Etninės kultūros paveldo archyvavimas ir saugojimas 

Pasiūlymai dėl įstatymų, susijusių su etninės kultūros paveldo archyvais, pataisų 2002


Etninės kultūros paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios, tvarkančios ir tyrinėjančios institucijos vis dar negauna reikiamos valstybinės globos, nes nėra tinkamai įtrauktos j kultūros paveldo archyvų teisinio reguliavimo sritis. Didžiausius tokios medžiagos fondus yra sukaupusios mokslo ir studijų įstaigos, tačiau jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra įtvirtinta galimybė užtikrinti tinkamą šių fondų išsaugojimą, panaudojimą ir plėtrą. Negaunant reikiamos valstybės paramos sukauptos neretai itin unikalios etninės kultūros vertybės saugomos, tvarkomos ir naudojamos visiškai netinkamomis, paprastai pačios institucijos nuožiūra nustatytomis sąlygomis, neatitinkančiomis tarptautinių organizacijų UNESCO ir IASA (Tarptautinės garso archyvų asociacijos) rekomendacijų. Dėl to būtina peržiūrėti teisinę bazę ir ją papildyti, kad įstatyminėmis priemonėmis būtų užtikrintas etninės kultūros paveldo archyvinės medžiagos išlikimas, jai suteiktas reikiamas statusas.

Tik Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme apibrėžtos kai kurios su etninės kultūros paveldo archyvavimu susijusios sąvokos ir nuostatos:

2 straipsnyje pateikti sąvoką - archyvinė etninės kultūros medžiaga ir archyvinio originalo savininkas - apibrėžimai;

6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: „Etninės kultūros vertybes kaupia, saugo ir tiria: 1) archyvai, saugyklos, muziejai ir bibliotekos; 2) mokslo ir studijų institucijos; 3) visuomeninės organizacijos";

6 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas specializuoto archyvo statuso suteikimas kai kurioms saugykloms: „Pritarus Etninės kultūros globos tarybai, steigėjas gali suteikti specializuoto etninės kultūros šakos archyvo statusą saugykloms, sukaupusioms gausiausią tam tikros etninės kultūros šakos archyvinę medžiagą".

Šios Etninės kultūros valstybinės globos pogrindy įstatymo nuostatos negali būti visiškai įgyvendintos tol, kol neatsiras atitinkamos pataisos Archyvų įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme, Aukštojo mokslo įstatyme.

Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas turėtų būti pagrindinis, reglamentuojantis visų Lietuvos archyvų (tarp jų ir sukaupusių etninės kultūros paveldo archyvinę medžiagą) sistemą. Tačiau dabar šis įstatymas apibrėžia daugiausia tik su veiklos dokumentais susijusių Lietuvos archyvų departamentui pavaldžių valstybinių archyvų ir kitų valstybės įstaigų veiklą, šiek tiek užsimena apie nevalstybinių institucijų ir fizinių asmeny archyvinės veiklos reguliavimą, įstatyme nepakankamai apibrėžtas statusas ir veikla tų archyvų, kurie yra mokslo ir studijų institucijose (pavaldžiose Švietimo ir mokslo ministerijai), kultūros įstaigose (pavaldžiose Kultūros ministerijai) ir vietos savivaldos institucijose. Šie archyvai skirti vien kultūros paveldo dokumentų (jiems priskiriamos ir užfiksuotos etninės kultūros vertybės) bei su jais susijusių mokslinių tyrimų duomenų (tarp jų ir lauko tyrimų arba etnografinių ekspedicijų duomenų) kaupimui. Pagal dabartinį Archyvų įstatymą tokie archyvai tarsi neturi teisės vadintis archyvais, nors saugo unikalią archyvinę medžiagą ir atlieka ne tik saugyklos, bet ir archyvo funkcijas - medžiaga inventorinama, sisteminama, tyrinėjama, naudojama įvairių visuomenės sluoksnių poreikiams. Visiškai nereglamentuojami ir Lietuvos radijuje ir televizijoje sukaupti milžiniški kultūros paveldo archyviniai fondai.

