	152
	Iš viso					20250	397520	176800	49e 25 į	42	5212	141 / 17	26	5	51 / 30	955	40 / 10	769
	Telšių apskritis
1.	Telšių r.		+ +			36080	74965	78860	7000e	26e	–	15	11	1	5 / 4	61	7 / 2	118
2.	Plungės r.	+	+ –			9800	25200	57900	61/425k	13 k	–	–	3	–	4 / 4	73	8 / –	174
3.	Rietavo sav.	–	–	–	–	17000	4382	41800	–	–	–	–	–	–	2 / –	33	1 / –	16
4.	Mažeikių r.	+	– +	+		6200	18000	9500	2000e	–	–	–	2	2	7 / 2	123	3 / 1	56
	Iš viso					69080	122547	188060	9061/ 425k	26 / 13	–	15	16	3	18 / 10	290	19 / 3	364
	Utenos apsk.
1.	Utenos r.	+	+ +			8000	77500	34600	229e	2	2	20 / 2	1	6	5 / 2	75	7 / 1	180
2.	Anykščių r.	+	– +š	+		6500	27320	30050	–	4	–	–	2	–	12 / 7	150	2 / –	31
3.	Molėtų r.	–	+	+		4200	52000	8000	59e	1	2	2	1	–	4 / 4	49	2 / 2	17
4.	Ignalinos r.	–	+	+	ANP	1200	120400	24000	2k / 52	15	1	27	3	7	2 / 1	27	2 / –	56
5.	Visagino m.	–	+ –	+		–	36000	6000	–	–	–	– / 1	–	–	2 / 1	18	3 / 1	34
6.	Zarasų r.	+	+ +š	+		19000	49000	38000	15e	3e	500	7	4	1	6 / 4	120	5 / 3	130
	Iš viso					38900	362220	140650	355/2k	25	505	56 / 3	11	14	31 / 19	439	21 / 7	448
	Vilniaus apskritis
1.	Vilniaus r.	–	+ +	–		–	66500	–	85e	–	–	7 / 5	4	3	16 / 1	176	17 / 2	208
2.	Vilniaus m.
3.	Elektrėnų sav.	–	+ +	+		2000	35700	4500	5	–	1	5 / 5	5	–	2 / 1	29	5 / –	58
4.	Ukmergės r.
5.	Širvintų r.	+	–	+		10400	26280	17000	1e	4	1	6	2	–	4 / 3	67	3 / 1	52
6.	Šalčininkų r.	–	–	+		27340	117977	1500	–	–	–	22	2		4 / –	134	2 / 1	42
7.	Švenčionių r.	+	+	+ +š		7440	85200	63500	80e	–	1 p	86 / 10	2	1	5 / 4	85	4 / 1	75
8.	Trakų r.
	Iš viso					47180	331657	86500	171	4	3	126 / 20	15	4	31 / 9	491	31 / 5	435
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19
	IŠ VISO					479255	3947468	2274848	21084 / 427	250 k / 2484	6190	1347 / 207	165	58	362 / 219	5892	265 / 81	4923

e – eksponatai
k – konservuoti
r – restauruoti
n – nuotraukos
į – folkloro įrašai
ar – archeologijos eksponatai
* Prienų muziejus surengė 14 vienos dienos išvykų pas pateikėjus
* Panevėžio m. surengė 20 vienos dienos išvykų pas pateikėjus
val. – perkeltų įrašų trukmė

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2008 metais (2)

Eil. Nr.	Savivaldybė	Vaikų skaičius, įtrauktas į etninės kultūros veiklą	Pareng-tos etninės kultūros progra-mos	Stovyklos		Mokyklos					Bend-ruomenės	Kaimo turizmo sody-bos, kuriose yra EK	Renginiai				Publikacijos
								Stovyklų skaičius	Dalyvių skaičius	Mokyklų skaičius			Etninė kultūra- pasiren-kamas dalykas	Krašto-tyros būreliai	Kiti būreliai	Amatų centrai
													Folk. festiva-liai	Kiti renginiai	Plenerai	Parodos	Leidi-niai	Garso publ.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19
	Alytaus apskr.
1.	Alytaus m.	4269	3	4	105	18	–	16	33	1		–	2	100/100	1	7	–	–
2.	Alytaus r.	135	8	2	140	17	–	10	2	+	15	–	1	30 / 6	–	7	1	2
3.	Druskininkųs.	658	4	2	90	5	1	5	3	– +	3	1	1	45 / 20	–	11	6	1
4.	Lazdijų r.	974	16	1	30	15	5	5	13	–	10	–	5	59 / 34	1	22	2	–
5.	Varėnos r.	372	18	1	10	15	–	1	16	+	5	4	–	108	–	6	17	2
	Iš viso	6408	49	10	375	70	6	37	67	1 / +3	33	5	9	409/160	2	53	26	5
	Kauno apskritis
1.	Kauno m.	2359	60	7	250		4	28	91	–	24		3	100/40	–	30	–	1
2.	Kauno r.	200	24	–	–	32	2	12	–	–	5	1	?	46 / 10	3	120	–	4
3.	Kaišiadorių r.	430	1	1	56	16	2	10	19	– –	6	–	1	94 / 42	–	8	–	–
4.	Kėdainių r.	105	10	5	105	30	3	18	41	–	15	–	2	83/46	1	9	–	1
5.	Jonavos r.	440	5	–	–	20	4	13	34	–	6	1	1	62 / 42	–	10	6	4
6.	Birštono m.	52	3	–	–	2	–	3	–	–	–	–	1	2 / 1	–	3	–	–
7.	Prienų r.	326	79	19	2050	18	–	6	11	1+	30	–	–	81/25	–	27	1	–
8.	Raseinių r.	440	15	2	150	20	–	5	11	–	3	1	1	61 / 3	–	3	–	–
	Iš viso	4352	197	34	2611	138	19	95	207	1 / +1	89	3	9	529/209	4	210	7	10
	Klaipėdos apskr.
1.	Klaipėdos m.	8000	13			32	1	1	15	–			1	280 / 73	–	14	–	1
2.	Klaipėdos r.	800	5	1	500	21	4	13	8	–	6	4	1	22/10	1	9	2	–
3.	Kretingos r.	1786	7	3	93	20	3	10	21	–	25	2	1	89 / 48	1	71	10	–
4.	Neringos m.	63	7	–	–	2	–	1	1	–	–	–	1	17 / 1	1	7	3	2
5.	Palangos m.	212	4	1	430	4	–	3	–	1	2	–	–	22/3	–	3	3	–
6.	Skuodo r.
7.	Šilutės r.	1553	11	4	436	25	–	15	15	2?	7	5	1	49/14	–	95	5	2
	Iš viso	12414	47	9	1459	104	8	43	60	3	40	11	5	479/149	3	199	23	5
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19
	Tauragės apskritis
1	Tauragės r.	250	16	–	–	18	–	16	12	–	–	–	1	44 / 7	–	17	1	–
2.	Jurbarko r.	303	18	3	47	22	7	13	14	1+3	22	4	2	110/3	–	47	2	–
3.	Pagėgių sav.	40	–	–	–	7	–	–	–	1	2	1	2	38/??	–	8	–	–
4.	Šilalės r.	1201	12	3	76	16	1	6	5	–	28	–	2	45 / 19	–	13	1	6
	Iš viso	1794	46	6	123	63	8	35	31	2 /	+3	52	7	237/29	–	85	4	6
	Marijampolės apskritis
1.	Marijampolės sav.	1040	6	–	–	33	3	29	1	–	3	–	1	13/7	–	30	6	1
2.	Kalvarijos sav.	300	-	2	50	7	1	5	3	– –	–	1	–	10	–	–	5	–
3.	Kazlų Rūdos sav.	243	–	–	–	9	2	2	–	–	6	1	–	32 / 15	1	7	2	–
4.	Šakių r.	1774	10	7	1841	19	–	15	7	1	5	1	–	51/19	3	93	10	3
5.	Vilkaviškio r.	1305	11	–	–	22	–	4	6		1	–	2	5	2	16	3	–
	Iš viso	4662	27	9	1891	90	6	55	17	1	15	3	3	111/41	6	146	26	4
	Panevėžio apskritis
1.	Panevėžio m.	8032	62	1	63	24	6	30	80	–	–	–	5	11 / 4	1	309	–	–
2.	Panevėžio r.	250	58	4	152	24	–	11	8	+1	9		3	36/21	4	16	1
3.	Biržų r.	2687	8	3	–	15	–	2	–	– +	40	–	–	351	–	8	–	–
4.	Kupiškio r.	4019	10	–	–	14	2	2	31	+	4	–	–	60 / 23	2	11	2	7
5.	Rokiškio r.	112	30	2	42	12	–	8	–	–	34	2	–	28	1	17	2	5
6.	Pasvalio r.	1219	45	4	105	15	–	6	12	–	7		1	93/58	1	17	3	–
	Iš viso	16319	213	14	362	104	8	59	131	+3	94	2	9	579/106	9	378	8	12
	Šiaulių apskr.
1.	Šiaulių m.	951	8	3	150	34	16	46	18	–	3	–	–	82/15	–	15	–	–
2.	Šiaulių r.	110	29	1	50	25	1	8	14	1	4	2	–	34 / 2	1	12	12	2
3.	Kelmės r.	700	6	1	60	26	–	2	15	+	14	1	–	18 / 4	1	4	1	1
4.	Akmenės r.	5755	7	–	–	8	1	6	2	– +	5	1	–	51 / 7	1	58	2	4
5.	Joniškio r.	250	4	6	344	16	2	3	12	?	30	–	–	3	–	5	2	1
6.	Pakruojo r.	403	16	6	120	16	–	17	5	–	10	–	1	77/6	–	9	3	6
7.	Radviliškio r.	480	17	–	–	21	–	11	14	1	26	–	2	26/11	–	64	4	5
	Iš viso	8649	87	17	724	146	20	93	80	2 / +2	92	4	3	291/45	3	167	24	19
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19
	Telšių apskritis
1.	Telšių r.	959	13	7	179	28	–	12	36	– +	3	4	1	44 / 11	2	16	4	2
2.	Plungės r.	2653	73	–	–	22	2	8	13		3	–	1	61 / 49	–	12	–	–
3.	Rietavo sav.	116	1	2	62	5	–	2	1	–			–	13/6	–	2
4.	Mažeikių r.	38	29	1	30	33	2	16	21	+	12	–	3	43 / 10	–	8	1	1
	Iš viso	3766	116	10	271	88	4	38	71	2+	18	4	5	161 / 76	2	38	5	3
	Utenos apskritis
1.	Utenos r.	400	9	1	20		2	3		1	8	–	4	6/2	2	2	12	1
2.	Molėtų r.	336	10	2	19	16	–	3	14	2	16	2	–	4	2	35	2	1
3.	Ignalinos r.	310	2	1	75	10	3	6	–	1	4	5	3	8/2	–	5	2	1
4.	Anykščių r.	23308	11	2	?	12	–	6	15	–	2	2	1	9 / 4	–	1	1	–
5.	Visagino m.	90	–	1	20	6	–	–	2	– –	–	–	1	19 / 3	–	2	–	–
6.	Zarasų r.	300	7	2	1253	12	–	1	3	1 / 2	2	2	3	35 / 16	–	2	1	1
	Iš viso	24744	39	9	1387	56	5	19	34	5 / 2	32	11	12	81 / 27	4	47	18	4
	Vilniaus apskritis
1.	Vilniaus m.	892	7	2	107	15	–	3	15	–	8	–	–	57/38	–	41	–	–
2.	Vilniaus r.	540	–	3	100	45	–	15	–	+	1	1	1	12 / 1	1	23	–	1
3.	Elektrėnų sav.
4.	Ukmergės r.
5.	Širvintų r.	500	1	1	20	11	–	5	5	1	6	–	3	75 / 34	–	15	1	1
6.	Šalčininkų r.	35	–	1	35	–	–	–			–	–	1	75/14	1	14	1	1
7.	Švenčionių r.	1762	23	3	194	12	–	8	20	–	9	2	–	116/48	1	51	1	1
8.	Trakų r.
	Iš viso	3729	31	10	456	83		31	40	1 / +1	24	3	5	335/135	3	144	3	4
	IŠ VISO	86837	852	128	9759	942	84	505	738	16/+17	489	51	67	3212 / 977	36	1467	144	72

Amatų centrai
- nėra
+ numatoma steigti

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖ PROGRAMA

(Konkretūs Etninės kultūros globos tarybos veiksmai)

1. (1.1) Visoms LR savivaldybėms metų pradžioje išsiuntinėti raštai, primenant apie Etninės kultūros plėtros valstybinės programos vykdymą. Regioninėms taryboms rekomenduota kreiptis į LR Vyriausybės įgaliotinius apskrityse su prašymu patikrinti kaip savivaldybėse vykdoma ši Programa.

2. (1.1; 2.2; 3.12) Respublikos etninės kultūros specialistai plačiai įsijungė į Nematerialaus kultūros paveldo registro rengimą (šis darbas atsirado ratifikavus UNESCO šio paveldo apsaugos konvenciją). Tikimasi, kad gerai parengtas dokumentas padės kontroliuoti etninės kultūros būklę krašte, įgalins lygintis su kitomis šalimis, bus pravartus planuojant gyvosios tradicijos globos darbus. Tačiau registras negali būti unifikuotas, – kiekviena šalis turi savitas tradicijas, skirtingą etnokultūros raišką, kitokius tradicinius amatus bei verslus, istoriniu keliu susiklosčiusią bendruomenės struktūrą. Darbo eiga, jo metodikos tobulinimas ir toliau išlieka EKG tarybos dėmesio lauke. Kartu su Lietuvos liaudies kultūros centro specialistais aptartos jau parengtos registro bylos; jos taip pat pristatytos kitiems rengėjams.

3. (1.1) EKG taryboje vyko diskusijos dėl vykdomos LR administracinės reformos. Tarybos nuomone, jungiant apskritis, būtų netikslinga suteikti naujiems dariniams etnografinių regionų vardus, kurie vartotini tik plėtojant etnokultūrinę veiklą.

4. (3.8) EKG tarybos iniciatyva parengtos ir išleistos bei paskleistos etnoarchitektūros rekomendacijas atskirai kiekvienam etnografiniam regionui. EKG taryba 2008 m. finansavo šį darbą. Tikėtina, kad rekomendacijos bus pravarčios tiek rajonų architektams, tiek norintiems remontuoti senus statinius (gal atstatyti ir planinę sodybos struktūrą) bei statantiems naują namą kaime. Tarybos posėdyje apsvarstytas Saugomų teritorijų tarnybos parengtas Statybų saugomose teritorijose reglamentas su griežtesniais reikalavimais etnografiškumui.

5. (1.6; 3.1; 3.8 ) Sudaryta architektų, etnografinių statinių tyrinėtojų grupė, kuriai įpareigota parengti Žemaitijos dvarų ir Rytų Aukštaitijos etnoarchitektūros tipiškų bruožų išaiškinimus ir aprašymus, taip pat pateikti restauravimo ar atstatymo rekomendacijas. Šie leidiniai rengiami pagal L. Klimkos sudarytą struktūrinį planą ir aprobuoti EKG tarybos narių J. Jurevičienės, I. R. Merkienės, P. Kalniaus ir I.Seliukaitės.

6. (3.9) EKG taryba paskatino keleto leidinių, labai reikalingų etnokultūros sklaidai ir gyvosios tradicijos palaikymui, parengimą bei leidybą. Pirmiausia minėtinas atgaivintas prieškarinio etnologijos ir kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“. Buvo pasirūpinta atnaujinti ir regioninio etnokultūrinio žurnalo „Suvalkija“ leidybą; pasirodė iš spaudos antrasis Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ numeris.

7. (5.2) EKG tarybos pirmininkas stebėtojo teisėmis dalyvavo baigiamuosiuose pirmojo projektų atrankos komiteto (PAK) Žemės ūkio ministerijoje posėdžiuose, aptariant Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentą (BPD). Kaip Kultūros ministerijos atstovė komiteto darbe dalyvavo ir EKG tarybos narė I. Seliukaitė.

8. (5.2) Dalyvauta komisijos, sudarytos Turizmo departamento paskelbtam konkursui „Patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė“, darbe. Etninės kultūros raiška įtvirtinta kaip vienas svarbiausių atrankos prioritetų. 2008-ųjų konkurso nugalėtoju tapo Plateliai, kur etnokultūrinę veiklą kuruoja Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė Aldona Kuprelytė.

9. (3.9) Organizuotos mokslinės etnologų konferencijos, skirtos pirmojo EKG tarybos pirmininko Norberto Vėliaus atminimui. Jos įvyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute bei Laukuvos N. Vėliaus gimnazijoje.

Išvardytieji ir kiti atlikti darbai 3 lentelėje gretinami su numatytomis Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonėmis.

3 lentelė. EKG tarybos 2008 m. atlikti darbai, koordinuojant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą (apibendrinimas)¹

Eil. nr.	Uždaviniai	Priemonės	EKGT veikla
1.	1. Sudaryti teisines, finansines sąlygas tyrinėti, saugoti ir plėtoti etninę kultūrą; koordinuoti kultūros, švietimo, mokslo institucijų veiklą etninės kultūros srityje	1.1. optimizuoti institucijų, kurios rūpinasi etninės kultūros globa, išsaugojimu ir plėtra, sistemą	Susitikimas su Telšių apskrities savivaldybių merais, kultūros ir švietimo skyrių vadovais, aptariant Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo problemas. Vykdant LR administracinę reformą, EKG taryba mano, kad būtų netikslinga naujiems dariniams suteikti etnografinių regionų pavadinimus, kurie vartotini tik plėtojant etnokultūrinę veiklą. apskrityse nusiųsti EKG tarybos vardu raštą su Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo savivaldybėse 2007 metais duomenimis ir prašyti patikrinti kaip savivaldybėse vykdoma ši Programa.
		1.2. sudaryti etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą ir kasmet jį atnaujinti	2008-siems metams numatyti tokie prioritetai: 1. Bendruomenių etninės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas. 2. Etnologijos studijų aukštosiose mokyklose ir kolegijose kokybė; mokytojų kvalifikacijos etninės kultūros srityje tobulinimas. 3. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose. 4. Tradicinių amatų ir verslų gaivinimas ir plėtra. 5. Etninės kultūros pristatymas visuomenei (svarba kuriant Lietuvos įvaizdį). 6.Etnoarchitektūros tyrinėjimas, kaimo ir miestelių etnografinių bruožų išsaugojimas.
2.	2. Užtikrinti sukauptų vertybių ilgalaikį išsaugojimą ir panaudojimą	2.2. sukurti etninės kultūros paveldo elektroninę duomenų bazę	EGT taryba prisideda prie Nematerialaus kultūros paveldo registro rengimo, jo metodologijos tobulinimo.
		2.3. perkelti etninės kultūros rašytinius, garso ir vaizdo, foto- dokumentus į ilgalaikio saugojimo priemones (elektronines laikmenas)	EKG taryba siūlosi plėtoti etninės kultūros ir lituanistikos duomenų bazės „Aruodai“ projektą
3.	3. Sukurti etninės kultūros vertybių perimamumo ir sklaidos sąlygas; puoselėti etnografinių regionų, kraštų, vietovių savitumą	3.1. skatinti ir finansuoti šiuolaikinių etninės kultūros reiškinių mokslinius tyrimus	Tęsiamas etnoarchitektūros tyrinėjimo ir praktinių rekomendacijų rengimo darbas. Įvyko dvarų architektūros mokslinė konferencija. Išanalizuotos Lietuvos nacionalinio muziejaus edukacinės programos; jos rekomenduotos paremti iš Pilietinio ir tautinio ugdymo programos lėšų. Susipažinta su Biržų „Sėlos“ muziejaus edukacinėmis programomis.
		3.3. skatinti nacionalinius, valstybinius ir savivaldybių muziejus, kultūros centrus ir bibliotekas parengti edukacines programas, skirtas etninės kultūros sklaidai
		3.5. parengti ir patvirtinti tradicinių amatų plėtojimo etnografiniuose regionuose programą	EKG taryba prisidėjo prie teisės aktų, reikalingų Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimui, rengimo. Sudaryta Liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programos rengimo darbo grupė. EKG tarybos nariai dalyvauja Kulinarinio paveldo fondo ekspertų tarybos, Tautinių.
		3.6. parengti ir patvirtinti liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programą
		3.7. parengti ir patvirtinti lietuvių kulinarijos paveldo tyrimo ir gaivinimo programą
		3.8. parengti ir patvirtinti programą „Tradicinė sodyba“ (taikomieji etnologų tyrimai ir rekomendacijos)	Sudaryta architektų, etnografinių statinių tyrinėtojų grupė, kuri parengė visų etnografinių regionų tradicinės architektūros rekomendacijas. EKGT finansavo šių
		3.9. sustiprinti etninės kultūros sklaidą švietimo sistemoje: 3.9.1. išanalizuoti aukštųjų mokyklų etninės kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo būklę ir parengti rekomendacijas	EKG taryba paskatino keleto metodinių leidinių, labai reikalingų etnokultūros sklaidai ir gyvosios tradicijos palaikymui, parengimą ir leidybą („Gimtasai kraštas“, „Tėviškės metai“, „Tautos metai“).
		3.9.3. išanalizuoti, įvertinti etninės kultūros kaip pasirenkamo dalyko integravimo į mokomuosius dalykus bendrojo lavinimo mokyklose situaciją ir parengti pasiūlymus
		3.13. palaikant folkloro tradicijų perimamumą ir gyvybingumą, remti įvairaus amžiaus žmonių dalyvavimą folkloro kolektyvuose, vaikų folkloro ansamblių steigimąsi, klubinius žmonių sambūrius	Apsilankyta Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursuose Kelmėje.
		3.16. parengti ir patvirtinti tradicinio kraštovaizdžio gaivinimo programą	Darbo grupė pateikė tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimo problemų analizę
		3.17. parengti tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijas	Tradicinių mugių išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų darbo grupė parengė išvadas dėl Tradicinių mugių sertifikavimo tvarkos. Vilniaus miesto savivaldybėje sudarytas Kaziuko mugės organizacinis komitetas, kurio darbe dalyvauja EKG tarybos atstovai.
4.	5. Skatinti etninės kultūros sąveiką su kitomis etnografinių regionų socialinės ir ekonominės raidos sritimis (turizmu, kaimo plėtra, verslu); susieti etninės kultūros tyrimo, saugojimo ir sklaidos programų finansavimą su įvairių tarptautinių fondų, ES struktūrinės paramos gavimo planavimu ir naudojimu	5.2. teikti pagalbą rengiantiems projektus paramai iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti  (padedantiems puoselėti etninę kultūrą per turizmą, tradicinius amatus, žemės ūkį ir pramonę)	Dalyvauta Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komiteto baigiamuosiuose posėdžiuose. Teiktos konsultacijos atskiriems asmenims, suinteresuotiems etnokultūros elementų išlaikymu kaimo turizmo, ekologiško ūkininkavimo sferose.

ILGALAIKĖ PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA

(Konkretūs Etninės kultūros globos tarybos veiksmai)

1. (2.3; 3.1; 6.1; 6.2) Dalyvaujama Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe (I. Seliukaitė ir L. Klimka) bei šiai programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo ir vertinimo darbo grupėje (L. Klimka).

2. (3.1) Etninės kultūros integravimui į istorijos, biologijos, tiksliųjų mokslų disciplinas

EKG tarybos lėšomis išleistas „Etnokultūros“ žurnalo priedas – L. Klimkos parengtas leidinys „Tautos metai“. Jis gali būti naudojamas ir mokytojams kvalifikacijos kėlimo kursuose kaip metodinė priemonė.

3. (3.1; 4.1) Bendradarbiaujant su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu, lituanistinių mokyklų užsienyje pedagogų kvalifikacijai etnokultūros srityje kelti parengta, publikuota ir išplatinta metodinė priemonė „Tėviškės metai“ (autoriai L.Klimka ir I.Bierontaitė). Ją sudaro tradicinių kalendorinių švenčių ir lietuviškosios mitologijos apybraižos bei lentelės, šventinio renginio metodiniai nurodymai ir keletas pavyzdinių scenarijų.

4. (1.3) EKG taryba sudarė etnokultūrinių plakatų dviejų serijų tematiką (jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus vaikams), pristatančią tautinį kostiumą, etnoarchitektūrą ir kryždirbystę, tautodailės artefaktus; visa tai – regionų kontekste. Pateiktas siūlymas inicijuoti tokių plakatų leidybą Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos rėmuose.

5. (4.1) Etninės kultūros temos įtrauktos į Elektroninės leidybos namų populiarią kompaktinių plokštelių seriją „Įdomioji istorija“ (projekto vadovas prof. dr. E. Jovaiša). Vyksta konsultacijos dailininkams, kuriantiems animacinius filmus etninių papročių tematika.

6. (3.1) EKG tarybos rūpestis, kad kuo daugiau mokyklinio jaunimo domėtųsi etnine kultūra, dalyvautų jos raiškoje. Apsilankymas Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursuose Kelmėje dar kartą įtikino, kad vaikai noriai perima visus lietuviškosios tradicinės kultūros reiškinius, jeigu jie perteikiami kūrybingai, su pedagoginiu meistriškumu. Geroji šių stovyklų patirtis skleidžiama ir kituose regionuose; prielaidas tam sudaro ŠMM koordinuojama Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa. Mokytojams, kurie integruoja etnokultūros žinias į atskirų disciplinų turinį, bus pravarti EKG taryboje išleista knyga „Tautos metai“.

Išvardytieji ir kiti atlikti darbai 4 lentelėje gretinami su numatytomis Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos priemonėmis.

4 lentelė. EKG tarybos 2008 m. atlikti darbai, vykdant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (apibendrinimas)

Eil. nr.	Uždaviniai	Priemonės	EKGT veikla	Terminai
1.	2. Ugdyti ir puoselėti demokratinę mokyklų kultūrą	2.3. inicijuoti ir remti mokyklų, mokinių, studentų ir jaunimo organizacijų projektus, skatinančius vaikų ir jaunimo toleranciją	EKG taryba pasiūlė penkias temas serijos „Įdomioji etninė kultūra“ mokykliniams plakatams.	2006-2010
2.	3. Pagerinti mokytojų ir dėstytojų kompetenciją pilietinio ir tautinio ugdymo srityje	3.1. parengti ir įgyvendinti tautinio ir pilietinio ugdymo programas, skirtas mokyklų vadovų, mokytojų, mokyklos ir jaunimo organizacijų vadovų, aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijai tobulinti	Sukurta Etnologijos įvado programa VPU taikomosios istorijos specialybei	2007-2011
3.	4. Ugdyti ir puoselėti Lietuvos ir užsienio lietuvių jaunimo bei suaugusiųjų tautinį ir pilietinį sąmoningumą	4.1.inicijuoti ir remti pilietinei ir tautinei savišvietai būtinų įvairaus pobūdžio informacijos šaltinių sistemingą rengimą, skelbimą ir sklaidą, jais aprūpinti viešąsias bibliotekas, užsienio lietuvių bendruomenes ir institucijas, žiniasklaidą, interneto portalus	Lituanistinių mokyklėlių užsienyje pedagogų kvalifikacijai etnokultūros srityje kelti parengta metodinė priemonė „Tėviškės metai“
4.	6. Vykdyti visuomenės pilietinės ir tautinės raidos tyrimus	6.1. inicijuoti ir remti pilietinio ir tautinio ugdymo nacionalinius tyrimus bei dalyvauti tarptautiniuose tokio pobūdžio tyrimuose. Tyrimų pagrindu rengti rekomendacijas pilietiniam ir tautiniam ugdymui tobulinti.	Dalyvaujama Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe bei šiai programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo ir vertinimo darbo grupėje. Rengiamos kassavaitinės radijo laidos (iki 10 min.) LRT I programoje „Ryto garsai“ ir „Lietuvos diena“	2007-2011
		6.2. tyrimų rezultatus nuolat išsamiai pristatyti Lietuvos ir užsienio lietuvių visuomenei. Tyrimus naudoti kuriant nacionalinę švietimo, kultūros ir socialinę politiką		2007-2011

 

TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ APSAUGOS, JŲ RINKOS

IR AMATŲ PLĖTROS 2008-2015 METŲ PROGRAMA

(Konkretūs Etninės kultūros globos tarybos veiksmai)

1. (1.1)² Dalyvaujama šios Programos tarybos darbe (L. Klimka, I. Seliukaitė) bei ekspertų komisijose (V. Šatkauskienė, A. Lazauskaitė, L. Klimka).

