Regioninių tarybų veikla 

2008 m. Žemaitijos tarybos veikla

1. Etninės kultūros pamokų plėtra bendrojo lavinimo mokykloje.

2. Tradicinės architektūros puoselėjimas.

3. Tradicinių amatų ir mažosios architektūros išlikimo ir atsinaujinimo globa.

4. Sakytinio ir dainuojamojo paveldo sklaidos galimybių taikymas mokykloje.

Regioninės tarybos posėdžiai

2008 metais įvyko keturi ŽREKGT posėdžiai:

Vasario 8 d. posėdis vyko Tauragės r. savivaldybės kultūros centre. Buvo svarstoma Regioninės tarybos 2007 m. veiklos ataskaita bei priimti pasiūlymai 2008 m. veiklos planui. Posėdžio metu patvirtinti 2008 metų ŽREKGT prioritetai. Išklausytas Lijanos Kiltinavičienės, Tauragės r. savivaldybės kultūros centro vedėjo pavaduotojos, pranešimas apie ekspedicijų metu surinktą unikalią medžiagą, įgyvendinant projektą „Aš atidarysiu dainų skrynelę“. Apie etninės kultūros veiklą Tauragės rajone kalbėjo Tauragės kultūros centro vedėjas Petras Jokubauskas.

Nutarta:
1. 2008 m. balandžio mėnesį surengti susitikimą su Žemaitijos regiono savivaldybių vadovais dėl galimybės savivaldybėse įsteigti etnokultūros specialistų etatus.
2. Į susitikimą pakviesti Etninės kultūros globos tarybos pirmininką Libertą Klimką ir Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėją Ireną Seliukaitę.

Balandžio 11 d. vyko išplėstinis Etninės kultūros globos tarybos (toliau - EKGT) ir ŽREKGT posėdis Telšių rajono savivaldybėje. Posėdyje dalyvavo Plungės ir Telšių rajonų, Rietavo savivaldybių merai bei septyniolika atstovų iš kitų Žemaitijos regiono savivaldybių. Buvo svarstyta etninės kultūros specialistų veiklos būtinybė savivaldos institucijose. Kalbėta apie Tautinio paveldo produktų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3043) iškeltus uždavinius, apie svarbą saugoti per šimtmečius sukauptą tautinį paveldą. Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė apžvelgė kiekvienos Žemaitijos regiono savivaldybės praėjusių metų etnokultūrinę veiklą, pabrėžė, kad kiekvienas rajono savivaldybės Kultūros skyrius turi turėti etninės kultūros specialistą.

Nutarta:
1. Bendromis pastangomis siekti, kad savivaldybėse dirbtų etatiniai etninės kultūros specialistai.
2. Įpareigoti Regioninę tarybą siekti, kad prie savivaldybių Kultūros skyrių būtų įkurtos Etninės kultūros koordinacinės tarybos.
3. Kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl parengto Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projekto įteisinimo.