Teikiant pataisas Archyvų įstatymui, kultūros paveldo dokumentus ir mokslinių tyrimų duomenis sukaupusius archyvus siūloma vadinti specializuotais archyvais (taip juos atskiriant nuo Lietuvos archyvų departamentui pavaldžių archyvų) ir nustatyti specifines jų veiklos sąlygas. Siekiant užtikrinti šių archyvų valstybinę globą bei įjungimą į bendrą Lietuvos archyvų sistemą, būtina įvesti tokias Archyvų įstatymo pataisas:

l. Atskiru straipsniu pateikti svarbiausių sąvokų apibrėžimus, įstatymo pataisų projekte siūlomi konkretūs apibrėžimai tokių sąvokų:

  • kultūros paveldo dokumentas;

  • specializuotas archyvas;

  • specializuota archyvinė medžiaga.

Ypač atkreiptinas dėmesys j tai, kad sąvoka specializuota archyvinė medžiaga apima ne tik dokumentus (Lietuvių kalbos žodyne dokumentas apibūdinamas kaip reikalų raštas ar rašytinis ko įrodymas), bet ir kultūros vertybes (pavyzdžiui, joms priskirtini autentiško folkloro garso bei vaizdo įrašai, notacijos ir transkripcijos, etnografiniai aprašai ir pan.) bei moksliniu tyrimu duomenys.

2. Specializuotus archyvus būtina įtraukti į straipsnius, kurie apibrėžia:

Lietuvos archyvų fondo sudėtį (žr. 3 straipsnio pataisas);
Lietuvos archyvų sąvadą (atitinkamai pataisius jį apibrėžiantį 15-ąjį straipsnį, kurį siūloma įterpti tarp 4-ojo ir 5-ojo straipsniu);
Lietuvos valstybinę archyvų sistemą (žr. 6 straipsnio pataisas).

3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 5-ajame straipsnyje teigiama, jog „Valstybinis archyvų fondas yra valstybės nuosavybė", o mokslo ir studijų institucijose, kultūros įstaigose, vietos savivaldos institucijose, Lietuvos radijuje ir televizijoje sukaupti etninės kultūros paveldo specializuoti archyvai taip pat yra valstybės nuosavybė, juos taip pat reikia įtraukti į šį straipsnį. Čia tiktu įterpti 8-ąjį straipsnį (jį paverčiant 2-ąja 5 straipsnio dalimi), kuriame apibrėžiamos kultūros, mokslo ir studijų įstaigų pareigos saugojant dokumentus - tarp jų paminint ir specializuotą archyvinę medžiagą.

4. 6-ąjį straipsnį siūloma išskaidyti į dalis, suskirstant valstybinę archyvų sistemą į pogrupius pagal skirtingą archyvų pobūdį ir priklausomybę, čia pateikiant ir specializuotu archyvų veiklos reglamentavimą:

  • vieną pogrupį sudarytu Lietuvos archyvu departamentas, valstybiniai archyvai ir kitos Lietuvos archyvu departamentui pavaldžios įstaigos (detalesnį jų veiklos apibūdinimą siūloma aptarti išskiriant 6-ojo straipsnio l ir 2 dalis);

  • į kitą pogrupį išskiriami Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių valstybiniu mokslo ir studijų įstaigų specializuoti archyvai (plačiau žr. 6 straipsnio 3 dalį);

  • dar kitą pogrupį sudaro Kultūros ministerijai pavaldžių kultūros įstaigų ir vietos savivaldos institucijoms pavaldūs specializuoti archyvai (plačiau žr. 6 straipsnio 4 dalį); dar vieną pogrupį turėtų sudaryti Lietuvos radijo ir televizijos specializuoti archyvai;

  • 6-ojo straipsnio 6 dalyje, apibrėžiant specializuotų archyvų steigimą, pertvarkymą, pabaigą ir veiklą, pateikiama nuoroda į pavyzdinius specializuotų archyvų įstatus, kuriuos turi patvirtinti Vyriausybė; 23 straipsnyje „Baigiamosios nuostatos" Vyriausybei juos pavedama parengti ir patvirtinti;

  • 6-ojo straipsnio 7 dalyje, detalizuojant etninės kultūros archyvinę medžiagą sukaupusių institucijų teisinį reglamentavimą, pateikiama nuoroda į Etninės kultūros valstybinės
    globos pagrindų įstatymą.

