Regioninių tarybų veikla 

2005 m. Mažosios Lietuvos tarybos veikla


2005 metais buvo įgyvendinamas pagrindinis Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – MLREKGT, Regioninė taryba) tikslas – daryti įtaką visapusiškai etninės kultūros plėtotei Mažojoje Lietuvoje, laiduojančią regiono savitumo išsaugojimą, tautinio tapatumo ir savimonės stiprinimą. Mažosios Lietuvos regionas išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų istorija, tradicijomis, kultūros paveldu. MLREKGT siekia, kad būtų gerbiamas buvusių vietos gyventojų, kurių susiklosčius istorinėms aplinkybėms išliko nedaug, etninis paveldas, gerbiami ir įamžinami kultūrai nusipelnę žmonės, puoselėjamos tradicijos.

 

1 uždavinys. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba siekė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo, į darbą įtraukdama regione veikiančias valstybės ir savivaldybių institucijas.

 

2005 m. MLREKGT tęsė glaudžius bendradarbiavimo santykius su Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Šilutės, Jurbarko savivaldybėmis. Sprendžiant regiono etninės kultūros problemas, ypač padėjo Pagėgių savivaldybės meras K. Komskis, Šilutės savivaldybės vicemerė A. Bumblauskienė, Klaipėdos miesto kultūros skyriaus vedėja N. Laužikienė, Klaipėdos rajono vicemerė T. Cirtautaitė ir Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis, Jurbarko savivaldybės Viešvilės seniūnas V. Kucinas, Neringos savivaldybės meras V. Giedraitis, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas N. Lendraitis.  

Vasario 11 d. Pagėgių savivaldybėje įvyko susitikimas su Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) direktore D. Varnaite ir KVAD Tauragės padalinio vadovu V. Narbutu. Susitikime dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras K. Komskis, MLREKGT pirmininkė G. Kimbrienė ir narys - vicemeras A. Dumbliauskas. Aptarta kultūrinių vertybių būklė krašte, Šilgalių dvaro pastatų rekonstrukcijos klausimai. Pastatai įtraukti į „Dvarų apsaugos programą“. Šiuo metu dvaro pastatuose įsikūrusi specialiosios paskirties bendrovė „Nemuno“ žirgynas. MLREKGT rekomenduoja Pagėgių savivaldybei po dvaro rekonstrukcijos įkurti Pagėgių krašto etnokultūros ir turizmo centrą.

Vasario 15 d. Pagėgių savivaldybėje lankėsi Lietuvos konsulas Kaliningrade V. Žalys, Kultūros atašė A. Juozaitis, Lietuvos konsulato Tilžėje vicekonsulas A. Kaminskas. Susitikime dalyvavo Klaipėdos universiteto Baltijos archeologijos ir istorijos instituto direktorė S. Pocytė, Pagėgių meras K. Komskis, MLREKGT nariai A. Dumbliauskas, E. Stankevičienė, G. Skipitienė. Svečių kelionės tikslas – kultūrinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto stiprinimas. Sutarta dėl Pagėgių krašto delegacijos dalyvavimo rugpjūčio mėnesį Lietuvos kultūros dienose Karaliaučiuje.

MLREKGT aktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos rajono savivaldybe. Balandžio 12 d. Regioninės tarybos narė R. Jokubaitytė susitiko su Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus vedėju G. Bareikiu, paminklosaugininke S. Šmatauskiene ir Sendvario seniūnu J. Lingiu. Buvo  gautas ūkininkės R. Azbukauskaitės prašymas pritarti projektui „Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtra Aukštkiemio kaime“. Vietovės išskirtinis turistinis bruožas – Aukštkiemio kapinynas. Vienas iš projekto tikslų yra Aukštkiemio kapinyno sutvarkymas ir priežiūra. Įvertinus kapinyno būklę, nuspręsta pritarti projektui su sąlyga, kad kapinyno teritorija bus prižiūrima, bus pastatytas tautodailininkų sukurtas informacinis ženklas. Projekto vykdymo kontrolė pavesta paminklosaugininkei S. Šmatauskienei. 

