XI SEIMAS (2012–2016)

SEIMO DARBAS

KITOS NUORODOS

Ataskaitos

2006 m. veiklos ataskaita

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

V i l n i u s

2007

TURINYS

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, STRATEGINĖS KRYPTYS............................................................................................................................
I. BENDROJI DALIS..................................................................................................................................
II. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS...........................................................................................................
Etninės kultūros plėtros valstybinė programa......................................................................
Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa................................................
iLGALAIKĖ PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA....................................................................
III. KITA VEIKLA...............................................................................................................................
IV. ETNINĖS KULTŪROS POPULIARINIMAS............................................................................................................
V. REGIONINIŲ TARYBŲ 2006 M. VEIKLOS ATASKAITOS......................................................................................................................
VI. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI....................................................................................................................
VII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS...........................................................................................................................
PRIEDAI 1. Etninės kultūros globos tarybos struktūra......................................................................
2. Etninės kultūros globos tarybos personalinė sudėtis......................................................
3. Regioninių etninės kultūros globos tarybų personalinės sudėtys...................................
4. Etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas................................................................
5. Etninės kultūros globos tarybos posėdžių darbotvarkės ir priimti nutarimai.................
6. Rekomendacijos dėl Kaziuko mugės kultūrinės infrastruktūros plėtros.......................
7. Mokslinės–praktinės konferencijos „Lietuvos medinis paveldas“ pranešimų sąrašas.

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba arba EKG taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija. Jos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414; Žin., 2000, Nr. 61-1838; Žin., 2004, Nr. 170-6237; Žin., 2006, Nr. 6-192) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 165-6027). Šiuose teisės aktuose apibrėžti EKG tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, sudėtis, pagrindinės darbo kryptys ir formos. Kaip ir kitų Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų institucijų, EKG tarybos jurisdikcijoje – vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą.

TARYBOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI,

STRATEGINĖS KRYPTYS

Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą. Etninės kultūros globos taryba yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos bei politikos klausimais. Institucijos tikslas – laiduoti tautos etninio tapatumo kultūrinės savasties ir regionų identiteto išsaugojimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Funkcijos ir kompetencija – vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą, spręsti strateginius etninės kultūros plėtros ir politikos klausimus, koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikti valstybės institucijoms ekspertines išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros klausimais.

Svarbiausi Tarybos u ž d a v i n i a i yra:

1. Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą;

2. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais;

3. Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą;

4. Užtikrinti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą;

5. Įsijungti į Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimą;

6. Puoselėti regioninį savitumą;

7. Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą;

8. Įgyvendinti Tarybos ir jos padalinių – Regioninių tarybų – veiklos planuose numatytas priemones.

Tarybos strateginės veiklos k r y p t y s yra:

1. Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;

2. Etninės kultūros objektų ir subjektų globa;

3. Etninės kultūros pažinimo užtikrinimas, integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą žiniasklaidos priemonėmis;

4. Mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;

5. Etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga ir jo funkcinis panaudojimas;

6. Regioninio savitumo išsaugojimas.

I. BENDROJI DALIS

EKG tarybos administracinė veikla

Per ataskaitinius metus įvyko tokie EKG tarybos personalinės sudėties pasikeitimai: LR Seimas 2006 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. X-485 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ 1 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 5-139) patvirtino naują Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovą Taryboje – Alfonsą Motuzą, profesorių, habilituotą daktarą, Šv.Antano religijos studijų instituto prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto direktoriaus pavaduotoją.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu į Etninės kultūros globos tarybą deleguotas Vaclovas Vaičekauskas 2006 m. sausio 26 d. atsistatydino iš Etninės kultūros globos tarybos Žemaitijos regioninės tarybos posėdžio metu. Tame pat posėdyje išrinktas naujas atstovas į Etninės kultūros globos tarybą – Arnas Arlauskas, Kelmės kultūros centro direktorius.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos deleguoti asmenys 2006 m. praktiškai nedalyvavo Tarybos darbe. V. Kondratienė be pateisinamų priežasčių praleido penkis posėdžius iš eilės, todėl remiantis Etninės kultūros globos tarybos nuostatų 22 punktu, EKG taryba buvo priversta kreiptis į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją dėl jos atšaukimo ir naujo nario, etninės kultūros specialisto, delegavimo. Prof. R. Apanavičius teisino savo mažą indėlį į Tarybos veiklą užimtumu administraciniame darbe. Rektorių konferencija 2006 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 799 „Dėl Rektorių konferencijos atstovų“ delegavo du naujus narius – Jūratę Jurevičienę (VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros docentė, daktarė) ir Arūną Vaicekauską (VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas, docentas, daktaras). Kol kas šie pakeitimai LR Seimo nėra patvirtinti.

Pagal Regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus, Regioninių tarybų kadencija trunka keturis metus, todėl EKG taryba 2006 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. TN-2 patvirtino naujos kadencijos Regionines tarybas (3 priedas). Jų sudėtis buvo suformuota vadovaujantis patvirtintais Regioninių etninės kultūros globos tarybų darbo reglamentais. Išrinkti šie Regioninių tarybų pirmininkai: Mažosios Lietuvos – Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė, Žemaitijos – Vacys Vaivada, Klaipėdos universiteto docentas. Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos savo pirmininkų – L. Trasykytės, V. Čapliko ir D. Micutienės – įgaliojimus pratęsė naujai kadencijai.

Patvirtinti nauji Regioninių tarybų darbo reglamentai bei naujos Regioninių tarybų personalinės sudėtys turėtų sustiprinti darbą Tarybos padaliniuose bei suaktyvinti jų veiklą rengiant ir įgyvendinant etninės kultūros plėtros ilgalaikes programas.

Tarybos pirmininkas apsilankė Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) regioninių etninės kultūros globos tarybų ataskaitiniuose posėdžiuose, derino šių Regioninių tarybų 2007-ųjų metų veiklos planus.

2006 m. gegužės 19 d. pateikta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito Etninės kultūros globos taryboje ataskaita ir išvada. Valstybinis auditas atliktas LR Valstybės kontrolės Finansinio audito 5-ojo departamento direktoriaus 2005 m. birželio 6 d. pavedimu Nr. 1050-15. Audito metu reikšmingų klaidų, teisės aktų pažeidimų, galinčių daryti įtaką finansinei atskaitomybei ir kitoms ataskaitoms, nenustatyta.

Tarybos sekretoriato vyresniajai specialistei Alinai Baravykaitei išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų, 2006 m. spalio 23 d. pagal terminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti Ingrida Mickevičienė. 2006 m. lapkričio 6 d. terminuota sutartis pratęsta iki Alinos Baravykaitės grįžimo iš atostogų vaikui prižiūrėti.

Rūpinantis EKG tarybos sekretoriato darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, vyriausioji buhalterė Jolanta Bulotienė dalyvavo kursuose „Teisės aktų ir jų pakeitimų taikymas biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje. Gyventojų pajamų mokestis“, kuriuos organizavo V. Laukaitienės įmonė „Vananta“. Lietuvos archyvų departamento generaliniam direktoriui 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtinus naujas Dokumentų rengimo taisykles (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169), Tarybos sekretoriato vyresniosios specialistės Alina Baravykaitė ir Jolita Eidikonienė dalyvavo seminare „Raštvedybos pagrindai. Naujos dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės. Administracinės kalbos kultūra“, kurį organizavo Finansų ministerijos mokymo centras.

Kiek problemiškas lieka specialistų regionams kvalifikacijos klausimas. Etninės kultūros specialisto žinios įgyjamos veiklos patirtimi; kvalifikacijos kėlimo sistemoje šios srities kursų nenumatyta. Tarybos patalpose veikia nuolatinė naujausių etninės kultūros leidinių, ypač išspausdintų regionuose, paroda. Tarybos nariai taip pat supažindinami su pasirodančiomis šios srities garso įrašų ir multimedijos kompaktinėmis plokštelėmis.

II.VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS

EKG tarybos vienas pagrindinių darbų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybinių ilgalaikių programų – Etninės kultūros plėtros (Žin., 2003, Nr. 60-2725) ir Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo (Žin., 2003, Nr. 89-4033; Žin., 2004, Nr. 173-6415) – programų koordinavimas. Trečiąjį ketvirtį prisidėjo LR Seimo patvirtinta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa (Žin., 2006, Nr. 102-3939). EKG taryba aktyviai reiškėsi rengiant, svarstant ir tvirtinant šią programą bei jos priemonių planą. Darbų koordinavimui programos rėmuose Taryba sudarė Laikinąją švietimo komisiją, kuriai vadovauja prof. habil. dr. I. R. Merkienė.

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖ PROGRAMA

Situacijos analizė

Etninės kultūros plėtros valstybinę programą Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2003 m. viduryje, nustatydama ilgalaikį etninės kultūros saugojimo, tyrinėjimo ir sklaidos veiksmų planą. Dokumentas buvo savalaikis, jis iš esmės pagerino etninės kultūros organizacinius pradus, paskatindamas kultūros ir švietimo institucijas iniciatyvoms šioje srityje. Etninės kultūros globos taryba kartu su LR Kultūros ministerija įpareigotos koordinuoti šios programos įgyvendinimą. Ją realizuoja valstybės institucijos, apskritys ir savivaldybės, kaimo bendruomenės. Kadangi papildomų valstybės biudžeto lėšų priemonėms įgyvendinti nebuvo numatyta, programos dalyviai jų kasmet turi numatyti savo biudžetuose arba teikti paraiškas programiniam finansavimui. Patvirtintoji programa sudaro geras prielaidas koordinuoti veiksmus, įtvirtina atsakingų kultūros, švietimo ir kitų sričių specialistų ryšius.

Įgyvendinant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą svarbus partneris yra savivaldybės. Nuo jų požiūrio į etninę kultūrą priklauso ne tik šios srities paveldo išsaugojimas, bet ir sąlygos gyvajai etninės kultūros raiškai. Todėl EKG taryba 2006 metų pradžioje kreipėsi į rajonų savivaldybes, jų merus, ragindama parengti etninės kultūros plėtros ilgalaikes programas, numatyti lėšas einamųjų metų darbams. 33 savivaldybės jau yra parengusios ir pasitvirtinusios Etninės kultūros plėtros programas arba priemonių planus, taigi įtraukė etninę kultūrą į bendrą savivaldybės veiklos strategiją. Šiose savivaldybėse į etninės kultūros sklaidą žiūrima rimtai. Ypač verta išskirti Klaipėdos miesto, Varėnos, Prienų, Klaipėdos, Kretingos, Jurbarko, Utenos rajonų savivaldybių strateginį požiūrį į etninę kultūrą.

2006 metais daugelyje savivaldybių padidėjo lėšos, skiriamos etninės kultūros veiklai, atsirado specialios programos, konkurso tvarka finansuojančios projektus. Ženkliai padidėjo lėšos etninei kultūrai Alytaus, Jonavos, Prienų, Jurbarko, Rokiškio, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Molėtų, Elektrėnų rajonų, Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybėse. Yra savivaldybių, kuriose etninės kultūros veiklai daugiau lėšų tenka ir iš valstybės biudžeto: Kalvarijos, Vilkaviškio, Anykščių, Širvintų rajonų, Vilniaus miesto. Iš viso etninei kultūrai 2006 metais savivaldybės skyrė 2 359 426 litų; valstybės biudžetas sudaro per 1 milijoną litų.

Ir etninės kultūros plėtros programoje, ir UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijoje yra įrašyta svarbi užduotis – parengti šio paveldo registrą, kaip sudėtinę dalį išskiriant gyvuosius tradicinės kultūros židinius. Strateginiai registro klausimai buvo svarstomi Etninės kultūros globos tarybos posėdžiuose. Padaryta nebloga darbo pradžia, tačiau jai plėtoti reikia lėšų ir specialistų. Savivaldybėse pradėtas pirminis žinių rinkimas vyksta netolygiai. Naujų reiškinių per 2006 metų išaiškinta tik 182. Daugelio savivaldybių etninės kultūros specialistai pildė pradėtus aprašus, giliau nagrinėjo suregistruotus reiškinius. Toliau vyksta etninės kultūros vertybių perkėlimas į elektronines saugojimo laikmenas. Išsamiausiai šioje srityje dirba viešosios bibliotekos, kaupiančios informacinę medžiagą, perkeliančios kraštotyros, folkloro ir papročių aprašų rinkinius į modernų saugojimo formatą. Kultūros centruose daugiausiai tokia forma tvarkomas nuotraukų archyvas. 2006 metais visose savivaldybėse buvo kaupiama filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti tautosakos pateikėjai, tradicinių amatų meistrai, etninės kultūros šventės ir festivaliai.

Tiriamoji etninės kultūros veikla vyksta dviem kryptimis: moksline ir taikomąja. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius vykdo mokslines ekspedicijas, kurių tikslas – įvertinti šiandienos etninės kultūros situaciją, stebėti ir fiksuoti tradicinių dalykų transformaciją bei pateikti rekomendacijas kultūros institucijoms. Sėkmingai realizuojamas Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Muzikos ir teatro akademijos bendras projektas „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“, perkeliant į interneto svetainę ekspedicijų ir archyvinę medžiagą. Panašius tikslus turi ir aukštųjų mokyklų vykdomos ekspedicijos. Iš jų išsiskiria Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus pedagoginio universitetų tyrimai, į kuriuos įtraukiami vietų muziejininkai, kultūros darbuotojai, etninės kultūros specialistai. Tokios ekspedicijos vyko Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Taikomojo pobūdžio ekspedicijas vykdo Lietuvos liaudies kultūros centras. 2006 metais išaugo mažų ekspedicijų, organizuojamų savivaldybių muziejų, kultūros centrų, skaičius. Pabrėžtina jų praktinė reikšmė, – surinkta medžiaga panaudojama folkloro ansamblių repertuarams, edukacijai.

Vienas iš etninės kultūros plėtros programos prioritetų – palaikyti ir skleisti gyvąją tradiciją. Efektyviausia jos raiška vyksta folkloro ansambliuose. 2006 metais susikūrė 15 naujų vaikų folkloro ansamblių. Nors skaičius nėra didelis, bet tai teigimas poslinkis, kurį valstybė turėtų visokeriopai remti. Viena iš tokių paramos formų yra Kultūros ministerijos vykdoma Tautinio kostiumo programa. Kooperuojant valstybės ir savivaldybių lėšas atliekamas didžiulis darbas – meno kolektyvai aprūpinami naujais tautiniais drabužiais. 2006 metais šiai programai įgyvendinti išleistas 1 milijonas litų.

2006 metais buvo stengiamasi išplėtoti darbą su vaikais – jų į visokeriopą etninės kultūros veiklą įtraukta 48581, folkloro ansambliuose dalyvauja 6217 vaikai. Muziejai, kultūros centrai parengė 563 edukacines programas, organizavo 102 etninės pakraipos vasaros stovyklas, kuriose dalyvavo 2187 vaikai. Kol kas nedaug pokyčių švietimo sistemoje: nors etninės kultūros situacija šioje srityje svarstyta Etninės kultūros globos tarybos posėdyje, ataskaitos iš savivaldybių liudija tas pačias spragas – etninės kultūros žinios perteikiamos be sistemos, daugiausia per neformalųjį ugdymą. Taip pat jokios kritikos neišlaiko dauguma mokytojams skirtų leidinių – metodinių priemonių, kuriose aptariami etninės kultūros pateikimo klausimai, jos elementų panaudojimas ugdant jaunuomenę. Aprobuoti leidybai tokią literatūrą turėtų etninės kultūros ekspertai.

Mokiniai gilina etninės kultūros žinias 366 kraštotyros, 507 etnografijos ir amatų, kitų būrelių veikloje. Vaikų kolektyvai dalyvauja visuotinių ir mokinių dainų švenčių procese; 36-iose savivaldybėse sistemingai vyksta jiems skirtos šventės, apžiūros ir pan. Iš svarbesnių folkloro renginių paminėtina vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursinė šventė „Tramtatulis“. Šis konkursas pirmą kartą surengtas 2005 m. Konkurso tikslas – skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus. Ne mažiau svarbus Žemaitijoje organizuojamas tarptautinis vaikų folkloro ansamblių festivalis „Aš pasiejau veiną popą“. Vaikų folkloro ansamblių stovykla–festivalis „Vėlungis“ pritraukia apie 200 Klaipėdos krašto vaikų, o Visagine vykstantis tarptautinis vaikų folkloro ansamblių festivalis – apie 300 vaikų.

Tačiau vaikų folkloro ansamblių būklė Lietuvoje nėra labai gera – folkloro ansamblių (tarp jų ir vaikų) vadovai aukštosiose respublikos mokyklose neruošiami. Kolektyvų, palyginti su kitais žanrais, yra nedaug, o ypač visaverčių, tinkamai atspindinčių folkloro tradicijas, tik apie 50. Vaikų folkloro ansambliams skirto renginio šalies mastu neorganizuojama (paskutinė respublikinė šventė buvo surengta 1997 m.).

EKG tarybos iniciatyva parengta Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepcija. O daugiausia vilčių čia teikia pradėta vykdyti ŠMM kuruojama Ilgalaikė tautinio ir pilietinio ugdymo programa.

Itin geras ženklas, kad beveik visos savivaldybės nurodo, jog etninės kultūros sklaidoje aktyviai dalyvauja bendruomenės. Jos yra ir tradicinių žinių puoselėtojos, amatų gaivintojos. Tokių bendruomenių Lietuvoje yra 248.

Apibendrinant Etninės kultūros plėtros valstybinės programos vykdymo 2006 metais rezultatus, reikia pažymėti tokius dalykus:

1. Nors ne visos savivaldybės pilnai suvokia etninės kultūros svarbą, tačiau teigiami poslinkiai yra.

2. Opiausias klausimas – etninės veiklos koordinavimas, ypatingai aštrus tose savivaldybėse, kurios neturi pasitvirtinę etninės kultūros plėtros programų.

3. Labai aktuali yra etninės kultūros specialistų ir materialinės bazės stiprinimo problema.

4. Pernelyg lėtai keičiasi situacija švietimo sistemoje.

5. Teigiami poslinkiai:

5.1. daugėja lėšų, skirtų etninės kultūros veiklai;

5.2. stiprėja bendruomenės – etninės kultūros raiškos terpė;

5.3. daug nuveikta propaguojant tautinį kostiumą (veikia programa, išleistas albumas ir CD);

5.4. didėja skaičius kokybiškai parengtų edukacinių etninės kultūros programų.

Konkretūs duomenys apie etninės kultūros situaciją rajonuose susumuoti 1 ir 2 lentelėse.

1 lentelė. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2006 m.

Eil. Nr.	Savivaldybė	Turi EK programą	Savivaldybės lėšos		Valstybės lėšos		EK registras		Ekspedicijų skaičius	Katalogai	Folkloro ansambliai
			Savivaldybės lėšos		Valstybės lėšos		EK registras				Suaugusiųjų		Vaikų
			2005 m.	2006 m.	2005 m.	2006 m.	Pildomas	G..tr..k.ž.			Ansamblių sk.	Dalyvių sk.	Ansamblių sk.	Dalyvių sk.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15
	Alytaus apskritis
1.	Alytaus m.	-		36000	-		-	-	-	-	1	15	11
2.	Alytaus r.	+	27700	70884	-	6000	+	44	11	-	23	162	12	167 (susik. 4 an.; 47 vaikai)
3.	Druskininkų m.	R	18000		2600		+	5	-	-	4	58	2	46
4.	Lazdijų r.	+	52520		16000		+	57			10	96	5	53
5.	Varėnos r.	Str.	28100	25800	24700	22000	+	9	23	-	23	259	10	135 (Susikūrė 2 vaikų ans.)
	Iš viso		126320	132684	43300	28000		81(34)	34		61	590	40	401
	Kauno apskritis
1.	Kauno m.	Str.	829000		30000		-	-			12	360	72	1372
2.	Kauno r.	+	120000	130000	-	14000	+	-	?	-	14 (1susikūrė, 1 iširo)	189	8	277
3.	Kaišiadorių r.	R	-	34700	5000	9500	+	-	1	-	7	104	2	26
4.	Kėdainių r.	-	17322	15300	6000	7250	+	-	1	-	6 ( 1iširo)	101	1	31
5.	Jonavos r.	+	18925	47450	5000	2000	+	5	2	-	8	147	2	32
6.	Birštono m.	-	15000	3000	2000	-	-	-	1	-	1	17	1	10
7.	Prienų r.	Str.	22000	100000	11500	86000	+	4	5	-	5	71	9	138
8.	Raseinių r.	-	36750	29500	8000	14000	-	-	1	1	7	48	4	32
	Iš viso		1058997	359950	67500	132750		104(4)	11	1	60	1037	99	1918
	Klaipėdos apskritis
1.	Klaipėdos m.	Str.	407700	477000	10000	21000	+	2	2	1	9	249	11	203 (iširo 5 vaikų ir 4 suaug. Ans)
2.	Klaipėdos r.	+	90500	25000	-	6100	+	44	7	2	4 (1 susikūrė)	70	1	33
3.	Kretingos r.	+	57485	49250	19000	33300	+	-	3	1	17	294	7	118 (susikūrė 3 vaikų ans.)
4.	Neringos m.	-	23500		9000		-	-	-	-	1	22	2	25
5.	Palangos m.	-	150925	9000	5500	1000	+	-	4	-	1	28	-	-
6.	Skuodo r.	-	48000	49000	3000	9000	-	-	2	1	3	63	3	71
7.	Šilutės r.	Str.	224964	140865	14000	29950	+	41(22)	11	2	3	40	1	34
	Iš viso		1003074	750115	60500	100350		88	29	7	38	766	25	484
	Tauragės apskritis
1.	Tauragės r.
2.	Jurbarko r.	+	30450	56451	18500	50200	+	1	9	1	14	107	14	158
3.	Pagėgių sav.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15
4.	Šilalės r.	+	-	10000	6000	-	+	-	6	-	3	47	8	125 (susikūrė 2 vaikų ans.)
	Iš viso		30450	66451	24500	50200		29(1)	15	1	17	154	22	283
	Marijampolės apskritis
1.	Marijampolės sav.	-	43150	42650	39510	11000	+	8	1	4	3	35	2	60
2.	Kalvarijos sav.	-	3400	3000	4000	6000	+	21	2	-	2	32	-	-
3.	Kazlų Rūdos sav.	R	14321		7000		+	116		-	3	85	2	25
4.	Šakių r.	+	9650		23500		+	-			4	74	3	42
5.	Vilkaviškio r.	-	4500	2000	9500	13000	+	2	3	-	4 (1 susikūrė)	16	10	92
	Iš viso		75021	47650	83510	30000		189 (10)	6	4	16	242	27	219
	Panevėžio apskritis
1.	Panevėžio m.	+	28250	49500	12000	24000	+	-	40	-	5	132	10	147
2.	Panevėžio r.	-	37060	38678	35130	15150	+	-	-	-	16 (1 susikūrė)	187	7	71
3.	Biržų r.	-	4000		2000		-	-	-	-	12	181	2	36
4.	Kupiškio r.	Str.	68109		30700		+	18			6	95	6	123
5.	Rokiškio r.	-	16000	51700	9000	48000	+	1	3	1	5	119	3	68
6.	Pasvalio r.	+	-	150000	11800	11000	+	7	1	-	6	120	4	45
	Iš viso		153419	289878	100630	98150		31(8)	44	1	50	834	32	490
	Šiaulių apskritis
1.	Šiaulių m.	R	48000	49800	4000	12800	-	1	-	2	7 (2 susikūrė)	151	12	276 (susik. 1 vaikų ans.)
2.	Šiaulių r.	R	49050	47465	10000	20000	+	1	1	1	13	220	1	15
3.	Kelmės r.	+	59000	60692	13000	24200	+	-	3	-	11	215	11	230
4.	Akmenės r.	-	10000		6000		+	-	-	-	3	44	6	139
5.	Joniškio r.	-	19058		10000		+	5			6	109	8	120
6.	Pakruojo r.	Str.	4900	50260	-	6500	+	6	3	-	10	118	5	66 (nepateikė duom)
7.	Radviliškio r.	-		33297		15000	-	-	2	1	5	97	18	247
	Iš viso		190008	241514	43000	78500		9(8)	9	4	55	954	61	817
	Telšių apskritis
1.	Telšių r.	-	4000		10000		-	-		-	5	98	10	211
2.	Plungės r.	-	1250		15200		+	218			4	95	4	70
3.	Rietavo sav.	-	-	8000	3200	3800	-	-	1	-	2	32	-	-
4.	Mažeikių r.	+	9100	50000	15500	10800	+	9	-	2	7	137	6	80 (susikūrė 2 vaikų ans.)
	Iš viso		14350	58000	43900	14600		227	1	2	18	362	20	361
	Utenos apskritis
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15
1.	Utenos r.	+	60200	70800	27000	66500	+	11	1	4	4	75	10	182
2.	Anykščių r.	-	11000	1590	13000	3500	+	-	1	1	11	180	1	12 (iširo 4 vaikų ansambliai)
3.	Molėtų r.	-	8000	26000	4500	24500	+	32	-	-	3	52	1	12
4.	Ignalinos r.	R	89000	22000	-	4000	+	-	2	-	1	15	2	26
5.	Visagino m.	-	22607		8230		-	-	1	-	3	21	11	142
6.	Zarasų r.	R	13000		20000		+	-		-	7	120	6	200
	Iš viso		203807	120390	72730	98500		249 (43)	5	5	29	463	31	574
	Vilniaus apskritis
1.	Vilniaus m.	R	292800	54200	66000	83500	-	1	3	-	56	1200	12	150
2.	Vilniaus r.	-	-		-		+	-		-	12	154	2	26
3.	Elektrėnų sav.	-	65064	155694	8000	-	-	-	4		4	60	-	-
4.	Ukmergės r.	-	-		3000		-	-		-	15	150	2	37
5.	Širvintų r.	+	7800	10400	5000	13000	+	-	4	-	6	103	12	239
6.	Šalčininkų r.	-	58506		-		-			-	7	131	2	61
7.	Švenčionių r.	+	8000	72500	13500	59500	+	42(10)	11	-	5	65	8	145
8.	Trakų r.	R	11238		16300	59	+	-	-		3	57	1	12
	Iš viso		443408	292794	111800	156000		42(11)	22		108	1920	39	670
	IŠ VISO	R-13 + 13 Str. - 5 --- 25 Neats. -4	3298854	2359426	651370	787050	+42 - 14 Neats. -4	933 (182)	176	25	452	7322	396	6217

Str. –savivaldybės etninės kultūros plėtrą numato savo strateginiuose planuose

R- programa dar rengiama

G tr.k.ž.- Gyvosios tradicinės kultūros židiniai

ES –Europos Sąjungos lėšos

( ) – 2006 m. duomenys

2 lentelė. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2006 m.

Eil. Nr.	Savivaldybė	Vaikų, įtrauktų į etninės kultūros veiklą, skaičius	Parengtos etninės kultūros programos	Stovyklos		Mokyklos					Bendruomenių skaičius	Renginiai				Publikacijos
Eil. Nr.	Savivaldybė	Vaikų, įtrauktų į etninės kultūros veiklą, skaičius	Parengtos etninės kultūros programos	Stovyklų skaičius	Dalyvių skaičius	Mokyklų skaičius	Fakultatyvų skaičius	Galimi amatų centrai	Kraštotyros būreliai	Amatų, etnograf., kt. būreliai	Bendruomenių skaičius	Folk. festivaliai	Šventės	Plenerai	Parodos	Leidiniai	Garso publ.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18
	Alytaus apskritis
1.	Alytaus m.	2400	3	2	28	18	2	1	14	20	3	2	2	1	13	1	-
2.	Alytaus r.	1151	12	9	174	18			14	29	11	1	82 (56 vaikų)	1	43	3	4
3.	Druskininkų m.
4.	Lazdijų r.
5.	Varėnos r.	368	21	1	10	17	-	1	4	11	4	2	115	-	3	11	2
	Iš viso	3919	36	12	212				32	60	18	5	199(56)	2	59	15	6
	Kauno apskritis
1.	Kauno m.
2.	Kauno r.	1600	9	5	123	32		1	12	14	5	3	?	4	162	1	4
3.	Kaišiadorių r.	120	2	-	-	19	3	1	10	31	4	-	46 (10 vaikų)	-	29	1	1
4.	Kėdainių r.	380	9	5	108	30	5	1	9	12	8	-	84 (18 vaikų)	1	3	-	-
5.	Jonavos r.	2621	4	-	-	22	20	1	9	12	3	2	93 (44 vaikų)	2	21	1	-
6.	Birštono m.	957	5	-	40	3	-		1	-	1	-	2 (1 vaikų)	-	7	-	-
7.	Prienų r.	2773	48	3	140	18	14	1	9	39	5	2	97 (45 vaikų)	2	44	6	1
8.	Raseinių r.	35	5			20			5	11	3
	Iš viso	8486	82	13	411				55	119	29	7	331(118)	10	266	9	6
	Klaipėdos apskritis
1.	Klaipėdos m.	11000	25	-	-	-	1	-	-	-	3	1	9 (2 vaikų)	9	5	1	5
2.	Klaipėdos r.	300	4	1		20		20	12	16	7	1	20 (11 vaikų)	2	8	8	-
3.	Kretingos r.	1173	20	27	422	20	3		29	?	13	1	115 (10 vaikų)	1		3	4
4.	Neringos m.
5.	Palangos m.	380	1	-	-	8	1		5	-	6	-	3 (2 vaikų)	1	2	1	1
6.	Skuodo r.	320	26	3	85	15	2		6	-	5	-	17 (6 vaikų)	-	35	-	-
7.	Šilutės r.	2903	27	1	28	?	?		?	?	5	1-	16	?	?	?	?
	Iš viso	16076	103	32	532				52	16	39	4	180(31)	13	50	14	10
	Tauragės apskritis
1	Tauragės r.
2.	Jurbarko r.	928	21	1	17	24	8	1	11	10	20	1	277 (124 vaikų)	-	46	1	-
3.	Pagėgių sav.
4.	Šilalės r.	1050	7	-	-	4	-	1	10	7	12	-	148 (70 vaikų)	-	24	2	7
	Iš viso	1978	28	1	17	28			21	17	32	1	425(194)		70	3	7
	Marijampolės apskritis
1.	Marijampolės sav.	137	18	2	90	32	32		12	17	3	1	27 (5 vaikų)	-	27	6
2.	Kalvarijos sav.	100	2	2	80	8	1		5		3	-	12 (5 vaikų)	-	7	2	-
3.	Kazlų Rūdos sav.
4.	Šakių r.
5.	Vilkaviškio r.	20	4	2	57		2	1	16	64	2	-	13 (6 vaikų)	1	17 (4 vaikų)	1
	Iš viso	257	24	6	227				33	81	8	1	52(16)	1	51(4)	9
	Panevėžio apskritis
1.	Panevėžio m.	320	17	1	20	25	-		12	22	5	-	8	1	12	-	1
2.	Panevėžio r.	200	40	3	122	26			11	10		3	27 (19 vaikų)	3	11	2	3
3.	Biržų r.
4.	Kupiškio r.
5.	Rokiškio r.	303	26 (dalyvavo 4000 vaikų)			28	-	1	19	-	13	-	3 (1 vaikų)	2	27	2	-
6.	Pasvalio r.	4000	33	5	230	18		1	6		10	3	115 (40 vaikų)	-	32	3	1
	Iš viso	4823	116	9	372				48	32	18	6	145(60)	6	82	7	5
	Šiaulių apskritis
1.	Šiaulių m.	811	3	4	70	40	-	1	35	20		-	5 (3 vaikų)	1	14	-	1
2.	Šiaulių r.	720	3	3	100	26	3	1	9	34	8	-	84 (17 vaikų)	-	6	3	1
3.	Kelmės r.	650	8	1	32	41		1	6	26	4	-	12 (2 vaikų)	1	6	2	2
4.	Akmenės r.
5.	Joniškio r.
6.	Pakruojo r.	502	28	5	229	18	1	1	9	12	12	-	3 (2 vaikų)	-	5	3	6
7.	Radviliškio r.	453	2	2	58	27	5		15	16	14	1	20 (12 vaikų)	-	38	1	2
	Iš viso	3136	44	15	489				74	108	38	1	124(36)	2	69	9	12
	Telšių apskritis
1.	Telšių r.
2.	Plungės r.
3.	Rietavo sav.	?	-	1	20	6	-		2	5		-	15 (8 vaikų)	-	1
4.	Mažeikių r.	584	19	1	40						7	3	43 (29 vaikų)	-	14	1	-
	Iš viso	584	19	2	60	6			2	5	7	3	58(37)	-	15	1
	Utenos apskritis
1.	Utenos r.	300	8	-	-	30	-	1	6	4	7	-	- ?	-	32	9	1
2.	Anykščių r.	50	7	1	14	12	2	1	6	11	2	-	4 (1 vaikų)	-	13	1	4
3.	Molėtų r.	?	21	2	35	16	-	1	4	20	25	2	10 (1 vaikų)	2	22	-	1
4.	Ignalinos r.	180	1	2	32	11	-	1	5	7	4	1	28 (12 vaikų)	1	27	-	1
5.	Visagino m.	1345	4	1	60	6			3	1	7	19	30(23)	1	10	1	2
6.	Zarasų r.
	Iš viso	1875	41	6	141				24	43	45	22	72(37)	4	104	11	9
	Vilniaus apskritis
1.	Vilniaus m.	2300	41	1	130	128						1	54			1	1
2.	Vilniaus r.
3.	Elektrėnų sav.	2108	24	2	30	15	1	1	5	17	4	-	21 (2vaikų)	-	6	6	2
4.	Ukmergės r.
5.	Širvintų r.	1039	2	-	45	2	4	1	2	16	4	1	100 (88 vaikų)	-	40	-	1
6.	Šalčininkų r.
7.	Švenčionių r.	2000	3	3	130	11	3		18	3	6	1	49	1	22	3
8.	Trakų r.
	Iš viso	7447	70	6	335				25	26	14	3	170(90)	1	68	10	4
	IŠ VISO	48581	563	102	2187				366	507	248	53	1756(675)	39	834	88	63

Etninės kultūros globos tarybos veiksmai

1. (3.9.1; 3.10)[1] Atskiras EKG tarybos posėdis, surengtas 2006 m. rugsėjo 27 d., buvo skirtas etninės kultūros specialistų rengimui respublikoje aptarti. Šiandien jų reikia kultūros ir švietimo įstaigoms – etninės kultūros mokytojų, folkloro ansamblių vadovų, muziejų specialistų, ikimokyklinių įstaigų pedagogų, renginių organizatorių.

