Regioninių tarybų veikla 

Regioninių tarybų veikla 2011 metais

Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos regioninių etninės kultūros globos tarybų pagrindinė paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniuose regionuose siekiant išsaugoti jų savitumą, stiprinti tautinį tapatumą ir savimonę. Regioninės tarybos atlieka eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus regionuose, teikia Tarybai informaciją, išvadas ir pasiūlymus, užtikrina Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą, padeda jai prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą regione, taip pat padeda savivaldos institucijoms spręsti etninės kultūros globos regionuose klausimus.

Regioninių tarybų veikla tampa vis svarbesnė, nes pastaruoju metu Lietuvoje nebeliko kitų institucijų, besirūpinančių visumine etnografinių regionų globa. Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą apskričių viršininkams buvo pavesta rūpintis visų į apskrities teritoriją įeinančių etnografinių regionų etninės kultūros problemų sprendimu, tačiau įgyvendinant apskričių reformą 2010 m. šis punktas iš įstatymo buvo išbrauktas.

2011 m. Taryba daug dėmesio skyrė regioninių tarybų veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimui, nes siekė atitikimo Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymui, stipresnių sąsajų su Tarybos veikla, bendrų principų įtvirtinimo regioninių tarybų veikloje. Atsižvelgiant į regioninių tarybų vertinimus, Taryba 2011 m. patvirtino kiekvienos regioninės tarybos darbo reglamentus. Nustačius suvienodintą regioninių tarybų sudarymo tvarką, 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje buvo tvirtinami savo atstovus į regionines tarybas 2011-2014 m. kadencijai deleguojančių institucijų ir organizacijų sąrašai, tvirtinama naujosios kadencijos regioninių tarybų personalinė sudėtis, pirmininkai ir pavaduotojai.

Regioninės tarybos, įgyvendindamos savo metinius veiklos planus, susidūrė su tam tikromis problemomis: 1) šie Tarybos padaliniai neturi lėšų savo veiklai, dėl to ne visas metiniame plane numatytas priemones pavyko įgyvendinti; 2) regioninių tarybų narius sudaro atstovai iš įvairiausių regiono vietovių, todėl atvykimui į posėdžius reikia nemažai lėšų, kurių sunkmečio metais labai trūko – ypač atstovaujantiems visuomenines organizacijas; 3) taip pat trūksta lėšų regionines tarybas aptarnaujančių Tarybos specialistų komandiruotėms; 4) regioninės tarybos siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to ne visuomet savivaldybės, turinčios visišką savarankiškumą, į jas atsižvelgia (be to, savivaldybėms nėra deleguota kultūros funkcija).

Nepakankamas regioninių tarybų veiklos finansavimas (kompensacijų už patirtas išlaidas ir atlygio už savo darbą regioninėje taryboje negauna ne tik eiliniai šių tarybų nariai, bet ir pirmininkai) visų pirma kyla iš to, kad pastaraisiais metais buvo perpus sumažinti Tarybos biudžetiniai asignavimai ir neliko lėšų veiklai. Be to, nuo 2010 m. pradėjus įgyvendinti apskričių reformą, kai kurios regioninės tarybos (Suvalkijos ir Žemaitijos) neteko lengvatinėmis sąlygomis skirtų buveinių apskričių administracijose.

Dėl lėšų trūkumo kai kurios regioninės tarybos 2011 m. negalėjo surengti po 4 posėdžius per metus, kaip numatyta jų nuostatuose. Žemaitijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) surengė po 4 posėdžius, Dzūkijos (Dainavos) – 3 posėdžius, Mažosios Lietuvos – 2 posėdžius ir 1 pasitarimą. Iš viso buvo suorganizuota 17 regioninių tarybų posėdžių (jų protokolų santraukas žr. 7 priede). 2011 m. lapkričio 8 d. Taryboje įvyko bendras regioninių tarybų pirmininkų ir specialistų posėdis, skirtas regioninių tarybų veiklos koordinavimo, perspektyvų ir problemų aptarimui (protokolo santrauką žr. 5 priede).

