Regioninių tarybų veikla 

Regioninių tarybų veikla 2012 metais

Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos regioninių etninės kultūros globos tarybų pagrindinė paskirtis – padėti EKGT spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniuose regionuose siekiant išsaugoti jų savitumą, stiprinti tautinį tapatumą ir savimonę. Regioninės tarybos atlieka eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus regionuose, teikia EKGT informaciją, išvadas ir pasiūlymus, užtikrina EKGT priimtų sprendimų įgyvendinimą bei padeda prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą regione, taip pat padeda savivaldos institucijoms spręsti etninės kultūros globos regionuose klausimus.

Regioninių tarybų veikla tampa vis svarbesnė, nes pastaruoju metu Lietuvoje nebeliko kitų institucijų, besirūpinančių visumine etnografinių regionų globa: iki 2010 m. įstatymu buvo įtvirtinta apskričių viršininkų pareiga rūpintis visų į apskrities teritoriją įeinančių etnografinių regionų etninės kultūros problemų sprendimu (Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 str. 2 punkto 4 papunktis), tačiau, panaikinus apskričių administracijas, ši nuostata iš įstatymo buvo išbraukta.

Regioninės tarybos, įgyvendindamos savo metinius veiklos planus, susidūrė su tam tikromis problemomis: 1) šie EKGT padaliniai neturi lėšų savo veiklai, dėl to ne visas metiniame plane numatytas priemones pavyko įgyvendinti; 2) regioninių tarybų narius sudaro atstovai iš įvairiausių regiono vietovių, todėl atvykimui į posėdžius reikia nemažai lėšų, kurių labai trūko – ypač atstovaujantiems visuomenines organizacijas; 3) taip pat trūksta lėšų regionines tarybas aptarnaujančių EKGT specialistų komandiruotėms; 4) regioninės tarybos siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to ne visuomet savivaldybės, turinčios visišką savarankiškumą, į jas atsižvelgia (be to, savivaldybėms nėra deleguota kultūros funkcija).

Nepakankamas regioninių tarybų veiklos finansavimas (kompensacijų už patirtas išlaidas ir atlygio už savo darbą regioninėje taryboje negauna ne tik eiliniai šių tarybų nariai, bet ir pirmininkai) visų pirma kyla iš to, kad EKGT 2012 m. biudžetiniai asignavimai sudarė tik 56 % 2008 m. buvusių asignavimų. Be to, nuo 2010 m. kai kurios regioninės tarybos (Suvalkijos ir Žemaitijos) neteko lengvatinėmis sąlygomis skirtų buveinių apskričių administracijose.

2012 m. Žemaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Aukštaitijos ir Suvalkijos (Sūduvos) surengė po 4 posėdžius ( 2 iš jų buvo internetiniai), Mažosios Lietuvos – 3 posėdžius. Iš viso buvo suorganizuota 19 regioninių tarybų posėdžių (jų protokolų santraukas žr. 7 priede). 2012 m. rugsėjo 14 d. Telšiuose įvyko bendras regioninių tarybų ir specialistų posėdis, skirtas regioninių tarybų veiklos koordinavimo, perspektyvų ir problemų aptarimui (protokolo santrauką žr. 5 priede).

Regioninės tarybos 2012 metams pasirinko šias pagrindines savo veiklos kryptis:

• Vaikų ir jaunimo etninio kultūrinio bei lokalinio tapatumo formavimas (Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva, Suvalkija);

• Etninės kultūros gyvųjų tradicijų išsaugojimas bei plėtra (Mažoji Lietuva, Suvalkija, Žemaitija);

• Etninės kultūros vertybių svarbos suvokimo visuomenėje stiprinimas (Dzūkija, Mažoji Lietuva, Suvalkija);

• Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo puoselėjimas ir plėtra (Suvalkija, Žemaitija);

• Tarmių tradicijos sklaida, išsaugojimas bei plėtra regione (Dzūkija, Žemaitija);

• Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos stiprinimas regione (Mažoji Lietuva);

• Regiono savitumo puoselėjimas, akcentuojant lokalinės tradicijos globą (Aukštaitija);

• Etnoturizmo tyrimas, gaivinimas ir plėtra regione (Dzūkija);

• 2012 metai – muziejų metai, su jais susijusi regiono krašto muziejų, kultūros ir bendruomenių centrų, amatų centrų, kaimo turizmo sodybų etninių edukacinių programų plėtra (Aukštaitija);

• 2012 metai – Maironio metai, su jais susijęs Tėviškės, Tėvynės – pagrindinio Maironio kūrybos leitmotyvo – akcentavimas regiono bendruomenių etnokultūrinėje veikloje (Aukštaitija).

Toliau pateikiama regioninių tarybų veiklos 2012 m. rezultatų apžvalga pagal bendrajame EKGT veiklos plane numatytas kryptis.

Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo regionuose skatinimas

Aukštaitijos taryba svarstė Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo regione klausimus per išvažiuojamuosius posėdžius Kaune (vasario 24 d.), Anykščiuose (spalio 4 d.) ir Biržuose (lapkričio 23 d.), kurių metu buvo išsamiai susipažinta su Etninės kultūros plėtros programų parengimu ir įgyvendinimu Kauno, Anykščių ir Biržų rajonų savivaldybėse. Trijose savivaldybėse 2012 m. buvo parengtos naujos Etninės kultūros plėtros programos arba įkurtos rajoninės Etninės kultūros globos tarybos:

• Kauno r. Etninės kultūros plėtros programa 2012–2016 m. buvo sudaryta Aukštaitijos tarybos narės J. Balnytės iniciatyva, pritariant Kauno r. savivaldybės administracijai;

• Kėdainių r. savivaldybė, bendradarbiaudama su Aukštaitijos taryba, sudarė ir patvirtino Etninės kultūros plėtros programą su konkrečiomis priemonėmis 2013–2015 m. (iniciatorius – Aukštaitijos tarybos narys, Kėdainių r. savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas K. Stadalnykas);

• Sukurta Rokiškio rajono etninės kultūros taryba, patvirtintas jos veiklos planas, priemonės ir šioks toks finansavimas.

EKGT specialistė Aukštaitijos regionui sausio mėn. dalyvavo Kupiškio r. savivaldybės Etninės kultūros plėtros tarybos ataskaitiniame susirinkime, kuriame buvo aptarti 2012 m. pasiekimai ir problemos etnokultūros srityje, numatytos gairės 2013 metams, taip pat pristatyti rajono įstaigų, organizacijų, kolektyvų etninės veiklos rezultatai, apdovanoti geriausi rajono etninės medžiagos pateikėjai, folkloristai, tautodailininkai, pedagogai, išrinkta nauja Kupiškio rajono Etninės kultūros plėtros tarybos valdyba. Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo klausimais bendrauta su Kupiškio rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vedėju Vytautu Knizikevičiumi. EKGT specialistė Aukštaitijos regionui gruodžio mėn. Pakruojo r. kultūros darbuotojams vedė seminarą „Krašto etninis paveldas ir kultūrinės savasties paieškos“, aptarė Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo Pakruojo r. problemas.

Dzūkijos (Dainavos) taryba Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo regione klausimus aptarė kovo 23 d. posėdyje Lazdijuose, kuriame dalyvavo Lazdijų r. savivaldybės etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo komisijos nariai ir kiti etnokultūros srities darbuotojai.

Mažosios Lietuvos taryba skatino savivaldybes kurti Etninės kultūros plėtros programas, kuriose būtų numatytos lėšos etninės kultūros projektų įgyvendinimui. To rezultatas – Jurbarko savivaldybė atnaujino, o Klaipėdos rajono savivaldybė pradėjo vykdyti 2012-2014 m. Etninės kultūros plėtros programą.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba išsamiai susipažino ir vertino etninės kultūros plėtrą Kalvarijos savivaldybėje, kurioje 2012 m. buvo nuosekliai įgyvendinama 2011–2014 m. Etninės kultūros plėtros programa ir priemonių planas. Juo remiantis, Kalvarijos savivaldybės kultūros centras 2012 m. įgyvendino projektą „Brukų folkloro kolektyvo aprūpinimas instrumentais ir rūbais“ pagal Kalvarijos VVG teritorijos vietos plėtros strategiją. Regioninė taryba dalyvavo rengiant Kazlų Rūdos savivaldybės 2013–2020 m. strateginės veiklos planą, kurio viena iš priemonių – parengti, patvirtinti ir įgyvendinti savivaldybės etninės kultūros plėtros programą.

Etnokultūrinio ugdymo plėtra

Visos regioninės tarybos EKGT nurodymu iki gegužės mėn. organizavo ikimokyklinių įstaigų apklausą dėl etnokultūrinio ugdymo. Spalio ir lapkričio mėn. anketos apibendrintos ir perduotos EKGT. Regioninės tarybos prisidėjo lapkričio 20 d. organizuojant EKGT, ŠMM ir UPC nuotolinę vaizdo konferenciją „Etninės kultūros mokymo priemonių elektroninio katalogo pristatymas“.

