Regioninių tarybų veikla 

2006 m. Žemaitijos tarybos veikla

Atsižvelgdama į pokyčius, vykstančius Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) veikloje, Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – ŽREKGT; Regioninė taryba) 2006 m. didžiausią dėmesį taip pat buvo sutelkusi į veiklos turinio pertvarkymų galimybes. Reikėjo atsižvelgti į dvi tendencijas, vykstančias etninės kultūros globoje. Suklostyta įstatyminė bazė, intensyvėjanti EKGT veikla, augantis visuomenės susidomėjimas, leidžia efektyviau etninės kultūros globa užsiimti atskirų savivaldybių atsakingoms struktūroms bei pareigūnams. Tam padeda ir didesnės finansinės galimybės, įgalinančios projektų, skirtų atskirų etninės kultūros paveldo sričių išsaugojimui ar propagavimui, rengimą.  Tad paskutiniu metu išaugo minėtų projektų kiekis. Kita vertus, gausėjančiuose ir, reikia pripažinti, profesionaliai parengtuose projektuose, nepakanka ilgalaikių programų. Todėl didžioji dalis tiek atskirų savivaldybių struktūrų, tiek ir įvairių kolektyvų ar asmenų vykdomų projektų, nepaisant jų reikalingumo, profesionalaus parengimo lieka neužsifiksavę, t.y. nevisiškai pasiekę adresatą. ŽREKGT savo veikloje 2006 m. pripažino, kad siekiant sudaryti efektyvesnes galimybes etninės kultūros paveldo ugdymui ir sklaidai, reikia rasti būdus, kaip atskirose savivaldybėse ir atskirų kolektyvų bei asmenų realiai vykdomus projektus jungti į bendruosius siekimus, įtraukiant juos ir į Regioninės tarybos vykdomą veiklą. Tam  būtina sisteminti minėtus projektus ir renginius, išskiriant pagrindines veiklos kryptis, kurios savo spektre toliau galėtų jungti viso Žemaitijos regiono veiklą. ŽREKGT atkreipė dėmesį, kad labai sparčiai paskutiniu metu nyksta tarminis paveldas, todėl buvo pradėta formuoti ir Sakytinio bei dainuojamojo paveldo išsaugojimo programa.

Esminės Regioninės tarybos veiklos kryptys 2006 m. toliau pristatomos atskiromis grupėmis. Dalį šių grupių sudaro dar tik besiformuojančios, sisteminamos svarbiausios perspektyvoje galimos veiklos kryptys[1].

            1. Posėdžiai

2006 m. ŽREKGT susirinko į 3 posėdžius. 

Sausio 26 d. posėdyje buvo svarstoma Regioninės tarybos 2005 m. veiklos ataskaita, sprendžiami einamieji klausimai bei diskutuota dėl galimų veiklos gairių. Posėdyje dalyvavo EKGT pirmininkas Libertas Klimka, 14 Regioninės tarybos narių, 3 dalyviai svečių teisėmis. Buvo priimtas Vaclovo Vaičekausko atsistatydinimo prašymas iš EKGT narių sąrašo. Į respublikinę EKGT naujai išrinktas Arnas Arlauskas. Vyko diskusijos dėl kultūrinio paveldo išsaugojimo ir etnokultūros pamokų vidurinėse mokyklose.

Kovo 31 d. vykusiame posėdyje buvo patvirtintas Regioninės tarybos darbo reglamentas, svarstytas 2006 metų veiklos planas, Vacys Vaivada pateikė Sakytinio bei dainuojamojo paveldo saugojimo programos apmatus, aptartas etnoarchitektūros rekomendacijų reglamento klausimas, jaunimo vasaros stovyklų rengimo problemos. Posėdyje dalyvavo 14 Regioninės tarybos narių.

Gruodžio 18 d. posėdyje buvo pristatyta EKGT patvirtintos naujos 2006 – 2010 metų kadencijos Žemaitijos regioninė taryba. Įvyko ŽREKGT pirmininko ir dviejų pavaduotojų rinkimai. Pirmininku išrinktas dr. Vacys Vaivada, pavaduotojais – Juozas Pabrėža ir Darius Ramančionis. Posėdyje buvo svarstyti pasiūlymai 2007 metų veiklos planui. Pasirinktos dvi prioritetinės ŽREKGT veiklos kryptys: 1) žemaičių kalbos tarmių sklaidos galimybių įvertinimas ir taikymas mokyklose; 2) etninės kultūros plėtros galimybių įvertinimas ir taikymas Žemaitijos nacionaliniame bei regioniniuose parkuose. Posėdyje dalyvavo 16 Regioninės tarybos narių ir 1 dalyvis svečio teisėmis.

2. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas

Pirmuosiuose 2006 m. ŽREKGT posėdžiuose buvo pastebėta, kad ne visos savivaldybės skiria deramą dėmesį Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimui. Todėl buvo atkreiptas dėmesys, kad būtina šiais klausimais glaudžiai kontaktuoti su savivaldybėmis. Kai kurie ŽREKGT  nariai patys ėmėsi iniciatyvos spartinti etninės kultūros globą. Taip 2006 m. vasario 22 dieną Plungės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. P-12 sudaryta 11 žmonių darbo grupė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimui koordinuoti Plungės rajone. Darbo grupės pirmininke tapo ŽREKGT narė Aldona Kuprelytė. Praėjusiais metais įvyko du šios darbo grupės pasitarimai: susipažinta su etninės kultūros padėtimi Plungės rajone, grupė pateikė prašymą Plungės savivaldybei dėl etninės kultūros specialisto etato įsteigimo bei įpareigojo Arūną Ramelį pateikti Plungės rajono savivaldybės tarybai informacinį pranešimą apie etninės kultūros būklę Plungės rajone. 2006 m. lapkričio 9 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje etninės kultūros darbo grupės narys Arūnas Ramelis (Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas) perskaitė pranešimą „Plungės rajono gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etninės kultūros puoselėjimas rajone“. Parengtas Plungės rajono tradicinės kultūros vertybių registras, kuris 2007 m. bus pateiktas tvirtinti Plungės rajono savivaldybės tarybai.

Mažeikiuose ŽREKGT narės Jolantos Kaleckienės iniciatyva lapkričio 24 d. buvo patvirtinta Mažeikių rajono etninės kultūros išsaugojimo ir plėtros taryba, jos nuostatai. Rengiama Mažeikių rajono Etninės kultūros plėtros valstybinė programa.

Kol kas šioje veiklos srityje dar pastebima daug spragų, todėl Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo klausimas išlieka aktualus ir ateinantiems metams.

3. Bendruomeniškumo, bendrosios atsakomybės už tradicijų perdavimą ugdymas

Viena iš esminių efektyvesnio etninės kultūros paveldo puoselėjimo sąlygų – bendruomeniškumo, bendrosios atsakomybės, perduodant tradiciją, ugdymas. Jau pirmieji 2006 m. ŽREKGT posėdžiai parodė, kad didžioji savivaldybėse organizuojamų renginių dalis turi tam tikro uždarumo, o siekiant tapti atviresniais, prarandamas regiono, kuriame renginys organizuojamas, specifiškumo kontekstas. Viena iš galimybių įveikti šias tendencijas – renginiai, kurių metu būtų galima formuoti bendrųjų regioninių vertybių jutimą. Suprantama, kad tokiu atveju reikia ypač preciziškai derinti bendrųjų (valstybinių), regioninių bei lokalinių etninės kultūros paveldo artefaktų tarpusavio ryšį.

Iš tokių renginių reikėtų ypač išskirti rugpjūčio 26 d. įvykusią Didžiąją žemaičių sueigą ant Medvėgalio piliakalnio. Renginio metu koncertavo Varnių regioninio parko, Šilalės, Telšių rajonų folkloro ansambliai, kiti Žemaitijos rajonų kolektyvai. Buvo pakelta Žemaitijos vėliava, skambėjo žemaitiškas žodis, pristatomi senieji amatai, šurmuliavo tautodailės mugė. Šventėje dalyvavo renginio globėjai: Šilalės r. savivaldybės meras Valdemaras Jasevičius ir Telšių r. savivaldybės meras Vytautas Urbanavičius. Aktyviai į šio renginio organizavimą įsijungė ŽREKGT pirmininkas Stasys Kasparavičius, Varnių regioninio parko administracijos darbuotojai.

