XI SEIMAS (2012–2016)

SEIMO DARBAS

KITOS NUORODOS

Ataskaitos

2007 m. veiklos ataskaita

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

V i l n i u s

2008

TURINYS

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, STRATEGINĖS KRYPTYS......................................................................................	3
I. BENDROJI DALIS...........................................................................................................................	4
II. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS..................................................................	5
Etninės kultūros plėtros valstybinė programa............................................................	5
iLGALAIKĖ PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA......................................................	21
III. KITA VEIKLA...............................................................................................................................	24
IV. ETNINĖS KULTŪROS POPULIARINIMAS............................................................................	31
V. REGIONINIŲ TARYBŲ 2007 M. VEIKLOS ATASKAITOS...................................................	32
VI. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI............................................................................	54
VII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS...................................................................................................	55
PRIEDAI............................................................................................................................................... 1. Etninės kultūros globos tarybos struktūra.......................................................................	56 57
2. Etninės kultūros globos tarybos nariai..............................................................................	58
3. Regioninių etninės kultūros globos tarybų personalinės sudėtys...................................	60
4. Etninės kultūros globos tarybos posėdžių darbotvarkės ir priimti nutarimai..............	65
5. Etninės kultūros globos tarybos 2007-01-31 nutarimas Nr. TN-1 „Dėl 2007 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo“.....................................................	72
6. Etninės kultūros globos tarybos 2007-11-21 nutarimas Nr. TN-7 „Dėl 2008 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo“.....................................................	73
7. Etninės kultūros globos tarybos 2007-11-10 raštas Nr. S-65 LR Švietimo ir mokslo ministerijai ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijai „Dėl etnologijos specialistų poreikio ir jų studijų kokybės“..............................................................................................	74
8. Etnografinių kaimų inventorizacijos metodikos projektas.............................................	78

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba arba EKG taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija. Jos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414; Žin., 2000, Nr. 61-1838; Žin., 2004, Nr. 170-6237; Žin., 2006, Nr. 6-192) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 165-6027). Šiuose teisės aktuose apibrėžti EKG tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, sudėtis, pagrindinės darbo kryptys ir formos. Kaip ir kitų Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų institucijų, EKG tarybos jurisdikcijoje – vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą.

TARYBOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI,

STRATEGINĖS KRYPTYS

Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą. Etninės kultūros globos taryba yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos bei politikos klausimais. Institucijos tikslas – laiduoti tautos etninio tapatumo kultūrinės savasties ir regionų identiteto išsaugojimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Funkcijos ir kompetencija: vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą, spręsti strateginius etninės kultūros plėtros ir politikos klausimus, koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikti valstybės institucijoms ekspertines išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros klausimais.

Tarybos strateginės veiklos k r y p t y s yra:

Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;
Etninės kultūros objektų ir subjektų globa;
Etninės kultūros pažinimo užtikrinimas, integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo

sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą žiniasklaidos priemonėmis;

Mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;
Etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga ir jo funkcinis panaudojimas;
Regioninio savitumo išsaugojimas.

Svarbiausi Tarybos u ž d a v i n i a i yra:

1. Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti

etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą;

2. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais;

3. Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą;

4. Dalyvauti Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinime;

5. Įsijungti į Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimą;

6. Puoselėti regioninį etninį savitumą;

7. Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą;

8. Įgyvendinti Tarybos ir jos padalinių – Regioninių tarybų – veiklos planuose numatytas priemones.

I. BENDROJI DALIS

EKG tarybos administracinė veikla

Per ataskaitinius metus EKG tarybos personalinė sudėtis nepakito. Rektorių konferencija 2006 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 799 „Dėl Rektorių konferencijos atstovų“ delegavo du naujus narius – Jūratę Jurevičienę (VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros docentė, daktarė) ir Arūną Vaicekauską (VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas, docentas, daktaras). Tačiau šie pakeitimai LR Seimo dar nėra galutinai patvirtinti.

Kai kurių Regioninių etninės kultūros globos tarybų personalinė sudėtis šiek tiek pasikeitė: Aukštaitijos regioninėje taryboje vietoj Raimondo Garsono deleguota Zita Mackevičienė (Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė), vietoj Jelenos Živaitienės – Jadvyga Kvieskienė (Jonavos krašto muziejaus muziejininkė–etnografė), vietoj Onos Gruodienės – Sigutė Mudinienė (Ignalinos rajono Kultūros centro etnofilialo etnografė; Mažosios Lietuvos regioninėje taryboje vietoj Žilvino Čėsnos deleguota Jūratė Pancerova (Šilutės kraštotyros muziejaus darbuotoja).

Rūpinantis EKG tarybos sekretoriato darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, vyriausioji specialistė (vyriausioji buhalterė) Jolanta Bulotienė ir vyresnioji specialistė Jolita Eidikonienė dalyvavo programos „Personalo valdymas viešojo administravimo įstaigose“ mokymuose, kurie organizuojami pagal Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inicijuotą Europos socialinio fondo paramos projektą „Valstybės tarnautojų gebėjimų stiprinimas personalo valdymo srityje“. J. Bulotienė dalyvavo kursuose „Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reformos įgyvendinimas. Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos aktualijos“. J. Eidikonienė išklausė dvejus mokymo kursus „Personalo dokumentų rengimo, įforminimo, tvarkymo klausimai“ bei „Personalo vadyba viešajame sektoriuje“.

Kiek problemiškas lieka specialistų regionams kvalifikacijos klausimas. Etninės kultūros specialisto žinios įgyjamos veiklos patirtimi; kvalifikacijos kėlimo sistemoje šios srities kursų nenumatyta.

Tarybos patalpose veikia nuolatinė naujausių etninės kultūros leidinių, ypač išspausdintų regionuose, paroda. Tarybos nariai taip pat supažindinami su pasirodančiomis šios srities garso įrašų ir multimedijos kompaktinėmis plokštelėmis.

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas

Pareigos	Vardas, Pavardė
Pirmininkas	Klimka Libertas
Vyriausioji specialistė (vyriausioji buhalterė)	Bulotienė Jolanta
Vyresnioji specialistė	Baravykaitė Alina Mickevičienė Ingrida
Vyresnioji specialistė	Eidikonienė Jolita
Specialistas	Kuras Algimantas
Specialistė Žemaitijos regionui	Dacienė Sigita
Specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui	Jazerskas Valentinas
Specialistė Mažosios Lietuvos regionui	Jokubaitytė Regina
Specialistas Dzūkijos regionui	Švirmickas Arvydas
Specialistė Aukštaitijos regionui	Vasiliauskaitė Vitalija

II. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS

Pagrindinis EKG tarybos darbas – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos valstybinės Etninės kultūros plėtros programos koordinavimas kartu su LR Kultūros ministerija (Žin., 2003, Nr. 60-2725). Taip pat dalyvaujama vykdant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, koordinuojamą Švietimo ir mokslo ministerijos (Žin., 2006, Nr. 102-3939). EKG taryba aktyviai reiškėsi ir rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymą bei jo įgyvendinimo poįstatyminius aktus.