Lapkričio 6 d. vyko bendras EKGT ir ŽREKGT posėdis Raseinių rajono savivaldybės Kultūros centre. Kultūros centro direktorius Alfredas Brauklys pasidalino mintimis apie etninės kultūros plėtros vystymo problemas Žemaitijos regione, pabrėždamas pagrindinę problemą - etninės kultūros specialisto etato trūkumas daugelyje Žemaitijos regiono kultūros bei švietimo įstaigų. Jis pastebėjo, kad per mažai dėmesio skiriama tradiciniam teatrui, daug rūpesčių kelia ir gyvosios tradicijos perdavimas vaikams ir jaunimui, nes ne visada pateikiamas gyvas pavyzdys. Vacys Vaivada kalbėjo apie būtinybę spręsti etninės kultūros specialistų ir amatų verslo klausimus savivaldybėse, nes taip būtų lengviau į veiklą įtraukti vienkiemių, nedidelių dvarų kultūros puoselėtojus. Jo nuomone, paieškos, kaip sujungti etninę kultūrą ir verslą, yra labai svarbios, todėl jis siūlė surengti atskirą diskusiją šia tema. Statybų ir architektų etnokultūrinį specializavimą taip pat pataria perpinti su verslo terpe. Vacys Vaivada pasiūlė tautodailės finansinę situaciją pagerinti aktyviau rengiant tautodailės muges. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad etninės kultūros reprezentacijai svarbiau yra profesionalų lygmuo, tačiau siekiant, kad tradicija būtų gyva, reikalingas saviveiklinis lygmuo, kurio dėka atsirastų ir specialistų. Etninės kultūros specialistas reikalingas bendram koordinavimui ir tarpininkavimui tarp valdžios ir etnokultūrininkų. Dabar šias funkcijas neretai atlieka kultūros centrų vedėjai. Jis pritarė Alfredo Brauklio išsakytai minčiai, kad mokyklose reikalingas privalomas etninės kultūros dalykas. Libertas Klimka reziumavo, kad etninės kultūros specialistas, rajono etninės kultūros plėtros programa ir visuomeninė koordinacinė taryba būtų kiekvieno rajono etninės kultūros branduolys, kuris yra būtinas tam, kad būtų vykdoma Etninės kultūros plėtros valstybinė programa. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad Raseinius gali globoti Kauno ir Klaipėdos universitetai, ypač jų rengiami etnokultūros specialistai. Libertas Klimka priminė ir šimtametę lėlių teatro tradiciją, gyvavusią Nemakščiuose, Viduklėje, kur bažnyčioje buvo su lėlėmis vaidinamos misterijos. Jis ragino atgaivinti šią tradiciją.

Posėdyje buvo pristatytas EKGT leidinys „Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra“. Jį apibūdino architektas Jurgis Bomblauskas, vienas iš pagrindinių leidinio kūrėjų. Jis teigė pastebėjęs, kaip keičiasi žmonių požiūris - Žemaitijoje yra susidomėjimas etnine architektūra, todėl leidinys labai svarbus ir reikalingas.

Nutarta:
1. ŽREKG taryba įsipareigojo regiono savivaldybėms parengti raštą dėl etninės kultūros specialisto etato reikalingumo rajone. Raštą parengti atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktus pasiūlymus.
2. Surengti diskusiją, skirtą aptarti, kaip etninę kultūrą sujungti su verslu.
3. Siekti savo regione, kad tikslingai būtų panaudotos etninei kultūrai skirtos lėšos, kad būtų rašomi reikalingi ir kokybiški projektai.
4. Kultūros ministerijai siunčiamose užpildytose anketose etnokultūriniams duomenims rinkti nurodyti ir iškilusias problemas bei teikti savo siūlymus, kas pirmiausiai turėtų būti sprendžiama, kokie dideli darbai turėtų būti įtraukti į naujojo etapo etninės kultūros valstybinę programą.
5. Įpareigoti ŽREKGT 2008 m. gruodžio pradžioje organizuoti susitikimą su Žemaitijos regiono savivaldybių etninės kultūros specialistais (o tais atvejais, kai jo nėra – su asmenimis, įgaliotais koordinuoti etninę kultūrą), skirtą parengti Žemaitijos regiono etnokultūrinės veiklos planą 2009 metams.

Gruodžio 18 d. posėdis vyko Žemaičių muziejuje „Alka“. Posėdyje buvo svarstyti Regioninės tarybos 2008 metų įsipareigojimai. Vacys Vaivada informavo apie gruodžio 11 d. įvykusį susitikimą su Žemaitijos regiono etninės kultūros specialistais, apie susitikime iškeltas problemas, suformuotus problemų sprendimus.

Nutarta:
1. Nusiųsti kreipimąsi į EKGT dėl planų reorganizuoti apskritis į regionus.
2. Pateikti Tarybos narės Dalios Činkienės, Kretingos r. savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistės etninei kultūrai, parengtą informaciją šiomis temomis: „Kulinarinis paveldas Darbėnų kaime ir jo apylinkėse“, „Užgavėnės Grūšlaukėje“, „Kūlupėnų ir aplinkinių kaimų mažoji architektūra“ leidiniui „Etninė kultūra”.