Etninės kultūros ugdymo klausimai svarstyti Aukštaitijos tarybos išvažiuojamajame posėdyje Kaune (vasario 24 d.). Atkreiptas dėmesys, kad etninis ugdymas Kauno r. savivaldybėje yra prioritetinis, etninį ugdymą prioritetu yra pasirinkusi ir Kėdainių rajono savivaldybė. Aptardama etninį ugdymą regione, regioninė taryba išskyrė šias pagrindines problemas: 1) labai trūksta specialistų formaliajam ir neformaliajam etniniam ugdymui; 2) trūkstant specialistų, ugdymo įstaigose nepasitelkiami etninės kultūros subjektai – pateikėjai, amatininkai, tautodailininkai ir kt.; 3) per mažai yra vaikams patrauklių etninio ugdymo formų – etnostovyklų, konkursų, žaidynių, akcijų, animacijos, vaizdo klipų ir pan.; 4) ugdymo įstaigose veikiantiems aukšto meninio lygio vaikų folkloro kolektyvams nesuteikiamos kategorijos. Regiono taryba, siekdama kuo plačiau skleisti gerąją etninio ugdymo patirtį, nusprendė atrinkti šias Aukštaitijos regiono ugdymo įstaigas kaip sektinus pavyzdžius – Šepetos A. Adamkienės pagrindinę mokyklą ir Salamiesčio pagrindinę mokyklą (Kupiškio r.), Domeikavos gimnaziją (Kauno r.), Utenos l/d „Želmenėlis“. Regiono taryba nutarė, kad šiose įstaigose gali būti pradėtas ŠMM patvirtinų etninio ugdymo programų įgyvendinimo eksperimentas.

Spalio 4 d. išvažiuojamajame posėdyje Anykščiuose Aukštaitijos taryba taip pat nagrinėjo etninio ugdymo problemas. Šiame posėdyje pabrėžta, kad nuolat mažėjant poreikiui, nebus kam įgyvendinti ŠMM patvirtintų pagrindinio ir vidurinio ugdymo Etninio kultūros bendrųjų programų. Dėl šios problemos Aukštaitijos taryba spalio 16 d. kreipėsi į ŠMM dėl lituanistinių ir etnologinių studijų subsidijavimo, pasiūlė LEU, VDU bei KU organizuoti etninės kultūros ugdymo kursus pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokytojams, kad šie įgytų reikiamas kompetencijas, reikalingas įgyvendant Etninės kultūros bendrąsias programas. Taip pat kreiptasi į EKGT su pasiūlymu inicijuoti LR Seime tarptautinę konferenciją, skirtą baltų kultūros tęstinumui XXI amžiuje aptarti.

EKGT specialistė Aukštaitijos regionui balandžio 24 d. surengė seminarą Panevėžio miesto ikimokyklinio ugdymo specialistams apie ankstyvąjį etninį ugdymą; lapkričio 21 d. dalyvavo vaizdo konferencijoje „Kartų mokymasis kartu“, kur buvo svarstomas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. Balandžio mėn. regiono specialistė teikė konsultacijas Panevėžio kolegijai dėl Neformaliojo ugdymo pedagogų programos rengimo.

Mažosios Lietuvos tarybos nariai aktyviai dalyvavo ruošiant edukacines programas. Pagėgių kultūros centre, regioninės tarybos narės A. Mikšienės iniciatyva, vyko edukacinės pamokos. Regioninės tarybos narės R. Tarvydienės inicityva, Šilutės kultūros ir pramogų centre ištisus metus vyko edukaciniai užsiėmimai „Iš kartos į kartą“, Šilutės muziejus paruošė programą „Senosios muitinės Klaipėdos krašto pasienyje“, Kintų Vydūno kultūros centras paruošė programą „Kuršmarių vėtrungė-vėlukas“. EKGT specialistės Mažosios Lietuvos regionui iniciatyva, Šilutės folkloro ansamblis ištisus metus vedė užsiėmimus „Taip linksminosi mūsų senoliai“. Regioninės tarybos narės L. Kerpienės iniciatyva, Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras organizavo stovyklą „Lietuvininko sodyboje“ Kisinių kaime.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai aktyviai dalyvavo ir teikė siūlymus bei pastabas ruošiant edukacinius užsiėmimus įvairiose regiono įstaigose: rengiant atvirosios paprotinės dailės ir tradicinių amatų pamokas Kauno „Saulutės” galerijoje ir Tautinės kultūros centre, Prienų, Zanavykų krašto muziejuose, Vilkaviškio ir Marijampolės kultūros centruose; organizuojant teorinius praktinius kalviškosios kryždirbystės ir tradicinės puodininkystės seminarus amatininkams, kultūros specialistams ir pedagogams Zyplių dvare, Marijampolės kraštotyros muziejuje, Užvenčio malūne; rengiant Sūduvos krašto folkloro festivalį „Žalias ąžuolėli“, regiono savitumą puoselėjančias edukacines programas „Krikštynos“, „Mergvakaris“ ir „Suvalkietiška veseilia“ bei kulinarinį paveldą populiarinančią edukacinę programą „Keptuvėj čirška, burnoj tirpsta“ J.Basanavičiaus gimtinėje muziejuje. Regiono tarybos nariams inicijuojant, Zyplių dvare vyko rajoninė jaunimo stovykla „Mokomės bendrauti ir bendradarbiauti“, kurios metu jaunimas mokėsi įvairių tautodailės darbų su Šakių tautodailininkais (dalyvavo katalikiško jaunimo stovykla iš Šventežerio, apie Zanavykų kraštą ir Zyplių dvarą filmus kūrė jaunieji filmo kūrėjai iš Kauno).