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖ PROGRAMA

Situacijos analizė ir veiklos prioritetai

Daugelis dokumentų, reglamentuojančių šiandienos kultūros gyvenimą, pabrėžtinai deklaruoja saugantys nacionalinį paveldą. Privalu šią sąvoką išplėtoti ir į dvasinę sferą: tautos papročius bei tradicijas. Apskritai mūsų visuomenėje dar gerokai stokojama suvokimo, kiek yra brangintinas tautos šimtmečiais kurtas materialinis bei dvasinis paveldas, kokius pranašumus jis teikia (arba teiktų tinkamai eksponavus, iškėlus, sureikšminus) tarp kitų Europos Sąjungos valstybėse, pasaulio bendrijoje vykstančių kultūros renginių. Žinoma, įskaitant ir kultūrinės industrijos, jos ekonomikos, kultūrinio turizmo sferas. Juk Europos ateitis – daugiakultūrinė įvairovė, tarpkultūriniai dialogai, o ne nacionalinių kultūrų niveliacija.

Lietuvių etninėje kultūroje turime paveldėję tokių unikalių dalykų, kurie gali papuošti bet kokio lygmens europinį renginį. Lietuva stebina tarmių įvairove sąlyginai nedidelėje teritorijoje, išsaugotomis gyvai itin senovinėmis dainomis – sutartinėmis, unikaliais tautodailės artefaktais – vilnietiškomis verbomis, Kuršmarių vėtrungėmis, žemaitiškomis Užgavėnių kaukėmis ir nemažai kitų dalykų. Išskirtinių bruožų europiniame kontekste turi ir istorijos pėdsakai mūsų žemėje. Tarkime, Lietuva – piliakalnių šalis; gražiai su natūralia gamta susilieja dvarų ir jų parkų architektūra. Labai savitas buvo baltiškasis proistorės menas, tai rodo archeologų randami žalvario papuošalai.

Tenka apgailestauti, kad etninė kultūra kartais pačių kultūrininkų priešpastatoma profesionaliajai. Be to, dar tas nelemtas lietuviškas provincialumo kompleksas: dažnam atrodo, jeigu jau sava, tai – prasta... Akivaizdu, kad nemokame didžiuotis nei savo gamtos grožiu (ir puoselėti bei tausoti jo), nei archajiškų kultūros formų raiška. To gilesnio supratimo stoka kartais pasireiškia ir valstybinių organizacijų požiūryje į etninę kultūrą.

Dar 1999 m. LR Seimas priėmė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą (Žin., 1999, Nr. 82-2414), kuris apibrėžė valstybės ir jos institucijų, savivaldybių prievoles saugant ir plėtojant etninę kultūrą – nacionalinės kultūros pamatą. Įstatyme pabrėžta gyvosios tradicijos, taigi egzistuojančių tradicinių kultūros reiškinių išsaugojimo ir perteikimo jaunajai kartai svarba. Tradicinės kultūros, jos dvasinės dalies išsaugojimo prielaidas dar labiau sustiprino UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, kurią viena pirmųjų 2003-iais metais ratifikavo ir Lietuvos valstybė. Šioje konvencijoje įsakmiai pabrėžiama būtinybė globoti gyvąją tradiciją, imtis visų priemonių išsaugant tradicinės kultūros židinius. Todėl itin svarbu, kad valstybė bei savivaldybės remtų tokias programas, tokius projektus, kuriais siekiama perteikti vaikams ir jaunimui tradicinių amatų, liaudiško muzikavimo, dainų ir šokių tradicijas, paskatintų burtis į folkloro kolektyvus. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti tais pačiais 2003-čiais metais Vyriausybė patvirtino Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, kuri bus vykdoma iki 2009-ųjų. Programos priemonėms įgyvendinti iš valstybės bei savivaldybių biudžetų kasmet buvo skiriama iki 4 mln. litų. 2007 metais šią kultūrinės veiklos sritį gerokai sustiprino Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, kurią kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija. Nemažai projektų, teikiamų šiai programai, yra etnokultūrinio pobūdžio. Etninės kultūros globos taryba prisidėjo rengiant šią programą, yra ir viena iš jos vykdytojų. Šiemet projektams šios programos rėmuose skirta 5 mln. litų; tikrai nemažai, lyginant su Kultūros ministerijos ištekliais. Programa veiks iki 2011 m.; pusė jai skiriamų lėšų paskirstoma savivaldybių nuožiūra, antra pusė atitenka dideliems bendresnio taikymo projektams.

Dabartinės Vyriausybės programoje taip pat yra pozityvių etninei kultūrai nuostatų:

renovuoti ir modernizuoti /.../ kultūros centrus /.../, skatinti šias institucijas naujomis formomis pritraukti daugiau lankytojų;
remti Lietuvos regionų kultūros ir etninės kultūros plėtrą. Stiprinti kultūros įstaigas kaime. Įdiegti savivaldybės ir valstybės bendro finansavimo principą, pagal kurį savivaldybių skiriamos lėšos būtų privaloma sąlyga valstybės finansavimui gauti;

skatinti visuomenės kultūrines iniciatyvas. Remti ir populiarinti mėgėjų kūrybą, puoselėti Lietuvos dainų švenčių tradiciją.

Praktinei šių nuostatų realizacijai teisinį pagrindą neabejotinai sustiprins LR Seimo 2007 m. priimti Tautinio paveldo produktų (Žin., 2007, Nr. 77-3043) ir Dainų švenčių (Žin., 2007, Nr. 128-5212) įstatymai.

Nelieka be valstybinių struktūrų dėmesio nuopelnai etnokultūros srityje. Prisimintina, kad:

– nuo 1993 metų kasmet skiriama Valstybinė dr. Jono Basanavičiaus premija už nuopelnus tyrinėjant ir skleidžiant, populiarinant etninę kultūrą;

– Kultūros ministerija kasmet skiria 3 premijas tradicinės kultūros puoselėtojams; nuo 2005 m. skiriama premija geriausiam kultūros centro darbuotojui; 4 premijos – geriausiems kultūros centrams. Nuo 2007 m. teikiamos keturios premijos už geriausiai parengtas vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos programas;

– gražią skatinimo sistemą turi Lietuvos liaudies kultūros centras, įsteigęs geriausiems visų mėgėjų meno sričių, žanrų kolektyvams apdovanojimus „Aukso paukštė“ ir „Aukso vainikas“ (tautodailininkams). Belieka tikėtis, kad laureatai ir nominantai taps Lietuvos nacionalinės televizijos reportažų bei laidų herojais, o jų darbai ir veikla – žiniasklaidos dėmesio objektais.