Koordinuojant etninės kultūros veiklą etnografiniuose regionuose, 2011 m. buvo sudaryti Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje ir Dzūkijoje veikiančių visų valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų, susijusių su etninės kultūros plėtra, sąrašai. Pradėtas bendradarbiavimas su institucijomis, nepatekusiomis į regioninių tarybų sudėtį, tam tikslui buvo kiekvienam regionui sukurti virtualūs forumai.

Regioninės tarybos 2011 metams pasirinko šiuos savo veiklos prioritetus:

1. vaikų ir jaunimo etninio kultūrinio ir lokalinio tapatumo formavimas (Aukštaitija, Suvalkija, Mažoji Lietuva, Dzūkija);

2. etninės kultūros sklaida, gyvosios tradicijos išsaugojimas ir plėtra regione (Suvalkija, Mažoji Lietuva, Dzūkija);

3. etninės kultūros vertybių svarbos suvokimo visuomenėje stiprinimas (Mažoji Lietuva, Žemaitija, Dzūkija);

4. tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra (Suvalkija), tautodailės tradicijų puoselėjimas (Žemaitija);

5. tarmių išsaugojimas ir plėtra regione (Žemaitija);

6. nematerialaus kultūros paveldo apsaugos stiprinimas (Aukštaitija, Mažoji Lietuva);

7. etninės kultūros vertybių populiarinimas regiono bei respublikos žiniasklaidos priemonėse (Aukštaitija);

8. regioninės tarybos statuso stiprinimas (Aukštaitija).

Toliau pateikiama regioninių tarybų veiklos 2011 m. rezultatų apžvalga pagal atskiras veiklos kryptis.

Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo regionuose skatinimas

Aukštaitijos taryba svarstė Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo regione klausimus per išvažiuojamuosius posėdžius Utenoje (birželio 9 d.) ir Kernavėje (lapkričio 3 d.), kurių metu buvo išsamiai susipažinta su Etninės kultūros plėtros programų įgyvendinimu Utenos ir Širvintų rajonų savivaldybėse. Bendradarbiaujant su regionine taryba, 2011 m. buvo įkurtos Etninės kultūros tarybos Radviliškio, Joniškio ir Kauno rajonų savivaldybėse, kurios patvirtino savo Etninės kultūros plėtros programas. Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui vasario mėn. dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės Etninės kultūros plėtros tarybos ataskaitiniame susirinkime, kurio metu buvo aptarti 2010 metų pasiekimai etnokultūros srityje, aptartos problemos ir numatytos gairės 2011 metams. Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui teikė konsultacijas kuriant Etninės kultūros tarybas ir sudarant Etninės kultūros plėtros programas Joniškio ir Kauno rajonuose.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba Marijampolėje ir Šakiuose surengė etninės kultūros plėtrai aktualizuoti skirtus regioninės tarybos posėdžius, kuriuose dalyvavo savivaldybių Kultūros skyrių vadovai. Tai paskatino dvi savivaldybes – Kalvarijos ir Marijampolės – parengti naujas programas. Kalvarijos savivaldybė patvirtino 2011–2014 m. etninės kultūros plėtros programą ir priemonių planą, kuriuo remiantis 2011 m. buvo įgyvendinti keturi projektai: „Kalvarijos krašto kultūros bei istorijos puoselėjimas ir sklaida“, projektas ekspedicija „Senieji Kalvarijos amatai“, „Etninės kultūros populiarinimas organizuojant ir rengiant parodas“, „Etninė kultūra leidiniuose“. Pradėta rengti ir 2012 m. turėtų būti patvirtinta Marijampolės savivaldybės Etninės kultūros plėtros programa 2012 – 2014 metams.