2. (1.1; 2.3; 3.5) EKG taryba ataskaitiniais metais aktyviai dalyvavo rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymo (toliau – TPPĮ) poįstatyminius aktus – TPP tarybos nuostatus, Tradicinių amatų ir verslų sąrašą, TP produktų klasifikatorių ir Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių sertifikavimo, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo taisykles, TPP apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą; dalis šių dokumentų svarstyta EKGT posėdžiuose.

Įgyvendinti Tautinio paveldo produktų įstatymą būtų patogiausia per tradicinių amatų centrus. Jų steigimąsi ir veiklą numato paremti Kaimo plėtros programa, kurią koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Todėl EKG taryba įpareigojo savo specialistus etnografiniuose regionuose ne tik domėtis tradicinių amatų padėtimi kaimo gyvenvietėse, sudaryti meistrų sąrašus, numatyti galimas centrų lokalizacijas, bet ir teikti konsultacijas dėl paramos tokiai veiklai, sudaryti meistrų registrus.

3. (2.3; 4.4; 5.8) Toliau buvo rūpinamasi tradicinių mugių atgaivinimo bei tolimesnės plėtros galimybėmis. Darbas vyko suformuotoje iš EKG tarybos narių Laikinojoje tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ekspertų grupėje; išvadų aptarimui buvo skirtas ir bendras Tarybos posėdis. EKGT iškėlus problemą, Vilniaus miesto mero potvarkiu suformuota Kaziuko mugės rengimo koordinacinė taryba, suorganizuotas konkursas, numatyta kultūrinė programa. Siekis - suderinti komercinius tikslus su noru atgaivinti 400 metų istorines sostinės tradicijas. Spaudai parengta knygelė apie Kaziuko mugės kilmę, istoriją, tradicijas ir perspektyvas (tekstų autorius L. Klimka, nuotraukos – V. Daraškevičiaus). Regioninės tarybos įpareigotos įtakoti tradicinių mugių gaivinimo procesą; patarta nedubliuoti sostinės renginių; ieškoti, gaivinti ir plėtoti savitas krašto prekymečių tradicijas.

4. (2.3; 4.4) Kulinarinio paveldo fondas yra suformavęs ekspertų tarybą, sertifikuojančią restoranų valgiaraščius bei bendrovių patiekiamus į rinką maisto gaminius. Šioje taryboje ir toliau atstovaujami EKG tarybos ekspertai.

III. ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS POSĖDŽIAI

1. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. sausio 30 d.

Dalyvauja: 15 Tarybos narių ir Elvyda Lazauskaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus, Etnografijos skyriaus vedėja, įgaliota Birutės Kulnytės), 5 Tarybos specialistai regionams, taip pat Darius Ramančionis (Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas), Vaclovas Mikailionis (nepriklausomas redaktorius), Rimantas Sliužinskas (Klaipėdos universiteto profesorius), Albinas Vaičiūnas (Suvalkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narys).

Darbotvarkė:

1. Dėl tradicinės kaimo architektūros rekomendacijų publikavimo eigos (pranešėjas Vaclovas Mikailionis).

2. Dėl Regioninių etninės kultūros globos tarybų ataskaitų.

3. Dėl konkurso sąlygų sukūrimui mokymo priemonių ir kompiuterinių žaidimų, skirtų etninei kultūrai pažinti (pranešėjas Libertas Klimka).

4. Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvo patalpų rekonstravimo problemos.

5. Kiti klausimai.

Nutarta:

1.1. Suderinus su Mažosios Lietuvos tradicinės kaimo architektūros autoriais M. ir M. Purvinais, surasti kitus autorius, kurie jų parengtas Mažosios Lietuvos rekomendacijas papildytų sisteminiais brėžiniais ir praktiniais patarimais bei priartintų prie kitų keturių išleistų leidinių stiliaus ir turinio.

1.2. Pagal galimybes padidinti numatytą rekomendacijų tiražą virš 500, išleisti rekomendacijas pakartotinai bei jungtiniame leidinyje ir elektroninėje versijoje.

2. Patvirtinti Regioninių etninės kultūros globos tarybų 2007 metų veiklos ataskaitas.

3. Konkursą skelbti per Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, jį pasiūlyti Dailės akademijos studentams; konkurso sąlygose numatyti, kad Etninės kultūros globos taryba 

įsipareigoja rekomenduoti idėjos projektą leidybai; EKG taryba lėšas už idėjos pateikimą numatys po to, kai suderins su potencialiais leidybos finansuotojais.

4. Etninės kultūros globos taryba įsipareigoja sudaryti komisiją ir surengti jos susitikimą su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vadovybe, siekiant išsiaiškinti, kaip įgyvendinama 

Etninės kultūros plėtros programos 4.4. priemonė – rekonstruoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos folkloro archyvo patalpas.

5.1. Taryba pritaria Nacionalinei humanitarinių mokslų programai.

5.2. Taryba įsipareigojo sudaryti rinkinį tautos tapatybės tematika.

5.3. Prisidėti prie Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio paminėjimo.

5.4. Siekti, kad Stasio Šilingo vardu būtų pavadinta Vilniaus Žvėryno gimnazija.

5.5. Siekti, kad artėjančių „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos Tūkstantmečio renginių ceremonialuose būtų daugiau etniškumo.

5.6. Tarybos vardu teikti Veroniką Povilionienę I laipsnio valstybinei pensijai gauti; kitais metais siūlyti Joną Trinkūną II laipsnio valstybinei pensijai gauti.

5.7. Taryba pasirūpins naujos nominacijos, skirtos etnokultūrinėje veikloje aktyviausiems mokytojams, įsteigimu.

5.8. Taryba nutarimo dėl specialistų regionams atlyginimų priedų nepatvirtino, nes reikalingas laikas apsvarstyti tokias galimybes.

2. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. vasario 27 d.

Dalyvauja: 14 Tarybos narių; taip pat Elvyda Lazauskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, įgaliota Birutės Kulnytės, Emilija Bugališkienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento vyr. specialistė, atstovauja Rolandą Zuozą bei nepriklausomas redaktorius Vaclovas Mikailionis.

Darbotvarkė:

1. Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos ataskaitos tvirtinimo.

2. Dėl informacijos apie Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (2008-iems metams).

3. Dėl Vakarų Aukštaitijos tradicinės kaimo architektūros leidinio pristatymo.

4. Kiti klausimai.

Nutarta:

1.1. Patvirtinti EKG tarybos 2007 metų veiklos ataskaitą, ją papildyti informacija apie išėjusią iš spaudos knygą „Rytų Europos kultūra migracijos kontekste“.

1.2. Kitą bendrą EKG tarybos ir sekretoriato specialistų regionams posėdį skirti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo rezultatų ir situacijos platesniam aptarimui; šį posėdį surengti prieš šv. Velykas;

1.3. Visiems LR Vyriausybės įgaliotiniams apskrityse nusiųsti EKG tarybos vardu raštą su Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo savivaldybėse 2007 metais duomenimis ir prašyti patikrinti kaip savivaldybėse vykdoma ši Programa.

1.4. EKG taryba įsipareigoja surengti išvažiuojamus posėdžius į etnokultūriniu požiūriu problemines savivaldybes; siekti, kad jose atsirastų etnokultūros specialisto etatas bei siekti, kad etninės kultūros situacija būtų svarstoma savivaldybės tarybos posėdžiuose, derinant švietimą ir kultūrą;

1.5. EKG taryba įpareigoja ir Regionines tarybas pakoreguoti savo veiklos planus atitinkamai pagal savivaldybių pateiktus etnokultūrinės veiklos duomenis.

2. Tarybos nariai pagal galimybes sieks panaudoti Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos lėšas stambesniems etnokultūriniams projektams įgyvendinti.

3.1. Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos ir Žemaitijos regionų tradicinės kaimo architektūros leidiniuose atsižvelgti į šio posėdžio metu išsakytas pastabas dėl etnografinių regionų ribų žemėlapio, iliustracijų paaiškinimų bei tikslios informaciją apie jų autorystę.

3.2. Tarybos narius įpareigoti peržiūrėti leidinius ir per savaitę (t.y. iki kovo 5 d.) elektroniniu paštu Tarybos pirmininkui atsiųsti pastabas.

4.1. Tarybos darbo grupės, kurios pradėjo savo veiklą 2007-siais metais, įpareigotos tęsti savo veiklą 2008-siais metais, užbaigti pradėtus darbus ir inicijuoti naujus;

4.2. Lietuvos liaudies kultūros centras apsiima parengti plakatą, skirtą bendrojo lavinimo mokykloms, tautinio kostiumo tema; rengiant kitus šios serijos plakatus Lietuvos liaudies kultūros centras įsipareigoja leisti autoriams naudotis turima medžiaga; L. Klimka įsipareigoja atvykti į Lietuvos nacionalinį muziejų pasitarti dėl muziejaus turimų išteklių panaudojimo plakatų vizualizavimui.

3. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. kovo 26 d.

Dalyvauja: 12 Tarybos narių, taip pat Elvyda Lazauskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, įgaliota Birutės Kulnytės, Emilija Bugališkienė, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento vyr. specialistė, įgaliota Rolando Zuozos bei 4 Tarybos sekretoriato specialistai regionams.

Darbotvarkė:

1. Dėl Etninės kultūros plėtros valstybinės programos vykdymo 2007 metais savivaldybėse apibendrinimo (pranešėja Irena Seliukaitė).

2. Dėl leidinio „Etninė kultūra 2007“ turinio aptarimo.

3. Kiti klausimai.

Nutarta:

1.1. Iki šių metų balandžio vidurio visoms savivaldybėms išsiųsti raštą su institucijų, kurios rūpinasi etninės kultūros globa, išsaugojimu ir plėtra, sąrašu. Įpareigoti Kultūros ministeriją ir Etninės kultūros globos tarybą parengti šį raštą.

1.2. I. Seliukaitė įsipareigoja patikslinti lentelių, siunčiamų savivaldybėms apie Programos vykdymą, pildymo tvarką.

1.3. Regionines tarybas įpareigoti efektyviau koordinuoti Programos vykdymą savivaldybėse.

2.1. Pritarti siūlymams dėl leidinio „Etninė kultūra 2007“ turinio pagerinimo: jame aiškiai atskirti mokslinius straipsnius; ateityje žurnalą recenzuoti bei nustatyti jo mokslinį indeksą.

2.2. Straipsnius leidiniui teikti iki balandžio vidurio.

2.3. B. Stundžienę įpareigoti leidiniui parengti straipsnį apie prof. dr. Norberto Vėliaus mokslinę veiklą, o D. Urbanavičienę – apie jo visuomeninę veiklą.

3.1. Įpareigoti J. Rudzinską Tarybos vardu dalyvauti Zyplių dvaro galerijos jubiliejaus proga rengiamoje šventėje.

3.2. Gauti išsamesnę informaciją apie Kultūros kongreso organizavimą.

4. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. balandžio 11 d.

Dalyvauja: 13 Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narių, 13 Etninės kultūros globos tarybos narių.

Kviestieji asmenys: 20 atstovų iš Žemaitijos regiono savivaldybių.

Darbotvarkė:

1. Dėl etninės kultūros specialistų veiklos būtinybės savivaldos institucijose (pranešėja Irena Seliukaitė).

2. Dėl Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos funkcijų (pranešėjas Libertas Klimka).

3. Diskusijos.

Nutarta:

1. Bendrom pastangom siekti, kad savivaldybėse dirbtų etatiniai etninės kultūros specialistai.

2. Įpareigoti Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybą siekti, kad prie savivaldybių Kultūros skyrių būtų įkurtos Etninės kultūros koordinacinės tarybos.

3. Kreiptis į LR Švietimo ir mokslo ministeriją dėl parengto Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projekto įteisinimo.

5. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. gegužės 28 d.

Dalyvauja: 16 Tarybos narių, Elvyda Lazauskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, įgaliota Birutės Kulnytės, posėdžio svečias - Loreta Sungailienė, Lietuvos liaudies kultūros centro folkloro poskyrio vyriausioji specialistė.

Darbotvarkė:

1. Dėl Tradicinės kultūros vertybių sąvado metodikos aptarimo (pranešėja Vida Šatkauskienė).

2. Dėl Tarybos laikinųjų darbo grupių ataskaitų.

3. Dėl Vilniaus m. viešųjų erdvių (pranešėjas Libertas Klimka).

Nutarta:

1.1. Pritarti pirminiam Tradicinės kultūros vertybių sąvado metodikos projektui.

1.2. Suformuoti Tarybos darbo grupę, skirtą užbaigti rengti Tradicinės kultūros sąvado metodiką, derinti sąvadą su visais šiuo metu egzistuojančiais registrais, atrinkti pirmąsias kandidatines bylas į nacionalinę sąvado sistemą ir kt.; šios darbo grupės pagrindą sudaryti iš Tarybos Nematerialaus kultūros paveldo ir registro kūrimo darbo grupės narių.

2. Iš esmės pritarti Tarybos Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų darbo grupės parengtam Tradicinių mugių atrankos principų, kriterijų ir rekomendacijų projektui bei rašto dėl Tradicinių mugių išsaugojimo ir puoselėjimo Vilniaus mieste projektui; pataisyti juos pagal išsakytas pastabas.

3. Pritarti prof. L. Klimkos pasiūlymui dėl kai kurių koplytėlių, senąsias miesto ribas žyminčių vartų stulpų ir senamiesčio arkų atstatymo reikalingumo Vilniaus miesto viešosiose erdvėse; pasiūlymą teikti Vilniaus m. savivaldybei.

6. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. birželio 27 d.

Dalyvauja: 13 Tarybos narių, Elvyda Lazauskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, įgaliota Birutės Kulnytės; posėdžio svečias - Vaclovas Mikailionis, nepriklausomas redaktorius.

Darbotvarkė:

1. Dėl etnografinių fondų saugojimo problemų (pranešėja Birutė Kulnytė)

2. Dėl naujų tradicinės kaimo architektūros leidinių (Dzūkijos ir Suvalkijos) pristatymo.

3. Dėl pastabų Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.

4. Kiti klausimai.

Nutarta:

1. Parengti rekomendacinio pobūdžio medžiagą dėl muziejuose saugomų etnografinių rinkinių tinkamo sisteminimo ir požiūrio į šią veiklą formavimo.

2. Tarybos nariai įpareigoti Tarybos sekretoriatui teikti pastabas Tarybos leidiniams „Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra“ ir „Suvalkijos tradicinė kaimo architektūra“.

3. Taryba pritaria Vilnijos draugijos bei Lietuvių etninės kultūros draugijos pastaboms, pateiktoms Valstybinės kalbos įstatymo projektui.

4.1. Pritarti idėjai išleisti etnoarchitektūros rekomendacijas, skirtas Lazdijų rajonui ir Punsko kraštui;

4.2. Pritarti Tarybos leidinio „Etninė kultūra“ priedo „Tautos metai“ leidybai.

7. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. spalio 2 d.

Dalyvauja: 13 Tarybos narių ir 14 Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narių; taip pat dalyvauja Ignalinos kultūros centro Etnokultūros filialo specialistė Marija Kirkienė.

Darbotvarkė:

1. Dėl etninės kultūros problemų ir aktualijų Aukštaitijos regione.

2. Dėl Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narių pakeitimo.

3. Kiti klausimai.

Nutarta:

1. Raštu kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl etninės kultūros specialisto etato poreikio savivaldybėse.

2. Pritarti, kad į Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybą vietoj Sigutės Mudinienės būtų įtraukta Ignalinos kultūros centro Etnokultūros filialo specialistė Marija Kirkienė, o vietoj Astos Sieliūnienės – Visagino savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Dalia Savickaitė.

3. Apsvarstyti galimus kandidatus Kultūros ministerijos įsteigtai premijai už etninę kultūrą gauti.

8. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. lapkričio 6 d.

Dalyvauja: 12 Tarybos narių, 13 Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narių, 5 Tarybos sekretoriato specialistai regionams; taip pat posėdyje dalyvauja Raseinių r. savivaldybės mero pavaduotoja Gitana Rašimienė bei Raseinių r. savivaldybės atstovė ryšiams su visuomene Daina Sutkevičienė.

Darbotvarkė:

1. Dėl etninės kultūros plėtros vystymo problemų Žemaitijos regione.

2. Dėl leidinio „Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra“ pristatymo.

3. Kiti klausimai.

Nutarta:

1.1. Žemaitijos regiono savivaldybėms parengti raštą dėl etninės kultūros specialisto etato reikalingumo rajone. Raštą parengti atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktus pasiūlymus;

1.2. surengti diskusiją, skirtą aptarti kaip etninę kultūrą sujungti su verslu;

1.3. siekti, kad būtų panaudotos per ministerijas etninei kultūrai skirtos lėšos, kad būtų rašomi reikalingi ir kokybiški projektai;

1.4. Kultūros ministerijai siunčiamose užpildytose anketose etnokultūriniams duomenims rinkti nurodyti ir iškilusias problemas bei teikti savo siūlymus, kas pirmiausiai turėtų būti sprendžiama, kokie dideli darbai turėtų būti įtraukti į naująją Etninės kultūros plėtros valstybinę programą.

2. Pateikti leidinį „Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra“ plačiam vartotojų ratui (internete, papildomu tiražu).

3. Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba gruodžio mėn. pradžioje organizuos susitikimą su Žemaitijos regiono savivaldybių etninės kultūros specialistais (o tais atvejais, kai jo nėra – su asmenimis, įgaliotais koordinuoti etninę kultūrą), skirtą parengti Žemaitijos regiono etnokultūrinės veiklos planą 2009 metams.

9. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. lapkričio 26 d.

Dalyvauja: 18 Tarybos narių; posėdžio svečias – Rima Baradokaitė-Greimienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė.

Darbotvarkė:

1. Dėl tradicinio kraštovaizdžio gaivinimo programos (pranešėja Rasa Vasiliauskienė).

2. Dėl Lietuvos administracinių rajonų ribų projekto.

3. Dėl Lietuvos kariuomenės karių patriotinio ugdymo programos (pranešėjas Libertas Klimka).

4. Kiti klausimai.

Nutarta:

1. Parengti raštą Aplinkos ministerijai dėl paramos regionų tradicinės kaimo architektūros rekomendacijų pakartotiniam išleidimui, pabrėžiant šių leidinių reikšmingumą kraštovaizdžio savitumo palaikymui Lietuvos saugomose teritorijose.

2.1. Parengti LR Vyriausybei kreipimąsi dėl administracinių regionų reformos, jame išdėstyti Tarybos poziciją ir pasiūlyti savo paslaugas.

2.2. Į sekantį Tarybos posėdį pakviesti LR Seimo narius ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Valentiną Stundį.

3. Įpareigoti Tarybos narį Arūną Vaicekauską iki sekančio Tarybos posėdžio parengti Lietuvos kariuomenės karių patriotinio ugdymo programos apmatus.

4. Įpareigoti Tarybos narius iki sekančio posėdžio suformuluoti kitų metų posėdžių tematiką.

10. POSĖDŽIO DATA: 2008 m. gruodžio 17 d.

Dalyvauja: 15 Tarybos narių ir 5 Tarybos specialistai regionams.

Darbotvarkė:

1. Dėl administracinio Lietuvos suskirstymo (pranešėjai Vygandas Čaplikas ir Petras Kalnius).

2. Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2009 m. veiklos prioritetų.

3. Dėl Tarybos pirmininko Liberto Klimkos 2008 m. veiklos ataskaitos.

4. Kiti klausimai.

Nutarta:

1. LR Vyriausybei vykdant regionų reformą, rekomenduoti nekurti naujų regionų etnografinių regionų ribose, nenaudoti etnografinių regionų pavadinimų; pasiūlyti kitus kultūros srities stiprinimo kelius; prašyti ją rengiant apskričių reformos įstatymą įpareigoti būsimąsias regionų tarybas išsaugoti į jų teritoriją įeinančio(-ių) etnografinio(-ių) regiono(-ų) tapatybę(-es).

2.1. Pritarti siūlymams dėl 2009-ųjų metų Etninės kultūros plėtros prioritetų; Tarybos sekretoriatas įpareigotas suredaguotą prioritetų sąrašą išsiuntinėti Tarybos nariams, pastaruosius įpareigoti teikti papildomus siūlymus ir pastabas.

2.2. Prioritetus išsiuntinėti savivaldybių merams ir aukštosioms mokykloms.

3. Ateityje aktyviau bendradarbiauti su LR Seimu ir LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu.

4.1. Pritarti siūlomiems Tarybos regioninių tarybų nuostatų pakeitimams;

4.2. Tarybos specialistus regionams įpareigoti paspartinti naujos kadencijos regioninių tarybų išrinkimo procesą; siekti, kad vyktų regioninių tarybų narių rotacija.

IV. KITA VEIKLA

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO DALYVAVIMAS TARPINSTITUCINIUOSE PASITARIMUOSE, SUSITIKIMUOSE, POSĖDŽIUOSE, DISKUSIJOSE

Nr.	Kur vyko/ su kuo?	Data	Tema
1.	Punsko savivaldybės tarybos atstovų posėdis	2008-03-29	Lenkijos lietuvių kultūros centro veiklos strateginių planų aptarimas
2.	Susitikimas su Telšių apskrities savivaldybių merais, kultūros ir švietimo skyrių vadovais	2008-04-11	Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo problemų aptarimas
3.	Projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2008“ išvažiuojamasis posėdis Varėnoje ir Trakuose	2008-04-15	Įvertinti dvi pateiktas paraiškas
4.	Pasitarimas savaitraščio „Gimtasis kraštas“ leidykloje	2008-04-18	Leidinio strategijos ir struktūros klausimais
5.	Susitikimas su Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovais	2008-04-24	Aptarti Dionizo Poškos Baublių ir kraštotyros muziejų statusą bei etninės kultūros plėtrą rajone
6.	Projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2008“ išvažiuojamasis posėdis Panevėžyje ir Biržuose	2008-04-25	Įvertinti dvi pateiktas paraiškas
7.	Susitikimas su Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų bibliotekų darbuotojais	2008-04-28	Etnokultūrinės ir kraštotyrinės medžiagos rinkimo klausimais
8.	Projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2008“ išvažiuojamasis posėdis Utenoje ir Zarasuose	2008-05-06	Įvertinti dvi pateiktas paraiškas
9.	Kulinarinio paveldo fondo komisijos posėdis Šilainių karčiamoje	2008-05-10	Lietuviškų valgių asortimento klausimais
10.	Habilitacijos komisijos posėdyje	2008-05-15	Habiltuoto daktaro mokslo laipsnio suteikimas archeologui A. Kuncevičiui
11.	Posėdis Lietuvos architektų sąjungoje	2008-05-22	Saulės laikrodžio Nidoje semantinės reikšmės pristatymas
12.	Susitikimas su Punsko lietuvių etninės kultūros draugija	2008-07-29	Etnografinių muziejų apskaitos principų aptarimas ir studentų praktikos nuostatų parengimas
13.	Pasitarimas LR Aplinkos ministerijoje	2008-08-12	Dėl Nidos Saulės laikrodžio atstatymo
14.	Susitikimas su Šakių rajono Zyplių amatų centro darbuotojais	2008-09-21	Amatų centro veiklos gairių svarstymas
15.	Gamybinis pasitarimas leidykloje „Versmė“	2008-10-15	Dėl etnologinių temų leidiniuose kokybės
16.	Pasitarimas Vilniaus miesto savivaldybėje	2008-10-15	Kaziuko mugės infrastruktūros formavimo klausimais
17.	Susitikimas su Jonavos mokytojais	2008-10-17	Etninės kultūros dėstymo ir kraštotyros darbo klausimų aptarimas
18.	Susitikimas su Gidų gildijos nariais	2008-11-19	Etninė kultūra ir Vilnius
19.	Pasitarimas Vilniaus miesto savivaldybėje	2008-11-26	Kaziuko mugės kultūrinės programos organizavimo klausimais

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS EKSPERTINĖS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Nr.	Kam teikta	Data	Rekomendacijos ar ekspertinės išvados pavadinimas
1.	Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai	2008-01-14	Rekomendacija VšĮ „Amatų gildija“ teikiamam projektui „Senieji amatai Vingio dvarvietėje“
2.	LR Vyriausybei	2008-01-31	Rekomendacija skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją liaudies dainų atlikėjai V. Povilionienei
3.	LR Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento Mokslo technologijų skyriui	2008-04-07	Rekomendacija dėl doc. dr. E. Jovaišos kandidatūros mokslo taikomajai premijai gauti
4.	Vilniaus miesto savivaldybei	2008-04-10	Rekomendacija dėl „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ leidybos parėmimo
5.	Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo fondui	2008-04-10	Rekomendacija dėl T. Brazio dainyno leidybos parėmimo
6.	Kultūros rėmimo fondui	2008-05-23	Rekomendacija projektui „Tautos kultūros paveldo išsaugojimo prasmė“
7.	Kultūros rėmimo fondui	2008-05-23	Rekomendacijos Romuvos projektams: CD leidybai, jaunimo stovyklai, bazės stiprinimui
8.	Kultūros rėmimo fondui	2008-05-23	Rekomendacija piliečių judėjimo „Talka tėviškei“ leidiniui ir konferencijai
9.	Kultūros rėmimo fondui	2008-05-23	Rekomendacija M.K.Čiurlionio namų projektui „Paroda: M. K. Čiurlionis ir kosmologija“
10.	Kultūros rėmimo fondui	2008-05-23	Rekomendacija VšĮ „Ugnis ir kaukė“ leidiniui „Lygiadienių ugnies ženklai“
11.	Kultūros kongreso rengėjams	2008-06-19	Rekomendacija Vilniaus miesto konferencijai surengti

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO IŠVYKOS, RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS IR KITA VEIKLA

Nr.	Vieta, pastabos	Data
1.	Dalyvavimas konkurso „Tradicija šiandien“ vertinimo komisijos darbe Pakruojyje	2008-01-26
2.	Dalyvavimas istoriniuose-literatūriniuose skaitymuose „Čia stovėjo atgimimo vygė“ J.Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose, L. Klimkos perskaitytas pranešimas „J. Basanavičius – Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje įkūrėjas“	2008-02-15
3.	Dalyvavimas knygų mugės renginiuose: žurnalo „Sodų kraitė“ ir kalendoriaus „Nugrimzdusis Vilnius“ pristatymuose	2008-02-22
4.	Dalyvavimas turizmo parodoje „Vivatur“ Litexpo parodų rūmuose, pristatant Jurbarko ir Pagėgių savivaldybių leidinius	2008-03-01
5.	Mokslinės-praktinės konferencijos, skirtos Norberto Vėliaus 70-osioms gimimo metrinėms paminėti, organizavimas kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija	2008-03-14
6.	Dalyvavimas Atvelykio tautodailės parodos vertinimo komisijos darbe (Punske)	2008-03-30
7.	Kalba apie etnokultūrines tradicijas Šaktarpio šventėje Rusnėje	2008-04-05
8.	Dalyvavimas konkursinės apžiūros „Tradicija šiandien“ vertinimo darbe, rezultatų suvedimas	2008-04-09
9.	Apsilankymas muziejaus „Alka“ filiale-muziejuje po atviru dangumi; medinio paveldo išsaugojimo problemų aptarimas	2008-04-11
10.	Prof. N. Vėliaus mokslo darbų, pasirodžiusių po jo mirties, pristatymas Etninės kultūros globos taryboje	2008-04-17
11.	Etninės kultūros 2007 metų veiklos pristatymas Tautos namų santaroje (Signatarų namuose)	2008-04-22
12.	Dalyvavimas filosofo prof. S. Šalkauskio 122-ųjų gimimo metinių paminėjime	2008-05-16
13.	Dalyvavimas tarptautinio folkloro festivalio „Skamba, skamba kankliai“ tradicinių religinių giesmių valandos pristatyme	2008-05-30
14.	Pasirūpinta N. Vėliaus bibliotekos perdavimu iš M. Mažvydo bibliotekos Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyriui	2008-06-10
15.	Dalyvavimas Didžiajame žemaičių jomarke Telšiuose	2008-06-14-15
16.	Kalba abiturientų išleistuvėse Turgeliuose; EKGT dovanos mokyklai	2008-07-10
17.	Atlikta apeiga, pasveikinti meistrai tarptautiniame folkloro festivalyje „Parbėg laivelis“ Klapėdoje	2008-07-10 2008-07-13
18.	Dalyvavimas tradicinėje lino šventėje Tytuvėnuose	2008-07-13
19.	Saulės laikrodžio-kalendoriaus projekto Mosėdžio akmenų muziejuje aptarimas	2008-07-13
20.	Dalyvavimas Daugailių miesto šventėje ir kalba kraštotyros monografijos pristatyme	2008-07-19
21.	Albumo „Užgavėnės Kurtuvėnuose“ pristatymas ir Šiaulių apskrities 10-ojo klojimo teatrų festivalio „Kurtuvėnų dvaro svirnas – kultūros ir istorijos židinys“ atidarymas	2008-07-25
22.	Kalba Ukmergės kraštotyros muziejaus padalinio Veprių krašto muziejaus ir jo įkūrėjo J. Žentelio jubiliejaus iškilmėse	2008-09-05
23.	Dalyvavimas etnokino vertinimo komisijos darbe Alytuje	2008-09-06
24.	Dalyvauta mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė '08“ renginyje Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje	2008-09-15
25.	Dalyvavimas Lietuviškojo kalendoriaus šventėje ir Kuršėniskių klubo 5-mečio minėjime	2008-09-30
26.	Knygos „Lietuviški žirgai“ pristatymas Vilniaus žirgyne	2008-10-12
27.	Parodos „Rudens lygiadienio ugnies skulptūros“ atidarymas M. Mažvydo bibliotekoje, leidinio įvertinimas	2008-10-22
28.	Simono Daukanto 215-ųjų gimimo metų minėjimas Papilėje	2008-10-24
29.	Etninės kultūros globos tarybos išleistų leidinių apie etnoarchitektūrą pristatymas M. Mažvydo bibliofilų klube	2008-11-05
30.	Išvažiuojamasis Etninės kultūros globos tarybos posėdis kartu su Žemaitijos regionine etninės kultūros globos taryba Raseiniuose, Molavėnų piliakalnio – renginių vietos bei Jūkainių gamtos (kultūros) pažintinio tako lankymas, skulptūrų aptarimas	2008-11-06
31.	Kalba Vytauto Valiušio keramikos parodos atidaryme Gedimino prospekto „lange“	2008-11-27
32.	Kalba Valstybinės dr. Jono Basanavičiaus premijos teikimo prof. S. Skrodeniui ceremonijoje	2008-11-21
33.	Kalba R. Augūno fotografijų parodos atidaryme	2008-12-03
34.	Dalyvavimas Kelmės rajono savivaldybės Kelmės Mažojo teatro dramos „Kražių skerdynės“ pristatyme	2008-12-09