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemones gražiai įgyvendina šalies muziejai. Juose sukaupta gausybė etninės kultūros paveldo, kuris pristatomas visuomenei ekspozicijose, parodose, leidiniuose. 2007 m. išleista 24 katalogai. Etninės kultūros vertybės pristatomos edukacinėse programose, kurias rengė beveik visi valstybės ir savivaldybių muziejai. Ypač reikšminga šioje srityje Lietuvos nacionalinio, M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“, Panevėžio kraštotyros muziejų veikla. Šiaulių „Aušros“ muziejus turi parengęs Etninės kultūros veiklos plėtros programą. Ją įgyvendindamas, finansiškai remiant valstybės biudžeto lėšomis, muziejus perkėlė Šiaulių kraštotyros draugijos etnografijos archyvą į elektroninę saugojimo laikmeną (89 bylos, 1581 psl.). Šį archyvą UNESCO nacionalinė komisija pripažino nacionalinės reikšmės kolekcija ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Dar pažymėtina, kad edukacinių programų vyksmui muziejai pasitelkė 136 liaudies meistrus ir tautosakos pateikėjus.

Etninės kultūros plėtros savąsias programas parengė ir patvirtino tarybose 25 savivaldybės. Programų turėjimas tiesiogiai susijęs su etninės kultūros situacija savivaldybėje: tuomet biudžetuose atsiranda lėšos etninei kultūrai, ne tik etatams, bet ir veiklai. 2007 m. lėšos šiai kultūros sričiai padidėjo Lazdijų, Kėdainių, Jonavos, Kretingos, Šakių, Panevėžio, Ignalinos rajonuose, Palangos ir Šiaulių miestuose ir kt.

2007 metų veiklai EKG taryba savo nutarimu išskyrė tokias problemas, laikydama jas prioritetinėmis ir aktualiausiomis:

Pirmoji: Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių išaiškinimas ir jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose. Šio darbo vienas iš rezultatų turėtų būti pagal UNESCO rekomendacijas, bendradarbiaujant metodikos srityje su kitomis Baltijos šalimis, sukuriamas registras. Kartu tuo procesu būtų aktyvinama ir gyvosios tradicijos židinių veikla. Informaciją registrui kaupia Lietuvos liaudies kultūros centras, talkinant ir nacionaliniam UNESCO komitetui.

Antroji: Bendruomenių veiklos skatinimas etnokultūrinės veiklos pagrindu; bendruomenių vaidmens ir įtakos, saugant vietos tradicinę kultūrą, stiprinimas. Šis prioritetas yra labai susijęs su etnografinių kaimų išsaugojimo problema. Kardinalūs socialiniai pokyčiai kaime labai smarkiai veikia tradicinį kraštovaizdį, naikina dar iki mūsų dienų išlikusius senojo kaimo statinius. Negrįžtamai prarandame krašto savitumą; tai labai skaudi problema, nes iki šiol nesurasta rakto jai spręsti. Kultūros paveldo departamento galimybės čia taip pat nėra didelės. Realūs žingsniai ieškant sprendimo gali būti padaryti tik per bendruomenių veiklą; tad labai reikia iniciatyvos vietose. Tuo įtikina, pavyzdžiui, Dargaičių kaimo Šiaulių rajone patirtis, – visokeriopai ji palaikytina ir skleistina.

Labai aktualus uždavinys – parengti etnoarchitektūros rekomendacijas atskirai kiekvienam etnografiniam regionui arba net subregionui. Jos būtų pravarčios tiek rajonų architektams, tiek norintiems remontuoti senus statinius (gal atstatyti ir planinę sodybos struktūrą), tiek statantiems naują būstą. Pravartu būtų taip pat parengti statybų saugomose teritorijose reglamentą su griežtesniais reikalavimais etnografiškumui. Kaimo kultūros vertybių registrą papildyti galėtų Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vilniaus pedagoginio universitetų studentų vasaros praktikų rezultatai.

Trečioji: Etnokultūrinės tradicijos tęstinumo ir perimamumo užtikrinimas (vaikų folklorinių ansamblių steigimas, vasaros stovyklos, edukacinės programos). Vaikų ir jaunimo įtraukimas į etninės kultūros veiklą. Mokytojų kompetencijos etnokultūros baruose stiprinimas.

2007-ieji buvo paskelbti vaikų kultūros metais. Etninės kultūros gyvastis išties priklausys nuo to, ar pavyks išugdyti jaunimą, norintį ir gebantį perimti bei puoselėti tautos tradicijas. Geroji patirtis yra vasaros stovyklos, kur, pavyzdžiui, šauniausi kaimo muzikantai moko vaikus groti retai besutinkamais instrumentais – cimbolais, dūdmaišiu, bandonija, o meistrai – užmirštų amatų darbelių. Taip, tarkime, pavyko atgaivinti garsųjį Eržvilko bandonijų ansamblį. Ypač verta pagirti „Vėlungio“ vasaros stovyklą Klaipėdoje, organizuotą jau septintą kartą. Per savaitę laiko 250 mokinukų labai plačiai susipažino su etnokultūros grožiu: pasimokė liaudiškų šokių, dainų ir žaidimų, pramoko muzikuoti, išbandė savo jėgas pynimo, lipdybos, drožybos, audimo ir kt. darbeliuose. Labai populiarūs yra ir Žemaičių etnomuzikavimo bei liaudies amatų kursai Kelmėje. Juose dalyvauja daug mokytojų su savo auklėtiniais, o užsiėmimus veda žinomi respublikoje tautodailininkai, specialistai, mokslininkai.

Didelį visuomenės susidomėjimą sukėlė pirmą kartą suorganizuotas vaikų ir mokinių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“, išryškinęs visoje Lietuvoje gražų būrį galimų tradicijos perėmėjų. Su pasisekimu vyksta ir vaikų folkloro festivaliai: „Martynas“ – Visagine, „Aš pasiejau veiną popą“ – Telšiuose, „Eglynaicis“ – Varėnoje, „Skranda gegutė“ – Ignalinoje, „Vieversiukas ant dirvono“ – Jurbarke. Etnokultūrinės pakraipos stovyklų kasmet organizuojama ne tiek jau ir mažai – apie pusantro šimto. Tačiau vaikų jose galėtų dalyvauti daugiau. Kalbant su jaunimu, netgi studentais apie muziką ir dailę, dažnai tenka nusistebėti, – ką gi jie veikė mokykloje dvylika metų per meninio ugdymo pamokas?