Ruošiantis posėdžiui surinkta medžiaga rodo gana paradoksalią situaciją. Etnologai rengiami tik Vytauto Didžiojo universitete; bendra lituanisto ir etnologo kvalifikacija suteikiama Klaipėdos universitete. Etnomuzikologai paruošiami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vilniaus pedagoginiame universitete istorikai išklauso platų etnografijos ir kraštotyros kursą, o lituanistai – tautosakos. Etninė kultūra apskritai yra tradicinės gyvensenos atspindys. Tad neišvengiamai reikia galvoti apie universalių specialistų rengimą; tarkime, prie bazinės specialybės prijungiant etninės kultūros dalykus.

EKG taryba ruošiasi iš esmės išnagrinėti specialistų rengimo problemą: kiek ir kokių jų reiktų švietimo ir kultūros įstaigoms artimiausiais metais. Šiuo metu pagal prof. habil. dr. I. R. Merkienės sudarytą metodiką renkamos žinios specialistų kvalifikacijai palyginti. Numatoma organizuoti respublikinę konferenciją ir parengti rekomendacijas aukštosioms mokykloms.

2. (3.2; 3.5; 3.6; 3.7) EKG taryba ataskaitiniais metais aktyviai dalyvavo rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymą. Jos nariai V. Šatkauskienė, I. Seliukaitė, D. Urbanavičienė ir L. Klimka buvo darbo grupės, suformuotos LR Seimo Kaimo reikalų komiteto, sudėtyje. Parengtas įstatymo projektas buvo derinamas Taryboje.

Įgyvendinti Tautinio paveldo produktų įstatymą būtų patogiausia per tradicinių amatų centrus. Jų steigimąsi ir veiklą numato paremti Kaimo plėtros programa, kurią koordinuos Žemės ūkio ministerija. Todėl EKG taryba paragino savo Regionines tarybas pasidomėti tradicinių amatų padėtimi kaimo gyvenvietėse, sudaryti meistrų sąrašus, numatyti galimas centrų lokalizacijas. Dzūkijos regiono meistrų sąrašai jau sudaryti, atlikta amatų perspektyvumo analizė (ekspertas V. Čaplikas).

3. (3.15) Viena svarbiausių savo veiklos krypčių EKG taryba laiko etninės kultūros žinių bei tautiškumo ir pilietiškumo sklaidą masinėse informacijos priemonėse. Tačiau tai nėra lengva užduotis, o greičiau daugialypė problema. Televizija ir radijas tarytum ir atviri, tačiau neturime išradingų projektų, trūksta sumanių bei tam pasišventusių laidų vedėjų. Todėl tik užgimusios geros idėjos laidos greitai nunyksta, neatlaikę konkurencijos, neįgavę aukštesnio reitingo. Kita vertus, etninės kultūros dalykai per televizijos kanalus „žiūrimiausi“ tada, kai žmonės ten mato pažįstamus ir mėgstamus kolektyvus, pas juos vykstantį veiksmą. Tad čia puikiausiai gali pasireikšti regioninės televizijos.

Šios ir kitos problemos buvo aptartos bendrame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ir EKG tarybų posėdyje, įvykusiame 2006 m. birželio 22 d. Sutarta bendradarbiauti tokiais punktais:

1. Plačiau atspindint etnokultūros įvykius ir reiškinius, integruojant juos į kultūros laidas;

2. Archyvuojant etnokultūros vyksmą atspindinčią, ypač tarptautinių folkloro festivalių, medžiagą;

3. Aktyvuojant sąveiką su regioninėmis televizijomis, pasinaudojant jų įdirbiu atskleidžiant etninės kultūros regioninį savitumą, vietos kraštų įdomybes ir kt.;

4. Ieškant galimybių sukurti televizijos pažintinę švietėjišką etnokultūros laidą, plačiai ir įdomiai atskleidžiančią materialųjį bei dvasinį kultūros paveldą.

EKG taryba, siekdama plėtoti etninės kultūros propagavimą per visuomenės informavimo priemones, įsipareigojo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai bei laidų rengėjams teikti visokeriopą informaciją, paramą ir konsultacijas savo kompetencijos ribose.

Šio sutarimo pasėkoje įvyko laidos „Gero ūpo“ aptarimas, dalyvaujant jos kūrybinei grupei bei Lietuvos liaudies kultūros centro specialistams. Konstatuota, kad kolektyvai, kviečiami į šią laidą, nėra aukščiausio meninio lygio. Kita bėda – tolstama nuo autentiško liaudiško muzikavimo, pataikaujama prastam skoniui. Gi pasirodymas tokioje aukšto reitingo laidoje kolektyvui tampa pripažinimu. Taip susiformuoja iškreiptas gero etalono vaizdas. Specialistų nuomone, laidoje turėtų dalyvauti ekspertai, vertinantys, komentuojantys atlikimą.

Gera naujiena radijo laidų klausytojams – II-oji programa įvedė pastovią kassavaitinę rytmetinę etnokultūros valandėlę, kurios programą rengia EKG tarybos narė V. Šatkauskienė. Be to, reikia pasidžiaugti populiarios televizijos laidos „Požiūris“ dėmesiu etninei kultūrai – dažnas reportažas yra susijęs su jos įvykiais, reiškiniais.

4. (3.17) Išnagrinėta tradicinių mugių Vilniaus mieste kultūrinė infrastruktūra; padarytos išvados dėl jos gerinimo ir tolimesnės plėtros. Darbas vyko suformuotoje iš EKG tarybos narių Laikinojoje tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ekspertų grupėje; išvadų aptarimui buvo skirtas ir bendras Tarybos posėdis. 2006 m. kovo 21 d. surengtas susitikimas su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetu, pirmininkaujant prof. A. Šalteniui.

Parengtos rekomendacijos dėl Kaziuko mugės kultūrinės programos, siekiant šį tradicinį renginį pakelti iki europinio lygmens. Šis dokumentas įteiktas Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamentui (6 priedas). Įvyko du pasitarimai su Kaziuko mugės rengimo konkurso nugalėtoju verslininku V. Urba, derinant komercinius tikslus su siekiu atgaivinti 400 metų istorines tradicijas. Kartu su TV laidų vedėja Z. Kelmickaite LTV 2 „Kultūros“ programoje parengtas probleminis Kaziuko mugės kilmės, istorijos ir ateities perspektyvos pristatymas („Kasdienybės aitvarų“ laida, dalyviai V. Urba, L. Klimka).

EKG tarybos posėdyje aptartos ir kitos tradicinės mugės; atkreiptas dėmesys į galimybes rengti Vilniaus amatų šventę šiltuoju metų laiku. Istoriniu požiūriu tinkama data – rugpjūčio 24-oji, nes šv. Baltramiejaus dienos išvakarėse 1495 m. Vilniuje įsteigtas pirmasis amatų cechas. Pažymėtina, kad cechai Lietuvoje veikė bene ilgiausiai Europoje, iki 1893 m. Nutarta kreiptis į kitų miestų savivaldybių Kultūros skyrius bei regioninius etnocentrus, raginant nedubliuoti sostinės renginių; ieškoti, gaivinti ir plėtoti savitas krašto tradicijas.

5. (1.1; 2.2; 3.12) Respublikos etninės kultūros specialistai plačiai įsijungė į Nematerialaus kultūros paveldo registro rengimą. Šis darbas atsirado ratifikavus UNESCO šio paveldo apsaugos konvenciją. Tikimasi, kad gerai parengtas dokumentas padės kontroliuoti etninės kultūros būklę krašte, įgalins lygintis su kitomis šalimis, bus pravartus planuojant gyvosios tradicijos globos darbus. Tačiau registras negali būti unifikuotas, – kiekviena šalis turi savitas tradicijas, skirtingą etnokultūros raišką, kitokius tradicinius amatus bei verslus, istoriniu keliu susiklosčiusią bendruomenės struktūrą.

Registro sudarymo principams aptarti EKG taryba skyrė atskirą posėdį, kuris įvyko 2006 m. kovo 22 d.; sudarė darbo grupę. Darbo eiga turėtų ir toliau išlikti EKG tarybos dėmesio lauke.

6. (3.13) Didelį rūpestį kelia tradicijų gyvasties problemos. Jeigu vaikai nesusidomės etnine kultūra nedalyvaus jos raiškoje, visos mūsų pastangos bus veltui. Šios problemos buvo aptartos trijų Baltijos šalių – Latvijos, Estijos ir Lietuvos – tarptautinėje konferencijoje, kuri vyko lapkričio 9–10 d. Vilniuje ir buvo skirta kultūros tradicijoms jaunimo meninio ugdymo sistemoje. Konferenciją organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija; talkino EKG taryba. Trijų šalių specialistai diskutavo, kaip kuo daugiau vaikų įtraukti į Dainų švenčių tradicijos puoselėjimą, kokiais būdais rezultatyviausiai pasiekti etninės kultūros įsitvirtinimą jaunimo tarpe. Pranešimą konferencijoje perskaitė L.Klimka; parengiamąją apibendrinančią medžiagą konferencijai pateikė V. Šatkauskienė ir I. Seliukaitė.

7. (1.1) Didelį dėmesį šiemet EKG taryba skyrė Regioninių etninės kultūros globos tarybų darbo atnaujinimui, nes baigėsi jų ketverių metų kadencija. Visuomeninės organizacijos, kultūros vadybininkai ir specialistai buvo raginami deleguoti į Regionines tarybas žmones, aktyviai besireiškiančius etnokultūros baruose, turinčius kultūros vyksmui naujų sumanymų ir konstruktyvių idėjų. Regioninių tarybų formavimo principas demokratiškas, – jų sudėtį nustato reglamentas, patvirtintas pačios Regioninės tarybos. Tokia nuostata priimta dėl labai nevienodo regionų teritorijos ploto, kultūros įstaigų skirtingos sanklodos bei kitų sąlygų.

EKG tarybos pirmininkas L.Klimka dalyvavo visuose Regioninių tarybų ataskaitiniuose posėdžiuose (Žemaitijos – ankstesniajame). 2006 m. gruodžio 4 d. Panevėžyje įvyko ir bendras EKG tarybos bei Aukštaitijos regioninės tarybų posėdis. Siekiama, kad kiekviena Regioninė taryba einamaisiais metais suformuluotų savo prioritetines veiklos kryptis, – darbas taptų tikslingesnis ir efektyvesnis.

8. (1.1) Į EKG tarybą oficialiai kreipėsi Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos vadovybė, prašydama tarpininkavimo sprendžiant meno kūrėjų asociacijos registravimo problemą. Konfliktinė situacija buvo apsvarstyta ir LR Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto posėdyje. Sprendimas surastas, pasiūlius Vilniaus tautodailininkams, turintiems meno kūrėjų statusą, susiburti ir užregistruoti atskirą asociaciją. Tautodailininkų sąjunga išlieka kaip organizacija, vienijanti visus Lietuvos liaudies meistrus, tiek pasiekusius meno aukštumas, tiek pradedančius meno kūrėjo kelią.

9. (3.1; 3.3) Balandžio mėn. pradžioje EKG taryba kartu su Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Informacijos skyriumi parengė parodą „Senasis baltų tikėjimas“. Ekspozicijos stenduose – informaciniai baltiškosios mitologijos ir religijos ištekliai bei jų interpretacijos, pradedant nuo pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos M. Stryjkovskio 1582 metais.

Parodos rengėjai siekė atkreipti visuomenės dėmesį į mokslinę senosios mitologijos ir religijos – aukščiausio etnoso dvasinio gyvenimo lygmens – problematiką, paakinti studijuojantį jaunimą domėtis šiais klausimais. Nes pastaruoju metu mokslo darbų iš lietuviškosios mitologijos pastebimai sumažėjo; ypač trūksta fundamentalių studijų. Antra vertus, žiniasklaidoje bei populiarioje literatūroje nušviečiant šiuos dalykus, labai dažnai pasitaiko klaidingų aiškinimų ir netikslių interpretacijų. Be mitologijos studijų neįmanoma suvokti daugelio etninės kultūros reiškinių giluminės prasmės. Čia slypi raktas į liaudiškųjų papročių, dainų ir pasakų tekstų, net tautodailės ornamentų supratimą. Gilesnė pažintis su tautos istorija tikrai gali būti pravarti ir nūdienos kultūros renginių organizatoriams. Mitologiniai antikos siužetai įkvepia kūrėjus iki šiol, – jie tiesiog neišsemiami. Tad kodėl lietuviškosios mitinės būtybės negalėtų būti šventės ar renginio simboliais, veikėjais ar tiesiog vyksmo ašimi?

Knygų ir dokumentų ekspoziciją pagyvino dailininkės keramikės G. Jacėnaitės kūriniai. Tuo buvo norima atkreipti ir meno žmonių dėmesį į galimybę mitinius įvaizdžius perkelti į vaizduojamojo meno formas, išlaikant gyvus ryšius tarp tolimos praeities ir dabarties.

Ekspozicijos atidarymo metu įvyko apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ koncertas. Paroda susilaukė nemažo atgarsio spaudoje.

10. (3.12) EKG taryba aktyviai prisidėjo prie VšĮ „Lietuvos viršūnės“ akcijos įvardinant aukščiausią geografinį Lietuvos tašką. Tai 294 m aukštuma netoli Medininkų, 0,5 km atstumu nuo Juozapinės kalvos. Jos tikslus aukštis nustatytas naudojant kosminės geodezijos metodus.

Gegužės 20 d. įvyko aukščiausio Lietuvos taško vardynos, atidengiant akmenį su iškaltu „Aukštojo“ vardu. Mitologinis pavadinimas buvo aprobuotas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Žygyje į aukštumą, kuriam vadovavo pagarsėjęs alpinistas Vladas Vitkauskas, dalyvavo daugelio visuomeninių organizacijų atstovai. Šventėje vyravo pilietiškumo ir patriotiškumo dvasia. Vardynos buvo gana plačiai aprašytos spaudoje.

EKG taryba mano, kad turizmo infrastruktūros sukūrimas šiame vaizdingame Vilnijos pakraštyje įtrauks ir vietinius gyventojus į valstybinės reikšmės kultūros gyvenimo vyksmą; neabejotinai padės spręsti čia susikaupusias socialines problemas. Todėl palaikytini yra ir tolimesni šio daugiakultūrinio regiono integraciniai projektai.

Fotomenininko Vytauto Ilevičiaus reportažinių nuotraukų apie Aukštojo vardynas paroda šiuo metu EKG tarybos globoje keliauja per Lietuvos regionų kultūros centrus.

11. (1.1) Kauno tautinės kultūros centras daugelį metų garsėjo efektyvia veikla etnokultūros baruose. Ypatingai pažymėtini čia organizuoti kursai etnožinioms įgyti; spalvingi buvo ir centro kuruojami renginiai. Tačiau 2005-ųjų metų pabaigoje pasikeitus vadovybei, patyrusių etnokultūros specialistų neliko. Senieji darbuotojai negalėjo prisitaikyti prie direktorės p. Rimos Jarušauskienės reikalavimų. Iškilo grėsmė, kad centras nebepajėgs išlaikyti gerą etnokultūrinės veiklos lygmenį. Su šiuo rūpesčiu buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir švietimo departamentą. Gautas patikinimas, kad Kauno tautinės kultūros centro veiklos pobūdis bei tradicinių renginių sąrašas nesikeis. Tačiau rūpestis išlieka, nes Kauno tautinės kultūros centras neskelbia savo perspektyvinių planų.

12. (3.12) Kulinarinio paveldo fondas yra suformavęs ekspertų tarybą, sertifikuojančią restoranų valgiaraščius bei bendrovių patiekiamus į rinką maisto gaminius. Šioje taryboje atstovaujami ir EKG tarybos ekspertai.

EKG taryba rekomendavo spaudai B. Imbrasienės parengtą knygą „Lietuvių valgiai“.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriui pasiūlyta paminėti 200 metų sukaktį, kai krašte pradėtos auginti bulvės. Juk dabar bulvės yra tapusios pagrindiniu lietuviškojo stalo produktu. Įdomus faktas apie tokios vertingos kultūros pradžią yra tiksliai datuotas vyskupo Motiejaus Valančiaus raštuose. 2006 metų rudenį Skuodo rajone Nasrėnuose įvyko Bulvės šventė, kurios metu atidengtas koplytstulpis ūkininkui Pilypui Brazdauskiui, pirmajam pasisodinusiam bulvių.

Išvardytieji ir kiti atlikti darbai 3 lentelėje gretinami su numatytomis Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonėmis.

3 lentelė. EKG tarybos 2006 m. atlikti darbai, koordinuojant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą (apibendrinimas)[2]

Eil. nr.	Uždaviniai	Priemonės	EKGT veikla	Terminai
1.	1. Sudaryti teisines, finansines sąlygas tyrinėti, saugoti ir plėtoti etninę kultūrą; koordinuoti kultūros, švietimo, mokslo institucijų veiklą etninės kultūros srityje	1.1. optimizuoti institucijų, kurios rūpinasi etninės kultūros globa, išsaugojimu ir plėtra, sistemą	Suformuotos naujai kadencijai regioninės etninės kultūros globos tarybos; atnaujinta EKG tarybos sudėtis. Svarstoma galimybė steigti subregionines etninės kultūros globos tarybas.	2003-2007
1.		1.2. sudaryti etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą ir kasmet jį atnaujinti	2007-siems metams numatyti tokie prioritetai: 1. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių išaiškinimas ir jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose; 2. Bendruomenių veiklos skatinimas etnokultūriniu pagrindu, bendruomenių vaidmens ir įtakos, saugant vietos tradicinę kultūrą, stiprinimas; 3. Etnokultūrinės tradicijos tęstinumo ir perimamumo užtikrinimas. Vaikų ir jaunimo įtraukimas į etninės kultūros veiklą: vaikų folklorinių ansamblių steigimas, vasaros stovyklos, edukacinės programos. Mokytojų kompetencijos etnokultūros baruose didinimas; 4. Tradicinių amatų palaikymas (centrų steigimosi skatinimas); 5. Etnoarchitektūros globa, rūpestis kaimo ir miestelių etnografinių bruožų išsaugojimu.	2004-2009
2.	3. Sukurti etninės kultūros vertybių perimamumo ir sklaidos sąlygas; puoselėti etnografinių regionų, kraštų, vietovių savitumą	3.3. skatinti nacionalinius, valstybinius ir savivaldybių muziejus, kultūros centrus ir bibliotekas parengti edukacines programas, skirtas etninės kultūros sklaidai	Parengtos EKGT rekomendacijos: Lietuvos nacionalinio muziejaus edukacinėms programoms; Žemaitijos medinės skulptūros katalogo sudarymui. Viso vykdomos 58 edukacinės programos.	2003-2009
		3.6. parengti ir patvirtinti liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programą	Sudarytos darbo grupės šių problemų sprendimo programoms parengti. Trys EKG tarybos nariai dalyvavo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto suformuotoje darbo grupėje, rengusioje Tautinio paveldo produktų įstatymą. Parengta rekomendacija B. Imbrasienės knygai „Lietuvių valgiai“. EKG tarybos nariai I. Seliukaitė ir L. Klimka yra Kulinarinio paveldo fondo ekspertų taryboje.	2004-2009
		3.7. parengti ir patvirtinti lietuvių kulinarijos paveldo tyrimo ir gaivinimo programą		2003-2009
		3.9. sustiprinti etninės kultūros sklaidą švietimo sistemoje: 3.9.1. išanalizuoti aukštųjų mokyklų etninės kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo būklę ir parengti rekomendacijas	EKG tarybos posėdyje išnagrinėta situacija, rengiamos rekomendacijos Rektorių konferencijai. Suderinta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa; Dalyvauta Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2006 metais konkurso komisijos darbe; Tarybos pirmininkas yra Nacionalinės Programos koordinavimo tarybos narys. Dalyvauta rengiant ir ekspertuojant Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepciją.	2004
		3.9.3. išanalizuoti, įvertinti etninės kultūros kaip pasirenkamo dalyko integravimo į mokomuosius dalykus bendrojo lavinimo mokyklose situaciją ir parengti pasiūlymus		2003-2004
		3.9.4. paskelbti mokymo priemonių ir kompiuterinių žaidimų, kuriuose naudojama etninės kultūros paveldo medžiaga, konkursą	Prisidedama rengiant kompaktines plokšteles „Augmenijos pasaulis etninėje kultūroje“ ir „Lietuvio namai“.	2004
		3.9.7. parengti ir patvirtinti etninės kultūros mokomąją programą, skirtą karių patriotiniam auklėjimui, ir ją įgyvendinti	Aiškintasi dėl tokios programos tikslingumo su Krašto apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriumi, Karo akademijos katedromis.	2004-2005
		3.17. parengti tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijas	Vilniaus miesto savivaldybei pateiktos rekomendacijos dėl Kaziuko mugės kultūrinės infrastruktūros plėtros.	2004-2005
43.	5. Skatinti etninės kultūros sąveiką su kitomis etnografinių regionų socialinės ir ekonominės raidos sritimis (turizmu, kaimo plėtra, verslu); susieti etninės kultūros tyrimo, saugojimo ir sklaidos programų finansavimą su įvairių tarptautinių fondų, ES struktūrinės paramos gavimo planavimu ir naudojimu	5.2. teikti pagalbą rengiantiems projektus paramai iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti (padedantiems puoselėti etninę kultūrą per turizmą, tradicinius amatus, žemės ūkį ir pramonę)	Dalyvaujama Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komiteto darbe. Derinta Kaimo plėtros programa 2007–2013 m., parengta Žemės ūkio ministerijoje. Aptartas Etnokosmologijos muziejaus renovacijos ir išplėtimo projektas, pateiktas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui. Teiktos konsultacijos atskiriems asmenims, suinteresuotiems etnokultūros elementų išlaikymu kaimo turizmo, ekologiško ūkininkavimo sferose.	2004-2009

LIETUVOS ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠLIKIMO ILGALAIKĖ PROGRAMA

Situacijos analizė

Ataskaitiniais metais baigėsi Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr.1171, galiojimo laikas. Šią programą EKG taryba koordinavo kartu su Žemės ūkio ministerija. Dėl lėšų stokos didelė dalis priemonių iki šiol tebėra neįgyvendinta. Etnografinių kaimų išsaugojimo problemos buvo apsvarstytos bendrame EKG tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, kuris įvyko 2006 m. birželio 28 d. Svarstymui pateikta pažyma, sudaryta jungtinei specialistų grupei aplankius 25 Rytų Aukštaitijos ir Dzūkijos etnografinius kaimus, fiksuojant jų etnoarchitektūrinę vertę bei dabartinę būklę. Šioje ekspedicijoje dirbo EKG tarybos atstovai L.Klimka, V.Čaplikas, A.Baravykaitė. Balandžio 27–28 d. Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo surengta mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos medinis paveldas“, sutelkusi būrį kompetentingų specialistų, gebėjusių įvardyti skubiausiai spręstinus klausimus ir būtinas įgyvendinti priemones.

EKG taryba ir LVKP komisija konstatavo, kad Lietuvos tradicinių kaimų apsaugos ir atgaivinimo darbai yra nepakankamai koordinuojami, procesai blogai kontroliuojami ir prižiūrimi. Senųjų kaimų pastatai nėra iki galo suinventorinti; pasigendama jų vertės diferencijavimo, specializuotos teritorinės apsaugos bei pastatų tvarkybos reglamentų, sudarytų pagal etnografinius regionus. Bendrą kaimo gyvenviečių vaizdą labai menkina netinkamai atstatyti bei nauji statiniai, tvoros, stogų dangos, gelžbetoniniai elektros laidų stulpai ir kt. Sunykusi didžioji dalis mažosios kaimo architektūros (šulinių rentiniai, varteliai, kryžiai, koplytėlės) bei kitų tradicinės infrastruktūros elementų. Etnografiniai kaimai reprezentuoja lietuviškąją tradicinę architektūrą; dalis jų yra registruoti kaip kultūros paveldo vietovės (priskirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms), dalis jų yra valstybiniuose parkuose. Tačiau šiuo metu nėra nei vieno etnografinio kaimo, atskiros sodybos ar vienkiemio, paskelbtų kultūros paminklais ar pripažintų valstybės, savivaldybės saugomomis nekilnojamomis kultūros vertybėmis. Padėtis blogėja, nes nėra veikiančios lėšų kompensavimo sistemos savininkams ir naudotojams, siekiantiems išsaugoti ir palaikyti autentišką tradicinės regioninės architektūros statinių būklę. Nesirūpinama ir šios srities švietimu, etnoarchitektūros vertės aiškinimu gyventojams. Sprendžiant susikaupusias etnografinių kaimų išsaugojimo problemas, reiktų skatinti ir remti bendruomenių steigimąsi ir veiklą, tradicinių statybinių ir apdailos medžiagų verslą, tradicinius amatus.

Etnografinių kaimų problemos praktinę dalį aktualizuoja gana sėkmingas pastaraisiais metais kaimo turizmo verslas. Lietuvą atranda užsienio šalių poilsiautojai, kuriuos traukia ne tik graži ir neurbanizuota gamta, bet ir kaimiškasis kultūros paveldas. Deja, toli gražu ne kiekvienam kaimo sodybos savininkui aišku, kaip reikėtų pabrėžti etniškumą. Daug problemų iškyla ir su naujomis statybomis kaime, nes etnografiniai regionai neturi pasirengę etnoarchitektūros rekomendacijų. Todėl EKG taryba kreipėsi į LR Seimą, prašydama skirti papildomų lėšų paruošti ir išleisti tokias rekomendacijas. Lėšos yra gautos 2007-siems metams (100 tūkst. Lt).

Sprendimas „Dėl etnografinių kaimų išsaugojimo“

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos valstybinės kultūros paveldo komisija 2006 m. birželio 28 d. bendrame posėdyje priėmė sprendimą, apibendrinantį darbus koordinuojant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą bei numatantį jų būtiną tęstinumą. Nuspręsta:

1. Pripažinti, kad „Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa“ ir jos įgyvendinimo priemonių 2003-2006 metų planas tebėra neįvykdyti.

2. Rekomenduoti LR Vyriausybei:

2.1. parengti naują 2007-2013 metų „Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą“, numatyti kasmetinį jos finansavimą;

2.2. sudaryti šios programos rengimo grupę iš Žemės ūkio, Aplinkos, Kultūros, Ūkio, Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijų, Etninės kultūros globos tarybos bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovų;

2.3. integruoti programą į rengiamą „Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją“ ir veiksmų programas Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos strategijai įgyvendinti;

2.4. programoje numatyti:

a) etnografinių kaimų inventorizavimą, jų diferencijuotą vertinimą bei vertinimo kriterijus;

b) etnografinių kaimų apsaugos, tvarkybos, atgaivinimo finansinį rėmimą ir skatinimą, nustatytą pagal diferencijuotą kaimų vertinimą;

c) kaimo bendruomenių steigimosi skatinimą ir jų finansinį palaikymą;

d) kiekvieno etnografinio regiono tradicinės Lietuvos kaimo architektūros būdingų bruožų išsaugojimo ir tęstinumo principus;

e) savivaldybių, jų architektų tarnybų bei saugomų teritorijų direkcijų veiklos ir atsakomybės didinimą;

f) programos įgyvendinimo priemonių koordinavimo ir kontrolės stiprinimą;

2.5. programos įgyvendinimui kasmet skirti ne mažiau kaip po 10 mln. Lt tikslinių lėšų;

2.6. parengti specialią programą etnografinių kaimų stogų šiferinių dangų, pavojingų žmogaus sveikatai, pakeitimo nekenksmingomis, atitinkančiomis regioninės kaimo architektūros tradicijas stogų dangomis; ji turėtų būti kasmet finansuojama iš valstybės biudžeto bei ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų kaimo atnaujinimui bei atgaivinimui.