MLREKGT nariai palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos liaudies kultūros centru. Balandžio 14 d. Regioninės tarybos narės R. Jokubaitytės ir Liaudies kultūros centro įrašų studijos iniciatyva buvo įrašyti senąja tradicija grojantys Šilutės rajono liaudies muzikantai J. Urbonas, P. Gečas, P. Agintas, B. Mockus. Ruošiamas projektas dėl kompaktinės plokštelės išleidimo.

Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros plėtroje aktyviai dirba regiono etnokultūros centrai: Klaipėdos miesto savivaldybės, Šilutės savivaldybės – Rusnės ir Kintų, Klaipėdos rajono savivaldybės – Dovilų; muziejai: Mažosios Lietuvos istorijos – Klaipėdoje, Martyno Jankaus – Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė), Šilutės muziejus.

Organizuojant renginius, seminarus, konferencijas ne kartą buvo kreiptasi į MLREKGT narius E. Matulionienę, R. Balsį, J. Bukantį, N. Sliužinskienę, R. Šikšnienę, V. Galinskienę.

 

Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis

 

Vasario 18 d. Tilžėje vyko „Birutės“ draugijos 120 metų minėjimas. Jį organizavo „Birutės“ draugija (pirmininkė D. Narušaitė) bei MLREKG tarybos narės G. Skipitienė ir E. Stankevičienė. Dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras K. Komskis, meno saviveiklos kolektyvai, Tilžės lietuvių bendruomenė.

Balandžio 9 d. Rusnėje vyko bendruomenės organizuota užmiršta žvejiška tradicija – „Šaktarpio“ šventė. Šventės konsultantė MLREKGT narė - Šilutės muziejaus direktorė R. Šikšnienė.

Balandžio 7 d. Pagėgiuose, balandžio 29 d. Šilutėje Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė G. Kimbrienė ir narės E. Stankevičienė bei R. Jokubaitytė kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis „Bočiai“, „Viltis“, „Gėla“, „Soroptimos“, „Emmericho“, ūkininkių draugijomis organizavo moterų konferenciją. Joje buvo kalbama apie tautiškumo ir šeimos tradicijų puoselėjimą ugdant jaunąją kartą, moters vaidmenį šeimoje ir visuomeniniame gyvenime. Pranešimus skaitė MLREKGT pirmininkė G. Kimbrienė, narės E. Stankevičienė, R. Jokubaitytė, Šilutės socialinio skyriaus vedėja K. Šveikauskienė, gydytoja pediatrė R. Kulpienė. Konferencija skirta IV Lietuvos moterų suvažiavimui. Priimta rezoliucija: aptartus klausimus siūlyti įtraukti į Respublikinio IV Lietuvos moterų suvažiavimo programą.

Tarybos nariai bendradarbiauja su Lietuvai pagražinti draugijos Pagėgių savivaldybės skyriumi. Liepos 2 d. Regioninės tarybos nariai E. Stankevičienė, R. Jokubaitytė  kartu su draugijos nariais dalyvavo Tautos šventėje Veliuonoje. Šventė skirta Lietuvai pagražinti draugijos 80-mečiui. Kasmet MLREKGT nariai A. Dumbliauskas, G. Skipitienė, E. Stankevičienė dalyvauja draugijos iniciatyva organizuojamuose gražiausių, tvarkingiausių, etnografinę vertę išsaugojusių sodybų rinkimuose, medelių sodinimo akcijose.

 

Etninės kultūros problemų sprendimas

 

Siekdama spręsti regione susidariusias etninės kultūros problemas, MLREKGT organizavo posėdžius ir pasitarimus.