Ketvirtoji: Tradicinių amatų palaikymas, jų centrų steigimosi skatinimas. Etninės kultūros globos tarybos nariai aktyviai dalyvavo kuriant Tautinio paveldo produkto įstatymą. Juo siekiama palaikyti tautodailininkus, tradicinių amatų mokovus. Tai padėtų išsaugoti ir tam tikrus tautinės kultūros elementus mūsų kasdieniame gyvenime bei buityje. Tarkime, lietuviškus valgius ir gėrimus mityboje, lino ir vilnos naudojimą drabužiams, siekį gyvenant kaime statydintis medinius tradicinės architektūros namus, tautinio kostiumo dėvėjimą, tradicinį apeigyną ir muzikavimą iškilmių ir švenčių metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Žemės ūkio ministerijoje sudaroma Tautinio paveldo produktų taryba, formuojama gaminių ir meistrų sertifikavimo tarnyba, rengiami poįstatyminiai aktai.

Išvardytųjų prioritetinių darbų sėkmė ir tolimesnė etnokultūros plėtros perspektyva neabejotinai priklausys nuo etnologų rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Todėl Etninės kultūros globos taryba 2007 m. ypatingą dėmesį skyrė šiai problemai, matydama a priori nepatenkinamą padėtį. Šią nuomonę patvirtino ir išsamesnė analizė, atlikta po susitikimų su aukštųjų mokyklų dėstytojais ir suinteresuotų įstaigų vadovais bei specialistais. Pagrindinis pasitarimas – seminaras Etnologija Lietuvoje: studijos ir tyrimai įvyko 2007 m. balandžio 13 d. Vytauto Didžiojo universitete, kuris vienintelis respublikoje turi akredituotą tokių studijų programą. Dalyvavo Klaipėdos universiteto, Vilniaus Pedagoginio universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos Nacionalinio muziejaus, Rumšiškių liaudies buities muziejaus atstovai ir EKGT nariai. Šiandien etnologų reikia kultūros ir švietimo įstaigoms – etninės kultūros mokytojų, folkloro ansamblių vadovų, muziejų specialistų, ikimokyklinių įstaigų pedagogų, renginių organizatorių.

Surinkta medžiaga rodo gana paradoksalią situaciją. Etnologai rengiami tik Vytauto Didžiojo universitete; bendra lituanisto ir etnologo kvalifikacija suteikiama Klaipėdos universitete. Etnomuzikologai paruošiami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vilniaus pedagoginiame universitete istorikai išklauso platų etnografijos ir kraštotyros kursą, o lituanistai – tautosakos. Tačiau etninė kultūra apskritai yra tradicinės gyvensenos atspindys. Tad neišvengiamai reikia galvoti apie universalių specialistų rengimą; tarkime, prie bazinės specialybės prijungiant etninės kultūros dalykus.

EKG tarybos švietimo ir mokslo komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymine baze, aukštųjų mokyklų studijų programų analize, VDU Etnologijos ir folkloristikos katedros surengtos diskusijos medžiaga apie dabartinę etnologijos mokslo būklę, šiandieną iškylančias specialistų rengimo problemas, vykdomus tyrimus bei galimas perspektyvas, padarė išvadas, kad:

1. Yra sukurta pakankama įstatyminė bazė etninės kultūros studijoms ir mokslo bei taikomiesiems tyrimams. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas numato, kad Mokslo ir studijų institucijos rengia specialistus darbui etninės kultūros kaupimo, apsaugos ir tyrimo institucijose, atlieka etninės kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos procesų tyrimus (II skyrius, 6 str., 5 punktas). Švietimo ir mokslo ministerija bei jos valdymo sričiai priskirtos institucijos užtikrina etnografinių regionų savitumo bei vietos tradicijų pažinimą, etninės kultūros pedagogų, specialistų rengimą, integruoja etninę kultūrą į įvairių sričių specialistų – kultūros, meno, technikos ir pan., susijusių su etninės kultūros plėtra, rengimo aukštosiose mokyklose programas (II skyrius, 9 str. 1 d. 1, 4, 6, 8 punktai, 3 d.). Patvirtinta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, kurioje numatytas tradicinės etninės kultūros panaudojimas ugdymo procese, taip pat parengtas etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepcijos projektas.

2. Lietuvos aukštųjų mokyklų – Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto studijų programose skirta kreditų etnologinėms disciplinoms. Bakalaurų ir magistrų darbai daugiausiai skirti sritims, kurios susijusios su meno raiška, pasaulėvoka, sociokultūriniais reiškiniais, ypač tarpetninėms lyginamosioms (kompratyvistinėmis) naujų Lietuvos visuomenėje besiformuojančių grupių ir subkultūrų studijoms.

3. Aukštosios mokyklos nepakankamai sieja etnologijos ir etninės kultūros dėstymą su praktika ir studentų būsimąja profesine veikla. Per menki ryšiai su institucijomis, kurioms bus reikalingi aukšto lygio etninės kultūros specialistai sociokultūrinės situacijos tyrimams, praktiniam darbui muziejuose, kaimo amatų ir kultūros centrams organizuoti ir panašiai. Specifinių etninės kultūros žinių reikia kaimo vietovėse gyvenantiems įvairių profesijų specialistams Lietuvos kaimo regioninės plėtros verslo projektams rengti ir įgyvendinti, padėti kaimo bendruomenėms prisitaikyti prie rinkos, pasinaudojant turima vietine amatų ir verslų patirtimi.

4. Labai susilpnėjęs dėmesys nuodugnioms lietuvių ir apskritai Lietuvos medžiaginės kultūros studijoms. Stinga specializuotų etninės kultūros praktikumų ir liaudiškų medžio apdirbimo, maisto ir tekstilės technologijų laboratorijų, kuriose siekiantys bakalauro diplomo studentai galėtų įgyti padedančių atpažinti lietuvių tradicinės materialinės kultūros objektus, nustatyti jų technologines savybes, amžių ir paskirtį praktinių profesinių žinių, reikalingų pirminėms ekspertizėms ir tradiciniams verslams.

5. Labai svarbu parengti etnologų ir etnografų, kurie pasiremdami studijų metais įgyta patirtimi sugebėtų konstruoti savitą vietinį kultūros tapatumą, pagrįstą lokalinių kultūros formų pažinimu ir tęstinumu. Jis būtinas, kad klestėtų kaimo amatai, turizmo ir suvenyrų verslas. Tokio pobūdžio tyrimai galėtų būti siūlomi atlikti bakalaurams ir magistrantams. Jei šių specialybių žmonių nebus paruošta, neužilgo unikalių vietinės kultūros formų tęstinumas gali visiškai nutrūkti. Kyla ne tik nuolatinių kičo proveržių, bet ir užsitęsusio ekonomikos sąstingio kaime grėsmė.

