Regioninių tarybų veikla 

2005 m. Aukštaitijos tarybos veikla

Veiklos tikslas ir uždaviniai

Aukštaitija – didžiausias ir margiausias Lietuvos etnografinis regionas, apimantis net 5 apskritis, per 20 savivaldybių ir 205 seniūnijas. Tokioje didelėje teritorijoje labai nevienalytė yra ir etninės kultūros raiška. Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos tikslas buvo skatinti aukštaičių etninės kultūros plėtotę, laiduojančią jų tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei regioninį savitumą, savarankišką ir lygiavertį Aukštaitijos regiono dalyvavimą Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Svarbiausi 2005 m. Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – AREKGT, Regioninė taryba) uždaviniai:

1.     koordinuoti institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių etnine kultūra Aukštaitijoje, veiklą;

2.     teikti ekspertines išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros globos klausimais;

3.     užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą Aukštaitijos regione;

4.     užtikrinti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą Aukštaitijos regione;

5.     puoselėti regioninį savitumą: gimtąją tarmę, vietos tradicijas ir kt.;

6.     įgyvendinti Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos 2005 metų veiklos plane numatytas priemones.

1. Etninės kultūros politikos įgyvendinimas regione, etninės kultūros globą vykdančių institucijų veiklos koordinavimas

Per ataskaitinį laikotarpį AREKGT surengė 2 posėdžius: gegužės 10 d. Kernavėje ir gruodžio 16 d. Panevėžyje. Posėdžiuose aptarti Aukštaitijos regioninio kultūros centro steigimo, Aukštaitijos etninės kultūros sklaidos, lėšų panaudojimo regioninės tarybos veiklai bei keliamiems uždaviniams spręsti, ekspertizių, Aukštaitijos regioninės tarybos suskirstymo subregionais, Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo Aukštaitijos savivaldybėse, Aukštaitijos etnografinio regiono heraldinių ženklų sukūrimo klausimai, numatytos Regioninės tarybos 2006 metų veiklos gairės.

Buvo surengti du Regioninės tarybos narių pasitarimai. 2005 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje buvo surengtas pasitarimas dėl aukštaitiškų tekstilės tradicijų atgaivinimo bei aukštaičių tautinio kostiumo parodos surengimo. Numatyta surengti aukštaitiško tautinio kostiumo parodą Panevėžyje rugsėjo 3 d. 2005 m. lapkričio 25 d. surengtas pasitarimas dėl Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų sukūrimo, nuspręsta kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją.

2005 metais AREKGT aktyviau bendradarbiavo su Panevėžio apskrities viršininko administracija. Vasario 22 d. buvo surengtas susitikimas su Panevėžio apskrities viršininke G. Umbrasiene dėl etninės kultūros situacijos Panevėžio apskrityje gerinimo, tartasi dėl bendros veiklos, parengtos Etninės kultūros plėtros Panevėžio apskrityje gairės. Kartu su Panevėžio apskrities kultūros ir meno taryba kovo 23 d. Pasvalio savivaldybėje aptartos regioninio turizmo ir etnokultūrinio turizmo plėtotės galimybės Panevėžio apskrityje, susitikta su Pasvalio meru G. Gegužinsku. Susitikime akcentuota per lėta kaimo turizmo sodybų plėtra, ypač mažas Panevėžio regione esančių etnografinių kaimo turizmo sodybų skaičius. Nuspręsta surengti seminarą būsimiems kaimo turizmo verslininkams „Etninės kultūros vertybių išsaugojimas kaimo turizmo versle“. 2005 m. spalio 14 d. Kupiškio muziejuje aptartos tautodailės problemos Panevėžio apskrityje, kalbėta apie glaudesnį muziejininkų ir tautodailininkų bendradarbiavimą ne tik rengiant parodas ar plenerus, bet ir giliau susipažįstant su krašto etnokultūrinį paveldą atspindinčiais muziejų eksponatais, tautodailininkai raginti labiau laikytis unikalių vietos tradicijų. Taip pat buvo susitikta su Kupiškio meru L. Apšega, susipažinta su Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus veikla. Nuspręsta surengti Panevėžio apskrities Audėjų dienas, kurios padėtų gaivinti aukštaitiškas audimo tradicijas.

Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) narė L. Trasykytė aptarė Aukštaitijos etninės kultūros problemas su Panevėžio miesto, Pakruojo, Kaišiadorių, Švenčionių, Anykščių, Širvintų, Pasvalio, Kėdainių rajonų vadovais. Pastoviai palaikė ryšius su Aukštaitijos regione išrinktais Seimo nariais.

Gegužės mėnesį su Panevėžio mero patarėju A. Simėnu diskutuota dėl Aukštaitijos etninės kultūros centro steigimo Panevėžyje galimybių.

Regioninės tarybos narys J. Vaiškūnas aktyviai dalyvavo rengiant 2-ąjį Lietuvių tautinės kultūros forumą „Etnokultūrinis ugdymas: problemos ir perspektyvos“. Visuomeniniame forume, vykusiame gegužės 20 d. Vilniuje, jis perskaitė pranešimą apie etnokultūrinio ugdymo problemas žiniasklaidoje.

Bendradarbiaujant su Pasvalio etninės kultūros klubu „Piliakalnis“, buvo parengtas leidinys su kompaktine plokštele „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės“.

Aukštaitijos Etninės kultūros globos tarybos nariai aptarė galimybes prisidėti prie rengimo ir dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Astronomija ir kosmologija liaudies tradicijose ir kultūros pavelde“, kurios vienas iš rengėjų yra tarybos narys J. Vaiškūnas.

2. Ekspertinių išvadų ir siūlymų etninės kultūros globos klausimais teikimas

2005 metais AREKGT buvo numačiusi atlikti etninės kultūros specialistų poreikio regione analizę. Atlikus žodinę apklausą, paaiškėjo, kad daugumoje Aukštaitijos savivaldybių etninę kultūrą kuruoja kultūros centrų darbuotojai, kurių daugelis yra folkloro kolektyvų vadovai (Anykščiuose, Biržuose, Joniškyje, Kupiškyje, Pasvalyje, Širvintose, Ukmergėje, Zarasuose). Retai kurioje savivaldybėje yra kultūros skyriaus specialistas, atsakingas už etninę kultūrą arba mėgėjų meną (Panevėžyje, Panevėžio rajone, Utenoje). Deja, yra savivaldybių, kur etninės kultūros reikalais rūpinasi tik entuziastai. Tokie yra muziejininkė R. Lukminienė Kėdainiuose, Teatro rūmų direktorė N. Lungienė Rokiškyje, kraštotyrininkė M. Vaitiekūnienė Pakruojyje. Etninės kultūros specialistai reikalingi Ignalinos, Molėtų, Kauno rajono, Kėdainių, Radviliškio, Rokiškio, Visagino savivaldybėse.

Vykdant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą, Regioninė taryba į darbo planus buvo įtraukusi etnografinių kaimų būklės ekspertizę. Negavus lėšų šiai veiklai plėtoti, ekspertizė atlikta nebuvo.

Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateiktos dvi ekspertinės išvados dėl etnografinių statinių tinkamumo kaimo turizmo verslui kurti: gegužės mėnesį pateikta AREKGT narės V. Vasiliauskaitės ekspertinė išvada apie vandens malūno Judinio kaime (Anykščių r.) rekonstrukciją ir galimybę pritaikyti kaimo turizmo verslui, rugsėjo mėnesį – AREKGT eksperto, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojo V. Stanikūno ekspertinė išvada apie gyvenamojo namo Žuvų k. (Kaišiadorių r.) rekonstrukciją ir galimybę pritaikyti kaimo turizmo verslui (kulinariniam paveldui). Balandžio mėnesį suformuluota ekspertinė išvada Pajiešmenių kaimo (Pasvalio r.) bendruomenei dėl bendruomenės kryžiaus statymo. Išvados autorė V. Vasiliauskaitė.

2005 m. kovo 15 d. kartu su Panevėžio apskrities kultūros ir meno taryba analizuoti apskrities administracijai pateikti etninės kultūros projektai. Atkreiptas dėmesys į didesnį vietinių krašto tradicijų akcentavimą renginiuose, leidybinių projektų svarbą.