Rugsėjo 21 d. įvyko Baltų vienybės ugnies sąšauka. Šios šventės sumanytojas ir koordinatorius regioninės tarybos narys Darius Ramančionis. Baltų vienybės dienos išvakarėse 38 Lietuvos ir 5 Latvijos piliakalniuose bei istorinėse vietose sužibo Baltų vienybės ugnis. Ugnies sąšauka prasidėjo nuo Vembutų piliakalnio Žemaitijoje. Apie dalyvavimą sąšaukoje pranešė  45 Lietuvos ir Latvijos organizacijos.  Aktyviausiai sąšaukoje dalyvavo Žemaitijos regionas. Žmonės susirinkę ant kalnų palydėjo lygiadienio Saulę, uždegė ugnis,  linkėjo vienybės, grojo, dainavo, šoko. Istorijos mokytojai moksleiviams pasakojo apie Saulės mūšį, apie Baltų vienybės dieną ir rudens lygiadienį.

4. Kalendorinės šventės

Labai dėkinga etninės kultūros paveldo ugdymo, propagavimo sritis – kalendorinės šventės, kurioms pažymėti tiek valstybinės struktūros, tiek visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys skiria didelį dėmesį.  Ši veiklos sritis labai intensyvi, atskirose vietovėse jau yra susiformavusios ir pakankamai gilios renginių organizavimo tradicijos. Šioje srityje, atsižvelgiant į ŽREKGT veiklos prioritetus, buvo tik išreikštas pageidavimas operatyviau pateikti informaciją apie renginių laiką ir turinį. Atsižvelgiant į tokių renginių gausą, čia išskirti tik keli.

Be tradiciškai garsėjančių ir išsiskiriančių Užgavėnių ir Joninių švenčių šventimo Plateliuose, kuriuos organizuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, ataskaitiniu laikotarpiu  buvo surengta ir kitų įdomesnių renginių. Iš jų čia galima paminėti Palangoje ir Kurtuvėnų regioniniame parke organizuotus renginius.

Palangoje jau vienuoliktus metus iš eilės balandžio mėn. buvo organizuota Jurginių šventė. Šventės iniciatorė – ŽREKGT narė, „Mėguvos“ ansamblio vadovė Zita Baniulaitytė.

Tarp daugelio, ŽREKGT nario Dariaus Ramančionio iniciatyva, organizuojamų renginių Kurtuvėnų regioniniame parke išsiskiria Rasos šventė ant Lubinų kalno, kuri įvyko birželio 24 – 25 dienomis. Į šventę susirinko virš 200 dalyvių, didžioji dalis buvo jaunimas: studentai, moksleiviai ir  vaikai. Pagrindiniai šventės organizatoriai – Šiaulių folkloro klubas „Patrimpas“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Vyko kupoliavimas ir būrimas iš kupolių, dainomis ir kanklėmis palydint Saulę buvo užkurtas aukurėlis, nuo kurio ugnį perkėlė į didįjį laužą ir stebules. Buvo deginama „ragana“, ridenami ugniniai ratai, šokinėjama per laužo ugnį.

Dariaus Ramančionio ir Šiaulių gamtos bei kultūros paveldo apsaugos klubo “Aukuras” iniciatyva  etninės kultūros mylėtojai buvo pakviesti prisiminti Kalėdinius papročius ir kartu švęsti Saulėgrįžos šventę prie Juodlės ežero buvusioje girininkijoje. Dalyvavo 70 žmonių iš visos Lietuvos ir svečiai iš užsienio. Surengtas Žemaitijoje tradicinis „blukio“ vilkimas aplink Juodlės ežerą („Saulės kelias“ – 5 km), apsivalymas lauko pirtyje ir maudymasis eketėje. Po pirties vyko „Kriukonės pagarbinimas“ - kalėdiškai riebi ir soti vakarienė, „jaunimo piršlybos“, žaidimai, burtai ir t.t.