Regioninės tarybos narės R. Vasaitienės iniciatyva, Šakių „Varpo“ vid. mokykloje moksleiviams organizuota etnokultūros viktorina „Senolių pramintu taku“ bei tradicines velykaičių marginimo pamokos. Regiono tarybos narei A. Razmislavičienei inicijuojant, Prienų muziejaus darbuotojai įgyvendino rajono meno mokyklų projektą „Savojo tapatumo beieškant“, kurio metu vyko moksleivių kūrybinių darbų parodos ir kiti renginiai, muziejus tęsė ilgalaikes etninės kultūros gyvosios sklaidos mokomąsias programas.

Žemaitijos taryba teikė konsultacijas Žemaitijos tarybos narei, Telšių jaunimo etnoklubo „Čiučiuruks“ vadovei Ritai Macijauskienei, kuri ketvirtus metus organizavo etnokultūrinio ugdymo stovyklą „Kumykštielis”, kurioje vaikai tyrinėjo lietuvių, žemaičių folklorą ir amatus, mokėsi pažinti gyvą tradiciją, ją interpretuoti ir vadovaujantis šia patirtimi įdomiai gyventi (stovykloje dalyvavo ir tradicinių amatų vaikus mokė EKGT specialistė Žemaitijos regionui). Regioninės tarybos iniciatyva, LR Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondui buvo pateiktas Telšių jaunimo etno klubo „Čiučiuruks“ projektas „Etnokultūrinio ugdymo kūrybinės dirbtuvės „Kumykštielis – 2013“ (skirta 10.000 litų), Žemaitijos taryba yra įsipareigojusi tarpininkauti vykdant šio projekto įgyvendinimą.

Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo skatinimas

1. Tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo globa

Puoselėjant regioninį savitumą, daug dėmesio tarmėms skyrė Aukštaitijos taryba. Sudarytas 2013 Tarmių metams skirtų renginių gidas, atrinkti svarbiausi regione tarmių puoselėjimui skirti renginiai. Skelbiant 2013-uosius metus Tarmių metais, ypač daug prisidėjo Rytų aukštaičių sambūris ir jo vadovas, regioninės tarybos narys Algirdas Svidinskas.

Dzūkijos tarybos iniciatyva, regiono savivaldybės ir su etnokultūros sritimi susiję žmonės buvo skatinami ir informuojami apie tarmes puoselėjančių projektų teikimo fondams bei lėšų numatymo savivaldybių biudžetuose galimybes. Tarmių puoselėjimo bei etninių tradicijų tęstinumo tema kalbėta ir rašyta regiono žiniasklaidoje, kalbėta įvairiuose renginiuose (skaityti 7 pranešimai, parengti 5 straipsniai, dalyvauta radijo laidose – 6 interviu).

Kaip pateikti visuomenei lietuvininkų tarmę, kurios gyvoji tradicija jau nutrūkusi, diskutuota Mažosios Lietuvos tarybos posėdyje spalio 25 d. Rusnėje. Regioninė taryba įsipareigojo bendradarbiauti su KU, ŠMM, Lietuvos mokslo taryba, Valstybine lietuvių kalbos komisija, KM vykdant Tarmių metų priemonių plano 25 ir 26 punktus. Regioninė taryba skatino švietimo įstaigas įsijungti į renginių organizavimą, edukacinių programų ruošimą atskleidžiant vietos tarmės ypatumus. Bendradarbiaujant su regionine taryba, Šilutės savivaldybė inicijavo filmo „Vėliju jums gera giliukį, didelį stukį“ (režisierė D. Babaliauskienė) sukūrimą.

Vadovaudamiesi Žemaitijos tarybos posėdžio nutarimu, kuriuo 2011–2013 metai skelbiami Žemaitijos regiono Tarmių metais, Telšių r. savivaldybės švietimo skyrius ir Telšių r. savivaldybės kultūros centras organizavo Telšių rajono mokinių Žemaitiškos kūrybos konkursą, kurio nugalėtojams Žemaitijos tarybos nariai A. Dacius ir R. Macijauskienė (dalyvavę atrankos komisijoje) įsteigė prizus. Regioninės tarybos iniciatyva, Kultūros rėmimo fondui buvo pateiktas Žemaičių kultūros draugijos projektas dėl leidinio „Žemaičių kalba ir rašyba“ (skirta 15.000 lt), Žemaitijos taryba tarpininkauja įgyvendinant šį projektą. Kovo 2 d. Žemaitijos taryba kartu su kraštiečių draugija Vilniuje, Regioninių kultūrinių iniciatyvų centru, Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyriumi, Klaipėdos ir Šiaulių universitetais, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu surengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje vaizdo, garso ir minties popietę „Žemaičių šnektos kasdienybėje ir meninėje saviraiškoje“: buvo pristatomi naujausi leidiniai („Kur milžinā siedieji“ ir „Žemaičiai. Gyvenimai ir šventės“), pasisakė Žemaitijos tarybos narys, doc. dr. Juozas Pabrėža. Regioninė taryba tarpininkavo išleidžiant knygą „Žemaičių kultūros savastys. Nuo Vilniaus kalvų prie Baublio slenksčio“, skirtą Muziejų (2012) ir Tarmių (2013) metams (leidinyje aprašoma paskutinių dviejų dešimtmečių Žemaitijos kultūros situacija, siekiama nustatyti esamas regioninės kultūros saviraiškos formas).