Regioninės tarybos posėdyje 2005 m. gegužės 10 d. buvo svarstoma ir vertinama Širvintų rajono etninės kultūros plėtros programa, gruodžio mėnesį – Švenčionių etninės kultūros plėtros programa ir dar kuriama Panevėžio miesto etninės kultūros plėtros programa.

3. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas

Vykdant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, Aukštaitijoje tik 2005 metais savivaldybės kiek aktyviau prisidėjo prie šių programų įgyvendinimo. Metų pradžioje paprašius pateikti programas, jas pateikė tik Utenos, Švenčionių, Širvintų rajonai. Etninės kultūros plėtros programos patvirtintos Jonavos ir Pasvalio savivaldybėse. AREKGT nagrinėjo Utenos, Švenčionių, Širvintų savivaldybių parengtas Etninės kultūros plėtros programas. Utenos savivaldybė daug dėmesio skiria etniniam ugdymui ir etninės kultūros sklaidai (katalogų, knygų, kompaktinių plokštelių leidybai), Švenčionių savivaldybės programoje daugiausia dėmesio skiriama sukauptiems etninės kultūros archyvams tvarkyti bei tradiciniams amatams puoselėti, Širvintų savivaldybės programoje daugiausia dėmesio skiriama gyvųjų tradicinės kultūros židinių išsaugojimui ir tradicijų perdavimui. Šiuo metu daugelyje Aukštaitijos savivaldybių tokios programos yra rengiamos. Etninės kultūros plėtros programų rengimo problemos aptartos gruodžio mėnesį vykusiame Regioninės tarybos posėdyje. Kai kurie AREKGT nariai (L. Balčiūnienė, L. Bertulienė, L. Bikulčienė, J. Vitkūnas, V. Stanevičienė, G. Vilys) aktyviai dalyvauja kurdami šias programas arba kuruoja jų kūrimą Joniškio, Širvintų, Švenčionių, Panevėžio miesto savivaldybėse. Kupiškio, Pakruojo savivaldybėse etninės kultūros plėtra yra integruota į strateginius savivaldybių veiklos planus. Deja, Aukštaitijoje yra savivaldybių, kuriose Etninės kultūros plėtros programų rengimas yra vangus.

Šių programų rengimą reikia spartinti, nes jose numatytos konkrečios priemonės ir lėšos, skirtos būtiniausioms etninės kultūros problemoms spręsti: gyvųjų tradicinės kultūros židinių fiksavimui, surinktos medžiagos archyvavimui, duomenų perkėlimui į elektronines laikmenas, leidybai, edukacinei veiklai, svarbiausiems renginiams ir kt.

4. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimas

Grupė „Žiemgalos“ draugijos narių kartu su Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos eksperte, Lietuvos liaudies buities muziejaus architekte R. Bertašiūte šią vasarą surengė ekspediciją į Biržų, Pasvalio, Pakruojo rajono kaimus, tyrinėjo šiaurinės Aukštaitijos etnoarchitektūros bruožus, rengė straipsnius leidiniui.

Buvo parengtos dvi ekspertinės išvados apie tradicinių statinių (vandens malūno Anykščių r. ir gyvenamojo namo Kaišiadorių r.) būklę ir tinkamumą etnografinio kaimo turizmo verslui plėtoti.

Kartu su Panevėžio apskrities turizmo informacijos centru balandžio 11 d. Panevėžio verslo konsultaciniame centre būsimiems kaimo turizmo verslininkams buvo surengtas seminaras „Etnokultūrinių vertybių išsaugojimas kaimo turizmo versle“. Seminare kalbėta apie aukštaitišką sodybą: sodybos planavimą, tradicinę aukštaičių architektūrą, interjerą, apželdinimą, kulinarinį paveldą. Seminaro dalyviams parengta rekomenduojamo pobūdžio metodinė medžiaga.

5. Regioninio savitumo puoselėjimas. Etninės kultūros sklaida

Puoselėjant Aukštaitijos regioninį savitumą, buvo pradėti kurti Aukštaitijos heraldiniai ženklai: pradėta rinkti istorinė medžiaga, konsultuotasi su istoriku, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininku E. Rimša, sudaryta sutartis su heraldinių ženklų etalonų dailininku R. Rimkūnu. Gruodžio mėnesį su oficialiu prašymu kreiptasi į Lietuvos heraldikos komisiją.