3. Rekomenduoti Aplinkos, Kultūros ir Žemės ūkio ministerijoms, siekiant puoselėti kraštovaizdį, parengti rekomendacijas kelininkams, energetikams bei projektuotojams dėl etnografinių kaimų gatvių, kelių bei gelžbetoninių elektros stulpų ir kitų infrastruktūros elementų statybos darbų.

4. Prašyti Susisiekimo ministeriją ir savivaldybes išsaugoti keleivinius geležinkelio bei viešojo autotransporto maršrutus, einančius per etnografinius kaimus, iš dalies kompensuojant jų eksploatavimo sąnaudas.

5. Paraginti Kultūros paveldo departamentą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir savivaldybes vertingiausius etnografinius kaimus siūlyti skelbti kultūriniais draustiniais, parengti diferencijuotą kaimo vietovių, esančių valstybės saugomose teritorijose ir savivaldybėse, vieningą apskaitos ir apsaugos metodiką.

6. Rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai parengti etnografinių kaimų gyventojams skirtas rekomendacijas su pavyzdžiais, palengvinančiais ir supaprastinančiais pastatų konstrukcinių elementų remontą ar atnaujinimą bei tvarkybą.

7. Rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui:

7.1. paspartinti etnografinių kaimų, kultūros paveldo vietovių bei jų kultūros paveldo objektų, inventorizavimą, išaiškinimą ir registravimą, diferencijuojant juos pagal vertę ir reikšmę;

7.2. parengti etnografinių kaimų tvarkybos reglamentus, atsižvelgiant į diferencijuotą jų apskaitą;

7.3. numatyti finansinės paramos, kompensavimo teikimą etnografinių kaimų ir atskirų jų objektų tvarkybai, atsižvelgiant į diferencijuotą vertinimą.

8. Prašyti savivaldybes:

8.1. kad, formuojant urbanistinę planinę struktūrą, būtų vadovaujamasi etnografinių regionų kaimų (vietovių) kriterijais;

8.2. tvarkant etnografinius kaimus, skatinti vietinių tradicinių statybinių ir apdailos medžiagų gamybą ir naudojimą;

8.3. plėtoti etnografinių kaimų panaudojimą kaimo turizmui.

9. Prašyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos bei dienraščių redakcijų daugiau dėmesio skirti etnografinių kaimų bei medinio paveldo išsaugojimo propagavimui.

Kiti Etninės kultūros globos tarybos veiksmai

1. (3.6) EKG tarybos pirmininkas stebėtojo teisėmis dalyvavo Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentą (BPD), pirmojo atrankos komiteto (PAK) vertinimo darbe Žemės ūkio ministerijoje. Atrenkami projektai pagal Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“, „Miškų ūkis“ bei priemonės „Kaimo vietovių plėtros skatinimas“ veiklos sritis „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ ir „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“. Kaip Kultūros ministerijos atstovė komiteto darbe dalyvavo ir EKG tarybos narė etnokultūros specialistė I. Seliukaitė.

2. (3.2) Kartu su Lietuvos Respublikos Valstybine kultūros paveldo komisija sudaryta mokslinės praktinės konferencijos „Medinis Lietuvos paveldas“ programa. Konferencija įvyko 2006 m. balandžio 27–28 d. Rumšiškėse; perskaityti 20 pranešimų (7 priedas), išleistos 189 puslapių tezės. Konferencijos išvadas bus galima panaudoti rengiant etnoarchitektūros rekomendacijas atskiriems etnografiniams regionams.

3. (1.2; 3.1) Suformuluotas siūlymas Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybių studentams praktikos metu prisidėti prie etnografinių kaimų bei sodybų aprašymo ir tyrinėjimo darbų. Šis siūlymas derinamas su Kultūros paveldo departamento vadovybe.

4. (5.1) Dalyvauta vykdant Lietuvos darbdavių konfederacijos užsakytą projektą „Tradicinių amatų ir verslo paplitimo bei jų skatinimui būtinų priemonių sistemos nustatymas“. Šio darbo užduočių metmenys buvo vertinti EKG tarybos organizuotame pasitarime. Renkant medžiagą bei atliekant jos analizę aktyviai dalyvavo Tarybos nariai D. Urbanavičienė, J. Rudzinskas, I. Trinkūnienė, Tarybos sekretoriato darbuotojai A. Švirmickas, S. Dacienė ir V. Jazerskas. Remiantis tyrimo išvadomis, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas suformavo darbo grupę Tautinio paveldo produktų įstatymo projektui parengti.

5. (3.6) EKG taryboje atliktos trys ekspertizės ruošiant pažymas Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie ūkininkų verslo planus, pasitelkiant etnoarchitektūros paveldą kaimo turizmo srityje.

Šie ir kai kurie kiti atlikti darbai 4 lentelėje lyginami su šioje programoje numatytomis 2006-siems metams priemonėmis.

4 lentelė. EKG tarybos 2006 m. atlikti darbai, koordinuojant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą (apibendrinimas)

Eil. nr.	Uždaviniai	Priemonės	EKGT veikla	Pastabos
1.	1. Administracinėmis ir mokslo priemonėmis siekti etnografinių kaimų etninės kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos, gamtos, istorijos, mitologijos, archeologijos vertybių išsaugojimo	1.2.vykdyti etnografinių kaimų kultūros materialiųjų ir nematerialiųjų vertybių paiešką, įvertinti ir inventorizuoti jas	Kartu su Valstybine kultūros paveldo komisija surengta ekspedicija į Aukštaitijos ir Dzūkijos etnografinius kaimus, parengta pažyma apie jų būklę. Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba surengė ekspediciją, siekiant išaiškinti tipiškus etnoarchitektūros bruožus subregionuose.	2003-2006
1.		1.3.parengti etnografinio kaimo naujų statinių statybos arba esamų statinių restauravimo, pritaikymo dabarties poreikiams, modernių technologijų racionalaus taikymo rekomendacijas, kad šie statiniai kuo geriau atitiktų vietovės etninės architektūros tradicijas	Atliekami parengiamieji etnoarchitektūros rekomendacijų ruošimo darbai, daromos sutartys su darbo grupėmis ir architektais.	2003-2006
2.	2. Teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis skatinti etnografiniuose kaimuose tradicijomis pagrįstų turizmo ir rekreacijos paslaugų, ūkinės ir bendruomeninės veiklos, verslų ir amatų plėtrą	2.2.teikti finansinę paramą etnografinių kaimų ūkinės ir kultūrinės veiklos plėtojimo projektams (etninės kultūros renginių: tautodailininkų, amatininkų seminarų, simpoziumų, plenerų, folkloro švenčių; tautodailės: puodininkystės, kalvystės, audimo, siuvimo, medžio drožybos, pynimo ir kitų; alternatyvios veiklos, amatų, verslų: odų, kailių išdirbimo, medžio apdirbimo, bitininkystės, žirgininkystės, žvejybos)	Parengtos rekomendacijos tošininkystės tyrinėjimų programai, jos rezultatų sklaidai tarptautiniuose leidiniuose. Projektų atrankos komitete svarstant paraiškas gauti Europos Sąjungos paramą, užtikrinami prioritetai kaimo turizmo, tradicinių amatų plėtrai.	2003-2006
3.	3. Finansuoti informacijos apie etnografinius kaimus, jų vertybes ir tradicijas sklaidą	3.1.remti etnografinių kaimų mokslinius tyrimus, visuomenės informavimo apie etnografinius kaimus, etnografinių kaimų gyventojų mokymo ir konsultavimo verslų, amatų ir etninės kultūros renginių srityse programas	Su Kultūros paveldo departamentu suderinta parama Vilniaus pedagoginio ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų studentų praktikoms etnografiniuose kaimuose.	2003-2006
		3.2.parengti ir įgyvendinti etninės kultūros paveldo švietimo projektą „Etnografiniai kaimai“	Skatinami Regioninių tarybų darbai, leidžiant leidinius, rengiant TV laidas.	2004-2006
		3.3.parengti ir išleisti lietuvių ir anglų kalbomis mokslinę studiją „Lietuvos etnografiniai kaimai“	Išleisti konferencijos „Lietuvos medinis paveldas“ darbai (kartu su Valstybine kultūros paveldo komisija).	2005-2006
		3.4.parengti ir išleisti mokslines studijas ir informacinius leidinius apie kai kuriuos etnografinius kaimus	Darbas vyksta regionuose.	2004-2006
		3.6.remti etnografinių kaimų turizmo rinkodarą – propaguoti teikiamas etnografiniuose kaimuose turizmo paslaugas ir esamus amatus	Atliktos trys ekspertizės apie kaimo turizmo galimybes konkrečiais atvejais.	2003-2006
4.	4. Išsaugoti ir tobulinti etnografinių kaimų infrastruktūrą	4.1.nacionalinėje turizmo informacijos sistemoje pateikti informaciją apie turizmą ir amatus etnografiniuose kaimuose	Įvyko susitikimas su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija; pravestas seminaras Dzūkijos nacionaliniame parke.	2003-2006
		4.3.plėtoti turizmo infrastruktūrą etnografiniuose kaimuose	Teiktos konsultacijos kaimo turizmo sodybų savininkams.	2003-2006
		4.4.remti etnografinių kaimų infrastruktūros plėtros projektus, užtikrinti kultūros ir gamtos vertybių apsaugą	Dalyvaujama konferencijose, susitikimuose kraštovaizdžio išsaugojimo, etnografiškumo puoselėjimo ir kt. klausimais.	2004-2006
5.	5. Spręsti ekonomines, socialines ir demografines etnografinių kaimų problemas	5.3.numatyti priemones tradiciniam ūkininkavimui skatinti, aplinką tausojantiems žemdirbystės metodams diegti ir alternatyvioms pajamoms etnografiniuose kaimuose didinti	Atsižvelgta, rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymą.	2003-2006

iLGALAIKĖ PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA

Situacijos analizė

Ši programa LR Seimo patvirtinta 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 „Dėl Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 102-3939). Priemonių plane Etninės kultūros globos tarybai 2006-siems numatytos funkcijos – inicijuoti ir remti mokyklų, mokinių, studentų ir jaunimo organizacijų projektus, skatinančius vaikų ir jaunimo toleranciją.

Einant šešioliktiesiems po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metams, pirmieji valstybės asmenys atvirai išsakė rūpestį dėl nuvertėjusių šiandieninėje mūsų visuomenėje pilietiškumo ir tautiškumo kategorijų. Problema dabar plačiai aptarinėjama žiniasklaidoje, nes tai gali būti viena iš priežasčių, sąlygojančių destruktyvius procesus valstybėje: visuomenės susipriešinimą, masinę emigraciją, „protų nutekėjimą“, jaunimo apolitiškumą, tarnautojų ir valdininkų korupciją, smurto apraiškų plitimą ir kt. Tad verta iš esmės pažvelgti į šių kategorijų turinį, o ypač jo kaitą globalizuotame pasaulyje, įvertinti reikšmę visuomenės sveikatai, valstybės tvirtumui ir raidos perspektyvai. Neabejotinai pilietiškumo ugdyme turi išryškėti etninės kultūros svarba, kartu ir švietimo įstaigų uždaviniai ją gaivinant, puoselėjant bei paverčiant gyvąja tradicija. Bendrojo lavinimo mokyklose yra pilietinio ugdymo pamokos. Tačiau etninės kultūros dalykus rekomenduojama dėstyti integraciniu principu. Valstybinė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, tikėtina, taps gairėmis kryptingam ir organizuotam darbui. Mokykla turi būti tikru lietuvybės ir sąmoningo pilietiškumo lopšiu.

Reiktų pasiekti, kad etninės kultūros žinios būtų paminėtos ir išsilavinimo standartuose. Kaip papildomo ugdymo dalykas etninė kultūra tebuvo dėstoma 116 mokyklų. Bendrojo lavinimo mokyklose veikia apie pusšimtį kraštotyros, beveik antra tiek amatų ir etnografijos būrelių. Optimizmo teikia 116 mokytojų konsultantų etninės kultūros srityje, kurie parengti Pedagogų profesinės raidos centro kursuose. Ir dar viena neišspręsta mokyklų problema – tautodailininkų, liaudies meistrų dalyvavimas ugdyme. Reikėtų išlygos, kad ir neturintys pedagoginio pasirengimo, bet gebantys savo pavyzdžiu “užkrėsti” vaikus meile kūrybai, sudominti juos etnokultūros raiška meistrai galėtų rasti vietą mokykloje, bent jau užimti vaikus tautodaile popamokinėje veikloje. Žinoma, skatintini ir pedagoginio parengimo kursai.

Etninė kultūra pradinio ugdymo pakopoje gali tapti puikia priemone doros, moralės normų, tikrųjų vertybinių nuostatų diegimui. Ugdymo įstaigose, jų darbo programose pernelyg mažai akcentuojama pagrindinė valstybės kūrimosi ir stiprinimo prasmė – tautos gyvasties išlaikymas. Kitos pedagoginės siekiamybės – pagarba žmogaus darbui ir kūrybai, atjauta silpnam ir senam, tėviškės gamtos meilė, ekologinė elgsena - pasitelkus etnokultūrą taip pat lengvai įgyvendinamos be moralizuojančios didaktikos. Muzikos, dainavimo, šokio pradmenys itin lengvai įsisavinami iš folkloro kūrinių. Tautosaka yra paremta mitiniu mąstymo būdu, kuris ir sudaro kūrybingos fantazijos pagrindą; įsijautimas į sakmių, legendų, pasakų mitines erdves aktyvina vaiko kūrybinius gebėjimus. Pažintis su tautodailės kūrinių semantika meninių polinkių ugdymui gali teikti papildomų motyvacijos impulsų. Išradingai surengtos šventės mokykloje, panaudojus etnokultūros tradicijas, gali tapti efektyviu priešveiksmiu pasipriešinant žiniasklaidos atkakliai brukamoms kitų šalių šventėms – Valentino, šv. Patriko, Helovyno, Padėkos ir kt. Kartu tai ir papildomas stimulas keistis draugystės ir pažintiniais vizitais su kitų šalių mokyklomis. Labai gerai, kai mokyklų renginiai perauga į bendruomenės šventę.

Etninės kultūros globos tarybos veiksmai

1. Dalyvauta darbo grupėje, parengiant Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepciją (B. Stundžienė, L. Klimka, koordinatorė O. Verseckienė). Koncepciją recenzavo prof. habil. dr. I. R. Merkienė ir prof. habil. dr. A. Motuzas. Koncepcijos projektas įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijai.

2. Dalyvaujama Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe (L. Klimka).

III. KITA VEIKLA

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO DALYVAVIMAS PASITARIMUOSE, SUSITIKIMUOSE, DISKUSIJOSE

Nr.	Kur vyko/ su kuo?	Data	Tema
1.	Susitikimas su Muzikos ir teatro akademijos Rektoriumi ir prorektoriumi J. Antanavičiumi.	2006-02-06	Dėl MTA archyvo
2.	Diskusija su Etnomuzikologijos katedros vedėja D. Vyčiniene	2006-02-06	Dėl archyvo fondų saugojimo sąlygų, įrašų skaitmeninimo
3.	Apskritas stalas Pedagogų profesinės raidos centre su mokytojais konsultantais	2006-02-10	Etninė kultūra mokykloje, plėtros tikslai ir galimybės
4.	Vakaronė ir pašnekesys Šiaulių bendruomenės namuose	2006-03-09	“Lietuviais esame mes gimę”
5.	Susitikimas su LRT generaliniu direktoriumi K. Petrauskiu	2006-03-20	Dėl tradicinių švenčių paminėjimo TV laidose (Panoramoje ir kt.)
6.	Susitikimas Žemės ūkio ministerijoje su Aleksu Muzikevičiumi; “Žemaitukų arklių asociacijai” atstovavo M. Sekmokas	2006-03-21	Dėl K. Manvydo “Hippika” (1603) faksimilinio leidimo
7.	Diskusija su mokyklų vadovais Naujamiesčio vid. m-kloje	2006-04-11	Apie tradicinės kultūros svarbą valstybei ir tautai
8.	Pasitarimas su “Trijų bernelių” restoranų tinklo savininku G. Remeika, dalyvaujant kulinarinio fondo atstovams	2006-04-23	Dėl tautinių valgių asortimento plėtros galimybės
9.	Susitikimas su Marijampolės apskrities pedagogais Marijampolės švietimo centre	2006-04-25	Etninė kultūra mokykloje, plėtros tikslai ir galimybės
10.	Susitikimas su Joniškio rajono kultūros darbuotojais	2006-05-15	Aptarta “Etnokultūros metų” eiga
11.	Pokalbis su Joniškio rajono švietimo įstaigų vadovais	2006-05-15	Apie etninės kultūros plėtrą švietimo įstaigose
12.	Susitikimas su Ignalinos vyr. architektu A. Malikėnu, aplankant ANP etnografinius kaimus	2006-06-06	Aptartos medinio paveldo išsaugojimo problemos
13.	Susitikimas Palūšėje su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija	2006-06-06	Aptartos etnografinių kaimų išsaugojimo problemos
14.	Susitikimas Vilniaus Etninės veiklos centre su darbuotojais	2006-09-28	Aptartas ugnies šventės (“ugniadienis”) scenarijus
15.	Susitikimas LLKC su rajonų kultūros centrų darbuotojais ir kūrybinių sąjungų atstovais	2006-09-30	Dainų šventės įstatymo svarstymas
16.	Susitikimas su TV kūrybinės grupės “Gero ūpo” atstovais, dalyvaujant LLKC specialistams	2006-11-21	Dėl laidos “Gero ūpo” meninio lygio, autentiško muzikavimo propagavimo
17.	Posėdis ŠMM pas sekretorių A. Puodžiuką	2006-11-22	Svarstyti Tautinio ir pilietinio ugdymo programos projektai

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO TEIKTOS KONSULTACIJOS

Nr.	Kam?	Data	Tema
1.	Konsultacija O. Gritėnienei	2006-02-10	Dėl istorine medžiaga pagrįstos Anykščių r. Kalvelių kaimo istorijos tikslingo panaudojimo
2.	Pil. D. Krivickienei	2006-03-06	Dėl etnografinės sodybos panaudojimo kaimo turizmui
3.	Dailininkui P. Repšiui	2006-03-16	Etnografijos, istorijos klausimais, kuriant kompoziciją Varnių katedros altoriui Žemaitijos krikšto tema
4.	Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto moksliniam redaktoriui B. Nainiui	2006-03-17	Dėl etnografinių matų ir saikų (Technikos enciklopedijai)
5.	Prof. V. Vyžintui	2006-03-21	Dėl kraštotyros monografijos apie Užpalius
6.	Tautodailininkui J. Jakaičiui	2006-03-27	Dėl kaimo turizmo plėtros
7.	p. V. R. Kriaučiūnui	2006-04-07	Dėl Pelaniškių kaimo pavadinimo (Pašvitinio apyl.) teisingos formos
8.	Pavilnio ir Verkių regioninių parkų direkcijai	2006-04-10	Dėl Saulės laikrodžio, statomo parke, simbolikos
9.	Lietuvos liaudies buities muziejaus specialistui E. Morkūnui ir tautodailininkui A. Jasevičiui	2006-04-23	Tautodailės elementų semantikos klausimais
10.	Marijampolės apskrities tautodailininkams	2006-04-29	Dėl dekoratyvinių akcentų Atgimimo ąžuolyne Ožkabaliuose
11.	Veprių (Ukmergės r.) bendruomenei	2006-05-15	Dėl fondų paramos etnokultūrinei veiklai
12.	“Žiemgalos” draugijos atstovams	2006-05-15	Dėl situacijos Gedučių dvare, T. Grotthusso tėviškėje
13.	Muziejininkų asociacijai	2006-05-16	Dėl muziejininkystės specialistų rengimo problemų
14.	Miškininkui V. Aleksai	2006-06-07	Dėl senovinių miško verslų žinių rinkimo ir publikavimo
15.	Teatro studijai	2006-06-14	Dėl etnokultūros simbolikos
16.	Anykščių krašto tautotyrininkų klubui “Spingsulė”	2006-06-17	Dėl istorinės atminties įamžinimo būdų Troškūnuose
17.	Žemaitijos tautodailininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkui V. Vyšniauskui	2006-07-03	Dėl Nasrėnų memorialo (Skuodo r.), pažymint 200 metų bulvių auginimo sukaktį
18.	Šiaulių rajono savivaldybės vicemerui ir kultūros specialistams	2006-07-06	Dėl Kuršėnų amatų centro statuso ir veiklos perspektyvų
19.	Mokslininkų rūmų renginių organizatorei G. Ruzgienei	2006-09-13	Dėl renginių tematikos, sietinos su etnokultūra
20.	G. Platakytei	2006-09-22	Dėl videoprojekto apie lietuvių etnokultūros vertybes ir šiandieną
21.	Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai E. Bugailiškienei	2006-10-03	Dėl literatūros etninės kultūros klausimais įsigijimo bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekoms
22.	Interviu laikraščio “Gimtasis Rokiškis” korespondentei	2006-11-13	Dėl Etninės kultūros globos tarybos formavimo principų, jos kompetencijos, santykių su regioniniais kultūros centrais
23.	Rokiškio etnocentro direktorei N. Lungienei	2006-11-15	Dėl Aukštaitijos subregionų steigimo tikslų
24.	UNESCO nacionaliniam biurui	2006-12-05	Dėl minėtinų 2008-2009 metais datų iš Lietuvos istorijos
25.	“Vakarų žinių” žurnalistei	2006-12-20	Dėl Saulės miesto simbolikos (istorija, įvaizdžiai). “Kaip senovėje buvo parenkama namo statybos vieta?”
26.	Žemės ūkio ministerijai	2006-09-13	Pastabos parengtai kaimo plėtros 2007-2013 m. programos projektui
27.	Recenzija S. Matulaitytės ir C. Strimaičio knygos “Istorikas kunigas Vaclovas Strimaitis ir jo artimieji...” rankraščiui.	2006-09-14	Knygos etnografinės medžiagos įvertinimas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE,

SEMINARUOSE, SKAITYTI PRANEŠIMAI, PASKAITOS, SAKYTOS KALBOS

Konferencijos, seminarai
Nr.	Konferencijos/seminaro tema		Data/vieta		Pranešimas
1.	Konferencija, skirta A. Šapokos 100-mečiui		2006-02-13 / Utenos A. Šapokos gimnazija		Pranešimas “A. Šapoka – tautiškumui”
2.	Plenarinis posėdis IX Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijoje		2006-03-09 / Vilniaus Gedimino technikos universitetas		Pranešimas “Tautiškumas moksle ir valstybės politikoje”
3.	Seminaras “Augalų simbolika lietuvių etninėje kultūroje”		2006-03-30 / Marcinkonys, Dzūkijos nacionalinis parkas		Diskusijų temos: 1. Tradicinių amatų reikšmė šiandieninei mokyklai ir visuomenei. 2. Pasaulio supratimas senojoje baltų kultūroje. 3. Lietuvių liaudies dainų semantika.
4.	LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto organizuota konferencija “Kultūros paveldas, etnokultūra ir regioninė žiniasklaida”		2006-03-29 / Vilnius, LR Seimas		Pirmininko pasisakymas / pranešimas ir diskusijos apibendrinimas
5.	Konferencija “Lietuvos-Lenkijos pasienio kultūros paveldo išsaugojimas ir jo panaudojimas turizmo reikmėms”		2006-03-31 / Punskas		Pasisakyta diskusijose apie etnografinius elementus kaimo turizmo sodybose, tradicinių amatų gaivinimą
6.	Respublikinė konferencija “Etninės kultūros mokymo problemos ir aktualijos šiuolaikiniame ugdymo procese”		2006-04-01 / Kaunas		Pirmininko pranešimas “Apie valstybės politiką etninės kultūros srityje”
7.	Konferencija skirta etninės kultūros plėtrai Jonavos rajone, dalyvaujant kraštotyrininkams, kultūros darbuotojams, mokytojams. Organizatorius – Jonavos krašto muziejus		2006-04-06 / Jonava		Paskaita “Mėnulis kalendoriniuose papročiuose”; diskusija: “Senieji papročiai šiandienos gyvenime”
8.	Konferencija “Istorijos ir laiko sintezė”, organizatoriai: Jurbarko rajono savivaldybės Švietimo taryba, Kultūros skyrius, Švietimo skyrius		2006-04-11 / Jurbarkas, Naujamiesčio vid. m-kla		Pranešimas “Tradicinė kultūra-valstybės ir tautos gyvastis”; diskusija: “Etnokultūra mokykloje”
9.	Teorinė-praktinė konferencija “Klasės vadovas nūdienos mokykloje”		2006-04-12 / Vilnius, Žvėryno gimnazija		Pirmininko pranešimas “Pilietiškumas ir tautiškumas: dermės prielaidos”
10.	Konferencija “Žmogus ir gyvenamoji aplinka”		2006-04-20 / 21 Lietuvos liaudies kultūros centras		L. Klimkos įžangos žodis ir pranešimas “Namo vidaus mitologemos”
11.	Seminaras “Trijų kultūrų dialogas: Velykos, Pascha, Peisach”		2006-04-21 / Tautinių bendrijų namai Vilniuje		Pirmininko pasisakymas apie papročių bendrumus ir skirtumus
12.	Seminaras “Etninės kultūros sklaida per kultūros įstaigas”		2006-04-26 / Vilnius, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras		L. Klimkos pranešimas “Kalendorinės šventės ir renginiai”
13.	Mokslinė-praktinė konferencija “Lietuvos medinis paveldas. Rengėjai: Lietuvos liaudies buities muziejus, Valstybinė kultūros paveldo komisija, EKGT		2006-04-27 / 28 / Rumšiškės		L. Klimkos pranešimas “Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimo problemos”
14.	Kultūros darbuotojų seminaras, organizuotas Lietuvos liaudies kultūros centras		2006-05-03 / 05 / Alanta		Pranešimas apie EKGT veiklą. Diskusijos apie kultūros įstaigų sąveiką.
15.	Konferencija “Tautiškumas ir pilietiškumas delokalizuotame pasaulyje: jaunuomenės ugdymo aspektas”		2005-05-25 / Vilniaus pedagoginis universitetas		L. Klimkos pranešimas “Apie etnokultūros reikšmę ir aktualijas”
16.	Konferencija “Valstybės istorinė atmintis Tautos gyvybinių galių puoselėjime pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį”		2006-05-26 / Vilniaus universitetas		Pirmininko pranešimas “Pilietiškumas ir tautiškumas: laiko dimensijos”
17.	Troškūnų 210 metų jubiliejaus renginys ir mokslinė konferencija		2006-06-17		L. Klimkos pranešimas apie Troškūnų bažnyčios saulės laikrodį, istorinės atminties gaivinimą
18.	Konferencija, skirta Bazilionų m. 420 metų jubiliejui		2006-07-06		Pirmininko paskaita “Medinis krašto paveldas”
19.	Konferencija Šiaulių miesto dienose		2006-09-08 / Šiaulių universitetas		L. Klimkos pranešimas “Saulė pasaulio kultūrose”
20.	Seminaras “Etnokultūros integracija”		2006-11-21 / Vilnius, Suaugusiųjų mokymo centras		Pirmininko paskaita “Etnokultūros aktualijos”
21.	Seminaras “Kad Lietuva neišsivaikščiotų” Consilia academica		2006-12-19 / Marijampolė		L. Klimkos pranešimas “Tautiškumas ir pilietiškumas: šiandienos aktualijos”
L. Klimkos edukacinės paskaitos
Nr.		Paskaitos tema	Data		Kur skaityta?
1.		Užgavėnių mitiškumas	2006-02-01		Vilniaus etninės kultūros centro suorganizuotame seminare
2.		Etnokultūra mokykloje	2006-02-09		Vilniaus S. Nėries gimnazijoje, mokytojams
3.		Apie etninę kultūrą	2006-02-10		Pedagogų profesinės raidos centre, mokytojams, konsultantams
4.		Signatarai ir etninė kultūra	2006-02-15		Signatarų klube
5.		Žydai ir lietuviai Vilniuje: šimtmečių patirtis	2006-02-19		Vilniaus žydų bendruomenės sueigoje
6.		Kazimierinės ir Kaziukas	2006-03-04		Biržiečių klube “Krivūlė”
7.		Lietuviais esame mes gimę	2006-03-09		Šiaulių bendruomenės rūmuose
8.		Tradicinės Vilniaus šventės	2006-03-20		Vilniaus Rotušėje
9.	St. Šilingas ir etnokultūra		2006-03-24 /		St. Šilingo minėjimas, Šakiai
10.		Dangus margučių raštuose	2006-03-29		Vilniaus etninės kultūros centre Seminaras mokytojams (kvalifikacijos tobulinimo)
11.		Tradicinės šeimos šventės	2006-04-25		Marijampolės švietimo centre
12.		Apie lietuvių etnokultūrą	2006-06-10		Vasaros vaikų stovyklų vadovams
13.		Tautinių mažumų etnokultūra	2006-06-15		Nemenčinės muziejuje, Vilniaus apskrities lenkų mokyklų mokytojams
14.		Vieša paskaita apie Joninių papročių tradicijas bei kilmę	2006-06-22		Vilniaus planetariume
15.		Apie etnokultūrą, jos projektų rašymą ir metodiką	2006-11-03		Santariškių ligoninės mokyklos mokytojams
16.		Apie Advento papročius ir tradicijas	2006-12-19		Marijampolėje, etninės kultūros mokytojams, kultūros darbuotojams
17.		Apie kalendoriaus raidą baltų žemėse ir papročių semantiką	2006-12-21		Vilniaus universitetas, III amžiaus universiteto klausytojams
Pasisakymai, kalbos
Nr.	Vieta			Data	Tema
1.	V. Dereškevičiaus fotografijų paroda			2006-03-04	Sekminės ir Joninės
2.	Kompaktinio disko “Tošininkystė” pristatyme, vykusiame Amerikos kultūros centre			2006-03-15	Etnokultūros sklaidos prasmė
3.	Lietuvos liaudies kultūros centre vykusiame kompaktinės plokštelės “Kryždirbystė Lietuvoje” pristatyme			2006-03-23	Apie kryždirbystės fenomeną ir šiuolaikines tautodailės problemas
4.	Punske vykusioje konferencijoje “Lietuvos-Lenkijos pasienio kultūros paveldo išsaugojimas ir jo panaudojimas turizmo reikmėms”			2006-03-21	Lietuvos-Lenkijos pasienio kultūros paveldo ypatybės
5.	Bendros parodos su Mokslų akademijos biblioteka “Senasis baltų tikėjimas” atidarymas			2006-04-04	Komentarai dailininkės-keramikės G. Jacėnaitės darbams
6.	B. Imbrasienės knygos “Lietuviški pasninko valgiai” pristatyme			2006-04-05	Kulinarinio paveldo reikšmė
7.	Vilniaus tautodailininkų bendrijos leidinių pristatyme, vykusiame Mokytojų namuose knygų pavasario mugėje			2006-04-08	Gamta lietuviškuose papročiuose
8.	Kulinarinio paveldo fondo sertifikato įteikime “Trys berneliai” restorano tinklui Bajorkiemyje			2006-04-23	Apie kulinarinio paveldo reikšmę
9.	Signatarų klubo akcijoje J. Basanavičiaus tėviškėje			2006-04-29	Ąžuolas lietuvio pasaulėžiūroje
10.	Aukščiausios Lietuvos viršūnės (geografinio taško) vardynos			2006-05-20	Kas yra Aukštojas? Vilnijos krašto etnokultūra
11.	Renginyje “Tymo kvartalas: knygų mainai”			2006-06-18	Apie istorinės atminties reikšmę ir Vilniaus cechų tradicijų aktualizavimą
12.	Parodos “Aušros” muziejuje “Saulės ženklai” atidaryme			2006-09-08	Pasaulio modelis tautodailėje
13.	Lietuvai pagražinti draugijos surengtame vakare, prof. A. Vyšniauskaitės atminimui			2006-09-13	Tarp etnografijos ir etnologijos: prof. A. Vyšniauskaitė mokslo istorijoje
14.	Renginyje “Lietuvių papročiai ir tradicijos XXI-ajame amžiuje”, vykusiame Panevėžio bendruomenių rūmuose			2006-12-04	Apie Advento papročius, jų įvairovę ir įdomybes
15.	Susitikime su etninės kultūros mokytojais ir kultūros darbuotojais Marijampolėje			2006-12-19	Advento papročiai ir tradicijos
16.	Fotografijų parodos atidaryme Molėtų krašto muziejuje			2006-12-30	Gamta tradiciniuose papročiuose
17.	Mokytojų namų svetainėje, Žemaičių draugijos vakaronėje			2006-12-28	Apie kalėdinius papročius senovėje
Interviu žiniasklaidai
18.	Spaudos konferencija			2006-02-21	Prieš renginį “Morės mergvakaris”
19.	TV “Kultūros” laida “Kasdienybės aitvarai” (ved. Z. Kelmickaitė, dalyvauja V. Urba, L. Klimka)			2006-03-04 - 07	Apie Vilniaus Kaziuko mugės kilmę, istoriją ir perspektyvas
20.	Radijo laida su žurnaliste G. Narušyte			2006-03-04	Apie Kaziuko mugę
21.	Interviu žurnalistei A. Pociūtei (Laikraštis “Kontrastai”)			2006-03-17	Apie tradicinius amatus Vilniaus mieste, dailiųjų amatų plėtros programą
22.	Pasisakymas Lietuvos televizijos laidoje “Labas rytas”			2006-03-27	Apie vasaros laiką ir tradicinės gyvensenos ritmus
23.	Interviu žurnalistui J. Skomskiui (“Respublika”)			2006-04-05	Apie Aukštojo kalvą, mitologinio vardo prasmę
24.	Interviu Lietuvos radijo programai (rusų kalba)			2006-06-23	Apie Rasos (Joninių) šventės kilmę ir ypatybes
25.	Interviu Lietuvos radijo programai (rusų kalba)			2006-07-15	Apie Žolinės šventę
26.	Interviu savaitraščio “Šeimininkė” kalendoriui			2006-08	“Švęsti šventes – prigimtinis žmogaus poreikis”
27.	Interviu Lietuvos televizijos laidai “Ryto ratas”			2006-09-29	Apie bulviakasio tradicijas
28.	Diskusija radijo laidoje “Ant svarstyklių”, vedėjas G. Aleknonis (dalyviai A. Ališauskas, V. Navickas)			2006-11-03	“Kas yra melas?”
29.	Spaudos konferencija Signatarų namuose			2006-11-22	J. Basanavičiaus premijos laureato R. A. Aleksyno pristatymas
30.	Interviu laikraščio “Vilniaus žinios” korespondentui A. Žemguliui			2006-11-28	Apie Verbų draustinio idėją
31.	Žurnalo “Liaudies kultūra” redaktorei D. Rastenienei			2006-12-05	Apie regioninę etnokultūros politiką
32.	TV laidoje “Kultūra” su Ž. Pekarsku ir A. Ališausku			2006-12-16	Apie laiką, jo įprasminimą darbais