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO TEIKTOS KONSULTACIJOS

Nr.	Kam?	Data	Tema
1.	Fondui „Everestas“	2008-01-08	Dėl programos sureikšminant valstybės vėliavą ir kitus valstybingumo simbolius
2.	D. Gerlikui, Dailiųjų amatų asociacijos prezidentui	2008-02-01	Dėl meistrų eisenos Kaziuko mugės šventje
3.	Leidyklos „Petro ofsetas“ vadybininkui S. Gutautui	2008-02-07	Dėl etnoarchitektūros studijos
4.	Kultūrologui E. Mickūnui	2008-02-07	Dėl etninės kultūros gyvųjų židinių
5.	Dailininkei animatorei J. Leikaitei	2008-03-12	Dėl mitologinio laumių įvaizdžio
6.	Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus direktorei O. R. Šakienei	2008-03-19	Dėl T. Brazio surinktos tautosakos leidybos
7.	„Karališkųjų apartamentų“ (Birštonas) kulinarinio paveldo muziejaus vedėjai ir p. V. Kontauskui	2008-04-28	Dėl tradicinių valgių asortimento
8.	„Karališkųjų apartamentų“ (Birštonas) kulinarinio paveldo muziejaus vedėjai ir p. V. Kontauskui	2008-07-08	Dėl Birštono kulinarinio paveldo muziejaus etnografinės ekspozicijos
9.	Alovės ir Semeliškių kaimo bendruomenėms	2008-09-07	Etninės kultūros veiklos ir tradicinių amatų gaivinimo klausimais
10.	Kultūros, filosofijos ir meno institutui, dr.E.Usačiovaitei	2008-09-14	Baltų kultūros konferencijos klausimu
11.	Dailininkei B.Guobienei	2008-10-06	Mitologinių būtybių įvaizdžiai
12.	T. Grotthusso fondo valdybai	2008-11-05	Dėl etninės kultūros veiklos Pakruojo rajone
13.	Bendrijai „Atgimimo ąžuolynas“	2008-11-27	Dėl projekto Pilietinio ir tautinio ugdymo programai

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE, SEMINARUOSE, SKAITYTI PRANEŠIMAI, PASKAITOS, SAKYTOS KALBOS

 

Konferencijos, seminarai
Nr.	Konferencijos/seminaro tema	Data/vieta		Pranešimas
1	2	3		4
1.	LR piliečių mokytojų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, kvalifikacijos kėlimo seminaras	2008-01-03 - 2008-01-05 / LR ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, Londone		Pranešimai: „Etninės kultūros raiška kultūrinėmis priemonėmis” (L. Klimka); „Etninės kultūros valstybės politika. Etninės kultūros raiška lietuvių išeivijos bendruomenėse“ (I. Seliukaitė)
2.	Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Žiemos šventės (Užgavėnės, personažai ir kaukės)“	2008-01-15 / Vilniaus etninės veiklos centre		Pranešimas „Užgavėnių šventės prasmė“ (L. Klimka)
3.	Konferencija „Kaziuko mugės kultūros tradicijų praeitis ir dabartis“	2008-02-08 / Vilniaus miesto savivaldybėje		Pranešimai: „Vilniaus Kaziuko mugės ypatumai“ (L. Klimka) „Mugės kultūra: tradicija ir perspektyva“ (I. R. Merkienė)
1	2	3		4
4.	Konferencija „Kaip išsaugosime Vilniaus dvasią“	2008-02-08 / M. K. Čiurlionio namuose		Pranešimas „Vilniaus miesto istorijos ženklai“ (L. Klimka)
5.	Konferencija, skirta Norberto Vėliaus 70-osioms gimimo metinėms paminėti	2008-03-14 / Laukuvoje, N.Vėliaus gimnazijoje		Pranešimai: „Baltų mitologijos struktūriniai bruožai“ (L. Klimka); „Žemaičių būdas: tikras ir išgalvotas“ (P. Kalnius); „Norbertas Vėlius – tradicinės kultūros puoselėtojas“ (B. Stundžienė); „Chtoniškasis Norberto Vėliaus pasaulis: požemio valdovas indoeuropietiškos mitologijos kontekste“ (A. Vaicekauskas)
6.	Konferencija „Lietuviškų dainų ir šokių tradicijos bei jų puoselėjimas“	2008-03-19- 2008-03-21 / Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre		Pranešimas „Tradicinės kalendorinės šventės šiandien: leidinio „Tėviškės metai“ pristatymas“ (L. Klimka)
7.	Konferencija „Vilnius: kultūrinė – literatūrinė refleksija“	2008-04-09 / Vilniaus universitete		Pranešimas „Magiškosios Vilniaus traukos paslaptys: XIX -XX a. pr. šviesuoliai apie miesto urbanistiką“
8.	Tarptautinė konferencija „Kultūra po Aukštaitijos dangumi“	2008-04-14/ Panevėžyje		Pranešimas „Visuomeninių kultūros organizacijų indėlis į regiono kultūrą: siekiai, realybė, problemos“ (V. Vasiliauskaitė)
9.	„Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai“, N. Vėliaus septyniasdešimtmečiui paminėti	2008-04-17 / Lietuvių literatūros ir tautosakos institute		Pranešimai: „Tradicinio kalendoriaus struktūros rekonstrukcijos problematika“ (L. Klimka) „Saulės simbolis Kryžių kalne: mitas ar realybė?“ (A. Motuzas) „Norbertas Vėlius: be teisės pasirinkti – etninė kultūra ar mitologija“ (B. Stundžienė)
10.	Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“	2008-06-12- 2008-06-15 / ŽŪU ir Karklėje		3 pranešimai bendra tema “Etninė kultūra ir ekologija”
11.	Respublikiniai tradiciniai žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursai	2008-07-01- 2008-07-04/ Kelmėje		Pranešimas „Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus: istorija ir liaudies pamaldumas“ (A. Motuzas)
12.	Konferencija „Lino kelias per Europą. Audimo amatas“	2008-07-05 / Kupiškyje		Pranešimas „Tradicinių lino darbų mitologizavimas“ (L. Klimka)
13.	Konferencija „Lietuvos bitininkystė vakar ir šiandien“	2008-08-02 / Švenčionių kraštotyros muziejuje		Pranešimas „Bitininkystės mitologizavimas lietuvių etninėje kultūroje“ (L. Klimka)
14.	Konferencija „Etnografiniai tyrinėjimai lenkų-lietuvių- baltarusių pasienyje XX a. antroje pusėje“	2008-09-17- 2008-09-20 / Suvalkų krašto muziejuje (Lenkija)		Pranešimas „Kalendorinių papročių bruožai paribiuose. Retrospektyvinis žvilgsnis į XX a. antros pusės etnografinius tyrinėjimus“ (L. Klimka)
15.	Konferencija „Lietuviškojo kaimo vizija“	2008-09-26 / Šiaulių universitete		Pranešimas „Medinis kaimo kultūros paveldas: problemos ir perspektyvos“ (L. Klimka)
16.	Konferencija „Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjos: istorija ir dabartis“	2008-10-03 / Panevėžyje		Pranešimas „Alkoholio vartojimo tradicijos etninėje kultūroje“
1	2	3		4
17.	23-ioji tarptautinė Baltijos šalių mokslo istorikų konferencija	2008-10-09- 2008-10-10 / Rygoje (Latvija)		Pranešimai: „Latvijoje liedinti varpai Lietuvos šventyklose“, „Mokymas Pijorų ordino mokyklose Lietuvoje XVIII-XIX a.“ (L. Klimka)
18.	Konferencija „Tadas Vrublevskis“, skirta žymaus kultūros puoselėtojo, bibliofilo ir advokato gimimo 150-osioms metinėms	2008-11-20/ Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, Vilniuje		Pranešimas „Tadas Vrublevskis Vilniaus kultūroje“ (L. Klimka)
19.	Konferencija „Kultūros centrų problemos ir perspektyvos“	2008-11-28 / Kalvarijoje		Pranešimas „Etninės kultūros veiklos problemos Sūduvos regione“ (L. Klimka)
20.	Konferencija “Etninis Joniškio krašto savitumas”	2008-12-20 / Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje		Pranešimas “Šiaurės Lietuvos papročių išskirtinumas ir savitumas” (L.Klimka)
EKGT pirmininko L. Klimkos edukacinės paskaitos
Nr.	Paskaitos tema	Data		Kur skaityta?
1.	“Tradicinės kalendorinės šventės”	2008-04-28		Etninės kultūros mokytojų seminare Marijampolėje
2.	„Kuo išskirtinė lietuvių etnokultūra“	2008-07-03		Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursuose
3.	„Tradiciniai amatai mieste ir kaime; jų mitiniai globėjai“	2008-07-08		Darsūniškio bendruomenės ir Kaišiadorių kultūros skyriaus surengtoje „ Amatų savaitėje “
4.	„Rudens šventės“	2008-10-21		Vilniaus etninės kultūros centre
5.	„Lietuviškų valgių tradicija“	2008-11-13		Trečiojo amžiaus universitete
EKGT pirmininko pasisakymai, kalbos
Nr.	Vieta		Data	Tema
1.	J. Valiušaičio fotofilmų pristatyme Vilniaus mokytojų namuose		2008-01-08	Tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimo problemos
2.	V. Žilėno, kultūros istoriko ir muziejininko 100-mečio paminėjime Lietuvos nacionaliniame muziejuje		2008-01-11	Kultūros paveldo saugojimo problemos
3.	Kalba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje		2008-02-08	Apie Žiemgalą ir žiemgalių tradicijas, pasitinkant monografiją „Žiemgalos paveldas“
4.	Paskaita Biržų krivulės sueigoje Karininkų romovėje		2008-03-01	Apie Kaziuko mugės istorines ištakas
5.	Kaziuko mugės uždaryme		2008-03-02	Pasveikinimas tradicinių amatų mokovams ir tautodailininkams
6.	„Aukso paukštės“ įteikimo šventėje Vilniaus Rotušėje		2008-03-10	Pristatytas Utenos lopšelio-darželio ansamblis „Kupolytė“
7.	Vilniaus Gedimino technikos universitete		2008-03-12	A. Nako knygos „Vardan Lietuvos“ pristatymas
8.	Dalyvavimas Žemaičių kultūros draugijos renginyje „Skrydis per Lietuvą“ Mokytojų namuose		2008-03-18	V. Vitkausko ir V. Samarino rekordinio skrydžio metų sukaktis; įvykio įvertinimas
9.	S. Vainiūno namuose-muziejuje Vilniuje		2008-03-19	Viešas pokalbis su žurnalistu T. Sakalausku apie Vilniaus miesto viešąsias erdves
1	2		3	4
10.	Draugijos „Vilnija“ jubiliejiniame suvažiavime (20-mečio minėjimas)		2008-04-12	Sveikinimo kalba EKG tarybos vardu
11.	Lietuvos technikos bibliotekoje T. Vrublevskio parodos atidaryme		2008-04-21	Kalba apie tautinę toleranciją, jos skatintojus Vilnijoje
12.	Etnografinėje jaunimo šventėje „Gegutės šventė“ Noreikiškių Ugnės Karvelis gimnazijoje		2008-05-09	Sveikinimo žodis, pasakojimas apie liepos ir gegutės mitiškumą, darbas vertinimo komisijoje
13.	A. Girdzijauskaitės knygos “Atminties salos” pristatyme		2008-05-12	Sveikinimo žodis, įvertinimas tautinių tradicijų požiūriu
14.	Nacionalinėje šventėje „Linas-2008“		2008-06-28	Pranešimas „Etnografinių kaimų išsaugojimo problemos“ (L. Klimka)
15.	Dalyvavimas Lietuvos energetikos muziejaus atidaryme		2008-10-02	Pasveikinimo kalba, iškeliant etnožinijos reikšmę
16.	Lietuvių literatūros ir tautosakos institute		2008-12-02	Kalba pristatant XX Dainyno tomą „Kalendorinės dainos“
Interviu, pasisakymai žiniasklaidoje
1.	Interviu Lietuvos radijo laidoms „Ryto garsai“ ir „Lietuvos diena“		2008-02-02	Apie Užgavėnių papročius
2.	„Žinių radijo“ pokalbis su klausytojais		2008-02-05	Apie tradicinio kalendoriauis papročius
3.	Interviu internetinio tinklalapio delfi.lt žurnalistei E. Digrytei		2008-02-11	Apie Užgavėnių kaukių semantiką
4.	Interviu TV5		2008-02-20	Apie Mėnulio užtemimą, tikėjimus jo fazių reikšme žemės ūkio darbuose
5.	Interviu TV5		2008-02-22	Apie knygų mugės prasmę
6.	Diskusija Lietuvos radijo tiesioginėje laidoje „Šeima Lietuvoje“ su G. Navaičiu ir L. Jakentaite		2008-02-26	Apie šeimos tradicijas
7.	Interviu Z. Kelmickaitės autorinei laidai per antrąjį Lietuvos televizijos kanalą		2008-03-01	Apie Kaziuko mugės ištakas ir perspektyvas
8.	Interviu Vroclavo (Lenkija) televizijai		2008-03-02	Apie Kaziuko mugės istoriją ir tradicijas
9.	Interviu TV5		2008-03-05	Kritiškai apie tautodailininkų Dūkštų ąžuolyne pastatytas skulptūras
10.	Interviu Lietuvos televizijos informacinei laidai „Panorama“		2008-03-15	Vilnietiškųjų verbų kilmė ir raida
11.	Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“		2008-03-17	Gervelės įvaizdžio simbolinė reikšmė mitologijoje
12.	Interviu Lietuvos radijo žinių tarnybai		2008-03-17	Apie margučių raštų simbolius
13.	Spaudos konferencija		2008-03-20	Žemės dienai paminėti
14.	Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“		2008-03-20	Apie meilės dievaitės lietuviškąjį įvaizdį
15.	Interviu Lenkijos radijo laidai		2008-03-29	Apie tautinių mažumų kultūrą
16.	Interviu laikraščiui „Šiaulių kraštas“		2008-05-16	Apie etninės kultūros šiuolaikinę būseną ir reikšmę ateičiai
17.	Interviu Lietuvos radijo programai rusų kalba		2008-06-17	Apie M. Jovaišos albumą „Neregėta Lietuva“
18.	Interviu dienraščiui „Vilniaus diena“		2008-06-18	Apie krikštynų tradicinius papročius
1	2		3	4
19.	Interviu regioninės televizijos programoms		2008-07-25	Vilnijos krašto etnokultūrinės tradicijos
20.	Interviu LNK televizijai		2008-07-28	Apie laidojimo papročius ir panteoną
21.	Interviu LRT programai „Kultūra“		2008-08-01	Apie Saulės laikrodžio tradiciją
22.	Interviu laidai „Labas rytas“		2008-08-01	Apie krikštynų papročius
23.	Interviu TV5		2008-08-01	Apie Saulės užtemimų etnologinį aspektą
24.	Interviu Lietuvos televizijai		2008-08-01	Klumpdirbystės amatas – kilmė ir tradicija
25.	Interviu internetiniam tinklalapiui delfi.lt		2008-08-13	Žolinės tradiciniai papročiai
26.	Interviu Lietuvos radijo laidai „Ant svarstyklių“		2008-09-16	Apie alkoholio vartojimą ir blaivystę etnokultūroje
27.	Interviu „Vakaro žinios“		2008-09-16	Apie Lietuvos reprezentaciją leidinyje britams
28.	Interviu dienraščiui „Verslo žinios“		2008-09-17	Apie psichologinius aspektus naujovių adaptacijoje
29.	Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“		2008-10-01	Apie laiko kaitaliojimą, jo refleksijas žmonių savijautoje
30.	Interviu Lietuvos televizijos antrosios programos laidai „Kuluarai“		2008-10-01	Kaip formavosi laiko sąvoka
31.	Interviu UAB „Čili kaimas“		2008-10-29	Apie tradicinius lietuviškus valgius
32.	Interviu LTV2 laidai „Žodžių kišenė“		2008-10-29	Apie Vėlinių pavadinimą
33.	Interviu Lietuvos naujienų agentūrai ELTA		2008-10-29	Vėlinių papročiai: istorija ir šiandiena
34.	Interviu internetiniam tinklalapiui delfi.lt		2008-10-29	Apie Vėlinių papročius
35.	Interviu dienraščiui „15 min.“		2008-10-30	Apie Vėlinių šventimą šiandien
36.	Pokalbis su žurnalistais restorane „Čili kaimas“		2008-11-12	Nacionalinė maisto diena
37.	Interviu rusų kalba laikraščiui „Oбзор“		2008-11-20	Apie lietuvišką virtuvę
38.	Interviu žiniasklaidos atstovams Signatarų namuose		2008-11-20	Valstybinės J. Basanavičiaus premijos įteikimo prof. S.Skrodeniui proga

V. ETNINĖS KULTŪROS POPULIARINIMAS

Dažnas Etninės kultūros globos tarybos narių aktyviai reiškiasi žiniasklaidoje. Tai labai svarbu keliant Tarybos autoritetą, formuojant jos įvaizdį visuomenėje. Kalbėdami renginiuose, radijo ir televizijos laidose, reikšdami mintis spaudos puslapiuose, tautiškumo ir pilietiškumo reikšmę nuolat iškelia Tarybos nariai B. Kulnytė, M. Martinaitis, I. R. Merkienė, J. Rudzinskas, I. Seliukaitė, N. Sliužinskienė, B. Stundžienė, V. Šatkauskienė, I. Trinkūnienė, D. Urbanavičienė ir kt. Tačiau dar efektyviau tikslą pasiekia jų paskaitos, skaitomos daugelyje kvalifikacijos kėlimo seminarų, vykstančių Lietuvos liaudies kultūros, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi, Pedagogų profesinės raidos, Vilniaus etninės veiklos, regioniniuose švietimo centruose. Nevengiama ir praktinių darbų. Pavyzdžiui, dr. D. Urbanavičienė moko tautinių šokių, I. Trinkūnienė su ansambliu „Kūlgrinda“ atlieka romuviečių apeigas kalendorinių švenčių metu. L. Klimka yra parašęs nemažai populiarių straipsnių apie tautos tradicijas ir liaudiškąjį kalendorių „Lietuvos švyturio“(straipsnių ciklas atžymėtas žurnalo metų premija) bei „Tėviškės gamta“ laikraščiuose.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vadovaujamame B. Kulnytės, 2008 m. toliau plėtojamos etnokultūrinės tematikos edukacinės programos. Užsiėmimus noriai lanko sostinės mokiniai, kurie čia daug sužino apie liaudies meno vertybes, lietuviškąsias tradicijas.

Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos V. Šatkauskienės iniciatyva įgyvendinta „Aukso vainiko“ nominacija tautodailininkams (vaizduojamojo ir taikomojo liaudies meno kategorijose) jau tapo tradicija. Atrankos konkursai ir laureatų parodos vyksta kasmet visuose Lietuvos regionuose, tad šis sumanymas labai pagyvina etnokultūros sklaidą.

Tarybos pirmininkas L. Klimka veda kassavaitinę autorinę laidą „Ryto garsuose“ (Lietuvos radijo I programa), kur apžvelgia etninės kultūros aktualijas bei EKG tarybos veiklą. Lietuvos radijo II programoje etnokultūrinę laidą „Ryto rasa krito“ veda V. Šatkauskienė.

Išleistas ir septintasis leidinio „Etninė kultūra“ numeris, kuriame greta Etninės kultūros globos tarybos ataskaitos pateikta ir nemažai etnokultūros aktualijų, mokslinių straipsnių.

Iš spaudos pasirodė L. Klimkos knyga apie kalendorines šventes „Saulės ratu, mėnulio taku (leidykla „Mintis“).

EKG tarybos narys A. Vaicekauskas už leidinius jaunimui etnokultūrine tematika apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo populiarinimo premija.

EKG tarybos talka ir rūpesčiu 2008-siais išleista Užgavėnių šventės Kurtuvėnuose fotokronika „Užgavėnės Kurtuvėnuose“ (lietuvių ir anglų kalbomis, leidėjas – Kurtuvėnų regioninio parko direkcija); knyga-albumas „Lietuviški žirgai“ (leidykla „Baltos lankos“); suvenyrinis leidinys „Kuršių nerijos žvejų burvalčių vėtrungės“ (leidėjas ir nuotraukų autorius A. Varanka); bukletas „V. Valiušio keramikos muziejus“ (Utenos kraštotyros muziejus); garsios 1603 m. knygos K. Manvydo „Hipika“ vertimas (Šiaulių „Saulės delta“).

VI. REGIONINIŲ TARYBŲ 2008 M. VEIKLOS ATASKAITOS

AUKŠTAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba) 2008 metais veikė pagal šiuos prioritetus:

1) skirti didesnį dėmesį etninės kultūros specialistų problemai ir kvalifikacijos kėlimui etninės kultūros srityje;

2) skatinti regiono vaikų užimtumą etnine veikla formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigose bei organizacijose;

3) skirti didesnį dėmesį regiono bendruomenių stiprinimui etnokultūriniu pagrindu;

4) rūpintis aukštaičių etninio tapatumo puoselėjimu.

Daugiausia dėmesio 2008 m. Regioninės tarybos veikloje buvo skiriama vaikų ir jaunimo etninio ugdymo problemoms spręsti.

Regioninės tarybos posėdžiai

Per ataskaitinį laikotarpį surengti keturi Regioninės tarybos posėdžiai: du išvažiuojamieji (Sudeikiuose, Utenos r., ir Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Kulionyse, Molėtų r.) ir du Panevėžyje.

Vasario 29 d. posėdyje buvo aptartos etninės kultūros specialistų paklausos regione problemos ir etninės kultūros dėstymo Aukštaitijos mokyklose situacija. Ruošiantis posėdžiui buvo surinkta informacija iš visų regiono savivaldybių apie etnokultūros specialistus ir etninės kultūros dėstymą (apibendrinantys duomenys pateikti 5 lentelėje).

5 lentelė. Etninės kultūros specialistai ir etninės kultūros dėstymas Aukštaitijos regione

Eil. Nr.	Savivaldybė	Specialistai kultūros įstaigose	Etninės kultūros dėstymas švietimo įstaigose
1.	Anykščių rajonas	1 specialistas kultūros centre (toliau – K.C.) (Regina Stumburienė). 11 folkloro kolektyvų (nė vieno iš jų vadovas nėra specialistas), 2 vaikų folkloro kolektyvai.	Nedėstoma Veikia 8 kraštotyros būreliai
2.	Biržų rajonas	2 specialistai (Jūratė Garnelienė K.C. ir Snieguolė Kubiliūtė muziejuje). 8 suaugusiųjų folkloro kolektyvai, 3 vaikų folkloro kolektyvai (1 iš jų vadovauja specialistas).	Nedėstoma Nėra kraštotyros būrelių
3.	Ignalinos rajonas	1 specialistė K.C. (Sigutė Mudinienė). 1 suaugusiųjų ir 3 vaikų folkloro kolektyvai (2 iš jų vadovauja specialistas).	Nedėstoma Veikia 10 kraštotyros būrelių
4.	Jonavos rajonas	1 etnografas muziejuje (Jadvyga Kvieskienė). 7 suaugusiųjų ir 14 vaikų folkloro kolektyvų (visiems vadovauja ne specialistai).	Dėstoma 2 mokyklose Veikia 13 kraštotyros būrelių
5.	Joniškio rajonas	1 specialistė K.C. (Rita Kipšaitė). 6 suaugusiųjų ir 5 vaikų folkloro kolektyvai (1 iš jų vadovauja specialistas).	Dėstoma 1 mokykloje Veikia 2 kraštotyros būreliai
6.	Kaišiadorių rajonas	Specialisto nėra (yra etatas Kaišiadorių muziejuje, bet nėra kam dirbti), savivaldybėje yra koordinatorius (Rita Janušaitytė). 5 suaugusiųjų ir 2 vaikų folkloro kolektyvai.	Dėstoma 1 (Rumšiškių) mokykloje
7.	Kauno rajonas	Savivaldybėje specialistė kuruoja etninę kultūrą (Birutė Jegrienė). 16 suaugusiųjų ir 14 vaikų folkloro kolektyvų, kuriems vadovauja entuziastai.	Dėstoma 10 mokyklų Veikia 15 kraštotyros būrelių
8.	Kėdainių rajonas	1 specialistė muziejuje (Regina Lukminienė). 7 suaugusiųjų ir 2 vaikų folkloro kolektyvai, kuriems vadovauja entuziastai.	Dėstoma 4 mokyklose Veikia 14 kraštotyros būrelių
9.	Kupiškio rajonas	3 specialistai (1 muziejuje, 2 K.C.) 3 suaugusiųjų ir 3 vaikų folkloro kolektyvai (3 iš jų vadovauja specialistai).	Dėstoma 2 mokyklose Veikia 4 kraštotyros būreliai
10.	Molėtų rajonas	1 etnografas muziejuje (Nijolė Aleinikovienė). 4 suaugusiųjų ir 2 vaikų folkloro kolektyvai.	Nedėstoma Veikia 3 kraštotyros būreliai
11.	Panevėžio miestas	1 specialistas savivaldybėje kuruoja etninę kultūrą (Gvidas Vilys), 4 specialistai muziejuje, 2 specialistai folkloro kolektyvų vadovai. 4 suaugusiųjų ir 11 vaikų folkloro kolektyvų (3 iš jų vadovauja specialistai).	Dėstoma 6 mokyklose Veikia 12 kraštotyros būrelių
12.	Panevėžio rajonas	1 specialistas savivaldybėje (Lina Daubarienė), 1 specialistas folkloro kolektyvo vadovas. 16 suaugusiųjų ir 7 vaikų folkloro kolektyvai, 1 iš jų vadovauja specialistas.	Nedėstoma Veikia 12 kraštotyros būrelių
13.	Pakruojo rajonas	1 specialistas (0,5 etato folkloro kolektyvo vadovas). 10 suaugusiųjų ir 2 vaikų folkloro kolektyvai (1 iš jų vadovauja specialistas).	Nedėstoma Veikia 9 kraštotyros būreliai
14.	Pasvalio rajonas	1 specialistas kultūros centre (Daiva Adamkavičienė), 1 etnografas muziejuje. 4 suaugusiųjų ir 5 vaikų folkloro kolektyvai (2 iš jų vadovauja specialistai).	Nedėstoma Veikia 6 kraštotyros būreliai
15.	Rokiškio rajonas	2 specialistai folkloro kolektyvų vadovai (Nida Lungienė ir Dalia Deksnienė), koordinatoriaus savivaldybėje nėra. 8 suaugusiųjų ir 1 vaikų folkloro kolektyvai (2 iš jų vadovauja specialistai).	Nedėstoma Kraštotyros būrelių nėra
16.	Radviliškio rajonas	1 specialistas bibliotekoje (Vilma Merkytė), yra etninės kultūros koordinatorius savivaldybėje, bet ne specialistas. 4 suaugusiųjų ir 1 vaikų folkloro kolektyvai (1 iš jų vadovauja specialistas).	Nedėstoma
17.	Širvintų rajonas	1 specialistas kultūros centre (Laima Bikulčienė). 4 suaugusiųjų ir 5 vaikų folkloro kolektyvai.	Dėstoma 4 mokyklose Veikia 4 kraštotyros būreliai
18.	Švenčionių rajonas	2 Nalšios muziejaus specialistai (Vanda Stanevičienė ir Violeta Balčiūnienė). 6 suaugusiųjų ir 1 vaikų folkloro kolektyvai, kuriems vadovauja entuziastai.	Dėstoma 2 mokyklose Veikia 10 kraštotyros ir 1 e. k. būreliai
19.	Ukmergės rajonas	1 specialistas kultūros centre (Vilma Mulevičiūtė). 12 suaugusiųjų ir 3 vaikų folkloro kolektyvų (1 iš jų vadovauja specialistas).	Dėstoma 2 mokyklose Veikia 7 kraštotyros būreliai
20.	Utenos rajonas	1 specialistas muziejuje (Raimondas Garsonas), 1 specialistas muzikos mokykloje, 1 koordinatorius savivaldybėje (Zita Mackevičienė). 4 suaugusiųjų ir 10 vaikų folkloro kolektyvų (1 iš jų vadovauja specialistas).	Nedėstoma Veikia 6 kraštotyros būreliai
21.	Visagino miestas	Koordinatorius savivaldybėje (Dalia Savickaitė). 3 suaugusiųjų ir 1 vaikų folkloro kolektyvai.	Dėstoma 1 mokykloje Veikia 2 kraštotyros būreliai
22.	Zarasų rajonas	7 entuziastai, dirbantys etninį darbą (folkloro kolektyvų vadovai), 1 kultūros centro etnografė (RimaVitaitė). Specialisto savivaldybėje nėra. 6 suaugusiųjų ir 5 vaikų folkloro kolektyvai, kuriems vadovauja folkloro entuziastai.	Nedėstoma Veikia 6 kraštotyros būreliai

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad etninė kultūra kaip fakultatyvas dėstoma tik 2 Jonavos, 1 Joniškio, 1 Kaišiadorių, 10 Kauno, 4 Kėdainių, 2 Kupiškio, 4 Širvintų, 2, Švenčionių, 2 Ukmergės rajonų bei 6 Panevėžio ir 1 Visagino miestų mokyklose. Kitur etninė kultūra nedėstoma dėl specialistų trūkumo. Nepakanka specialistų regione ir folkloro kolektyvams vadovauti bei etninę veiklą savivaldybėje koordinuoti. Etninės veiklos koordinatoriai yra tik Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Utenos rajonų bei Panevėžio ir Visagino miestų savivaldybėse.