5. Sakytinio ir dainuojamojo paveldo programa

ŽREKGT posėdžių metu buvo įvertinta, kad regiono savivaldybėse yra parengiama visa eilė reikalingų etninės kultūros paveldo saugojimui ir ugdymui projektų. Tačiau pastebimas šių projektų uždarumas, apsiribojimas vienetiniais renginiais, gilesnės koncepcinės minties trūkumas. Tai formuoja tam tikrą veiklos chaotiškumą. Todėl jau pirmuosiuose posėdžiuose buvo pradėta svarstyti apie platesnių programų rengimo būtinybę. Sakytinio ir dainuojamojo paveldo saugojimo programų metmenis 2006  m. kovo 31 d. posėdyje pateikė ŽREKGT pirmininko pavaduotojas Vacys Vaivada. Taryba minėtai programai pritarė.  Buvo nuspręsta programą tobulinti, o pakankamai gausius renginius, kuriais siekiama saugoti sakytinį ir dainuojamąjį Žemaitijos paveldą, konceptualizuoti minėtos programos nuostatomis. Buvo nuspręsta 2006 m. apsiriboti tik keliomis tęstinėmis kryptimis. Ši programa ataskaitiniu laikotarpiu apėmė Žemaičių kalbos tarmių ugdymo, dainuojamojo paveldo saugojimo, etninės kultūros paveldo saugojimui ir ugdymui skirtų stovyklų organizavimo bei ryšių su žiniasklaida nustatymo sritis.

5.1. Žemaičių kalbos tarmių ugdymas

ŽREKGT pirmininko pavaduotojo Juozo Pabrėžos  iniciatyva buvo tęsiamas paskaitų ciklas apie žemaičių kalbos Žemaitijos regiono mokyklose puoselėjimą. J. Pabrėža pranešimus ,,Ar išsaugosime žemaičių kalbą“ skaitė Kretingos ir Palangos mokytojams.

Varnių regioninio parko direkcija jau antri metai  organizuoja moksleivių sukurtų žemaitiškų eilėraščių, apsakymų ir dainų konkursą ,,Kalbiekēm i kurkēm žemaitiškā″. Šio konkurso tikslas – paskatinti vaikus kurti eiles, dainas, apysakas, padavimus žemaičių tarmėmis, paraginti moksleivius savarankiškai domėtis  regiono, kuriame jie gimė ir gyvena  praeitimi, sudaryti sąlygas vaikams bendrauti tarmiškai, leisti suprasti, kad tarmės kinta.

Pavasarį buvo įgyvendintas Tauragės r. savivaldybės Kultūros centro projektas ,,Dūnininkų šnektos mokykla šeimoms: ,,Žuode eis iš palikima”, inicijuotas regioninės tarybos narių Petro Jokubausko ir Anastazijos Pečkaitienės.  Vykdant projektą, buvo rinkti kaimuose vartojami senieji, tarmiški žodžiai. Numatoma išleisti surinktų žodžių žodynėlį. Moksleiviai buvo supažindinami su žemaičių šnektos pagrindiniais bruožais, gramatika. Surengtas meninio skaitymo konkursas.

5.2. Dainuojamojo paveldo saugojimas

2006 m. vasario 23 d. ŽREKGT narė Jolanta Kaleckienė organizavo Mažeikių r. savivaldybės Kultūros centro folkloro kolektyvo ,,Alksna”  kompaktinės plokštelės  ,,Onkstei rytą keldama” pristatymą – koncertą.

Regioninės tarybos narė Zita Baniulaitytė inicijavo Palangos krašto etnoklubo “Mėguva” projektą, skirtą Palangos krašto tradicinės muzikos kompaktinės plokštelės išleidimui.

ŽREKGT narė Dalia Činkienė Kretingoje inicijavo įrangos (14 diktofonų, 8 skaitmeninių fotoaparatų, 1 vaizdo kameros) įsigijimą etninės kultūros medžiagai fiksuoti.

Kelmėje spalio 10 d. pristatyta kompaktinė plokštelė „Rudens romansas“, kurioje įrašyta Šiaulių apskrities folkloro kolektyvų atliekami romansai.

5.3. Stovyklos, kursai, edukacinės programos

2006 m. rugpjūčio 11–15 d. ŽREKGT nario Dariaus Ramančionio iniciatyva Jautmalkės edukaciniame centre, Kelmės rajone, buvo suorganizuota Žemaitijos šeimų etnokultūrinė stovykla „Žolinės Jautmalkėje“Dalyvavo 15 šeimų, 90 žmonių. Prisiminti senolių amatai, kulinarinis paveldas, pramogos, žemaičių žaidimai, dainos, šokiai, švęstos Žolinės.