Sausio 28 d. Pagėgiuose vyko MLREKGT posėdis. Pagėgių savivaldybės meras K. Komskis supažindino su kultūros paveldo būkle. Svarbiausia problema – vietos gyventojų senosios kapinės, kurių savivaldybėje yra net 103. Jos apleistos, metalo vagių nuniokoti metaliniai kryžiai ir tvorelės. Ypač apleista Plaškių bažnyčia – ji tiesiog griūva. Evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenė negausi ir nepajėgi prisidėti prie tvarkymo. Reikia rekonstruoti Šilgalių dvaro pastatą, kuriame savivaldybė numačiusi įkurti Pagėgių krašto kultūros ir turizmo centrą. Regioninės tarybos narė R. Šikšnienė siūlė kuo greičiau nufotografuoti ir aprašyti kapines ir kryžius. Regioninės tarybos narė R. Jokubaitytė pareiškė nuomonę, kad išlikusius kryžius ir tvoreles reikėtų patalpinti tam skirtose bažnyčios patalpose, o kapinių vietą sutvarkyti, aptverti ir pastatyti atitinkamą ženklą.

Apleistų kapinių problema aktuali visame Mažosios Lietuvos regione. Regioninės tarybos narė D. Norušaitė, Tilžės „Birutės“ draugijos pirmininkė, informavo, kad susidariusios nepalankios sąlygos (panaikintas bevizis susisiekimas) trukdo betarpiškam lietuviškų bendruomenių bendradarbiavimui. Tai sudaro keblumų pasikviečiant meno kolektyvus iš Lietuvos. Vasario 18 d. „Birutės“ draugija švęs 120 metų jubiliejų. Posėdyje aptartas ir patvirtintas 2005 metų MLREKGT veiklos planas. Nutarta siūlyti Pagėgių savivaldybei kreiptis į Kultūros vertybių apsaugos departamentą bei jo Tauragės padalinį, padėti Tilžės „Birutės“ draugijai organizuoti jubiliejaus minėjimą.

Kovo 17 d. Šilutėje įvyko MLREKGT pasitarimas dėl moterų konferencijos organizavimo, skirtos IV Lietuvos moterų suvažiavimui. Be tarybos narių, pasitarime dalyvavo Šilutės ir Pagėgių savivaldybių visuomeninių organizacijų „Bočiai“, „Gėla“, „Viltis“, „Soroptimos“, ūkininkų draugijų ir Šilutės gydytojų sąjungos pirmininkai bei atstovai. Nuspręsta konferencijos temą sieti su tautiškumo ir tradicijų puoselėjimu ugdant jaunąją kartą, moters vaidmeniu šeimoje ir visuomeniniame gyvenime. Nuspręsta, kad Pagėgiuose konferencija vyks balandžio 7 d., o Šilutėje – balandžio 29 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre gruodžio 7 d. vyko MLREKGT ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L. Klimka. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitą pristatė pirmininkė G. Kimbrienė. Pirmininkės pavaduotoja N. Sliužinskienė siūlė ruošti kooperuotą regiono projektą, kuriame dalyvautų kultūros ir švietimo įstaigos bei visuomeninės organizacijos. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L. Klimka siūlė atkreipti dėmesį į EKG tarybos iškeltą prioritetą – jaunosios kartos pilietiškumo ir tautiškumo ugdymą. Nuspręsta į 2006 metų MLREKGT veiklos planą įtraukti priemones, kurios įgyvendintų šį prioritetą.

 

Konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas

 

MLREKGT nariai R. Balsys, J. Bukantis, E. Matulionienė, N. Sliužinskienė, R. Jokubaitytė teikė konsultacinę paramą Dovilų, Kintų kultūros centrams organizuojant renginius, seminarus, rašant projektus. R. Jokubaitytė teikė rekomendacijas Šilutės kultūros ir pramogų centro projektui „Senųjų amatų ir folkloro šventė Šilo karčemoje“, Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų centro projektui–seminarui „Vakarų Lietuvos dainuojamasis ir choreografinis folkloras“ bei projektui „Regioninis liaudies kūrybos perteikimo konkursas „Vario varteliai“.

 

2 uždavinys. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros globos klausimais, atlikti ekspertizes.

 

MLREKGT narė Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros vyr. asistentė, tautodailės kabineto vedėja E. Matulionienė atliko ekspertizę „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo raida“. Po ekspertizės E. Matulionienė paruošė knygą „Klaipėdos krašto tautiniai drabužiai“ ir atvirukų rinkinį „Delmonai“. Knygą ir rinkinį išleido Klaipėdos universiteto leidykla.  

 

4 uždavinys. Užtikrinti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą.