Vienas iš svarbiausių praėjusių metų uždavinių – aukštaičių etninės kultūros propagavimas. AREKGT parengė, o „Žiemgalos“ leidykla išleido leidinį „Aukštaičių identiteto paieškos: praeities paveldas, nūdienos aktualijos, ateities perspektyvos“. 2005 metais EKGT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su laikraščiu „Ūkininko patarėjas“. Šiam leidiniui straipsnius apie aukštaičių etninį savitumą, tautinį kostiumą, Kūčių papročius parengė Regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė, apie Velykų papročius Kėdainių rajono Užupės kaime – Regioninės tarybos narė R. Lukminienė. Aukštaičių tautinis kostiumas ir muzikinis folkloras liepos 30 d. buvo pristatytas Lietuvos liaudies buities muziejuje surengtose laikraščio „Šeimininkė“ ir Lietuvos moterų ūkininkių sąjungos dienose. Tautinį kostiumą pristatė Vilių šeima iš Panevėžio, muzikinį folklorą – folkloro grupė „3x2“ iš Pasvalio. Regioninė taryba užmezgė kontaktus su LTV informacinės laidos „Panorama“ žurnaliste Aukštaitijos regione Zina Paškevičiene. Per ataskaitinį laikotarpį „Panoramos“ laidoje buvo parengti siužetai apie Velykų papročius Kėdainių rajone, Sekminių papročius Ignalinos rajone, Žolinės papročius Panevėžio rajone. Regioninėje Aukštaitijos televizijoje (Panevėžys) 2005 metų pirmąjį pusmetį buvo rengiama 30 min. laida „Etnos“ (laidų autorė – Regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė). Buvo parengtos laidos apie Užgavėnių, Velykų, Sekminių, Joninių papročius, kalvystės, kryždirbystės, audimo tradicijas Aukštaitijoje ir kt. Per dvejus metus (2003-2004) regioninėje Širvintų televizijoje Regioninės tarybos narės L. Bikulčienės sukurtos etninės laidos 2005 metais buvo naudojamos edukaciniam darbui.

Gruodžio mėnesį Regioninė taryba surengė susitikimą su žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktore D. Rasteniene ir redakcijos žurnalistu L. Giedraičiu. Susitikime buvo aptartos aukštaičių tradicinės kultūros sklaidos problemos žurnale. Per 10 žurnalo gyvavimo metų apie tradicinę aukštaičių kultūrą paskelbta per 50 publikacijų. Daugiausia rašyta apie sutartines, vestuvių papročius, tautinį kostiumą, pateikta tarmiškų pasakojimų, tautosakos pavyzdžių. 2005 metais autentiškus liaudies pateikėjų pasakojimus žurnalui „Liaudies kultūra“ siuntė Regioninės tarybos narė R. Lukminienė, mokslinius straipsnius – Regioninės tarybos narys J. Vaiškūnas („Verpstė ir visata“, 2005, Nr.1-2).

Dažnai vietinėje spaudoje etninės kultūros klausimais rašo Regioninės tarybos narė V. Stanevičienė. Ji padėjo Nalšios muziejaus filialui Reškutėnuose parengti ir išleisti Švenčionių krašto kryžių katalogą „Kryžių sakmė“.

Regioninės tarybos narys J. Vaiškūnas parengė ir kovo mėnesį išleido kompaktinę plokštelę „Švęskime Jorę kartu“,Regioninės tarybos narys R. Garsonas kartu su etnologe G. Kadžyte iš Utenos muziejaus rinkinių parengė leidinį „Utenos krašto tautosaka“,Regioninės tarybos narė R. Lukminienė kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru (LLKC) parengė kompaktinę plokštelę „Margi dvarai“,Regioninės tarybos narė L. Bikulčienė kartu su LLKC rengė kompaktines plokšteles „Širvintų krašto muzikinis paveldas“, „Širvintų vestuvių muzikantai“,Regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė bendradarbiavo su Krekenavos kultūros centru rengiant kompaktinę plokštelę „Krekenavos balsai“.