Posėdyje taip pat buvo aptartos mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybės Pedagogų profesinės raidos centre. Šį klausimą plačiau pateikė posėdžio viešnia – Pedagogų profesinės raidos centro etninės kultūros metodininkė Ona Verseckienė. Posėdyje nutarta pasitelkti Aukštaitijos regiono mokyklose dirbančius etninės kultūros konsultantus, specialistus ir, padedant Pedagogų profesinės raidos centro metodininkei O. Verseckienei, pradėti rengti Etninės kultūros dėstymo programas. Posėdyje buvo pristatytos Pedagogų profesinės raidos centro parengtos etninės kultūros mokymo priemonės.

Regioninės tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė pristatė 2008 metų Regioninės tarybos veiklos uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti. Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė pateikė apibendrintą informaciją apie 2008 m. Aukštaitijos regione vykdomus etninės veiklos projektus bei jų finansavimą iš valstybės lėšų (6 lentelė. Vykdomų projektų skaičius ir gaunamos lėšos iš dalies atspindi savivaldybių aktyvumą plėtojant etninę kultūrą regione.

6 lentelė. Aukštaitijos savivaldybių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų 2008 m. valstybės finansuoti etninės kultūros projektai

Eil. Nr.	Savivaldybė	Finansuotų projektų skaičius	Gauta valstybės lėšų iš respublikinių fondų
1.	Anykščių rajonas	7	33 000
2.	Biržų rajonas	3	7 000
3.	Ignalinos rajonas	4	12 000
4.	Jonavos rajonas	2	8 000
5.	Joniškio rajonas	5	15 500
6.	Kaišiadorių rajonas	5	16 500
7.	Kauno rajonas	5	11 500
8.	Kėdainių rajonas	3	10 000
9.	Kupiškio rajonas	8	75 000
10.	Molėtų rajonas	2	6 000
11.	Panevėžio miestas	6	22 000
12.	Panevėžio rajonas	6	17 000
13.	Pakruojo rajonas	1	4 000
14.	Pasvalio rajonas	6	35 000
15.	Rokiškio rajonas	9	46 000
16.	Radviliškio rajonas	1	2 000
17.	Širvintų rajonas	4	13 000
18.	Švenčionių rajonas	7	20 500
19.	Ukmergės rajonas	10	51 000
20.	Utenos rajonas	8	130 000
21.	Visagino miestas	0	0
22.	Zarasų rajonas	8	44 000

Iš lentelėje pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad tose savivaldybėse, kur yra sukurta Etninės kultūros plėtros programa ir veikia aktyvios savivaldybių etnotarybos, veikla intensyvi, o rezultatai matomi visoje šalyje – tai Kupiškio, Utenos ir Zarasų rajonai. Etninės kultūros plėtros programos vis dar nėra sudarytos Kėdainių, Rokiškio, Radviliškio, Anykščių, Molėtų rajonuose, čia neveikia ir visuomeninės Etninės kultūros tarybos. Nutarta surengti išvažiuojamuosius pasitarimus į tas savivaldybes, kur Etninės kultūros plėtros programa įgyvendinama vangiai.

Posėdyje buvo svarstytas Aukštaičių etninės kultūros globos fondo valdybos sudarymo klausimas. Nutarta fondo valdybos galutinai neformuoti, kol nenumatyti visi kandidatai. Regioninės tarybos pirmininkė informavo, kad pagal Regioninės tarybos darbo reglamentą tris posėdžius iš eilės praleidę nariai gali būti išbraukti iš Regioninės tarybos narių sąrašo. Daugiau kaip keturiuose Regioninės tarybos posėdžiuose nesilankė Asta Sieliūnienė, deleguota Visagino savivaldybės, ir Alytė Šiekštelienė, deleguota Švenčionių savivaldybės. Nutarta kreiptis į šias savivaldybes dėl naujų narių delegavimo.

Gegužės 9 d. posėdyje, kuris vyko Sudeikiuose, Utenos r., buvo aptarti etninės kultūros ugdymo Utenos rajono švietimo įstaigose pasiekimai ir problemos. Apie etninės kultūros ugdymo situaciją Utenos krašte kalbėjo Utenos lopšelio-darželio „Želmenėlis“ direktorė Sigita Balčiūnienė. Apie vaikų etninį ugdymą muzikiniu pagrindu kalbėjo etninės kultūros mokytoja ekspertė Elena Kiškienė. Su posėdžio svečiais Salamiesčio (Kupiškio r.) vaikų folkloro kolektyvo „Vijūnytė“ vadove Alma Pustovaitiene, Utenos vaikų muzikos mokyklos mokytoja etnomuzikologe Rima Garsoniene, Panevėžio jaunimo folkloro ansamblio „Sierčikai“ vadove etnomuzikologe Lina Viliene bei Panevėžio savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyr. specialistu etnomuzikologu Gvidu Viliu kalbėta apie vaikų etninį švietimą bei vaikų folkloro kolektyvų ugdymą. Nutarta rudenį surengti praktinį seminarą ar konferenciją etninio ugdymo klausimams Aukštaitijos regione spręsti. Regioninės tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė aptarė Etninės kultūros programų Aukštaitijos regiono mokykloms kūrimo grupės sudarymo problemas. Nutarta kol kas tokios grupės nesudaryti, nes yra rengiami bendrieji moduliai.

Spalio 2 d. posėdyje, kuris vyko Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Kulionyse, Molėtų r., kartu su Etninės kultūros globos tarybos nariais buvo svarstomos svarbiausios etninės kultūros problemos Aukštaitijos regiono savivaldybėse. Kalbėję visi Regioninės tarybos nariai išskyrė vieną svarbiausią problemą – koordinatorių savivaldybėse ir etnokultūros specialistų trūkumą tiek mokyklose, tiek folkloro kolektyvuose. Nutarta kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl etninės kultūros specialisto pareigybės būtinumo savivaldybėse. Taip pat svarstytas Regioninės tarybos narių pakeitimo klausimas. Posėdyje patvirtintos naujos Regioninės tarybos narės: Ignalinos rajono savivaldybės deleguota Marija Kirkienė vietoj Sigutės Mudinienės ir Visagino savivaldybės deleguota Dalia Savickaitė vietoj Astos Sieliūnienės.

Gruodžio 18 d. posėdyje buvo patvirtinta Regioninės tarybos 2008 m. veiklos ataskaita, taip pat 2007 – 2008 metų Regioninės tarybos pirmininkės Liudvikos Trasykytės veiklos ataskaita. Buvo pristatyti naujai patvirtinti Regioninių tarybų nuostatų pakeitimai, pagal kuriuos po dviejų kadencijų privalo būti keičiamas Regioninės tarybos pirmininkas ir Regioninės tarybos atstovas Etninės kultūros globos taryboje. Posėdyje vieno balso persvara nauju Aukštaitijos regioninės tarybos pirmininku išrinktas Petras Blaževičius, deleguotas Panevėžio apskrities viršininko administracijos. Taip pat posėdyje buvo aptartas Regioninės tarybos 2009 m. veiklos prioritetų projektas.

Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo vykdymo, Etninės kultūros plėtros valstybinės bei Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programų koordinavimas

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos vykdymui buvo skirti trys Regioninės tarybos posėdžiai, kuriuose išanalizuotos etninės kultūros dėstymo mokyklose, etninės veiklos projektų finansavimo, specialistų kvalifikacijos kėlimo bei etatinio specialisto, kuruojančio etninę veiklą savivaldybėse, problemos.

Birželio mėn. parengti rekomendacinio pobūdžio raštai dėl valstybinių etninės kultūros krypties programų vykdymo ir koordinavimo regiono savivaldybėse bei būtinumo turėti šias programas (Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, Tautinio paveldo produkto įstatymas, reglamentuojantis tradicinių amatų vystymą, tradicinių produktų gamybą ir sertifikavimą, tradicinių mugių atgaivinimą ir sertifikavimą regione ir kraštuose, Nacionalinė kaimo plėtros programa, 2003 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją ir įsipareigojo sukurti Nematerialaus kultūros paveldo registrą, kuriame turime sukurti savo krašto etninės kultūros vertybių informacinę sistemą ir kt.) kuruojančius specialistus. Gauti atsakymai tik iš trijų savivaldybių – Panevėžio miesto ir rajono bei Kauno rajono, kur teigiama, kad tokius specialistus savivaldybės turi. Atsilaisvinus Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros skyriuje etatui, rugsėjo mėn. rekomendavome Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriui Juozui Varžgaliui priimti dirbti etninės kultūros specialistą, tačiau buvo priimtas darbuotojas turizmui, ne etninei kultūrai. Biržų rajono savivaldybės administracija, tarpininkaujant Regioninės tarybos narei Linai Vireliūnienei, sukūrė etatą etninės kultūros specialistui, tačiau kol kas tinkamo specialisto neranda. Taigi etninės kultūros specialistų problema regione ir toliau lieka aktuali.

Spalio mėn. bendrauta su Radviliškio rajono savivaldybės meru Antanu Čepononiu, Kultūros ir sporto skyriaus vedėju Augenijumi Jurgausku, surinkta informacija apie etninės kultūros situaciją Radviliškio rajone. Lapkričio 11 d. buvo numatytas išvažiuojamasis posėdis, deja, prasidėjus taupymo politikai, numatytas posėdis Radviliškyje neįvyko. Gruodžio mėn. susitikime su Molėtų rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėja Nijole Kimbartiene aptartos galimybės dėl Etninės kultūros plėtros programos sukūrimo, numatytas išvažiuojamasis posėdis Molėtuose. Per pastaruosius metus, kai buvo patvirtinta Etninės kultūros plėtros programa ir sukurtos visuomeninės etninės kultūros tarybos, pastebimai suaktyvėjo etninė veikla Joniškio, Pasvalio, Ukmergės rajonų savivaldybėse.

Balandžio 15 d. įvyko išvažiuojamasis pasitarimas Joniškio rajone, kur kartu su savivaldybės vadovais, rajono mokytojais, neformaliojo ugdymo vadovais buvo aptartos vaikų etninio ugdymo galimybės. Pasitarime dalyvavo Joniškio savivaldybės meras Romaldas Gadeikis, Regioninės tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė, Regioninės tarybos narė Liucija Bertulienė, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, Švietimo plėtotės centro direktoriaus pavaduotoja Elena Motiejūnienė. Pokalbyje susipažinta su etninio ugdymo situacija Joniškio savivaldybėje, išklausyti rajono „Tramtatulio“ konkurso laureatai, pristatyti geriausi moksleivių etninio ugdymo pavyzdžiai Lietuvoje, pristatytos etninio ugdymo programos.

Bendradarbiauta su Panevėžio apskrities viršininko administracija, formuojant apskrities įvaizdį ir regiono kultūros plėtros strategiją, dalyvauta apskrities Kultūros ir meno tarybos veikloje. Bendrauta su Panevėžio apskrities viršininke Gema Umbrasiene ir Panevėžio miesto meru Vitu Matuzu dėl rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus likimo.

Keliant kvalifikaciją etninės kultūros srityje ir bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejaus etninės kultūros skyriumi buvo surengti du seminarai Aukštaitijos folkloro kolektyvų vadovams, darželių ir mokyklų muzikos mokytojams: lapkričio 19 d. seminaras „Folkloras – universali vaikų ugdymo terpė“, gruodžio 12 d. – „Nuo sutartinių iki romansų“. Vasario 6 d. Panevėžio kolegijoje buvo pristatytos mokymo priemonės, kompaktinės plokštelės ir kiti naujausi leidiniai, skirti etninei kultūrai.

Koordinuojant Pilietinio ir tautinio ugdymo programos vykdymą, kovo mėn. buvo surinkta informacija apie šios programos projektus ir jų finansavimą regione. Sausio mėn. dalyvauta Panevėžio miesto pilietinio ir tautinio ugdymo projektų ekspertavimo darbe. Padėta surengti ir sausio 25 d. dalyvauta Subačiuje (Kupiškio r.) vykusioje pirmojoje Panevėžio apskrities moksleivių amatų šventėje. Teikta rekomendacija Kupiškio etnografijos muziejaus rengtam tautinio ugdymo projektui „Senoji sėlių žemė“, birželio 30 d. dalyvauta šio projekto renginiuose: regiono moksleivių darbų, skirtų sėlių krašto piliakalniams, konkurse bei regiono senųjų amatų dienoje. Teikta rekomendacija Panevėžio jaunimo mokyklos tautinio ugdymo projektui, dalyvauta šio projekto renginiuose: pokalbyje „Kalendorinių rudens švenčių papročiai ir jų semantika“, advento vakaronėje „Kūčios – susitaikymo ir darnos šventė“. Kovo 7 d. Kamajuose (Rokiškio r.) dalyvauta tautinio ir pilietinio ugdymo šventėje „Bažnyčia ir valstybingumas“, skirtoje poetui Antanui Strazdui; susipažinta su Kamajų mokyklos vykdomu pilietinio ir tautinio ugdymo projektu „Aš – vienmetis su valstybe“. Kovo 30 d. lankytasi Valakėlių kultūros centro (Pasvalio r.) rengtoje III-čioje Aukštaitijos vaikų folkloro šventėje „Vaikų Velykėlės“. Teikta rekomendacija Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkės Jurgos Milerienės stipendijai edukaciniam projektui „Aukštaitiško muzikavimo mokykla“ gauti. Lankytasi 8-iuose šio edukacinio projekto užsiėmimuose, susipažinta su tiksliniu skirtų lėšų panaudojimu. Teiktos konsultacijos mokytojams, rengusiems vaikus respublikiniam vaikų – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursui „Tramtatulis“, dalyvauta šio konkurso atrankiniuose turuose, Panevėžio miesto ir rajono vertinimo komisijų darbe. Vasario 12 d. surengta paroda ir susitikimas su fotomenininku Juozu Valiušaičiu ir aktore Diana Anevičiūte, pristatytas prof. Liberto Klimkos ir Juozo Valiušaičio sudarytas kalendorius „Nugrimzdusis Vilnius“. Balandžio 11 d. dalyvauta Kupiškio miesto moksleiviams skirtame renginyje „Strazdelis – valnas paukštelis“. Birželio 3 d. dalyvauta Persitvarkymo sąjūdžio 20-mečiui skirtoje Visuotinėje tautinio ugdymo pamokoje. Lankytasi dienos užimtumo ir vasaros stovyklose, Jurginių, Sekminių ir Advento renginiuose Panevėžio miesto darželiuose. Bendradarbiaujant su Panevėžio kolegija ir Panevėžio miesto Švietimo skyriumi, spalio 29 d. surengta konferencija „Mokinių užimtumas Panevėžio mieste: patirtis ir problemos“, kurioje Vitalija Vasiliauskaitė perskaitė pranešimą „Kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas moksleivių tautinio ugdymo procese“. Regioninės tarybos narė Regina Lukminienė kuravo projektą „Etninis paveldas – Kėdainių krašto jaunuomenei“. Regioninės tarybos narė Vilma Mulevičiūtė organizavo etnografines ekspedicijas Ukmergės miesto mokytojams ir moksleiviams. Regioninės tarybos narė Rimutė Vitaitė, prisidėdama prie jaunimo tautinio ugdymo, birželio 14 – 15 d. surengė tradicinį, jau šeštąjį, jaunimo folkloro festivalį „Zalvynė“.

Etninės veiklos projektų ekspertavimas ir rekomendacijos

Bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms, kultūros įstaigoms padėta parengti 12 etninės kultūros projektų, kurie visi gavo dalinį finansavimą. Įvairiems etninės kultūros projektams, programoms, individualiems prašymams gauti dalinį finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo ir Kultūros ministerijos etninės kultūros ir regionų kultūros programų rėmimo parašytos 23 rekomendacijos:

1. Katinų bendruomenės šventė „Saula nusilaide“ (Katinų bendruomenė, 11. 26).

2. Edukacinė programa „Kelionė laiku“ (Panevėžio kraštotyros muziejus, 11. 12).

3. Projektas „Etnologui Jonui Baliui – 100 metų“ (Kupiškio kultūros centras, 11. 07).

4. Projektas „Nibragalio kaimo etninis paveldas“ (Nevėžio bendruomenė, 11. 12).

5. Mokslinė konferencija „Iš Panevėžio praeities: prie Lietuvos Tūkstantmečio slenksčio“ (Panevėžio kraštotyros muziejus, 11. 26).

6. Projektas „Renginių ciklas „Gabrielės namų šviesa“ Puziniškio dvare“ (Asociacija „Bitės namai“, 11.11).

7. Projektas „G. Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraščio“ leidyba“ (Asociacija „Bitės namai“, 11. 27).

8. Projektas „Trakiškio bendruomenės etninio paveldo puoselėjimas ir sklaida“ (Trakiškio bendruomenės namai, 11.13);

9. Projektas „Vaikų Sekminės“ (Smilgių kultūros centras, 12.03);

10. Kompaktinės plokštelės „Nibragalio kaimo dainos“ parengimas (Miežiškių kultūros centras, Nevėžio bendruomenė,12.05);

11. „Šiaurės Lietuvos kanklių muzikos šventė“ (Krekenavos kultūros centras, 12.02);

12. Seminarų ciklas „Panevėžio apskrities folkloro kolektyvų ugdymas“ (Panevėžio kraštotyros muziejus, 12.08);

13. Respublikinė duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“ (Miežiškių kultūros centras, Nevėžio bendruomenė, 12.05);

14. Panevėžio apskrities folkloro ir liaudiškos muzikos šventė „Sueisim, sustosim, dainuosim“ (Panevėžio etninės kultūros skyrius, 12.08);

15. Folkloro kolektyvo „Jorija“ kompaktinės plokštelės išleidimas (Kėdainių kultūros centras, 12.02);

16. Folkloro kolektyvo „Lokauša“ kompaktinės plokštelės išleidimas (Krekenavos kultūros centras, 12.04);

17. Edukacinis projektas „Margučių raštai prabyla“ (Panevėžio kraštotyros muziejus, 12.05);

18. Projektas „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių fiksavimas Kėdainių rajone“ (Kėdainių krašto muziejus, 12.02);

19. Katalogo, skirto G. Petkevičaitei-Bitei, leidyba (Panevėžio kraštotyros muziejus, 12. 02);

20. Projektas „Etninių edukacinių renginių ciklas“ (Tiltagalių kultūros centras, 12. 05).

21. Restauratoriui Stanislovui Grubliauskui profesinei kvalifikacijai kelti (Panevėžio mokslo ir studijų rėmimo fondas, 03.19).

22. Projektas „Senolių kanklės“ (Panevėžio kultūros centras „Linelis“, 02.07).

23. Projektas „Laiko žingsniai“ (Panevėžio bendruomenių rūmai, 02.07).

Aukštaitijos etninio savitumo išsaugojimas

Rūpestis aukštaitiško tapatumo puoselėjimu – kasdieninis visų Regioninės tarybos narių darbas. Rugsėjo 22 d. inicijuotas Baltų vienybės dienos paminėjimas. Buvo išsiųstas kreipimasis į regiono savivaldybes su prašymu tą dieną iškelti Aukštaitijos regiono vėliavą. Ypač gražų renginį Baltų vienybės dienai surengė Kupiškio etnografijos muziejus ir Kultūros centras, pasikviesdamas svečius iš Latvijos ir visų Lietuvos etnografinių regionų. Kovo 14 d. vykta į Kupiškį, kovo 28 d. – į Rokiškį, į tradicinės kasmetinės tautodailininkų darbų parodos vertinimą ir aptarimą, darbų į Panevėžio regiono parodą atrinkimą. Balandžio 11 d. dalyvauta ataskaitinės Panevėžio regiono tautodailininkų parodos atidaryme. Puoselėjant regiono tapatybę liepos 5 d. Kupiškio kultūros centras surengė tarptautinę konferenciją „Lino kelias per Europą“, kurioje aktyviai dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos nariai Libertas Klimka, Irena Seliukaitė, Liudvika Trasykytė. Regiono tarybos nariai prisidėjo prie konferencijos organizavimo (Violeta Aleknienė), rezoliucijų parengimo (Vitalija Vasiliauskaitė), Liudvika Trasykytė skaitė pranešimą „Lininkystės ir audimo tradicijos Aukštaitijoje šiandien“. Liepos 5 d. dalyvauta Panevėžio apskrities meno šventėje Pasvalyje, vertinti regiono folkloro kolektyvų pasirodymai. Liepos 10 d. dalyvauta Upytės eksperimentinio ūkio surengtame seminare „Pluoštiniai augalai Lietuvoje: tradicijos, technologijos ir naujovės“; su mokslininkais, Žemės ūkio ministerijos darbuotojais kalbėta apie tradicinės linininkystės išsaugojimo galimybes. Rugsėjo 6 d. kartu su Panevėžio kraštotyros muziejumi padėta parengti ir įgyvendinti projektą „Linas ir vilna aukštaičio ūkyje“. Regioninės tarybos narė Nida Lungienė ketvirtą kartą Salų dvare (Rokiškio r.) rengė langinių tapymo plenerą. Šiemet pleneras buvo skirtas ir švilpynių gamybai, plenere dalyvavo menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Liepos 15 d. lankytasi šiame plenere, aptarti dailininkų darbai, pristatyti Etninės kultūros globos tarybos leidiniai apie tradicinę kaimo architektūrą, dekoratyvias gyvenamojo namo detales. Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. kartu su Labanoro, Sirvėtos, Gražutės regioninių parkų darbuotojais surengtos dvi ekspedicijos po Rytų Aukštaitijos kaimus, fiksuojant etninę architektūrą, tradicinius darželius, kryždirbystės paminklus. Parengta medžiaga leidiniui „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“. Regioninės tarybos narys Algis Svidinskas rugsėjo mėn. surengė jau antrąjį respublikinį tarmiškos kūrybos konkursą, prie kurio organizavimo prisidėjo ir kiti Regioninės tarybos nariai. Spalio 24 d. dalyvauta Kupiškio etnografijos muziejaus surengtoje konferencijoje „Seserų Stefanijos, Mikalinos, Elvyros Glemžaičių palikimas Lietuvoje“ ir liaudies tekstilės bei aukštaičių tautinio kostiumo parodoje „Pravėrus seserų Glemžaičių skrynią“, kalbėta apie tradicines šeimos vertybes. Spalio 25 d. Anykščiuose vyko tradicinis Utenos apskrities liaudiškos muzikos (romansų) festivalis „Aukštaitijos žiedynai“. Gruodžio 3 d. dalyvauta kalbininko ir tautotyrininko Petro Būtėno premijos įteikime (Lietuvių kalbos institute). Premija buvo įteikta panevėžietei Birutei Goberienei ir kalbininkui Aldonui Pupkiui už atsiminimų knygą apie Panevėžio krašto kalbininką Juozą Balčikonį. Gruodžio mėnesį dalyvauta adventinėse vakaronėse, skaitytos paskaitos „Paslaptingas ir viltingas Adventas“, „Senieji Advento papročiai ir jų prasmė“, „Atbėga elnias devyniaragis“, „Aukštaitiškų Kūčių belaukiant“, „Kūčios – susitaikymo ir darnos šventė“.

Bendradarbiauta su nevyriausybinėmis organizacijomis. Balandžio 14 d. dalyvauta Lietuvos Kultūros fondo, Vydūno, N. Rericho, „Ethos“ draugijų rengtoje tarptautinėje konferencijoje „Kultūra po Aukštaitijos dangumi“, Vitalija Vasiliauskaitė perskaitė pranešimą „Visuomeninių kultūros organizacijų indėlis į regiono kultūrą: siekiai, realybė, problemos“. Konferenciją inicijavo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas. Aktyviai bendradarbiauta su sambūriu „Rytų aukštaičiai“. Praėjusiais metais Algio Svidinsko suburtas sambūris galėtų tapti Regioninės tarybos atskiru subregionu. Akivaizdžiai matyti, kad Regioninės tarybos pagalba ryškiau juntama Panevėžio apskrityje – ten, kur aktyviau veikia Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui. Labai svarbu, kad naujasis sambūris aktyvintų Rytų Aukštaitiją. Aktyviai buvo bendradarbiauta su asociacija „Bitės namai“ (dėl G. Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus), Panevėžio žygeivių klubu (rengtas Baltų vienybės dienos renginys ant Čičinsko kalno Upytėje), Panevėžio miesto bendruomene „Senamiestietis“ (konsultacijos dėl bendrų projektų), Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriumi, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriumi.

Etninės veiklos skatinimas bendruomenėse

Skatinant bendruomenių stiprinimą etnokultūriniu pagrindu, kaimų bendruomenėms padėta parengti etninės kultūros veiklos projektus: Trakiškio kaimo bendruomenei - leidinys apie krašto kulinarijos paveldą „Trakiškio vaišės“, Katinų bendruomenei - šventę „Saula nusilaide“, „Nevėžio“ bendruomenei - aprašą apie Nibragalio kaimo dainininkes Nematerialaus kultūros paveldo sąvadui. Dalyvauta kaimo bendruomenių šventėse ir etninę kultūrą populiarinančiuose renginiuose: Trijų Karalių šventėje (Paįstrio bendruomenė), liaudiškų romansų šventėje (Valakėlių k. bendruomenė), respublikinėje moterų armonikininkių šventėje „Petronės armonika“ (Miežiškių bendruomenė), kulinarijos paveldo šventėje „Oi, skanios bobutės vaišės“ (Trakiškio k. bendruomenė), duonos šventėje (Nibragalio k. bendruomenė), šventėje „Saula nusilaide“ (Katinų k. bendruomenė). Tarpininkaujant Regioninės tarybos pirmininkei Liudvikai Trasykytei, gautos lėšos Antašavos (Kupiškio r.) bendruomenės namams iš privatininkų išpirkti ir amatų centrui juose įrengti.