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas

Matydami, kad skubotas apskričių reorganizavimo į regionus projektas atneš valstybei nepataisomą žalą, 2008 m. lapkričio 24 d. išsiuntėme kreipimąsi EKGT dėl planų reorganizuoti apskritis į regionus. Keičiantis Respublikos Vyriausybės atstovų nuomonei šis raštas buvo sustabdytas. Vykdydami 2008 m. gruodžio 18 d. įvykusio ŽEKGT posėdžio nutarimą 2008 m. gruodžio 19 d. išsiuntėme pataisytą kreipimąsi, prašydami pritarti išsakytai nuomonei. Taip pat prašėme šį kreipimąsi išplatinti visoms būtinoms Lietuvos Respublikos valdžios ir Vyriausybės struktūroms bei Etninės kultūros globos tarybos padaliniams. Pagrindines kreipimosi nuostatas atspindi jame išsakyti reikalavimai:

1. Leisti Etninės kultūros globos tarybai bei jos padaliniams, visuomeninėms organizacijoms, savivaldybėms, etnologams, istorikams ir kitiems reikalingiems specialistams ne tik susipažinti su rengiamu apskričių reformos projektu (ar projektais), siūlomų sprendinių kriterijais, paviešinti darbo grupių sudėtis, bet ir sudaryti galimybę dalyvauti šio visai Lietuvai svarbaus projekto rengime.

2. Regionų formavimo reformą vykdyti tik išanalizavus galimus poveikius istorijos, etnokultūros paveldo raidai, galimybėms užtikrinti sėkmingą Etninės kultūros globos pagrindų įstatymo įgyvendinimą, neišvengiamiems pokyčiams pilietinės sąmonės ugdymui.

3. Detalizuojant apskričių reformą, kreipti dėmesį į tai, kad ekonominiai valstybės interesai būtų maksimaliai priartinti prie istorinių, etnokultūrinių regionų išsaugojimo ir puoselėjimo poreikių.

4. Permąstyti ir išspręsti optimalų regioninės savivaldos funkcionavimą regione, o ne siekti jos „koegzistavimo“ su didžiųjų miestų savivaldos institucijomis”.

2008 m. balandžio 11 d. įvykusiame ŽEKGT susitikime su Žemaitijos regiono apskričių administracijų atstovais, rajonų savivaldybių merais, Kultūros skyrių vedėjais, kuriame dalyvavo EKGT pirmininkas prof. Libertas Klimka ir Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad siekiant įgyvendinti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, paremtą Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, rajonų savivaldų struktūroje turėtų būti etninės kultūros specialistas. Šiai nuostatai pritarė visų savivaldybių atstovai ir nebuvo pareikšta atskirų pastabų. Vykdydama šio bei 2008 m. lapkričio 6 d. įvykusio ŽEKGT posėdžio nutarimus, ŽEKGT 2008 m. gruodžio 11 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Posėdžių salėje suorganizavo susitikimą su Žemaitijos regiono etninės kultūros specialistais. Į susitikimą atvyko 17 narių iš Telšių r., Šiaulių r., Šiaulių m., Tauragės r., Klaipėdos r., Mažeikių m., Šilalės r., Palangos m., Kelmės r. savivaldybių. (Jurbarko ir Kretingos rajonų savivaldybių etnokultūros specialistės į susitikimą neatvyko dėl pateisinamos priežasties). Iš posėdyje dalyvavusių specialistų penki dirba rajonų savivaldybėse, keturi - rajonų savivaldybių kultūros centruose. Posėdžio metu nustatyta, kad blogiausia padėtis yra Akmenės, Tauragės, Raseinių, Plungės, Rietavo, Skuodo savivaldybėse. Susitikimo metu išryškėjo atskirose savivaldybėse vykdomos etninės kultūros globos organizacinis savitumas, kuris, atsižvelgiant į darbo vietos specifiką, pasiteisina. Diskusijų metu nutarta:

1. Atkreipti Etninės kultūros globos tarybos dėmesį į tai, kad šiuo metu realiai ir dažniausiai sėkmingai Žemaitijos regiono savivaldybėse egzistuoja įvairūs etninės kultūros saugojimo ir puoselėjimo organizaciniai sprendimai. Vienais atvejais šį darbą sėkmingai atlieka kultūros centrai, kitais – specialistai pačiose savivaldybėse. Kai kur, ypač didesniuose miestuose, sėkmingai veikia etninės kultūros centrai. Remiantis Žemaitijos regiono savivaldybėse dirbančių etnokultūros specialistų pateikta informacija, šiuo metu negalima būtų pateikti labiau motyvuotos ir argumentuotos rekomendacijos dėl vieno ar kito sprendimo, organizuojant etninės kultūros puoselėjimą, savivaldybėse pranašumo.