Rugsėjo mėnesį įvyko susitikimas su VšĮ „Centriniai interneto vartai“ marketingo vadovu V. Jankausku. Buvo aptartas įmonės numatyto išleisti žemėlapio „Aukštaitija“ projektas, aptartos Aukštaitijos etnografinio regiono ribos. Spalio mėnesį Panevėžio apskrities turizmo informacijos centre įvyko darbinis susitikimas, buvo prašoma sudarant žemėlapį atsižvelgti į EKGT patvirtintas Lietuvos etnografinių regionų ribas. Deja, 2005 metų pabaigoje išleistame žemėlapyje neatsižvelgta į Regioninės tarybos pastabas, leidžiant Aukštaitijos žemėlapį nesivadovauta EKGT patvirtintu Lietuvos etnografinių regionų žemėlapiu. Įmonės „Centriniai interneto vartai“ išleistame žemėlapyje vėl visas Joniškio rajonas, dalis Radviliškio, Kėdainių rajono seniūnijų pažymėtos kaip nepriklausančios Aukštaitijai.

Į Regioninės tarybos posėdžius, pasitarimus buvo kviečiami žiniasklaidos atstovai, kurie paviešino aptariamas problemas. 2005 m. gegužės 10 d. posėdžio Kernavėje klausimai buvo aptarti laikraštyje „Širvinta“, reportažą iš 2005 m. gruodžio 16 d. posėdžio Panevėžyje parengė Aukštaitijos televizija.

Prie etninės kultūros sklaidos prisidėjo Regioninės tarybos nariai skaitydami pranešimus konferencijose, seminaruose. J. Vaiškūnas kovo 30–balandžio 1 d. Torūnėje (Lenkija) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Laikas ir astronomija praeities kultūrose“ skaitė pranešimą „Dangaus šviesulių stebėjimas ir laiko skaičiavimo praktika lietuvių liaudies kultūroje“, birželio 28–liepos 3 d. Isili mieste (Italija) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Šviesa ir šešėliai“ skaitė pranešimą „Rudeninės ožio aukojimo ceremonijos galima astronominė prasmė“. V. Vasiliauskaitė rugsėjo 29 d. Šiaulių rajono kultūros darbuotojų seminare skaitė pranešimą „Tradicinių papročių ir apeigų perimamumo galimybės etninėje veikloje“.

Etninės kultūros renginiai

Aukštaitijos etninės kultūros sklaida ryškiausiai atsiskleidžia renginiuose. 2005 metais Aukštaitijoje vyko 4 tarptautiniai festivaliai: liepos mėnesį Kupiškyje „Lingaudala“, rugsėjo mėnesį Panevėžyje „Aisūs kankleliai“, lapkričio mėnesį „Martynas“ Visagine, rugsėjo mėnesį Švenčionyse „Pasigavau žuvelę, susiprašiau svetelių“. Kernavėje liepos mėnesį vyko tarptautinė Gyvosios archeologijos šventė, kurios vienu iš pagrindinių organizatorių buvo Regioninės tarybos narys Jonas Vitkūnas. Balandžio mėnesį tarybos narys J. Vaiškūnas Kulionių kaimo etnografinėje sodyboje (Molėtų r.) surengė respublikinę Jorės šventę, Regioninės tarybos narė L. Bikulčienė Kernavėje surengė respublikinę Rasų šventę. Regiono folkloro šventės  „Žiemgala“, vykusios birželio mėnesį Pakruojyje, viena iš rengėjų buvo Regioninės tarybos narė Z. Kapučinskienė, rugsėjo mėnesį ji taip pat organizavo Saulės mūšio paminėjimą, kartu su Pamūšio seniūnija (Pakruojo r.) parengė Saulės mūšio vietai atminti ąžuolinį ženklą. Spalio mėnesį Joniškyje tarybos narės L. Bertulienė, L. Balčiūnienė padėjo rengti tarptautinį renginį „Duona, maize, leiva“, rugsėjo mėnesį – Saulės mūšio atminties dieną. Rugsėjo 24-25 d. tarybos narys A. Svidinskas, kaip ir kasmet, Raudondvaryje (Kauno r.) rengė respublikinę tarmiškos kūrybos šventę, kurioje buvo skaitoma gimtąja tarme parašyta originali kūryba.