5. Esminis pakeitimas įvedamas siūlant apibrėžti skirtingą dokumentų pobūdį: reikėtų atskirti veiklos dokumentus bei norminius dokumentus nuo specializuotos archyvinės medžiagos. Dėl to 9-asis straipsnis, apibrėžiantis valstybės ir vietos savivaldos institucijų dokumentus, suskaidomas į dalis: l -ojoje dalyje išskiriant veiklos dokumentus, 2-ojoje - specializuotą archyvinę medžiagą, 3-iojoje - norminius dokumentus.

6. Esminis skirtumas tarp veiklos dokumentų ir specializuotos archyvinės medžiagos pabrėžiamas ir nuostatose dėl surastų archyvinių dokumentų (l l straipsnis), dokumentų perdavimo valstybiniam saugojimui (13 straipsnis), Lietuvos archyvų fondo dokumentu naudojimo (16 straipsnis): dėl sąsajos su kultūros vertybių globa specializuota archyvinė medžiaga turėtu būti saugoma, tvarkoma ir jos panaudojimo tvarka nustatoma ne valstybiniuose archyvuose, o kultūros, mokslo ir studijų įstaigose, kuriose yra kvalifikuoti kultūros paveldo srities specialistai.

7. 7-ajame straipsnyje, aptariant valstybinės archyvų sistemos finansavimą bei lėšas, būtina įterpti specializuotus archyvus, nes šiuo metu jie archyviniams darbams negauna jokio finansavimo.

8. Siūloma pataisyti 10 straipsnio 3) padalą, nes Archyvų įstatymas gali nustatyti tik prekybą kultūros paveldo dokumentais, bet ne kultūros vertybėmis (tai kito įstatymo objektas).

9. Šalia dokumentu, esančiu kitose valstybėse, įvedamas ir specializuotos archyvinės medžiagos susigrąžinimas ir įsigijimas (žr. l 9 straipsnį).

10. Kadangi kultūros paveldo dokumentai yra ir kultūros vertybė, todėl į užsienį leidžiama išvežti tik jų kopijas (20 straispnis).

11. Kai kurios pataisos yra bendro pobūdžio: pavyzdžiui, siūloma įvesti straipsnį apie archyvų asociacijas, vartoti naujai patvirtintus terminus (vietoj nevalstybinės organizacijos - nevyriausybinės institucijos ir visuomeninės organizacijos) ir pan.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekte siūloma:

1. 1-ajame straipsnyje, apibrėžiant įstatymo paskirtį, 5-ojoje padaloje įterpti, jog įstatymas nustato ir specializuotu archyvų bei kitų mokslo ir studijų procesui reikalingu padalinių finansavimo principus.

2. 2-ajame straipsnyje tarp pagrindiniu sąvoku 3 dalyje, apibūdinant taikomuosius mokslinius tyrimus, į jų sąvoką reikėtų įtraukti specializuotos archyvinės medžiagos sisteminimo darbus; 8 dalyje apibūdinant tyrėją būtina įterpti, kad juo gali būti ir specializuotos archyvinės medžiagos sisteminimo darbus atliekantis asmuo.

3. Esminis pakeitimas - siūloma, išvengiant pasikartojimų, sujungti į vieną 5 ir 6 straipsnius (bendrq straipsnį pavadinant „Mokslinių tyrimų įstaigos ir jų veiklos teisiniai pagrindai"). Jame reikia įvesti įvairaus pobūdžio specializuotų archyvų reglamentavimą - esančių valstybės mokslo institutuose, universitetuose arba veikiančių kaip savarankiška valstybės mokslo įstaiga. Siame straipsnyje taip pat siūloma įvesti bendro pobūdžio pataisymus: nelogiška po valstybės mokslo institutų (6.1.1) ir universitetų mokslo institutų (6.1.2) atskiru punktu išskirti valstybės mokslo įstaigas (6.1.3), nes minėti institutai irgi yra valstybės mokslo įstaigos (beje, įstatyme tiksliai apibrėžta tik sąvoka mokslinių tyrimų įstaiga). Greičiausiai, siekiant atskirti nuo minėtų institutų, turimos omenyje kitos valstybės mokslo įstaigos, turinčios savarankišką statusą (naudojant tokią frazuotę analogiška pataisa siūloma 8 straipsnio 3 daliai).