6. Vis dar stinga etninės kultūros mokytojų, galinčių nuosekliai moksleiviams atskleisti materialaus ir nematerialaus etninės kultūros paveldo istorines sąsajas, ugdyti moksleivių pilietiškumą ir tautiškumą per pagarbą vietinės tradicinės kultūros visumai.

7. Per menki aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų ryšiai Europos Sąjungos remiamų etnologinių tyrimų krypčių nuosekliems kompleksiniams tyrinėjimams, įtraukiant į šį darbą dėstytojus ir studentus.

8. Aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų tyrinėjimai turėtų būti labiau priartinti prie visuomenės, jos poreikių ir parašyti jai prieinama kalba. Šiuo metu dauguma Lietuvos etnologų paskelbtų analitinių tyrimų, ypač kartografinių duomenų, jau yra tapę užmiršta bibliografine retenybe, dėl reklamos stokos ir kitų priežasčių sunkiai prieinama studentams ir visuomenei. Reikėtų glaudžiau susieti studijas, tyrimus, geriausių bakalaurų ir magistrų darbų leidybą.

Apibendrinant reikia tarti, kad etninė kultūra turi lemiamos reikšmės formuojant tautinę savimonę, tapatybės suvokimą. Pilietiškumas gi natūraliai išauga iš tautiškumo. Todėl valstybės parama etninės kultūros plėtrai privalo būti kuo efektyvesnė.

Konkretūs duomenys apie etninės kultūros situaciją rajonuose pateikti 1 ir 2 lentelėse (šešios savivaldybės dar nepateikė 2007 m. duomenų).

1 lentelė. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2007 metais

Eil. Nr.	Savivaldybė	Turi EK programą	Savivaldybės lėšos		Valstybės lėšos		EK registras		Ekspedicijų skaičius	Katalogai	Folkloro ansambliai
			2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.	Pildomas	G.tr.k.ž.			Suaugusiųjų		Vaikų
			2007 m.	2006 m.	2007 m.	2006 m.	Pildomas	G.tr.k.ž.			Ansamblių sk.	Dalyvių sk.	Ansamblių sk.	Dalyvių sk.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15
	Alytaus apskritis
1.	Alytaus m.	-	27 000	36500	5000		-		-		2	200	6	111
2.	Alytaus r.	+	20 000	70884	13 500	6000	+	41/11	-	-	14/ +1	183	9 / +2	126
3.	Druskininkų m.	R	49 813	47300	11 000	6000	+	5			4	59	2	48
4.	Lazdijų r.	+	50 000	206000			+	103/36	11	2	10	109	1	7
5.	Varėnos r.	+	22 500	25800	49 700	22000	+	55/3	6	3	23	270	11/ +1	152
	Iš viso		169313	386484	79200	34000	4	201/50	17	5	53/ +1	821	29/ +3	444
	Kauno apskritis
1.	Kauno m.			2824		62000
2.	Kauno r.	-	160 000	130000	62 000	14000	-	-	1		16	189	14/ +1	377
3.	Kaišiadorių r.			34700		9500
4.	Kėdainių r.	+ str.	26 750	15300	35 200	7250	+	20/11	1		7/ +1	114	2/ +1	50
5.	Jonavos r.	+	78 582	47450	18 582	2000	+	62/8	2	-	7	99	14/ +4	239
6.	Birštono m.	R	-	3000	4000	-	-	-	-	-	1	15	1/ +1	17
7.	Prienų r.	str.	-	86000	17 820	55300	+	20	2		7	120	1	50
8.	Raseinių r.	-	18 000	29500	2000	14000	-	-	5		7	48	4	32
	Iš viso		283332	348774	139602	164050	3	102/19	11		45/ +1	585	36/ +7	765
	Klaipėdos apskritis
1.	Klaipėdos m.	str.	597900	477000	12000	21000	+		1		7	160	9/ - 2	220
2.	Klaipėdos r.	+	30 000	25000	6000	6100	+	2/	3	-	4	69	1	33
3.	Kretingos r.	+	117 500	49250	53 700	33300	+	-	2	1	9/ +2	168	8/ +1	421
4.	Neringos m.	-	84 900		29 000		-	-	-	-	2	32	1/ +1	17
5.	Palangos m.	-	15 000	9000	7 000	1000	-	-	1	-	1	30	3/ +2	27
6.	Skuodo r.	-	60 000	49000	9 000	9000	-	-	1	1	3	63	3	70
7.	Šilutės r.	R	625 275	140865	20 050	29950	+	49/11	9		9	97	10	217
	Iš viso		1530575	750115	136750	100350	4	51/11	17	2	35/ +2	619	35/ +4	1005
	Tauragės apskritis
1.	Tauragės r.	-	2716	-	1200	1000	-	-	1	-	5/ +1	35	2	12
2.	Jurbarko r.	+	47 944	56451	28 000	50200	+	36/5	2	-	9/ +1	87	16/ -2	220
3.	Pagėgių sav.			125000		9200
4.	Šilalės r.	+	17 310	10000	34 000	-	+	-	4	-	5	65	6/ +1	85
	Iš viso		67970	191451	63200	60400	2	36/5	7	-	19/+ 2	187	24/ +1	290
	Marijampolės apskritis
1.	Marijampolės sav.	-	68500	42650	16000	11000	+	15	1	1	3	41	2	60
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15
2.	Kalvarijos sav.			3000		6000	-
3.	Kazlų Rūdos sav.	-	-	-	3000	-000	+	50	3	-	4	105	1	50
4.	Šakių r.	+	79 700	51847	31 200	28500	+	3	2	1	5	103	3	39
5.	Vilkaviškio r.	-	23500	2000	36000	13000	+	2	4	1	4	98	-	-
	Iš viso		171700	510347	86200	61500	4	70	10	3	16	347	6	149
	Panevėžio apskritis
1.	Panevėžio m.	+	64 406	49500	78 000	24000	+		12		4/ -1	90	11/ +5	378
2.	Panevėžio r.	+ st.	69 500	38678	16 250	15150	+	22/5			16	191	7	75
3.	Biržų r.	-	10 000	8000	16 000	12000	-	-	2	-	8	176	3	43
4.	Kupiškio r.	+	21 500		31 725		+	14/4	3	1	3	50	3	41
5.	Rokiškio r.	+	72 400	51700	115546	48000	-	27		1	8 / +1	136	1	55
6.	Pasvalio r.	+	82 000	150000	38 000	11000	+	60/7	1		4/ -2	78	5/ +1	63
	Iš viso		319806	297878	295521	110150	4	663/16	18	2	43/ +1	721	33/ +6	616
	Šiaulių apskritis
1.	Šiaulių m.	+	181 500	49800	40 000	12800	-	-	8	4	7	150	19	471
2.	Šiaulių r.	+	32 800	47465	31 500	20000	+	28/1	1		11	145	2	47
3.	Kelmės r.	+	100 935	60692	19 000	24200	+	14/2	3		10	148	6/ -1	156
4.	Akmenės r.	-	10 000		10 000		-	-	1	-	5	44	6	94
5.	Joniškio r.	+	27 100	12000	3300	6500	+	46/4	5		6/ -1	102	5/ -1	70
6.	Pakruojo r.	+ st.	10 000	50260	2000	6500	+	69/6	3		10	171	2/ -3	29
7.	Radviliškio r.			33297		15000
	Iš viso		362335	253514	105800	85000	4	157/13	21	4	49	760	40	867
	Telšių apskritis
1.	Telšių r.	-	56 600		122 300		-	-		1	5	102	3/ +1	47
2.	Plungės r.	-	5000		34 250	28000	-	-	5	1	5	101	8/ +3	198
3.	Rietavo sav.	-	12 000	8000	4000	3800	-	-			1	18	1/ +1	24
4.	Mažeikių r.	R	30 300	50000	43 900	10800	-	-	-	2	7	135	6	25
	Iš viso		103900	58000	204450	42600	-	-	5	4	18	356	18/ +5	294
	Utenos apskritis
1.	Utenos r.	+	86 400	70800	33 000	66500	+	/15	1	-	4	80	10	182
2.	Anykščių r.	-	14 100	1590	17 000	3500			12		11	180	2/ +1	25
3.	Molėtų r.	-	31 000	26000	22 000	24500	+	34/2	1	-	4	52	2	18
4.	Ignalinos r.	+	62 500	22000	29 100	4000	+	107/1	5	-	1	16	3/ +1	56
5.	Visagino m.	-	322 290		-		-	-	4	-	3/ +1	36	1	20
6.	Zarasų r.	-	73 700	62100	17 000	7000	-	-	1	-	6/ +1	100	5/ -1	120
	Iš viso		589990	182490	118100	105500	3	141/18	24		29/ +2	464	23/ +2	421
	Vilniaus apskritis
1.	Vilniaus m.	-	80 000	54200	110 880	83500	-	-			49	980	12	300
2.	Vilniaus r.	-	114 000		-			3	4	3	16	176	1	8
3.	Elektrėnų sav.	-	5974	155694	3000	-	-	2	14		1	20	10	185
4.	Ukmergės r.	-	75 000	2000	3000	13000	+	4	2	1	10	150	3	60
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15
5.	Širvintų r.	-	13 000	10400	16 000	13000	+	6/6	2	-	4	70	5	77
6.	Šalčininkų r.
7.	Švenčionių r.	+	31 000	72500	40 000	59500	+	76/7	2	-	6/ -2	82	1/ +1	5
8.	Trakų r.
	Iš viso		318974	294794	136880	169000	3	91/13	24	4	86	1478	32/ +1	635
	IŠ VISO		3917895	2865877	1365703	932550	31	972/130	154	24	393/ +9	6338	276/ +29	5486