Daugelyje švenčių Regioninės tarybos nariams teko dalyvauti kaip ekspertams, konkursų vertinimo komisijos nariams. Spalio 29 d. pirmą kartą Utenos apskrityje buvo surengtas gražiausių aukštaitiškų romansų konkursas „Aukštaitijos žiedynai“ (vertino V. Vasiliauskaitė), Panevėžio rajone kovo mėnesį surengtas respublikinis moterų armonikininkių konkursas „Petronės armonika“ (vertino G. Vilys, V. Vasiliauskaitė), vasario mėnesį Širvintų kultūros centre respublikinės armonikininkų varžytuvės (vertino G. Vilys), kovo mėnesį Panevėžio mieste ir rajone vyko vaikų – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ atrankiniai turai (vertino G. Vilys ir V. Vasiliauskaitė).

Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas renginių ir projektų organizatoriams: Užgavėnių, Joninių šventės rengėjams Panevėžio mieste, dėl Rasų šventės  organizavimo ir scenarijaus Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai (L. Eimontaitei), dėl rudens lygiadienio šventės Žygeivių sąjungos ir Romuvų sąjungos Panevėžio skyriams, dėl Panevėžio apskrities meno šventės folkloro dienos organizavimo, dėl Utenos apskrities romansų konkurso vertinimo nuostatų; padėti parengti Kupiškio krašto, Panevėžio kraštotyros muziejų, Pasvalio etninės kultūros klubo „Piliakalnis“, Smilgių, Krekenavos (Panevėžio r.) bendruomenių, Anykščių kultūros centro, Lietuvos žygeivių sąjungos Panevėžio skyriaus etninės kultūros projektai fondams, apskričių administracijoms, savivaldybėms.

Etninio pobūdžio renginiams labai trūksta lokališkumo, jie vienodėja ne tik Aukštaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Tautodailė

Daugiau dėmesio šiais metais buvo skirta tautodailės problemoms aptarti. Sausio 6 d. AREKGT surengė seminarą „Kryždirbystės tradicijos Aukštaitijoje“. Seminare dalyvavo per 50 tautodailininkų ir muziejininkų iš Aukštaitijos. Jie susipažino su paroda „Kryždirbystė Panevėžio krašte“, parodos edukacinę programą pristatė vyresn. muziejininkė J. Milerienė. Seminare buvo skaityti pranešimai „Tradiciniai Aukštaitijos kryžiai, stogastulpiai ir koplytstulpiai“ (V. Vasiliauskaitė), „Kryždirbystės paminklai Aukštaitijoje ir tradicijų tąsa šiandien“ (menotyrininkė A. Počiulpaitė), „Kryždirbystės paminklų restauravimo ir konservavimo problemos“ (medžio restauratorius Ž. Mileris), diskusijose pasisakė medžio drožėjai, kalviai, muziejininkai. Muziejininkams pateikta rekomendacinė medžiaga, kaip apsaugoti senuosius kryždirbystės paminklus nuo medžio kenkėjų (Ž. Mileris), liaudies mažosios architektūros formos (A. Počiulpaitė). Kryždirbystei daug dėmesio šiais metais buvo skirta Kupiškio (sudarytas rajono kryždirbystės paminklų katalogas), Molėtų (išleistas leidinys „Molėtų krašto metaliniai kryžiai“), Švenčionių Nalšios (išleistas Švenčionių krašto kryžių katalogas) muziejuose.

Regioninės tarybos nariai V. Mažukna ir V. Vasiliauskaitė kovo ir balandžio mėnesį dalyvavo Rokiškio, Biržų, Kupiškio, Anykščių, Ukmergės, Panevėžio ataskaitinėse tautodailės parodose. Dalyvauta parodų aptarimuose, atrinkti geriausi darbai į zoninę parodą, diskusijose aptartos tautodailininkų, siekiančių meno kūrėjų statuso, problemos, tautodailės mugių turinys, aukštaitiško suvenyro, audimo tradicijų atgaivinimo klausimai, tautodailininkų ir muziejininkų glaudesnio bendradarbiavimo galimybės. Tautodailininkų iškelti klausimai spalio 14 d. buvo aptarti ir Panevėžio apskrities kultūros ir meno taryboje. Garsiausi Aukštaitijos tautodailininkai 2005 metais buvo aukštai įvertinti: ukmergiškis medžio drožėjas R. Zinkevičius už darbus buvo apdovanotas „Aukso vainiku“, antrąją vietą užėmė leliūniškis puodžius V. Valiušis.