Mažosios Lietuvos taryba skatino savivaldybes kurti Etninės kultūros plėtros programas, kuriose būtų numatytos lėšos etninės kultūros projektams įgyvendinti. To rezultatas – 2011 m. pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2012-2014 m. programą, o Pagėgių savivaldybėje buvo suformuota Etninės kultūros globos taryba.

Dzūkijos (Dainavos) taryba, rengdama išvažiuojamuosius posėdžius, išsamiau susipažino ir vertino etninės kultūros plėtrą Dieveniškių krašte, Alytaus mieste, Varėnos r., Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate.

Etnokultūrinio ugdymo plėtra

Visos regioninės tarybos Tarybos nurodymu nuo spalio mėn. savo regionuose organizavo ikimokyklinių įstaigų apklausą dėl etnokultūrinio ugdymo (apklausa vykdoma iki 2012 m. balandžio mėn.).

Mažosios Lietuvos taryba, siekdama etnokultūrinio ugdymo plėtros regione, savo veiklą plėtojo keliomis kryptimis. Gegužės 3 d. vykusiame regioninės tarybos išplėstiniame posėdyje buvo aptarta Šilutės rajono Juknaičių pagrindinės mokyklos etnokultūrinė veikla, rekomenduota ją teikti kaip sektiną pavyzdį (mokyklos veiklą pristačiusi mokytoja R. Gailiuvienė vėliau buvo įtraukta į pagrindinio ugdymo bendrąją programos „Etninis kultūros ugdymas“ rengėjų grupę). Tarybos specialistė regionui R. Jokubaitytė atliko tyrimą „Etnokultūros ugdymas Mažosios Lietuvos regiono bendrojo lavinimo mokyklose“. Mažosios Lietuvos tarybos nariai aktyviai dalyvavo ir teikė siūlymus bei pastabas ruošiant pagrindinio ugdymo bendrąją programą „Etninis kultūros ugdymas“, taip pat teikė konsultacijas ir rekomendacijas Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos projektui „Fotografija mena vakarykščią dieną“, Šilutės rajono moksleivių viktorinai „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“, Šilutės rajono Juknaičių pagrindinės mokyklos projektui „Mažosios Lietuvos pėdsakais“, Šilutės rajono Kintų vidurinės mokyklos projektui „Pažink savo kraštą“, Šilutės folkloro ansamblio „Verdainė“ edukacinių renginių ciklui „Taip linksminosi mūsų senoliai“. Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkė N. Sliužinskienė ir narė L. Kerpienė pristatė ŠMM organizuotos viešosios diskusijos „Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos neformaliojo švietimo priemonių įgyvendinimo galimybės“ (vykusios lapkričio 10-11 d. Klaipėdos etnokultūros centre ir Dovilų etninės kultūros centre) dalyviams regione veikiančių etninės kultūros centrų veiklas.

Aukštaitijos tarybos posėdyje lapkričio 3 d. buvo aptarta edukacinė veikla Kernavės rezervate ir kituose krašto muziejuose. Aukštaitijos regiono specialistė teikė konsultacijas Panevėžio kolegijai dėl etninės kultūros dalykų įvedimo į naujas programas, dalyvavo Panevėžio kolegijos darbo grupėje rengiant naują neformaliojo ugdymo programą, taip pat teikė konsultacijas fondui „Algojimas“ dėl Pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programų konkurso. Aukštaitijos regiono savivaldybių švietimo skyriams ir atskiroms švietimo institucijoms buvo skleidžiama informacija apie rengiamas pagrindinio ir vidurinio bendrąsias Etninės kultūros ugdymo programas, teikiami jų projektai kviečiant teikti pastabas ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo.

Žemaitijos taryba konsultavo Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovę Ritą Macijauskienę dėl Žemaitijos etnokultūrinių tradicijų pristatymo dalyvaujant XV Tarptautiniame vaikų folkloro festivalyje Bulgarijoje, Sliveno mieste gegužės 22-30 d.