2. Kitų reiškinių gyvosios tradicijos globa

Dzūkijos (Dainavos) taryba toliau tęsė veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą su Varėnos tradicinių šokių klubu: buvo surengta II tradicinių šokių ir muzikavimo stovykla, suorganizuota 10 tradicinių šokių vakaronių jaunimui. Siekdama kryždirbystės tradicijų puoselėjimo, Dzūkijos (Dainavos) taryba įteikė padėką Margionių kaimo bendruomenei už puikią iniciatyvą atstatant kaimo kryžių.

Mažosios Lietuvos taryba siekia, kad regione kaip alternatyva Kaziuko mugėms taptų šv. Martyno jomarkai, jomarkėliai: jie 2012 m. vyko Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos miestuose. Regioninei tarybai skatinant, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Smalininkų etnokultūros centrai Užgavėnių metu organizavo regionui būdingą Šiupinio šventę. Regioninės tarybos nariai dalyvavo ir inicijavo įvairius renginius, projektus, kuriuose atsispindėjo Mažosios Lietuvos tradicijos, istoriniai įvykiai, kraštui nusipelniusių žmonių pagerbimas, tradiciniai amatai ir kulinarinis paveldas.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybai talkinant, Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka birželio 13 dieną surengė konferenciją „Kalvarijos krašto kultūros bei istorijos puoselėjimas ir sklaida“ (joje regioninės tarybos pirmininkas Z. Kalesinskas skaitė pranešimą „Etninės kultūros puoselėjimas ir sklaida Sūduvos regione“, regioninės tarybos narė A. Jankeliūnienė – „Kalvarijos krašto kultūros bei istorijos puoselėjimas ir sklaida“). Regioninės tarybos nariams konsultuojant, Kazlų Rūdos kultūros centras drauge su krašto bendruomenėmis įgyvendino ilgalaikį projektą „Kazlų Rūdos krašto tradicijų, kulinarinio ir etninio paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas“ (su krašto bendruomenėmis surengtos 7 tradicinių patiekalų pamokos-vakaronės).

Tradicinių amatų ir verslų išsaugojimas bei populiarinimas

Aukštaitijos taryba rugsėjo 13 d. vykusiame internetiniame posėdyje patvirtino Širvintų r. savivaldybės prašymą teikti Širvintų rajono kulinarijos paveldo puoselėtojų (duonos kepėjų) Gintaro ir Editos Ruzgių kandidatūras ŽŪM skelbto Sėkmingiausio tradicinio amatininko konkurso nominacijai.

Dzūkijos (Dainavos) taryba liepos 18 d. pritarė Trakų r. savivaldybės administracijos teiktam projektiniam pasiūlymui dėl tradicinių amatų centro steigimo Trakuose (pažyma pateikta ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriui). Rugsėjo mėn. regioninė taryba kaip sėkmingiausiai dirbantį tradicinį amatininką rekomendavo premijuoti A. Lampickienę (siūlymas pateiktas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai).

Suvalkijos (Sūduvos) tarybai inicijuojant ir dalyvaujant, krašto muziejuose, savivaldybių kultūros centruose rengtos metodinės, žanrinės tradicinių amatų (tradicinės puodininkystės, kalviškosios kryždirbystės, tradicinių baldų puošybos, tekstilės: juostų, tautinio kostiumo, delmonų) parodos ir jų pristatymai. Regioninė taryba nuolat konsultavo besirengiančius sertifikuoti savo dirbinius krašto amatininkus, talkino surengiant kraštotyrinę ekspediciją, kurios metu rinkta medžiaga apie Kalvarijos krašto senuosius amatininkus (duomenys apibendrinti leidiniuose „Kalvarijos krašto senieji amatai ir amatininkai“, „Kalvarijos krašto kūrėjai: Saulius Lisauskas“, „Kalvarijos krašto kūrėjai: tautodailininkas Antanas Lastauskas“). Regioninės tarybos narė A. Papievienė kuravo pradėtą steigti Gelgaudiškio dvaro amatų centrą.

Žemaitijos tarybos iniciatyva, Kultūros rėmimo fondui buvo pateiktas Telšių r. savivaldybės kultūros centro projektas „Respublikinis kryždirbių sambūris, skirtas žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui“ (skirta 20.000 lt), prie kurio įgyvendinimo prisideda ir Žemaitijos taryba. Regioninė taryba tarpininkavo organizuojant Žemaitijos regiono tautodailės plenerą-stovyklą Plokštinės kaime (Plungės r.) liepos 10–13 d., padėjo Telšių r. savivaldybės kultūros centrui organizuoti tarptautinį plenerą „Menų ekspresas: Saint-Egreve – Telšiai“, vykusį Telšiuose rugsėjo 9–16 d.