Rugsėjo mėnesį AREKGT surengė parodą „Aukštaičių tautinis kostiumas“. Dešimt kostiumų parodai pagal autentiškus muziejinius pavyzdžius pasiuvo K. Simonavičiaus individuali įmonė. Tų pačių autorių pasiūti kostiumai liepos mėnesį buvo pristatyti ir tarptautiniame festivalyje „Baltica“ Vilniuje. Liepos mėnesį vestuvinis aukštaičių tautinis kostiumas buvo pristatytas tarptautiniame festivalyje „Lingaudala“ Kupiškyje.

Etninė kultūra švietimo sistemoje

Iš vidurinių mokyklų programų etninė kultūra, kaip atskiras dalykas, išnyko beveik visose Aukštaitijos mokyklose. Etninė kultūra sudaro ikimokyklinio ugdymo pagrindą, integruotai jos mokoma tik pradinėse klasėse, pagrindinėje mokykloje mokiniai su etnine kultūra susipažįsta tik per papildomo ugdymo veiklą. Nė viena mokykla Aukštaitijoje neturi etninės kultūros profilio.

Utenos apskritis kasmet rengia moksleivių–jaunųjų mokslininkų konkursus, kuriuose veikia ir etninės kultūros sekcija. Šiuose konkursuose visuomet būna vertingų darbų ir iš krašto etninio paveldo tyrinėjimų. Tarybos narė V. Vasiliauskaitė vertino etninės kultūros sekcijos moksleivių darbus. Konkurso nugalėtojų iš Svėdasų (Anykščių r., I vieta), Utenos A. Šapokos gimnazijos (II vieta), Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos (III vieta) darbai buvo gerai įvertinti ir respublikiniame moksleivių – jaunųjų mokslininkų konkurse.

AREKGT pirmininkė ragino savivaldybes aktyviai prisidėti prie Valstybinės kryptingo vaikų ugdymo programos. Deja, 2005 metais iš Aukštaitijos šioje programoje dalyvavo vienintelė Utenos savivaldybė, jų projekte svarbi vieta numatyta etnokultūriniam vaikų ugdymui (Užpalių kanklininkų ansambliui „Pasagėlė“, vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis“ etnokultūriniams projektams).

Etninė kultūra kaip disciplina visame regione dėstoma tik Panevėžio kolegijoje ir jos padalinyje Rokiškyje, kur rengiami folkloro kolektyvų vadovai.

Aukštaitijoje tėra tik 16 kiek stipresnių vaikų folkloro kolektyvų, nors aukštaičiai gerai pasirodė respublikiniame vaikų – liaudies meno atlikėjų – konkurse „Tramtatulis“ (prizininkais tapo Pasvalio, Panevėžio miesto ir rajono vaikai), tačiau vaikų užimtumas etnine veikla menkas. Ypač mažai regione surengta etninio profilio stovyklų. Bendradarbiauta su Panevėžio kolegija kuriant ir vykdant socialiai remtinų ir asocialių vaikų užimtumo projektą „Kaktuso žiedas“.

Etninę edukacinę veiklą plėtoja Aukštaitijos muziejai. Ypač geros edukacinės programos rengiamos Kėdainių krašto ir Anykščių Arklio muziejuose. Daug etninės krypties edukacinių programų rengia Pasvalio, Molėtų, Utenos, Panevėžio muziejai. Regioninės tarybos nariai yra parengę ir muziejuose veda šias edukacines programas: R. Lukminienė – „Lino kelias“, „Rugio kelias“, „Šalta žiema šalin eina“, „Paukščių sugrįžtuvės“, „Velykų pramogos“, „Piemenų pramogos“, „Senoji liaudies skulptūra“ (Kėdainių muziejus), J. Vaiškūnas – „Tėviškės dangus“, „Senovės baltų kosmologija ir pasaulėžiūra“, „Susirask savo žvaigždę“ (Molėtų muziejus), J. Vitkūnas „Gyvoji archeologija“ (Kernavės kultūrinis rezervatas), R. Garsonas „Bendratautiniai lietuvių liaudies instrumentai“, „Užsienio tautų liaudies muzikos instrumentai“ (Utenos muziejus), V. Vasiliauskaitė „Bitė ritė medų nešė“, „Duona lietuvių tautosakoje, papročiuose ir tikėjimuose“ (Panevėžio muziejus).

Kita veikla

Konferencijoje „Aukštaičių identiteto paieškos“ buvo atkreiptas dėmesys į spartų smailiadugnių dubeniuotų akmenų, kadaise buvusiu išskirtiniu Aukštaitijos regiono reiškiniu,  nykimą. 2005 metais pradėta tokių paminklų, esančių Panevėžio apskrities autentiškose vietose, privačiose kolekcijose, muziejuose, registracija ir katalogo rengimas.

Regioninės tarybos nariai rinko duomenis tradicinio materialaus ir nematerialaus paveldo sąrašui. R. Lukminienė kartu su Kėdainių kraštotyros draugija surengė ekspedicijas „Tautinio identiteto šaknų beieškant“, „Kėdainių krašto kulinarinis paveldas“.Regioninės tarybos narė Z. Kapučinskienė kartu su Pakruojo kraštotyros draugija (pirmininke M. Vaitiekūniene) rengė ekspediciją į šalia siaurojo geležinkelio ruožo esančius kaimus.

Regioninės tarybos narė V. Stanevičienė prie Švenčionių rajono kaimo klubų įsteigė 4 tradicinių amatų mokyklėles, kuriose jaunimas mokosi austi, megzti pirštines, pinti iš balanų. Tradicinių amatų šiose mokyklėlėse moko senieji meistrai.

Regioninės tarybos nario, Žemgalių draugijos Vilniaus skyriaus pirmininko V. Šerno prašymu, EKG tarybos narė L. Trasykytės pastangomis iš Vyriausybės rezervo fondo gauta 20 tūkst. Lt. paminklo „Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę“ statyboms.

Lėšos, skirtos regioniniam savitumui plėtoti

Per ataskaitinį laikotarpį regioninė taryba turėjo 12 563 Lt lėšų. 563 Lt buvo iš 2 proc. paramai pervesto mokesčio. Pagrindinė Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos rėmėja – Panevėžio miesto savivaldybės taryba. Ji 2005 metais skyrė 12 tūkst. Lt.

6. Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos 2005 metų veiklos plane numatytų priemonių įgyvendinimas

2005 metų veiklos plane buvo numatyta surengti seminarą „Aukštaičių kulinarinio paveldo tyrimai ir pasiūlymai kulinarinio paveldo gaivinimo programai“, tačiau seminaras nebuvo surengtas, nes neatlikti poreikio tyrimai visame regione, silpni ryšiai su Utenos apskrities viršininko administracija.

7. Svarbūs pastebėjimai

Atkreipiame dėmesį, kad įmonė „Centriniai interneto vartai“ neatsižvelgė į Regioninės tarybos pastabas ir nesivadovavo EKGT apsvarstytu ir preliminariai patvirtintu etnografinių regionų žemėlapiu ir išleido visuomenę klaidinantį Aukštaitijos regiono žemėlapį.

Atkreipiame dėmesį, kad vienodėja etninio pobūdžio renginiai, jiems trūksta lokališkumo. Tai vyksta ne vien Aukštaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Etniniai renginiai nėra sceniniai, jų paskirtis – burti bendruomenę, įtraukti žmones, ypač jaunimą, skatinti dalyvauti kartu. Etninio pobūdžio šventės turėtų būti labiau integruotos – greta folkloro čia turėtų būti kulinarinis paveldas, tradicinių amatų demonstravimas.

Švietimo sistemoje etninės kultūros klausimais padėtis negerėja. Nė viena mokykla Aukštaitijoje neturi etninės kultūros profilio.

Aukštaitijos regioninė taryba norėtų gauti lėšų veiklai plėtoti: ekspertiniams darbams, Regioninės tarybos narių išlaidoms už komandiruotes ir kt. apmokėti. Nesant tokių lėšų, Regioninės tarybos veiklą plėtoti sudėtinga.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros

globos tarybos pirmininkė                                                           Liudvika Trasykytė