Etninės kultūros sklaida regione

2008 m. pradėta bendradarbiauti su leidiniu „Lietuvos švyturys“, kuriame talpinti Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės tekstai apie aukštaičių tradicinius pasninko valgius, advento papročius. Nuolat bendradarbiauta su regionine Aukštaitijos televizija, kuri parengė trumpas laidas prieš kiekvieną kalendorinę šventę, duoti interviu PanTV apie Velykų, Vėlinių, Kūčių papročius. LNK televizija paruošė reportažą apie Joninių šventę ant Burvelių alkakalnio. Vitalija Vasiliauskaitė davė interviu laikraščiui „Sekundė“ apie rudens lygiadienį („Bobų vasara rudenį“), apie Vėlinių papročius Aukštaitijoje („Vėlinės – gyvųjų ir mirusiųjų šventė“), regiono laikraščiui „Panevėžio rytas“ apie kulinarijos paveldą („Senolių valgiai – palaima gomuriui“), žiniatinkliams Delfi ir AINA apie Kalėdų šventės komercializaciją. Labai aktyviai žiniasklaidoje bendradarbiavo regioninės tarybos narys Jonas Vaiškūnas: „Šventieji medžiai“ („Baltijos miškai ir mediena“, 2008 m. gruodis), „Kai kalbėjo medžiai („Baltijos miškai ir mediena“, 2008 m. liepa), „Svetimžodžiai“ („Vydija“, 2008 m. sausis; Delfi, 2008 01 18), „Tarp gegužės žvaigždžių sužibs ir Merkurijus“ („Nalšios žinios“, 2008 05 06), „Kai žvaigždininkai buvo karaliais“ (Delfi, 2008 01 06), „Lietuvos įvaizdis – ar drąsa neįklimps prisitaikėliškume?“ (Delfi, 2008 02 27), „Kur dingo kario dvasia?“ (Delfi, 2008 04 07), „Kai pražysta paparčio žiedas“ (Delfi, 2008 06 23), „Apie paparčio žiedą“ (Delfi, 2008 06 25), „Baltų vienybė“ (Delfi, 2008 09 22), „Etnokosmologija sieks priartinti mus prie Visatos“ (Delfi, 2008 10 11), „Vėl Vėlinės“ (Delfi, 2008 11 02). „Žinių radijuje“ duoti interviu apie Jonines (2008 06 20) ir apie tautinę kultūrą 2008 09 24).

Stiprinant regiono tapatumo išsaugojimo politiką, buvome suplanavę surengti susitikimą su LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Kaimo reikalų komitetų nariais, rinktais Aukštaitijos regione. Bendrauta su atskirais LR Seimo nariais: Juliumi Dautartu, Gintaru Šileikiu, Viktoru Rinkevičiumi, Skirmantu Pabedinsku, Antanu Matulu įvairiausių etninių renginių regione metu, bet susitikimas LR Seime nebuvo surengtas.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui

Vitalija Vasiliauskaitė

DZŪKIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2008 METŲ VEIKLOS ataskaita

Užtikrinant etninės kultūros valstybinę globą Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba) 2008 metais tęsė Dzūkijos regiono etninės kultūros strategijos ruošimą, siekė glaudesnio bendradarbiavimo su regiono bendruomenėmis, skatino etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą bei sukauptų vertybių saugojimą ir panaudojimą, regiono vietovių savitumo puoselėjimą.

Regioninės tarybos posėdžiai

2008 m. įvyko trys Regioninės tarybos posėdžiai ir trys renginiai, suorganizuoti tarybos iniciatyva. Kaip ir ankstesniais metais, Regioninės tarybos posėdžiai buvo organizuojami skirtingose regiono vietose. Posėdžiuose dalyvavo kviestiniai svečiai − atsakingi savivaldos darbuotojai, etninės kultūros specialistai, bendruomenių atstovai ir kt.

Kovo 18 d. vyko Regioninės tarybos posėdis LR Seime kartu su Dzūkų bičiulių grupe. Buvo aptarta Dzūkijos regiono etninės kultūros strategija, jos kryptys ir finansavimo galimybės. Tikimasi, kad Dzūkijos regiono etninės kultūros strategija toliau bus svarstoma su naujos kadencijos Seimo nariais. Regionui išlieka aktualūs tokie strateginiai klausimai kaip Dainavos (Dzūkijos) krašto istorijos parengimas, III-ojo Dzūkų kongreso organizavimas, šiuolaikinio informacinio leidinio apie Dzūkiją išleidimas, Alytaus amatų centro įkūrimas ir kt.

Gegužės 31 d. vyko tarptautinis seminaras „Ąžuolas Lietuvoje ir Europoje“. Šį renginį organizavo ne tik Dzūkijos ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos, bet ir Marijampolės apskrities viršininko administracija, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno draugija ir J. Basanavičiaus sodyba−muziejus. Tai užtikrino renginiui didesnį dėmesį ir paramą.

Birželio 12 d. vyko Regioninės tarybos posėdis Elektrėnų savivaldybėje. Kartu su savivaldybės atstovais aptartos etninės kultūros tradicijų tęstinumo švietimo įstaigose galimybės ir problemos. Po posėdžio aplankyta Literatūros muziejus ir Kietaviškių mokykla.

Spalio 2 d. Regioninės tarybos pirmininko Vygando Čapliko iniciatyva kartu su Dzūkijos nacionaliniu parku suorganizuotas dailininkės Gražinos Didelytės 70-mečio minėjimas Marcinkonių lankytojų centre. Buvo pristatyta dailininkės kūrybos paroda, išryškinanti Dzūkijos krašto tradicijas ir grožį. Parodyti du video filmai („Dailininkė Gražina Didelytė“, „Sudie“) apie dailininkės Gražinos Didelytės gyvenimą ir kūrybą, taip pat pristatyta knyga „Gražina Didelytė mūsų atminty“.

Lapkričio 24 d. vyko Regioninės tarybos posėdis kartu su Alytaus rajono savivaldybės atstovais, kuriame buvo aptartas pasiruošimas Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui. Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas ir kiti savivaldybės tarnautojai buvo supažindinti su Regioninės tarybos ruošiama Dzūkijos regiono kultūros politikos strategija. Aptartos galimybės organizuoti bendrus Regioninės tarybos ir Alytaus rajono savivaldybės renginius Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Diskutuotos galimybės skatinti tradicinių amatų puoselėtojus.

Lapkričio 25 d. Alytaus apskrities viršininko administracijoje suorganizuotas Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva išleisto leidinio „Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra“ pristatymas regiono savivaldybių atstovams, architektams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Renginio dalyviai buvo supažindinti su šio leidinio tikslais ir rengimo ypatumais. Architektė dr. Aistė Andriušytė supažindino su leidinio struktūra ir medžiagos rinkimo metodika, apibūdino leidinyje publikuojamą medžiagą, informacijos šaltinius ir nusakė pateikiamos informacijos reikalingumą ir panaudojimo galimybes. Taip pat išdėstė savo viltis, kad šis leidinys padės ir paskatins regiono gyventojus labiau saugoti nykstantį medinės architektūros paveldą.

2008 metų etninės kultūros plėtros prioritetų įgyvendinimas Dzūkijos regione

1. Bendruomenių etninės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.

Siekiant aktyviau įtraukti regiono bendruomenes į aktyvią kultūrinę veiklą Regioninės tarybos posėdžiai ir toliau buvo organizuojami skirtingose vietose. Esminis pokytis buvo tai, kad Regioninės tarybos posėdžiai vyko dalyvaujant savivaldybių merams ar jų atstovams. Tokiu būdu Regioninės tarybos veiklos prioritetai ir tikslai buvo pristatyti ne tik už etninės kultūros puoselėjimą atsakingiems darbuotojams, bet ir sprendimus priimantiems asmenims. Tokie Regioninės tarybos posėdžiai vyko Elektrėnų ir Alytaus rajono savivaldybėse.

Posėdžio, kuris buvo organizuotas kartu su LR Seimo Dzūkų bičiulių grupe, vienas iš tikslų buvo aptarti konkrečias priemones, kaip galima padėti bendruomenėms aktyviau dalyvauti tęsiant ir puoselėjant etnokultūrines tradicijas. Dzūkijos regiono strateginėje veiklos programoje numatyti punktai, kuriems reikalingas ir aukštesnio lygio pareigūnų dėmesys. Stiprinant regiono įvaizdį ir savitumą svarstyta III-ojo Dzūkų kongreso organizavimo galimybės. Taip pat aptartas Dainavos akademijos steigimas, Dainavos krašto istorijos parengimas ir kiti regionui aktualūs klausimai. Padedant LR Seimo Dzūkų bičiulių grupės pirmininkui Kęstučiui Daukšiui tikimasi baigti formuoti Dzūkijos (Dainavos) strateginę kultūros plėtros programą ir pradėtus darbus tęsti šios kadencijos Seime.

Stiprinant regioninį bendradarbiavimą ir siekiant geriau suprasti bei įvertinti regionų savitumus, įvyko bendras Dzūkijos ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninių etninės kultūros globos tarybų organizuotas tarptautinis seminaras „Pirmas pokalbis apie Europos ąžuolus“ Ožkabaliuose. Tarptautiniam seminarui talkino aktyvus informacinis žurnalas „Baltijos miškai ir mediena“, kuris net per keturis numerius (balandžio, gegužės, birželio, liepos) spausdino seminaro medžiagą, kuri labai įdomi ir vertinga. Kaip antai, prof. Wolfgang Althof iš Rostoko straipsnis pateikia įdomią medžiagą apie ąžuolus Vokietijos Mecklenburgo - Pomeranijos regione, dr. Bernd Heim - Tiuringijos regione. Atvykusi politologe Erna Tietz iš Šveicarijos Ciūricho regiono, pasakojo apie ąžuolų atkūrimą šios šalies kraštovaizdyje. Visa tai labai aktualu, nes ąžuolai - svarbi regioninio, ne tik gamtinio, bet ir etnokultūrinio bei mitologinio tapatumo dalis. Bet svarbiausia, jungiantis su įvairiomis giminingomis organizacijomis, galima sėkmingai išeiti į tarptautinį – regioninį bendradarbiavimą.

Tai naujas Regioninių tarybų veiklos bruožas. Tikslinga ateityje rengti ne tik bendrus renginius, bet būtų galima surengti bent po vieną metuose bendrą kaimyninių regionų Tarybų posėdį.

Aktyviai bendradarbiauta su regiono vietinėmis bendruomenėmis. Aptarti galimi bendri darbai su Lietuvos Totorių Raižių bendruomene, pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį bei 2010 m. minint Žalgirio mūšio metines. Svarstyta galimybė Raižiuose atidaryti totorių buities daiktų ir kultūros ekspoziciją.

2. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose.

Įgyvendinant šį tikslą etnologės Onutės Šakienės iniciatyva buvo organizuotas Regioninės tarybos posėdis Elektrėnų savivaldybėje. Regioninės tarybos nariai buvo supažindinti su veikla etninės kultūros srityje. Palyginti jaunoje savivaldybėje ir dar neturinčioje etninės kultūros puoselėjimo tradicijų, vyksta gerai ir tikslingai organizuota veikla. Tradicijų tęstinumo garantas yra aktyvus darbas švietimo įstaigose. Pažymėtina Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus stipri edukacinė veikla. Gerai prižiūrimi ir tikslingai naudojami muziejaus eksponatai. Ekspozicija nuolat papildoma rengiant moksleivių etnografines ekspedicijas. Įsteigtas muziejininkės-etnologės etatas. Labai gerai įrengtas Literatūros ir meno muziejus, kuris ir toliau plečia savo veiklą. Nuoširdus dėmesys istorijai ir etninei kultūrai nepalieka abejingų šių įstaigų lankytojų. Savivaldybės biblioteka nemažai dėmesio skiria ne vien tik informacijos kaupimui, bet ir sklaidai.

Pažymėtina, kad regionų paribio teritorijose yra tam tikrų neaiškumų apsisprendžiant kuriam regionui save priskirti. Gerinant informacijos prieinamumą reikalinga vieninga regioninė elektroninė informacinė sklaidos sistema.

Regioninės tarybos nario Vytuolio Valūno iniciatyva daugiau dėmesio skiriama etninės kultūros puoselėjimui Alytaus miesto švietimo įstaigose. Regioninės tarybos nario užimamos atsakingos pareigos Alytaus miesto savivaldybėje ir aktyvi veikla Regioninėje taryboje duoda gerų rezultatų. Siekiant užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo ir tradicijų tęstinumą, reikia dirbti ne tik suplanuotus darbus, bet ir apie nuveiktus darbus rinkti informaciją, ją sisteminti ir skleisti. Tai galėtų būti pavyzdys kitoms regiono savivaldybėms.

Informaciją apie krašto tradicijas, padavimus ir legendas galima skleisti pasitelkus ir profesionalius menininkus. Kaip pavyzdį, galima pateikti Regioninės tarybos organizuotą renginį, minint Gražinos Didelytės 70-metį. Dailininkės kūryboje išskirtinis dėmesys skiriamas vaizduojant ir garsinant Dainavos kaštą. Norint, kad jos kūrybinis palikimas atliktų aktyvų vaidmenį puoselėjant krašto kultūrą, reikia skirti daugiau dėmesio jo viešinimui.

Reprezentuojant regionus ir populiarinant regiono etninę kultūrą reikia daugiau dėmesio skirti ir šiuolaikiniams menininkams, kurių kūryboje dominuoja charakteringi krašto kultūrai ar kraštovaizdžiui motyvai.

3. Tradicinių amatų ir verslų gaivinimas ir plėtra

Svarbus vaidmuo puoselėjant tradicinius amatus tenka muziejams. Muziejai, kurie vykdo aktyvią edukacinę programą ir suderina surinktų vertybių eksponavimą su mokymo reikmėmis, sulaukia kur kas daugiau lankytojų. Tuo įsitikino Regioninės tarybos nariai po posėdžio Elektrėnuose, aplankę Kietaviškių mokyklos etnografinį muziejų ir susipažinę su veiklos programa.

Besiruošiant minėti Lietuvos tūkstantmetį didelis dėmesys skirtas bendradarbiavimui su regiono savivaldybėmis, aptariant tradicinių amatų pristatymo galimybes. Planuojama Dauguose organizuoti amatininkų dirbinių ir amatų demonstravimo mugę, kurioje atskiros seniūnijos galėtų demonstruoti tam tikro šimtmečio amatus ir tradicijas.

4. Etninės kultūros pristatymas visuomenei (svarba kuriant Lietuvos įvaizdį).

Vykdydama šią veiklą Regioninės tarybos nariai siekė aktyviau skleisti informaciją apie regiono etninę kultūrą. Pažymėtina Regioninės tarybos narės Alinos Listopadskienės iniciatyva, kuri pažintinėse ekskursijose daug dėmesio skyrė tradiciniam kraštovaizdžiui, senųjų kaimų apžvalgai ir tradicinei medinei skulptūrai.

Bendradarbiaujant su regiono savivaldybėmis pasiekta tam tikrų rezultatų: Alytaus rajono savivaldybės Lietuvos tūkstantmečio programos planuose atsirado Tūkstantmečio ąžuolynas, tradicinių amatų šventė ir kiti etninę kultūrą puoselėjantys renginiai.

Reikšmingas vaidmuo apžvelgiant tradicijas ir viešai pristatant regione etninę kultūrą tenka Varėnos Grybų šventei. Regioninės tarybos narė Lina Būdienė, šventės organizacinio komiteto narė, aktyviai prisidėjo ruošiant šventės pristatymą užsienio delegacijoms.

5. Etnoarchitektūros tyrinėjimas, kaimo ir miestelių etnografinių bruožų išsaugojimas.

Šiais metais šiai veiklai buvo skirtas įpatingas dėmesys. Etninės kultūros globos tarybos išleisti rekomendacinio pobūdžio leidiniai apie tradicinę kaimo architektūrą buvo labai reikalingi ir būtini, siekiant išsaugoti kaimo medinį paveldą ir pritaikyti jį nūdienos gyvenimui. Regioninės tarybos iniciatyva buvo organizuojami šių leidinių pristatymai savivaldybių darbuotojams, architektams ir kt. besidomintiems etnoarchitektūra žmonėms.

Bendrame renginyje su Suvalkijos (Sūduvos) regionine etninės kultūros globos taryba buvo pristatyti „Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra” ir „Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra” leidiniai. Renginyje dalyvavo Kauno ir Prienų rajonų architektai bei kiti besirūpinantys medinės architektūros tradicijomis ir atsakingi savivaldybių darbuotojai. Regionų paribio teritorijose daug diskutuojama apie charakteringus tradicijų bruožus. Diskusijose paminėta, kad tai rekomendacinio pobūdžio leidiniai, tik reikia leisti gyventojams rinktis išlaikant vieno ar kito regiono būdingus bruožus. Leidinys įvertintas gerai, tik daugelis apgailestavo dėl mažo tiražo.

Pastebėjimai dėl Regioninės tarybos veiklos

Išlieka aktualūs klausimai dėl neišnaudojamų galimybių turistams patraukliuose miestuose skleisti informaciją apie regioną. Tarkime, kad ir Vilniaus turizmo informacinis centras galėtų tapti aktyviu Dzūkijos regiono reklamuotoju.

Taip pat lieka neišspręsti uždaviniai ir dėl dzūkiško suvenyro. Šiuo klausimu trūksta iniciatyvos iš Tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus. Regione, apskritai, silpna šio skyriaus veikla, o tokia organizacija galėtų žymiai aktyviau prisidėti puoselėjant ir skleidžiant tradicinių amatų ir verslų tradicijas.

Pastebimas regione trūkumas renginių, formuojančių tradicijas ir pristatančių kūrėjus bei jų pasiekimus.

Taip pat pasiliko ir praeitų metų Regioninės tarybos darbo organizacinės problemos: posėdžių metu sunku surinkti kvorumą reikalingiems sprendimams priimti. Reikia rasti priemones, kurios galėtų skatinti Regioninės tarybos narių aktyvumą. Tikslinga būtų, kad Tarybos nariai globotų kokią nors jiems priskirtą sritį.

Reikia siekti geresnio bendradarbiavimo su savivaldybėmis. Tikslinga būtų bent kartą metuose turėti bendrą susitikimą.

Gerų atsiliepimų sulaukta apie Dzūkijos tradicinės kaimo architektūros leidinį. Reikėtų ieškoti lėšų pakartotiniam leidimui, nes yra didelis poreikis šio leidinio panaudojimui. Galbūt būtų galimybė leidinį platinti skaitmeniniu būdu: kompaktinių plokštelių ar internetinės erdvės pagalba.

Daug etninės kultūros specialistų savo veikloje naudojasi prof. Liberto Klimkos straipsniais. Gal būtų tikslinga paruošti populiarų leidinuką – straipsnių rinkinį įvairiomis temomis, lengvą skaitymui tiek etnokultūros specialistams, tiek jaunimui ir vaikams.

Reikia pagalvoti ir apie regiono sąskaitą banke, tuomet būtų galima ieškoti paramos. Dzūkijoje daug stiprių įmonių ir verslininkų.

Reikia daugiau dėmesio skirti kultūros strategijai, be jos neįmanomas geras darbo planavimas.

Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

Vygandas Čaplikas

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas Dzūkijos regionui

Arvydas Švirmickas

MAŽOSIOS LIETUVOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba), vykdydama 2008 metų veiklos planą, daugiausia dėmesio skyrė šiems prioritetams: Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros sklaidai regione ir Lietuvoje; vaikų bei jaunimo tautinės savimonės ir regiono pažinimo ugdymui; tradicinės regiono architektūros bei regioninio kraštovaizdžio išsaugojimui; regiono etninės kultūros aktualijoms.

Regioninės tarybos posėdžiai

2008 metais įvyko trys Regioninės tarybos posėdžiai ir vienas pasitarimas.

Kovo 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre vyko posėdis, kuriame buvo aptarti 2008 metų veiklos prioritetai.

Posėdyje numatytas Regioninės tarybos 2008 metų veiklos planas ir priemonės jam įvykdyti.

Iškeltas klausimas dėl bendradarbiavimo ir ryšių palaikymo su Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenėmis. Tarybos narys Alvydas Dumbliauskas siūlė organizuoti susitikimą su Lietuvos konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė Arvydu Juozaičiu. Narūnas Lendraitis ir Eleonora Jonušienė informavo, kad Neringos savivaldybė kultūrinius mainus vykdo su Zelenogradsko savivaldybe. Kultūros darbuotojams suteiktos nemokamos vizos. Su nerimu kalbėta apie Nidos etnografinių kapinių likimą. Šios kapinės pripažintos riboto laidojimo kapinėmis, tačiau paminklai statomi dabar mirusiems yra kaip svetimkūnis. Rimantas Sliužinskas siūlė išanalizuoti šią problemą ir surengti išvažiuojamąjį seminarą dėl senųjų kapinaičių išsaugojimo ir fiksavimo.

Gegužės 22 d. vyko pasitarimas tema „Klaipėdos krašto nematerialaus paveldo panaudojimas tradicinėse regiono šventėse ir folkloro festivaliuose“. Aptartos tradicijų sklaidos problemos regione rengiamose Joninių, kitose folkloro šventėse bei tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Nijolė Sliužinskienė supažindino su Joninių organizavimo problemomis Klaipėdos mieste ant Jono kalnelio ir tradicijų panaudojimu tarptautiniame festivalyje „Parbėg laivelis“. Narūnas Lendraitis supažindino su tarptautinio festivalio „Tek saulužė ant maračių“ Nidoje programa ir Joninių tradicijų panaudojimu šioje šventėje. Regina Jokubaitytė kalbėjo apie Jonines ant Rambyno kalno. Šios šventės rengėjai apsisprendė Jonines rengti Vydūno laikmečio dvasia.

Rugsėjo 23 d. vyko posėdis, kuriame buvo aptartas Tilžės akto deklaravimo 90-mečio paminėjimo organizavimas. Tarybos nariai supažindino su renginiais, skirtais šiai datai paminėti:

Lapkričio 25 d. – spaudos konferencija regiono žiniasklaidos atstovams. Rengėjas – Regioninė taryba.

Lapkričio 25 d. – Šilutės rajono moksleivių viktorina „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“. Rengėjai – Regioninė taryba, Šilutės rajono savivaldybės švietimo skyrius.

Lapkričio 26 d. – būsimo leidinio „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“ aptarimas. Rengėjas – Šilutės kraštotyros draugija.

Lapkričio 27 d. – viktorinos „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“ dalyvių ekskursija į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir karinį Jūrų laivyną. Rengėjai – Regioninė taryba, Šilutės savivaldybės specialistė karo prievolei.

Lapkričio 28 d. – XX-oji mokslinė konferencija „Lietuvininkai ir lietuviai. Pietizmas ir tautinis sąmoningumas“. Rengėjas- Klaipėdos universitetas.

Lapkričio 28 d. – paroda „Martynui Jankui atminti“, skiriama Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms. Rengėjas- Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Lapkričio 28 d. – paroda „Hugo Šojaus dailės kūrinių kolekcija“ ir kolekcijos katalogo pristatymas. Rengėjas – Šilutės muziejus.

Lapkričio 28 d. – literatūros ir dokumentų paroda „Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena“. Rengėjas – Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka.

Lapkričio 29 d. – konferencija „Lietuvybės išsaugojimas Tilžės akto šviesoje“ Pagėgiuose. Rengėjas – Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė.

Lapkričio 30 d. – istorijos pamoka „Tilžės aktui – 90 metų“ prie paminklo, skirto Mažosios Lietuvos prisijungimui prie Didžiosios Lietuvos, Pagėgiuose. Rengėjas – Pagėgių kultūros centras.

Lapkričio 30 d. – folkloro ansamblių šventė „Marš, marš, kareivėli“. Rengėjas – Pagėgių kultūros centras.

Lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro salėje vyko iškilmingas Regioninės tarybos posėdis ir konferencija „Lietuvininkai ir lietuviai“, skirta Tilžės akto deklaravimo 90-mečiui.

Valstybinių programų įgyvendinimas

Šiuo metu, kai masinės informavimo priemonės propaguoja užsienio ir lietuvių menkavertę populiariąją kultūrą, yra ypač aktualu išsaugoti tautos tapatumą. Tautos išlikimas, jos tęstinumas grindžiamas naujos kartos tautinės savimonės ugdymu, kuris turi užimti deramą vietą šalia pilietinio ugdymo. Kokie mes atrodysime margaspalvėje ateities Europos tautų pynėje, daug priklausys nuo to, kaip sukauptomis tautos kultūrinėmis vertybėmis dalinsimės su jaunąja karta.

Regioninė taryba, vykdydama Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, inicijavo ir rėmė mokyklų bendruomenių kuriamus ir įgyvendinamus pilietinio bei tautinio ugdymo projektus, aktyviai bendradarbiavo su regiono savivaldybių švietimo skyriais bei mokyklomis.

Regioninė taryba kartu su Šilutės savivaldybės švietimo skyriumi tęsė 2005 m. pradėtą projektą „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“. Renginys buvo skirtas Tilžės akto deklaravimo 90-mečiui paminėti. Dėl lėšų stygiaus 2008 m. viktorina vyko tik Šilutės rajone. Viktorinoje dalyvavo Kintų vidurinės, Vydūno gimnazijos, Juknaičių pagrindinės ir Saugų pagrindinės mokyklų moksleiviai. Renginys vyko Šilutės savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje lapkričio 25 d. Renginyje dalyvavo Šilutės savivaldybės meras Virgilijus Pozingis. Projektas „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“ skatina jaunimą domėtis etninėmis krašto tradicijomis, istorija, papročiais, tarme, tradiciniais amatais ir kulinariniu paveldu. Visi viktorinos dalyviai lapkričio 27 d. turėjo galimybę aplankyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejų Klaipėdoje ir Lietuvos karinį jūrų laivyną.

Regioninė taryba rėmė mokyklų etninę veiklą. Šilutės Pamario pagrindinė mokykla ištisus metus vykdė projektą „Fotografija mena vakarykščią dieną“. 2008 m. birželio 2 d. vyko baigiamoji konferencija, kurios metu mokyklos moksleiviai pristatė Šilutės krašto senąją architektūrą. Šilutės rajono Juknaičių pagrindinė mokykla – vienintelė rajone, įgyvendinanti etninę programą.

Regioninės tarybos nariai dalyvavo vykdant kultūros ir švietimo įstaigų organizuotas edukacines programas. Pirmą kartą Šilutės rajone birželio 25-27 d. Katyčių miestelyje vyko vaikų ir jaunimo liaudies amatų stovykla, kurią organizavo Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centras. Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras sausio – birželio mėn. vykdė edukacinę programą „Zuikių mokyklėlė“. Programa skirta ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, kurie žaisdami susipažino su liaudies dailės, amatų, kalendorinių švenčių tradicijomis, gimtinės istorija. Edukacines programas apie Klaipėdos miesto ir krašto istoriją, tradicijas ir papročius ištisus metus organizuoja Klaipėdos Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos etnokultūros centras.

Mažosios Lietuvos regiono lietuvininkams ypač buvo artima giedojimo tradicija. Regioninė taryba pritarė Šilutės mokytojos metodininkės Linos Lekšienės iniciatyvai antrus metus (gruodžio 5 d.) organizuoti vaikų ir jaunimo sakralinių giesmių šventę „Teskamba giesmė“. Seniausioje Lietuvos liuteronų bažnyčioje (kertinis bažnyčios akmuo padėtas 1419 m.) Rusnėje birželio 7 d. vyko tradicinė giesmių šventė. Giesmėmis pagarbinti Dievą susirinko vieno tikėjimo broliai ir seserys iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Šilutės.

Siekiant perteikti gyvąją liaudies kūrybą vaikams ir jaunimui, Šilutės rajono Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centras gruodžio 5 d. šeštą kartą organizavo regioninį liaudies kūrybos perteikimo konkursą „Vario varteliai“. Nugalėtojai buvo atrinkti į respublikinį 2009 metų vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos perteikimo konkursą „Tramtatulis“ Kaune.