Etninės kultūros sklaida regiono žiniasklaidoje

Į išvažiuojamuosius Aukštaitijos tarybos posėdžius buvo kviečiami rajonų žiniasklaidos atstovai, duota interviu Biržų krašto televizijai „Rygveda“. Posėdžiuose svarstyti klausimai visuomenei pristatyti portale www.alkas.lt. Lapkričio 23 d. regioninės tarybos posėdyje buvo aptartas etninės kultūros sklaidos regione klausimas iškeliant problemą, kad etninės kultūros puoselėjimo srityje dirbančių žmonių geros iniciatyvos dažnai žiniasklaidos nepasiekia dėl netinkamo informacijos pateikimo. Tai ypač aktualu dėl to, kad regioninės tarybos nariai yra etninės kultūros klausimų sklaidos iniciatoriai savo savivaldybių žiniasklaidos priemonėse. Ypatingai daug dėmesio etninės kultūros sklaidai skiria regioninės tarybos narys, internetinio portalo www.alkas.lt redaktorius J. Vaiškūnas, kuris aktyviai prisidėjo Vilniuje rengiant EKGT ir KM konferenciją „Etninė kultūra masinėse informavimo priemonėse“ (2012-11-27).

Dzūkijos (Dainavos) taryba, komunikuodama su saugomų teritorijų direkcijomis, rengė informaciją tinklapiui www.vstt.lt (paskelbta 53 pranešimai apie lietuvių tradicines ir kalendorines šventes, papročius, kultūros paveldą).

Mažosios Lietuvos tarybos iniciatyvos dėka, LTV laidos „Geras ūpas“ scenografijoje šalia keturių regionų rodyklių, atsirado penktoji – Mažosios Lietuvos. Pasiūlius regioninei tarybai, laikraštis „Šilutės naujienos“ kartu su Šilutės savivaldybe jau 9-ą kartą organizavo geriausių metų renginių konkursą „Atverkime dvasios turtų skrynią“. Regioninės tarybos nariai ir EKGT specialistė Mažajai Lietuvai R. Jokubaitytė aktyviai dalyvavo laidose ar teikė informaciją etnokultūrine tematika regioninės žiniasklaidos priemonėms: regioninei televizijai BALTICUM, radijui LALŪNA, rajoniniams laikraščiams („Banga“, „Šilokarčema“, „Pamarys“, „Šilutės naujienos“, „Šviesa“, „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“), internetiniams leidiniams (siluteszinios.lt, silutiskis.lt, tauragiskis.lt, jurbarkiskis.lt).

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos posėdžiai ir regiono etnokultūrinės aktualijos pristatytos Marijampolės regioninėje televizijoje, regioniniuose dienraščiuose, krašto savivaldybių ir visuomeniniuose internetiniuose tinklapiuose (pvz., laikraščio „Respublika“ priede „Žalgiris“ publikuotas interviu su regioninės tarybos nariu K.Subačiumi „Tikiu lietuviškų genų stiprybe“, kuriame kalbama apie etninės kultūros reikšmę globaliame pasaulyje).

Žemaitijos tarybos nariai savo savivaldybėse skleidė informaciją apie Žemaitijos regiono tradicinės kultūros vertybes.

Etninės kultūros būklės etnografiniuose regionuose stebėsena

Aukštaitijos taryba sėkmingai tęsė regiono etninės kultūros renginių stebėseną. Atkreiptas dėmesys į lokalinių tradicijų gyvybingumo palaikymą rengiant etninio pobūdžio renginius vietos bendruomenėse (pavyzdžiui, sutartinės puoselėtos akcentuojant vietos tradiciją Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų r.). Regiono taryba pastebėjo, kad Aukštaitijos regiono savivaldybėse nusistovėjo tradiciniai renginiai, kurie reprezentuoja kraštą: „Bėk bėk, žirgeli“ šventė Anykščiuose, varžytuvės „Aukštaitijos armonika“ Biržuose, Sekminės Meironyse (Ignalinos r.), Joninės Jonavoje ir Kernavėje, Tarmių festivalis Raudondvaryje (Kauno r.), kulinarijos paveldo ir amatų šventės Panevėžio ir Utenos rajonuose, Sartų žirgų lenktynės, tradiciniai folkloro festivaliai Pasvalyje, Rokiškyje, Zarasuose, Kupiškyje. Per pastaruosius metus susiformavo ir nauji, tačiau gyventojų labai pamėgti renginiai: Baltų vienybės diena Kupiškyje, Joniškyje ir Pakruojyje, Jorė Kulionyse (Molėtų r.), Peterburgo armonikų šventė Utenoje, tradicinio muzikavimo stovykla Visagine, sutartinių festivalis „Sesė sodų sodina“ Kauno rajone. Spalio 4 d. regioninės tarybos posėdyje atkreiptas dėmesys į renginių kokybę.

