Etninės kultūros paveldo archyvavimas ir saugojimas 

Rambynas - garsioji lietuvių šventvietė, Jonas Trinkūnas


Rambynas kartais vadinamas kalnu, tačiau per kelias griūtis, sukeltas Nemuno srovės, didesnė kalno (piliakalnio) dalis pradingo vandenyse, pats Rambynas šiandien suvokiamas kaip tam tikra apaugusi mišku aukštuma.

A. Tautavičiaus parengtame "Lietuvos TSR archeologijos atlase" (1975, 2 tomas, p. 143) apie Rambyną rašoma: "Dalis istorikų (Voigtas, Guise) spėja Rambyną buvus ne tik apeigine vieta, bet ir piliakalniu, kur stovėjusi 1276 m. kryžiuočių sunaikinta Ramigės pilis. 1835 m. ir vėliau, Nemunui kelis kartus paplovus Rambyno kraštą, nemaža dalis kalvos nugriuvo ir buvo nunešta. Likusioje aukštumos dalyje piliakalnio žymių nėra. (V. Šimėno nuomone, piliakalnio žymių yra - J. T.). 1385 m., 1395 m. ir vėliau prie Rambyno minimas šventas miškas, bet apie Rambyno piliakalnį neužsimenama".

Archeologinių tyrimų iki šiol neatlikta, jie tik numatomi daryti artimiausiu laiku. Dėl tyrimų nebuvimo Rambynas kartais buvo įtraukiamas, kartais išbraukiamas iš archeologijos paminklų sąrašų. Archeologų nuomone (V. Šimėnas ir kt), Rambyno kalno teritorijoje turėtų būti rasta nemenkų radinių.

Rambynas reikšmingas ne tik archeologine prasme. Populiarumu ir istorine praeitimi Rambynas prilygsta svarbiausiems Lietuvos istorijos, gamtos paminklams, tokiems, kaip Gedimino kalnas Vilniuje, Šatrijos kalnas Žemaitijoje ir pan. Rambynas svarbus ir įžymus kaip tam tikra saugotina ir gerbtina teritorija. Apie tai kalba praeities istoriniai šaltiniai. Rambyne buvo lietuvių alkvietė, šventas miškas ir, manoma, pilis. Dar 1595 m K. Henenbergeris pažymėjo, kad žmonės Rambyną laiko šventu kalnu. Č. Kudaba rašė: "Lietuvių dievų olimpas buvęs Rambyno kalne. XVIII a. žiniomis, sužadėtiniai, senu papročiu, ateidavo su gėlėmis į kalną. Lankytojai turėjo vilkėti švariais drabužiais ir būti šventiškai pasipuošę".

Oto Glagau rašė, jog dar XIX a. nė vieni vestuvininkai nepravažiuodavo pro šalį, neužkopę pasimelsti prie Alko akmens. Nuotaka padėdavo ant akmens dovanų - aukų.

Rambyno teritorija visą laiką buvo šventumo apdrausta. Tai lietuvių tautos draustinis. Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus kalne dažnai kurstė ugnį, pats senatvėje virsdamas tartum Rambyno vaidila. Turėjo jis Amžinąją Rambyno knygą. Apie Rambyną M. Jankus pasakė: "Tave nebeįveiks nei jokios audros, jei neišpeiks patys tavo žmonės".

1881 m. Rambyne atgaivinta senovinė vidurvasario (Joninių) šventė. Po to Rambynas tapo atgimstančios lietuvybės sakraline vieta. Kasmet rengiamos šventės pavirto lietuvių tautinėmis manifestacijomis. Pranas Alšėnas knygoje "Martynas Jankus" (Torontas, 1967) aprašo daugelį svarbių Lietuvai įvykių, vienaip ar kitaip susijusių su Rambynu. Vydūno vardas taip pat susijęs su Rambynu, kuriame jis švenčių metu sakydavo dvasingas kalbas.

Rambynas kaip istorijos ir gamtos šventovė yra labai svarbi visiems lietuviams. Todėl ne archeologinių paminklų gausumas nulemia Rambyno svarbą. Galime tik pakartoti prof. Č. Kudabos kadaise parašytus žodžius: "Rambynas - tai lietuvių tautos draustinis", o brautis į jį, liesti jį bet kokiomis intencijomis yra neleistina.

 

Filosofijos ir sociologijos instituto mokslinis bendradarbis

Jonas Trinkūnas

 

2001-01-08

 

 

Literatūra apie Rambyno kalną:

1. Gisevius E. Die heidnischen Schlossberge in der Umgebung der Rombinus / Kelauninkas // Preusische Provinziell-Blaetter (Koenigsberg). - 1837, t. 18, p. 32; 1839, t. 22, p. 97-112, 252-267, 444-450, 553-560; 1840, t. 23, p. 44-54, 164-172, 422-441.

2. Gisevius E. Die heidnische Shclossberge in der Umgebung der Rombinus. - Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft. - Heidelberg, 1883. - T. 2, sąs. 7, p. 6.