Regioninio savitumo puoselėjimas ir etninės kultūros sklaida

Etninės kultūros globos tarybos ir Regioninės tarybos iniciatyva architektas Martynas Purvinas parengė Mažosios Lietuvos tradicinės kaimo architektūros rekomendacijas apie regionui būdingus pastatus ir jų puošybos elementus.

Regioninė taryba pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyvai iki 2010 m. rekonstruoti Drevernoje gyvenusio Kuršių marių laivų statytojo Jono Gižo (1867-1940 m.) sodybą, kurią planuojama pritaikyti kultūros reikmėms. Tikimasi, jog atgaivinus sodybą vietos bendruomenė galės sėkmingai puoselėti Drevernos kaimo tradicijas, atgaivinti žvejų amatus, senuosius papročius. Taip pat bus rekonstruota Agluonėnų etnografinė sodyba, kurioje jau 25 metus gyvuoja klojimo teatras ir įsteigtas Gargždų krašto muziejaus filialas.

Regioninės tarybos nariai aktyviai dalyvavo konferencijose ir seminaruose.

Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė, Regioninės tarybos narė Regina Meškauskienė ir Šilutės muziejaus istorikas Darius Barasa dalyvavo tarptautiniame seminare Lenkijoje „Dvarai Baltijos jūros regione: jų paveldas ir ateitis tarp Vyslos ir Nemuno“. Seminaro dalyvių pranešimuose atsispindėjo Rytų Prūsijos dvarų architektūrinė raida iki Antrojo pasaulinio karo. Regina Meškauskienė seminaro dalyviams pristatė Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje esančius dvarus, priminė jų istoriją. Šis pranešimas – tai dokumentai, kraštotyrinė medžiaga, skirta būsimai knygai, kurią planuoja išleisti Šilutės kraštotyrininkai. Istorikas Darius Barasa seminaro dalyviams pristatė Hugo Šojaus dvaro istoriją ir jo ateities planus.

Regioninė taryba kartu su Žemaitijos regionine taryba spalio 3 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje organizavo konferenciją „Esminiai Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai“. Pranešimuose buvo gvildenamos Klaipėdos krašto ir Žemaitijos dvarų praeities tyrimo tapatumo problemos. Pranešimus skaitė Martynas Purvinas (Kauno Technologijos universitetas, „Klaipėdos krašto dvarų ir jų sodybų raidos bruožai XII a.- 1944 m.“), Dainius Elertas (Lietuvos Jūrų muziejus, „Klaipėdos valsčiaus dvarai XVI a. I pusėje“), Darius Barasa (Šilutės krašto muziejus, „Dvarų atgaivinimas Klaipėdos krašte: Šilutės Hugo Šojaus dvaro pavyzdys“), Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas, „Tarnybininkai XVI a. bajoro dvaro socialinėje struktūroje“), Jolanta Skurdauskienė (Žemaičių dailės muziejus, „Dvaro sąvokos problema dabartinėje lietuviškoje istoriografijoje“), Dalė Puodžiukienė (Lietuvos architektūros ir statybos institutas, „Medinė dvarų sodybų architektūra“), Edmundas Mickūnas (Žemaitijos nacionalinis parkas, „Montvydiškių dvarelio Šarnelėje istorijos bruožai“), Algirdas Girininkas (Klaipėdos universitetas, „Dvarininkijos grįžimas prie lietuviškų šaknų XX a. pradžioje“), Vacys Vaivada (Klaipėdos universitetas, „Juzefas Perkovskis – „paslėpto grožio...“ ieškojimai Džiuginėnuose“).

Lapkričio 25 d. Regioninės tarybos ir Klaipėdos apskrities kultūros meno tarybos iniciatyva Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre buvo surengta spaudos konferencija „Ar Tilžės aktas tebėra svarbus Lietuvai?“ Konferencijoje dalyvavo Regioninės tarybos nariai Alvydas Dumbliauskas, Aksavera Mikšienė, Rimantas Sliužinskas, Elena Matulionienė, Valerija Jankūnaitė, Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos universiteto bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikai ir filologai Vygandas Vareikis, Dalia Pakalniškienė, Arūnas Baublys, Zita Genienė, Jonas Genys, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, apskrities žiniasklaida („Klaipėda“, “Vakarų ekspresas“, radijo stotis „Laluna“ ir kt.). Istorikas Vygandas Vareikis perskaitė pranešimą „Ar aktualus Tilžės aktas šiandien?“ Buvo pristatyti regiono renginiai, skirti Tilžės akto 90-mečiui paminėti.

Lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre vyko iškilmingas Regioninės tarybos posėdis ir XX-oji mokslinė konferencija „Lietuvininkai ir lietuviai“. Ši Klaipėdos universiteto organizuota konferencija skirta Tilžės akto 90-mečiui paminėti. Pranešimus skaitė Arūnas Baublys (Klaipėdos universitetas, „Mažosios Lietuvos dvasinio gyvenimo fenomenas – pietizmas ir surinkimininkai“), Daiva Kšanienė (Klaipėdos universitetas, „Evangeliškųjų surinkimų giedojimai“), Gražina Kadžytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, „Religiniai vaizdiniai tautosakos tekstuose – tikybos ir tautiškumo sąsajos“), Arūnė Arbušauskaitė (Klaipėdos universitetas, „Pietizmo įtaka socialiniam lietuvininkų gyvenimui“), Rimantas Sliužinskas (Klaipėdos universitetas, „Pietizmo įtaka liaudinės kilmės melodikos raidai Klaipėdos krašto liuteroniškose giesmėse), Remigijus Šemeklis (Klaipėdos universitetas, „Klaipėdos krašto lietuvininkų pietizmas“), Martynas Kukulskis (Poznanės universitetas) ir Žavinta Sidabraitė (Klaipėdos universitetas, „Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro knygos Poznanės universitete“), Vidmantas Mačiulskis (Klaipėdos universitetas, „Lietuvininkų šokis prof. J. Lingio archyve“), Arvydas Piepalius (Klaipėdos universitetas, „Jurgio Gerulio biografijos 1933 – 1945 m. dokumentavimo klausimas“), Marijus Šidlauskas (Klaipėdos universitetas, „Kultūrų ir ideologijų sankryžos J. Zembrickio ir A. Bitenso knygoje Šilokarčemos apskrities istorija“), Aušra Kavaliauskienė (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, „Baltų meno atspindžiai lietuvininkų buities bei kulto reikmenų ir aprangos detalių puošyboje“).

Lapkričio 29 d. Pagėgiuose A. Mackaus gimnazijoje konferenciją „Lietuvybės išsaugojimas Tilžės akto šviesoje“ organizavo VšĮ „Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė“. Pranešimus skaitė Algirdas Matulevičius (Lietuvos mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Tilžės aktas“), Vaclovas Bagdonavičius (Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institutas, „M. Jankaus ir Vydūno kultūrinis bendradarbiavimas“), Algaudė Bukontienė (Uljanovo vidurinė mokykla, „Kraštotyrininkui Viliui Kalvaičiui 160 m.“), Sigitas Šamborskis (VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, „Eduardui Gizevijui, pirmajam lietuvių etnografinės ikonografijos kūrėjui – 210 m.“ bei „Lietuvybės veiklos Karaliaučiaus krašte 20- metis“).

Regioninės tarybos ir Klaipėdos etnokultūros centro iniciatyva spalio 23 d. buvo organizuotas seminaras „Vaikas – tradicijos perėmėjas“ regiono mokytojams, dirbantiems su folkloro būreliais. Paskaitas skaitė Valerija Jankūnaitė („Tradicinės kalendorinės šventės ir vaikai“), Elena Matulionienė („Tautinio kostiumo elementai vaikų šventinėje aprangoje“), Rimantas Sliužinskas („Į pagalbą folkloro būreliui: etninės kultūros medžiagos šaltiniai“), Margarita Macijauskienė, Rita Šukienė („Tradiciniai rateliai, šokiai, žaidimai“).

Regioninė taryba pritarė Kintų Vydūno kultūros centro vykdomam tęstiniam projektui „Pamario krašto amatai ir tradicijos“. Lapkričio 19 d. vyko seminaras „Senoji pamario krašto virtuvė“. Parodą „Senoji pamario virtuvė“ pristatė Vydūno kultūros centro muziejininkė Reda Cirtautienė, pranešimus „Lietuvių etniniai patiekalai“ skaitė Klaipėdos turizmo mokyklos dėstytoja Vida Mališauskienė, „Rusnės senoji virtuvė, žuvies patiekalai“ pristatė Rusnės salos etnokultūros centro direktorė, Regioninės tarybos narė Birutė Servienė, ekspedicijos medžiagą „Kulinarinis paveldas Pamario krašte“ pristatė muziejininkė Reda Cirtautienė ir pateikėjai Jadvyga Lučinskienė, Erika Papievienė, Elzė Vendelienė, Zenonas Pivorius.

Rugsėjo 24 d. Pagėgių savivaldybės kaimo turizmo sodyboje (Mociškių kaime) Regioninė taryba dalyvavo Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ir Viešosios įstaigos „Menų gatvė“ organizuotuose mokymuose „Kaimo turizmo plėtra ir senieji amatai Mažojoje Lietuvoje“. Mokymai organizuoti vykdant Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtros kaimo vietovėse 2007-2013 metų programos įgyvendinimo priemonių planą. Dalyvavo Mažosios Lietuvos regiono kaimo turizmo sodybų savininkai. Paskaitas skaitė Gintautas Indriūnas (Žemės ūkio ministerija, „Kaimo turizmo veikla ir jos teisinis reguliavimas“), Regina Jokubaitytė (Etninės kultūros globos taryba, „Tradicinių amatų pritaikymas kaimo turizme Mažosios Lietuvos regione“), Audronius Skurvydas (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinis padalinys, „Kaimo turizmo plėtra Mažojoje Lietuvoje“), Dionyzas Varkalis (Restauratorių sąjunga, „Senųjų amatų ypatumai Mažojoje Lietuvoje“).

Tarybos sekretoriato specialistės Reginos Jokubaitytės iniciatyva išleistos dvi kompaktinės plokštelės, kuriose skamba Mažosios Lietuvos regiono ir Šilutės krašto folkloras: „Folkloro ansamblis Verdainė“ ir „Šilutės krašto muzikantai Petras Agintas, Juozas Urbonas, Stanislovas Gečas“. Kompaktinę plokštelę išleido ir Nidos folkloro ansamblis „Giedružė“.

Konsultacijos etninės kultūros klausimais

Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas šių renginių ir projektų organizatoriams: Pagėgių kultūros centro Plaškių kaimo šventei „Pievininkų šventė“, edukaciniam projektui „Vaikas – tradicijos ir paveldo perėmėjas“, regiono vyresniojo amžiaus žmonių tautinių šokių festivaliui „Pynimėlis“, Ž. Naumiesčio etnokultūros centro Gardame organizuojamai pavienių muzikantų ir pasakorių šventei „Sugužėkim, suskambėkim“, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektui „Knygos renginių kaleidoskopas: žmogaus ir žodžio sangrąža“, Kintų vidurinės mokyklos projektui „Pažink savo kraštą“, Kintų Vydūno kultūros centro projektui „Pamario krašto amatai ir tradicijos“, Klaipėdos rajono Agluonėnų etnografinės sodybos – muziejaus projektui „Lietuvininko kiemas“. Tarybos sekretoriato specialistė Regina Jokubaitytė dalyvavo Šilutės rajono kultūrinės veiklos projektų svarstyme. Regioninės tarybos nariai klaipėdiečiai nuolat konsultuoja regiono kultūros įstaigas, mokyklas, folkloro kolektyvus Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo, tautodailės, kalendorinių, šeimos švenčių bei papročių, tradicinių amatų, muzikinio folkloro perteikimo klausimais.

Krašto etnokultūrinių tradicijų plėtra

2008 metai buvo paskelbti iškilių krašto žmonių Martyno Jankaus (150 metų) ir Vydūno (140 metų) jubiliejiniais metais. Vienas iš Regioninės tarybos uždavinių – gerbti ir įamžinti kraštui nusipelniusius žmones ir kraštui būdingas tradicijas:

1. Pagėgių savivaldybėje surengtas renginių ciklas. Vienas iš tęstinių renginių – gegužės 15 d. Seimo rūmuose atidaryta Martynui Jankui skirta fotografijų paroda, kuri buvo eksponuojama įvairiose respublikos kultūros ir švietimo įstaigose. Parodą rengė ir pristatė Martyno Jankaus muziejus direktorė, Regioninės tarybos narė Liuda Burzdžiuvienė. Renginių ciklą tęsė Joninės (birželio 24 d.) pagal Vydūną ant Rambyno kalno ir tradicinė sueiga „Pas Martyną Jankų“ Bitėnuose (rugpjūčio 2 d.).

2. „Tautoj aš būsiu tavo kanklės...“ – taip pavadintas Vydūno 140-ųjų gimimo metinių minėjimas vyko kovo 24 d. Bitėnuose ir Kintuose. Jį bendromis jėgomis organizavo Kintų Vydūno kultūros centras, Vydūno draugija ir M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas.

3. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir klaipėdiečiai tarybos nariai kartu su Klaipėdos etnokultūros centru jau ne pirmi metai Užgavėnių dieną rengė tradicinę Šiupinio šventę. Skleisdami šią tradiciją, konsultavo miesto nevyriausybines organizacijas, kavinių savininkus, rengė jiems seminarus. Pirmą kartą Šiupinio šventę Šilutėje organizavo folkloro ansamblis „Verdainė“.

4. 2008 m. į regioną atkeliavo trys „Aukso paukštės“. Jas pelnė regiono kolektyvai: Šilutės Žibų pradinės mokyklos tautinių šokių kolektyvui „Žiburėlis“ (vadovė Regina Puodžiuvienė), Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė) ir Nidos liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“ (vadovė Rasa Norvilienė).

5. Šilutės savivaldybė turi gražią tradiciją Kovo 11-ają pagerbti rajono kultūrai labiausiai nusipelniusius žmones. Regioninė taryba pritarė, kad „Sidabrinės nendrės“ premija būtų įteikta H. Zudermano klubui už paribio kultūros puoselėjimą, kraštui svarbių asmenų įamžinimą, literatūrinės kraštotyros objektų tyrinėjimą, knygų leidybą.

6. Klaipėdos rajono savivaldybė „Metų žmogumi“ už krašto tradicijų puoselėjimą ir sklaidą nominavo Regioninės tarybos narę, Dovilų etnokultūros centro direktorę Liliją Kerpienę.

7. „Aukso vainiką“ pelnė Šilutės rajone Balčių kaime gyvenantys ir dirbantys tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai.

8. Kovo 24 d. Rusnėje vyko gilias tradicijas turinti Šaktarpio šventė. Šią šventę rusniškiai švęsdavo potvynio metu, kai salos gyventojus nuo „didžiosios“ žemės atkirsdavo vanduo. Jau penktus metus šią šventę inicijuoja bendruomenė „Rusnės sala“.

9. Rugpjūčio mėn. Rusnėje vyko Laivininkų šventė, Kintuose – Marių šventė, Drevernoje – žvejo šventė „Ant marių kraštelio...“, kuriose prisimenamos senosios žvejiškos tradicijos, laivininkystė ir amatai.

10. Regiono Joninių tradicijos buvo tęsiamos ir gaivinamos Klaipėdos Joninių šventėje, Neringos folkloro festivalyje „Tek saulužė ant maračių“, bei vydūniška dvasia rengiamose Joninėse ant Rambyno kalno.

11. Klaipėdoje Regioninės tarybos narių Valerijos Jankūnaitės ir Nijolės Sliužinskienės iniciatyva sėkmingai buvo gaivinama Klaipėdos jomarkų tradicija. Organizuoti jomarkai – tradicinių amatų šventės.

12. Klaipėdos etnokultūros centras ir Regioninės tarybos nariai liepos 8-13 d. Klaipėdoje organizavo tarptautinį folkloro festivalį „Parbėg laivelis“ ir konsultavo Liudviko Rėzos užrašytų dainų šventės „Pūsk vėjuži“ Juodkrantėje rengėjus.

13. Liepos 19 d. Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras organizavo folkloro ir tradicinių amatų šventę „Užaugau Lietuvoj“.

14. Rugpjūčio 30 d. Klaipėdos rajono Agluonėnų etnografinėje sodyboje paminėtas Klojimo teatro 25-metis. Dalyvavo regiono folkloro ansambliai, amatininkai. Šventėje buvo pristatytas XIX a. lietuvininkų gyvenimo būdas, veikė fotografijų paroda „Klaipėdos rajono lietuvininkų portretai“.

15. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras 2008 m. tęsė šviečiamųjų renginių ciklą „Savitas Klaipėdos kraštas“, kviesdamas klaipėdiečius į seminarus, pokalbius, naujų knygų pristatymus.

16. Vasario 20 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės“. Fotografijose įamžintas nūdienos žmonių gyvenimas potvynio metu.

17. Gruodžio pabaigoje Šilutės kraštotyros draugijos ir Regioninės tarybos narių Reginoa Meškauskienės ir Jūratės Pancerovos iniciatyva buvo išleista į lietuvių kalbą išversta Johano Zembrickio ir Artūro Bitenso knyga „Šilokarčemos apskrities istorija“. Šią knygą iš vokiečių kalbos išvertė Šilutės garbės pilietis Jonas Jonaitis.

Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Nijolė Sliužinskienė

Etninės kultūros globos tarybos specialistė Mažosios Lietuvos regionui Regina Jokubaitytė

SUVALKIJOS (SŪDUVOS) REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba) pagrindinį dėmesį skyrė etninės kultūros, laiduojančios regiono savitumo išsaugojimą, tautinio tapatumo ir savimonės stiprinimui, tradicinių amatų gaivinimui ir plėtrai, etninės kultūros ir tradicinės architektūros rekomendacijų pristatymui Sūduvos etnografiniame regione.

Regioninės tarybos posėdžiai

2008 metais surengti keturi Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai:

Vasario 26 d. vykusiame posėdyje patvirtintas Regioninės tarybos 2008 metų veiklos planas. Svarstytas klausimas dėl teorinio ir praktinio seminaro folkloro ansamblių vadovams bei teorinio seminaro „Lietuviškas suvenyras“ Zanavykų krašto pedagogams, kultūros specialistams ir tautodailininkams organizavimo.

Birželio 25 d. Zyplių dvare (Šakių raj.) surengtas bendras Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos ir Marijampolės apskrities kultūros ir meno tarybos posėdis, kuriame aptarta galimybė glaudžiau bendradarbiauti puoselėjant etninę kultūrą regione, pasidalinta informacija apie Marijampolės apskrities Regiono kultūros plėtros programas ir savivaldybių finansuojamus etninės kultūros projektus. Posėdyje pristatytas Etninės kultūros globos tarybos parengtas rekomendacinio pobūdžio leidinys „Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra“.

Rugsėjo 24 d. Prienų krašto muziejuje surengtame posėdyje apžvelgta trijų ketvirčių Regioninės tarybos veikla, pristatyta Tautinio paveldo produktų sertifikavimo tvarka. Regioninės tarybos nariams pristatyta Prienų krašto muziejaus parengta mokomoji programa „Duonos kelias iki stalo“. Prienų, Birštono ir Nemuno kilpų regioninio parko architektams ir kultūros specialistams pristatyti leidiniai „Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra“ ir „Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra“.

Baigiamajame posėdyje, vykusiame gruodžio 4 d., pirmininkė Danguolė Micutienė apibendrino Regioninės tarybos 2008 m. veiklos rezultatus. Diskutuota dėl numatomos vykdyti administracinės Lietuvos apskričių reformos ir jos galimų padarinių etninės kultūros raidai. Aptarti 2009 m. numatomi Regioninės tarybos veiklos prioritetai. Tarybos nariai paraginti teikti pasiūlymus 2009 m. veiklos planui.

Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas

bei tautinės savimonės puoselėjimas

Regioninė taryba, vadovaudamasi 2008 metų veiklos plano strateginėmis veiklos kryptimis ir uždaviniais, atliko eksperto, konsultanto ir patarėjo vaidmenį Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame regione. Teikė konsultacijas krašto amatininkams, tautodailininkams, kultūros darbuotojams, pedagogams tradicinių amatų ir tautodailės klausimais, rengė konsultacijas etnografinio krašto tautinio kostiumo kūrėjams ir folkloro kolektyvams, konsultavo folkloro kolektyvų narius ir vadovus etninės kultūros muzikinės raiškos ir repertuaro klausimais.

Siekdami palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias liaudies dailės tradicijas regione bei aktyvindami Sūduvos krašto menininkus dalyvauti šalies tradicinių amatų gaivinimo ir tautodailės kūrybiniuose procesuose, Regioninės tarybos nariai ir Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas Sūduvos regionui Valentinas Jazerskas rengė diskusijas ir konsultacijas tradicinių amatų vystymo regione temomis.

Regioninės tarybos nariai, pasitelkdami savivaldybių kultūros ir muziejų specialistus, prisidėjo rinkdami ir analizuodami etnografinę medžiagą, fiksavo išlikusius ir nykstančius tradicinius amatus, rengė leidinius.

Sausio mėnesį Suvalkijos (Sūduvos) regioniniame kultūros centre pristatytas Vilkaviškio krašto muziejaus specialistės, Regioninės tarybos narės Aušros Mickevičienės parengtas leidinys „Vilkaviškio krašto kryžiai ir kryždirbiai“. Vasario 12 d. pristatytas Marijampolės kraštotyros muziejaus parengtas leidinys „Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra“.

Lapkričio 12 d. tradicinių amatų seminare pristatytas Regioninės tarybos narių Astos Jankeliūnienės ir Rasos Januškienės parengtas leidinys „Kalvarijos krašto senieji amatai: račiai, rimoriai, kalviai“. Projektas pradėtas vykdyti 2007 metais: suburta 17 žmonių darbo grupė rinko medžiagą apie Kalvarijos krašto amatininkus: račius, rimorius, kalvius. Surinkti amatų aprašymai, prisiminimai apie amatininkus ir jų darbą, sudarytas Kalvarijos krašto amatininkų (susijusių su arkliais) vardinis sąrašas. 2008 m. Kalvarijos savivaldybės Viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius įgyvendino projektą „Etninės kultūros sklaida Kalvarijos krašto bibliotekose“. Įgyvendinant projektą buvo surengta 14 renginių vaikams ir jaunimui etninės kultūros temomis: pasakojamosios tautosakos vakarai „Liaudies pasaka iš pasakorės lūpų“; senųjų fotografijų paroda “Iš mano senelių ir prosenelių gyvenimo“; medžio drožinėjimo pamokėlės „Prakalbink medį“; popietės-diskusijos „Mano šeimos papročiai“; medžio drožėjų pleneras „Medžio drožiny –pasakos dvasia“ ir kt. Užbaigiant šiuos projektus organizavo konferenciją „Etninės kultūros sklaida bibliotekose“. Jos metu apžvelgti įgyvendinti projektai, aptarti ateinančių metų etninės kultūros sklaidos planai.

Regioninė taryba, tęsdama etninės kultūros sklaidos programą bei bendradarbiaudama su krašto savivaldybių kultūros ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pasitelkdama etninės kultūros specialistus, inicijavo, organizavo ir rengė teorinius praktinius seminarus, plenerus ir konsultacijas.

Vasario 15 d. Jono Basanavičiaus sodyboje-muziejuje surengtas renginys krašto moksleiviams ir kultūros specialistams „Čia stovėjo atgimimo vygė“. Pranešimus skaitė Jono Basanavičiaus premijos laureatai: prof. Libertas Klimka, Irena Seliukaitė, koncertavo Daiva ir Evaldas Vyčinai.

Įsimintina visa Jono Basanavičiaus sodybos-muziejaus darbuotojų parengta kultūrinė, edukacinė veikla: surengta keturiolika parodų, organizuota Užgavėnių šventė, kurioje dalyvavo Kauno, Ukmergės, Vilniaus ir Bartninkų Jono Basanavičiaus vardo mokyklų moksleiviai – persirengėliai, parengta edukacinė programa „Šv. Velykų belaukiant“, supažindinanti su senaisiais Velykų laukimo papročiais, velykaičių marginimo tradicijomis. Organizuoti du festivaliai: Suvalkijos (Sūduvos) regiono vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ ir mėgėjų teatro festivalis „Atžalynas“.

Kovo 12 d. drauge su Šakių r. Kultūros skyriumi Zyplų dvare surengta metodinė paroda ir seminaras Zanavykų krašto pedagogams, kultūros specialistams ir tautodailininkams „Lietuviškas suvenyras“. Pranešimus skaitė dr. Asta Venskienė, Regioninės tarybos narė Asta Vandytė ir Valentinas Jazerskas.

Regioninė taryba, bendradarbiaudama su Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centru bei Lietuvos liaudies kultūros centru, tęsdama 2006 m. pradėtą vykdyti programą „Išsaugokim Sūduvos krašto etninį paveldą“, kovo 18 d. surengė ketvirtąjį teorinį-praktinį seminarą „Vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai: patirtis, problemos ir perspektyvos“, skirtą Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio krašto etnokultūros specialistams, kultūros vadybininkams, regiono folklorinių ansamblių dalyviams ir vadovams. Seminare pranešimus („Suvalkijos dainuojamosios tradicijos specifika, repertuaras, atlikimo būdai (teorinė paskaita ir praktinis užsiėmimas)“ ir „Choreografinio folkloro specifika regionuose. Suvalkijos šokių, ratelių bei žaidimų mokymas“) skaitė Lietuvos liaudies kultūros centro Folkloro poskyrio specialistės Loreta Sungailienė ir Audronė Vakarinienė.

Kovo 27 d. surengtas seminaras Zyplių galerijos penkmečio veiklai aptarti, pristatyta Šakių krašto tautodailininkų paroda.

Balandžio 28 d. Marijampolės kultūros centre surengtas teorinis seminaras Marijampolės savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų dailės ir technologijų mokytojams „Lietuviškas suvenyras“.

Gegužės 9 d. Zanavykų krašto muziejaus surengta amatų diena, riešinių paroda ir teorinis praktinis riešinių mezgimo seminaras (vedė Asta Vandytė).

Gegužės 31 d. bendradarbiaujant su Etninės kultūros globos taryba Marijampolės apskrities viršininko administracija surengtas seminaras „Europos ąžuolai ir ąžuolynai“ Jono Basanavičiaus muziejuje-sodyboje Ožkabaliuose. Seminare pranešimus skaitė Vygandas Čaplikas, Šarūnas Laužadis, Vitalius Stepulis, Evaldas Vylius Navys ir kt.

Liepos 3 d. Zyplių dvare surengtas tradicinės puodininkystės seminaras (dr. Asta Venskienė, Genovatė Jacėnaitė ir Vytautas Patamsis), liepos 29 d. - kryždirbystės seminaras (dr. Jolanta Zabulytė), seminaras tapytojams (Jonas Rudzinskas) krašto amatininkams, pedagogams ir tautodailininkams.

Regioninės tarybos narės, Vilkaviškio Kultūros centro etnografės Nijolės Skinkienės iniciatyva treti metai Jono Basanavičiaus sodyboje-muziejuje surengtas Marijampolės apskrities drožėjų pleneras ,,Ožkabalių išdaigos“. Plenere sukurtos ir, papildant ankstesnių metų plenerų kolekciją, pastatytos trys funkcionalios rekreacinės paskirties medžio skulptūros. Ketvirti metai Vilkaviškio kultūros centre Nijolės Skinkienės vykdomas tęstinis projektas „Mažoji audimo artelė“. Vaizdo priemonėmis nuolat fiksuojami Mažosios Audimo artelės sukurti tautiniai rūbai, jų dalys, medžiaga apibendrinama ir naudojama informacijos sklaidai. 2008-siais išausti ir pasiūti tautiniai kostiumai Patašinės folkloro ansambliui „Vabališkė“, Šakių kultūros centro ansambliui „Šakija“, Sintautų „Santakai“. Mažosios audimo artelės programą papildė edukacinė programa vaikams ir jaunimui „Ausk sesele drobeles“, kuri supažindina su visa audinio technologija nuo siūlų verpimo iki audinių ir juostų audimo. Antri metai Vilkaviškio kultūros centre veikia Jaunųjų drožėjų studija, kurioje vaikus moko tautodailininkas Jonas Zubavičius. Pasisekimo sulaukė folkloro ansamblio „Sūduviai“ parengta ir keliskart parodyta edukacinė advento programa „Saulė eina ratu“, supažindinanti su advento papročiais, burtais, žaidimais ir tradiciniais valgiais.