 

Mažosios Lietuvos istorija, ypač pokario laikotarpis, kai absoliuti senųjų krašto gyventojų dauguma pasitraukė į vakarus, o pasilikę buvo išvežti į sovietinius lagerius, buvo pragaištinga šio regiono kaimams. Mažojoje Lietuvoje beveik nebeliko svarbiausio gyvos etninės kultūros elemento – jos nešėjų. Senuosiuose kaimuose įsikūrė kitų etninių kultūrų, tradicijų ir gyvenimo būdo žmonės, kuriems ši aplinka buvo svetima, tad jos nesaugojo.

Siekdama, kad būtų išlaikytas esančių pastatų autentiškumas ir naujų pastatų atitikimas regiono tradicijai (ypač Rusnėje, Kuršių Nerijoje, Mingės kaime), MLREKGT kreipėsi į Šilutės, Pagėgių, Neringos, Klaipėdos savivaldybes. Regioninė taryba rekomendavo savivaldybėms kviestis į pagalbą architektus-ekspertus, kurie paruoštų konkrečią, susistemintą medžiagą apie regionui būdingą architektūrą, jos puošybos elementus. Tokiu būdu asmuo, norėdamas statyti ar restauruoti vietos tradicijai būdingą pastatą (tai ypač aktualu vystant kaimo turizmą), kiekvienos savivaldybės architektūros skyriuje galėtų gauti konkrečią informaciją.

 

5 uždavinys. Puoselėti regioninį savitumą, plėtoti krašto etnokultūrines tradicijas ir papročius.

 

Vykdydami šią užduotį, Regioninės tarybos nariai S. Paulauskienė, G. Skipitienė, E. Matulionienė, R. Šikšnienė, R. Jokubaitytė  rašė straipsnius  apie Mažosios Lietuvos istoriją, žymius krašto veikėjus, tradicijas ir papročius laikraščiams „Šilokarčema“, „Pamarys“, „Šilokarčemos laikraštis“, „Vakarų Lietuva“, „Ūkininko patarėjas“.

Regioninės tarybos narė – Klaipėdos universiteto dėstytoja E. Matulionienė išleido knygą „Klaipėdos krašto tautiniai drabužiai“ ir atvirukų rinkinį „Delmonai“. Leidiniai skirti Klaipėdos krašto tautinio kostiumo istorijos raidai, pažinimui ir supratimui, kaip teisingai dėvėti kostiumą.

MLREKGT tikslas – prisiminti ir įamžinti Mažosios Lietuvos kraštui nusipelniusius žmones.

Ištisus metus Šilutėje vyko renginiai, koncertai, parodos, vakarai, skirti Šilutės miesto mecenato H. Scheu 160-osioms gimimo metinėms. Šių renginių iniciatorius – Šilutės muziejus, kuriame eksponuojama H. Sheu surinkta etnografinė kolekcija, o jo dvare kuriasi Mažosios Lietuvos kultūros centras. Organizuojant šiuos renginius, aktyviai prisidėjo MLREKGT narės R. Šikšnienė, V. Galinskienė, R. Jokubaitytė.

Pagėgių savivaldybės ir MLREKGT iniciatyva Pagėgių skvere atidengtas paminklas, skirtas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimui. Paminklo autorius S. Juška. Atidaryme kalbėjo MLREKGT pirmininkė G. Kimbrienė.

Rugpjūčio 6 d. Pagėgių savivaldybės Bitėnų kaime, Martyno Jankaus muziejuje, jau trečius metus iš eilės vyko „Sueiga pas Martyną Jankų“. Šio renginio iniciatoriai – Pagėgių savivaldybė (meras K. Komskis), nepriklausomas laikraštis „Šilokarčema“ (redaktorė K. Toleikienė). Sueigoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas, žiniasklaidos atstovai, kultūros veikėjai, bendruomenės nariai. Mažosios Lietuvos veikėjų panteone – Bitėnų kapinaitėse – pagerbtas Viliaus Storostos-Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio Kristupo Banaičio atminimas. Prie muziejaus atidengta paminklinė lenta ir M. Jankaus bareljefas (skulptorius A. Bosas). Paveikslų sodas po atviru dangumi pasipildė naujais kūriniais, kuriuos jau trečius metus kuria dailininkai iš visos Lietuvos. Kūrinių tema – Mažoji Lietuva. Vyko konferencija „Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimas“. Su beveik išnykusia vietos gyventojų tarme supažindino MLREKGT narė – Šilutės I gimnazijos mokytoja V. Galinskienė, organizaciniame darbe dalyvavo tarybos nariai G. Skipitienė, A. Dumbliauskas.