3. Brachel H. Die Riesenberge und Huenengraeber in Litauen. Ein Bruchstueck aus den Denkwuerdigkeiten von Jucewicz. Nach dem polnischen // Sendungen der Kurlandischen Gesellschaft fuer Literatur und Kunst in Mitau. - 1840, t. l, p. 45 -49.

4. Thomas A. Rombinus // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft. - Heidelberg. - 1887, t. 2, p. 111-121.

5. Der Einsturz dės Rombinus // Der Grenzgarten: "Memeler Dampfboot" priedas (Klaipėda).- 1929, Nr. 4.

6. Bei den Schatzengraber auf dem Rombinus // Memeler Dampfboot. - 1933 m., spalio 24 d., priedas, p. 1-2.

7. Die Grabungen am Rombinus angestellt // Memeler Dampfboot. - 1933 m. spalio 31 d., priedas.

8. Geheimnisvolle Schatzgraeberei am alten Gotterberg Rombinus // Memeler Dampfboot. - 1933 m. spalio 15 d., priedas, p. 2.

9. "Goldrausch" am Rombinus // Memeler Dampfboot. - 1933 m. spalio 18 d., priedas.

10. Gisevius. Der Rombinus: iš "Preussische Provinzial-Blaetter", 1837 // Tolkemita. Texte (Dieburg). - 1992, sąs. 41, p. 3-32.

11. Gisevius E. Eine alte Steinplate // Neue Preussischen Provinziall-Blaetter. Dritte Folge (Koenigsberg). - 1866, p. 118-120.

12. Beckherr C. Merkwuerdige Šteine in Ost- und Westpreussen // Altpreussische Monatschrift (Koenigsberg). - 1893, t. 30, p. 373-429. P. 389 apie Rambyno akmenį.

13. Basanavičius J. Dar kartą apie Rambyną // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). - 1903, Nr. 12.

14. Rambyno Apieru Akmū // Apzwalga (Klaipėda). -1912 m. sausio 9 d. (Nr. 3).

15. Stikliorius J. Rambynkalnis / S.S. // Lietuviškai-vokiškas savaitraštis (Tilžė). - 1913, Nr. 33, p. 130-131; Nr. 34, p. 134-136.

16. Rambynas // Liuosoji valanda. - 1918 m. vasario 26 d., p. 1.

17. Kelionė į Rambyną / Ainis // Trimitas. - 1922, Nr. 23, p. 17-19. Iškraipyti faktai apie Rambyną (Šilutės raj.).

18. Rambyno kalnas //Naujasis Tilžės Keleiwis. - 1924, Nr. 13, p. 2.

19. Tarasenka P. Rambyno alkvietė // Klaipėdos žinios. - 1924 m. birželio 22 d.

20. Bružas A. Rambyno kalnas // Lietuva. - 1926 m. birželio 18 d., p. 4.

21. Palei Rambyną // Lietuva. - 1927 m. gegužės 24 d., p. 4.

22. Dalis Rambyno nugriuvo // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1928 m. liepos 27 d.

23. Rambynas. Šis tas iš padavimų bei atsiminimų / M.M. // Kaimynas (Klaipėda). - 1928, Nr. 23, p. 181-182.

24. Strangalys J. Rambynas / Brolis // Kaimynas (Klaipėda). - 1928, Nr. 30, p. 230-231.

25. Der Einsturz des Rombinus // Der Grenzgarten: "Memeler Dampfboot" priedas (Klaipėda).-1929, Nr. 4.

26. Senųjų Lietuvių Szwentwietė Rambynkalnis // Kaimynas (Klaipėda). - 1929, Nr. 14, p. 118-119.

27. Susirūpinkim mūsų Rambynu // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1929 m. liepos 6 d.

28. Lojewski E. Im Rauschen dės Memelstroms. Heimatliche Volkserzaehlungen aus Tilsit und dem Bereich der Memel. - Tilsit, 1931. - 80 p.

29. Rambynas / Jonukas // Mūsų jaunimas. - 1931, Nr. 7, p. 50-53.

30. Garsusis Rambynas / Š.K. // Lietuvos aidas. - 1932 m. birželio 14 d., p. 5.

31. Vabalkšnis A. Rambyno kalno dvasių kerštas // Mūsų rytojus. - 1932, Nr. 24, p. 5.

32. Januškevičius J. Rambyno kalnas legendų ir prietarų židinys // Rytas. - 1933 m. spalio 24 d., p. 2.

33. Tarasenka P. Rambynas / P.T-ka // Jaunoji karta. - 1933, Nr. 23, p. 391-392; Nr. 24, p. 408-410. - Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. - 1933 m. liepos 11, 12 d.