4. 7-ajame straipsnyje, aptariant mokslinių tyrimų įstaigų steigimo sąlygas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad tarp institucijų, nustatančių reikalavimus etninės kultūros paveldą sukaupusiems specializuotiems archyvams, turėtų būti įtraukta Etninės kultūros globos taryba - Vyriausybės ir Seimo ekspertas etninės kultūros valstybinės globos klausimais.

5. Aptariant 21-ajame straipsnyje specializuotų archyvų savivaldos ir valdymo tvarką įvedama papildoma dalis, kurioje duodama nuoroda į Vyriausybės tvirtinamus pavyzdinius specializuoto archyvo įstatus.

6. Finansavimo klausimus aptariančiuose straipsniuose (24 ir 27) įvedami papildymai dėl specializuotų archyvų (bei bibliotekų) veiklos finansavimo.

7. Mokslo ir studijų institucijų personalą apibūdinančiuose straipsniuose (32 ir 34) įvedami eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų specialistai, kurie yra būtini, tačiau pagal dabartinį Mokslo ir studijų įstatymą jų statusas yra neapibrėžtas, dėl to tokių specialistų įdarbinimas yra komplikuotas.

Kaip rodo kitų Europos šalių praktika, perspektyviausia yra folkloro bei kitų etninės kultūros vertybių archyvus steigti prie universitetų, tačiau Lietuvoje jie gyvuoja vargingiausiai dėl to, kad į tokius aukštosiose mokyklose sukauptus kultūros paveldo archyvus visai neatsižvelgia Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas. Siūlomos tokios šio įstatymo pataisos:

1. 5-ame straipsnyje, nustatant aukštųjų mokyklų veiklos pagrindus, 6 dalyje būtina numatyti, kad aukštoji mokykla gali steigti savo veiklai reikalingus specializuotus archyvus (ir bibliotekas).

2. 9-ame straipsnyje, aptariant aukštųjų mokyklų autonomiją, 2 dalies 4 padaloje numatyti teisę nustatyti ne tik konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, bet ir eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų specialistų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas. Šiuos specialistus reikėtų paminėti ir 27 straipsnyje, o detalesnį jų apibūdinimą siūloma aptarti atskirame naujai įvedamame straipsnyje.

3. 36-ame straipsnyje, aptariant universitetų mokslinę veiklą, 4 dalyje būtina paminėti, kad mokslinė veikla vyksta ir universitetų specializuotuose archyvuose, o 2 dalyje - kad valstybė turi skirti biudžeto lėšų valstybinių universitetų specializuotiems archyvams, bibliotekoms ir muziejams kaupti ir tvarkyti, jų aptarnaujančiam bei techniniam personalui išlaikyti.

4. Detalesnis specializuotų archyvų finansavimo reglamentavimas turėtų būti įvestas 54 straipsnio 2 dalies 2 padaloje ir 57 straipsnyje, kuriame aptariama „Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo valstybinėms aukštosioms mokykloms metodika".

Darbo grupė:

dr. Dalia Urbanavičienė (vadovė), Virginija Kondratienė, Vitalija Vasiliauskaitė, Rasa Vasiliauskienė, dr. Daiva Atkočaitytė (Lietuvių kalbos in-to mokslinė sekretorė, tarmių archyvo vadovė), dr. Nastazija Keršytė (Vilniaus Universiteto Kultūros filosofijos ir meno in-to vyr. mokslo darbuotoja), dr. Žilvytis Šaknys (Lietuvos istorijos in-to Etnologijos skyriaus vedėjas)

2002-12-24


Naujausi pakeitimai - 2003-12-31




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2230&p_d=30286&p_k=1