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS EKSPERTINĖS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Nr.	Kam teikta	Data	Rekomendacijos ar ekspertinės išvados pavadinimas
1.	LR Žemės ūkio ministrei K. Prunskienei; Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkui p. K. Saikevičiui	2006-01-18	Ekspertinė išvada apie Mindaugo Sekmoko Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininko pateiktą projektą “Faksimilinis K. Manvydo veikalo HIPPIKA ABO NAUKA O KONIACH (1603, 1647) leidimas”
2.	LR Švietimo ir mokslo ministerijai	2006-01-24	Ekspertinė išvada dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus edukacinės švietimo programos “Pažinimas”
3.	Nacionalinei mokėjimo agentūrai	2006-02-03	Ekspertinė išvada dėl Tatjanos Dudiukinos verslo plano “Kraštų dvaro rekonstrukcija ir pritaikymas kaimo turizmui”
4.	Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie LR Prezidento kanceliarijos	2006-02-06	Ekspertinė išvada dėl Birutės Imbrasienės parengto leidinio “Lietuvių valgiai”
5.	Vilniaus m. savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetui	2006-02-23	Dėl Kaziuko mugės kultūrinės infrastruktūros
6.	Mrs. Susan Gray Detweiler, Acc Grants Chairmen, American Ceramic Circle research grants	2006-03-16	Rekomendacija “American Ceramic Circle research grants” dėl paramos Anthony Stellacio studijoms, susipažinimui su lietuvių tradicine keramika
7.	Lithuanian Foundation	2006-03-16	Rekomendacija dėl paramos Anthony Stellacio darbui “Lietuvių liaudiškosios keramikos studija”
8.	Žurnalui “LOGOS”	2006-05-02	Rekomendacija prof. A. Krikštopaičio straipsniui “Iš žodžio ir vaizdo sąlyčio gimstantis individualios raiškos tekstas”
9.	Vilniaus m. savivaldybei	2006-05-30	Rekomendacija dėl Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos pastato renovacijos
10.	LR Kultūros ir sporto rėmimo fondui	2006-06-05	Rekomendacija dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus edukacinių švietimo programų
11.	LR Kultūros ir sporto rėmimo fondui	2006-06-07	Rekomendacija Lietuvos liaudies kultūros centro projektui – tarptautiniam moksliniam seminarui “Sakralinių erdvių ypatybės, kūrimas ir funkcijos”
12.	LR Kultūros ir sporto rėmimo fondui	2006-06-07	Rekomendacija “Viduramžių pasiuntinių” parengtam projektui “Lietuvos didžioji kunigaikštystė Vakarų Europos kontekste” (koordinatorė E. Gerulaitytė)
13.	LR Kultūros ir sporto rėmimo fondui	2006-06-07	Rekomendacija dėl Petro Zalansko knygos “Čiulba ulba sakalas” pakartotinio išleidimo parėmimo (pateikė M. Liugienė)
14.	Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkui R. Pakalniui	2006-06-28	Rekomendacija dėl etnokultūros laidų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje
15.	Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriui	2006-10-09	Rekomendacija G. Kepežinskienei užimti “Šilo” pradinės mokyklos direktorės pareigas (pagal EKG Tarybos 2003 m. ekspertizę bei apsilankymą 2005 m. )
16.	LR Kultūros ministerijai	2006-10-25	Rekomendacija dėl medinės žemaičių skulptūros katalogo sudarymo ir išleidimo finansavimo
17.	Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursui	2006-11-02	Rekomendacija dėl Lietuvos nacionalinio muziejaus edukacinio kultūrinio projekto “Muziejus mokyklai”
18.	Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui	2006-11-03	Rekomendacijos leidiniui apie G. Beresnevičių – pateikė dr. E. Usačiovaitė, Kultūros, filosofijos ir meno ir instituto vyr. bendradarbė
19.	Vilniaus m. savivaldybei	2006-11-13	Rekomendacija dėl Vilniaus etninės kultūros centro renginių: “Ugnies skulptūrų šventė”, leidinio “Skamba skamba kankliai”, tradicinių amatų mokymo programos
20.	Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursui	2006-11-13	Rekomendacijos dėl Romuvų sąjungos stovyklų (pateikė I. Trinkūnienė)
21.	LR Kultūros ministerijai	2006-11-16	Rekomendacija dėl Lietuvai pagražinti draugijos projekto “Piliakalnių šviesa”
22.	LR Kultūros ministerijai	2006-11-20	Rekomendacija dėl Tautos namų santaros projekto – leidinio apie J. Basanavičiaus idėjos 100-metį

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO IŠVYKOS, RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS IR KITA VEIKLA

Nr.	Vieta, pastabos	Data
1.	Apsilankymas Utenos A. Šapokos gimnazijoje A. Šapokos 100-mečio proga	2006-02-13
2.	Dalyvavimas Signatarų klubo akcijoje J. Basanavičiaus tėviškėje	2006-04-29
3.	Išvyka su Valstybinės kultūros paveldo komisijos specialistais į etnografinius kaimus Aukštaitijos regione	2006-06-06
4.	Išvyka į Žeimelį kartu su T. Grotthusso fondo atstovais dalyvauti renginyje, lankant T. Grotthusso sodybvietę Gedučiuose	2006-06-08
5.	Dalyvavimas Troškūnų 210 jubiliejaus renginyje	2006-06-17
6.	Aukščiausios Lietuvos viršūnės (geografinio taško) vardynos. Dalyvavimas organizacinėje veikloje	2006-05-20

IV. ETNINĖS KULTŪROS POPULIARINIMAS

Dažnas Etninės kultūros globos tarybos narių aktyviai reiškiasi žiniasklaidoje. Tai labai svarbu keliant Tarybos autoritetą, formuojant jos įvaizdį visuomenėje. Kalbėdami renginiuose, radijo ir televizijos laidose, reikšdami mintis spaudos puslapiuose, tautiškumo ir pilietiškumo reikšmę nuolat iškelia Tarybos nariai B. Kulnytė, M. Martinaitis, I. R. Merkienė, J. Rudzinskas, I. Seliukaitė, N. Sliužinskienė, B. Stundžienė, V. Šatkauskienė, I. Trinkūnienė, D. Urbanavičienė. Tačiau dar efektyviau tikslą pasiekia jų paskaitos, skaitomos daugelyje kvalifikacijos kėlimo seminarų, vykstančių Lietuvos liaudies kultūros, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi, Pedagogų profesinės raidos, Vilniaus etninės kultūros, regioniniuose švietimo centruose. Nevengiama ir praktinių darbų. Pavyzdžiui, dr. D. Urbanavičienė moko tautinių šokių Vilniaus mokytojų namuose, I. Trinkūnienė su ansambliu „Kūlgrinda“atlieka romuviečių apeigas kalendorinių švenčių metu. L. Klimka yra parašęs nemažai straipsnių apie tautos tradicijas ir liaudiškąjį kalendorių „Lietuvos žinių“ bei „Draugo“ (Čikaga) laikraščiuose.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vadovaujamame B. Kulnytės, 2006 m. toliau plėtojamos etnokultūrinės tematikos edukacinės programos. Užsiėmimus noriai lanko sostinės mokiniai, kurie čia daug sužino apie liaudies meno vertybes, lietuviškąsias tradicijas.

Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos V. Šatkauskienės iniciatyva įgyvendinta „Aukso vainiko“ nominacija tautodailininkams (vaizduojamojo ir taikomojo liaudies meno kategorijose) tampa tradicija. Atrankos konkursai ir laureatų parodos vyksta kasmet visuose Lietuvos regionuose, tad šis sumanymas labai pagyvina etnokultūros sklaidą. 2006-ųjų metų laureatai paskelbti Marijampolėje; miesto kultūros rūmuose vyksta jų darbų paroda, išleistas katalogas.

Tarybos pirmininkas L. Klimka veda kassavaitinę autorinę laidą „Ryto garsuose“ (Lietuvos radijo I programa), kur apžvelgia etninės kultūros aktualijas bei EKG tarybos veiklą. Lietuvos radijo II programoje etnokultūrinę laidą „Ryto rasa krito“ veda V. Šatkauskienė.

Išleistas ir penktasis leidinio „Etninė kultūra“ numeris, kuriame greta Etninės kultūros globos tarybos ataskaitos pateikta ir nemažai aktualijų.

Metų pabaigoje EKG taryba kartu su Vilniaus etninės kultūros centru ir šiemet išleido menišką sieninį kalendorių, skirtą populiarinti etnokultūrą. Šį kartą jis skirtas sostinės istorinei raidai.

V. REGIONINIŲ TARYBŲ 2006 M. VEIKLOS ATASKAITOS

AUKŠTAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – AREKGT; Regioninė taryba) 2006 metais dirbo aktyviau ir išties gali pasidžiaugti nuveiktais darbais: Aukštaitija jau turi Lietuvos prezidento patvirtintus heraldinius ženklus – herbą ir vėliavą; suformuota naujos sudėties Regioninė taryba; AREKGT iniciatyva parengtas ir išleistas leidinys „Aukštaičių tapatumo paieškos“, pagaminti suvenyriniai Aukštaitijos ženklai.

Regioninės tarybos posėdžiai

Per ataskaitinį laikotarpį AREKGT surengė 4 posėdžius.

Kovo 17 d. posėdyje, kuris įvyko Panevėžyje, apsvarstytas 2006 m. veiklos planas, Regioninės etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas, aptarti etninės kultūros prioritetai bei Aukštaitijos heraldinių ženklų – herbo ir vėliavos – kūrimo eiga. Posėdyje patvirtinti šie svarbiausi Regioninės tarybos 2006 metų veiklos prioritetai:

1. Užtikrinti Aukštaitijos etninio savitumo išsaugojimą, sukuriant regiono heraldinius ženklus;

2. Rūpintis Etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimu regione;

3. Siekti, kad etninė kultūra būtų labiau integruota į švietimo ir ugdymo sistemą;

4. Rūpintis etninės kultūros sklaida: skleisti informaciją apie krašto etninę kultūrą per įvairias žiniasklaidos priemones, leidinius.

Posėdyje nuspręsta inicijuoti viešą diskusiją dėl Aukštaitijos heraldinių ženklų. Regioninės tarybos pirmininkės pavaduotojas J. Vaiškūnas buvo įpareigotas organizuoti diskusiją apie kuriamus heraldinius ženklus Utenos apskrityje, o Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė – Panevėžio ir kt. apskrityse. Posėdyje priimtas Regioninės tarybos viešas kreipimasis į VšĮ „Centriniai interneto vartai“ dėl 2006 m. išleisto leidinio „Aukštaitija: žemėlapiai, lankytinos vietos, poilsis ir pramogos“ faktinių netikslumų bei kalbos klaidų.

Spalio 6 d. buvo surengtas posėdis Ukmergėje, kuriame susipažinta su etninės kultūros plėtra Ukmergės rajone, padėkota už darbą buvusiems Regioninės tarybos nariams, susipažinta su naujos sudėties Regioninės tarybos nariais, apsvarstytas Etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimas Aukštaitijoje. Tarybos nariai buvo supažindinti su LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos bei Etninės kultūros globos tarybos parengta pažyma apie Aukštaitijos etnografinius kaimus. Įgyvendinant Etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą Aukštaitijoje, kiek aktyviau dirbo „Žiemgalos“ draugija, išleidusi knygelę „Sodyba ir tradicija“, Švenčionių Nalšios muziejus, išleidęs leidinį apie Kretuonių etnografinį kaimą „Kretuonys“. Regioninė taryba padėjo Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai parengti projektą „Gyvenamojo namo genezė Rytų Aukštaitijoje nuo XIX a. iki XXI a.“ bei prisidėjo prie jo įgyvendinimo: nariai ir ekspertai dalyvavo ekspedicijoje, kurios medžiagą apibendrino gruodžio 12–13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos surengtame seminare „Kultūros paveldo apsaugos problemos: tradiciniai statiniai valstybiniuose parkuose – apskaita, apsaugos organizavimas ir propagavimas“. Ekspedicijos, skirtos tradicinės architektūros fiksavimui, buvo surengtos Biržų (rugpjūčio mėn.), Kėdainių, Panevėžio (rugpjūčio, rugsėjo mėn.), Ignalinos, Švenčionių, Utenos (lapkričio mėn.) rajonuose. Buvusi Regioninės tarybos narė V. Stanevičienė akcentavo, kad etnografiniai kaimai Švenčionių rajone nyksta labai sparčiai – senos sodybos parduodamos, tradicines sodybas imasi saugoti tik vienas kitas susipratęs savininkas. Posėdyje buvo nutarta pradėti rengti tradicinės architektūros statybos rekomendacijas; taip pat buvo nutarta, kad įstaigos, besirūpinančios kultūros paveldu, turėtų aktyviau tyrinėti tradicinę medinę architektūrą; Regioninės tarybos nariai buvo supažindinti su LR Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 patvirtinta Ilgalaike pilietinio ir tautinio ugdymo programa (Žin., 2006, Nr. 102-3939) bei edukacinių projektų finansavimo galimybėmis. Pirmininkė L. Trasykytė supažindino su ES struktūrinių fondų parama turizmo plėtrai, ypatingai projektui „Aukštaitijos nacionalinis žiedas“, kuris apima Molėtų, Utenos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų, iš dalies Švenčionių ir iš dalies Širvintų (Kernavė) rajonus.

Lapkričio 9 d. posėdyje, kuris organizuotas Panevėžyje, svarstyta etninės kultūros darbuotojų rajonuose situacija, iškelta specialistų trūkumo problema, aptartos etninės kultūros specialistų etatų įsteigimo galimybės savivaldybėse, aptarta rėmėjų lėšų panaudojimo strategija 2007 m., taip pat buvo išsiaiškintos tradicinių amatų centrų kūrimo regione galimybės.

Regioninės tarybos nariai dalyvavo Panevėžyje surengtoje Lietuvos mokslų akademijos dienų diskusijoje „Regiono kultūra globaliniame pasaulyje: etninės kultūros oazė, globalios kultūros provincija ar integrali dalis?“ bei Panevėžio miesto savivaldybėje surengtose iškilmėse, Aukštaitijos vėliavų įteikimo visiems Aukštaitijos rajonų savivaldybių merams proga.

Gruodžio 4 d. Panevėžyje AREKGT kartu su Etninės kultūros globos taryba surengė ataskaitinį posėdį. Jame buvo išklausyta pasibaigusios kadencijos Regioninės tarybos ir jos pirmininkės ataskaita. Ataskaita buvo plačiai diskutuota ir vienbalsiai priimta. Posėdyje svarstyta Aukštaitijos (didžiausio regioninio struktūrinio vieneto) regioninės tarybos suskirstymo į subregionus galimybė. Nutarta šį klausimą gerai išdiskutuoti, kol kas nedaryti jokių sprendimų. Posėdyje surengti Regioninės tarybos pirmininko rinkimai. Trečią kadenciją Regioninei tarybai liko vadovauti Liudvika Trasykytė. Po posėdžio Etninės kultūros globos tarybos ir Regioninės tarybos nariai buvo pakviesti į Panevėžio bendruomenių rūmų surengtą renginį „Tradicijos ir papročiai XXI-ajame amžiuje“.

Regioninio savitumo puoselėjimas ir etninės kultūros sklaida

Per šiuos metus Regioninė taryba intensyviai bendradarbiavo su Heraldikos komisija, jos pirmininku dr. E. A. Rimša dėl Aukštaitijos vėliavos ir herbo sukūrimo: rinko istorinę medžiagą, konsultavosi su heraldikos specialistais, dailininkais, visuomenės atstovais, dalyvavo šešiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose. Taip pat ji suorganizavo viešą diskusiją dėl Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų, išplatino informaciją regioninėje ir respublikinėje televizijoje, parengė straipsnį ir išsiuntinėjo Aukštaitijos rajoniniams laikraščiams („Utenos apskrities žinios“, „Utenis“, „Utenos diena“, „Anykšta“, „Naujienos“ (Jonavos r.), „Kaišiadorių aidai“, „Kėdainių garsas“, „Auksinė varpa“ (Pakruojo r.), „Sidabrės laikraštis“ (Joniškis), „Naujoji vaga“ (Ignalina), „Gimtoji žemė“ (Ukmergė), „Švenčionių kraštas“, „Zarasų kraštas“, „Molėtų žinios“, „Širvintų kraštas“, „Mūsų kraštas“ (Radviliškis), „Biržiečių žodis“, „Gimtasis Rokiškis“, „Kupiškėnų mintys“, „Panevėžio rytas“, „Naujos tėviškės žinios“ (Kauno r.)), paskelbė diskusiją Aukštaitijos informaciniame interneto puslapyje www.aina.lt bei internetinėje svetainėje www.delfi.lt. Buvo sulaukta per 40 atsiliepimų. Diskusija buvo apibendrinta ir pateikta laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ (2006, Nr. 128; 132).

Kuriant ir populiarinant Aukštaitijos heraldinius ženklus, Regioninė taryba bendradarbiavo su Panevėžio miesto savivaldybe, kuri parėmė Aukštaitijos vėliavos sukūrimą ir pagaminimą. Lapkričio 9 d. vėliavos buvo iškilmingai įteiktos visų regiono savivaldybių merams. Taip pat buvo pagamintos lauko vėliavos visoms Panevėžio miesto mokykloms, suvenyrinės stalo vėliavėlės, knygų žymekliai, padėkos raštai.

AREKGT konferencijoje „Aukštaičių tapatumo paieškos“ atkreipė dėmesį į spartų smailiadugnių dubenuotų akmenų, kadaise buvusių išskirtiniu Aukštaitijos regiono reiškiniu, nykimą. Pradėta tokių paminklų, esančių Panevėžio apskrities autentiškose vietose, privačiose kolekcijose, muziejuose registracija ir katalogo rengimas. 2006 m. balandžio mėn. šios medžiagos pagrindu buvo surengta paroda Panevėžio kraštotyros muziejuje, parodos atidaryme dalyvavo dr. V. Vaitkevičius.

Regioninė taryba, atsiliepdama į nevyriausybinių organizacijų iniciatyvą, prisidėjo prie Mindaugo karūnavimo dienos šventės ant Latavėnų piliakalnio (Anykščių r., organizavo Skautų organizacija bei VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“), Baltų vienybės dienos paminėjimo ant Bakainių piliakalnio (Kėdainių r., organizavo Žygeivių bei Romuvos sąjungų Panevėžio skyriai).

Vienas iš svarbiausių praėjusių metų uždavinių – aukštaičių etninės kultūros propagavimas. AREKGT parengė, o „Žiemgalos“ leidykla išleido leidinį „Aukštaičių tapatumo paieškos“. Balandžio mėnesį įvyko šios knygos pristatymas.

2006 m. Regioninė taryba ir toliau bendradarbiavo su laikraščiu „Ūkininko patarėjas“: parengė straipsnius apie heraldiką, aguonos mitologemos aiškinimą, tradicinę aukštaitišką sodybą.

Regioninė taryba, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionalinės televizijos informacinės laidos „Panorama“ žurnaliste Aukštaitijos regionui Z. Paškevičiene, padėjo parengti reportažus apie Velykas ir Sekmines Aukštaitijoje. AREKGT inicijavo ir kartu su UAB „Aukštaitijos televizija“ parengė projektą Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui dėl etninių laidų ciklo „Etnos“ atnaujinimo.

Lapkričio mėn. Regioninės tarybos pirmininkė L. Trasykytė ir EKGT sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė dalyvavo žurnalo „Liaudies kultūra“ surengtoje diskusijoje apie Regioninių tarybų veiklą. Dažnai spaudoje etninės kultūros klausimais rašė Regioninės tarybos nariai R. Lukminienė („Šiaurės Atėnai“), J. Vaiškūnas („Liaudies kultūra“, internetinėje svetainėje www.delfi.lt).

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas

Regioninės tarybos iniciatyva 2006 m. spalio 28 d. Anykščiuose kartu su Utenos apskrities viršininke A. Kaušyliene bei Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja V. Krasauskiene aptartas etninės kultūros projektų finansavimas iš Utenos apskrities kultūros plėtrai skirtų lėšų bei Utenos apskrities tradicinių romansų festivalio „Aukštaitijos žiedynai“ organizavimas.

AREKGT pateikė redakcines Panevėžio apskrities Kultūros ir meno tarybos darbo reglamento pataisas; kartu su Panevėžio apskrities kultūros ir meno taryba analizavo apskrities administracijai pateiktus etninės kultūros projektus; atkreipė dėmesį į didesnį autentiškų krašto tradicijų akcentavimą renginiuose, leidybinių projektų svarbą.

Parengtas etninės kultūros prioritetų sąrašas, kuris yra rekomendacinio pobūdžio svarstant etninės kultūros finansavimo projektus savivaldybėse.

Kovo–balandžio mėn. Regioninė taryba dalyvavo rengiant Panevėžio miesto etninės kultūros plėtros programą. Bendradarbiavo su Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėmis, rengiant etninio pobūdžio šventes: miesto gimtadieniui skirta amatų šventė „Senoji Ukmergės gatvė“, respublikinis moterų armonikininkių festivalis „Petronės armonika“ ir kt.

Bendradarbiaudama su Panevėžio kolegija Regioninė taryba užsakė ir pradėjo vykdyti mokslinį taikomąjį tyrimą „Inovacijų ir tradiciškumo santykis šiuolaikinėje regiono tautodailėje“.

Stengdamasi atgaivinti krašto audimo tradicijas AREKGT inicijavo, padėjo parengti bei įgyvendinti Kupiškio muziejaus edukacinį projektą „Audimo raštuose atgyja praeitis“. Projekto metu buvo pristatyti geriausi su audimu ir linu susiję darbai iš Biržų, Rokiškio, Panevėžio miesto bei rajono, supažindinta su garsiausiomis regiono audėjomis, išleistas bukletas. Prisidėdamas prie audimo tradicijų savo krašte atgaivinimo, Kupiškio meras L. Apšega pažadėjo įsteigti edukacinę audimo klasę Kupiškio verslo ir technologijų mokykloje arba etnografiniame muziejuje. Įgyvendinant šį projektą Regioninė taryba kartu su Panevėžio apskrities turizmo informacijos centru parengė turistinis maršrutą „Lino kelias“.

Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) kultūros centrui AREKGT padėjo parengti ir įgyvendinti projektą „Duonos šventė“ – parengtas leidinėlis „Visur duona su pluta“, o Panevėžio kraštotyros muziejui padėjo parengti ir įgyvendinti projektą „Regiono kultūros paveldo ir etninės kultūros puoselėjimas ir sklaida“. Įgyvendinant pastarąjį projektą buvo surengti du seminarai: „Vaikai – liaudies kūrybos atlikėjai“ (lapkričio 8 d., dalyvavo daugiau nei 90 švietimo bei kultūros įstaigų specialistų, susijusių su vaikų etniniu ugdymu, iš Anykščių, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Ukmergės, Utenos, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto), „Būties ratu“ (gruodžio 15 d., dalyvavo per 30 kultūros įstaigų darbuotojų, folkloro kolektyvų vadovų iš Anykščių, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Ukmergės, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto).

Skatindama edukacinius projektus AREKGT Panevėžio kraštotyros muziejui padėjo parengti ir įgyvendinti projektą – elektroninė knyga „Velykos Šiaurės ir Vidurio Aukštaitijoje“. Knyga bus išplatinta visose Panevėžio apskrities rajonų (Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Panevėžio), Radviliškio, Kėdainių, Ukmergės, Anykščių rajonų švietimo ir kultūros įstaigose.

Per 2006 m. į AREKGT kreipėsi 31 pareiškėjas dėl pagalbos rengiant etninės kultūros projektus. Jiems buvo parašytos 26 rekomendacijos. Rekomenduoti projektai buvo platesnio pobūdžio, atspindintys Aukštaitijos etninį paveldą arba gyvosios tradicijos plėtojimą.

Regioninės tarybos pirmininkė L. Trasykytė aptarė Aukštaitijos etninės kultūros plėtros problemas su Panevėžio miesto, Pakruojo, Kaišiadorių, Švenčionių, Anykščių, Širvintų, Pasvalio, Kėdainių, Radviliškio, Ukmergės rajonų savivaldybių merais, nuolat palaikė ryšius su Aukštaitijos regione išrinktais Seimo nariais.

Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimas

Regioninė taryba Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai padėjo parengti ir įgyvendinti projektą „Gyvenamojo namo genezė Rytų Aukštaitijoje nuo XIX a. iki XXI a.“. Aukštaitijos nacionaliniam parkui rekomendavo etnoarchitektūrinių naujos statybos reglamento parko teritorijoje kūrėjus. Lapkričio mėnesį vykusios ekspedicijos Aukštaitijos nacionaliniame parke metu Regioninės tarybos nariai ir ekspertai analizavo etnoarchitektūros būklę parko kaimuose. Ekspedicijos rezultatai apibendrinti gruodžio 12–13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos surengtame seminare Rumšiškėse.

2006 m. etnoarchitektūrinės ekspedicijos vyko Biržų (Žiemgalos draugija), Kėdainių ir Panevėžio rajonuose (KTU Architektūros ir statybos institutas bei Kėdainių krašto muziejus). 2006 m. leidinius apie tradicinę architektūrą išleido „Žiemgalos“ leidykla, Švenčionių Nalšios muziejus.

AREKGT neįgyvendino 2006 metų veiklos plane numatytos etnografinių kaimų ekspertizės regione, nes neturėjo lėšų ekspertinėms išvadoms parengti (išlaidos kelionėms į 22 regiono etnografinius kaimus, fotofiksacijos priemonėms įsigyti, ekspertų autorinėms sutartims). Birželio mėn. ekspertines išvadas apie situaciją keturiolikoje Aukštaitijos etnografinių kaimų pateikė Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos ekspertai.

Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimas

Įgyvendindama Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, Regioninė taryba atkreipė dėmesį į edukacinius projektus bei jų finansavimo galimybes.

Rugsėjo mėn. AREKGT domėjosi VšĮ „Tautinė mokykla“ (Ukmergės r.) veikla, jos rengiamomis etninio pobūdžio vasaros stovyklomis bei konstatavo nepakankamą vasaros stovyklos vadovų profesinę kompetenciją.

Rugsėjo mėn. buvo aplankyta Kėdainių rajono Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla, domėtasi, kaip šioje mokykloje puoselėjamos etninės kultūros tradicijos. Šioje mokykloje buvo pastebėta aktyviai ir kryptingai dirbanti mokytoja - V. Šileikienė.

Pastabos ir rekomendacijos

Etninės kultūros plėtros problemos sunkiai sprendžiamos švietimo sistemoje, nes iškyla problemų derinant dviejų tarnybų – kultūros ir švietimo skyrių – savivaldybėse veiklą. Šiai problemai išspręsti rekomenduotina kiekvienoje savivaldybėje turėti Etninės kultūros plėtros programą.

Siekdama užtikrinti veiklos koordinavimą Aukštaitijos regione, AREKGT rekomenduoja visose savivaldybėse įsteigti etninės kultūros specialisto etatą.

Regioninei tarybai sudėtinga plėtoti pilnavertę veiklą dėl lėšų stokos.

Aukštaitijos regioninės etninės

kultūros globos tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė

Etninės kultūros globos tarybos

sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė

DZŪKIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2006 METŲ VEIKLOS ataskaita

Užtikrinant etninės kultūros valstybinę globą Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – Regioninė taryba) veikla 2006 metais buvo orientuota į Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą. Regioninė taryba siekė įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką.

2006 m. įvyko trys Regioninės tarybos posėdžiai, kurie buvo organizuojami skirtingose Dzūkijos regiono vietose. Regioninės tarybos nariai turėjo galimybę geriau susipažinti su etninės kultūros plėtros politikos įgyvendinimo pasiekimais ir problemomis skirtingose regiono vietose. Posėdžiuose dalyvavo ne tik Regioninės tarybos nariai, bet ir kviestiniai etninės kultūros specialistai, kurie supažindino su Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo Dzūkijos regione problemomis.

Kovo 28 d. posėdyje, vykusiame V. Krėvės muziejuje, buvo aptarti mažai žinomi V. Krėvės gyvenimo fragmentai, jo pastangos puoselėjant lietuvybę ir atgaunant Lietuvai Klaipėdos kraštą. Susipažinta su muziejaus ekspozicijomis. Pažymėta, jog V. Krėvė buvo vienas pirmųjų Dzūkijos tautosakos rinkėjų bei leidėjų, kuris literatūros ir mokslo priemonėmis kryptingai propagavo šio Dainavos krašto etnokultūrą.

Regioninės tarybos rugsėjo 23 d. posėdyje vykusiame Dzūkijos nacionalinio parko Rudnelės kaime diskutuota su Dzūkijos nacionalinio parko administracijos ir kaimo bendruomenės atstovais dėl senosios kaimo architektūros išsaugojimo. Buvo apžiūrėtos sodybos, aptartos problemos, iškylančios pritaikant senus statinius naujiems poreikiams, taip pat gyventojų bendradarbiavimo galimybės su teritorijas prižiūrinčiomis organizacijomis. Aplankyti kiti Dzūkijos paminklosauginiai kaimai. Posėdžio metu aptartos ne tik saugomų kaimų, bet ir atskirų senų, charakteringų Dzūkijai sodybų išsaugojimo problemos. Tačiau ir toliau lieka esminiai klausimai neišspręsti dėl informacinių priemonių kaimų gyventojams apie paminklosauginius statinius, jų rekonstravimą ir priežiūrą, išlaidų gyventojams, kurie globoja tokius pastatus kompensavimo tvarkos.

Gruodžio 14 d. Regioninės tarybos posėdyje buvo išklausyta pirmininko V. Čapliko ataskaita. Posėdis vyko Karoliniškių seniūnijoje, Vilniuje. Naujos sudėties Regioninė taryba aptarė 2007 veiklos plano gaires. Dėl posėdyje mažo dalyvavusiųjų skaičiaus pirmininko rinkimai atidėti sekančiam posėdžiui.

Regioninė taryba organizavo susitikimus su Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi F. Džiautu dėl paveldo išsaugojimo mieste. Buvo priimti sprendimai dėl atstatomo Nemuno gatvės grindinio, senosios Alytaus architektūros statinių pažymėjimo bei Alytaus piliakalnio prieigų tvarkymo darbų.

Pasitarimuose su Alytaus miesto savivaldybės atsakingais darbuotojais nagrinėtos Alytaus dailiųjų amatų mokyklos plėtros galimybės. Savivaldybės administracijos pozicija ir nenoras skirti daugiau dėmesio vienintelei tokio tipo mokyklai Lietuvoje, kelia susirūpinimą.

Lapkričio mėn. su Alytaus apskrities viršininko pavaduotoja O. Balevičiūte ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio vedėju V. Kolesnikovu ir specialistais aptartos galimybės bendromis jėgomis ieškoti spendimų dėl: paminklosaugos administravimo; specialistų, dirbančių savivaldybėse, kvalifikacijos kėlimo; savivaldybių santykių su paminklų savininkais; etninei kultūrai skirtų neformalaus ugdymo valandų; informacijos kaupimo ir sklaidos apie Dzūkijos krašto etninę kultūrą koordinavimo; savivaldybių biudžetuose skiriamų lėšų etninei kultūrai plėtoti geresnių galimybių.

2. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros globos ir politikos klausimais.

Regioninės tarybos iniciatyva vyko konsultacijos su Lietuvos tautodailės Dzūkijos skyriaus pirmininke A. Lampickiene dėl „Dzūkiško suvenyro konkurso“ organizavimo ir konkurso dalyvių atrankos kriterijų nustatymo. Aptartos rėmėjų bei verslininkų bendradarbiavimo su kūrėjais galimybės. Susitikimų metu buvo diskutuojama su Druskininkų, Alytaus miesto ir rajono savivaldybių administracijų atstovais dėl galimybių dalyvauti vertinant autorių darbus ir teikti meistrams tinkamų suvenyrų gamybos užsakymus. Regioninės tarybos narių nuomone, reiktų glaudžiau dirbti su savivaldybių administracijomis, siekiant savo kraštą reprezentuoti būdingais suvenyrais ar meno kūriniais.

Vykdant Regioninės tarybos veiklos planą buvo teikiamos konsultacijos Alytaus dailiųjų amatų mokyklos medžio drožėjams ir keramikams, kalviams kuriantiems simpoziumų metu, meistrams, besiruošiantiems dalyvauti suvenyro konkurse bei Dzūkiją reprezentuojančiose parodose. Alytaus r. Makniūnų ir Alytaus m A. Ramanausko–Vanago vid. mokyklose diskutuota apie muziejų mokyklose perspektyvas ir edukacinius užsiėmimus savuose ir centriniuose (didesnių miestų su turtingesne ekspozicija) muziejuose. Vyko susitikimai su Alytaus apskrities etninės kultūros specialistais, kurių metu buvo svarstoma informacijos apie etninę kultūrą sklaidos galimybės, specialistų kvalifikacijos kėlimo perspektyvos, lėšų poreikis projektams įgyvendinti.

3. Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą.

Siekiant Etninės kultūros plėtros valstybinės programos numatytų tikslų, buvo renkama informacija apie regione dirbančius amatininkus, liaudies meistrus, folkloro puoselėtojus. Aiškintasi ar regiono savivaldybėse yra atsakingi specialistai už etninės kultūros plėtrą, ar savivaldybių biudžetuose numatytos lėšos etinės kultūros projektams remti.

Daugelis Dzūkijos regiono savivaldybių nėra numačiusios savo biudžetuose lėšų etninės kultūros projektų finansavimui, o tai neskatina įdomių ir kokybiškų etninės kultūros projektų kūrimo. Be to, nustatyta, kad skiriant lėšas renginių organizavimui, etninė kultūra neišskiriama kaip prioritetinė kultūros sritis.

Siekiant įtraukti į etninės kultūros plėtros darbą naujų žmonių, pradedama formuoti Alytaus rajono jaunimo etninės kultūros globos taryba.

4. Puoselėti regioninį savitumą.

Puoselėjant regioninį savitumą, svarbu surinkti kuo daugiau informacijos apie Dzūkijoje gyvenančius ir dirbančius amatininkus bei liaudies meistrus. Nagrinėtos galimybės kaip padėti meistrams ir amatininkams kurti dirbtuves ar parduotuvėles labiausiai turistų lankomose vietose. Amatų centrų klausimas Regioninės tarybos posėdžiuose bus tęsiamas ir konkretizuojamas, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos paramai labai svarbūs šios srities žmogiškieji ištekliai, žaliavų šaltiniai ir istorinė tradicija. Didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas Alytaus dailiųjų amatų mokyklai. Tradicinių amatų kaimo ar centro įkūrimas Alytaus mieste sukurtų prielaidas mokyklos absolventams toliau sėkmingai tęsti amatą. Miestas taptų regiono tradicinių amatų centru. Miesto strateginiame plane numatyta tokio centro kūrimo galimybė, bet 2007 metų miesto biudžete nėra numatyta lėšų. Regioninė taryba turi toliau siekti, kad būtų įsteigtas Tradicinių amatų centras Alytuje.

Ieškant regiono išskirtinumo, antrą kartą organizuotas „Dzūkiško suvenyro konkursas“. Konkursą organizavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius. Regioninė taryba teikė konsultacijas rengiant vertinimo ir atrankos kriterijus.

Atskiruose Dzūkijos rajonuose kuriasi nauji etnografiniai ansambliai, organizuojamos tautodailės parodos bei liaudies meistrų seminarai.

Pastebėjimai dėl Regioninės tarybos veiklos

Naujos sudėties Regioninė taryba sudaryta iš savivaldybių ir visuomeninių organizacijų deleguotų žmonių. Sunku tikėtis, kad Regioninės tarybos darbas taps konkretesnis, neskiriant tam lėšų. Mažai tikėtina, kad savivaldybių deleguoti Regioninės tarybos nariai į savo darbo planus įtrauks numatytus Regioninės tarybos veiklos darbus. Visuomeninių organizacijų atstovai paprastai dirba tuos darbus, kurie būdingi jų organizacijai. Kita vertus, savivaldybėse gali atsirasti tam tikri poslinkiai, priklausomai nuo Regioninės tarybos nario aktyvumo ir galimybių įtakoti savivaldybės veiklos procesus, aktyviau įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymus ir LR Vyriausybės patvirtintas programas. Kadangi Regioninės tarybos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais, suplanuotus Regioninės tarybos darbus turi įgyvendinti sekretoriato specialistas regionui. Manau, kad Regioninės tarybos pirmininkas galėtų būti etatinis darbuotojas arba bent jau būtų skiriamos lėšos pirmininko komandiruotėms regione, kanceliarinėms išlaidoms ir telefoniniams pokalbiams apmokėti. Specialistai regionams turėtų turėti aukštesnį statusą.

Ši ataskaita neatspindi Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos atskirų narių indėlio dirbant etninės kultūros srityje. Pažymėtina, kad daugelis buvusios kadencijos Regioninės tarybos narių aktyviai dirbo savo srityse ir pasiekta gerų rezultatų.

Dzūkijos regioninės etninės

kultūros globos tarybos pirmininkas Vygandas Čaplikas

Etninės kultūros globos tarybos

sekretoriato specialistas Dzūkijos regionui Arvydas Švirmickas

MAŽOSIOS LIETUVOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2006 metais Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba) siekė įgyvendinti pagrindinį tikslą – daryti įtaką visapusiškai etninės kultūros plėtotei Mažojoje Lietuvoje, kuri laiduotų regiono savitumo išsaugojimą, tautinį tapatumą ir savimonę. Regioninė taryba siekė, kad būtų išsaugotas buvusių vietos gyventojų, kurių susiklosčius istorinėms aplinkybėms išliko nedaug, etninis paveldas, gerbiami ir įamžinami krašto kultūrai nusipelnę žmonės, puoselėjamos tradicijos.

Regioninės tarybos posėdžiai ir pasitarimai

Susidariusias etninės kultūros problemas regione, Regioninė taryba sprendė posėdžiuose bei pasitarimuose.

Vasario 20 d. posėdis įvyko Šilutės muziejuje – H. Scheu dvare. Regioninė taryba patvirtino 2006 metų darbo planą. N. Sliužinskienė siūlė išanalizuoti regione esančių valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių etninės kultūros kryptimi, veiklą. R. Jokubaitytė pristatė projektą „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“, kuris įgyvendins Regioninės tarybos prioritetą – jaunosios kartos pilietiškumo ir tautiškumo ugdymą. R. Šikšnienė ir S. Paplauskienė siūlė Regioninei tarybai viešai kelti problemą dėl netinkamos urbanistinio paveldo renovacijos bei privatizacijos regione. Regioninės tarybos pirmininkė G. Kimbrienė siūlė Regioninei tarybai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis organizuoti kulinarinio paveldo konkursą.

Birželio 12 d. vyko išplėstinis Regioninės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių Švietimo skyrių vyriausieji specialistai V. Kubaitienė ir A. Kačiulis. Jie supažindino su esama etninės kultūros padėtimi mokyklose. Šių savivaldybių mokyklose etninė kultūra vystoma tik popamokinėje veikloje. Posėdyje taip pat dalyvavo Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos nariai, pirmininkas A. Bartnikas bei Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas S. Šamborskis, kuris apibūdino šiandieninę lietuvių padėtį Karaliaučiaus krašte. Ragainės mokyklos mokytojas J. Glinskis teigė, kad bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis padeda geriau įsisavinti žinias ir kalbą. Didelė problema ta, kad lietuviai Karaliaučiaus krašte neturi galimybės skaityti lietuviškų laikraščių, klausyti radijo. Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnikas informavo, kad Karaliaučiaus krašte yra 24 mokyklos ir viena darželio grupė Tilžėje, kur mokoma lietuvių kalbos. Apie 80 % kaimų gyventojų – lietuviai. Tačiau daugėja mišrių šeimų, kur nebekalbama lietuviškai. Nuspręsta surengti pasitarimą su Mažosios Lietuvos regiono savivaldybėmis ir numatyti bendradarbiavimą su Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenėmis švietimo ir kultūros srityse.

Naujos kadencijos Regioninės tarybos nariai į pirmąjį posėdį rinkosi gruodžio 15 d. Jame dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Tarybos) pirmininkas L. Klimka. Posėdyje buvo numatytos Regioninės tarybos veiklos kryptys:

1. Stabdyti Mažajai Lietuvai būdingo kraštovaizdžio naikinimą (raunami pakelių medžiai ne tik šalia pagrindinių kelių, bet ir kaimuose, kur eismas tikrai nėra intensyvus. Šiai minčiai, kad reikia išlaikyti kelių apželdinimo tradicijas, pritarė Tarybos pirmininkas .L. Klimka);

2. Siekti, kad statiniai, turintys išliekamąją vertę (pvz., vienintelė išlikusi nuo Prūsų laikų kalvė Klaipėdoje), būtų įtraukti į Kultūros vertybių registrą;

3. Kreiptis į informacines priemones dėl penktojo regiono – Mažosios Lietuvos – atskyrimo nuo Žemaitijos regiono (kad tiksli informacija patektų į Lietuvą reprezentuojančius leidinius);

4. Siekti, kad Mažosios Lietuvos regione nebūtų kuriami šiam kraštui nebūdingi vietovardžiai. (pvz., naujai statoma gyvenvietė prie Klaipėdos pavadinimu “Romai” yra buvusio Norkaičių kaimo vietoje);

5. Organizuoti Mažosios Lietuvos regiono pristatymą Vilniuje.

Pasibaigus Regioninės tarybos pirmininkės G. Kimbrienės kadencijai, įvyko pirmininko rinkimai. Regioninės tarybos pirmininke išrinkta N. Sliužinskienė, pavaduotojomis – L. Burzdžiuvienė, R. Šikšnienė, V. Jankūnaitė.

Spalio 12 d. Tauragės apskrities viršininko administracijoje vyko kultūros darbuotojų pasitarimas „Etninės kultūros padėtis Tauragės apskrities kultūros įstaigose“. Pasitarime dalyvavo Regioninės tarybos nariai E. Stankevičienė, R. Jokubaitytė, A. Dumbliauskas. Jie pateikė informaciją apie Pagėgių savivaldybės kultūros įstaigų veiklą. Nutarta, kad Pagėgių savivaldybei reikalingas specialistas, kuris būtų atsakingas už etninę kultūrą. R. Jokubaitytė supažindino su kitų savivaldybių (Klaipėdos miesto, Neringos, Klaipėdos bei Šilutės rajonų ), esančių Mažosios Lietuvos regione, kultūros įstaigų veikla etninės kultūros baruose. Jurbarko rajono savivaldybės kultūros skyriaus vyriausioji specialistė etninei kultūrai R. Kliukienė informavo apie Smalininkų ir Viešvilės kultūros įstaigų darbą.

Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimas

Regioninė taryba didelį dėmesį skyrė Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 patvirtintai Ilgalaikei pilietinio ir tautinio ugdymo programai (Žin., 2006, Nr. 102-3939), kuria, remiantis šiuolaikinėmis švietimo, kultūros, mokslo ir žiniasklaidos galimybėmis, siekiama sukurti palankias sąlygas Lietuvos (tarp jų ir užsienio lietuvių) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pilietiniam ir tautiniam ugdymui, visuomenės pilietinei ir tautinei raiškai. Vykdydama šią programą Regioninė taryba bendradarbiavo su regiono (Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Neringos, Šilutės rajono, Pagėgių, Jurbarko rajono) savivaldybių švietimo skyriais bei mokyklomis.

Regioninė taryba kartu su Šilutės kultūros ir pramogų centru inicijavo, paruošė ir vykdė projektą „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“. Šio projekto uždaviniai: skleisti informaciją apie penktąjį etninį Lietuvos regioną – Mažąją Lietuvą, skatinti jaunimą domėtis savo krašto etninėmis tradicijomis, istorija, žymiais krašto žmonėmis, papročiais, pamario krašto amatais, tarme, tradiciniais patiekalais. Projekte dalyvavo vyresniųjų klasių mokinių komandos iš Mažosios Lietuvos regiono mokyklų: Nidos vidurinės, Klaipėdos paslaugų ir verslo, Šilutės I-sios gimnazijos, Jurbarko rajono Viešvilės pagrindinės ir Klaipėdos rajono Priekulės pagrindinės mokyklos. Regioninės tarybos nuomone, projektas „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“ pavyko ir turėtų būti tęstinis. Jau paruoštas projektas 2007 metams.

Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimas

Mažojoje Lietuvoje, susiklosčius istorinėms aplinkybėms, beveik nebeliko svarbiausio gyvosios etninės kultūros elemento – jos nešėjų. Regioninė taryba, siekdama išlaikyti esančių pastatų autentiškumą ir statomų naujų pastatų atitikimą regiono tradicijai, kreipėsi į architektus –ekspertus, Mažosios Lietuvos regiono architektūros žinovus Mariją ir Martyną Purvinus. Ekspertai sutiko 2007 metais paruošti konkrečią, susistemintą rekomendacinę medžiagą apie regionui būdingus pastatus ir jų puošybos elementus.

Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis

Regioninės tarybos darbo plane buvo numatytas uždavinys – vystyti bendradarbiavimą su Karaliaučiaus krašto lietuvių organizacijomis. Vykdant šį uždavinį, birželio 12 d. Šilutėje Regioninės tarybos nariai susitiko su Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininku A. Bartniku, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininku S. Šamborskiu bei 23 mokytojų asociacijos nariais. Regioninė taryba buvo supažindinta su Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenių padėtimi, susidariusiomis politinėmis sąlygomis, kurios trukdo tautinio savitumo išlaikymui. Mokytojai pageidavo glaudesnio bendradarbiavimo su Mažosios Lietuvos regiono mokyklomis bei kultūros įstaigomis.

Užmegztas Regioninės tarybos ryšys su Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacija tęsėsi Tilžėje, kur lapkričio 11 d. įvyko penktasis Karaliaučiaus krašto vaikų festivalis „Skambėk ,lietuviška dainele“. Mažąją Lietuvą atstovavo Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“ ir Klaipėdos miesto „Atžalyno“ gimnazijos vaikų choras.

Kovo 10 d. Regioninės tarybos pirmininkė G. Kimbrienė ir narė R. Jokubaitytė susitiko su Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininke M. Račkaitiene bei Šilutės rajono ūkininkių draugijos skyrių pirmininkėmis. Buvo aptartas kulinarinio paveldo konkurso organizavimas.

Vykdant projektą „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“ Regioninė taryba bendradarbiavo su Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, kuri padėjo užmegzti ryšius su Toronto (Kanada) lietuvių išeivių „Mažosios Lietuvos fondu“. Fondas remia Mažosios Lietuvos regiono mokyklas bei projektus vaikams ir jaunimui.

Konsultacijos etninės kultūros klausimais

Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas renginių ir projektų organizatoriams: Šilutės ūkininkių draugijai dėl kulinarijos paveldo projekto, Šilutės rajono Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centrui dėl regioninio liaudies kūrybos perteikimo konkurso „Vario varteliai“, Šilutės viešajai F. Bajoraičio bibliotekai dėl tęstinio projekto „Iškilūs Mažosios Lietuvos žmonės“, Šilutės kultūros ir pramogų centrui dėl miesto šventės „Šilutė – Šilokarčema“. Regioninės tarybos narės E. Matulionienė ir R. Jokubaitytė, Lietuvos liaudies kultūros centro pavedimu, konsultavo regiono folkloro ansamblius, kurie ruošiasi 2007 m. Dainų šventei.

Etninės kultūros sklaida

Mažosios Lietuvos regione ypač aktuali problema – netinkama urbanistinio paveldo renovacija ir privatizacija. Šią problemą savo straipsniuose aprašė Regioninės tarybos narė S. Paplauskienė: „ Šilutės rajono architektūros paveldo kontrastai: vieni pastatai griūva, kiti keliami naujam gyvenimui“ (paskelbta leidinyje „Etninė kultūra’ 2005“ ir laikraštyje „Šilutės naujienos“). Regioninės tarybos narės N. Sliužinskienės inicijuotos diskusijos su verslininkais apie regioninių tradicijų ir turizmo sąsajų galimybes, aprašytos straipsnyje „Regioninės tradicijos ir turizmas“ (paskelbta leidinyje „Etninė kultūra’ 2005“). Jas apibendrino Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vyriausioji specialistė I. Niuniavaitė.

Krašto etnokultūrinių tradicijų ir papročių plėtra

Vienas iš Regioninės tarybos uždavinių – gerbti ir įamžinti kraštui nusipelniusius žmones, istorines datas. Vykdydami šį uždavinį, Regioninės tarybos nariai organizavo ir koordinavo šiuos renginius:

1. Regioninę moksleivių viktoriną „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“;

2. Šilutės rajone, Kintuose esančio Vydūno centro projektą „Jubiliejiniai metai. E.V. Berbomui –220 m.“ (šio iškilaus žmogaus dėka turime etnokultūros paveldo unikumu tapusias Kuršmarių vėtrunges – pamario krašto žvejų kaimų ženklus);

3. Šilutės viešosios F. Bajoraičio bibliotekos organizuotą vakarą „Mažosios Lietuvos šviesuolis – Adomas Brakas“ (renginys skirtas visuomenės veikėjo, dailininko A. Brako 120-osioms gimimo metinėms);

4. Gegužės 20 d. Bitėnuose iškiliai paminėtą M. Jankaus muziejaus 25-metį;

5. M. Jankaus muziejuje sausio 14 d. vykusį renginį „Nuo Tilžės akto iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos“ (renginį vedė Regioninės tarybos narė G. Skipitienė, didelis dėmesys skirtas M. Jankaus veiklai, dalyvavo M. Jankaus anūkė I. Jankutė);

6. Trejus metus vykusį bendrą Šilutės rajono, Neringos ir Palangos savivaldybių organizuotą projektą „Pajūriais pamariais“ (įgyvendindami šį projektą, regiono menininkai ir tautodailininkai lankytojams atveria savo dirbtuvių duris, o muziejai ir kitos kultūros įstaigos pristato visuomenei savo programas);

7. Visuomeninės organizacijos „Lietuvai pagražinti draugijos“ kreipimąsi – Valstybės dieną paminėti piliakalnių šventėmis (Šilutės folkloro ansambliai Valstybės šventę paminėjo ant Akmeniškių piliakalnio);

8. Du Tarptautinius folkloro festivalius: birželio 23–25 d. „Tek saulužė ant maračių“ Nidoje ir liepos 6–9 d. „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje.

Pastebėjimai dėl Regioninės tarybos veiklos

Regioninė taryba turėtų didesnį dėmesį skirti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimui. Nepilnai buvo išanalizuota ir koordinuota regiono valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių etninės kultūros kryptimi, veikla. Regioninė taryba turėtų daugiau inicijuoti ekspertizių, kurios padėtų atskleisti Mažosios Lietuvos regiono kultūros paveldo išskirtinumo bruožus.

Mažosios Lietuvos regioninės

etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Genovaitė Kimbrienė

Etninės kultūros globos tarybos

sekretoriato specialistė Mažosios Lietuvos regionui Regina Jokubaitytė

SUVALKIJOS (SŪDUVOS) REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba), įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, vadovaudamasi Regioninės tarybos nuostatais ir vykdydama 2006 metų veiklos planą, pagrindinį dėmesį skyrė etnografinio regiono savitumo įtvirtinimui ir išsaugojimui, etninių tradicijų sklaidai.

Siekdama įtvirtinti ir vystyti ryšius etninės kultūros globos srityje, Regioninė taryba dirbo glaudžiai bendradarbiaudama su valstybės institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis bei įgyvendino Regioninės tarybos 2006 metų veiklos plano strategines veiklos kryptis ir iškeltus uždavinius:

1. Skatinti etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą, atliekant eksperto ir patarėjo vaidmenį, padedant Etninės kultūros globos tarybai spręsti strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus Suvalkijos (Sūduvos) regione.

Įgyvendindama šį strateginį tikslą, Regioninė taryba plėtojo tarpinstitucinį bendradarbiavimą su etnografinio krašto savivaldybių kultūros skyriais, Lietuvos liaudies kultūros centru, Lietuvos liaudies buities, krašto muziejais, universitetais ir kolegijomis; skatino Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės ir Etninės kultūros plėtros valstybinės programų įgyvendinimą; rengė ir inicijavo seminarų rengimą krašto pedagogams, kultūros specialistams, kaimo turizmo verslininkams, amatininkams, folklorinių ansamblių dalyviams ir vadovams; teikė metodinę paramą etninės kultūros plėtojimo projektų – amatininkų seminarų, simpoziumų, plenerų, folkloro švenčių ir festivalių – rengėjams.

Siekiant palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias liaudies dailės tradicijas regione bei aktyvinti Sūduvos krašto menininkus dalyvauti šalies tradicinių amatų gaivinimo ir tautodailės kūrybiniuose procesuose, Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas Šakių, Prienų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės krašto tautodailininkams ir amatininkams; aktyviai dalyvavo rengiant tautodailės ir tradicinių amatų parodas ir teorinius–praktinius seminarus krašto kalviškosios kryždirbystės, tapybos, riešinių kūrėjams; bendradarbiavo antrus metus iš eilės rengiant Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamas Respublikines konkursines liaudies meistrų tautodailės parodas, nominacijų „Geriausias metų liaudies meistras“ bei „Aukso vainikas“ skyrimo, vietinius (savivaldybių), Marijampolės ir Kauno regioninius bei respublikinį turus.

Vilkaviškio Kultūros rūmuose antrus metus labai sėkmingai vykdomas tęstinis projektas „Mažoji audimo artelė“, kurio metu vyksta audimo mokymai. Audimo artelėje ne tik išausti, bet ir pasiūti zanavykų ir kapsų tautiniai kostiumai krašto folkloriniams ansambliams.

Vykdant 2006 metų veiklos planą, Regioninės tarybos narių pastangomis regione įgyvendinta daug projektų saugant, puoselėjant ir populiarinant folkloro, šokio bei muzikavimo tradicijas.

Regioninė taryba, bendradarbiaudama su Marijampolės kolegija, organizavo seminarą „Sūduvos krašto tradicinis muzikavimas ir senieji instrumentai“. Jame pranešimus skaitė: L. Klimka, R. Astrauskas, V. Alenskas, G. Kirdienė, A. Kirda. Siekiant suaktyvinti folkloro ansamblių veiklą, kartu su Marijampolės kultūros centru buvo parengtas teorinis seminaras „Vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai – patirtis ir problemos“ krašto muzikos mokytojams, ansamblių vadovams, kultūros skyrių ir centrų specialistams. Seminarą vedė A. Bernatonis, D. Bradauskienė ir G. R. Pečiulienė. Vykdant programą „Išsaugokit Sūduvos krašto etninį paveldą“, įgyvendinta antroji projekto „Vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai – patirtis ir problemos“ dalis – surengtas seminaras Sūduvos krašto folkloro ansamblių vadovams, muzikos mokytojams, kultūros skyrių ir centrų specialistams. Seminarą vedė Lietuvos liaudies kultūros centro Muzikinio folkloro poskyrio specialistai: A. Vakarinienė – choreografijos, A. Lunys – instrumentinio folkloro ir J. Šemetaitė – folkloro. Praktinė seminaro dalis – koncertas, kuriame dalyvavo Lietuvos veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovas A. Bernatonis), Kauno r. Domeikavos vid. mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Serbentėlė“ (vadovė D. Bradauskienė), Kauno Ąžuolo gimnazijos folkloro ansamblis „Gilė“ (vadovai D. Juška ir A. Sinkevičius).

Daug dėmesio buvo skirta krašto etninės kultūros ir tautodailės tradicijų tęstinumo išsaugojimui bei pristatymui visuomenei: J. Basanavičiaus sodyboje–muziejuje surengtas drožėjų pleneras ,,Ožkabalių išdaigos“, tarptautinis medžio drožėjų simpoziumas „Gamta kultūrų versmė“ Prienuose, „Sūduvių amatų šventė“ Paežerių dvare ( Vilkaviškio raj.) ir penktoji tradicinė „Sūduvių diena“ Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Šakių krašto kalvių ir tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“ Zyplių dvare, Lukšiuose (Šakių raj.).

2. Aktyvinti etninės kultūros objektų ir subjektų globą etnografiniame krašte, padedant Etninės kultūros globos tarybai optimizuoti ir koordinuoti Suvalkijos (Sūduvos) regiono etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą.