Liepos 11–14 d. Kelmėje vyko tradiciniai XIX- ieji žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursai. Kursuose veikė etnomuzikavimo ir liaudies amatų sekcijos: žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo, šokių, ratelių, žaidimų, kankliavimo, armonikos, smuikavimo, piemenų pučiamųjų instrumentų, kanklių gamybos, kaukių drožybos,  pynimo iš šiaudelių, pynimo iš vytelių, akmens tašymo,  stogo dengimo nendrėmis, juostų audimo, audimo kaimiškomis staklėmis, siuvinėjimo, karpinių, keramikos, žemaičių kulinarinio paveldo. Kursuose dalyvavo 160 įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lietuvos. Čia paskaitas skaitė žymūs etninės kultūros specialistai: VDU prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas „Barbora Žagarietė: sąsajos su Kelmės kraštu“, VDU docentas, Letonikos centro vadovas dr. Alvydas Butkus „Žemaičiai ir latviai, skirtumai ir bendrumai“, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas pristatė knygą „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“, etnologijos magistrė Loreta Šarkaitė skaitė paskaitą apie žemaitiško identiteto puoselėjimą etninės kultūros veikloje. Kursuose  giedojo Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo vokalinis ansamblis (vadovė Irena Stripinienė), koncertavo folkloro ansambliai: Telšių rajono kultūros centro vaikų folkloro ansamblis “Čiučiuruks“, Tauragės rajono kultūros centro bandonininkų ansamblis „Velnio tuzinas“ ir Šilalės rajono Pagrybio folkloro ansamblis „Rotužė“.

Tarybos narė Danutė Žalpienė inicijavo eilę edukacinių renginių Kelmės krašto muziejuje. Iš jų išsiskiria: „Tradiciniai velykinio kiaušinio marginimo būdai“, „Pavasariniai piemenėlių žaidimai“, „Rudeniniai piemenėlių žaidimai“. Projekto „Kalėdiniai burtai Kelmės dvaro rūmų rūsio prietemoje” įgyvendinimo metu buvo supažindinama su kalėdiniais burtais, tradiciniu kalėdiniu kulinarijos paveldu, dalyvavo virš 2000 Šiaulių apskrities moksleivių ir suaugusiųjų. Darbe aktyviai talkino folkloristė Dalia Miliauskienė, vaikų folkloro ansamblis „Verpeliuks”.

Kretingoje Regioninės tarybos narė Dalia Činkienė inicijavo edukacinių programų, skirtų seniesiems liaudies amatams gaivinti ir puoselėti (pynimas iš vytelių, audimas, medžio drožyba ir kt.), rengimą. Vykdant projektus, sukaupta ir susisteminta daug vertingos etnokultūrinės medžiagos apie gyvąsias tradicijas, pateikėjus, senuosius amatus, kaimų istorijas, tradicijas, liaudies menininkus, liaudies mediciną, kulinarinį paveldą, surengtos fotografijos parodos (Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje surengta paroda „Nasrėnų praeitis fotonuotraukose“), surinkta etnografinių eksponatų.

5.4. Ryšiai su žiniasklaida

ŽREKGT inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kabelinės televizijos kanalo licencijos suteikimą Žemaičių kultūros draugijai. Nuo gruodžio 1 d. pradėtas transliuoti kabelinės televizijos kanalas ,,Žemaičių kultūros draugija“. Taryba įsipareigojo koordinuoti etninę kultūrą populiarinantį, žemaičių regiono savitumą ugdantį laidų transliavimą. 

6. Žemaitijos tautodailė, mažoji sakralinė architektūra

2006 m. į ŽREKGT veiklos prioritetų sąrašą, siekiant didžiausią dėmesį koncentruoti į pagrindines problemas, nepateko visa eilė svarbių etninės kultūros paveldo sričių. Tarp jų – ir Žemaitijos tautodailė. Tačiau ne tik šią sritį, bet ir mažąją sakralinę architektūrą pakankamai veiksmingai globojo ŽREKGT nariai: Aldona Kuprelytė, Irena Zimblienė, Zita Baniulaitytė, Birutė Kulpinskaitė,  specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė ir kt.

