Regioninių tarybų veikla 

Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba), siekdama užtikrinti etninės kultūros plėtrą ir globą regione, vykdė 2005 metų veiklos planą, įgyvendindama uždavinius ir funkcijas, rėmėsi Regioninės tarybos patvirtintais nuostatais, koordinavo etninės kultūros globą vykdančių institucijų veiklą. Bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis, siekė atskleisti regiono savitumą, jo identiškumą. Regioninė taryba iškėlė uždavinį – puoselėti Žemaitijos regiono istorinį ir etnokultūrinį paveldą bei kultūrines tradicijas.

 

Vykdydama veiklos planą, Regioninė taryba pagrindinį dėmesį skyrė švietimui ir mokslui:

 

Sausio–vasario mėn. Regioninės tarybos narė M. Ričkutė atliko Lietuvos kolegijose rengiamų specialybių analizę, siekiant numatyti etninės kultūros disciplinų plėtros perspektyvas.

Regioninė taryba pateikė švietimo įstaigoms specialias anketas, kuriomis siekiama išsiaiškinti, kiek regione veikia etninės pakraipos ugdymo įstaigų. Bendradarbiaujant su Žemaičių kultūros draugija bei Žemaičių muziejumi ,,Alka“ pradėta įgyvendinti etnokultūrinio-edukacinio ugdymo programa įvairaus amžiaus moksleiviams.

Kovo mėn. Regioninės tarybos narė M. Ričkutė atliko muzikos vadovėlių analizę, iš kurios išaiškėjo, kiek procentų žemaičių tautosakos pateikiama 1-4 klasių muzikos vadovėliuose.

Gegužės 20 d. Lietuvos tautinės kultūros forume Regioninės tarybos narė M. Ričkutė skaitė pranešimą,,Etninės kultūros puoselėjimo galimybės aukštojoje neuniversitetinio mokslo institucijoje“.

Regioninės tarybos narė D. Žalpienė kartu su Kelmės kraštotyros draugija ir Kelmės Jaunimo folkloro centro etnokultūros specialiste N. Jokubauskiene organizavo tradicinius amatų mokymo kursus kaimo bendruomenėms. Dalyviai buvo mokomi pynimo iš šiaudelių, vytelių, akmens apdirbimo specifikos.

Liepos 12–15 d. Kelmės kultūros centro Jaunimo folkloro skyrius ir Kelmės kraštotyrininkų draugija organizavo tradicinius žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursus. Kursuose dalyvavo 140 asmenų iš visos Lietuvos: Šiaulių, Šilalės, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Akmenės, Utenos, Jonavos, Mažeikių, Vilniaus, Jurbarko, Joniškio, Kretingos. Tai kultūros ir švietimo darbuotojai, moksleiviai, studentai ir kiti, besidomintys etnine kultūra. Kursus baigė ir 10 žmonių grupė iš Karaliaučiaus. Kursų dalyviai buvo mokomi žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo, šokių ratelių žaidimų, kankliavimo, smuikavimo, grojimo piemenų pučiamaisiais instrumentais, armonika. Dalyviai mokėsi pasidaryti kankles, pinti iš beržo tošies, vytelių, šiaudelių, juostų audimo, audimo kaimiškomis staklėmis, siuvinėjimo, karpymo iš popieriaus, keramikos. Kursuose tradicinių amatų sekcijos buvo papildytos naujais amatais - stogų dengimo nendrėmis ir akmentašyste.

Paskaitas skaitė žymūs etninės kultūros specialistai: prof. habil. dr. A. Motuzas, prof. habil. dr. R. Apanavičius, doc. dr. A. Vaicekauskas,  prof. dr. L. Klimka, I. Seliukaitė. Kelmėje svečiavosi folkloro ansamblis „Platelee“ iš Žemaitijos nacionalinio parko ir netradicinio folkloro ansamblis „Dvi mudvi“.

Lapkričio mėn. Raseinių krašto istorijos muziejuje vyko edukacinė programa ,,Kuo avėjo mūsų senoliai“, buvo tęsiamos kitos edukacinės programos, kurios vyksta ištisus metus: ,,Paukštis senojoje kultūroje“, ,,Ženklai ir simboliai liaudies mene“, ,,Vilnos pluošto verpimas“, ,,Lietuvių liaudies medinė skulptūra“ bei projektas ,,Kultūros paveldo – mažosios architektūros studija Raseinių krašte“.

Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros skyrius tęsė edukacinę programą ,,Saulės ratas“. Šis projektas – tai įvairių teorinių ir praktinių užsiėmimų bei renginių ciklas, kuris tęsiasi visus metus. 2005 metais surengta 11 teorinių praktinių seminarų, 16 praktinių tradicinių amatų (Užgavėnių kaukių gamybos, velykinių margučių dažymo, karpinių, juostų audimo ir kt.) užsiėmimų. Pirmą kartą surengta folkloro ansamblių vadovų ir dalyvių vasaros stovykla. Joje dalyvavo 25 moksleiviai ir 4 vadovai.

Kelmės krašto muziejaus surinkta etnografinė medžiaga panaudojama etninės kultūros populiarinimui. Kiekvienais metais muziejus reguliariai vykdo edukacinę programą „Pažinkime savo kraštą“. Pagal šią programą kiekvienais metais Kelmės miesto trečiųjų klasių moksleiviai dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuose yra mokoma, kaip tradiciškai švęsti Kalėdas, Velykas bei Užgavėnes. Užsiėmimai trunka savaitę, juose dalyvauja po 160-200 moksleivių. Pagal šią programą etninės kultūros populiarinimo užsiėmimuose būna dalyvavę visi Kelmės miesto moksleiviai. Siekiant pritraukti į muziejų kuo platesnį turistų srautą, buvo pasirašytos sutartys su Šiaulių miesto turizmo firmomis bei parengta nauja edukacinė programa apie kalėdinius papročius. Dviejų valandų trukmės edukacinėje programoje „Kalėdiniai burtai Kelmės dvaro rūsių prietemoje“ vaikai galėjo ne tik praktiškai išbandyti Kelmės krašto tradicinius būrimus, bet ir žibalinių lempų šviesoje pasivaišinti žemaitišku kalėdiniu pyragu, dvaro teritorijoje pasivažinėti rogėmis.

2005 metais Tauragės rajono Skaudvilės kultūros namuose  parengta edukacinė programa ,,Linelių pabarėliais“. Vykdant šią programą, Skaudvilės apylinkėse buvo renkama tautosaka, atsiminimai apie čia buvusius amatus ir amatininkus. Sukaupta medžiaga eksponuojama muziejuje.

 Tauragės rajono Batakių miestelio kultūros namuose tęsiama Etnokultūros mokyklėlės veikla, kur jaunimas mokomas etnografinių dainų, žaidimų bei dailiųjų amatų – pynimo iš šiaudelių, popieriaus karpinių, dirbinių iš medžio ir gamtinių medžiagų.

 

Regioninė taryba vykdė etninės kultūros globos uždavinius, užtikrinančius kultūros paveldo išsaugojimą bei tradicijos tęstinumą, etninių vietovardžių išlikimą:

 

2005 metais įgyvendintas projektas ,,Kurtuvėnų krašto nematerialusis etnografinis paveldas“. Tautosakos medžiaga perkelta į skaitmenines laikmenas. Vykdytojai – J. Bartkuvienė ir E. Ramančionienė (Kurtuvėnų etnografinio ansamblio „Kurtuovė“ vadovė). Visi garso įrašai (9 garso juostos, 35 garso kasetės) iš magnetinių juostų perkelti į skaitmenines laikmenas. Medžiaga perrašyta į 5 kompaktinius diskus. Sukurta kompiuterinė programa duomenims tvarkyti. Visa medžiaga suskaidyta į atskirus tautosakos bei instrumentinės muzikos elementus ir susisteminta pagal ekspedicijas, vietoves, pateikėjus, tautosakos žanrus. Tai tik pradžia didelio darbo, išsaugant ir gaivinant Kurtuvėnų krašto etnokultūrinį paveldą. Regioninės tarybos narys, Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus pavaduotojas D. Ramančionis aktyviai prisidėjo prie šio ir kitų projektų organizavimo idėjomis, darbais ir patarimais.

