2008 m. Tarybos strateginis veiklos planas (1a forma)

Asignavimų valdytojo kodas 90 900 2286

Aplinkos ir išteklių analizė Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, juolab išaugo poreikis saugoti tautos etninį identitetą ir kultūrinę sąvastį. Valstybinės valdžios dėmesys etninei kultūrai pasireiškia dviem būdais - teisinės bazės, reglamentuojančios etninės kultūros apsaugą, stiprinimu bei specialios Seimui atskaitingos institucijos - Etninės kultūros globos tarybos profesionaliu veikimu viešojo administravimo sektoriuje. Lietuvos valstybės administracinė sistema iš esmės pritaikyta šakinių institucijų funkcionavimui. Sektorinis valstybės administracinės sistemos modelis todėl negali efektyviai veikti etninės kultūros globos sferoje. Etninės kultūros visumos išskaidymas apsunkina gyvosios tradicijos gaivinimą, tautinio tapatybės ir savimonės formavimą bei puoselėjimą, regionų etnografinio savitumo išlaikymą. Nenurodant etninės kultūros objekto visumos, sunku išvengti nuolatinio atskirų institucijų darbo šioje srityje dubliavimo. Koordinavimo problemos kyla ir dėl to, kad visuomeninėms organizacijoms nevisuomet sudaromos galimybės dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su etninės kultūros globa, nors šių organizacijų veikla etninės kultūros puoselėjimui ir būtų labai reikšminga. Tai daro neigiamą poveikį plačiai etninės kultūros reiškinių visuomenėje sklaidai, neskatina etninės kultūros subjektų kūrybinės veiklos. Todėl etninės kultūros srityje veikiančių institucijų ir visuomeninių organizacijų veiklos koordinavimas yra itin aktualus, siekiant apskritai efektyvios etninės kultūros globos sistemos veiklos. Etninės kultūros globos tarybos specialistų bei ekspertų pateiktos išvados ir pasiūlymai plėtojant teisinę bazę leido suformuoti integralų požiūrį į etninės kultūros objektą bei jo apsaugą nacionalinio saugumo, švietimo, aplinkosaugos, žemės ūkio ir kitose srityse. Tai išplėtė etninės kultūros subjektų galimybes. Jų veiklos erdve tapo ne tik kultūriniai renginiai, bet ir tradicinių amatų bei verslų palaikymas ir plėtra, kaimo turizmo, panaudojant etnoarchitektūros objektus, vystymas, tradicinio kraštovaizdžio atkūrimas, etnografinių regionų savitumų ir skirtumų išryškinimas. Etninės kultūros globos tarybos ir kitų institucijų pastangomis pavyko paskatinti ne tik visuomenės, bet ir valdžios institucijų domėjimąsi etninės kultūros reiškiniais. Kūrybinis jaunimas ima ieškoti atspirties etninės kultūros gelmėse; tuo vis labiau domisi ir plačioji visuomenė. Esama situacija kultūros plėtros srityje leidžia manyti, kad kintančių visuomenės poreikių kontekste etninės kultūros reiškiniai nelieka nepastebėti. Visuomenė pradeda vertinti kultūros autentiškumą, kartu atsiranda poreikis jį saugoti. Sociologiniai tyrimai rodo, kad ilgokai užtrukusį vis mažėjantį domėjimąsi etnine kultūra keičia visuomenės noras branginti kultūrinę tautos savastį bei regionų identitetą. Nors tai kol kas ir nėra visuotinas reiškinys, tačiau atskirų visuomenės grupių viešai deklaruojamas interesas - pagarba valstybės istorijai, krašto tradicijoms ir tautos papročiams, etniniam kultūros ir kalbos paveldui teikia vilčių bei naujų galimybių Lietuvos įvaizdžiui ir prestižui Europoje. Be minėtų teigiamų poslinkių etninės kultūros valstybinės globos srityje, būtina ir toliau aktualizuoti šias etninės kultūros problemas: Etninės kultūros gyvoji tradicija nuolat patiria neigiamų globalizacijos reiškinių poveikį, valstybės teikiama finansinė parama etninės kultūros projektams nėra tinkamai koordinuojama, todėl etninė kultūra nepajėgi konkuruoti su komercine, masine kultūra. Gyvosios tradicijos plėtrą pagrindžia tautiškumo, pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo tikslai. Asmens ryšio su etnine tauta praradimas silpnina valstybę. Gyvosios tradicijos plėtrai trukdo ir menkas autentiškų etninės kultūros reiškinių išmanymas, todėl kai kurie neprofesionaliai parengti etninės kultūros renginiai atgrąso visuomenę, sudaro neigiamą jaunimo nusistatymą tautiškumo raiškai. Padėtis nepakankamai sparčiai keičiasi švietimo sistemoje. Už etninės kultūros plėtrą atsakingos vykdomosios valdžios institucijos nepakankamai rūpinasi etninės kultūros ugdymo ir mokslinių tyrimų plėtra. Švietimo institucijų veikla vis dar prasilenkia su Švietimo ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymų nuostatomis. Nors ir pastebimi tam tikri pozityvūs poslinkiai ugdymo ir mokslo srityje, tačiau vykdant švietimo reformą būtina pasirūpinti nacionalinės kultūros tyrimų plėtra bei parama šios srities mokslinei bazei. Turi būti sukurtos palankios sąlygos skatinti etninės kultūros tyrimų įvairovę. Nors ir ratifikuota Nematerialaus kultūros paveldo konvencija, tačiau jos nuostatos iš esmės neatsispindi nacionaliniuose įstatymuose, todėl nematerialaus kultūros paveldo globa nepakankamai saugoma įstatymo. Etninės kultūros dvasinio paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios saugyklos neturi teisinio statuso, jos nėra įtrauktos į paveldo apsaugos sistemą; dvasinių etninės kultūros globos vertybių apskaita tik pradėta skaitmeninti. Medžiaginių etninės kultūros vertybių (ir nekilnojamųjų, ir kilnojamųjų) teisinėje globoje yra spragų – saugomi tik į registrus įtraukti objektai, gi registrai yra neišsamūs, juos būtina tikslinti.Ypatingą rūpestį kelia etnografinių kaimų ir sodybų likimas. Etninė kultūra nepakankamai, o neretai ir iškreiptai, supaprastintai atspindima masinėje žiniasklaidoje. Tai daro neigiamą įtaką tautinės savimonės formavimui, prigimtinės kultūros pažinimui. Gerai parengtų ir įdomių visuomenei etninės kultūros leidinių yra labai nedaug, radijo bei televizijos programose trūksta gilesnių ir patrauklesnių etninės kultūros laidų. Nacionalinio radijo ir televizijos programų pernelyg didelis orientavimas į pramogų verslą trukdo tinkamai pristatyti visuomenei etninės kultūros savitumus, analizuoti etninės kultūros reiškinius bei vykstančius juose pokyčius. Pastebėta, kad pastaruoju metu smunka ir populiarių etnokultūros LRT laidų meninis lygis.

Strateginio veiklos plano priedai

1 lentelė. 2007-2008 m. programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių asignavimų suvestinė.

2 lentelė. 2007-2010 metų programų asignavimų suvestinė.

3 lentelė. Vertinimo kriterijų suvestinė.

Tarybos pirmininkas Libertas Klimka