Regioninė taryba aktyviai skatino regiono savivaldybes įgyvendinant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą - rengti savivaldybių ilgalaikes Etninės kultūros įgyvendinimo programas; inicijuojant ir skatinant kryptingą kraštotyrinę veiklą - surinktos medžiagos panaudojimą ir sklaidą Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame krašte; aktyvinant etninės kultūros specialistų ir nevyriausybinių organizacijų veiklą - inicijuoti etninės kultūros populiarinimo ir sklaidos projektų rengimą ir įgyvendinimą.

Įgyvendinant Marijampolės apskrities 2006 metų Kultūros plėtros programą, skatinančią Marijampolės regiono etninės kultūros paveldo puoselėjimą ir sklaidą Marijampolės regione, buvo finansuoti 28 projektai, prisidedantys prie Sūduvos regiono etninės kultūros išsaugojimo.

3. Plėtoti etninės kultūros pažinimą, integruojant etninės kultūros ugdymą į švietimo sistemą, skatinant specialistų rengimą, skleidžiant informaciją apie regioninę etninę kultūrą žiniasklaidos priemonėmis, užtikrinant Etninės kultūros globos tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą, skatinant Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimą.

2006 m. Regioninė taryba, pasitelkusi aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų specialistus, inicijavo mokytojų kvalifikacijos kėlimą etninės kultūros srityje, teikė metodinę pagalbą Sūduvos krašto savivaldybių muziejams, kultūros centrams ir bibliotekoms, rengiančioms edukacines programas etninės kultūros sklaidai. Bendradarbiaudama su LŽŪU, Marijampolės kolegija ir etnografinio krašto savivaldybių Švietimo ir kultūros skyriais, Regioninė taryba skatino konferencijų, seminarų organizavimą, etninės kultūros mokymo priemonių bei programų bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendinimą. Regioninės tarybos nariai dalyvavo konferencijose ir seminaruose skaitydami pranešimus.

Birželio mėn. LŽŪU Kultūrologijos ir filosofijos katedros ir Regioninės tarybos surengtoje konferencijoje–seminare „Jaunimo etnokultūrinės orientacijos globalizavimo sąlygomis“ pranešimus parengė ir perskaitė prof. dr. L. Klimka, prof. habil. dr. A. Motuzas, Regioninės tarybos narė V. Mickuvienė.

Marijampolės kolegijos surengtoje konferencijoje „Kultūros paveldas ir kultūros vadyba modernioje visuomenėje“, Regioninės tarybos pirmininkė D. Micutienė perskaitė pranešimą „Kultūros paveldo išsaugojimas ir panaudojimas skatinant kultūrinio turizmo vystymą Marijampolės apskrityje“. Konferencijoje „Meno pedagogika ir jos dalykų dėstymas ugdymo įstaigose“, vykusioje Marijampolės kolegijoje, pranešimus parengė ir perskaitė Etninės kultūros globos tarybos narys, prof. habil. dr. A. Motuzas ir Regioninės tarybos narė N. T. Vasylienė.

Zanavykų krašto muziejuje surengtas seminaras krašto tautodailininkams ir pedagogams „Tradiciniai amatai – verslas ir mokinių ugdymo priemonė“. Kalvarijoje organizuotas ciklas edukacinių seminarų ir renginių moksleiviams ir mokytojams: „Užgavėnių tradicija“, „Velykaičio marginimas“.

Marijampolės kultūros centre organizuotas seminaras krašto pedagogams, renginių organizatoriams „Advento tradicija lietuvių etninėje kultūroje“, pranešėjas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas prof. dr. L. Klimka.

4. Rūpintis etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga, teikiant Etninės kultūros globos tarybai informaciją, išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros globos klausimais Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame regione.

Regioninė taryba inicijavo ir skatino rinkti, sisteminti informaciją apie krašto etnografinius kaimus ir sodybas, kryždirbystės paveldą, folkloro atlikėjus, amatininkus ir tautodailininkus. Teikė metodinę paramą rengiant materialaus paveldo objektų fiksavimo, saugojimo, atstatymo ar palaikymo projektus.

Bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies buities muziejumi buvo organizuoti pasitarimai ir konsultacijos J. Basanavičiaus sodybos–muziejaus vystymo koncepcijos aptarimui, rengiant etnografinio interjero planavimą ir projektavimą, pritaikant patalpas edukacinei muziejaus veiklai, sodybos gėlynų ir darželių formavimą.

Vyko susitikimai ir konsultacijos su Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotojais, vykdančiais projektą „Kryžiai Marijampolės krašto peizaže“. Projekto tikslas – Marijampolės krašto kryždirbystės fiksavimas apibendrinant, sisteminant, klasifikuojant surinktą medžiagą, o taip pat ir projekto pristatymas konferencijoje.

5. Regiono savitumo išsaugojimas, skatinant Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio krašto identiteto išsaugojimą, atsižvelgiant į etninės kultūros tradicijų regioninius savitumus.

Regioninė taryba įsipareigojo inicijuoti ir rengti ekspertinius tyrimus ir rekomendacijas, susijusias su etnografinio krašto etninės kultūros plėtra, tradicinio kraštovaizdžio, tradicinės medinės architektūros ir mažosios architektūros, tekstilės, papročių ir kalendorinių švenčių tradicijų išsaugojimu. Taip pat ji įsipareigojo organizuoti renginius, atspindinčius Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono tradicijas bei akcentuojančius krašto savitumus.

Vienu iš 2006 metų Regioninės tarybos prioritetų, kaip ir 2005 metais, išliko regioninės medinės architektūros rekomendacijų rengimas. Siekdami išsaugoti krašto savastį ir kultūrinį identitetą, skatinti regioninės medinės architektūros vystymą bei formuoti ekologišką, estetišką kraštovaizdį, buvo inicijuotas krašto savivaldybių architektų, muziejininkų, etninės kultūros specialistų susitikimas, skirtas ekspertinėms Suvalkijos (Sūduvos) krašto medinės architektūros rekomendacijoms parengti. Buvo organizuoti pasitarimai su Lietuvos liaudies buities muziejaus architektais, skirti etnografinių sodybų, atrankos kriterijų, metodikos klausimų aptarimui.

Regioninė taryba, vadovaudamasi Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaike programa ir Etninės kultūros globos tarybos 2004 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. TN-6 „Dėl Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo ir atrankos kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 8-271), inicijavo Suvalkijos (Sūduvos) krašto išlikusių etnografinių kaimų ir sodybų ar jų fragmentų fiksavimą ir registravimą. Vilkaviškio krašto muziejaus specialistai tęsė 2005 metais pradėtą projektą „Etnografinės krašto sodybos“. Projektas tęsiamas fiksuojant ir registruojant Vilkaviškio rajono Pilviškių, Gižų ir Keturvalakių seniūnijų sodybas.

Siekiant aptarti etnografinių sodybų fiksavimo ir registravimo metodiką ir problemas, surengtas seminaras Regioninės tarybos nariams, Sūduvos krašto savivaldybių architektams ir seniūnams, muziejų specialistams, kultūros darbuotojams. Liaudies buities muziejaus architektai R. Bertašiūtė ir R. Aranauskas supažindino su tradicinės architektūros fiksavimo metodika, principais ir kriterijais. Seminare sudaryta laikinoji „Tradicinės krašto architektūros“ koordinacinė komisija, susidedanti iš krašto architektų, seniūnų, Liaudies buities muziejaus specialistų ir Regioninės tarybos narių.

Surengti pasitarimai su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros katedros architektais, ieškant tradicinės medinės architektūros specialistų, galinčių atlikti ekspertinį tyrimą ir dalyvauti rengiant Sūduvos krašto regioninės medinės architektūros rekomendacijas naujai statybai. KTU Statybos ir architektūros katedros magistrei skirta magistro darbo tema „Suvalkijos tradicinė medinė architektūra – tyrimas ir rekomendacijos statybai“.

Balandžio 27–28 d. Regioninės tarybos nariai dalyvavo konferencijoje „Lietuvos medinis paveldas“ Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Siekiant aktualizuoti ir užtikrinti regiono savitumo išsaugojimą, skatinant krašto identiteto išsaugojimą, atsižvelgiant į etninės kultūros tradicijų regioninius savitumus, buvo rengiami seminarai, susitikimai, parengta ir išleista daug aktualios metodinės medžiagos.

Vykdant tęstinį projektą išleistas bukletas „Šyvio šokdinimo tradicijos“, surinkta ir ruošiama išleisti medžiaga apie senuosius Vilkaviškio krašto folkloro pateikėjus: dainininkus, muzikantus, pasakorius. Toliau kaupiama medžiaga apie etninės kultūros reiškinius: nufilmuoti muzikantai, dainininkės, pasakoriai, skaitmeninėse laikmenose įamžinami ,,Mažosios audimo artelės“ audiniai.

Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centras parengė ir išleido leidinį „Kazlų Rūdos krašto kryžiai ir kryždirbiai“, kuriame pristatomi 8 kryždirbiai – skulptoriai, drožėjai ir šio krašto mažosios medinės architektūros pavyzdžių (kryžių, koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių) fotonuotraukos.

Kalvarijos savivaldybės kultūros centras vykdė projektą „Adventas – paruošiamojo laikotarpio dvasia“. Surengta ekspedicija, kurios metu buvo renkami advento-Kūčių papročiai Kalvarijos krašte. Parengta knyga „Kalvarijos krašto advento – Kūčių senieji papročiai“. Kalvarijos viešoji biblioteka parengė ir išleido leidinį „Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės“. Regioninės tarybos nario Z. Šilerio iniciatyva leidžiamas etninės kultūros sklaidos žurnalas „Suvalkija“, kuriame spausdinami aktualūs regiono etninę kultūrą, istorinį kultūrinį identitetą pristatantys straipsniai.

Regioninės tarybos darbo organizavimas

2006 m. įvyko trys Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai.

Regioninės tarybos posėdyje, surengtame 2006 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijoje, dalyvavęs Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L. Klimka pasiūlė aktyvinti etninės kultūros plėtrą ir efektyviau koordinuoti krašto institucijų bendradarbiavimą. Posėdyje aptarti ir priimti pasiūlymai Regioninės tarybos 2006 m. veiklos planui. Nutarta Regioninės tarybos nariams rekomenduoti savo tiesioginėje veikloje remtis Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos veiklos planu; atsižvelgiant į etnografinio krašto savivaldybių etninės kultūros veiklos planus, aktyviau teikti metodinę pagalbą, rengti seminarus, imtis koordinatorių vaidmens bendriems tikslams įgyvendinti. Pasibaigus posėdžiui, Regioninės tarybos nariai dalyvavo B. Sarapinienės tekstilės parodos atidaryme Marijampolės kraštotyros muziejuje.

Regioninės tarybos posėdyje, surengtame 2006 m. birželio 2 d. J. Basanavičiaus sodyboje–muziejuje, Ožkabaliuose, apžvelgta pirmojo pusmečio veikla, aptartas antrojo pusmečio veiklos planas. Svarstytas ir priimtas Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas. Aptartas pasirengimas Lietuvos žemės ūkio universiteto organizuojamai konferencijai „Jaunimo etnokultūrinės orientacijos globalizavimo sąlygomis“. Regioninės tarybos nariai Lietuvos Atgimimo ąžuolyne pasodino ąžuoliuką.

Baigiamajame bendrame pirmosios ir antrosios kadencijos Regioninės tarybos narių posėdyje, vykusiame 2006 m. gruodžio 19 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijoje, pristatyta naujosios sudėties Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos taryba. Posėdyje dalyvavęs Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L. Klimka ir narys A. Motuzas pasveikino naujuosius Regioninės tarybos narius ir palinkėjo rezultatyvaus darbo. Tarybos pirmininkas paragino įgyvendinant veiklos planus, remtis Vyriausybės patvirtintomis programomis, skirti daugiau dėmesio tradicinės medinės architektūros ir tradicinių krašto amatų plėtrai. D. Micutienė apžvelgė 2006 m. Regioninės tarybos veiklos rezultatus ir paragino Regioninės tarybos narius paruošti pasiūlymus 2007 m. veikos planui ir pateikti sekančiam posėdžiui. Posėdyje naujai dvejų metų kadencijai Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke išrinkta D. Micutienė.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės

kultūros globos tarybos pirmininkė Danguolė Micutienė

Etninės kultūros globos tarybos

sekretoriato specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui Valentinas Jazerskas

ŽEMAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Atsižvelgdama į pokyčius, vykstančius Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) veikloje, Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – ŽREKGT; Regioninė taryba) 2006 m. didžiausią dėmesį taip pat buvo sutelkusi į veiklos turinio pertvarkymų galimybes. Reikėjo atsižvelgti į dvi tendencijas, vykstančias etninės kultūros globoje. Suklostyta įstatyminė bazė, intensyvėjanti EKGT veikla, augantis visuomenės susidomėjimas, leidžia efektyviau etninės kultūros globa užsiimti atskirų savivaldybių atsakingoms struktūroms bei pareigūnams. Tam padeda ir didesnės finansinės galimybės, įgalinančios projektų, skirtų atskirų etninės kultūros paveldo sričių išsaugojimui ar propagavimui, rengimą. Tad paskutiniu metu išaugo minėtų projektų kiekis. Kita vertus, gausėjančiuose ir, reikia pripažinti, profesionaliai parengtuose projektuose, nepakanka ilgalaikių programų. Todėl didžioji dalis tiek atskirų savivaldybių struktūrų, tiek ir įvairių kolektyvų ar asmenų vykdomų projektų, nepaisant jų reikalingumo, profesionalaus parengimo lieka neužsifiksavę, t.y. nevisiškai pasiekę adresatą. ŽREKGT savo veikloje 2006 m. pripažino, kad siekiant sudaryti efektyvesnes galimybes etninės kultūros paveldo ugdymui ir sklaidai, reikia rasti būdus, kaip atskirose savivaldybėse ir atskirų kolektyvų bei asmenų realiai vykdomus projektus jungti į bendruosius siekimus, įtraukiant juos ir į Regioninės tarybos vykdomą veiklą. Tam būtina sisteminti minėtus projektus ir renginius, išskiriant pagrindines veiklos kryptis, kurios savo spektre toliau galėtų jungti viso Žemaitijos regiono veiklą. ŽREKGT atkreipė dėmesį, kad labai sparčiai paskutiniu metu nyksta tarminis paveldas, todėl buvo pradėta formuoti ir Sakytinio bei dainuojamojo paveldo išsaugojimo programa.

Esminės Regioninės tarybos veiklos kryptys 2006 m. toliau pristatomos atskiromis grupėmis. Dalį šių grupių sudaro dar tik besiformuojančios, sisteminamos svarbiausios perspektyvoje galimos veiklos kryptys[3].

1. Posėdžiai

2006 m. ŽREKGT susirinko į 3 posėdžius.

Sausio 26 d. posėdyje buvo svarstoma Regioninės tarybos 2005 m. veiklos ataskaita, sprendžiami einamieji klausimai bei diskutuota dėl galimų veiklos gairių. Posėdyje dalyvavo EKGT pirmininkas Libertas Klimka, 14 Regioninės tarybos narių, 3 dalyviai svečių teisėmis. Buvo priimtas Vaclovo Vaičekausko atsistatydinimo prašymas iš EKGT narių sąrašo. Į respublikinę EKGT naujai išrinktas Arnas Arlauskas. Vyko diskusijos dėl kultūrinio paveldo išsaugojimo ir etnokultūros pamokų vidurinėse mokyklose.

Kovo 31 d. vykusiame posėdyje buvo patvirtintas Regioninės tarybos darbo reglamentas, svarstytas 2006 metų veiklos planas, Vacys Vaivada pateikė Sakytinio bei dainuojamojo paveldo saugojimo programos apmatus, aptartas etnoarchitektūros rekomendacijų reglamento klausimas, jaunimo vasaros stovyklų rengimo problemos. Posėdyje dalyvavo 14 Regioninės tarybos narių.

Gruodžio 18 d. posėdyje buvo pristatyta EKGT patvirtintos naujos 2006 – 2010 metų kadencijos Žemaitijos regioninė taryba. Įvyko ŽREKGT pirmininko ir dviejų pavaduotojų rinkimai. Pirmininku išrinktas dr. Vacys Vaivada, pavaduotojais – Juozas Pabrėža ir Darius Ramančionis. Posėdyje buvo svarstyti pasiūlymai 2007 metų veiklos planui. Pasirinktos dvi prioritetinės ŽREKGT veiklos kryptys: 1) žemaičių kalbos tarmių sklaidos galimybių įvertinimas ir taikymas mokyklose; 2) etninės kultūros plėtros galimybių įvertinimas ir taikymas Žemaitijos nacionaliniame bei regioniniuose parkuose. Posėdyje dalyvavo 16 Regioninės tarybos narių ir 1 dalyvis svečio teisėmis.

2. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas

Pirmuosiuose 2006 m. ŽREKGT posėdžiuose buvo pastebėta, kad ne visos savivaldybės skiria deramą dėmesį Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimui. Todėl buvo atkreiptas dėmesys, kad būtina šiais klausimais glaudžiai kontaktuoti su savivaldybėmis. Kai kurie ŽREKGT nariai patys ėmėsi iniciatyvos spartinti etninės kultūros globą. Taip 2006 m. vasario 22 dieną Plungės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. P-12 sudaryta 11 žmonių darbo grupė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimui koordinuoti Plungės rajone. Darbo grupės pirmininke tapo ŽREKGT narė Aldona Kuprelytė. Praėjusiais metais įvyko du šios darbo grupės pasitarimai: susipažinta su etninės kultūros padėtimi Plungės rajone, grupė pateikė prašymą Plungės savivaldybei dėl etninės kultūros specialisto etato įsteigimo bei įpareigojo Arūną Ramelį pateikti Plungės rajono savivaldybės tarybai informacinį pranešimą apie etninės kultūros būklę Plungės rajone. 2006 m. lapkričio 9 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje etninės kultūros darbo grupės narys Arūnas Ramelis (Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas) perskaitė pranešimą „Plungės rajono gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etninės kultūros puoselėjimas rajone“. Parengtas Plungės rajono tradicinės kultūros vertybių registras, kuris 2007 m. bus pateiktas tvirtinti Plungės rajono savivaldybės tarybai.

Mažeikiuose ŽREKGT narės Jolantos Kaleckienės iniciatyva lapkričio 24 d. buvo patvirtinta Mažeikių rajono etninės kultūros išsaugojimo ir plėtros taryba, jos nuostatai. Rengiama Mažeikių rajono Etninės kultūros plėtros valstybinė programa.

Kol kas šioje veiklos srityje dar pastebima daug spragų, todėl Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo klausimas išlieka aktualus ir ateinantiems metams.

3. Bendruomeniškumo, bendrosios atsakomybės už tradicijų perdavimą ugdymas

Viena iš esminių efektyvesnio etninės kultūros paveldo puoselėjimo sąlygų – bendruomeniškumo, bendrosios atsakomybės, perduodant tradiciją, ugdymas. Jau pirmieji 2006 m. ŽREKGT posėdžiai parodė, kad didžioji savivaldybėse organizuojamų renginių dalis turi tam tikro uždarumo, o siekiant tapti atviresniais, prarandamas regiono, kuriame renginys organizuojamas, specifiškumo kontekstas. Viena iš galimybių įveikti šias tendencijas – renginiai, kurių metu būtų galima formuoti bendrųjų regioninių vertybių jutimą. Suprantama, kad tokiu atveju reikia ypač preciziškai derinti bendrųjų (valstybinių), regioninių bei lokalinių etninės kultūros paveldo artefaktų tarpusavio ryšį.

Iš tokių renginių reikėtų ypač išskirti rugpjūčio 26 d. įvykusią Didžiąją žemaičių sueigą ant Medvėgalio piliakalnio. Renginio metu koncertavo Varnių regioninio parko, Šilalės, Telšių rajonų folkloro ansambliai, kiti Žemaitijos rajonų kolektyvai. Buvo pakelta Žemaitijos vėliava, skambėjo žemaitiškas žodis, pristatomi senieji amatai, šurmuliavo tautodailės mugė. Šventėje dalyvavo renginio globėjai: Šilalės r. savivaldybės meras Valdemaras Jasevičius ir Telšių r. savivaldybės meras Vytautas Urbanavičius. Aktyviai į šio renginio organizavimą įsijungė ŽREKGT pirmininkas Stasys Kasparavičius, Varnių regioninio parko administracijos darbuotojai.

Rugsėjo 21 d. įvyko Baltų vienybės ugnies sąšauka. Šios šventės sumanytojas ir koordinatorius regioninės tarybos narys Darius Ramančionis. Baltų vienybės dienos išvakarėse 38 Lietuvos ir 5 Latvijos piliakalniuose bei istorinėse vietose sužibo Baltų vienybės ugnis. Ugnies sąšauka prasidėjo nuo Vembutų piliakalnio Žemaitijoje. Apie dalyvavimą sąšaukoje pranešė 45 Lietuvos ir Latvijos organizacijos. Aktyviausiai sąšaukoje dalyvavo Žemaitijos regionas. Žmonės susirinkę ant kalnų palydėjo lygiadienio Saulę, uždegė ugnis, linkėjo vienybės, grojo, dainavo, šoko. Istorijos mokytojai moksleiviams pasakojo apie Saulės mūšį, apie Baltų vienybės dieną ir rudens lygiadienį.

4. Kalendorinės šventės

Labai dėkinga etninės kultūros paveldo ugdymo, propagavimo sritis – kalendorinės šventės, kurioms pažymėti tiek valstybinės struktūros, tiek visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys skiria didelį dėmesį. Ši veiklos sritis labai intensyvi, atskirose vietovėse jau yra susiformavusios ir pakankamai gilios renginių organizavimo tradicijos. Šioje srityje, atsižvelgiant į ŽREKGT veiklos prioritetus, buvo tik išreikštas pageidavimas operatyviau pateikti informaciją apie renginių laiką ir turinį. Atsižvelgiant į tokių renginių gausą, čia išskirti tik keli.

Be tradiciškai garsėjančių ir išsiskiriančių Užgavėnių ir Joninių švenčių šventimo Plateliuose, kuriuos organizuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, ataskaitiniu laikotarpiu buvo surengta ir kitų įdomesnių renginių. Iš jų čia galima paminėti Palangoje ir Kurtuvėnų regioniniame parke organizuotus renginius.

Palangoje jau vienuoliktus metus iš eilės balandžio mėn. buvo organizuota Jurginių šventė. Šventės iniciatorė – ŽREKGT narė, „Mėguvos“ ansamblio vadovė Zita Baniulaitytė.

Tarp daugelio, ŽREKGT nario Dariaus Ramančionio iniciatyva, organizuojamų renginių Kurtuvėnų regioniniame parke išsiskiria Rasos šventė ant Lubinų kalno, kuri įvyko birželio 24 – 25 dienomis. Į šventę susirinko virš 200 dalyvių, didžioji dalis buvo jaunimas: studentai, moksleiviai ir vaikai. Pagrindiniai šventės organizatoriai – Šiaulių folkloro klubas „Patrimpas“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Vyko kupoliavimas ir būrimas iš kupolių, dainomis ir kanklėmis palydint Saulę buvo užkurtas aukurėlis, nuo kurio ugnį perkėlė į didįjį laužą ir stebules. Buvo deginama „ragana“, ridenami ugniniai ratai, šokinėjama per laužo ugnį.

Dariaus Ramančionio ir Šiaulių gamtos bei kultūros paveldo apsaugos klubo “Aukuras” iniciatyva etninės kultūros mylėtojai buvo pakviesti prisiminti Kalėdinius papročius ir kartu švęsti Saulėgrįžos šventę prie Juodlės ežero buvusioje girininkijoje. Dalyvavo 70 žmonių iš visos Lietuvos ir svečiai iš užsienio. Surengtas Žemaitijoje tradicinis „blukio“ vilkimas aplink Juodlės ežerą („Saulės kelias“ – 5 km), apsivalymas lauko pirtyje ir maudymasis eketėje. Po pirties vyko „Kriukonės pagarbinimas“ - kalėdiškai riebi ir soti vakarienė, „jaunimo piršlybos“, žaidimai, burtai ir t.t.

5. Sakytinio ir dainuojamojo paveldo programa

ŽREKGT posėdžių metu buvo įvertinta, kad regiono savivaldybėse yra parengiama visa eilė reikalingų etninės kultūros paveldo saugojimui ir ugdymui projektų. Tačiau pastebimas šių projektų uždarumas, apsiribojimas vienetiniais renginiais, gilesnės koncepcinės minties trūkumas. Tai formuoja tam tikrą veiklos chaotiškumą. Todėl jau pirmuosiuose posėdžiuose buvo pradėta svarstyti apie platesnių programų rengimo būtinybę. Sakytinio ir dainuojamojo paveldo saugojimo programų metmenis 2006 m. kovo 31 d. posėdyje pateikė ŽREKGT pirmininko pavaduotojas Vacys Vaivada. Taryba minėtai programai pritarė. Buvo nuspręsta programą tobulinti, o pakankamai gausius renginius, kuriais siekiama saugoti sakytinį ir dainuojamąjį Žemaitijos paveldą, konceptualizuoti minėtos programos nuostatomis. Buvo nuspręsta 2006 m. apsiriboti tik keliomis tęstinėmis kryptimis. Ši programa ataskaitiniu laikotarpiu apėmė Žemaičių kalbos tarmių ugdymo, dainuojamojo paveldo saugojimo, etninės kultūros paveldo saugojimui ir ugdymui skirtų stovyklų organizavimo bei ryšių su žiniasklaida nustatymo sritis.

5.1. Žemaičių kalbos tarmių ugdymas

ŽREKGT pirmininko pavaduotojo Juozo Pabrėžos iniciatyva buvo tęsiamas paskaitų ciklas apie žemaičių kalbos Žemaitijos regiono mokyklose puoselėjimą. J. Pabrėža pranešimus ,,Ar išsaugosime žemaičių kalbą“ skaitė Kretingos ir Palangos mokytojams.

Varnių regioninio parko direkcija jau antri metai organizuoja moksleivių sukurtų žemaitiškų eilėraščių, apsakymų ir dainų konkursą ,,Kalbiekēm i kurkēm žemaitiškā″. Šio konkurso tikslas – paskatinti vaikus kurti eiles, dainas, apysakas, padavimus žemaičių tarmėmis, paraginti moksleivius savarankiškai domėtis regiono, kuriame jie gimė ir gyvena praeitimi, sudaryti sąlygas vaikams bendrauti tarmiškai, leisti suprasti, kad tarmės kinta.

Pavasarį buvo įgyvendintas Tauragės r. savivaldybės Kultūros centro projektas ,,Dūnininkų šnektos mokykla šeimoms: ,,Žuode eis iš palikima”, inicijuotas regioninės tarybos narių Petro Jokubausko ir Anastazijos Pečkaitienės. Vykdant projektą, buvo rinkti kaimuose vartojami senieji, tarmiški žodžiai. Numatoma išleisti surinktų žodžių žodynėlį. Moksleiviai buvo supažindinami su žemaičių šnektos pagrindiniais bruožais, gramatika. Surengtas meninio skaitymo konkursas.

5.2. Dainuojamojo paveldo saugojimas

2006 m. vasario 23 d. ŽREKGT narė Jolanta Kaleckienė organizavo Mažeikių r. savivaldybės Kultūros centro folkloro kolektyvo ,,Alksna” kompaktinės plokštelės ,,Onkstei rytą keldama” pristatymą – koncertą.

Regioninės tarybos narė Zita Baniulaitytė inicijavo Palangos krašto etnoklubo “Mėguva” projektą, skirtą Palangos krašto tradicinės muzikos kompaktinės plokštelės išleidimui.

ŽREKGT narė Dalia Činkienė Kretingoje inicijavo įrangos (14 diktofonų, 8 skaitmeninių fotoaparatų, 1 vaizdo kameros) įsigijimą etninės kultūros medžiagai fiksuoti.

Kelmėje spalio 10 d. pristatyta kompaktinė plokštelė „Rudens romansas“, kurioje įrašyta Šiaulių apskrities folkloro kolektyvų atliekami romansai.

5.3. Stovyklos, kursai, edukacinės programos

2006 m. rugpjūčio 11–15 d. ŽREKGT nario Dariaus Ramančionio iniciatyva Jautmalkės edukaciniame centre, Kelmės rajone, buvo suorganizuota Žemaitijos šeimų etnokultūrinė stovykla „Žolinės Jautmalkėje“Dalyvavo 15 šeimų, 90 žmonių. Prisiminti senolių amatai, kulinarinis paveldas, pramogos, žemaičių žaidimai, dainos, šokiai, švęstos Žolinės.

Liepos 11–14 d. Kelmėje vyko tradiciniai XIX- ieji žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursai. Kursuose veikė etnomuzikavimo ir liaudies amatų sekcijos: žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo, šokių, ratelių, žaidimų, kankliavimo, armonikos, smuikavimo, piemenų pučiamųjų instrumentų, kanklių gamybos, kaukių drožybos, pynimo iš šiaudelių, pynimo iš vytelių, akmens tašymo, stogo dengimo nendrėmis, juostų audimo, audimo kaimiškomis staklėmis, siuvinėjimo, karpinių, keramikos, žemaičių kulinarinio paveldo. Kursuose dalyvavo 160 įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lietuvos. Čia paskaitas skaitė žymūs etninės kultūros specialistai: VDU prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas „Barbora Žagarietė: sąsajos su Kelmės kraštu“, VDU docentas, Letonikos centro vadovas dr. Alvydas Butkus „Žemaičiai ir latviai, skirtumai ir bendrumai“, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas pristatė knygą „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“, etnologijos magistrė Loreta Šarkaitė skaitė paskaitą apie žemaitiško identiteto puoselėjimą etninės kultūros veikloje. Kursuose giedojo Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo vokalinis ansamblis (vadovė Irena Stripinienė), koncertavo folkloro ansambliai: Telšių rajono kultūros centro vaikų folkloro ansamblis “Čiučiuruks“, Tauragės rajono kultūros centro bandonininkų ansamblis „Velnio tuzinas“ ir Šilalės rajono Pagrybio folkloro ansamblis „Rotužė“.

Tarybos narė Danutė Žalpienė inicijavo eilę edukacinių renginių Kelmės krašto muziejuje. Iš jų išsiskiria: „Tradiciniai velykinio kiaušinio marginimo būdai“, „Pavasariniai piemenėlių žaidimai“, „Rudeniniai piemenėlių žaidimai“. Projekto „Kalėdiniai burtai Kelmės dvaro rūmų rūsio prietemoje” įgyvendinimo metu buvo supažindinama su kalėdiniais burtais, tradiciniu kalėdiniu kulinarijos paveldu, dalyvavo virš 2000 Šiaulių apskrities moksleivių ir suaugusiųjų. Darbe aktyviai talkino folkloristė Dalia Miliauskienė, vaikų folkloro ansamblis „Verpeliuks”.

Kretingoje Regioninės tarybos narė Dalia Činkienė inicijavo edukacinių programų, skirtų seniesiems liaudies amatams gaivinti ir puoselėti (pynimas iš vytelių, audimas, medžio drožyba ir kt.), rengimą. Vykdant projektus, sukaupta ir susisteminta daug vertingos etnokultūrinės medžiagos apie gyvąsias tradicijas, pateikėjus, senuosius amatus, kaimų istorijas, tradicijas, liaudies menininkus, liaudies mediciną, kulinarinį paveldą, surengtos fotografijos parodos (Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje surengta paroda „Nasrėnų praeitis fotonuotraukose“), surinkta etnografinių eksponatų.

5.4. Ryšiai su žiniasklaida

ŽREKGT inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kabelinės televizijos kanalo licencijos suteikimą Žemaičių kultūros draugijai. Nuo gruodžio 1 d. pradėtas transliuoti kabelinės televizijos kanalas ,,Žemaičių kultūros draugija“. Taryba įsipareigojo koordinuoti etninę kultūrą populiarinantį, žemaičių regiono savitumą ugdantį laidų transliavimą.

6. Žemaitijos tautodailė, mažoji sakralinė architektūra

2006 m. į ŽREKGT veiklos prioritetų sąrašą, siekiant didžiausią dėmesį koncentruoti į pagrindines problemas, nepateko visa eilė svarbių etninės kultūros paveldo sričių. Tarp jų – ir Žemaitijos tautodailė. Tačiau ne tik šią sritį, bet ir mažąją sakralinę architektūrą pakankamai veiksmingai globojo ŽREKGT nariai: Aldona Kuprelytė, Irena Zimblienė, Zita Baniulaitytė, Birutė Kulpinskaitė, specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė ir kt.

Labai nuosekliai savo veikloje senąją tautodailę globoja ir propaguoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Padedant Aldonai Kupelytei, čia buvo suorganizuotas Žemaitijos tautodailininkų Užgavėnių kaukių paroda–konkursas bei moksleivių Užgavėnių kaukių paroda. 2006 m. buvo suorganizuota tautodailininkų Reginos ir Justino Jonušų kūrybos jubiliejinė paroda.

Svarbus įvykis tautodailininkų gyvenime 2006 m. buvo respublikinė konkursinė liaudies meno paroda ,,Aukso vainikas 2006", kurią organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras. Nominacijų įteikimas įvyko gruodžio 16 d. Marijampolėje Aukso vainikas už geriausius vaizduojamojo meno darbus įteiktas tautodailininkui, medžio skulptoriui, žemaičiui Kazimierui Striaupai iš Plungės rajono, Dovainių kaimo. Rengiantis šiai parodai, Žemaitijos regione didelę iniciatyvą parodė ŽREKGT narės Aldona Kuprelytė, Sigita Dacienė, Zita Baniulaitytė. A. Kuprelytė ir S. Dacienė organizavo atrankinį meistrų turą Telšiuose.

Rugsėjo mėn. Regioninės tarybos narė Irena Zimblienė koordinavo Varnių regioninio parko projekto ,,Žemaitijos mažoji sakralinė architektūra Varnių regioniniame parke” įgyvendinimą. Vykdant projektą buvo registruojami visi parke esantys mažosios architektūros objektai, atstatyti du autentiški žemaitiški kryžiai, surengtas seminaras. Surinkta medžiaga apie savamokslius kryždirbius, jų kūrybos sąlygas, metodus, tematiką ir kt. Visi parko teritorijoje esantys sakraliniai kūriniai buvo aprašyti naudojant anketas, apklausti vietiniai žmonės, kurie papasakojo kiekvieno kryžiaus ar koplytėlės istoriją. Viskas buvo užfiksuota, nufotografuota ir susisteminta. Kad visa tai pamatytų ir gyventojai, rugsėjo 28 d. Varnių seniūnijos salėje Varnių regioninio parko direkcija pristatė projektą „Žemaitijos mažoji sakralinė architektūra". Projekto vykdymo metu pavyko rasti 8 meistrus, gyvenančius parko teritorijoje, kurie medį paverčia sakraliniu kūriniu.

Regioninės tarybos narės Birutės Kulpinskaitės iniciatyva Raseiniuose buvo atgaivinta medžio drožėjų vasaros stovykla, kurios metu dešimt tautodailininkų skulptūrų papuošė Jūkainių geomorfologinį draustinį ir rekreacinį pažintinį taką Maironio tėviškėje.

2005–2006 m. buvo įgyvendintas projektas ,,Raseinių krašto Mažoji medinė architektūra, senoji kryždirbystė”, kurio koordinatore buvo taip pat Birutė Kulpinskaitė. Įgyvendinto projekto rezultatai: 1) surinktas senųjų kryždirbystės paminklų registras; 2) parengtas foto medžiagos archyvas ,,XVIII – XX a. pradžios išnykę mediniai kryždirbystės paminklai Raseinių krašte“; 3) paruošta kilnojamoji paroda ,,Raseinių krašto senoji kryždirbystė”, parodą lydi multimedijos pristatymas; 4) surinkta medžiaga pristatyta Lietuvos liaudies kultūros centrui; 5) įrašyta į kompaktinius diskus ir padovanota mokykloms kaip edukacinė mokomoji programa ,,Ženklai ir simboliai liaudies mene”.

2006 m. deramą dėmesį kryždirbystei skyrė Žemaičių dailės muziejus (Plungė). Čia buvo organizuotas konkursas kryždirbystės paveldo saugotojams ir puoselėtojams įvertinti ir pagerbti.

7. Festivaliai

Pažymėtina, kad didieji kompleksiniai festivaliai, kuriuos organizuoja atskiros Žemaitijos regiono savivaldybės, atskiros institucijos, kolektyvai ar pavieniai kultūros darbuotojai, ko gero dar tik laukia gilesnės šios veiklos analizės ir įvertinimo. Kol kas galima jausti labai didelį koncepcinį šių renginių eklektiškumą. Kartais verčia suabejoti ir kai kurios formos, įterpiančios autentiškas tradicijas išlaikiusius elementus į eklektišką, kartais net kiču įvardintiną terpę. Tačiau reikia pažymėti, kad šie renginiai padeda įveikti karts nuo karto pasirodantį autentiškųjų renginių uždarumą. Tad surasti didžiųjų renginių, festivalių vietą etninės kultūros globos kontekste, pakankamai svarbus klausimas, tačiau ŽREKGT giliau dar neaptartas. Todėl Regioninė taryba kol kas tik konstatuoja, kad ataskaitiniu laikotarpiu įvyko visa eilė panašių renginių. Jų galimybes, saugant etninės kultūros paveldą, dar reiktų giliau nagrinėti, o po to, esant būtinybei, formuoti ir konkrečius pasiūlymus bei kelti atitinkamus uždavinius. Žemaitijos regione ataskaitiniu laikotarpiu galima būtų išskirti Mažeikių bei Tauragės savivaldybėse suorganizuotus panašaus pobūdžio renginius.

Kiek aiškesnė tokio tipo yra folklorinių renginių koncepcija. Iš jų čia galima išskirti 2006 m. kovo 24 d. Mažeikiuose įvykusį ŽREKGT narės Jolantos Kaleckienės organizuotą, respublikinį folkloro festivalį ,,Ir parnešė paukščiai ant sparnų pavasarį”. Dalyvavo svečiai iš Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių mokyklų bei vaikų darželių. Festivalio metu buvo demonstruojami įvairūs tradiciniai žemaičių amatai.

Jolanta Kaleckienė koordinavo ir spalio 1 d. Mažeikiuose įvykusį tradicinį renginį – rudens šventę ,,Bobų vasara – 2006”. Pirmą kartą šventės metu vyko Žemaičių regiono folkloro festivalis ,,Rudenį visi į poras”. Festivalyje dalyvavo Telšių, Plungės, Kelmės ir Mažeikių rajonų folkloro kolektyvai.

Tauragėje lapkričio 16–18 d. įvyko Regioninės tarybos narių Petro Jokubausko, Anastazijos Pečkaitienės ir Edmundo Mažrimo koordinuota, Tauragės r. savivaldybės ir Kultūros centro organizuota, Amatų šventė. Tauragės pilyje vyko vyriškų ir moteriškų amatų demonstravimas: kalvystės, medžio apdirbimo, keramikos, audimo, verpimo, margučių marginimo, batų siuvimo, senoji laikrodininkystė ir kt. Dalyvavo septyni amatininkai iš Lenkijos, Ostrudos m. Šventė sulaukė didelio dalyvių bei žiūrovų dėmesio. Paskutinę šventės dieną vyko folkloro ansamblių festivalis ,,Aš atdarysiu dainų skrynelę“. Koncertavo folkloro ansambliai iš Pagėgių savivaldybės, Tauragės, Jurbarko, Telšių, Kelmės rajonų ir svečiai iš Lenkijos.

Bet kuriuo atveju ateityje ŽREKGT turi giliau aptarti čia paminėtų renginių galimybes, puoselėjant etninės kultūros paveldą.

8. Ekspedicijos

2006 m. ŽREKGT narių iniciatyva buvo surengtos 2 ekspedicijos: 1) Kretingos rajone Dalia Činkienė inicijavo mokomąją–praktinę etnografinę ekspediciją (Kartenos ir Žalgirio seniūnijose); 2) Tveruose, vadovaujant Vaciui Vaivadai, liepos 31 – rugpjūčio 5 d. buvo baigiama archyvinė ekspediciją, kurios metu buvo skaitmeninamas ne tik bažnyčios archyvas, bet ir kataloguojamos senosios Tverų kapinaitės, bei renkama sakytinė, pačių tveriškių atmintyje užfiksuota istorija apie pokarį.

9. Konferencijos, paskaitos, konsultacijos

Šioje veiklos kryptyje, kaip sektiną pavyzdį, reikia išskirti palangiškės ŽREKGT narės Zitos Baniulaitytės veiklą. Ji perskaitė visą eilę paskaitų tiek švietimo įstaigose, tiek ir įvairiuose renginiuose. Iš jų čia reikia paminėti paskaitas apie tautinį kostiumą, skaitytas Žemaitijos regiono ikimokyklinių įstaigų darbuotojoms (renginys vyko Kretingos darželyje „Žilvitis”) bei Kretingos rajono kultūros darbuotojoms (renginys vyko Kretingos kultūros rūmuose). Apie žemaičių moterų galvos dangas Z. Baniulaitytė skaitė pranešimą Tarptautiniame folkloro festivalyje “Parbėg laivelis”. Be to, Z. Baniulaitytė konsultavo Sedos, Bikavėnų, Luokės, Girkalių miestelių, Kretingos, Plungės ir Klaipėdos rajonų folkloro ansamblius dėl tautinio kostiumo stilistikos, Palangos, Kretingos, Kelmės rajono audėjas dėl tautinių kostiumo audimo technologijų, koordinavo Palangos mokymo centro tradicinės tekstilės seminarą ,,Vilnų vėlimas, tautinių kostiumų siuvimas, pirštinių mezgimas” bei pirštinių parodą.

Plungėje rugpjūčio 26 – rugsėjo 30 d. suorganizuota eilinė konferencija, skirta krikščioniškosios tradicijos formavimuisi bei raidai: “Krikščioniškosios tradicijos formavimosi Lietuvoje kontekstai: Mykolinės Žemaitijos rudens kalendoriuje“. Konferencijos pagrindiniai organizatoriai buvo Žemaičių Dailės muziejus ir ŽREKGT narys Vacys Vaivada.

Regioninės tarybos iniciatyva gruodžio 15 d. įvyko konferencija ,,Etninės kultūros vertybių plėtra, aktualijos ir problemos“ Žemaitijos regiono etninės kultūros centrų darbuotojams, regioninių parkų etnografams (kultūrologams), švietimo sistemos istorijos mokytojams, etninės kultūros specialistams. Buvo išklausyti Regioninės tarybos narių pranešimai:

v Vacys Vaivada: ,,Žemaitijos žemėlapio pristatymas“ .

v Stasys Kasparavičius: ,,Piliakalnių gynybinė sistema apie Biržulio – Lūksto duburį“ .

v Aldona Kuprelytė: ,,Etninės kultūros raiška Žemaitijos nacionaliniame parke“ .

v Andrius Dacius: ,,Žemaičių kultūros draugijos veikla, uždaviniai ir problemos“

v Povilas Šverebas, Vilniaus dailės akademijos leidyklos redaktorius: ,,Konstantinas Bružas - žymus žemaičių krašto tyrinėtojas ir puoselėtojas“.

v Jurgis Bomblauskas, architektas: ,,Etnoarchitektūros problemos Žemaitijoje“.

Apibendrinant ŽREKGT veiklą 2006 m. galima pasakyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu pavyko išskirti esmines Regioninės tarybos narių veiklos kryptis, tačiau toliau išlieka šių krypčių konceptualiųjų jungčių trūkumo problema, reikalingas gilesnis jų turinio apmąstymas. Akivaizdu, kad siekiant optimaliau išnaudoti Regioninės tarybos narių veiklos galimybes, ateityje reikės derinti betarpiškai etninės kultūros globai skirtose struktūrose ar pareigose (valstybiniai parkai, etninės kultūros specialistai ir t.t.) dirbančiųjų darbą su tais, kuriems toks darbas įsikomponuoja į platesnės veiklos spektrą. Sėkmingas veiklos organizavimas ir koordinavimas su pastaraisiais Regioninės tarybos nariais gali padėti veiksmingai įkomponuoti etninės kultūros paveldo saugojimo uždavinius į aktyvesnę visuomenės veiklą. Siekiant šio tikslo ŽREKGT, atsižvelgdama tiek į EKGT iškeltus, tiek į Regioninės tarybos posėdžių metu nustatytus prioritetus, ir toliau turės siekti išskirti esmines galimas etninės kultūros puoselėjimo kryptis, rengdama tam būtinas platesnes programas ar plėsdama jau esančių turinį.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros

globos tarybos pirmininkas Stasys Kasparavičius

Etninės kultūros globos tarybos

sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė

VI. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI

Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami, vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“. Šiai programai vykdyti 2006 metų pradžiai Tarybos išlaidų sąmatoje patvirtinta 493,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui – 240,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms – 74,4 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 178,6 tūkst. Lt. Nepaprastosioms išlaidoms lėšų neskirta.

2006 metų eigoje paprastųjų išlaidų ekonomija 4,8 tūkst. Lt perkelta į nepaprastąsias išlaidas ilgalaikiam turtui įsigyti.

2006 metais baigėsi visų penkių regioninių Etninės kultūros globos tarybų kadencijos. Buvo formuojama nauja jų sudėtis, renkama nauja vadovybė. Organizaciniai darbai užtruko, tad ekspertizių ir su jomis susijusių komandiruočių buvo mažiau, nei planuota. Pagrindinai vyko koordinaciniai darbai, kurie išaugs į konkrečius projektus. Susitaupė darbo užmokesčio fondas, nes keitėsi darbuotojai.

2006 m. institucijos poreikiams išleista 394,7 tūkst. Lt (80 % gautų asignavimų). Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 221,1 tūkst. Lt, socialinio draudimo išlaidoms – 68,1 tūkst. Lt. Darbdavių socialinė parama pinigais buvo skirta Tarybos darbuotojams mirus šeimos nariui – 5,5 tūkst. Lt. Kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms sudarė 95,2 tūkst. Lt (tai yra 56,6% gautų šioms išlaidoms asignavimų). Iš jų Tarybos narių ir ekspertų veiklai apmokėti išleista 11,4 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms– 4,6 tūkst. Lt, komunalinėms paslaugoms ir patalpų nuomai– 54,1 tūkst. Lt, išlaidos komandiruočių (transporto, apgyvendininmo ir kitos komandiruotės išlaidos) paslaugoms – 5,4 tūkst. Lt, raštinės prekėms, inventoriui ir kt. prekėms įsigyti – 14,9 tūkst. Lt, spaudiniams – 2,1 tūkst. Lt, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui – 0,3 tūkst. Lt, autorinėms sutartims – 1,2 tūkst. Lt, kitos paslaugos, kuriomis buvo naudotasi, užtikrinant įstaigos veiklą – 1,2 tūkst. Lt.

2006 m. pabaigoje biudžeto lėšų likutis Tarybos atsiskaitomoje sąskaitoje sudarė 2,0 tūkst. Lt . Lėšos pervestos į valstybės biudžetą 2006 m. gruodžio 29 d.

2006 m. vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tarybos 2006 m. finansinė ataskaita bei programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų vykdymo ataskaita pateikta LR Finansų ministerijai ir LR Valstybės kontrolei.

LR Finansų ministerijai leidus, dalis lėšų panaudota pakeisti pasenusiai kompiuterinei įrangai, įsigyti ergonomiškos leidybai ir internetinei svetainei formuoti reikalingos aparatūros. Tai pagerino regioninių tarybų specialistų darbo sąlygas.

VII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Etninės kultūros globos taryba koordinuoja daugelio valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, veiksmus. Įstatyminės bazės atsiradimas, valstybinių etninės kultūros programų patvirtinimas sudaro galimybę planuoti etninės kultūros išsaugojimo ir sklaidos priemones bei numatyti reikalingas lėšas valstybės ir savivaldybių biudžetuose. Sėkmingai buvo bendradarbiaujama su Kultūros ministerija, koordinuojant Etninės kultūros plėtros programą, skleidžiasi galimybės daug darbų nuveikti taip pat su Švietimo ir mokslo ministerija.

Rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad įvyko nemažai teigiamų poslinkių išsaugant ir naudojant, pristatant visuomenei etninės kultūros paveldą, didžiulį nacionalinį turtą, sukauptą archyvuose, muziejų fonduose. Regime gražią mūsų etninės kultūros reprezentaciją tarptautiniuose festivaliuose, šalyje rengiamose kalendorinėse šventėse, tautodailės parodose ir kituose renginiuose. Tai labai prisideda ugdant jaunimo tautinę tapatybę ir pilietiškumą. EKG tarybos pastangos artimiausiu metu iš esmės turėtų būti nukreiptos į etninės kultūros plėtrą švietimo sistemoje. Pajudėjo ir bendri su Žemės ūkio ministerija koordinuojami darbai vykdant Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą. Įgyvendinant juos buvo atsiliekama dėl objektyvių priežasčių. Prieita prie nuomonės, kad šios programos arba jos atskirų priemonių vykdymo terminus tikslinga pratęsti, įvertinus kaimo kultūros paveldo svarbą bendrame Lietuvos įvaizdžio kontekste.

Didžiausias uždavinys yra išsaugoti gyvąją etnokultūros tradiciją, neleisti, kad autentiški reiškiniai būtų užgožiami masinės kultūros. Daugiausia šioje srityje turėtų būti dirbama regionuose, tačiau ten ir problemų ratas platesnis. Trūksta kvalifikuotų specialistų, sunkiau koordinuoti visų suinteresuotų institucijų veiksmus, o ir regioninės etninės kultūros tarybos ne visada dirbo produktyviai. Regioninių tarybų ataskaitose nesunku pastebėti kolektyvinių pastangų trūkumą, taigi šios tarybos nėra visiškai įsisąmoninusios savo kaip koordinuojančių veiklą institucijų paskirtį. Į tai bus ypatingai kreipiamas naujos sudėties tarybų dėmesys. Ir žinoma, aktyvintini ryšiai su savivaldybių administracija – planuojama dažniau susitikti su merais, savivaldybių tarybomis, dažniau aptarinėti regionuose egzistuojančias problemas.

Ateinantys metai EKG tarybai apskritai turėtų būti glaudesnio susitelkimo ir dar aktyvesnės veiklos, kad pilietiškumo ir tautiškumo lozungai taptų realybe.

PRIEDAI

Etninės kultūros globos tarybos

2006 m. veiklos ataskaitos

2 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NARIAI

(patvirtinti LR Seimo 2005 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. X-162 (Žin., 2005, Nr. 52-1738); pakeista LR Seimo 2006 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. X-485 (Žin., 2006, Nr. 5-139).

1) Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu:

Irena Regina MERKIENĖ - Profesorė, habilituota daktarė; Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja;

2) Ministro Pirmininko teikimu:

Irena SELIUKAITĖ - Kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyriausioji specialistė;

Rasa VASILIAUSKIENĖ - Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė;

Rolandas ZUOZA - Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento direktorius;

3) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu:

Marcelijus MARTINAITIS - rašytojas;

Jonas RUDZINSKAS - Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas;

4) Lietuvos liaudies kultūros centro teikimu:

Vida ŠATKAUSKIENĖ - Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, Etninės kultūros skyriaus vedėja;

5) Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu:

Bronė STUNDŽIENĖ - daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja;

6) Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu:

Alfonsas MOTUZAS - profesorius, habilituotas daktaras, Šv. Antano religijos studijų instituto prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto direktoriaus pavaduotojas;

7) Lietuvos istorijos instituto teikimu:

Petras KALNIUS - daktaras, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas;

8) Lietuvos muziejų asociacijos teikimu:

Birutė KULNYTĖ - Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė;

9) Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu:

Dalia URBANAVIČIENĖ - daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus vedėja;

10) Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu:

Libertas KLIMKA - profesorius, daktaras, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas;

11) Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu:

Inija TRINKŪNIENĖ - Socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotoja;

12) Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu:

Liudvika TRASYKYTĖ - Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja;

13) Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu:

Vygandas ČAPLIKAS - daktaras, docentas, nepriklausomas ekspertas;

14) Suvalkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu:

Danguolė MICUTIENĖ - Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė;

15) Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu:

Nijolė SLIUŽINSKIENĖ - daktarė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė.

Etninės kultūros globos tarybos

2006 m. veiklos ataskaitos

3 priedas

REGIONINIŲ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBŲ PERSONALINĖS SUDĖTYS

AUKŠTAITIJOS REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė	Pareigos	Deleguojanti institucija
1.	Violeta Aleknienė	Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė	Kupiškio rajono savivaldybė
2.	Jolanta Balnytė	Kauno rajono Neveronių kultūros centro folkloro ansamblio „Viešia“ meno vadovė	Kauno rajono savivaldybė
3.	Liucija Bertulienė	Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė	Joniškio rajono savivaldybė
4.	Laima Bikulčienė	Širvintų kultūros centro etninė kultūros specialistė	Širvintų rajono savivaldybė
5.	Petras Blaževičius	Panevėžio apskrities Kultūros ir meno tarybos pirmininkas, Aukštaičių akademijos rektorius	Panevėžio apskrities viršininko administracija
6.	Raimondas Garsonas	Utenos kraštotyros muziejaus etninės veiklos specialistas	Utenos rajono savivaldybė
7.	Ona Gruodienė	Ignalinos rajono kultūros centro direktorė	Ignalinos rajono savivaldybė
8.	Rita Janušaitytė	Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Švietimo ir kultūros skyriaus vyresnioji specialistė	Kaišiadorių rajono savivaldybė
9.	Zita Kapučinskienė	Pamūšio kultūros namų specialistė	Pakruojo rajono savivaldybė
10.	Vyda Krasauskienė	Utenos apskrities viršininko administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja	Utenos apskrities viršininko administracija
11.	Regina Lukminienė	Kėdainių krašto muziejaus vyr. muziejininkė ir etnografė	Kėdainių rajono savivaldybė
12.	Nida Lungienė	Rokiškio kultūros rūmų direktorė, folklorinio ansamblio „Gastauta“ vadovė	Rokiškio rajono savivaldybė
13.	Vidas Mažukna	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija
14.	Vilma Merkytė	Radviliškio rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė etnokultūrai	Radviliškio rajono savivaldybė
15.	Vilma Mulevičiūtė	Ukmergės kultūros centro etninės kultūros specialistė	Ukmergės rajono savivaldybė
16.	Vitutė Povilionienė	Pasvalio krašto muziejaus direktorė	Pasvalio rajono savivaldybė
17.	Dalia Savickaitė	Aukštaitijos nacionalinio parko vyresnioji specialistė kultūrologė	Aukštaitijos nacionalinis parkas
18.	Asta Sieliūnienė	Visagino savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja	Visagino savivaldybė
19.	Regina Stumbrienė	Anykščių kultūros centro etnografė	Anykščių rajono savivaldybė
20.	Algirdas Svidinskas	Lietuvių etninės kultūros draugijos narys	Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys
21.	Alytė Šiekštelienė	Nalšios muziejaus direktorė	Švenčionių rajono savivaldybė
22.	Aurimas Škutas	Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistas	Panevėžio apskrities viršininko administracija
23.	Liudvika Trasykytė		Panevėžio miesto savivaldybė
24.	Jonas Vaiškūnas	Molėtų krašto muziejaus etnografas	Molėtų rajono savivaldybė
25.	Remigijus Vilys	Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas	Panevėžio rajono savivaldybė
26.	Lina Vireliūnienė	Biržų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja	Biržų rajono savivaldybė
27.	Rima Vitaitė	Zarasų kultūros rūmų vyr. etnografė	Zarasų rajono savivaldybė
28.	Jonas Vitkūnas	Kernavės kultūrinio rezervato Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas	Širvintų rajono savivaldybė
29.	Elena Živaitienė	Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro vyr. meno vadovė	Jonavos rajono savivaldybė

DZŪKIJOS REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė	Pareigos	Deleguojanti institucija
1.	Juozas Aleksandravičius	Birštono savivaldybės mero pavaduotojas	Birštono savivaldybė
2.	Romas Balčius	Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas	Alytaus apskrities viršininko administracija
3.	Lina Būdienė	Varėnos kultūros centro vyriausioji specialistė etnografė	Varėnos rajono savivaldybė
4.	Vygandas Čaplikas	Dzūkų kultūros draugijos narys, ekspertas	Dzūkų kultūros draugija
5.	Algimantas Černiauskas	Dzūkijos nacionalinis parkas, Merkinės informacijos centro vedėjas	Lietuvos fotomenininkų sąjunga
6.	Ona Drobelienė	„Dzūkų kultūros draugė“ narė	„Dzūkų kultūros draugė“
7.	Vaida Džervienė	Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus miesto ir rajono skyriaus pirmininkė	Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus miesto ir rajono skyrius
8.	Irutė Eidukienė	Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji kultūrologė	Dieveniškių istorinis regioninis parkas
9.	Jūratė Federavičienė	Alytaus kolegijos dėstytoja	Romuvų sąjungos Alytaus skyrius
10.	Audronė Genzur	Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė	Trakų rajono savivaldybė
11.	Ingrida Gudonienė	Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė turizmui ir kultūrai	Druskininkų savivaldybė
12.	Audronė Jakunskienė	Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė	Lietuvos kraštotyros draugija
13.	Aldona Jeleniauskienė	Vilniaus apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė	Vilniaus apskrities viršininko administracija
14.	Audronė Lampickienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius
15.	Alina Listopadskienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius
16.	Algis Marcinkevičius	Prienų krašto muziejaus direktorius	Prienų rajono savivaldybė
17.	Rasutė Marcinkevičienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius
18.	Gintarė Markevičienė	Lietuvos soroptimisčių sąjungos Alytaus skyriaus narė	Lietuvos soroptimisčių sąjungos Alytaus skyrius
19.	Daina Pledienė	Lazdijų krašto muziejaus direktorė	Lazdijų rajono savivaldybė
20.	Laima Saviščevienė	Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė	Lietuvos ūkininkių draugijos Merkinės skyrius
21.	Onutė Šakienė	Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus muziejininkė–etnologė	Elektrėnų savivaldybė
22.	Robertas Šarknickas	Alytaus rajono kultūros centro vyr. etnografas	Alytaus rajono savivaldybė
23.	Laimutė Šiušienė	Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktorė	Draugija „Zonta“
24.	Vytuolis Valūnas	Alytaus miesto administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo skyriaus vedėjas	Alytaus miesto savivaldybė
25.	Valdemaras Višnevskis	Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyriausiasis specialistas	Vilniaus rajono savivaldybė

MAŽOSIOS LIETUVOS REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė	Pareigos	Deleguojanti institucija
1.	Aina Agapova	Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vyriausioji specialistė	Klaipėdos apskrities viršininko administracija
2.	Rimantas Balsys	Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas	Klaipėdos universitetas
3.	Ieva Biržienė	Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio narė	Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“
4.	Liudmila Burzdžiuvienė	Martyno Jankaus muziejaus direktorė	Pagėgių savivaldybė
5.	Jūratė Pancerova	Šilutės kraštotyros muziejaus darbuotoja	Šilutės kraštotyros muziejus
6.	Rasa Daugėlienė	Tauragės apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Kultūros, sporto ir turizmo vyriausioji specialistė	Tauragės apskrities viršininko administracija
7.	Alvydas Petras Dumbliauskas	Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas	Pagėgių savivaldybė
8.	Liucija Gineikienė	Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja	Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
9.	Valerija Jankūnaitė	Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vyriausioji specialistė – koordinatorė	Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras
10.	Regina Jasudienė	Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė	Šilutės kraštotyros draugija
11.	Eleonora Regina Jonušienė	Neringos istorijos muziejaus direktorė	Neringos savivaldybė
12.	Dalia Šulcienė	Šilutės H. Zudermano klubo narė	Šilutės Hermano Zudermano klubas
13.	Lilija Kerpienė	Dovilų etninės kultūros centro direktorė	Klaipėdos rajono savivaldybė
14.	Genovaitė Kimbrienė	Lietuvos ūkininkių draugijos ir Šilutės rajono ūkininkių draugijos tarybos narė	Šilutės rajono ūkininkių draugija
15.	Regina Kliukienė	Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė (etninei kultūrai ir kraštotyrai)	Jurbarko rajono savivaldybė
16.	Jolita Latakienė	Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė	Klaipėdos rajono savivaldybė
17.	Narūnas Lendraitis	Neringos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas	Neringos savivaldybė
18.	Elena Matulionienė	Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros lektorė	Klaipėdos universitetas
19.	Birutė Servienė	Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė	Šilutės rajono savivaldybė
20.	Nijolė Sliužinskienė	Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė	Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras
21.	Rimantas Sliužinskas	Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius	Klaipėdos universitetas
22.	Elena Stankevičienė	Pagėgių savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė	Pagėgių savivaldybė
23.	Roza Šikšnienė	Šilutės muziejaus direktorė	Šilutės rajono savivaldybė
24.	Reda Švelniūtė	Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė	Šilutės rajono savivaldybė

SUVALKIJOS (SŪDUVOS) REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė		Pareigos		Deleguojanti institucija
1.	Vidas Cikana		Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas		Šakių rajono visuomeninės organizacijos
2.	Vitas Daniliauskas		Lietuvai pagražinti draugijos Šakių skyriaus pirmininkas		Šakių rajono visuomeninės organizacijos
3.	Vitalija Filipova		Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro etninės kultūros specialistė		Kazlų Rūdos savivaldybė
4.	Rima Gagienė		Vilkaviškio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė		Vilkaviškio rajono visuomeninės organizacijos
5.	Asta Gudeliavičienė		Marijampolės kolegijos Verslo technologijos fakulteto dėstytoja		Marijampolės visuomeninės organizacijos
6.	Asta Jankeliūnienė		Kalvarijos literatų klubo „Rasa“ vadovė		Kalvarijos visuomeninės organizacijos
7.	Rasa Januškienė		Kalvarijos savivaldybės Kultūros centro etninės kultūros specialistė		Kalvarijos savivaldybė
8.	Zigmas Kalesinskas		D. ir Z. Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos direktorius		Kauno apskrities viršininko administracija
9.	Aušra Mickevičienė		Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė		Vilkaviškio rajono savivaldybė
10.	Danguolė Micutienė		Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė		Marijampolės apskrities viršininko administracija
11.	Aurelija Papievienė		Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė		Šakių rajono savivaldybė
12.	Giedrė Ramunė Pečiulienė		Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos narė		Kauno miesto visuomeninės organizacijos
13.	Sigitas Plečkaitis		J. Basanavičiaus sodybos muziejaus vyr. fondų saugotojas		Vilkaviškio rajono visuomeninės organizacijos
14.	Romualdas Povilaitis		Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinio padalinio pirmininkas		Kauno rajono visuomeninės organizacijos
15.	Anelė Razmislavičienė		Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė		Prienų rajono visuomeninės organizacijos
16.	Žydrūnas Rutkauskas		Marijampolės VšĮ Laisvalaikio ir užimtumo centro etnokultūrinio darbo specialistas		Marijampolės savivaldybė
17.	Nijolė Skinkienė		Vilkaviškio kultūros centro etnografė		Vilkaviškio rajono savivaldybė
18.	Onutė Birutė Surdokienė		Marijampolės kultūros centro etninės kultūros specialistė		Marijampolės savivaldybė
19.	Laima Tumynienė		Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus narė		Kazlų Rūdos visuomeninės organizacijos
20.	Stasys Ugenskas		Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos istorijos mokytojas		Kauno rajono savivaldybė
21.	Asta Vandytė		Vilkijos D. ir Z. Kalesinskų amatų mokyklos dėstytoja		Kauno miesto savivaldybė
22.	Rima Vasaitienė		Zanavykų krašto muziejaus specialistė etnografijai		Šakių rajono visuomeninės organizacijos
23.		Nijolė Teresė Vasylienė		Marijampolės kolegijos Meninio ugdymo katedros vedėja	Marijampoliečių bendrija
24.		Dalė Zagurskienė		Prienų kultūros centro etnografė	Prienų rajono savivaldybė

ŽEMAITIJOS REGIONINĖ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Nr.	Vardas, Pavardė	Pareigos	Deleguojanti institucija
1.	Arnas Arlauskas	Kelmės rajono savivaldybės Kultūros centro direktorius	Kelmės rajono savivaldybė
2.	Zita Baniulaitytė	Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausioji etnografė	Palangos miesto savivaldybė
3.	Alfredas Brauklys	Raseinių rajono kultūros centro direktorius	Raseinių rajono savivaldybė
4.	Sigita Burgienė	N. Akmenės kultūros centro etnokultūros specialistė	Akmenės rajono savivaldybė
5.	Dalia Činkienė	Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyresnioji specialistė, Kretingos rajono etninės kultūros plėtros tarybos pirmininkė	Kretingos rajono savivaldybė
6.	Aldona Gedvilienė	Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro organizatorė etninei kultūrai	Šilalės rajono savivaldybė
7.	Lilija Jakelaitienė	Jurbarko krašto muziejaus direktorė	Jurbarko rajono savivaldybė
8.	Birutė Jarošienė	Šiaulių rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyriausioji specialistė–metodininkė etnokultūrai	Šiaulių rajono savivaldybė
9.	Petras Jokubauskas	Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Kultūros centro vedėjas	Tauragės rajono savivaldybė
10.	Jolanta Kaleckienė	Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro etnografė	Mažeikių rajono savivaldybė
11.	Stasys Kasparavičius	Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius	Žemaičių muziejus „Alka“
12.	Jonas Kavaliauskas	Rietavo savivaldybės Kultūros centro meno vadovas	Rietavo savivaldybė
13.	Aldona Kuprelytė	Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistė etninei kultūrai	Plungės rajono savivaldybė
14.	Danutė Mikienė	Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja	Telšių rajono savivaldybė
15.	Juozas Pabrėža	Šiaulių universiteto docentas	Žemaitijos nacionalinis parkas
16.	Lidija Joana Pranienė	Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė	Šiaulių miesto savivaldybė
17.	Darius Ramančionis	Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus pavaduotojas	Kurtuvėnų regioninis parkas
18.	Evaldas Razgus	Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas	Skuodo rajono savivaldybė
19.	Virginija Rudavičienė	Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui	Žemaičių kultūros draugija
20.	Marijona Striaukienė	Lietuvos ūkininkių draugijos tarybos narė	Lietuvos ūkininkių draugija
21.	Linas Šedvilas	Varnių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas (kultūrologas)	Varnių regioninis parkas
22.	Povilas Šverebas	Žemaičių akademijos atsakingasis direktorius	Žemaičių akademija
23.	Vaclovas Vaičekauskas	Telšių apskrities viršininko administracijos sekretorius	Telšių apskrities viršininko administracija
24.	Vacys Vaivada	Klaipėdos universiteto dėstytojas	Žemaičių kultūros draugija

Etninės kultūros globos tarybos

2006 m. veiklos ataskaitos

4 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATAS

Klimka Libertas	Pirmininkas
Bulotienė Jolanta	Vyriausioji specialistė (vyriausioji buhalterė)
Baravykaitė Alina Mickevičienė Ingrida	Vyresnioji specialistė
Eidikonienė Jolita	Vyresnioji specialistė
Kuras Algimantas	Specialistas
Dacienė Sigita	Specialistė Žemaitijos regionui
Jazerskas Valentinas	Specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui
Jokubaitytė Regina	Specialistė Mažosios Lietuvos regionui
Švirmickas Arvydas	Specialistas Dzūkijos regionui
Vasiliauskaitė Vitalija	Specialistė Aukštaitijos regionui

Etninės kultūros globos tarybos

2006 m. veiklos ataskaitos

5 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS 2006 M. POSĖDŽIŲ DARBOTVARKĖS IR PRIIMTI NUTARIMAI

1. POSĖDŽIO DATA: 2006 m. sausio 25 d.

Dalyvauja: 18 Tarybos narių.

Darbotvarkė:

1. Dėl Tarybos 2006 m. darbo plano.

2. Dėl Regioninių tarybų 2005 m. veiklos ataskaitų svarstymo.

3. Kiti klausimai.

Nutarimai:

1. Nutarta iki 2006 m. sausio 10 d. parengti ir pateikti pastabas Tarybos 2006 m. veiklos planui.

2. Pritarta Regioninių etninės kultūros globos tarybų 2005 m. veiklos ataskaitoms.

3. Nutarta eilinius Tarybos posėdžius numatyta rengti trečiadieniais penkioliktą valandą.

2. POSĖDŽIO DATA: 2006 m. vasario 22 d.

Dalyvauja: 13 Tarybos narių. Emilija Bugailiškienė (Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento Socialinių problemų sektoriaus vyr. specialistė) atstovauja Rolandą Zuozą (be Tarybos nario teisių). Taip pat dalyvauja svečiai: Aušra Kiškūnienė (Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyrius) bei Milda Ričkutė (Vilniaus etninės veiklos centro vedėja).

Darbotvarkė:

1. Dėl Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo rekomendacijų.

2. Dėl siūlymų Tarybos informaciniam leidiniui “Etninė kultūra 2005”.

3. Kiti klausimai.

Nutarimai:

1. Patvirtinta Tradicinių mugių išsaugojimo laikinoji ekspertų grupė. Į jos sudėtį įtraukti: L. Klimka, V. Kondratienė, I. R. Merkienė, A. Motuzas, V. Šatkauskienė, L. Trasykytė, D. Urbanavičienė. Šiai darbo grupei pavesta parengti rekomendacijas dėl tradicinių mugių savitumo išsaugojimo, bei pateikti jas Vilniaus miesto savivaldybei.

2. Nutarta rengti ir teikti straipsnius aktualia etnokultūros tematika Tarybos informaciniam leidiniui “Etninė kultūra 2005”.

3. Nutarta patvirtinti LRT folkloro įrašų ir etnokultūros sklaidos laikinąją ekspertų grupę, į kurios sudėtį įeina M. Martinaitis, V. Kondratienė, I. Trinkūnienė, D. Urbanavičienė.

3. POSĖDŽIO DATA: 2006 m. kovo 22 d.

Darbotvarkė:

1. Dėl Nematerialaus kultūros paveldo registro formavimo principų.

2. Dėl Karių patriotinio auklėjimo programos.

3. Dėl padėties Kauno tautinės kultūros centre.

4. Informacija apie pasitarimą su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto nariais.

5. Kiti klausimai.

Nutarimai:

1. Bendru sutarimu patvirtinta Tarybos laikinoji Nacionalinio tradicinės kultūros vertybių sąvado ekspertų grupė. Į jos sudėtį įeina: P. Kalnius, B. Kulnytė, A. Motuzas, D. Urbanavičienė.

2.2 Bendru sutarimu pritarta siūlymui kreiptis į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą su prašymu informuoti apie indėlį į karių patriotinio auklėjimo sritį.

2.3. Nutarta pakviesti į Tarybos posėdį Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros vedėją R. Kazlauskaitę-Markelienę, kuri pateiktų informaciją apie kariūnų nuostatas pilietiškumo ir tautiškumo atžvilgiu.

3. Bendru sutarimu pritarta siūlymui kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento Švietimo ir ugdymo skyrių su prašymu pareikšti nuomonę apie padėtį Kauno tautinės kultūros centre.

4. Pritarta Tarybos laikinosios tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ekspertų grupės rekomendacijoms dėl šv. Kazimiero mugės organizacinio komiteto (tarybos) funkcijų ir užduočių.

5.1. Sutartinai pritarta I. R. Merkienės Mokslo ir studijų institucijų mokslinės produkcijos formaliojo vertinimo metodikos projekto įvertinimui ir įgaliota pareikšti jį kaip Tarybos nuomonę.

5.2. Pritarta Tarybos laikinosios švietimo ir mokslo ekspertų grupės narių pastaboms bei siūlymams dėl Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos projekto. Nutarta Tarybos vardu teikti juos Lietuvos Respublikos seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

4. POSĖDŽIO DATA: 2006 m. gegužės 29 d.

Dalyvauja: 13 Tarybos narių. Valentinas Jazerskas dalyvauja vietoj Danguolės Micutienės (su jos įgaliojimu).

Darbotvarkė:

1. Dėl konferencijos “Lietuvos medinis paveldas” rezoliucijos.

2. Dėl Rasos šventės Kernavėje.

3. Dėl etnokultūros laidų Lietuvos nacionalinėje televizijoje.

4. Informacija apie Tarybos audito rezultatus.

5. Kiti klausimai.

Nutarimai:

1.1. Nutarta pastabas ir siūlymus dėl konferencijos “Lietuvos medinis paveldas” rezoliucijos ir jos adresatų Tarybai pateikti raštu.

1.2. Į etnografinių kaimų, įtrauktų į kultūros vertybių registrą, būklės įvertinimo ir dokumento apie jų padėtį parengimo parengiamosios darbo grupės sudėtį nutarta įtraukti I. R. Merkienę, R. Vasiliauskienę, V. Čapliką, D. Urbanavičienę, A. Arlauską.

Nutarta Rasos šventės organizatoriams Tarybos vardu pateikti rekomendacijas apriboti prekybą alkoholiu renginio metu.
Nutarta iki 2006 m. birželio 10 d. raštu pateikti Tarybai siūlymus ir pastabas dėl etnokultūros laidų Lietuvos nacionalinėje televizijoje. Taryba, savo ruožtu, šiuos siūlymus teiks Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai.
Pritarta Valstybės kontrolės atlikto audito išvadoms.
Nutarta sekti informaciją apie Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto darbą, susijusį su Seimo nutarimo “Dėl Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos patvirtinimo” projektu.

5. POSĖDŽIO DATA: 2006 birželio 22 d.

Dalyvauja: 13 Tarybos narių, Rimgaudas Geleževičius (Lietuvos radijo direktorius), Šarūnas Kalinauskas (Lietuvos televizijos direktorius), Kęstutis Petrauskis (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius) ir 4 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai: Edmundas Ganusauskas, Gytis Lukšas, Marcelijus Martinaitis, Romas Pakalnis (pirmininkas).

Darbotvarkė:

1. Dėl etnokultūros laidų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.

Nutarimai:

1. Nutarta parengti bendrą Tarybos bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos dokumentą dėl etnokultūros laidų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.

6. POSĖDŽIO DATA: 2006 m. birželio 28 d.

Dalyvauja: 9 Tarybos nariai. Valentinas Jazerskas (Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas Suvalkijos regionui) atstovauja Danguolei Micutienei. Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai: Gražina Drėmaitė, Jonas Glemža, Eugenijus Jovaiša, Kazys Napoleonas Kitkauskas, Mykolas Michelbertas, Algimantas Miškinis, Romas Pakalnis, Algirdas Pilipavičius. Vidmantas Bezaras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas.

Darbotvarkė:

1. Dėl Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo bei kultūros paveldo vietovių – kaimų – išsaugojimo.

2. Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimo projekto “Dėl Lietuvos medinio kultūros paveldo išsaugojimo” priėmimas.

Nutarimai:

1. Nutarta pavesti Tarybos ir Komisijos nutarimo “Dėl etnografinių kaimų išsaugojimo” projektą patobulinti darbo grupei, į kurios sudėtį įeina Jonas Glemža, Gražina Drėmaitė, Jonas Paklanis, Algirdas Pilipavičius, Libertas Klimka, Liudvika Trasykytė ir Rasa Vasiliauskienė.

3. Bendru sutarimu pritarti Tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos nutarimo “Dėl etnografinių kaimų išsaugojimo” projektui su pastabomis.

7. POSĖDŽIO DATA: 2006 m. rugsėjo 27 d.

Dalyvauja: 14 Tarybos narių ir 5 Tarybos sekretoriato darbuotojai. Kviestinis svečias – Rūta Stankuvienė (Šiaulių universitetas, Humanitarinis fakultetas, Literatūros istorijos ir teorijos katedra; Kultūrinės antropologijos centras).

Darbotvarkė:

1. Dėl etninės kultūros specialistų rengimo.

2. Informacija apie Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą; tolimesnių darbų aptarimas.

3. Dėl regioninių etninės kultūros globos tarybų formavimo.

4. Etninės kultūros globos tarybos informacinio leidinio “Etninė kultūra 2005” pristatymas.

5. Kiti klausimai.

Nutarimai:

1. Nutarta kreiptis į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją ir Lietuvos mokslo tarybą, prašant sustiprinti etninės kultūros dalykus universitetuose, kartu pateikti pažymą apie dabartinę etnokultūros dėstymo ir specialistų rengimo situaciją universitetuose.

2. Nutarta dėti pastangas papildomų biudžetinių lėšų gavimui, kad būtų galima surengti ekspedicijas ir apmokėti specialistų architektų darbą.

3. Nutarta, formuojant naujos kadencijos regionines tarybas, į jų sudėtį įtraukti kuo daugiau jaunų aktyvių etninės kultūros specialistų.

4. Nutarta gerinti ir tobulinti Tarybos informacinį leidinį, išplečiant kai kuriuos leidinio skyrius.

8. POSĖDŽIO DATA: 2006 m. spalio 31 d..

Dalyvauja: 15 Tarybos narių.

Darbotvarkė:

1. Dėl tradicinių amatų plėtotės etnografiniuose regionuose perspektyvų.

2. Dėl etnokultūros dėstymo ir specialistų rengimo aukštosiose mokyklose situacijos.

3. Dėl naujos kadencijos regioninių tarybų tvirtinimo.

4. Kiti klausimai.

Nutarimai:

1. Nutarta per regionines tarybas surinkti informaciją apie potencialias galimybes steigti tradicinių amatų centrus. Tokią informaciją teikti Žemės ūkio ministerijai, koordinuojančiai ES paramą kaimo plėtrai.

2. Taryba Rektorių konferencijai teiks siūlymą dėl etnokultūros dėstymo sustiprinimo bei specialistų rengimo pagerinimo; siūlymą pagrįs I. R. Merkienės parengtais etnokultūros dėstymo ir specialistų rengimo aukštosiose mokyklose situacijos analizės rezultatais. Taryba ateityje teiks patarimus mokslo ir studijų fondui, kokios studijų kryptys galėtų būti palaikomos.

3. Pritarta nepilnam regioninių tarybų sąrašui, pasiliekant galimybę vėliau jį pakoreguoti.

4.1. Išvažiuojamąjį Tarybos susitikimą su Aukštaitijos regionine etninės kultūros globos taryba surengs gruodžio mėnesį, derinant su kitais regione organizuojamais renginiais.

4.2 Nutarta 2007 metais skirti vieną posėdį Lietuvos etninių regionų ribų patikslinimui.

9. POSĖDŽIO DATA: 2006 m. gruodžio 4 d.

Dalyvauja: 12 Tarybos narių ir 23 Aukštaitijos regioninės tarybos narių.

Darbotvarkė:

1. Dėl Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos 2006 m. veiklos ataskaitos.

2. Dėl Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos reformos galimybių.

3. Dėl naujos sudėties Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko rinkimų.

4. Dėl naujos sudėties Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojo rinkimų.

Nutarimai:

1. Nutarta galutinę Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos 2006 metų ataskaitą papildyti pagal regioninės tarybos veiklos prioritetines kryptis ir ją pateikti Etninės kultūros globos Tarybai 2007 metų pradžioje.

2. Nutarta dar sykį apsvarstyti siūlomą Aukštaitijos regiono skirstymą į subregionus.

3. Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke dviejų metų kadencijai išrinkta Liudvika Trasykytė.

4. Nutarta naujos sudėties Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojų rinkimus atidėti kitam posėdžiui.

10. POSĖDŽIO DATA: 2006 gruodžio 27 d.

Dalyvauja: 15 Tarybos narių.

Darbotvarkė:

1. Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2007 – ųjų metų veiklos plano.

2. Dėl etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepcijos.

Nutarta:

Į Tarybos 2007-ųjų metų planus įtraukti:

1.1. etninės kultūros mokomosios programos, skirtos karių patriotiniam auklėjimui, parengimą;

1.2. pasirūpinimą lėšomis rengti etnoarchitektūros tyrimo ekspedicijoms, įtraukiant aukštųjų mokyklų studentų etnologines praktikas;

1.3. surengimą vieno posėdžio kartu su jaunimo organizacijų susivienijimu LIJOt’u ir aptarimą, kokias etnokultūrines problemas būtų galima išspręsti kartu;

1.4. surengimą vieno atskiro posėdžio dėl pedagogų etninio švietimo centrų, bei dėl Tarybos bendradarbiavimo su regionų kultūros bei švietimo atstovais.

1.5. išsiaiškinimą, kuriose etnokultūros srityse regionuose reikalingas centralizuotas Tarybos koordinavimas;

1.6. didesnio dėmesio skyrimą Lietuvos kultūros materialaus ir nematerialaus paveldo kaupimui ir pervedimui į elektronines duomenų bazes; koordinavimą visų organizacijų, kurios saugo ir kaupia etninius duomenis; veikimą, kad būtų parengtos visiems priimtinos duomenų kaupimo ir laikymo metodikos;

1.7. surengimą seminaro ar konferencijos, skirtos patirties apie etnokultūrinių duomenų bazių kaupimą pasidalinimui;

1.8. suorganizavimą konferencijos tema - “Lietuvos etnokultūrinių studijų problemos, perspektyvos bei tikslai”. Konferencijos tikslas būtų - panagrinėti etnologinių studijų ir medžiaginių tyrimų problemas, bei absolventų, įgijusių etnologijos mokslų daktaro laipsnį įsidarbinimo pagal specialybę problemas;

1.9. parengiamojo darbo atlikimą prieš konferenciją, rodantį šios konferencijos poreikį Lietuvos mastu;

1.10. siekį, kad muziejuose bei archyvuose būtų įsteigti mokslininko etatai, kuriuos užimsiantys asmenys galėtų vykdyti medžiaginius tyrinėjimus.

1.11. siekį, kad moksliniai tyrimai būtų susieti su mokomąją veikla;

1.12. etnokultūros būklės tyrimo užsakymą per tyrimų centrus;

1.13. skirti didesnį dėmesį regioninėms taryboms; jų darbo planams ir veiklos efektyvumui;

1.14. tarpininkavimą tarp regioninių televizijų ir centrinės televizijos, pastariesiems padedant įsigyti kokybiškų etninių laidų.

1.15. bendradarbiavimą su kaimo turizmu besiverčiančiais verslininkais;

1.16. susitikimą su laidos “Mano namai” rengėjais, bendradarbiavimą su jais;

1.17. bendradarbiavimą su Aplinkos ministerija, leidžiant 2007 metų etnografinių regionų sodybų planavimo ir jų statinių tradicinės architektūros katalogus.

2. Taryba pritaria ekspertų prof. hab. dr. I. R. Merkienės ir prof. hab. dr. A. Motuzo išvadoms, kad Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepcija yra priimtina bei teiktina Švietimo ir mokslo ministerijai suderinimui su ugdymo turinio atnaujinimu.

Etninės kultūros globos tarybos

2006 m. veiklos ataskaitos

6 priedas

REKOMENDACIJOS DĖL KAZIUKO MUGĖS KULTŪRINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS

Iš Vilniuje vykstančių kalendorinių bei valstybės švenčių ryškiai išsiskiria Kaziuko mugė. Visų pirma gilia istorine tradicija, - ji kilusi iš šv.karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Laikui bėgant bažnytinę šventę lydinti prekyba išaugo iki spalvingos trijų dienų Kaziuko mugės. Turėdama šimtmečių tradiciją, rodydama rankų darbo išmoningus gaminius, vaišindama kulinarinio paveldo valgiais, džiugindama unikaliomis vilnietiškomis verbomis, mugė neturi lygių aplinkiniuose kraštuose. Šventės specifika sudaro visas prielaidas jos plačiai reklamai, užsienio turistų lankymuisi.

Daug metų atidžiai stebėdami Kaziuko mugės vyksmą, galime daryti tam tikras išvadas, kurios padėtų šį renginį, ar tiksliau – reiškinį, išauginti iki tarptautinio lygio. Pastarųjų metų pastangos tvarkyti mugės infrastruktūrą davė akivaizdžių pozityvių rezultatų. Galima pagirti Tymo kvartalo įsisavinimą, verslininko Vytenio Urbos išmonę, organizuotumą. Tačiau mugė iš esmės liko komerciniu renginiu, ji dar netapo kultūros įvykiu. Nepasiektas netgi tarpukario mugės skambesys, kai buvo rengiamos kvieslių karnavalinės eisenos, vykdavo aštrialiežuvių varžybos, satyros teatro ir studentų improvizuoti pasirodymai („Šėpos“ lėlės); apskritai būdavo daug muzikos ir linksmybių.

Siūlytume efektyvesniam vyksmui ateityje sudaryti šios išskirtinės miesto šventės organizacinį komitetą (tarybą). Jo sudėtyje galėtų būti istorikai, etnokultūros specialistai, renginių organizatoriai, verslininkai, dailininkai, tautodailininkų ir amatininkų, dvasininkijos atstovai. Komiteto funkcijos:

1. sudaryti bendrą mugės plėtros strateginę programą, kurios uždaviniai:

1.1. saugoti, gaivinti ir skleisti vertingiausias istorines mugės tradicijas,

1.2. siekti atgaivinti senąsias Vilniaus cechų meistrų tradicijas,

1.3. sudaryti sąlygas mugėje atsiskleisti tradicinių amatų įvairovei, regioniniams Lietuvos savitumams, pristatyti geriausių meistrų kūrybą.

2. Padėti Vilniaus miesto savivaldybei, mugės rengėjams organizuoti šventę:

2.1. aprobuoti komercinės mugės dalies nuomos sutarties sąlygas,

2.2. parengti meistrų parodomųjų darbo procesų koncepciją (vieta, atributika, asmenys),

2.3. aptarti mugės atributiką, miesto papuošimo koncepciją,

2.4. sudaryti kultūrinių renginių (karnavalinės eisenos, koncertų, vaidinimų, cirko

pasirodymų) planą.

2.5. numatyti įvairių kategorijų gaminių konkursus, parodas, varžytuves,

2.6. inicijuoti reklaminio videofilmo apie Kaziuko kilmę, raidą ir dabartį gamybą,

2.7. inicijuoti populiaraus leidinio apie Kaziuko šventę leidybą (ir keliomis užsienio kalbomis),

2.8. plėtoti ryšius su kaimyninių šalių tautodailininkais ir amato meistrais, mugių organizatoriais,

2.9. aktyvinti žiniasklaidą, parengti TV reportažų seriją „Iš meistro dirbtuvės“ ir pan.,

2.10. derinti su Bažnyčios hierarchais šventės vyksmą,

2.11. organizuoti mokslines konferencijas (seminarus) apie šventės genezę ir raidą, rengti meistrų mokymus,

2.12. dėti pastangas išvengti šventės dubliavimo kituose Lietuvos miestuose,

2.13. skatinti jaunimo įsitraukimą į šventės vyksmą,

2.14. apgalvoti pramoginių sporto elementų įtraukimą į mugės programą,

2.15. numatyti tradicinių valgių pristatymą pardavimą, ragautuves.

Etninės kultūros globos tarybos

2006 m. veiklos ataskaitos

7 priedas

MOKSLINĖS PRAKTINĖS KONFERENCIJOS „LIETUVOS MEDINIS PAVELDAS“ PRANEŠIMŲ SĄRAŠAS

v Vytautas Stanikūnas, Lietuvos liaudies buities muziejus. Medinės architektūros objektai muziejuose po atviru dangumi.

v Hab. dr., prof. Algė Jankevičienė, Lietuvos architektūros ir statybos institutas. Lietuvos medinės bažnyčios Europos sakralinės architektūros kontekste.

v Geralda Lukavičienė, Kultūros paveldo departamentas. Lietuvos XVIII-XIX a. medinės bažnyčios, jų kompleksas kaip Pasaulio paveldo objektas.

v Dr. Marija Rupeikienė, Lietuvos architektūros ir statybos institutas. Medinės sinagogos: architektūra ir išsaugojimo problemos.

v Maja Ptašek, Vilniaus dailės akademija. Kurortinės medinės architektūros stilistiniai ypatumai.

v Dr. Martynas Purvinas, Lietuvos architektūros ir statybos institutas. Rusnės – savito Mažosios Lietuvos miestelio – medinis paveldas.

v Dr. Eligijus Morkūnas, Lietuvos liaudies buities muziejus. Mediniai technikos paminklai.

v Marija Purvinienė, Lietuvos architektūros ir statybos institutas. Viekšnių – būdingo Žemaitijos miestelio – medinis paveldas.

v Antanina Jarukaitienė, Kultūros paveldo centras. Etnografinių kaimų gyvenviečių apskaitos problemos.

v Irena Seliukaitė, Etninės kultūros globos taryba. Etnografinių kaimų ir sodybų tyrinėjimas bei panaudojimo perspektyva.

v Vidmantas Bezaras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Medinė architektūra nacionaliniuose parkuose arba saugomose teritorijose.

v Genovaitė Tijūnelytė-Terlikovska, bendruomenės atstovė. Kretuonys prie Kretuono.

v Prof. dr. Libertas Klimka, Etninės kultūros globos taryba. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimo problemos.

v Dalė Puodžiukienė, Lietuvos architektūros ir statybos institutas. Medinė architektūra dvarų sodybose: šiandieninė būklė ir išlikimo perspektyvos.

v Giedrė Filipavičienė, Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus medinė architektūra ir jos tvarkymo perspektyvos.

v Bronė Raupėnienė, Kultūros paveldo departamentas. Medinio paveldo tvarkymas Kultūros paveldo departamento programose (pastarųjų 5 metų laikotarpiu).

v Nijolė Vilkončienė, Kultūros paveldo centras. Medienos tyrimai, konservavimas, dezinfekavimas.

v Dalia Krūminienė, Kultūros paveldo departamentas. Polichromijos mediniuose statiniuose tyrimai ir restauravimas.

v Juozas Raguckas, Valstybinis turizmo departamentas. Turistinės bei pažintinės trasos per medinės architektūros objektus.

v Martynas Užpelkis, VšĮ “Kultur” direktorius. Norvegijos patirtis medinio paveldo konservavimo, restauravimo ir panaudojimo srityje; paveldo pridėtinės vertės aspektai.

v Romualdas Pusvaškis, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Specialistų rengimo departamentas. Medžio apdirbimo specialistų rengimas Lietuvos mokslo įstaigose. Etninės kultūros paveldo integracija į mokyklų programas.

v Dr. Rasa Bertašiūtė, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos architektūros ir statybos institutas. Tradiciniai amatai architektūroje.

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS ATASKAITA

2006-01-01 – 2006-12-31

TARYBOS PIRMININKAS

LIBERTAS KLIMKA

Etninės kultūros globos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitą

parengė Tarybos sekretoriatas

VILNIUS, 2007

[1] Skliaustuose nurodytas atitinkamos valstybinės programos prieduose išvardytų priemonių numeris.

[2] 3 ir 4 lentelėse pateiktos tik tos priemonės, kurių vykdymo numatyti terminai atitinka 2006-sius metus arba yra jau praėję.

[3] Ataskaitoje, siekiant sumažinti teksto apimtį, apsiribojama tik pačiais tipiškiausiais pavyzdžiais, galinčiais reprezentuoti atskiras grupes, ar nurodančiais sektiną veiklą. Norinčius susipažinti su atskirų ŽREKGT narių veikla, prašome kreiptis į EKGT specialistę Žemaitijos regionui.

Naujausi pakeitimai - 2011-12-27

Ataskaitos

2006 m. veiklos ataskaita

Data

L. Klimkos edukacinės paskaitos

Interviu žiniasklaidai

Data

Regioninės tarybos posėdžiai

Regioninio savitumo puoselėjimas ir etninės kultūros sklaida

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas

Pastabos ir rekomendacijos

2006 METŲ VEIKLOS ataskaita

2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Regioninės tarybos posėdžiai ir pasitarimai

Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimas

Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimas

Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis

Konsultacijos etninės kultūros klausimais

Etninės kultūros sklaida

Pastebėjimai dėl Regioninės tarybos veiklos

Regioninės tarybos darbo organizavimas

REGIONINIŲ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBŲ PERSONALINĖS SUDĖTYS

Vardas, Pavardė

TARYBOS PIRMININKAS

VILNIUS, 2007