Regioninės tarybos narės Rimos Gagienės iniciatyva ir pastangomis įgyvendinta daugelis etninės kultūros projektų ir renginių Vištyčio regioniniame parke. Prieš dešimt metų suburtas Vištyčio regioninio parko folkloro ansamblis „Šilojai“ visus šiuos metus puoselėja Suvalkijos krašto tradicijas, dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Baltica-2008. Liepos 26 d. dalyvavo Dzūkijos nacionaliniame parke Marcinkonyse folkloro šventėje „Subatos vakarėly“. Rugpjūčio 23 d. ansamblis „Šilojai“ savo krašto dainas, šokius, kulinarinį paveldą pristatė Lenkijoje, Vyžiniuose vykusioje folkloro kolektyvų šventėje. Gegužes mėn. Vištyčio regioninio parko folkloro ansamblis „Šilojai“ surengė romansų popietę „Tarp žydinčių alyvų“.

Rugpjūčio 9 d. regioninio parko direkcija pakvietė visus į subuvimą „Vienos dienos kaimiško gyvenimo ypatumai“. Sukviesti visi šio krašto gyventojai, folkloro kolektyvai iš Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos draugėn autentiškoje suvalkietiškoje sodyboje su išlikusiais drėbtinio molio pastatais, kurių šeimininkai dar saugo senovinius darbo įrankius.

Siekiant puoselėti Sūduvos krašto tradicinius amatus ir išsaugoti regione tautodailės tradicijas, Regioninės tarybos nariai ir ekspertai rengė diskusijas, aptarimus ir konsultacijas Prienų, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Šakių parodų organizatoriams ir dalyviams, skatinat etnografinio krašto savivaldybes ir kūrybines organizacijas palaikyti tradicines ir rengti temines krašto etninę kultūrą reprezentuojančias tautodailės ir tradicinių amatų parodas. Antri metai respublikinis baigiamasis „Aukso vainiko“ turas surengtas Sūduvos krašte. Sausio 6 d. respublikinio tautodailės konkurso laureatai vainikuoti Zyplių dvare, Lukšiuose. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai aktyviai dalyvavo rengiant ketvirtus metus Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamas šalies konkursines liaudies meistrų tautodailės parodas, geriausių liaudies meistrų „Aukso vainiko“ nominacijoms už vaizdinę, taikomąją liaudies dailę ir kryždirbystę laimėti atrankines parodas savivaldybėse, regionines - Birštone ir Vilkaviškyje.

Daug dėmesio buvo skiriama krašto etninės kultūros ir tautodailės tradicijų tęstinumo išsaugojimui bei pristatymui visuomenei, koordinuojant bendradarbiavimą tarp krašto muziejų buvo rengiamos tikslinės, metodinės tautodailės parodos. Suvalkijos (Sūduvos) regioniniame kultūros centre, Zanavykų, Prienų krašto ir Lietuvos liaudies buities muziejuose surengtos šiuolaikinės kryždirbystės parodos (Lietuvos liaudies kultūros centro parengta fotografijų kolekcija). Jono Basanavičiaus muziejuje-sodyboje surengtos Užgavėnių kaukių, lovatiesių, kraitinių skrynių, medžio ir akmens skulptūros, puodininkystės, prieverpsčių, margučių parodos. Paežerių dvare Suvalkijos (Sūduvos) regioniniame kultūros centre ir Zyplių dvare surengtos ir pristatytos Elenos Kniukštaitės tapybos, Aukso vainiko konkursinė Marijampolės apskrities tautodailės parodos. Kauno tautinės kultūros centre Antaninos Didžgalvienės juostų, Elenos Kniukštaitės tapybos, Kauno krašto tautodailininkų peizažo parodos.

Stasio Ugensko iniciatyva Kauno rajone, Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje suorganizuota integruota pamoka „Jurginių papročiai Lietuvoje“, kuri buvo demonstruojama per Lietuvos televiziją. Dalyvauta Lietuvos liaudies kultūros centro vykdytoje apžiūroje konkurse „Tradicija šiandien“ . Lapkričio mėn. Jonučių vidurinėje mokykloje surengta integruota pamoka „Javapjūtės papročiai Lietuvoje - rugeli namo“.

Glaudžiai bendradarbiauta su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko valsčiaus administracija ir lietuvių namais; sausio 13 d. Kauno r. Piliuonos tapytojų studijos kūrybos paroda pristatyta „Lietuvių namuose“, kovo 9 d. atidaryta Vytauto Jaručio autorinė „Kalviškosios kryždirbystės“ paroda Vygrių vienuolyne, liepos 9 d. Punsko lietuvių bendruomenei pristatytas architektūros rekomendacinis leidinys „Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra“, rekomenduoti ir deleguoti tautodailininkai ir amatininkai jubiliejinei Žolinių šventei Punske. Gruodžio mėn. Regioninės tarybos narys Romualdas Povilaitis surengė išvyką į Seinus, Suvalkus, Punską, kurioje dalyvavo Etninės kultūros draugijos Kauno padalinio nariai ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Kaimo kultūros instituto darbuotojai. Susitikime su Lenkijos Etninės kultūros draugijos vadovais aptartos bendradarbiavimo galimybės ir perspektyvos.

Valstybinių programų įgyvendinimas

Regioninė taryba, remdamasi Etninės kultūros plėtros valstybine programa, glaudžiai bendradarbiavo su krašto kultūros ir švietimo institucijomis ir organizacijomis siekdama aktyvinti etninės kultūros plėtrą regione.

Regioninės tarybos narė Aurelija Papievienė ir Šakių r. savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius, pagal parengtą Etninės kultūros plėtros programą, organizavo ir koordinavo etninės kultūros veiklą, dalinai finansavo reikšmingus projektus: tradicinių amatų dienas „Varpo“ vidurinėje mokykloje ir Zanavykų krašto muziejuje, tautodailės plenerą „Zyplių žiogai“, edukacinę Zanavykų krašto muziejaus programą „Duona mūsų papročiuose“, folkloro konkursus ir šventes: kaimo kapelų šventę „Pašešupių armonika” Patašinės laisvalaikio salėje, vaikų ir jaunimo folkloro šventę „Čir vir vir pavasaris” Jablonskynėje per Sekmines; rengė metodinius seminarus ir tarptautinio projekto „Kaimas kaimui“ konferenciją. Šakių savivaldybės sprendimu 2008 metais buvo skirta lėšų Zyplių dvaro puodžių dirbtuvių įrangai įsigyti.

Regioninės tarybos narė Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Anelė Razmislavičienė drauge su muziejaus dailininke Ernesta Juodsnukyte inicijavo, parengė ir įgyvendino ilgalaikes etninės kultūros gyvosios sklaidos programas: „Duonos kelias iki stalo“, „Lino kelias iki staklių“, užsakomas programas „Krašto buitis ir tautodailė“, „Kalendorinės šventės. Prasmė, papročiai ir tradicijos“ ir kt. Populiariausia ir 2008 m. išliko mokomoji programa „Duonos kelias iki stalo“. Šią mokomąją programą jau galima laikyti regionine, joje dalyvavo ne tik Kauno, bet ir kaimyninių Marijampolės, Alytaus apskričių moksleiviai ir pedagogai, svečiai iš Lenkijos, Estijos ir Latvijos. Mokslo metų pradžioje, pedagogų pageidavimu, Anelė Razmislavičienė drauge su Prienų rajono Švietimo centru parengė programą - paskaitų ir seminarų ciklą - „Etninės kultūros vertybės. Ugdymo turinio kaitos galimybės“. Ekspertų komisija programą aprobavo, seminaruose jau apsilankė Prienų rajono, Birštono miesto, Kėdainių ir Jurbarko rajonų pedagogai, tarptautinio projekto dalyviai iš Anglijos, Belgijos, Slovakijos, Portugalijos, Vokietijos, Rumunijos ir kt. šalių. Tradicinių amatų sklaidai padeda ir muziejuje dirbančios juostų audėjos Marijos Šniokienės mokomoji programa „Auskit, vykit mano rankos“ bei etnografė Rita Balsevičiūtė, pristatanti Stakliškių krašto žolininkystės tradicijas, kaupianti ir fiksuojanti etnografinę medžiagą.

Reikšmingi Marijampolės kultūros centro etninės kultūros specialistės ir Regioninės tarybos narės Onutės Birutės Surdokienės iniciatyva bendradarbiaujant su savivaldybės organizacijomis ir bendruomenėmis įgyvendinti projektai. Populiarėja ir kasmet pritraukia vis daugiau moksleivių rengiama Užgavėnių šventė. Treti metai Kultūros centre surengtas Vaikų ir jaunimo folkloro festivalis inicijuotas Sūduvos vid. mokyklos kolektyvo „Klevelis“ vadovės. Parengta ir išleista 17 dainų kompaktinė plokštelė „Dainos iš Sūduvos“. Populiarėja jau trečius metus kaimo bendruomenės Dielinės kaime rengiama „Duonos šventė“, „Kirvakalnio“ festivalis, pristatantis ir populiarinantis senuosius amatus. Kultūros centre ketvirti metai rengiami Advento vakarai.

Įgyvendinant Marijampolės apskrities 2008 metų Kultūros plėtros programos projektus, skatinančius Marijampolės regiono etninės kultūros paveldo puoselėjimą ir sklaidą, buvo finansuoti 15 Sūduvos regiono etninės kultūros išsaugojimui svarbių projektų: Patašinės jaunimo organizacija „Nova“ projektas „Stovykla jauniesiems kanklininkams-3“; Šakių tautodailininkų bendrija „Dailius“ projektas „Zyplių dvaro tradicinių amatų plėtros, etninės kultūros sklaidos ir parodų programa“ Jono Basanavičiaus sodybos-muziejaus projektas regiono vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“, Vilkaviškio krašto muziejaus projektas „Senosios suvalkiečių (Sūduvių) sodybos. Jų istorinė išliekamoji vertė ir pritaikymas dabarčiai“, Marijampolės kraštotyros muziejaus projektas „Suvalkiečių prijuosčių raštai“, asociacijos Zanavykų seimelis projektas „Šakių krašto kultūros paveldas“, Gelgaudiškio kultūros centro surengtas krašto armonikierių konkursas „Gelgaudiškio armonika 2008“ ir kt.

Krašto visuomenei pristatytas Etninės kultūros globos tarybos išleistas rekomendacinis leidinys „Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra“: Regioninės tarybos nariams - birželio 25 d. Zyplių dvare, liepos 9 d. - Lenkijos lietuvių bendruomenei Punske, rugsėjo 24 d. - Kauno ir Prienų rajonų, Nemuno kilpų regioninio parko ir Birštono savivaldybės architektams ir specialistams.

Buvo leidžiamas krašto etnokultūros žurnalas „Suvalkija“, rengiami straipsniai regioninei spaudai, rengiamos regioninės televizijos laidos, pristatančios krašto kūrėjus, etnokultūros renginius.

Regioninės tarybos nariai teikė siūlymus rengiamoms Tautinio paveldo produktų sertifikavimo taisyklėms ir įgyvendinimo tvarkai, dalyvavo Tautinio paveldo produktų konferencijoje „Litexpo“ Vilniuje ir seminare Lietuvos žemės ūkio universitete Kaune.

Ekspertinės išvados etninės kultūros globos klausimais

Regioninės tarybos nariai lapkričio ir gruodžio mėnesiais intensyviai bendravo su etnografinio krašto organizacijomis ir įstaigomis, teikiančiomis etninės kultūros projektus LR Kultūros ministerijos fondams ir programoms, teikė konsultacijas, rengė rekomendacijas dėl projektų finansavimo. Parengta 16 projektų vertinimų, rekomenduota finansuoti aktualiausius etnografinio krašto etninės kultūros plėtros ir sklaidos projektus.

Daug dėmesio buvo skiriama konsultacijoms leidžiant etnokultūrinius leidinius, rengiant tradicinių amatų pristatymus, šventes, kuriose buvo skleidžiamas krašto folkloras, papročiai ir tradicijos.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Danguolė Micutienė

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui

Valentinas Jazerskas

ŽEMAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba, ŽREKGT) savo veiklai vykdyti buvo išsikėlusi šiuos prioritetus:

7. Etninės kultūros pamokų plėtra bendrojo lavinimo mokykloje.

8. Tradicinės architektūros puoselėjimas.

9. Tradicinių amatų ir mažosios architektūros išlikimo ir atsinaujinimo globa.

10. Sakytinio ir dainuojamojo paveldo sklaidos galimybių taikymas mokykloje.

Regioninės tarybos posėdžiai

2008 metais įvyko keturi ŽREKGT posėdžiai:

Vasario 8 d. posėdis vyko Tauragės r. savivaldybės kultūros centre. Buvo svarstoma Regioninės tarybos 2007 m. veiklos ataskaita bei priimti pasiūlymai 2008 m. veiklos planui. Posėdžio metu patvirtinti 2008 metų ŽREKGT prioritetai. Išklausytas Lijanos Kiltinavičienės, Tauragės r. savivaldybės kultūros centro vedėjo pavaduotojos, pranešimas apie ekspedicijų metu surinktą unikalią medžiagą, įgyvendinant projektą „Aš atidarysiu dainų skrynelę“. Apie etninės kultūros veiklą Tauragės rajone kalbėjo Tauragės kultūros centro vedėjas Petras Jokubauskas.

Nutarta:

1. 2008 m. balandžio mėnesį surengti susitikimą su Žemaitijos regiono savivaldybių vadovais dėl galimybės savivaldybėse įsteigti etnokultūros specialistų etatus.

2. Į susitikimą pakviesti Etninės kultūros globos tarybos pirmininką Libertą Klimką ir Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėją Ireną Seliukaitę.

Balandžio 11 d. vyko išplėstinis Etninės kultūros globos tarybos (toliau - EKGT) ir ŽREKGT posėdis Telšių rajono savivaldybėje. Posėdyje dalyvavo Plungės ir Telšių rajonų, Rietavo savivaldybių merai bei septyniolika atstovų iš kitų Žemaitijos regiono savivaldybių. Buvo svarstyta etninės kultūros specialistų veiklos būtinybė savivaldos institucijose. Kalbėta apie Tautinio paveldo produktų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3043) iškeltus uždavinius, apie svarbą saugoti per šimtmečius sukauptą tautinį paveldą. Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė apžvelgė kiekvienos Žemaitijos regiono savivaldybės praėjusių metų etnokultūrinę veiklą, pabrėžė, kad kiekvienas rajono savivaldybės Kultūros skyrius turi turėti etninės kultūros specialistą.

Nutarta:

1. Bendromis pastangomis siekti, kad savivaldybėse dirbtų etatiniai etninės kultūros specialistai.

2. Įpareigoti Regioninę tarybą siekti, kad prie savivaldybių Kultūros skyrių būtų įkurtos Etninės kultūros koordinacinės tarybos.

3. Kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl parengto Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projekto įteisinimo.

Lapkričio 6 d. vyko bendras EKGT ir ŽREKGT posėdis Raseinių rajono savivaldybės Kultūros centre. Kultūros centro direktorius Alfredas Brauklys pasidalino mintimis apie etninės kultūros plėtros vystymo problemas Žemaitijos regione, pabrėždamas pagrindinę problemą - etninės kultūros specialisto etato trūkumas daugelyje Žemaitijos regiono kultūros bei švietimo įstaigų. Jis pastebėjo, kad per mažai dėmesio skiriama tradiciniam teatrui, daug rūpesčių kelia ir gyvosios tradicijos perdavimas vaikams ir jaunimui, nes ne visada pateikiamas gyvas pavyzdys. Vacys Vaivada kalbėjo apie būtinybę spręsti etninės kultūros specialistų ir amatų verslo klausimus savivaldybėse, nes taip būtų lengviau į veiklą įtraukti vienkiemių, nedidelių dvarų kultūros puoselėtojus. Jo nuomone, paieškos, kaip sujungti etninę kultūrą ir verslą, yra labai svarbios, todėl jis siūlė surengti atskirą diskusiją šia tema. Statybų ir architektų etnokultūrinį specializavimą taip pat pataria perpinti su verslo terpe. Vacys Vaivada pasiūlė tautodailės finansinę situaciją pagerinti aktyviau rengiant tautodailės muges. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad etninės kultūros reprezentacijai svarbiau yra profesionalų lygmuo, tačiau siekiant, kad tradicija būtų gyva, reikalingas saviveiklinis lygmuo, kurio dėka atsirastų ir specialistų. Etninės kultūros specialistas reikalingas bendram koordinavimui ir tarpininkavimui tarp valdžios ir etnokultūrininkų. Dabar šias funkcijas neretai atlieka kultūros centrų vedėjai. Jis pritarė Alfredo Brauklio išsakytai minčiai, kad mokyklose reikalingas privalomas etninės kultūros dalykas. Libertas Klimka reziumavo, kad etninės kultūros specialistas, rajono etninės kultūros plėtros programa ir visuomeninė koordinacinė taryba būtų kiekvieno rajono etninės kultūros branduolys, kuris yra būtinas tam, kad būtų vykdoma Etninės kultūros plėtros valstybinė programa. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad Raseinius gali globoti Kauno ir Klaipėdos universitetai, ypač jų rengiami etnokultūros specialistai. Libertas Klimka priminė ir šimtametę lėlių teatro tradiciją, gyvavusią Nemakščiuose, Viduklėje, kur bažnyčioje buvo su lėlėmis vaidinamos misterijos. Jis ragino atgaivinti šią tradiciją.

Posėdyje buvo pristatytas EKGT leidinys „Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra“. Jį apibūdino architektas Jurgis Bomblauskas, vienas iš pagrindinių leidinio kūrėjų. Jis teigė pastebėjęs, kaip keičiasi žmonių požiūris - Žemaitijoje yra susidomėjimas etnine architektūra, todėl leidinys labai svarbus ir reikalingas.

Nutarta:

1. ŽREKG taryba įsipareigojo regiono savivaldybėms parengti raštą dėl etninės kultūros specialisto etato reikalingumo rajone. Raštą parengti atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktus pasiūlymus.

2. Surengti diskusiją, skirtą aptarti, kaip etninę kultūrą sujungti su verslu.

3. Siekti savo regione, kad tikslingai būtų panaudotos etninei kultūrai skirtos lėšos, kad būtų rašomi reikalingi ir kokybiški projektai.

4. Kultūros ministerijai siunčiamose užpildytose anketose etnokultūriniams duomenims rinkti nurodyti ir iškilusias problemas bei teikti savo siūlymus, kas pirmiausiai turėtų būti sprendžiama, kokie dideli darbai turėtų būti įtraukti į naujojo etapo etninės kultūros valstybinę programą.

5. Įpareigoti ŽREKGT 2008 m. gruodžio pradžioje organizuoti susitikimą su Žemaitijos regiono savivaldybių etninės kultūros specialistais (o tais atvejais, kai jo nėra – su asmenimis, įgaliotais koordinuoti etninę kultūrą), skirtą parengti Žemaitijos regiono etnokultūrinės veiklos planą 2009 metams.

Gruodžio 18 d. posėdis vyko Žemaičių muziejuje „Alka“. Posėdyje buvo svarstyti Regioninės tarybos 2008 metų įsipareigojimai. Vacys Vaivada informavo apie gruodžio 11 d. įvykusį susitikimą su Žemaitijos regiono etninės kultūros specialistais, apie susitikime iškeltas problemas, suformuotus problemų sprendimus.

Nutarta:

1. Nusiųsti kreipimąsi į EKGT dėl planų reorganizuoti apskritis į regionus.

2. Pateikti Tarybos narės Dalios Činkienės, Kretingos r. savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistės etninei kultūrai, parengtą informaciją šiomis temomis: „Kulinarinis paveldas Darbėnų kaime ir jo apylinkėse“, „Užgavėnės Grūšlaukėje“, „Kūlupėnų ir aplinkinių kaimų mažoji architektūra“ leidiniui „Etninė kultūra”.

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas

Matydami, kad skubotas apskričių reorganizavimo į regionus projektas atneš valstybei nepataisomą žalą, 2008 m. lapkričio 24 d. išsiuntėme kreipimąsi EKGT dėl planų reorganizuoti apskritis į regionus. Keičiantis Respublikos Vyriausybės atstovų nuomonei šis raštas buvo sustabdytas. Vykdydami 2008 m. gruodžio 18 d. įvykusio ŽEKGT posėdžio nutarimą 2008 m. gruodžio 19 d. išsiuntėme pataisytą kreipimąsi, prašydami pritarti išsakytai nuomonei. Taip pat prašėme šį kreipimąsi išplatinti visoms būtinoms Lietuvos Respublikos valdžios ir Vyriausybės struktūroms bei Etninės kultūros globos tarybos padaliniams. Pagrindines kreipimosi nuostatas atspindi jame išsakyti reikalavimai:

1. Leisti Etninės kultūros globos tarybai bei jos padaliniams, visuomeninėms organizacijoms, savivaldybėms, etnologams, istorikams ir kitiems reikalingiems specialistams ne tik susipažinti su rengiamu apskričių reformos projektu (ar projektais), siūlomų sprendinių kriterijais, paviešinti darbo grupių sudėtis, bet ir sudaryti galimybę dalyvauti šio visai Lietuvai svarbaus projekto rengime.

2. Regionų formavimo reformą vykdyti tik išanalizavus galimus poveikius istorijos, etnokultūros paveldo raidai, galimybėms užtikrinti sėkmingą Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo įgyvendinimą, neišvengiamiems pokyčiams pilietinės sąmonės ugdymui.

3. Detalizuojant apskričių reformą, kreipti dėmesį į tai, kad ekonominiai valstybės interesai būtų maksimaliai priartinti prie istorinių, etnokultūrinių regionų išsaugojimo ir puoselėjimo poreikių.

4. Permąstyti ir išspręsti optimalų regioninės savivaldos funkcionavimą regione, o ne siekti jos „koegzistavimo“ su didžiųjų miestų savivaldos institucijomis”.

2008 m. balandžio 11 d. įvykusiame ŽEKGT susitikime su Žemaitijos regiono apskričių administracijų atstovais, rajonų savivaldybių merais, Kultūros skyrių vedėjais, kuriame dalyvavo EKGT pirmininkas prof. Libertas Klimka ir Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad siekiant įgyvendinti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, paremtą Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, rajonų savivaldų struktūroje turėtų būti etninės kultūros specialistas. Šiai nuostatai pritarė visų savivaldybių atstovai ir nebuvo pareikšta atskirų pastabų. Vykdydama šio bei 2008 m. lapkričio 6 d. įvykusio ŽEKGT posėdžio nutarimus, ŽEKGT 2008 m. gruodžio 11 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Posėdžių salėje suorganizavo susitikimą su Žemaitijos regiono etninės kultūros specialistais. Į susitikimą atvyko 17 narių iš Telšių r., Šiaulių r., Šiaulių m., Tauragės r., Klaipėdos r., Mažeikių m., Šilalės r., Palangos m., Kelmės r. savivaldybių. (Jurbarko ir Kretingos rajonų savivaldybių etnokultūros specialistės į susitikimą neatvyko dėl pateisinamos priežasties). Iš posėdyje dalyvavusių specialistų penki dirba rajonų savivaldybėse, keturi - rajonų savivaldybių kultūros centruose. Posėdžio metu nustatyta, kad blogiausia padėtis yra Akmenės, Tauragės, Raseinių, Plungės, Rietavo, Skuodo savivaldybėse. Susitikimo metu išryškėjo atskirose savivaldybėse vykdomos etninės kultūros globos organizacinis savitumas, kuris, atsižvelgiant į darbo vietos specifiką, pasiteisina. Diskusijų metu nutarta:

1. Atkreipti Etninės kultūros globos tarybos dėmesį į tai, kad šiuo metu realiai ir dažniausiai sėkmingai Žemaitijos regiono savivaldybėse egzistuoja įvairūs etninės kultūros saugojimo ir puoselėjimo organizaciniai sprendimai. Vienais atvejais šį darbą sėkmingai atlieka kultūros centrai, kitais – specialistai pačiose savivaldybėse. Kai kur, ypač didesniuose miestuose, sėkmingai veikia etninės kultūros centrai. Remiantis Žemaitijos regiono savivaldybėse dirbančių etnokultūros specialistų pateikta informacija, šiuo metu negalima būtų pateikti labiau motyvuotos ir argumentuotos rekomendacijos dėl vieno ar kito sprendimo, organizuojant etninės kultūros puoselėjimą, savivaldybėse pranašumo.

2. Rekomenduoti savivaldybių administracijoms, numatant ir vykdant Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo įgyvendinimo priemones, atsižvelgti į atskirose savivaldybėse esančią etninės kultūros paveldo globos ir puoselėjimo specifiką ir stengtis į šią veiklą įtraukti kuo platesnį entuziastų ratą.

3. Rekomenduoti savivaldybėse, kultūros centruose ar prie kitų struktūrų dirbantiems etninės kultūros specialistams iš aktyviai etninės kultūros paveldą saugančių ir puoselėjančių entuziastų inicijuoti visuomeninių etninės kultūros globos tarybų formavimą. Šios tarybos savo veikloje ypač aktyviai ir išradingai turėtų taikyti kolegijinio darbo principus, o gal net ir savarankiškai organizuoti savo veiklą.

4. Atkreipti savivaldybių administracijų dėmesį į tai, kad siekiant aktyviau įgyvendinti Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, būtų tikslinga parengti Etninės kultūros plėtros programas ir tose savivaldybėse, kuriose dar iki šiol jų nėra. Rengiant programas rekomenduotume atsižvelgti į Etninės kultūros plėtros valstybinę programą.

5. Organizuoti atskirus susitikimus su savivaldybių merais tose Žemaitijos regiono rajonų savivaldybėse, kuriose nėra etninės kultūros specialistų.

Rugsėjo 18 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Posėdžių salėje įvyko Žemaitijos regioninės tarybos susitikimas su Žemaitijos regiono žiniasklaidos atstovais dėl žiniasklaidos vietos ir vaidmens saugant Žemaitijos regiono tradicines vertybes. Susitikime dalyvavo Kelmės, Plungės, Telšių krašto televizijų atstovai bei Žemaitijos radijo laidų vedėjas. Buvo kalbama apie liaudies pasaulėžiūrą atspindinčios medžiagos fiksavimą, senųjų švenčių papročių propagavimą, svarstoma, kaip rajonų ir regionų žiniasklaidai sudaryti sąlygas skatinti visuomenę ir savivaldos institucijas saugoti istorijos, kultūros paveldą, etninę kultūrą, perteikti iškilių asmenybių ir bendruomenės pozityvias idėjas. Buvo analizuojama svarbi fiksuotos medžiagos archyvavimo problema. Apsvarstyta galimybė dėl laidų Žemaitijos radijo eteryje.

Tradicinės architektūros puoselėjimas

Žemaitijos regioninė taryba tarpininkavo ruošiant medžiagą EKGT leidiniui ,,Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra”. Teikė pasiūlymus, padėjo ieškoti kelių, architektui Jurgiui Bomblauskui, kad kuo labiau sudomintų skaitytoją, sužadintų norą pažinti, domėtis ir puoselėti savitą Žemaitijos regiono etninės architektūros paveldą.

Siekdama atkreipti dėmesį į dvarų formavimosi esminių tendencijų Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte panašumus ir skirtumus ir norėdama išskirti pagrindines dvarų savininkų tapatybines dominantes, ŽEKGT organizavo konferenciją ,,Esminiai Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų raidos bruožai”. Konferencija įvyko 2008 m. spalio 3 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje. Buvo skaitomi šie pranešimai:

Klaipėdos krašto dvarų praeities tyrimo problemos:

• Martynas Purvinas (Kauno Technologijos universitetas) – „Klaipėdos krašto dvarų ir jų sodybų raidos bruožai XIII a. – 1944 m.“.

• Dainius Elertas (Lietuvos Jūrų muziejus) – „Klaipėdos valsčiaus dvarai XVI a. I pusėje“.

• Darius Barasa (Šilutės krašto muziejus) – „Dvarų atgaivinimas Klaipėdos krašte: Šilutės dvaro pavyzdys“.

Žemaitijos dvarų praeities tyrimo problemos:

• Eugenijus Saviščevas (Vilnius universitetas) – „Tarnybininkai XVI a. bajoro dvaro socialinėje struktūroje“.

• Jolanta Skurdauskienė (Žemaičių dailės muziejus) – „Dvaro sąvokos problema dabartinėje lietuviškoje istoriografijoje“.