Dzūkijos (Dainavos) taryba per posėdį spalio 28 d. aptarė etnokultūrinio ugdymo plėtrą Alytaus mieste (lopšelyje-darželyje, pradinėje mokykloje, pagrindinėje mokykloje, dailiųjų amatų mokykloje). Gegužės mėn. regioninė taryba bendradarbiavo su Lietuvos jaunimo turizmo centru vykdant šalies mokinių etnokultūrinį projektą „Mūsų kraitis Europoje“. Dzūkijoje 2011 m. buvo tęsiamas 2010 m. pradėtas pedagogų anketavimas dėl etnokultūrinio ugdymo.

Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo skatinimas

3.1. Tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo globa

Visos regioninės tarybos 2011 m. tęsė savo regionuose 2010 m. pradėtą anketavimą, skirtą tarmių gyvosios tradicijos tyrimui „Jaunimas ir tarmės“.

Aukštaitijos taryba intensyviai skatino tarmių gyvosios tradicijos puoselėjimą regione, regioninės tarybos narys Algirdas Svidinskas aktyviai dalyvavo Tarybos sudarytoje Tarmių grupės darbe. Aukštaitijos taryba lapkričio 3 d. posėdyje, pristatant leidinį „Širvintiškių tekstai“, aptarė širvintiškių tarmės puoselėjimo galimybes šiandieninėje aplinkoje, taip pat aptarė edukacinę programą „Kupiškėnų tarmės lobiai“ bei uteniškių tarmei palaikyti skirtą Utenos rajono savivaldybės remiamą programą. Šiame posėdyje Aukštaitijos taryba pritarė pakartotiniam Tarybos kreipimuisi į Seimą dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais. Aukštaitijos tarybos gruodžio 9 d. posėdyje buvo aptartas naujai išleistas uteniškių tarme parašytas leidinys – dr. Romualdo Šimkūno „(Ne)paprastās istorijās“. Kai kurie Aukštaitijos tarybos nariai ypač aktyviai prisidėjo prie tarmių gyvosios tradicijos puoselėjimo ir tęstinumo skatinimo: Violeta Aleknienė ir Zita Mackevičienė inicijavo tarmiškų tekstų skyrelių įvedimą krašto laikraščiuose „Kupiškėnų mintys“ ir „Utenos diena“, Algirdas Svidinskas kartu su „Rytų aukštaičių sambūriu“ balandžio mėn. Raudondvaryje (Kauno r.) surengė kasmetinę tarmiškos kūrybos šventę.

Žemaitijos tarybos narys J. Pabrėža dalyvavo Tarybos sudarytos Tarmių grupėje. Žemaitijos taryba 2010-10-11 posėdyje priėmė protokolinį nutarimą dėl 2011–2013 metų paskelbimo Žemaitijos regione Tarmių metais. Atsiliepiant į šį nutarimą, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Kultūros centras paskelbė Telšių rajono mokinių „Žemaitiškos kūrybos konkursą“. Žemaitijos taryba tarpininkavo rengiant IV Respublikinį konkursą „Kuriame žemaitiškai“.

Mažosios Lietuvos tarybos specialistė R. Jokubaitytė atliko sukauptų anketų „Jaunimas ir tarmės“ analizę, kurios išvadas pateikė regioninės tarybos posėdžiui gegužės 3 d. ir Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centre gegužės 11 d. vykusio seminaro „Tarmės šnekamojoje ir rašomojoje kalboje“ dalyviams. Pagrindinė išvada – gyvosios tarmės regione nebeliko, nes jo gyventojus ypač skaudžiai palietė istoriniai įvykiai (karas, pokaris), vietos gyventojų išlikę vienetai. Regioninė taryba pasiūlė Klaipėdos krašto tarmę naudoti regiono folkloro ansamblių pasirodymų metu, kad bent tokiu būdu būtų „reanimuojama“ jau beveik išnykusi regionui būdinga tarmė ir suteikta galimybė visuomenei ją išgirsti.

3.2. Kitų reiškinių gyvosios tradicijos globa

Mažosios Lietuvos tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas regiono tradicijas puoselėjančių renginių ir projektų organizatoriams: Šilutės rajono vaikų ir jaunimo sakralinių giesmių šventei „Teskamba giesmė“, regioniniam liaudies kūrybos perteikimo festivaliui „Pažinsi tautosaką – atrasi save“, Klaipėdos rajono Priekulės kultūros namų kūrybinių dirbtuvių projektui „Tradicinis dainavimas, muzikavimas, tautinis kostiumas“, Rusnės bendruomenių šventei „Šaktarpis“, Pagėgių savivaldybės Plaškių kaimo šventei, Pagėgių kultūros centro projektui „Vaikas .– tradicijos ir paveldo perėmėjas“.

Dzūkijos (Dainavos) tarybos nariai konsultavo ir prisidėjo prie tradicinių šokių mokymų sklaidos Varėnos rajone (vykdant Etnokultūros, kūrybiškumo ir socialinio aktyvumo ugdymo ir skatinimo programą „Kad žinotau, kad mokėtau“, kurios metu buvo suorganizuota 15 tradicinių šokių mokymų 11-oje rajono mokyklų, kūrybinė šokio ir meno 3 dienų stovykla Kirklionių k., 9 tradicinių šokių vakaronės jaunimui).

Tradicinių amatų ir verslų išsaugojimas bei populiarinimas

Aukštaitijos taryba, apsvarsčiusi Zarasų, Kaišiadorių, Švenčionių ir Kėdainių savivaldybių administracijų prašymus steigti tradicinių amatų centrus šiose savivaldybėse, pritarė šiems amatų centrų steigimo prašymams: „Amatų centro Reškutėnuose kūrimas“ (Švenčionių r.), „Žaslių tradicinių amatų centro steigimas ir plėtra“ (Kaišiadorių r.), „Tradicinių amatų centras Arnetų namuose“ (Kėdainių r.), „Amatų centro įkūrimas Antazavės dvare: paveldas ir tradicijos kaimo plėtrai” (Zarasų r.). Aukštaitijos tarybos birželio 9 d. posėdis buvo skirtas tradiciniams amatams ir verslams, jų sertifikavimo reikalavimams aptarti (jame dalyvavo ŽŪM Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja E. Petrošienė). Šiame posėdyje buvo pristatytas Aukštaitijos tarybos pirmininko P. Blaževičiaus ir Rokiškio rajono savivaldybės iniciatyva 2010–2011 m. atliktas tyrimas „Tradicinės amatininkystės ir liaudies meno industrijos situacijos Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“ (tyrimą atliko UAB „DEA Baltika“) ir jo rezultatais remiantis sukurta „Tradicinės amatininkystės ir liaudies meno industrijos vystymo programa 2011–2016 metams Žiemgalos ir Šiaurinės Lietuvos teritorijai“ – po posėdžio tyrimo medžiaga buvo paskleista Aukštaitijos tautodailininkams ir amatininkams. Šiame posėdyje buvo aptartos ir tradicinių mugių plėtros regione aktualijos, regioninė taryba nutarė skatinti Šiaurės Lietuvai būdingų saldaturgių, šeškaturgių, Jurginių mugių rengimą. 2011 m. Aukštaitijos taryba surinko informaciją apie Aukštaitijoje veikiančius amatų centrus, gaminančius tautinio paveldo produktus (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=884&p_k=1). Populiarindami aukštaitiškus amatus, regioninės tarybos nariai aktyviai įsijungė į regioninės „Aukštaičių suktinio“ šventės (vykusios Panevėžyje rugsėjo 3 d.) organizavimą, kurioje buvo pristatyti tradiciniai amatai ir amatininkai, tradiciniai verslai ir kulinarijos paveldas.

Žemaitijos taryba pateikė 4 rekomendacijas dėl tradicinių amatų centrų steigimo (trims amatų centrams finansavimas buvo skirtas), taip pat pateikė rekomendacijas Lietuvos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai dėl 2011 m. geriausiai dirbančių tradicinių amatų meistrų Lietuvoje premijavimo (apdovanoti rekomenduoti Žemaitijos meistrai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, kuriantys dirbinius iš beržo tošies). Žemaitijos tarybos atstovai teikė konsultacijas vaikų folkloro kūrybos studijai ,,Čiučiuruks" dėl projekto ,,Vaikų kūryba tradicinių amatų ir regiono tradicijų puoselėjime" rengimo ir įgyvendinimo. Tarpininkaujant Žemaitijos tarybai, spalio 26 d. Laukuvos kultūros namuose buvo surengta konferencija „Senieji Laukuvos krašto amatai“, kurioje pranešimus skaitė Žemaitijos tarybos nariai, buvo demonstruojami tradiciniai amatai ir surengta karpinių paroda.

Dzūkijos (Dainavos) taryba teikė Vilniaus r. savivaldybei rekomendaciją dėl tradicinių amatų centro steigimo Houvalto dvare Maišiagaloje.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos atstovai teikė nuolatines konsultacijas krašto amatininkams, besirengiantiems sertifikuoti savo dirbinius ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriuje. Tarybos specialistas Suvalkijos regionui teikė rekomendacijas dėl kalvės įrengimo Taukaičių klojimo teatro sodyboje (Marijampolės r.), kurioje numatoma gaivinti tradicinius amatus.

Mažosios Lietuvos tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas Klaipėdos rajono Agluonėnų etnografinės sodybos projektui „Amatas – gyvenimo pamatas“.

Etninės kultūros sklaida regiono žiniasklaidoje

Informacija apie Aukštaitijos tarybos posėdžius ir jų metu priimtus sprendimus buvo skelbiama interneto tinklaraščiuose alkas.lt, slaptai.lt, kulturautenoje.lt, krastonaujienos.lt, aina.lt ir mignalina.lt. Ypatingo dėmesio susilaukė alkas.lt tinklaraštyje skelbta publikacija, iššaukusi diskusiją apie etninės kultūros specialistus. Be to, Aukštaitijos taryba bendradarbiaujant su UAB „Aukštaitijos televizija“ inicijavo parengimą 16 laidų „Etnos“ ciklo apie tradicijų puoselėjimą regione (laidų autorė ir vedėja – Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė). Suvalkijos (Sūduvos) tarybos posėdžiai ir aktualijos buvo pristatytos Marijampolės regioninėje televizijoje.

Etninės kultūros būklės etnografiniuose regionuose stebėsena

Intensyviausiai ir nuosekliausiai etninės kultūros būklės etnografiniame regione stebėseną vykdė Aukštaitijos taryba. Surinkti duomenys apie etnokultūrinę veiklą 12 regiono savivaldybių – Anykščių, Ignalinos, Kaišiadorių, Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio, Širvintų, Ukmergės, Utenos rajonuose, Visagino mieste ir Aukštaitijos nacionaliniame parke. Stebėsena parodė, kad regione buvo surengtas 21 festivalis, 143 bendruomenių renginiai ir šventės, 149 tradiciniai renginiai, 103 muziejų ir kultūros centrų edukacinės programos ir mokymai, 14 etnokultūrinių stovyklų, 35 tradicinių amatų mugės ir kulinarijos paveldo šventės, 108 tautodailininkų ir kitos parodos, 12 konferencijų ir seminarų, 12 etnologinių ekspedicijų, parengti 8 etnokultūriniai turistiniai maršrutai (1 rengiamas), parengta 12 etnokultūrinių laidų regiono žiniasklaidoje, išleisti 28 leidiniai ir kt. (išsamiau žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8391&p_k=1 ). Aukštaitijos tarybos nariai ir Tarybos specialistė šiam regionui aktyviai prisidėjo prie kai kurių renginių (pvz., vaikų konkurso „Tramtatulis“ regioninių turų organizavimo Panevėžyje ir Visagine). Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui, palygindama 2011 m. ir ankstesniais metais vykdant stebėseną sukauptus duomenis, rengia išvadas apie etninės kultūros plėtros būklę ir jos raidos tendencijas regione.