Balandžio – gegužės mėn. Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnyba su Žalgirių vidurinės mokyklos moksleiviais tęsė projekto ,,Piliakalniai laukia tavo rankų ir širdies“ darbą, rengė piliakalnių tvarkymo talkas bei pažintinius žygius per Tauragės rajono piliakalnius, tvarkė Ivangėnų, Karšuvos piliakalnių želdinius. Talkino Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuoto pėstininkų bataliono kariai.

Birželio 25–26 d. Regioninės tarybos nariai dalyvavo tradicinėje Rasos šventėje ant Lubinų kalno, kuri vyko jau dvidešimtą kartą. Į šventę susirinko Kupolinių šventės etninės tradicijos puoselėtojai ne tik iš Šiaulių krašto, bet ir iš kitų Lietuvos vietų, aplinkinių kaimų. Šventėje dalyvavo apie 150 žmonių, kurių dauguma – jaunimas. Pagrindiniai šventės organizatoriai – Šiaulių folkloro klubas „Patrimpas“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

Rugpjūčio 6 d. Regioninė taryba dalyvavo Žemaičių 5-oje istorinių archeologinių paminklų tvarkymo talkoje. Jos organizatoriai – Varnių regioninis parkas, vadovaujamas Regioninės tarybos narės I. Zimblienės, ir Žemaičių kultūros draugija. Talka vyko Šilalės rajone, Laukuvos seniūnijoje. Buvo sutvarkytas Paršpilės piliakalnis: išretinti medžiai, pastatytas paminklinis užrašas.

Rugpjūčio 1–8 d. Regioninės tarybos narys dr. V. Vaivada organizavo Klaipėdos universiteto studentų archyvinę praktiką Tveruose. Pradėtas tvarkyti senasis (iki XX a.) Tverų bažnyčios archyvas, pradėtos kataloguoti senosios kapinės, rinkti atsiminimai apie pokario įvykius Tveruose bei Tverų apylinkėse. 

2005 metais Žemaičių kultūros draugijos pastangomis bei pritarus Telšių miesto savivaldybės tarybai buvo pastatyti trys Telšių miesto riboženkliai prie trijų įvažiavimų į miestą su žemaitišku užrašu – „Telše“.

Lapkričio 25 d. Plungės rajono laikraštyje ,,Plungė“ išspausdintas straipsnis, kuriame rašoma, jog Plungės rajono savivaldybės taryba suteikė Kantaučių ir Žlibinų kaimams naujus gatvių pavadinimus: Beržų, Liepų, Eglių, Rožių, Tulpių, Alyvų ir t.t. Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai kreipėsi į Žlibinų seniūnę dėl šios akcijos sustabdymo. Regioninės tarybos iniciatyva buvo priimtas sprendimas dėl kaimų naujų gatvių pavadinimų suteikimo, atsižvelgiant į kaimų istoriją.

Jurbarke tęsiama gyvoji tradicija, įgyvendinant projektą ,,Bandonijos mokyklėlė“.bandonijos ansamblio ,,Eržvilkas“ nariai moko jaunimą groti bandonijomis.

2005 metais Kelmės krašto muziejuje veikė šios etnografinės ekspozicijos: „Liaudies buitis ir menas“ (dvaro rūmuose) ir „Žemės apdirbimo įrankiai“ (svirne), edukacinių užsiėmimų kambaryje vyko tradicinio audimo mokymai.

 

Regioninė taryba, vienydama įvairių etninės kultūros sričių ekspertus, savo tikslų siekė ieškodama efektyviausių būdų etninės kultūros problemoms spręsti:

 

Sausio 31 d. Regioninės tarybos nariai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją ir į Kultūros skyriaus vedėją D. Mikienę dėl galimybės įsteigti etninės kultūros specialisto etatą rajono savivaldybės administracijoje.

Vasario – kovo mėn. buvo teikiamos konsultacijos ir rekomendacijos Telšių rajono savivaldybės administracijai rengiant pareigybės aprašymą etninės kultūros specialisto etatui.

 

Žemaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos nariai koordinavo, konsultavo, skaitė pranešimus  ir dalyvavo etninę kultūrą puoselėjančiuose renginiuose, seminaruose, konferencijose, parodose. Vykdė etninės kultūros vertybių  kaupimo programą:

 

Kovo 7–8 d. M. Ričkutė kartu su Telšių kultūros centru surengė seminarą „Pavasario ciklo švenčių specifika Žemaitijoje“ Telšiuose ir Šilutėje.