Str. –savivaldybės etninės kultūros plėtrą numato savo strateginiuose planuose

R - Programa rengiama

G. tr.k.ž. - Gyvosios tradicinės kultūros židiniai

ES – Europos Sąjungos lėšos

2 lentelė. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2007 metais

Eil. Nr.	Savivaldybė	Vaikų, įtrauktų į etninės kultūros veiklą, skaičius	Parengtos etninės kultūros programos	Stovyklos		Mokyklos					Bendrijos	Renginiai				Publikacijos
Eil. Nr.	Savivaldybė	Vaikų, įtrauktų į etninės kultūros veiklą, skaičius	Parengtos etninės kultūros programos	Stovyklų skaičius	Dalyvių skaičius	Mokyklų skaičius	Fakulta-tyvų skaičius	EK inte-gruota	Kraštotyros būreliai	Amatų, etnograf., kt. būreliai	Bendrijos	Folk. festivaliai	Šventės	Plenerai	Parodos	Leidi-niai	Garso publ.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18
	Alytaus apskritis
1.	Alytaus m.	4353	15	-	-	-	-	+	-	20	2	2	2	-	5	1	-
2.	Alytaus r.	650	10	2	114	18	6	+		39	12	-	37 / 14	-	19	2	2
3.	Druskininkų m.	650	1	1	270	6	-	+	4	3	2	1	40/16	-	11	2	1
4.	Lazdijų r.	1137	26	2	60	14	5	+	5	18	10	2	10 / 4	1	87	1	1
5.	Varėnos r.	334	29	1	10	17	-	+	3	6	4	1	116		6	14	-
	Iš viso	7124	81	6	454	55	11		12	86	30	6	205/34	1	128	20	4
	Kauno apskritis
1.	Kauno m.
2.	Kauno r.	200	10	8	200	28	10	+	15	17	2	2	10	3	-
3.	Kaišiadorių r.
4.	Kėdainių r.	683	9	13	528	30	4	+	14	19	6	-	121	1	5	3	-
5.	Jonavos r.	7014	25	-	-	22	2	+	13	12	3	1	50 / 29	1	1	-	-
6.	Birštono m.	90	7	-	-			+	-	2		-	4 / 1	-	10
7.	Prienų r.	1361	12	-	-	18	-	+	12	21	28	2	145/60	-	-	5	1
8.	Raseinių r.	440	17	2	25	20	-	-	5	11	3	-	4/2	-	2	-	-
	Iš viso	9788	80	23	753	118	16		59	82	42	5	334/92	4	18	8	1
	Klaipėdos apskritis
1.	Klaipėdos m.	11000	20	1	233	-	-	-	-	-	3	-	7/3	8	2	-	2
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18
2.	Klaipėdos r.	1200	7	-	-	23	4	+	17	10	7	1	22 / 12	1	7	3	2
3.	Kretingos r.	3887	17	16	423	32	1	+	19	16	17	1	68 / 23		62	4	9
4.	Neringos m.	37	5	-	-	2	1	+	1	-		2	4 / 1	4	8	1	-
5.	Palangos m.	182	12	-	-			+	3	-	2	-	-	20	2	-	1
6.	Skuodo r.	300	6	3	220	12	1	+	3	8	7	1			12
7.	Šilutės r.	1421	29	7	157	26	-	+	19	19	3	1	27 / 5	-	67	2	2
	Iš viso	18027	96	27	1033	95	7		62	27	39	6	128/44	33	160	10	16
	Tauragės apskritis
1	Tauragės r.	80	8	1	80	21	11	+	13	-		1	40 / 15	-	21	1	-
2.	Jurbarko r.	341	21	3	51	22	7	+	13	13	22	2	14	1	13
3.	Pagėgių sav.
4.	Šilalės r.	2132	11	-	-		1	+	5	25			184 / 98	-	49	-	-
	Iš viso	2553	40	4	131	43	19		31	38	22	3	238/113	1	83	1
	Marijampolės apskritis
1.	Marijampolės sav.	136	34	1	84	32	-	+	12	17	4	-	23/11	-	12	2	-
2.	Kalvarijos sav.	300	2	4	80	-	-	-	-	5	1	-	2 / 1	3	10	1	1
3.	Kazlų Rūdos sav.
4.	Šakių r.	250	10	1	56	20	-	+	8	3	3	-	44 / 6	3	26	7	2
5.	Vilkaviškio r.	200	9	-	-	22	4	-	10	20	4	-	7	1	9	-	-
	Iš viso	886	55	6	220	74	4		30	45	12		76/18	7	57	10	3
	Panevėžio apskritis
1.	Panevėžio m.	9082	52	3	112	24	6	+	12	24	-	4	17 / 4	3	4	-	1
2.	Panevėžio r.	250	51	5	162	26	-	+	12	10	7	3	31 / 22	4	14	-	2
3.	Biržų r.	310	3	4	150	14	-	-	-	-	38	-	8	1	30	3	1
4.	Kupiškio r.	1220	14	-	-	14	2	+	4	21	-	1	8 / 2	1	14	-	5
5.	Rokiškio r.	70	13	1	25			+				-	22 / 11	2	25	2	-
6.	Pasvalio r.	7884	40	4	104			+	6	18		2	36 / 19	2	14	4
	Iš viso	18816	173	17	553	78	8		34	73	45	10	122/58	13	101	9	9
	Šiaulių apskritis
1.	Šiaulių m.	931	15	6	256	38	-	+	22	11	1	2	11 / 7	-	18	3	2
2.	Šiaulių r.	750	5	2	120	26	-	+	8	31	12	-	88/17	-	21	3	1
3.	Kelmės r.	650	10	1	100	41	-	+	6	26	6	-	12 / 3	1	6	1	-
4.	Akmenės r.	1600	43	1	12	12		+	3	4	6	1	11 / 7	-	13	4
5.	Joniškio r.	230	10	2	85	16	1	+	2	12		7	2	-	20	3	-
6.	Pakruojo r.	196	13	1	35	19	-	+	9	12	13	-	4 / 1	-	4	5	6
7.	Radviliškio r.
	Iš viso	4357	96	13	608	152	1		50	96	38	10	128/35	1	82	19	9
	Telšių apskritis
1.	Telšių r.	299	9	2	36	-		+	6	-	-	1	9	1	10	4	-
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18
2.	Plungės r.	2441	76	6	124	22	2	+	8	13	3	3	52/45	2	28	-	-
3.	Rietavo sav.	322	-	2	180	6	-	+	-	4	10		12 / 9	-	-	-	-
4.	Mažeikių r.	2850	41	-	-	25	-	+	10	18	7	3	48/12	-	10	1	1
	Iš viso	5912	126	10	340	53	2		24	35	20	7	121/66	3	48	5	1
	Utenos apskritis
1.	Utenos r.	350	6	-	-	30	-	+	6	3	8	1	5 / 2	1	7	2	-
2.	Anykščių r.	701	11	2	326	12	-	+	8	14	2	1	5 / 2	-	1	1	2
3.	Molėtų r.	340	10	2	28	16	-	+	3	18	20	-	13 / 1	2	26	2	-
4.	Ignalinos r.	320	6	4	99	10	-	+	10		4	1	23 / 12	2	8	1	-
5.	Visagino m.	375	11	3	168	7	1	+	2	1	3	2	29 / 24	-	6	-	1
6.	Zarasų r.	500	8	2	40	15	-	+	6	8	5	3	6 / 2	-	94	2	1
	Iš viso	2586	52	13	661	90	1		35	44	42	8	81/43	5	142	8	4
	Vilniaus apskritis
1.	Vilniaus m.	-	-	-	-	-	-	+	-	-	10	1	6/2	-	1	1	2
2.	Vilniaus r.	131	2	1			5	+	14			-	6 / 4	2	8	2
3.	Elektrėnų sav.	2000	22	2	96	14	3	+	7	26	6	-	61 / 50	-	33	6	2
4.	Ukmergės r.	-	17	-	-	24	-	+	7			-	3	-	5	2	-
5.	Širvintų r.	988	23	-	-	11	2	+	4	3	6	2	81 / 61	-	32
6.	Šalčininkų r.
7.	Švenčionių r.	-	11	1	42	11	-	+	10	27	8	1	84 / 1	-	30	2	-
8.	Trakų r.
	Iš viso	3119	75	4	138	60	10		42	56	30	4	241/118	2	109	13	4
	IŠ VISO	73168	874	123	4891	818	79		379	582	320	59	1674/621	70	928	103	51

Konkretūs Etninės kultūros globos tarybos veiksmai

1. (3.2; 3.5; 3.6; 3.7)^¹ EKG taryba ataskaitiniais metais aktyviai dalyvavo rengiant Tautinio paveldo produktų (toliau – TPP) įstatymą. Jos nariai V. Šatkauskienė, I. Seliukaitė, D. Urbanavičienė, J. Rudzinskas ir L. Klimka buvo darbo grupės, suformuotos LR Seimo Kaimo reikalų komiteto, sudėtyje. Parengtas įstatymo projektas buvo derinamas EKG taryboje. Dalyvauta taip pat ir poįstatyminių aktų – TPP tarybos nuostatų, Tradicinių amatų ir verslų sąrašo, TP produktų klasifikatoriaus ir TPP sertifikavimo taisyklių, TPP apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano – rengime.

Įgyvendinti TPP įstatymą būtų patogiausia per tradicinių amatų centrus. Jų steigimąsi ir veiklą numato paremti Kaimo plėtros programa, kurią koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Todėl EKG taryba įpareigojo savo specialistus etnografiniuose regionuose ne tik domėtis tradicinių amatų padėtimi kaimo gyvenvietėse, sudaryti meistrų sąrašus, numatyti galimas centrų lokalizacijas, bet ir teikti konsultacijas dėl paramos tokiai veiklai.

2. (1.1; 2.2; 3.12) Respublikos etninės kultūros specialistai plačiai įsijungė į Nematerialaus kultūros paveldo registro rengimą (šis darbas atsirado ratifikavus UNESCO šio paveldo apsaugos konvenciją). Tikimasi, kad gerai parengtas dokumentas padės kontroliuoti etninės kultūros būklę krašte, įgalins lygintis su kitomis šalimis, bus pravartus planuojant gyvosios tradicijos globos darbus. Tačiau registras negali būti unifikuotas, – kiekviena šalis turi savitas tradicijas, skirtingą etnokultūros raišką, kitokius tradicinius amatus bei verslus, istoriniu keliu susiklosčiusią bendruomenės struktūrą. Darbo eiga, jo metodikos tobulinimas ir toliau išlieka EKG tarybos dėmesio lauke.