Labai nuosekliai savo veikloje senąją tautodailę globoja ir propaguoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Padedant Aldonai Kupelytei, čia buvo suorganizuotas Žemaitijos tautodailininkų Užgavėnių kaukių paroda–konkursas bei moksleivių Užgavėnių kaukių paroda.  2006 m. buvo suorganizuota tautodailininkų Reginos ir Justino Jonušų kūrybos jubiliejinė paroda.

Svarbus įvykis tautodailininkų gyvenime 2006 m. buvo  respublikinė konkursinė liaudies meno paroda ,,Aukso vainikas 2006", kurią organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras. Nominacijų įteikimas įvyko gruodžio 16 d. Marijampolėje Aukso vainikas už geriausius vaizduojamojo meno darbus įteiktas tautodailininkui, medžio skulptoriui, žemaičiui Kazimierui Striaupai iš Plungės rajono, Dovainių kaimo. Rengiantis šiai parodai, Žemaitijos regione didelę iniciatyvą parodė ŽREKGT narės Aldona Kuprelytė, Sigita Dacienė, Zita Baniulaitytė. A. Kuprelytė ir S. Dacienė organizavo atrankinį meistrų turą Telšiuose.

Rugsėjo mėn. Regioninės tarybos narė Irena Zimblienė koordinavo Varnių regioninio parko projekto ,,Žemaitijos mažoji sakralinė architektūra Varnių regioniniame parke” įgyvendinimą. Vykdant projektą buvo registruojami visi parke esantys mažosios architektūros objektai, atstatyti du autentiški žemaitiški kryžiai, surengtas seminaras. Surinkta medžiaga apie savamokslius kryždirbius, jų kūrybos sąlygas, metodus, tematiką ir kt. Visi parko teritorijoje esantys sakraliniai kūriniai buvo aprašyti naudojant anketas, apklausti vietiniai žmonės, kurie papasakojo kiekvieno kryžiaus ar koplytėlės istoriją. Viskas buvo užfiksuota, nufotografuota ir susisteminta. Kad visa tai pamatytų ir gyventojai, rugsėjo 28 d. Varnių seniūnijos salėje Varnių regioninio parko direkcija pristatė projektą „Žemaitijos mažoji sakralinė architektūra". Projekto vykdymo metu pavyko rasti 8 meistrus, gyvenančius parko teritorijoje, kurie medį paverčia sakraliniu kūriniu.

Regioninės tarybos narės Birutės Kulpinskaitės iniciatyva Raseiniuose buvo atgaivinta medžio drožėjų vasaros stovykla, kurios metu dešimt tautodailininkų skulptūrų papuošė Jūkainių geomorfologinį draustinį ir rekreacinį pažintinį taką Maironio tėviškėje.

2005–2006 m. buvo įgyvendintas projektas ,,Raseinių krašto Mažoji medinė architektūra, senoji kryždirbystė”, kurio koordinatore buvo taip pat Birutė Kulpinskaitė. Įgyvendinto projekto rezultatai: 1) surinktas senųjų kryždirbystės paminklų registras; 2) parengtas foto medžiagos archyvas ,,XVIII – XX a. pradžios išnykę mediniai kryždirbystės paminklai Raseinių krašte“; 3) paruošta kilnojamoji paroda ,,Raseinių krašto senoji kryždirbystė”, parodą lydi multimedijos pristatymas; 4) surinkta medžiaga pristatyta Lietuvos liaudies kultūros centrui; 5) įrašyta į kompaktinius diskus ir padovanota mokykloms kaip edukacinė mokomoji programa ,,Ženklai ir simboliai liaudies mene”.

2006 m. deramą dėmesį kryždirbystei skyrė Žemaičių dailės muziejus (Plungė). Čia buvo organizuotas konkursas kryždirbystės paveldo saugotojams ir puoselėtojams įvertinti ir pagerbti.

7. Festivaliai

Pažymėtina, kad didieji kompleksiniai festivaliai, kuriuos organizuoja atskiros Žemaitijos regiono savivaldybės, atskiros institucijos, kolektyvai ar pavieniai kultūros darbuotojai, ko gero dar tik laukia gilesnės šios veiklos analizės ir įvertinimo. Kol kas galima jausti labai didelį koncepcinį šių renginių eklektiškumą. Kartais verčia suabejoti ir kai kurios formos, įterpiančios autentiškas tradicijas išlaikiusius elementus į eklektišką, kartais net kiču įvardintiną terpę. Tačiau reikia pažymėti, kad šie renginiai padeda  įveikti karts nuo karto pasirodantį autentiškųjų renginių uždarumą. Tad surasti didžiųjų renginių, festivalių vietą etninės kultūros globos kontekste, pakankamai svarbus klausimas, tačiau ŽREKGT giliau dar neaptartas. Todėl  Regioninė taryba kol kas tik konstatuoja, kad ataskaitiniu laikotarpiu įvyko visa eilė panašių renginių. Jų galimybes, saugant etninės kultūros paveldą, dar reiktų giliau nagrinėti, o po to, esant būtinybei, formuoti ir konkrečius pasiūlymus bei kelti atitinkamus uždavinius. Žemaitijos regione ataskaitiniu laikotarpiu galima būtų išskirti Mažeikių bei Tauragės savivaldybėse suorganizuotus panašaus pobūdžio renginius.

Kiek aiškesnė tokio tipo yra folklorinių renginių koncepcija. Iš jų čia galima išskirti 2006 m. kovo 24 d. Mažeikiuose įvykusį ŽREKGT narės Jolantos Kaleckienės  organizuotą, respublikinį folkloro festivalį ,,Ir parnešė paukščiai ant sparnų pavasarį”. Dalyvavo svečiai iš Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių mokyklų  bei vaikų darželių. Festivalio metu buvo demonstruojami  įvairūs tradiciniai žemaičių  amatai.   

Jolanta Kaleckienė koordinavo ir spalio 1 d. Mažeikiuose įvykusį tradicinį renginį – rudens šventę ,,Bobų vasara – 2006”.  Pirmą kartą  šventės metu vyko Žemaičių regiono folkloro festivalis ,,Rudenį visi į poras”. Festivalyje dalyvavo Telšių, Plungės, Kelmės ir Mažeikių rajonų folkloro kolektyvai.

Tauragėje lapkričio 16–18 d. įvyko Regioninės tarybos narių Petro Jokubausko, Anastazijos Pečkaitienės ir Edmundo Mažrimo koordinuota, Tauragės r. savivaldybės ir Kultūros centro organizuota, Amatų šventė. Tauragės pilyje vyko vyriškų ir moteriškų amatų demonstravimas: kalvystės, medžio apdirbimo, keramikos, audimo, verpimo, margučių marginimo, batų siuvimo, senoji laikrodininkystė ir kt. Dalyvavo septyni amatininkai iš Lenkijos, Ostrudos m. Šventė sulaukė didelio dalyvių bei žiūrovų dėmesio. Paskutinę šventės dieną vyko folkloro ansamblių festivalis ,,Aš atdarysiu dainų skrynelę“. Koncertavo folkloro ansambliai iš Pagėgių savivaldybės, Tauragės, Jurbarko, Telšių, Kelmės rajonų ir svečiai iš Lenkijos.

Bet kuriuo atveju ateityje ŽREKGT turi giliau aptarti čia paminėtų renginių galimybes, puoselėjant etninės kultūros paveldą.

8. Ekspedicijos

2006 m. ŽREKGT narių iniciatyva buvo surengtos 2 ekspedicijos: 1) Kretingos rajone Dalia Činkienė inicijavo mokomąją–praktinę etnografinę ekspediciją (Kartenos ir Žalgirio seniūnijose); 2) Tveruose, vadovaujant Vaciui Vaivadai, liepos 31 – rugpjūčio 5 d. buvo baigiama archyvinė ekspediciją, kurios metu buvo skaitmeninamas ne tik bažnyčios archyvas, bet ir kataloguojamos senosios Tverų kapinaitės, bei renkama sakytinė, pačių tveriškių atmintyje užfiksuota istorija apie pokarį.