Kovo 21–25 d. Kelmės kultūros centro Jaunimo folkloro skyrius surengė ekspediciją Kelmės rajone, Pievėnų kaime. Ekspedicijos metu buvo renkama informacija apie Velykų papročius Žemaitijoje.

Balandžio 1–2 d. M. Ričkutė skaitė pranešimą ,,Muzikinio folkloro raiška Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakultete“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros ir Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus surengtoje  konferencijoje „Lietuvos etnomuzikologija: dabartis ir perspektyvos“.

Gegužės 4–6 d. Regioninės tarybos nariai dalyvavo respublikiniame Lietuvos liaudies kultūros centro organizuotame seminare „Etninės kultūros institucijų veiklos tradicinių amatų tautodailės  srityje samprata, kryptys ir problemos“.EKG tarybos sekretoriato specialistė S. Dacienė skaitė pranešimą „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus veikla, uždaviniai ir problemos“.

Gegužės 19 d. Šiauliuose vyko „Žemaitiško žodžio, dainų ir istorijos varžytuvės“, tradicinis Šiaulių žemaičių renginys, skirtas miesto bendruomenei. Jo tikslas – supažindinti moksleivius ir studentus su Žemaitijos istorija, tradicijomis, papročiais, skatinti domėtis regiono etnokultūra. Renginio scenarijų, klausimus varžytuvių dalyviams rengė habil. dr. J. Pabrėža, V. Girčius, S. Adomaitienė.

Liepos 22–24 d. vyko projekto „Post kryžkelė 2005“ renginiai, skirti dvarų kultūros aktualizavimui. Projekto iniciatoriai – Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos darbuotojai M. Lukošaitis ir S. Kulevičius. Atkuriamame XVIII a. Kurtuvėnų svirne vyko atvira diskusija „Dvarų kultūros paveldas šiandieninėje visuomenėje“, kurioje dalyvavo prof. E. Aleksandravičius, R. Stulpinas,  G. Mažeikis, B. Salatkienė, M. Šventoraitis. Šventę pradėjo Kurtuvėnų etnografinis ansamblis „Kurtokė“. Diskusijoje buvo keliamos idėjos apie  savitumo raiškos erdves ir laiką. Tai buvo bandymas naujai pažvelgti į dvaro erdvę ir ją įprasminti šiuolaikinio meno formomis. Daugelis dalykų persipynę su etniniais motyvais kaip šiandienos kultūros ir tautos praeities ryšio raiška.

2005 metais Regioninės tarybos narys dr. V. Vaivada konsultavo VšĮ „Centriniai interneto vartai“, leidžiant Žemaitijos regiono žemėlapį. Žemėlapis išleistas UAB „Janas eta Map Publisher Ltd“.

Rugsėjo mėnesį Jurbarke įvyko etnokultūros konferencija „Modernaus XXI a. žmogaus požiūris į tradicijas ir vertybes“. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos vyriausioji specialistė I. Seliukaitė.

Rugsėjo 5 d. vykusiame Telšių apskrities Regioninės plėtros departamento ir Lietuvos Žemės ūkio universiteto partnerių susitikime dėl tarptautino COTUOR projekto „Turizmo ir regioninių produktų plėtojimo galimybės“ įgyvendinimo, S. Dacienė konsultavo dalyvius etniniais klausimais.

Rugsėjo 28–30 d. tęsiant COTUOR projekto įgyvendinimo procesą, susitikime su užsienio partneriais iš Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, S. Dacienė organizavo medžio drožybos, audimo amatų demonstravimą ir etninės muzikos pristatymą. Regioninės tarybos narė M. Striaukienė pristatė regiono kulinarinį paveldą.

Spalio 7 d. Šiaulių tautodailininkų folkloro ansamblis „Margulis“, pažymėdamas 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį, koncertavo miesto visuomenei ir svečiams Šiaulių filharmonijos salėje. Sukakties proga išleista kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytos aukštaičių ir žemaičių liaudies dainos. Ansamblio vadovės – keramikės I. Vaidilauskienė ir V. Šufinskienė.

Spalio 7–8 d. Regioninės tarybos narys dr. V. Vaivada Klaipėdos universitete organizavo konferenciją „Krikščioniškosios tradicijos formavimasis ir raida: pamaldumas ir atlaidai“, kurioje skaitė pranešimą „Atlaidų tradicijos pietinėje Žemaitijoje XVI a. pirmoje pusėje kontekstai“.

Spalio mėnesį Jurbarko Kultūros centre įvyko tradicinė rajono kultūros šventė „Lig pirmų gaidžių“. Susirinko apie 300 dalyvių iš visų rajono seniūnijų. Veikė tautodailės ir kulinarinio paveldo paroda. Renginio kuratorė – Regioninės tarybos narė R. Kliukienė.

Lapkričio 19 d. Regioninės tarybos nariai dalyvavo Šilalės žemaičių sueigoje. Renginio organizatorius – Šilalės žemaičių kultūros draugijos pirmininkas K. Juknius. Šventės dalyvius pasveikino ir apie žemaitiškos kalbos puoselėjimą kalbėjo Regioninės tarybos narys A. Dacius. Koncertavo folkloriniai ansambliai: kaimo kapela „Žilvytis“, „Puduris“, Beržės miesto šokių kolektyvas „Dieveris“ (Latvija). Veikė moksleivių kraštotyrininkų būrelio fotografijų paroda. Svečiai ir dalyviai buvo vaišinami žemaitiškais patiekalais.

Lapkričio 26 d. Regioninės tarybos pirmininkas S. Kasparavičius ir kiti nariai dalyvavo Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ ataskaitiniame susirinkime, kuriame Šiaulių žemaičių kultūros draugijos pirmininkas J. Bartkus pateikė metų veiklos ataskaitą. Susirinkime kalbėjo Regioninės tarybos narys habil. dr. J. Pabrėža. Koncertavo folkloro ansambliai ,,Auda“ (Šiauliai) ir ,,Spigėns“ iš Telšių.

Gruodžio 17 d. Žemaičių muziejuje ,,Alka“ Regioninės tarybos pirmininko S. Kasparavičiaus ir nario A. Daciaus iniciatyva vyko renginys, kurio metu parodytas žemaičių kalba Klaipėdos universiteto prof. P. Bielskis skaitytas monospektaklis ,,Motiejus Didysis“. Renginyje dalyvavo Regioninės tarybos narys, istorikas dr. V. Vaivada, kuris priminė keletą momentų iš M. Valančiaus gyvenimo, kalbėjo apie bendrą vyskupo švietėjišką veiklą, knygų leidybą. Koncertavo Telšių Kultūros centro folkloro ansamblis ,,Spigėns“.

Gruodžio 21 d. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos pirmininkei L. Kelmelienei už reikšmingą etninės kultūros puoselėjimą įteikta Šiaulių miesto savivaldybės 2005 metų premija.

 

Žemaitijos regioninė etninės kultūros taryba padeda įgyvendinti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ir Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą:

 

Regioninės tarybos narės D. Žalienės iniciatyva Kelmės krašto muziejaus filialo Šaukėnų kraštotyros muziejuje jau daug metų renkama medžiaga apie nykstančius Šaukėnų seniūnijos kaimus. 2005 metais sukurtas filmas apie Tarutlaukio, Gabrijolės ir Pailgio kaimus. Paruošti kaimų aprašymai su nuotraukomis, suredaguota ir atspausdinta medžiaga knygai „Svilės, Šukiškių, Spaudžių nykstantys kaimai“, pristatytas filmas „Nykstantys Svilės, Šukiškių, Spaudžių kaimai“.

2005 m. vasarą, kaip ir kasmet, Kelmės krašto muziejus organizavo temines ekspedicijas. Muziejaus moksliniame archyve yra saugoma medžiaga apie rajono senųjų kapinių geležinių kryžių viršūnes, Kražių, Tytuvėnų, Užvenčio, Vaiguvos, Kelmės seniūnijų dvarus (nuotraukos, vaizdo medžiaga apie išlikusius pastatus, liaudies architektūros detales, puošybos elementus ir pan.). Vyko ekspedicija „Buvę Kelmės ir Kukečių seniūnijų dvarai“, surinkta medžiaga (vaizdo juostos, nuotraukos, schemos) apie 17 dvarų.