2. Rekomenduoti savivaldybių administracijoms, numatant ir vykdant Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo įgyvendinimo priemones, atsižvelgti į atskirose savivaldybėse esančią etninės kultūros paveldo globos ir puoselėjimo specifiką ir stengtis į šią veiklą įtraukti kuo platesnį entuziastų ratą.

3. Rekomenduoti savivaldybėse, kultūros centruose ar prie kitų struktūrų dirbantiems etninės kultūros specialistams iš aktyviai etninės kultūros paveldą saugančių ir puoselėjančių entuziastų inicijuoti visuomeninių etninės kultūros globos tarybų formavimą. Šios tarybos savo veikloje ypač aktyviai ir išradingai turėtų taikyti kolegijinio darbo principus, o gal net ir savarankiškai organizuoti savo veiklą.

4. Atkreipti savivaldybių administracijų dėmesį į tai, kad siekiant aktyviau įgyvendinti Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, būtų tikslinga parengti Etninės kultūros plėtros programas ir tose savivaldybėse, kuriose dar iki šiol jų nėra. Rengiant programas rekomenduotume atsižvelgti į Etninės kultūros plėtros valstybinę programą.

5. Organizuoti atskirus susitikimus su savivaldybių merais tose Žemaitijos regiono rajonų savivaldybėse, kuriose nėra etninės kultūros specialistų.

Rugsėjo 18 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Posėdžių salėje įvyko Žemaitijos regioninės tarybos susitikimas su Žemaitijos regiono žiniasklaidos atstovais dėl žiniasklaidos vietos ir vaidmens saugant Žemaitijos regiono tradicines vertybes. Susitikime dalyvavo Kelmės, Plungės, Telšių krašto televizijų atstovai bei Žemaitijos radijo laidų vedėjas. Buvo kalbama apie liaudies pasaulėžiūrą atspindinčios medžiagos fiksavimą, senųjų švenčių papročių propagavimą, svarstoma, kaip rajonų ir regionų žiniasklaidai sudaryti sąlygas skatinti visuomenę ir savivaldos institucijas saugoti istorijos, kultūros paveldą, etninę kultūrą, perteikti iškilių asmenybių ir bendruomenės pozityvias idėjas. Buvo analizuojama svarbi fiksuotos medžiagos archyvavimo problema. Apsvarstyta galimybė dėl laidų Žemaitijos radijo eteryje.

Tradicinės architektūros puoselėjimas

Žemaitijos regioninė taryba tarpininkavo ruošiant medžiagą EKGT leidiniui ,,Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra”. Teikė pasiūlymus, padėjo ieškoti kelių, architektui Jurgiui Bomblauskui, kad kuo labiau sudomintų skaitytoją, sužadintų norą pažinti, domėtis ir puoselėti savitą Žemaitijos regiono etninės architektūros paveldą.

Siekdama atkreipti dėmesį į dvarų formavimosi esminių tendencijų Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte panašumus ir skirtumus ir norėdama išskirti pagrindines dvarų savininkų tapatybines dominantes, ŽEKGT organizavo konferenciją ,,Esminiai Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų raidos bruožai”. Konferencija įvyko 2008 m. spalio 3 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje. Buvo skaitomi šie pranešimai:

Klaipėdos krašto dvarų praeities tyrimo problemos:

• Martynas Purvinas (Kauno Technologijos universitetas) – „Klaipėdos krašto dvarų ir jų sodybų raidos bruožai XIII a. – 1944 m.“.

• Dainius Elertas (Lietuvos Jūrų muziejus) – „Klaipėdos valsčiaus dvarai XVI a. I pusėje“.