Paveldosauginės dvarų išsaugojimo problemos:

• Dalė Puodžiukienė (Lietuvos architektūros ir statybos institutas) – „Medinė dvarų sodybų architektūra“.

• Birutė Salatkienė (Šiaulių universitetas) – „Kurtuvėnų dvaro sodybos archeologinis paveldas ir jo panaudojimas rekonstrukcijoje“.

• Edmundas Mickūnas (Žemaitijos nacionalinis parkas) – „Montvydiškių dvarelio Šarnelėje istorijos bruožai“.

Tapatumo problemos:

• Algirdas Girininkas (Klaipėdos universitetas) – „Dvarininkijos grįžimas prie lietuviškų šaknų XX a. pradžioje“.

• Vacys Vaivada (Klaipėdos universitetas) – „Juzefas Perkovskis – „paslėpto grožio...“ ieškojimai Džiuginėnuose“.

Sakytinio, dainuojamojo, kulinarinio paveldo populiarinimas,

gyvosios tradicijos tęstinumas

Regioninės tarybos iniciatyva, Mažeikių r. savivaldybės kultūros centro etnografė Jolanta Kaleckienė parengė projektą ,,Nedieliuos rytieli”. Projektą įgyvendinti padėjo Mažeikių r. savivaldybės kultūros centras. Išleista 68 puslapių knyga ir kompaktinė plokštelė „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazimiero Sidabro, Justinos Radvilienės ir Julijos Gramalienės dainos, rateliai, pasakojimai. Pavasarį per Sekmines organizuotoje folkloro šventėje Mažeikių rajono folkloro ansamblis ,,Alksna” pristatė šį leidinį. Šventės metu buvo pagerbti etnografinės medžiagos pateikėjai. Dalyvavo folkloro ansambliai iš Sedos ,,Rėmolee”, Platelių ,,Platelee” ir vaikų folkloro kolektyvas ,,Alksniukai”.

Žemaitijos regioninė taryba teikė pasiūlymus organizuojant Žemaitijos regiono šventę Telšiuose ,,Žemaičių festivalis 2008”. Birželio 14 – 15 d. vyko ,,Didėsis Žemaitiu Juomarks”. Šios šventės proga buvo išleistas leidinukas ,,Telšių krašto kulinarinis paveldas”. Jame užrašyti 47 neįmantrūs, bet tradiciniai žemaitiški valgiai. Yra patiekalų, įdomių ne tiek receptūra, kiek šmaikščiais bei taikliais pavadinimais: morkinyčia, švompa su marcapiepeliu, makans, mizerija, burbuzynė ir pan. Valgiai užrašyti iš vietinių gyventojų. Knygelės sudarytoja - Sigita Dacienė, fotografas Linas Ulkštinas, įžangos teksto autorė Lietuvos liaudies kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vyriausioji specialistė Nijolė Marcinkevičienė.

Kelmės mažojo teatro vadovo Algimanto Armono ir EKGT nario Arno Arlausko kvietimu Žemaitijos regioninės tarybos nariai žiūrėjo spektaklio ,,Kražių skerdynės” premjerą, kuri įvyko 2008 m. gruodžio 9 d. Kelmės kultūros centre. Remigijaus Kaškausko dramos pagal Jono Marcinkevičiaus romaną ,,Kražių skerdynės” režisierius Algimantas Armonas, dailininkė Sofija Kanaverskytė. Šis spektaklis - tai geriausias paminklas Kražių įvykiams atminti ir vaizdinga istorijos pamoka.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

Vacys Vaivada

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui

Sigita Dacienė

VII. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI

Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami, vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“. Šiai programai vykdyti 2008 metų pradžiai Tarybos išlaidų sąmatoje patvirtinta 632,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui patvirtinta – 270,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms –83,6 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 278,4 tūkst. Lt. Nepaprastosioms išlaidoms lėšų neskirta.

2008 metų eigoje paprastųjų išlaidų ekonomija 0,6 tūkst. Lt perkelta į nepaprastąsias išlaidas ilgalaikiam nematerialiam turtui įsigyti ( antivirusinės programos NOD 32).

2008 m. institucijos poreikiams išleista 469,9 tūkst. Lt (74,4 % gautų asignavimų). Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 264,9 tūkst. Lt, socialinio draudimo išlaidoms 82,1 tūkst. Lt . Kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms sudarė 122,1 tūkst. Lt (tai yra 44,0 % gautų šioms išlaidoms asignavimų). Iš jų Tarybos narių ir ekspertų veiklai apmokėti išleista 15,1 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms– 5,5 tūkst. Lt, komunalinėms paslaugoms ir patalpų nuomai– 54,5 tūkst. Lt, išlaidos komandiruočių (transporto, apgyvendinimo ir kitos komandiruotės išlaidos) paslaugoms– 13,4 tūkst. Lt, raštinės prekėms, inventoriui ir kt. prekėms įsigyti– 21,4 tūkst. Lt, spaudiniams- 0,7 tūkst. Lt, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui- 0,3 tūkst. Lt, autorinėms sutartims- 2,2 tūkst. Lt, kitos paslaugos, kuriomis buvo naudotasi, siekiant užtikrinti įstaigos veiklą- 9,0 tūkst. Lt.

2008 m. pabaigoje biudžeto lėšų likutis Tarybos atsiskaitomoje sąskaitoje sudarė 0,4 tūkst. Lt . Lėšos pervestos į valstybės biudžetą 2008 m. gruodžio 31 d.

2008 m. vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tarybos 2008 m. finansinė ataskaita bei programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų vykdymo ataskaita pateikta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

VIII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Šios kadencijos Etninės kultūros globos taryba savo darbą baigia 2009-ųjų balandžio 14 d. Apibendrinant ketverių metų veiklą, galima pasidžiaugti nemažais pasiekimais etninės kultūros sklaidos baruose. Regime gražią mūsų etninės kultūros reprezentaciją tarptautiniuose festivaliuose, šalyje rengiamose Dainų šventėse, tradicija tapusiuose festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „Griežynė“, kalendorinėse šventėse, tautodailės parodose ir kituose renginiuose. Įvyko nemažai teigiamų poslinkių išsaugant ir naudojant, pristatant visuomenei per edukacinius projektus etninės kultūros paveldą, tą didžiulį nacionalinį turtą, sukauptą archyvuose, muziejų fonduose. Visa tai labai prisideda ugdant jaunimo tautinę tapatybę ir pilietiškumą.

Etninės kultūros globos taryba koordinuoja daugelio valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, veiksmus. Įstatyminės bazės tvirtėjimas, naujų valstybinių etninės kultūros krypties programų patvirtinimas sudaro galimybę planuoti etninės kultūros išsaugojimo ir sklaidos priemones bei numatyti reikalingas lėšas valstybės ir savivaldybių biudžetuose. Sėkmingai buvo bendradarbiaujama su Kultūros ministerija, bendrai koordinuojant Etninės kultūros plėtros programą, su Švietimo ir mokslo ministerija, vykdant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą ir rengiant Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategiją, taip pat su Žemės ūkio ministerija, rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo dokumentus. Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo komisija ir Kultūros paveldo departamentu sudaryta Medinės architektūros paveldo išsaugojimo 2008-2010 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Kaimo kultūros paveldas yra labai svarbus bendrame Lietuvos įvaizdžio kontekste. Būtent todėl Etninės kultūros globos taryba ėmėsi iniciatyvos parengti ir išleisti etnoarchitektūros rekomendacijas kiekvienam iš penkių etnografinių regionų. Šis darbas tikrai pasiteisino, sprendžiant iš didžiulio specialistų ir plačiosios visuomenės susidomėjimo.

Etninės kultūros globos tarybos darbe siektinas perimamumas. Pastangas artimiausiais metais pagrindinai reiktų kreipti į etninės kultūros plėtrą švietimo sistemoje. O pradėti derėtų nuo mokytojų kvalifikacijos ir mokymo priemonių problemos sprendimo. Kitas didelis uždavinys - išsaugoti gyvąją etnokultūros tradiciją, neleisti, kad autentiški reiškiniai būtų užgožiami masinės kultūros. Daugiausia šioje srityje turėtų būti dirbama regionuose; todėl labai svarbu nuolat palaikyti ryšius su savivaldybių administracijomis. Labai aktualus yra etninės kultūros paveldo skaitmeninės duomenų bazės sukūrimas ir administravimas. Prielaidos tam padarytos sistemoje „Aruodai“, tačiau tolimesnė darbo eiga dar neturi sprendimo.

Linkime naujos kadencijos EKG tarybai gražių pilietinių iniciatyvų ir įspūdingos tautiškumo reprezentacijos.

PRIEDAI

Etninės kultūros globos tarybos

2008 m. veiklos ataskaitos

2 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NARIAI

(patvirtinti LR Seimo 2005 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. X-162 (Žin., 2005, Nr. 52-1738); pakeista LR Seimo 2006 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. X-485 (Žin., 2006, Nr. 5-139).

1) Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu:

Irena Regina MERKIENĖ - Profesorė, habilituota daktarė; Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja;

2) Ministro Pirmininko teikimu:

Irena SELIUKAITĖ - Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja;

Rasa VASILIAUSKIENĖ - Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė;

Rolandas ZUOZA - Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento direktorius;

3) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu:

Marcelijus MARTINAITIS - rašytojas;

Jonas RUDZINSKAS - Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas;

4) Lietuvos liaudies kultūros centro teikimu:

Vida ŠATKAUSKIENĖ  Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, Etninės kultūros skyriaus vedėja;

5) Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu:

Bronė STUNDŽIENĖ  daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja;

6) Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu:

Alfonsas MOTUZAS  profesorius, habilituotas daktaras, Šv. Antano religijos studijų instituto prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto direktoriaus pavaduotojas;

7) Lietuvos istorijos instituto teikimu:

Petras KALNIUS  daktaras, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas;

8) Lietuvos muziejų asociacijos teikimu:

Birutė KULNYTĖ  Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė;

9) Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu:

Dalia URBANAVIČIENĖ  daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus vedėja;

10) Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu:

Libertas KLIMKA  profesorius, daktaras, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas;

11) Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu:

Inija TRINKŪNIENĖ  Socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotoja;

12) Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu:

Liudvika TRASYKYTĖ  Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja;

13) Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu:

Vygandas ČAPLIKAS  daktaras, docentas, nepriklausomas ekspertas;

14) Suvalkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu:

Danguolė MICUTIENĖ  Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė;

15) Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu:

Nijolė SLIUŽINSKIENĖ  daktarė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė.

 

 

Etninės kultūros globos tarybos

2008 m. veiklos ataskaitos

3 priedas

REGIONINIŲ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBŲ PERSONALINĖS SUDĖTYS

AUKŠTAITIJOS REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė	Pareigos	Deleguojanti institucija
1.	Violeta Aleknienė	Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė	Kupiškio rajono savivaldybė
2.	Jolanta Balnytė	Kauno rajono Neveronių kultūros centro folkloro ansamblio „Viešia“ meno vadovė	Kauno rajono savivaldybė
3.	Liucija Bertulienė	Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė	Joniškio rajono savivaldybė
4.	Laima Bikulčienė	Širvintų kultūros centro etninė kultūros specialistė	Širvintų rajono savivaldybė
5.	Petras Blaževičius	Panevėžio apskrities Kultūros ir meno tarybos pirmininkas, Aukštaičių akademijos rektorius	Panevėžio apskrities viršininko administracija
6.	Rita Janušaitytė	Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Švietimo ir kultūros skyriaus vyresnioji specialistė	Kaišiadorių rajono savivaldybė
7.	Zita Kapučinskienė	Pamūšio kultūros namų specialistė	Pakruojo rajono savivaldybė
8.	Vyda Krasauskienė	Utenos apskrities viršininko administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja	Utenos apskrities viršininko administracija
9.	Marija Kirkienė	Ignalinos kultūros centro Etnokultūros filialo specialistė	Ignalinos rajono savivaldybė
10.	Jadvyga Kvieskienė	Jonavos krašto muziejaus muziejininkė–etnografė	Jonavos rajono savivaldybė
11.	Regina Lukminienė	Kėdainių krašto muziejaus vyr. muziejininkė ir etnografė	Kėdainių rajono savivaldybė
12.	Nida Lungienė	Rokiškio kultūros rūmų direktorė, folklorinio ansamblio „Gastauta“ vadovė	Rokiškio rajono savivaldybė
13.	Zita Mackevičienė	Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros vyriausioji specialistė	Utenos rajono savivaldybė
14.	Vidas Mažukna	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija
15.	Vilma Merkytė	Radviliškio rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė etnokultūrai	Radviliškio rajono savivaldybė
16.	Vilma Mulevičiūtė	Ukmergės kultūros centro etninės kultūros specialistė	Ukmergės rajono savivaldybė
17.	Vitutė Povilionienė	Pasvalio krašto muziejaus direktorė	Pasvalio rajono savivaldybė
18.	Dalia Savickaitė	Visagino savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vyriausioji specialistė	Visagino savivaldybė
19.	Regina Stumbrienė	Anykščių kultūros centro etnografė	Anykščių rajono savivaldybė
21.	Algirdas Svidinskas		Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys
21.	Alytė Šiekštelienė	Nalšios muziejaus direktorė	Švenčionių rajono savivaldybė
22.	Aurimas Škutas	Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistas	Panevėžio apskrities viršininko administracija
23.	Liudvika Trasykytė		Panevėžio miesto savivaldybė
24.	Jonas Vaiškūnas	Molėtų krašto muziejaus etnografas	Molėtų rajono savivaldybė
25.	Remigijus Vilys	Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas	Panevėžio rajono savivaldybė
26.	Lina Vireliūnienė	Biržų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja	Biržų rajono savivaldybė
27.	Rima Vitaitė	Zarasų kultūros rūmų vyr. etnografė	Zarasų rajono savivaldybė
28.	Jonas Vitkūnas	Kernavės kultūrinio rezervato Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas	Širvintų rajono savivaldybė

 

DZŪKIJOS REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė	Pareigos	Deleguojanti institucija
1.	Juozas Aleksandravičius	Birštono savivaldybės mero pavaduotojas	Birštono savivaldybė
2.	Romas Balčius	Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas	Alytaus apskrities viršininko administracija
3.	Lina Būdienė	Varėnos kultūros centro vyriausioji specialistė etnografė	Varėnos rajono savivaldybė
4.	Vygandas Čaplikas	Dzūkų kultūros draugijos narys, ekspertas	Dzūkų kultūros draugija
5.	Algimantas Černiauskas	Dzūkijos nacionalinis parkas, Merkinės informacijos centro vedėjas	Lietuvos fotomenininkų sąjunga
6.	Ona Drobelienė	„Dzūkų kultūros draugė“ narė	„Dzūkų kultūros draugė“
7.	Vaida Džervienė	Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus miesto ir rajono skyriaus pirmininkė	Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus miesto ir rajono skyrius
8.	Irutė Eidukienė	Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji kultūrologė	Dieveniškių istorinis regioninis parkas
9.	Jūratė Federavičienė	Alytaus kolegijos dėstytoja	Romuvų sąjungos Alytaus skyrius
10.	Audronė Genzur	Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė	Trakų rajono savivaldybė
11.	Ingrida Gudonienė	Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė turizmui ir kultūrai	Druskininkų savivaldybė
12.	Audronė Jakunskienė	Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė	Lietuvos kraštotyros draugija
13.	Aldona Jeleniauskienė	Vilniaus apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė	Vilniaus apskrities viršininko administracija
14.	Audronė Lampickienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius
15.	Alina Listopadskienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius
16.	Algis Marcinkevičius	Prienų krašto muziejaus direktorius	Prienų rajono savivaldybė
17.	Rasutė Marcinkevičienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius
18.	Gintarė Markevičienė	Lietuvos soroptimisčių sąjungos Alytaus skyriaus narė	Lietuvos soroptimisčių sąjungos Alytaus skyrius
19.	Daina Pledienė	Lazdijų krašto muziejaus direktorė	Lazdijų rajono savivaldybė
20.	Laima Saviščevienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė	Lietuvos ūkininkių draugijos Merkinės skyrius
21.	Onutė Šakienė	Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus muziejininkė–etnologė	Elektrėnų savivaldybė
22.	Robertas Šarknickas	Alytaus rajono kultūros centro vyr. etnografas	Alytaus rajono savivaldybė
23.	Laimutė Šiušienė	Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktorė	Draugija „Zonta“
24.	Vytuolis Valūnas	Alytaus miesto administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo skyriaus vedėjas	Alytaus miesto savivaldybė
25.	Valdemaras Višnevskis	Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyriausiasis specialistas	Vilniaus rajono savivaldybė

 

MAŽOSIOS LIETUVOS REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė	Pareigos	Deleguojanti institucija
	Aina Agapova	Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vyriausioji specialistė	Klaipėdos apskrities viršininko administracija
	Rimantas Balsys	Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas	Klaipėdos universitetas
	Ieva Biržienė	Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio narė	Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“
	Liudmila Burzdžiuvienė	Martyno Jankaus muziejaus direktorė	Pagėgių savivaldybė
	Rasa Daugėlienė	Tauragės apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Kultūros, sporto ir turizmo vyriausioji specialistė	Tauragės apskrities viršininko administracija
	Alvydas Petras Dumbliauskas	Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas	Pagėgių savivaldybė
	Liucija Gineikienė	Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja	Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
	Valerija Jankūnaitė	Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vyriausioji specialistė – koordinatorė	Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras
	Regina Jasudienė	Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė	Šilutės kraštotyros draugija
	Eleonora Regina Jonušienė	Neringos istorijos muziejaus direktorė	Neringos savivaldybė
	Dalia Šulcienė	Šilutės H. Zudermano klubo narė	Šilutės Hermano Zudermano klubas
	Lilija Kerpienė	Dovilų etninės kultūros centro direktorė	Klaipėdos rajono savivaldybė
	Genovaitė Kimbrienė	Lietuvos ūkininkių draugijos ir Šilutės rajono ūkininkių draugijos tarybos narė	Šilutės rajono ūkininkių draugija
	Regina Kliukienė	Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė (etninei kultūrai ir kraštotyrai)	Jurbarko rajono savivaldybė
	Jolita Latakienė	Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė	Klaipėdos rajono savivaldybė
	Narūnas Lendraitis	Neringos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas	Neringos savivaldybė
	Elena Matulionienė	Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros lektorė	Klaipėdos universitetas
	Jūratė Pancerova	Šilutės kraštotyros muziejaus darbuotoja	Šilutės kraštotyros muziejus
	Birutė Servienė	Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė	Šilutės rajono savivaldybė
	Nijolė Sliužinskienė	Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė	Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras
	Rimantas Sliužinskas	Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius	Klaipėdos universitetas
	Elena Stankevičienė	Pagėgių savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė	Pagėgių savivaldybė
	Roza Šikšnienė	Šilutės muziejaus direktorė	Šilutės rajono savivaldybė
	Reda Švelniūtė	Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė	Šilutės rajono savivaldybė

SUVALKIJOS (SŪDUVOS) REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė		Pareigos	Deleguojanti institucija
1.	Vidas Cikana		Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas	Šakių rajono visuomeninės organizacijos
2.	Vitas Daniliauskas		Lietuvai pagražinti draugijos Šakių skyriaus pirmininkas	Šakių rajono visuomeninės organizacijos
3.	Vitalija Filipova		Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro etninės kultūros specialistė	Kazlų Rūdos savivaldybė
4.	Rima Gagienė		Vilkaviškio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė	Vilkaviškio rajono visuomeninės organizacijos
5.	Asta Gudeliavičienė		Marijampolės kolegijos Verslo technologijos fakulteto dėstytoja	Marijampolės visuomeninės organizacijos
6.	Asta Jankeliūnienė		Kalvarijos literatų klubo „Rasa“ vadovė	Kalvarijos visuomeninės organizacijos
7.	Rasa Januškienė		Kalvarijos savivaldybės Kultūros centro etninės kultūros specialistė	Kalvarijos savivaldybė
8.	Zigmas Kalesinskas		D. ir Z. Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos direktorius	Kauno apskrities viršininko administracija
9.	Aušra Mickevičienė		Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė	Vilkaviškio rajono savivaldybė
10.	Danguolė Micutienė		Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė	Marijampolės apskrities viršininko administracija
11.	Aurelija Papievienė		Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė	Šakių rajono savivaldybė
12.	Giedrė Ramunė Pečiulienė		Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos narė	Kauno miesto visuomeninės organizacijos
13.	Sigitas Plečkaitis		J. Basanavičiaus sodybos muziejaus vyr. fondų saugotojas	Vilkaviškio rajono visuomeninės organizacijos
14.	Romualdas Povilaitis		Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinio padalinio pirmininkas	Kauno rajono visuomeninės organizacijos
15.	Anelė Razmislavičienė		Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė	Prienų rajono visuomeninės organizacijos
16.	Žydrūnas Rutkauskas		Marijampolės VšĮ Laisvalaikio ir užimtumo centro etnokultūrinio darbo specialistas	Marijampolės savivaldybė
17.	Nijolė Skinkienė		Vilkaviškio kultūros centro etnografė	Vilkaviškio rajono savivaldybė
18.	Onutė Birutė Surdokienė		Marijampolės kultūros centro etninės kultūros specialistė	Marijampolės savivaldybė
19.	Laima Tumynienė		Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus narė	Kazlų Rūdos visuomeninės organizacijos
20.	Stasys Ugenskas		Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos istorijos mokytojas	Kauno rajono savivaldybė
21.	Asta Vandytė		Vilkijos D. ir Z. Kalesinskų amatų mokyklos dėstytoja	Kauno miesto savivaldybė
22.	Rima Vasaitienė		Zanavykų krašto muziejaus specialistė etnografijai	Šakių rajono visuomeninės organizacijos
23.		Nijolė Teresė Vasylienė	Marijampolės kolegijos Meninio ugdymo katedros vedėja	Marijampoliečių bendrija
24.		Dalė Zagurskienė	Prienų kultūros centro etnografė	Prienų rajono savivaldybė

 

ŽEMAITIJOS REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė	Pareigos	Deleguojanti institucija
1.	Arnas Arlauskas	Kelmės rajono savivaldybės Kultūros centro direktorius	Kelmės rajono savivaldybė
2.	Zita Baniulaitytė	Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausioji etnografė	Palangos miesto savivaldybė
3.	Alfredas Brauklys	Raseinių rajono kultūros centro direktorius	Raseinių rajono savivaldybė
4.	Sigita Burgienė	N. Akmenės kultūros centro etnokultūros specialistė	Akmenės rajono savivaldybė
5.	Dalia Činkienė	Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyresnioji specialistė, Kretingos rajono etninės kultūros plėtros tarybos pirmininkė	Kretingos rajono savivaldybė
6.	Aldona Gedvilienė	Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro organizatorė etninei kultūrai	Šilalės rajono savivaldybė
7.	Lilija Jakelaitienė	Jurbarko krašto muziejaus direktorė	Jurbarko rajono savivaldybė
8.	Birutė Jarošienė	Šiaulių rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyriausioji specialistė–metodininkė etnokultūrai	Šiaulių rajono savivaldybė
9.	Petras Jokubauskas	Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Kultūros centro vedėjas	Tauragės rajono savivaldybė
10.	Jolanta Kaleckienė	Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro etnografė	Mažeikių rajono savivaldybė
11.	Stasys Kasparavičius	Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius	Žemaičių muziejus „Alka“
12.	Jonas Kavaliauskas	Rietavo savivaldybės Kultūros centro meno vadovas	Rietavo savivaldybė
13.	Aldona Kuprelytė	Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistė etninei kultūrai	Plungės rajono savivaldybė
14.	Danutė Mikienė	Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja	Telšių rajono savivaldybė
15.	Juozas Pabrėža	Šiaulių universiteto docentas	Žemaitijos nacionalinis parkas
16.	Lidija Joana Pranienė	Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė	Šiaulių miesto savivaldybė
17.	Darius Ramančionis	Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus pavaduotojas	Kurtuvėnų regioninis parkas
18.	Evaldas Razgus	Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas	Skuodo rajono savivaldybė
19.	Virginija Rudavičienė	Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui	Žemaičių kultūros draugija
20.	Marijona Striaukienė	Lietuvos ūkininkių draugijos tarybos narė	Lietuvos ūkininkių draugija
21.	Linas Šedvilas	Varnių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas (kultūrologas)	Varnių regioninis parkas
22.	Povilas Šverebas	Žemaičių akademijos atsakingasis direktorius	Žemaičių akademija
23.	Vaclovas Vaičekauskas	Telšių apskrities viršininko administracijos sekretorius	Telšių apskrities viršininko administracija
24.	Vacys Vaivada	Klaipėdos universiteto dėstytojas	Žemaičių kultūros draugija

Etninės kultūros globos tarybos

2008 m. veiklos ataskaitos

4 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

NUTARIMAS

DĖL 2009 METŲ ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS PRIORITETŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2008 m. gruodžio 17 d. Nr. TN-1 Vilnius

Vadovaudamasi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 82-2414), Etninės kultūros globos taryba n u t a r i a:

Patvirtinti tokį 2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą:

1. Etninės kultūros žinių sklaida visose Lietuvos Respublikos švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse, jų ugdymo programose; mokytojų kvalifikacijos etninės kultūros srityje tobulinimas; etnologijos studijų aukštosiose mokyklose ir kolegijose kokybė.

2. Bendruomenių etninės socialinės ir kultūrinės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.

3. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų globos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose.

4. Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra.

5. Etninės kultūros pristatymas visuomenei, jos reprezentavimo svarba Lietuvos tūkstantmečio renginiuose ir kuriant Lietuvos įvaizdį užsienio šalyse.

6. Tradicinės tekstilės moksliniai tyrimai ir jų skelbimas.

Tarybos pirmininkas Libertas Klimka

Etninės kultūros globos tarybos

2008 m. veiklos ataskaitos

5 priedas

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA
Valstybės biudžetinė įstaiga, Žygimantų g. 1 / T. Vrublevskio g. 8, LT-01102 Vilnius. Tel. (8 5) 210 7161, faks. (8 5) 210 7160, el. p. etnogloba@lrs.lt, www.lrs.lt>Institucijos, atskaitingos Seimui>Etninės kultūros globos taryba. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188756614.
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui	2009-01-21 Nr. S-5 Į Nr.
DĖL ADMINISTRACINĖS REFORMOS

Etninės kultūros globos taryba savo veikloje vadovaujasi etnografinių regionų samprata. Regionų ribos – ne vienos Taryboje vykusios diskusijos objektas. Esame paskelbę penkių etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos, Žemaitijos) žemėlapį bei pagal jį sudarytas tradicinės kaimo architektūros apžvalgas ir rekomendacijas.

Ribų klausimas neabejotinai iškils vykdant Lietuvos respublikoje administracinę reformą. Etninės kultūros globos taryba mano, kad jungiant apskritis, būtų netikslinga suteikti naujiems dariniams etnografinių regionų vardus. Etnografinės ribos yra labai sąlyginės, jos išvedamos ne tik pagal tarmes, bet ir pagal daugelį kitų etninės kultūros bruožų. Etnografiškumas – tai tik vienas iš svarbiausių – ekonominių, susisiekimo, švietimo centrų ir kt. administracinio suskirstymo kriterijų. Todėl netgi formalus administracinių bei etnografinių ribų sutapatinimas žeistų daugelio žmonių savimonę, keltų bereikalingas diskusijas. Regionų etnografiniai pavadinimai vartotini tik plėtojant etnokultūrinę veiklą, kuriai paramą reiktų visokeriopai stiprinti, formuojant lokalinę žmonių tapatybę. Tradicinių tarmių, etnokultūros reiškinių puoselėjimas galėtų tapti būsimųjų regioninių tarybų viena iš prioritetinių darbo sričių. Taip pat naujasis darinys, apimantis Vilnijos kraštą, turėtų perimti iš dabartinės Vilniaus apskrities įsteigtų lietuviškų mokyklų globą.

Etninės kultūros globos taryba savo sudėtyje turi regioninių problemų specialistų ir mielu noru talkintų rengiant administracinę reformą.

Tarybos pirmininkas Libertas Klimka

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

2008-01-01 – 2008-12-31

 

TARYBOS PIRMININKAS

LIBERTAS KLIMKA

Etninės kultūros globos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitą parengė Tarybos sekretoriatas

13 ir 4 lentelėse pateiktos tik tos priemonės, kurių vykdymo numatyti terminai atitinka 2008-sius metus arba yra jau praėję.

2 Skliaustuose nurodytas atitinkamos valstybinės programos prieduose išvardytų priemonių numeris.