Objekto pavadinimas: Rambyno kalnas - kultūros vertybė (kodas M 186, 1 priedas).
Adresas: Vilkyškių seniūnija, Pagėgių savivaldybė, Tauragės apskritis. Šilutės miškų urėdija, Rambyno g-ja 2 kv., Rambyno miškas, Rambyno regioninis parkas, kraštovaizdžio draustinis
Istorinė charakteristika:
Mokslininkai, tyrinėję Klaipėdos krašto praeitį, tvirtina, kad Rambyno apylinkėse nuo senų laikų gyvenusi lietuvių gentis skalviai. Tai vakarų lietuviai, kurių gyvenama teritorija apėmė Nemuno žemupį. Manoma, kad čia stovėjo skalvių pilis Ramigė, kurią 1276 m. sunaikino kryžiuočiai. XIII amžiuje į skalvių gyvenamą teritoriją, popiežiaus ir Vakarų Europos valdovų remiami, pradėjo veržtis Vokietijos feodalai, pirkliai ir riteriai. Pirmą kartą vietovardis "Rambynas" rašytiniuose šaltiniuose minimas 1385 m. ir 1394 m. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Beveik 200 metų trukę Kryžiuočių ordino karai su lietuviais ir prūsų gentimis baigėsi 1422 m., sudarius Melno taikos sutartį. Šia sutartimi Klaipėda ir 15-25 km pločio teritorijos ruožas Baltijos pajūryje iki Nemirsetos ir dešiniajame Nemuno krante nuo žiočių iki Smalininkų (Klaipėdos kraštas) liko ordino valdžioje. Lietuvos kunigaikščiai vėliau nesusigrąžino šios teritorijos, kurios gyventojai ilgus šimtmečius kentė svetimšalių priespaudą.
Prūsijos istoriko ir kartografo K. Henenbergerio darbuose yra geografinių ir istorinių žinių apie Rytų Prūsiją, nemažai pateikta medžiagos apie lietuvių etnografiją. Jo darbe "Didžiojo Prūsijos žemėlapio paaiškinimas" (1595 m.) yra žinutė ir apie Rambyną: "Kalnas už Nemuno upės, priešais Ragainę, laikomas šventu. Norinčios ant jo užkopti moterys turi būti švarios ir pasipuošusios. Jeigu jos užkopia nešvarios, basos ir nepasipuošusios, tai suserga". Padavimai pasakoja, kad Rambyno kalnas buvęs senovės lietuvių apeigų vieta su aukuru, kuriame liepsnojo šventa ugnis.
Apie Rambyną rašo G. H. Pisanskis knygoje "Apie garsiuosius Prūsijos karalystės kalnus" (1769 m.). Jis nurodo, kad viešai kalną garbinti nustota įvedus krikščionybę. Tačiau dar ilgai kalnas buvo laikomas šventu, lietuviai ir toliau lankydavosi jame.
Legendomis apipintas Rambyno kalnas užima svarbią vietą Lietuvos istorijoje, jis gausiai lankomas turistų. XIX a. pabaigoje, kylant tautinio atgimimo bangai, ant kalno vykdavo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių šventės. Jas organizavo Vydūnas, Martynas Jankus, Dovydas Zaunius ir kt., būdavo uždegamas aukuras. Įvairias iškilmes čia rengdavo Tilžėje veikusi Birutės draugija. Prie atstatyto aukuro buvo sakomos prakalbos, rodomi vaidinimai, dainavo chorai.
Pagrindiniai informacijos šaltiniai:
· E. Gizevijus. Prūsų lietuvininkų liaudies gyvenimo scenos. Lietuvininkai, V., 1970, p. 231-232.
· V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. V., 1998, p. 641-645.
· P. Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. K., 1928, p. 222. VV bibliotekos rankraščių sk. F. 213-10 / 19.
· J. Remeika. Lietuvių praeities vaizdai. K., 1938, p.16.
· "Rambynas". V., 1987.
Aplinkos charakteristika
Rambyno kalnas yra Nemuno slėnio dešiniajame krante priešais Nemano (buv. Ragainė) miestą, Rambyno regioninio parko kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Ši vieta - viena iš Vilkyškių moreninio gūbrio kalvų. Ties ja Nemunas daro didelį vingį. Rambyno kalno teritorija ribojasi su miško parku, pasižyminčiu ryškiomis kraštovaizdžio, estetinėmis bei rekreacinėmis savybėmis. Kalno apylinkėse plyti didžiuliai seniausių laikų kapinynai, kuriuose archeologai yra aptikę vertingų žalvario amžiaus radinių.
Apsaugos dokumentai
Rambyno kalnas 2001 m. spalio 10 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 7 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turintis kultūrinę vertę (istorinę, mitologinę, kraštovaizdinę) objektas. Nustatytas kultūros vertybės teritorijos plotas - 4,95 ha, kalvagūbrio altitudė 46,1 m virš jūros lygio. Kalnas yra saugomoje teritorijoje - regioniniame parke, todėl vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu šiai teritorijai apsaugos zonos nenustatomos.
Iki 2001 m. Rambyno kalnas buvo LTSR istorijos ir kultūros paminklų sąraše kaip istorinę reikšmę turintis objektas (IV-621) ir įstatymų nustatyta tvarka saugomas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė.
2000 m. spalio 31 d. sudarytas Apsaugos individualus pirminis reglamentas, kurio 2 p. išdėstytas vertybės naudojimo režimas draudžia vykdyti statybos, žemės judinimo darbus (2 priedas).
Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka 1992 m. įkurtas Rambyno regioninis parkas (3 priedas). Lietuvos vyriausybės 1995 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 247 patvirtinti Rambyno regioninio parko zonavimo schemos pagrindiniai teiginiai. Rambyno kalnas yra Regioninio parko konservacinėje zonoje - Rambyno kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, kurio tikslas išsaugoti Vilkyškių moreninio kalvagūbrio fragmentą su Rambyno kalnu, vertingais ąžuolų ir pušų medynais, išlaikiusiais harmoningą gamtos ir etnokultūros vienovę.
Šiai teritorijai statybinės bei kt. ūkinės veiklos apribojimus nustato:
1) Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 15 straipsnyje nurodytas apsaugos reglamentas - vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygų nustatymo dokumentas.
2) LR Saugomų teritorijų įstatymo 15,16,17 straipsnyje nurodoma: "Draustinių teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė-ūkinė, statybinė <...> veikla, galinti pakenkti saugomiems objektams bei kompleksams".
3) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų (patvirtintų 1992 m. gegužės 12 d. LRV nutarimu Nr. 343) skyriai:
XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos - nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatomas apsaugos reglamentas, jų apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje statybinė veikla draudžiama, vizualinės apsaugos zonoje statybinė veikla ribojama;
XXIX. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos - 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos statyba draudžiama;
XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai - statybinė veikla ribojama;
XXXV. Kraštovaizdžio draustiniai - statybinė veikla ribojama.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų dokumentų nuostatas bei į šio objekto ir jį supančios aplinkos svarbą etninės kultūros globos, kultūros vertybių apsaugos bei aplinkos apsaugos požiūriais, statybos darbai šioje teritorijoje bei jos artimiausioje aplinkoje nerekomenduojami.
PRIEDAI.
1. Rambyno kalno - nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijų ribos.
2. Rambyno kalno nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos pirminis reglamentas.
3. Rambyno regioninio parko schema.
Parengė
Rasa Vasiliauskienė
Kultūros vertybių apsaugos IV kategorijos ekspertė
2001-04-04
P. S. Priedai saugomi Etninės kultūros globos taryboje.