• Darius Barasa (Šilutės krašto muziejus) – „Dvarų atgaivinimas Klaipėdos krašte: Šilutės dvaro pavyzdys“.

Žemaitijos dvarų praeities tyrimo problemos:

• Eugenijus Saviščevas (Vilnius universitetas) – „Tarnybininkai XVI a. bajoro dvaro socialinėje struktūroje“.

• Jolanta Skurdauskienė (Žemaičių dailės muziejus) – „Dvaro sąvokos problema dabartinėje lietuviškoje istoriografijoje“.

Paveldosauginės dvarų išsaugojimo problemos:

• Dalė Puodžiukienė (Lietuvos architektūros ir statybos institutas) – „Medinė dvarų sodybų architektūra“.

• Birutė Salatkienė (Šiaulių universitetas) – „Kurtuvėnų dvaro sodybos archeologinis paveldas ir jo panaudojimas rekonstrukcijoje“.

• Edmundas Mickūnas (Žemaitijos nacionalinis parkas) – „Montvydiškių dvarelio Šarnelėje istorijos bruožai“.

Tapatumo problemos:

• Algirdas Girininkas (Klaipėdos universitetas) – „Dvarininkijos grįžimas prie lietuviškų šaknų XX a. pradžioje“.

• Vacys Vaivada (Klaipėdos universitetas) – „Juzefas Perkovskis – „paslėpto grožio...“ ieškojimai Džiuginėnuose“.

Sakytinio, dainuojamojo, kulinarinio paveldo populiarinimas,

gyvosios tradicijos tęstinumas

Regioninės tarybos iniciatyva, Mažeikių r. savivaldybės kultūros centro etnografė Jolanta Kaleckienė parengė projektą ,,Nedieliuos rytieli”. Projektą įgyvendinti padėjo Mažeikių r. savivaldybės kultūros centras. Išleista 68 puslapių knyga ir kompaktinė plokštelė „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazimiero Sidabro, Justinos Radvilienės ir Julijos Gramalienės dainos, rateliai, pasakojimai. Pavasarį per Sekmines organizuotoje folkloro šventėje Mažeikių rajono folkloro ansamblis ,,Alksna” pristatė šį leidinį. Šventės metu buvo pagerbti etnografinės medžiagos pateikėjai. Dalyvavo folkloro ansambliai iš Sedos ,,Rėmolee”, Platelių ,,Platelee” ir vaikų folkloro kolektyvas ,,Alksniukai”.

Žemaitijos regioninė taryba teikė pasiūlymus organizuojant Žemaitijos regiono šventę Telšiuose ,,Žemaičių festivalis 2008”. Birželio 14 – 15 d. vyko ,,Didėsis Žemaitiu Juomarks”. Šios šventės proga buvo išleistas leidinukas ,,Telšių krašto kulinarinis paveldas”. Jame užrašyti 47 neįmantrūs, bet tradiciniai žemaitiški valgiai. Yra patiekalų, įdomių ne tiek receptūra, kiek šmaikščiais bei taikliais pavadinimais: morkinyčia, švompa su marcapiepeliu, makans, mizerija, burbuzynė ir pan. Valgiai užrašyti iš vietinių gyventojų. Knygelės sudarytoja - Sigita Dacienė, fotografas Linas Ulkštinas, įžangos teksto autorė Lietuvos liaudies kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vyriausioji specialistė Nijolė Marcinkevičienė.

Kelmės mažojo teatro vadovo Algimanto Armono ir EKGT nario Arno Arlausko kvietimu Žemaitijos regioninės tarybos nariai žiūrėjo spektaklio ,,Kražių skerdynės” premjerą, kuri įvyko 2008 m. gruodžio 9 d. Kelmės kultūros centre. Remigijaus Kaškausko dramos pagal Jono Marcinkevičiaus romaną ,,Kražių skerdynės” režisierius Algimantas Armonas, dailininkė Sofija Kanaverskytė. Šis spektaklis - tai geriausias paminklas Kražių įvykiams atminti ir vaizdinga istorijos pamoka.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Vacys Vaivada

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė