Planavimo dokumentai 

Asignavimų valdytojo kodas     90 900 2286

           Lietuvos valstybės administracinė sistema pritaikyta šakinių institucijų funkcionavimui. Sektorinis valstybės administracinės sistemos modelis ypač nepalankiai atsiliepia etninės kultūros objekto globai. Etninės kultūros objekto visumos išskaidymas apsunkina gyvosios tradicijos gaivinimą, tautinio tapatumo bei savimonės suvokimą bei puoselėjimą. Nematant etninės kultūros objekto visumos, sunku išvengti nuolatinio atskirų institucijų darbo šioje srityje dubliavimo. Be to, į minėtą darbą nevisada įtraukiamos visuomeninės organizacijos, kurių veikla etninės kultūros puoselėjimui yra labai reikšminga.

          Siekiant sukurti etninės kultūros valstybinės globos teisinius pagrindus bei koordinuoti valstybės institucijų bei visuomeninių organizacijų veiklą etninės kultūros globos srityje, Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulės bei 128 straipsnio nuostatas ir UNESCO rekomendacijas, 1999 m. priėmė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą ir 2000 m. įsteigė Seimui atskaitingą ekspertinę instituciją- Etninės kultūros globos tarybą, kuriai buvo pavesta koordinuoti valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų veiklą etninės kultūros globos srityje.

          Taryba, išanalizavusi padėtį, nurodo šias aktualias problemas etninės kultūros valstybinės globos srityje:

             1. Etninės kultūros gyvoji tradicija patiria vis didesnį neigiamų globalizacijos reiškinių poveikį, negaudama valstybės paramos yra nepajėgi konkuruoti su komercine, masine kultūra. Gyvosios tradicijos plėtros pagrindas – tautinė savimonė – nepaliaujamai silpsta. Įvairiose srityse, susijusiose su tautinės savimonės išsaugojimu (švietimo koncepcijoje, kaimo plėtros strategijoje, mokesčių sistemoje, šventes reglamentuojančiuose teisės aktuose ir šventiniuose renginiuose, etc.),  nėra skiriamas pakankamas dėmesys etninės kultūros vertybių, tautinės savimonės išsaugojimui ir tęstinumui.

             2. Švietimo ir mokslo sistemoje valstybė nepakankamai užtikrina etninės kultūros ugdymo ir tyrimų plėtrą. Švietimo institucijų veikla prasilenkia su Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis. Mokslo reforma Lietuvoje nėra palanki nacionalinės kultūros tyrimų plėtrai, apribota jų įtaka vietinei kultūrai, šios srities mokslinė bazė negauna reikiamos paramos, nėra sukurtos tinkamos sąlygos skatinti etninės kultūros  tyrimų įvairovės.   

             3. Apleista dvasinio paveldo globa – ji nepakankamai reglamentuojama įstatymais ir kitais teisės aktais, etninės kultūros dvasinio paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios saugyklos neturi tinkamo statuso ir negauna reikiamo finansavimo, jos neįtrauktos į paveldosaugos sistemą, dvasinių etninės kultūros vertybių apskaita ir sisteminimas beveik nekompiuterizuoti.  Medžiaginių etninės kultūros vertybių (ir nekilnojamųjų, ir kilnojamųjų) globoje yra spragų – saugomi tik į registrus įtraukti objektai, registrai yra neišsamūs arba vienpusiški, juos būtina tikslinti.

             4. Dabartinis Lietuvos teritorinis- administracinis suskirstymas nėra palankus etnografinių regionų kultūros savitumo išsaugojimui ir plėtrai, nes jis išardo šių regionų vientisumą, skatina kultūrinės tradicijos niveliaciją. Kadangi etnografiškumas yra pagrindinis etninės kultūros plėtros principas, tokia situacija skatina bendrą etninės kultūros būklės blogėjimą.

             5. Etninė kultūra nepakankamai, o neretai ir iškreiptai, vulgarizuotai atspindima žiniasklaidoje. Tai daro neigiamą įtaką tautinės savimonės formavimui, prigimtinės kultūros pažinimui. Kompetentingų etninės kultūros srityje leidinių kiekis pernelyg ribotas, radijo bei televizijos programose trūksta gilesnių ir patrauklesnių etninės kultūros laidų, o esančios dažnai transliuojamos nepatogiu laiku. 

Taryba, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties nuostatomis bei kitų tarptautinių organizacijų (Europos Tarybos, UNESCO, IOV- tarptautinės liaudies meno organizacija) rekomendacijomis, kuriose įtvirtinta tautinio identiteto apsauga bei priemonės kultūros, kalbos etninio savitumo, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti bei įgyvendindama Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintus etninės kultūros valstybinės globos pagrindus, skatina etninės kultūros plėtotę. Svarbiausi Tarybos uždaviniai:

1) atlikti eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus,

2) prižiūrėti, optimizuoti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą,

3) teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais.

Institucijos strateginiai tikslai

Kodas

Institucijos strateginio tikslo pavadinimas

01

Užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą

Tikslo aprašymas

Etninės kultūros globos taryba, siekdama užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą, įgyvendina Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas, koordinuoja etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, sudarydama galimybes derinti visuomenės ir valstybės institucijų interesus. Taryba, vienydama įvairių etninės kultūros sričių aukščiausios kategorijos ekspertus, savo tikslų siekia ir uždavinius įgyvendina, ieškodama efektyviausių būdų etninės kultūros problemoms spręsti. Siekiant rasti racionalius etninės kultūros problemų sprendimo būdus, institucijoje kaupiami duomenys apie etninės kultūros būklę, atliekama teisės aktų, turinčių įtakos etninės kultūros objekto globai bei subjektų veiklai, analizė.  Teikiami siūlymai Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms dėl specifinių etninės kultūros globai reikalingų sąlygų nustatymo ar specialaus reglamentavimo, taip pat atitinkamų teisės aktų nuostatų derinimo nacionalinės teisės sistemoje. Kadangi etninės kultūros objektas yra labai platus, apimantis paveldėtas materialias ir dvasines kultūros vertybes, gyvosios etninės kultūros reiškinius, tradicijas ir papročius, liaudies kūrybą, tautodailę, etninį kalbos savitumą bei tautinį identitetą, Taryba sudarė 5 ekspertų komisijas: Etninės kultūros gyvosios tradicijos, Etninės kultūros paveldo, Regionų, Švietimo ir mokslo bei Žiniasklaidos, kurių pagrindinė funkcija- analizuoti etninės kultūros problemas ir teikti Tarybai ekspertines išvadas bei pasiūlymus etninės kultūros globos ir politikos klausimais.

Pagrindiniai rodikliai

Įstaigos

Teikiama programų

Etatai (skaičius vienetais)

1

1

6

Data

2003 01 30