Mažosios Lietuvos taryba rinko duomenis apie bendruomenių rengtas šventes, kultūros centrų (Juodkrantės, Priekulės, Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos, Smalininkų ir kt.) rengtas folkloro ansamblių ir kalendorines šventes (5), tradicines muges (5), konferencijas (2), paskaitas ir seminarus (2), edukacinius užsiėmimus (8), viktorinas (2), festivalius ir kitus renginius (3), stovyklas (1), ekspedicijas (2), projektus (1), 2011 m. išleistus leidinius apie Mažosios Lietuvos kultūrą (4).

Žemaitijos taryba pateikė duomenis apie regione vykusias etnokultūrines šventes (3), parodas (2), konferencijas (1), 2011 m. išleistus leidinius apie Žemaitiją (3), projektus (1), fiksuojamą paveldą.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba surinko duomenis apie regione surengtas etnokultūrines šventes (2), tradicinių amatų mokymus (Kauno „Saulutės“ galerijoje ir Tautinės kultūros centre, Prienų, Zanavykų krašto muziejuose, Vilkaviškio ir Marijampolės kultūros centruose), teorinius ir praktinius amatininkystės seminarus (Zyplių dvare, Marijampolės kraštotyros muziejuje, Užvenčio malūne), tradicinių amatų parodas Suvalkijos krašto muziejuose ir savivaldybių kultūros centruose, projektus (vykdomus Kalvarijoje, Kazlų Rūdos apylinkėse), etninės kultūros sklaidą regioninėje žiniasklaidoje, kai kuriuos leidinius, prie kurių parengimo prisidėjo regioninės tarybos nariai.

Kita regioninių tarybų veikla

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai tęsė ilgalaikį bendradarbiavimą su Lenkijos lietuviais siekiant etninės kultūros puoselėjimo šiame krašte. Regioninės tarybos narių grupė 2011-03-12 dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Seinuose „Lietuviškojo tapatumo išsaugojimas: laimėjimai ir praradimai“, skirtoje lietuvių tremties iš Suvalkų krašto 70-mečiui, 2011-12-17 dalyvavo mokslinėje konferencijoje Punske. Regioninės tarybos atstovai tarpininkavo dėl parodų rengimo Punske ir Seinuose (pvz., buvo surengta V. Jaručio ir K. Babravičiaus kalviškosios kryždirbystės paroda Seinų lietuvių kultūros namuose), taip pat dėl Punsko krašto amatininkų dirbinių eksponavimo Marijampolės kultūros centre.

Dzūkijos (Dainavos) taryba teikė konsultacijas krašto amatininkams, tautodailininkams, folkloro kolektyvams, kultūros darbuotojams, pedagogams ir kitiems dėl tradicinių amatų ir tautodailės, etninės kultūros muzikinės raiškos ir repertuaro, jaunimo etnokultūrinio ugdymo, tautinio paveldo produkto propagavimo, vietos tradicijų stiprinimo rengiant edukacinius projektus ir etnokultūrinius renginius klausimais (suteiktos 65 konsultacijos).

Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui suteikė 40 konsultacijų regiono kultūros, švietimo įstaigoms, amatininkams, tautodailininkams, kaimo turizmo sodybų verslininkams, folkloro kolektyvams, savivaldybių administracijoms, turizmo informacijos centrams įvairiais etninės kultūros klausimais.