Išvažiuojamuose posėdžiuose Kaune, Anykščiuose, Biržuose susipažinta su gražiausiomis šiuose kraštuose puoselėjamomis tradicijomis ir etninės kultūros židiniais: Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejumi, vaikų folkloro kolektyvu „Serbentėlė“ (Domeikava), Babtų kultūros centro folkloro kolektyvu; Arklio muziejumi Niūronyse, čia vykstančiomis edukacinėmis programomis ir amatų centru, Anykščių folkloro kolektyvu „Valaukis“; Biržų krašto muziejumi „Sėla“, edukacine programa „Alaus kelias“, folkloro kolektyvu „Siaudela“. Sausio mėn. lankantis Kupiškio rajono savivaldybės Etninės kultūros plėtros tarybos ataskaitiniame susirinkime, ne tik susipažinta, bet ir akivaizdžiai įsitikinta, kaip stipriai vietos tradicijas – tarmės puoselėjimo, etninio ugdymo, tautodailės, folkloro, gyvųjų tradicinės kultūros židinių puoselėjimo, etnografinių eksponatų kaupimo, etnografinių leidinių rengimo – sutelktai ir vieningai kartu palaiko ir tęsia krašto muziejus, kultūros centras, biblioteka, švietimo įstaigos.

EKGT specialistė Aukštaitijos regionui gilinosi į Kupiškio krašto įstaigų veiklą, puoselėjančią vietos tradicijas, lankėsi tradiciniuose Panevėžio r. bendruomenių renginiuose.

Analizuojant regiono etnokultūros sklaidą žiniasklaidoje, prieita išvados, kad tam daug dėmesio skiria įvairios regioninės televizijos (Aukštaitijos, Kupiškio, Biržų „Rygveda“, Kėdainių „Knypava“), kultūros žurnalai (Pasvalio „Šiaurietiški atsivėrimai“), Anykščių „Anykšta“, Utenos „Indraja“, Ukmergės „Deltuva“, Žiemgalos leidyklos „Žiemgala“, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko „Ladakalnis“). Tarmiškus tekstus skelbia pora laikraščių („Kupiškėnų mintys“ ir „Utenos diena“) ir Rytų aukštaičių sambūrio internetinis portalas www.zaliazole.lt. InfoTV kanalas sausio-birželio mėn. transliavo Aukštaitijos televizijos ir EKGT specialistės Aukštaitijos regionui paruoštas laidas „Etnos“.

Mažosios Lietuvos taryba pateikė duomenis apie folkloro festivalius (Šilgalių kaime „Gandrai, gandrai ga-ga-ga“, Juodkrantėje „Pūsk, vėjuži“, Klaipėdoje „Parbėg laivelis“, Nidoje „Tek saulužė ant maračių“, Doviluose „Užaugau Lietuvoj“, Kintuose ir Drevernoje „Ant marių krantelio“), vykusias konferencijas (KU „Baltų kalbos ir kultūra“, Pagėgių kultūros centro „Senieji Pagėgių krašto amatai“), seminarus (Klaipėdos etnokultūros centro, Pagėgių kultūros centro), ekspedicijas („Dovilų krašto senosios mokyklos“ ir „Siaurasis geležinkelis“), išleistas knygas (A. Judeikienės „Taip šneka lietuvininkai Saugose“, profesoriaus D. Kauno monografija apie Jurgio Platerio biblioteką, Jono Vanagaičio almanacho „Kovos keliais“ išleisto 1938 m. naujas leidimas, M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“). Regiono taryba atkreipė dėmesį į tai, kad regione vis aktyviau į etninės kultūros puoselėjimą įsijungia bendruomenės, kurios rodo iniciatyvą organizuojant šventes (ypač Doviluose, Rusnėje). Pavieniai asmenys, draugijos, bendruomenės ėmėsi spręsti nykstančių ir apleistų senųjų evangelikų liuteronų kapinių poblemą.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba surinko duomenis apie naujų edukacijos centrų steigimą (atidarytas sūrių gamybos edukacijos centras Ritiniuose), tradicines regiono šventes (sūrių gamybos šventė Ritiniuose, krašto muzikantų, pasakorių ir dainininkų šventė Kazlų Rūdoje, liaudies muzikantų šventė „Gelgaudiškio armonika“, folkloro renginys „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“), tradicinių amatų gaivinimo programas (Plokščiuose vykstantis renginys „Seni amatai jaunoms rankoms“, Zyplių dvare vykstančios programos, „Tradicinių amatų diena“ Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje), ekspedicijas (surengta ekspedicija „Lekėčių seniūnijos medinė architektūra“), stovyklas (jaunųjų kanklininkų stovykla „Rygiškiai 2012“, stovykla „Jau ir dalgis šalia klėties“), išleistus leidinius („Kalvarijos krašto senieji amatai ir amatininkai“, „Kaimų istorijos: Žalioji, Sabaliavas, Durbė, Garnabūdis, Naujas kaimas, Vilkavizna, Komenka, Santaka“, „Išnykę (ne)pamiršti dvarai: Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“, „Kalvarijos krašto padavimai ir pasakojimai“, „Kalvarijos krašto kūrėjai: Saulius Lisauskas“, „Kalvarijos krašto kūrėjai: tautodailininkas Antanas Lastauskas“, „Kazlų Rūdos krašto kulinarinis paveldas“), paveldo fiksavimo darbus (Šakiuose toliau vyko tradicinės kultūros vertybių vietinio registro pildymas, zanavykų kulinarinio paveldo fiksavimo darbai).