 

Regioninė taryba vykdė ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekdama panaudoti kitų valstybių patirtį ir priemones bei pristatyti Lietuvos etninės kultūros reiškinius:

 

Birželio 1–7 d. Vokietijoje, Heseno žemėje, Frydbergo mieste vyko Lietuvos dienos, kurių metu Telšių apskrities viršininko administracijos atstovai pristatė Žemaitijos regiono kulinarinį paveldą, Telšių skyriaus tautodailininkų pirmininkė organizavo tautodailės parodą.

Birželio 3 d. Vokietijos Karbeno miesto mero kvietimu žemaičių delegacija lankėsi Karbeno Magistrate, kur buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas. Susitarta pasikeisti žemaičių ir vokiečių tautodailės parodomis.

Liepos 2–9 d. Regioninės tarybos nariai konsultavo organizatorius ir dalyvavo pirmą kartą Šiauliuose surengtame Rytų Europos tarptautiniame folkloro konkurse–festivalyje „Saulės žiedas“, kuriame dalyvavo folkloro kolektyvai iš 15 šalių (Anglijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Nyderlandų, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos ir Vengrijos). Varžytasi 6 kategorijose. Ansamblius vertino tarptautinė komisija. Jos pirmininkė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Z. Kelmickaitė.

Liepos 8–18 d. etnografinėje Jautmalkės sodyboje, Kurtuvėnų regioninio parko edukaciniame centre vyko Vokietijos–Lietuvos jaunimo stovykla „Menas ir gamta“. Stovykloje dalyvavo po 15 16-25 metų amžiaus jaunuolių iš Vokietijos ir Lietuvos. Stovyklos tikslas – mene ir tradiciniuose amatuose įprasminti ir perteikti milo vėlimą, Užgavėnių kaukių drožimą, pynimą, virvių vijimą, lipdymą iš molio ir kt. Buvo demonstruojama, kaip dalyvauja lietuvių ir vokiečių tradicijose atsispindi gamtos reiškiniai. Svečiai iš Vokietijos tradiciniame piemenų lauko duonkepyje kepė duoneles. Vakarais buvo dainuojamos abiejų tautų liaudies dainos, šokami šokiai, žaidžiami žaidimai, mokomasi groti liaudies instrumentais. Vyko žemės meno akcijos. Stovykla vyko gyvoje etnokultūrinėje aplinkoje. Stovyklos iniciatorės buvo dvi savanorės iš Vokietijos, kurios susižavėjo gamtos įprasminimu Lietuvos etnokultūriniame pavelde.

Spalio 6–9 d. Vokietijoje, Karbeno mieste vyko tarptautinis penkių šalių (Čekijos, Graikijos, Prancūzijos, Lenkijos, Lietuvos) projektų partnerių susitikimas. Telšių apskrities viršininko administracijos delegacija organizavo ir miestelio visuomenei pristatė tautodailės parodą, kurioje eksponuoti tautodailininkų dirbiniai: Č. Pečetausko iš Mažeikių kalvystė, M. Dobrovolskytės iš Plungės siūlų technikos paveikslai, S. Mušinsko iš Telšių metalo plastikos paveikslai, S. Dacienės iš Telšių ir N. Daučiūnaitės iš Mažeikių popieriaus karpiniai. Susitarta, jog vokiečių menininkų paroda įvyks 2006 m. rugsėjo mėnesį Telšiuose.

Apie Žemaitijos regione vykdomą etnokultūrinę veiklą informacija nuolat teikiama regiono žiniasklaidai. Regiono apskrities viršininkų administracijų ir savivaldybių internetiniuose tinklalapiuose skleidžiama informacija apie etnokultūrinius renginius regione.

Palaikant ryšį su laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcija ir propaguojant Žemaitijos etninės kultūros tradicijas bei lokalines ypatybes, Regioninės tarybos narė M. Ričkutė parašė straipsnius „Žemaitija“ ir „Žemaitijos tautiniai rūbai“.

Gruodžio mėn. Regioninės tarybos narys habil. dr. J. Pabrėža kartu su Šiaulių žemaičių kultūros draugija aštuntą kartą išleido Žemaičių kalendorių žemaičių kalba. 2006 metų kalendorius skirtas Šiaulių miesto gimtadieniui – Saulės mūšio 770-osioms metinėms paminėti.

 

Žemaitijos regioninės etninės kultūros

globos tarybos pirmininkas                                  Stasys Kasparavičius