9. Konferencijos,  paskaitos, konsultacijos

Šioje veiklos kryptyje, kaip sektiną pavyzdį, reikia išskirti palangiškės ŽREKGT narės Zitos Baniulaitytės veiklą. Ji perskaitė visą eilę paskaitų tiek švietimo įstaigose, tiek ir įvairiuose renginiuose. Iš jų čia reikia paminėti paskaitas apie tautinį kostiumą, skaitytas Žemaitijos regiono   ikimokyklinių   įstaigų darbuotojoms (renginys vyko Kretingos darželyje „Žilvitis”) bei Kretingos rajono kultūros darbuotojoms (renginys vyko Kretingos kultūros rūmuose). Apie  žemaičių moterų galvos dangas Z. Baniulaitytė skaitė pranešimą Tarptautiniame folkloro festivalyje “Parbėg laivelis”. Be to, Z. Baniulaitytė konsultavo Sedos, Bikavėnų,  Luokės, Girkalių miestelių, Kretingos, Plungės ir Klaipėdos rajonų  folkloro ansamblius dėl tautinio kostiumo stilistikos, Palangos, Kretingos, Kelmės rajono audėjas dėl tautinių kostiumo audimo technologijų, koordinavo Palangos mokymo centro tradicinės tekstilės seminarą ,,Vilnų vėlimas, tautinių kostiumų siuvimas, pirštinių mezgimas” bei pirštinių parodą.

Plungėje rugpjūčio 26 – rugsėjo 30 d. suorganizuota eilinė konferencija, skirta krikščioniškosios tradicijos formavimuisi bei raidai:  “Krikščioniškosios tradicijos formavimosi Lietuvoje kontekstai: Mykolinės Žemaitijos rudens kalendoriuje“.  Konferencijos pagrindiniai organizatoriai buvo Žemaičių Dailės muziejus ir ŽREKGT narys Vacys Vaivada.

Regioninės tarybos iniciatyva gruodžio 15 d. įvyko konferencija ,,Etninės kultūros vertybių plėtra, aktualijos ir problemos“ Žemaitijos regiono etninės kultūros centrų darbuotojams, regioninių parkų etnografams (kultūrologams), švietimo sistemos istorijos mokytojams, etninės kultūros specialistams. Buvo išklausyti Regioninės tarybos narių pranešimai:

v     Vacys Vaivada: ,,Žemaitijos žemėlapio pristatymas“ .

v     Stasys Kasparavičius: ,,Piliakalnių  gynybinė sistema apie Biržulio – Lūksto duburį“ .

v     Aldona Kuprelytė: ,,Etninės kultūros raiška Žemaitijos nacionaliniame parke“ .

v     Andrius Dacius:  ,,Žemaičių kultūros draugijos veikla, uždaviniai ir problemos“ 

v     Povilas Šverebas, Vilniaus dailės akademijos leidyklos redaktorius: ,,Konstantinas Bružas - žymus žemaičių krašto tyrinėtojas ir puoselėtojas“. 

v     Jurgis Bomblauskas,  architektas: ,,Etnoarchitektūros problemos  Žemaitijoje“.

Apibendrinant ŽREKGT veiklą 2006 m. galima pasakyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu pavyko išskirti esmines Regioninės tarybos narių veiklos kryptis, tačiau toliau išlieka šių krypčių konceptualiųjų jungčių trūkumo problema, reikalingas gilesnis jų turinio apmąstymas. Akivaizdu, kad siekiant optimaliau išnaudoti Regioninės tarybos narių veiklos galimybes, ateityje reikės derinti betarpiškai etninės kultūros globai skirtose struktūrose ar pareigose (valstybiniai parkai, etninės kultūros specialistai ir t.t.) dirbančiųjų darbą su tais, kuriems toks darbas įsikomponuoja į platesnės veiklos spektrą. Sėkmingas veiklos organizavimas ir koordinavimas su pastaraisiais Regioninės tarybos nariais gali padėti veiksmingai įkomponuoti etninės kultūros paveldo saugojimo uždavinius į aktyvesnę visuomenės veiklą.  Siekiant šio tikslo ŽREKGT, atsižvelgdama tiek į EKGT iškeltus, tiek į Regioninės tarybos posėdžių metu nustatytus prioritetus,  ir toliau turės siekti išskirti esmines galimas etninės kultūros puoselėjimo kryptis, rengdama tam būtinas platesnes programas ar plėsdama jau esančių turinį.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros

globos tarybos pirmininkas                                                                            Stasys Kasparavičius