Pagėgių savivaldybės Žukų kaime prie mokyklos, kurioje mokėsi Mažosios Lietuvos veikėjas V. Gaigalaitis, rugpjūčio 14 d. atidengta paminklinė lenta. MLREKGT rekomendavo Pagėgių savivaldybės tarybos sudarytai Vardų ir titulų suteikimo komisijai mokyklą pavadinti V. Gaigalaičio vardu.

Laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ buvo išspausdinti MLREKGT narių straipsniai apie Mažosios Lietuvos regiono tradicijas ir kalendorines šventes: E. Matulionienės „Klaipėdos krašto tautinis kostiumas“, S. Paplauskienės „Mažosios Lietuvos vaikai ieškodavo Velykų kiškio dovanėlių“, „Kalėdos Mažojoje Lietuvoje“, R. Jokubaitytės „Mažoji Lietuva“. „Ūkininko patarėjas“ įgyvendino projektą „Etnokultūros tradicijų išsaugojimas etnografiniuose Lietuvos regionuose“. Projektą rėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Viena iš projekto dalių – Šv. Mortos šventė Rumšiškėse – vyko liepos 30 d. Mažosios Lietuvos regiono folklorą ir tradicinius patiekalus pristatė Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“ ir Regioninės tarybos narė R. Jokubaitytė.

Liepos 12-17 d. vyko kraštotyrinė ekspedicija Rusnėje ir Kintuose. Organizuojant šį renginį didelį indėlį įnešė MLREKGT pirmininkės pavaduotoja Šilutės muziejaus direktorė  R. Šikšnienė. Ekspedicijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistės D. Bernotaitė-Bieliauskienė ir Ž. Petrauskienė, Kraštotyros draugijos pirmininkė I. Seliukaitė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L. Klimka bei 20 Šilutės ir Klaipėdos rajono kultūros darbuotojų. Ekspedicijos tikslas – išmokti  gautą iš pateikėjų etnografinę medžiagą užrašyti ir įforminti.

Rugsėjo 9-11 d. Neringos, Palangos ir Šilutės savivaldybėse vyko Tomo Mano kultūros centro tęstinis projektas „Pajūriais pamariais“, kuriame partnerių teisėmis dalyvavo Šilutės muziejus ir Palangos savivaldybės biblioteka. Projekto tikslas – susipažinti su liaudies menininkais, jų kūryba, darbo aplinka, lankantis jų namuose, dirbtuvėse. Įgyvendinant šį projektą aktyviai talkino MLREKGT nariai – Šilutės muziejaus direktorė R. Šikšnienė ir Neringos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas N. Lendraitis.

Lapkričio 25 d. Šilutės rajono Bikavėnų kaimo Senųjų kaimo tradicijų centras jau ketvirtą kartą organizavo regioninį liaudies kūrybos perteikimo konkursą „Vario varteliai“. Šio konkurso tikslas – propaguoti lietuvių liaudies dainuojamąją ir žodinę kūrybą, folkloro kūrinių atlikimo stilių tarp moksleivių ir jaunimo, užtikrinti liaudies kūrybos perimamumą. Konkurso dalyviai atliko iš liaudies pateikėjų užrašytus ar tiesiogiai išmoktus kūrinius. Dalyvavo Šilutės, Šilalės, Tauragės rajonų jaunimas. Rekomendaciją renginio projektui parašė MLREKGT narė R. Jokubaitytė. Konkursą vedė nykstančią šišioniškių tarmę mokanti tarybos narė V. Galinskienė.

Organizuodama renginius (Tarpukalėdžio sueiga su regiono folkloro ansambliais Šilutėje gruodžio 27 d.) ar konferencijas (Šilutės ir Pagėgių moterų konferencija), MLREKGT bendradarbiauja su regiono folkloro ansambliais, kurie atgaivina tradicijas, papročius, dainuojamąjį, choreografinį ir pasakojamąjį folklorą. Tai Klaipėdos miesto etnokultūros centro „Kuršių ainiai“, „Kuršiukas“, “Vorusnė“, „Vorusnėlė“, „Alka“, „Alkiukai“, Klaipėdos raj. Dovilų kaimo „Lažupis“, Šilutės Kultūros ir pramogų centro „Verdainė“, Pagėgių savivaldybės Šilgalių kaimo „Kamona“, Nidos – „Giedružė“, Šilutės muziejaus –„Ramytė“. Šie kolektyvai puikiai atstovauja Mažosios Lietuvos regioną ne tik Lietuvos renginiuose, bet ir tarptautiniuose festivaliuose.

Ištisus metus aktyviai etnokultūrinę veiklą propaguoja Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras, kuriam vadovauja MLREKGT pirmininkės pavaduotoja N. Sliužinskienė. Konferencijos, seminarai, kalendorinės šventės, tarptautiniai folkloro festivaliai „Parbėg laivelis“, „Vėlungis“, edukacinės programos „Po Klaipėdos miestužį“ noriai lankomi klaipėdiečių ir svečių.

 

Dalyvavimas konferencijose, seminaruose bei kituose renginiuose

 

Kovo 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre vyko seminaras „Folklorinio dainavimo mokymas“, kurį vedė Liaudies kultūros centro specialistės L. Mukaitė-Sungailienė ir J. Šemetaitė. Seminaro metu buvo išskirtos Mažosios Lietuvos dainų ypatybės, jų ir kitų Lietuvos regionų dainų skirtumai. Konferenciją organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras, vadovaujamas MLREKGT pirmininkės pavaduotojos N. Sliužinskienės.

Kovo 3 d. Regioninės tarybos narė R. Jokubaitytė Šilutės Verdainės pagrindinėje mokykloje organizavo ir vedė seminarą pradinių klasių mokytojams „Kalendorinės šventės ir jų specifika Mažojoje Lietuvoje“. Seminaro tikslas – išryškinti kalendorinių švenčių ypatumus , jų ir kitų Lietuvos regionų švenčių skirtumai.

Rugsėjo 22-24 d. Vilniaus universitetas ir Lietuvos Mokslų akademija organizavo konferenciją „Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas“. Konferencijos vadovas – prof. D. Kaunas. Konferencija vyko Vilniuje, Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose. Pranešimus skaitė MLREKGT nariai – Klaipėdos universiteto prof. dr. R. Šliužinskas „Klaipėdos apylinkių liuteroniškos giesmės šiandien, tradicijų ir inovacijų sąsajos“, Šilutės muziejaus direktorė R. Šikšnienė „Hugo Scheu dvaro dabartis ir ateitis“. Pagėgių savivaldybės meras K. Komskis supažindino su kultūros paveldo apsauga savivaldybės raidos strategijoje. Konferencijos tikslas – dar kartą atsisukti į nykstantį Mažosios Lietuvos kultūros paveldą ir siūlyti priemones šiam procesui sustabdyti. Diskusijose dalyvavo Regioninės tarybos pirmininkė G. Kimbrienė ir Regioninės tarybos narė R. Jokubaitytė.

Rugsėjo 27 d. Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras organizavo seminarą „Mažosios Lietuvos paveldas“. Seminare dalyvavo rajono kultūros ir švietimo darbuotojai. MLREKGT nariai skaitė pranešimus: Klaipėdos universiteto doc. dr. J. Bukantis – „Mažosios Lietuvos tarmės“, doc.dr. R. Balsys – „Mažosios Lietuvos etninė kultūra“, E. Matulionienė – „Klaipėdos krašto tautinis kostiumas“.

Didelio susidomėjimo susilaukė lapkričio 25 d. Šilutėje vykusi respublikinė konferencija „Mažosios Lietuvos kostiumo genezė“. Konferenciją organizavo Šilutės muziejus, vadovaujamas MLREKGT pirmininkės pavaduotojos R. Šikšnienės. Pranešimus skaitė Istorijos instituto etnografė dr. I. Šidiškienė – „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas – tarp ištakų ir perspektyvų“, Etnologijos centro vedėja T. Jurkuvienė – „XX a. pr. Mažosios Lietuvos kostiumo rekonstrukcijos“, dr. V. Tumėnas – „Juostos Šilutės krašte“, Dailės muziejaus skyriaus vedėja D. Bernotaitė-Bieliauskienė – „Istoriografijos šaltiniai apie lietuvininkų drobules“, Z. Kalesinskas,  A. Vandytė, R. Noreikytė – „Mažosios Lietuvos merginų ir moterų kostiumų tyrinėjimai D. ir Z. Kalesinskų aukštesniojoje liaudies amatų mokykloje, Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose“, R. Raciūtė „A. ir A. Tamošaičiai – Lietuvos profesionalios tekstilės pradininkai“, Klaipėdos universiteto dėstytoja, MLREKGT narė E. Matulionienė – „Delmonas – tradicija ir retrospektyva“, Šilutės muziejaus etnografė L. Burzdžiuvienė – „H. Scheu dvaro praeitis, dabartis ir ateitis. H.Scheu etnografinė kolekcija“. Diskusijose dalyvavo Regioninės tarybos narės V. Galinskienė, R. Jokubaitytė.

Gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre vyko seminaras „Regiono tradicijos ir turizmas“, kuriame dalyvavo Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos nariai ir smulkieji verslininkai, kurie užsiima ar ruošiasi užsiimti kaimo turizmu. Seminaro tikslas – siekti, kad asmenys, užsiimantys kaimo turizmu, neatitrūktų nuo vietos tradicijų, architektūrinio paveldo. Seminarą vedė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L. Klimka.

Gruodžio 8 d. Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra, lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ bei MLREKGT nariai R. Balsys, R. Sliužinskas, E. Matulionienė organizavo 17-ają mokslinę konferenciją „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra“. Pranešimus skaitė: R. Balsys – „Nuo Pilvyčio iki Skalvos“, L. Klimka – „A. Umbro brošiūros “Prūsai - ketvirtas Baltijos narys“ pėdsakais“, A. Arbušauskaitė – „Mažosios Lietuvos toponimikos įamžinimas ir šiandienos kontekstas“, D. Kiseliūnaitė  – „Kas buvo Melnragės žvejai?“, D. Kšanienė – „Lietuviškų chorų padėtis Klaipėdos krašte. Klaipėdos krašte išleisti chorinių dainų rinkiniai“, R. Sliužinskas – „Klaipėdos krašto liuteronų giesmės: vienbalsumo ir dvibalsumo problema“, I. Petrošienė – „Kuršininkų ir lietuvininkų liaudies dainų paralelės“, A. Kavaliauskienė – „Kampo simbolikos spalviniai aspektai lietuvininkų, Veliuonos krašto dainose“, D. Aliūkaitė – „Etninio dialekto identiteto koreliacija“, D. Vaišnienė – „Žemaitiškieji elementai Klaipėdos krašto aukštaičių šnekose“, A. Kaukienė – „Kas sieja kirvį, kartumą ir kurpę“, A. Višinskytė – „Sapnų interpretavimo Mažojoje Lietuvoje savitumai“, J. Macijauskaitė-Bonda – „Vėles regintys vaikai lietuvių tautosakoje“, V. Apanavičienė – „Tilžės taika ir Baltijos šalių akademinės muzikos raida“, R. Apanavičius – „Vienos Mažosios Lietuvos dainos melodijos ritmo ir žodžių kirčiavimo rekonstrukcija“, R. Kančas – „Klaipėdos radiofonas Lietuvos radijo istorijos kontekste“, E. Matulionienė – „Lietuvininkų delmonai Baltijos regiono kontekste“.

 

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros

globos tarybos pirmininkė                                   Genovaitė Kimbrienė


Naujausi pakeitimai - 2013-03-19




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3527&p_d=41813&p_k=1