34. Kaip atrodo "aukso kasyklos" Rambyne // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1933 m. spalio 24 d.

35. Vokiečiai kasinėja Rambyno kalną // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1933 m. spalio 13 d.

36. Rambynas / Lietuvis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1934 m. birželio 19 d.

37. Senasis Rambynas // Lietuvos aidas. - 1934 m. birželio 22 d., p. 5.

38. Kas yra Rambynas / Jonas // Trimitas. - 1935, Nr. 25, p. 471-472.

39. Rambyno akmuo / 1. Sp.L. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1935 m. birželio 20 d.

40. Rambyno kalnas pavojuje // Lietuvos žinios. - 1935 m. lapkričio 21 d., p. 4.

41. Lekšas K. Rambyno kalnas šimtmečių bėgyje // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1936 m. birželio 28 d.

42. Lietuvių šventovė - Rambynas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1936 m. birželio 19 d., p. 5.

43. Rambynas amžių raidoje // Vakarai (Klaipėda). - 1936 m. birželio 28 d., p. 5.

44. Dar apie Šventviečių saugojimą // Jaunoji karta. - 1937, Nr. 42, p. 864.

45. Nezabitauskas A. Rambyno kalnas - tautinės dvasios šaltinis ir senovės legenda. Rambyno kalno mistiškojo akmens likimas / A.N. // Lietuvos aidas. - 1937 m. birželio 20 d. (Nr. 273), p. 4.

46. Stikliorius J. Dvi Mažosios Lietuvos šventvietės // "Aukuras". Draugija tautos kultūrai kelti. Penkiolikos metų sukakties proga. - Klaipėda, 1937. - p. 170-178. P. 170-172, 176-178 - apie Rambyną.

47. Šventasis Rambyno kalnas / D.S. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1937 m. birželio 16 d., p. 5.

48. Nupirko Rambyno kalną // Mūsų kraštas. - 1938, Nr. 3, p. 1.

49. Padavimas apie Rambyno šungalvius, laumes ir Aistytę / (Užrašė O. Wm.) // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1938 m. gegužės 29 d., p. 6.

50. Rambyno velniukas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1938 m. kovo 27 d., p. 4.

51. Remeika J. Rambyno padavimų vainikas // Mokslo dienos. - 1938, Nr. 5 / 6, p. 281 - 286. - J. Remeikos knygos "Ką kalneliai pasakoja" (K., 1938).

52. Švietimo ministerija nupirko Rambyno kalną // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1938 m. sausio 9 d., p. 3.

53. Tumosas F. Rambynas ir jo reikšmė // Jaunoji karta. - 1938, Nr. 23, p. 483.

54. Tumosas F. Rambyno padavimas // Trimitas. - 1938, Nr. 25, p. 600.

55. Vaidelys J. Rambynas // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1938 m. birželio 12 d., p.5.

56. Vilmantienė O. Kaip įsikūrė Rambyno šventovė (senas Mažosios Lietuvos padavimas) / O. W. // Lietuvos keleivis (Klaipėda). - 1938 m. birželio 18 d., p. 3.

57. Vilmantienė O. Žvejys Mikė ir Vorpilio barzdukai // Naujoji romuva. - 1940, Nr. 14, p. 284.

58. Margis A. Ant Rambyno vėl skamba dainos // Komjaunimo tiesa. - 1957 m. kovo 4 d.

59. asas R. Rambyno kalnas // Lietuvos pionierius. - 1958 m. lapkričio 2 d.

60. Tarasenka P. Rambyno burtininkas. - V., 1958. - 259 p.

61. Šalūga R. Rambyno romantika // Jaunimo gretos. - 1959, Nr. 6, p. 9-10.

62. Tarasenka P. Prie Rambyno // Čia užaugau. - V., 1961. -p. 386-390.

63. Tautavičius A. Rambynas // Mokslas ir gyvenimas. - 1967, Nr. 2, p. 35-36.

64. Kudaba Č. Rambynas // Mūsų gamta. - 1969, Nr. 5, p. 3-4.

65. Tautavičius A. Rambynas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3, p. 29-30. - Autorius nenurodytas.

66. Bicka J. Istorinėmis vietomis // Leniniečių balsas (Tauragė). - 1973 m. rugpjūčio 4 d.

67. Nausėdas V. Rambynas // Mokslas ir gyvenimas. - 1973, Nr. 6, p. 26-27.

68. Karaliūnas S. Iš kur kilęs žodis "Rambynas" // Mokslas ir gyvenimas. - 1977, Nr. 8, p. 35.

69. Venckus Z. Rambyno kalnas // Komunistinis darbas (Šilutė). - 1980 m. liepos 17 d., p. 3-4.

70. Tautavičius A. Rambynas (str. dalis); // Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987.- T. 3.

71. Venckus Z. Rambyno kalno praeitis // Rambynas. - V., 1987. - P. 8-19.

72. Almonaitis V. Rambynas // Lietuvos pionierius. - V., 1988 m. vasario 13 d., p. 4.

73. Grinaveckis V. Kai kurių vakarų Lietuvos kalnų vardai // Mokslas ir gyvenimas. - 1988, Nr. 2, p. 22-23. Džiugas, Girgždutė, Medvėgalis, Naglis, Rambynas, Šatrija.

74. Rambynas - mūsų istorija // Liaudies kultūra. - 1989, kovas-balandis, p. 18-19.


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2230&p_d=21311&p_k=1