Žemaitijos taryba pateikė duomenis apie išleistus leidinius (Liepos Griciūtės – Šverebienės knyga „XVII-XVIII a. Bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“), renginius (Europos paveldo dienų šventė „Vietos dvasia“), muziejų veiklą (nauja ekspozicija Mažeikių krašto muiejuje „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodybos veikla). Regiono taryba gerosios patirtis sėmėsi aplankydama Klaipėdos miesto Etnokultūros centrą.

Lietuvos administracinės reformos galimų modelių svarstymas

Visos regioninės tarybos svarstė EKGT pasiūlytus Lietuvos administracinės reformos modelius, grindžiamus etnografinių regionų apytikslių ribų išsaugojimu: Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba pritarė vasario mėn. pabaigoje pasiūlytam 2-ajam modeliui (žr. 8 priedą), Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos tarybos – kovo mėnesį aptartam C modelio 1-ajam variantui (žr. 10 priedą).

Žemaitijos tarybai inicijavus, kartu su Žemaičių kultūros draugija ir EKGT Seimo Europos informacijos centre kovo 2 d. buvo surengta diskusija „Lietuvos administracinė reforma“.

Visų regioninių tarybų atstovai dalyvavo 2012-03-24 Kaune Vytauto Didžiojo universitete EKGT iniciatyva surengtoje Lietuvos nevyriausybinių organizacijų konferencijoje „Lietuvos teritorinės administracinės reformos problemos ir lūkesčiai“.

Visos regioninės tarybos gruodžio mėn. svarstė Aplinkos ministerijos pasiūlytą idėją prie Lietuvos pagrindinių magistralių pažymėti etnografinius regionus ir šiam siūlymui pritarė.

Kita regioninių tarybų veikla

Gruodžio 14 d. Aukštaitijos taryba kreipėsi į KM dėl naujai sudaromos Lietuvos kultūros tarybos, pasiūlė tarp Kultūros rėmimo fondo finansuojamų sričių išskirti etninę kultūrą (arba etninį paveldą) vietoj mėgėjų meno, tautodailės, muziejų ar paveldo sričių, taip pat pasiūlė atkuriant kultūros tarybas regionuose remtis jau esamomis regioninėmis etninės kultūros globos tarybomis, nes jos, gyvuodamos nuo 2003 m., yra sukaupusios nemažą kultūrinės veiklos stebėsenos regionuose patirtį. EKGT specialistė Aukštaitijos regionui per 2012 m. įvairiais etninės kultūros klausimais suteikė 34 konsultacijas regiono kultūros, švietimo įstaigoms, amatininkams, verslininkams, tautodailininkams, kaimo turizmo sodybų verslininkams, folkloro kolektyvams, savivaldybių administracijoms, turizmo informacijos centrams; skaitė 10 paskaitų Aukštaitijos savišvietos akademijoje ir 6 paskaitas Panevėžio miesto ir rajono švietimo ir kultūros įstaigose.

Dzūkijos (Dainavos) taryba teikė konsultacijas krašto amatininkams, tautodailininkams, folkloro kolektyvams, kultūros darbuotojams, pedagogams ir kitiems suinteresuotiems asmenims įvairiais klausimais: tradicinių amatų ir tautodailės, etninės kultūros muzikinės raiškos ir repertuaro, jaunimo etnokultūrinio ugdymo, tautinio paveldo produkto propagavimo, vietos tradicijų stiprinimo rengiant edukacinius projektus ir etnokultūrinius renginius klausimais (suteikta 71 konsultacija).

Mažosios Lietuvos taryba spalio 25 d. posėdyje Rusnėje svarstė tradicijų puoselėjimo kaimo turizmo sodybose klausimą, lankėsi kaimo turizmo sodybose. Regioninė taryba konsultavo bendruomenes etnokultūros klausimais, ruošė rekomendacijas projektams.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai tęsė ilgalaikį bendradarbiavimą su Punsko (Lenkija) krašto etninės kultūros puoselėtojais – dalyvavo konferencijose, rengė parodas Punske, eksponavo Punsko krašto amatininkų dirbinius Marijampolės kultūros centre. Regioninė taryba glaudžiai bendradarbiavo su krašto savivaldybėmis, muziejais, Marijampolės kolegija, VDU Etnologijos ir folkloristikos katedra, Kauno tautinės kultūros centru, tautodailininkų sąjunga ir bendrijomis, regiono bendruomenių Vietos veiklos grupėmis.