EKG taryba parengė Bendrąsias nematerialaus kultūros paveldo archyvinės medžiagos inventorinimo taisykles. Norint išsiaiškinti realią situaciją, parengta ir išsiuntinėta anketa nematerialų paveldą kaupiančioms institucijoms.

3. (3.17) Toliau buvo rūpinamasi tradicinių mugių Vilniaus mieste kultūrine infrastruktūra; padarytos išvados dėl jos gerinimo ir tolimesnės plėtros. Darbas vyko suformuotoje iš EKG tarybos narių Laikinojoje tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ekspertų grupėje; išvadų aptarimui buvo skirtas ir bendras Tarybos posėdis.

Įvyko du pasitarimai su Kaziuko mugės rengimo konkurso nugalėtoju verslininku V. Urba bei VšĮ „Vilniaus ugnys“ vadovais, siekiant suderinti komercinius tikslus su noru atgaivinti 400 metų istorines tradicijas. Kartu su Dailiųjų amatų asociacija (koordinatorius D. Gerlikas) surengta meistrų eisena pirmąją Kaziuko mugės dieną pagal senovinės tradicijos scenarijų. Spaudai rengiama knygelė apie Kaziuko mugės kilmę, istoriją, tradicijas ir perspektyvas. Regioninėms taryboms patarta nedubliuoti sostinės renginių; ieškoti, gaivinti ir plėtoti savitas krašto tradicijas.

EKG tarybos iniciatyva, bendradarbiaujant su Etninės veiklos centru, atgaivinta Žolynų turgaus tradicija Vilniaus senamiestyje (Joninių išvakarėse). Joniškio savivaldybei teiktos konsultacijos, rengiant tradicinius advento prekymečius.

4. (3.13) Vaikų kultūros metais EKG tarybos rūpestis, kad kuo daugiau mokyklinio jaunimo domėtųsi etnine kultūra, dalyvautų jos raiškoje. Apsilankymas „Vėlungio“ vasaros stovykloje Giruliuose ir Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursuose Kelmėje įtikino, kad vaikai noriai perima visus lietuviškosios tradicinės kultūros reiškinius, jeigu jie perteikiami kūrybingai, su pedagoginiu meistriškumu. Geroji šių stovyklų patirtis bus skleidžiama ir kituose regionuose. Prielaidas tam sudaro ŠMM koordinuojama Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa.

5. (1.1) Kauno tautinės kultūros centras daugelį metų garsėjo efektyvia veikla etnokultūros baruose. Ypatingai pažymėtini čia organizuoti kursai etnožinioms įgyti; spalvingi buvo ir centro kuruojami renginiai. Tačiau 2005-ųjų metų pabaigoje pasikeitus vadovybei, patyrusių etnokultūros specialistų centre nebeliko. Atlikus centro veiklos analizę, Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir švietimo departamentui rekomenduota centro direktore rinkti mokytoją Viliją Kepežinskienę, gražiai plėtojusią etnokultūrinę veiklą Kauno Milikonių mokykloje, sėkmingai rengusią kursus ir seminarus pedagogams.

6. (3.12) Kulinarinio paveldo fondas yra suformavęs ekspertų tarybą, sertifikuojančią restoranų valgiaraščius bei bendrovių patiekiamus į rinką maisto gaminius. Šioje taryboje ir toliau atstovaujami EKG tarybos ekspertai. EKG taryba rekomendavo spaudai B. Imbrasienės parengtą knygą „Lietuvių valgiai“.

7. (1.6; 3.1; 3.8 ) Sudaryta architektų, etnografinių statinių tyrinėtojų grupė, kuri įpareigota parengti visų penkerių etnografinių regionų etnoarchitektūros tipiškų bruožų išaiškinimus ir aprašymus, taip pat pateikti restauravimo ar atstatymo rekomendacijas: Vakarų Aukštaitijos – Rasa Bertašiūtė; Dzūkijos – Aistė Andriušytė; Mažosios Lietuvos – Martynas Purvinas; Suvalkijos (Sūduvos) – Indrė Kačinskaitė; Žemaitijos – Jurgis Bomblauskas. Architektams talkino etnokultūros specialistai Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė, Vygandas Baltrušaitis.

Leidiniai parengti pagal L. Klimkos sudarytą struktūrinį planą ir aprobuoti EKG tarybos narių J. Jurevičienės, I. R. Merkienės ir P. Kalniaus. EKG taryba 2007 m. finansavo šį darbą. Leidiniai su rekomendacijomis bus išdalyti savivaldybių architektams ir seniūnams; šios knygelės turėtų būti pravarčios ir kaimo namų savininkams.

8. (3.8) Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus pedagoginiu universitetu parengta etnografinių kaimų ir sodybų inventorizavimo metodika bei šio darbo taisyklės. Ekspedicijos Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje metu pagal šią metodiką atlikta trijų kaimų visų sodybų fotofiksacija, išaiškinant įvykusius pakeitimus ar paminklinius pažeidimus. Metodika bus panaudota rengiant studentų kraštotyrines praktikas tuose rajonuose, kur etnoarchitektūros vertybių išaiškinimo darbas nėra tinkamai atliktas. Tikimasi į šią veiklą įsijungsiant ir Kauno technologijos universiteto studentus bei dėstytojus.

EKG taryba ekspertavo taip pat ir Statybų saugomose teritorijose laikinųjų regioninių architektūrinių reglamentų aprašą, pateiktą Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

9. (3.9) EKG taryba paskatino keleto metodinių leidinių, labai reikalingų etnokultūros sklaidai ir gyvosios tradicijos palaikymui, parengimą bei leidybą. Tai prof. I. R. Merkienės „Šiokiadienių ir šventadienių etnografija“ ir „Mokyklinė kraštotyra“ (sud. A. Šidlauskas ir I. Seliukaitė). Pasirūpinta atnaujinti regioninio etnokultūrinio žurnalo „Suvalkija“ leidybą; pasirodė iš spaudos ir pirmasis Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ numeris.

J. Basanavičiaus sodyboje Ožkabaliuose inicijuoti istoriniai literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo Atgimimo vygė“, kuriuose dalyvauja valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatai. Planuojama skaitymus išlaikyti tradiciniu renginiu.

10. (5.2) EKG tarybos pirmininkas stebėtojo teisėmis dalyvavo Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentą (BPD), pirmojo projektų atrankos komiteto (PAK) darbe Žemės ūkio ministerijoje. Atrenkami projektai pagal Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“, „Miškų ūkis“ bei priemonės „Kaimo vietovių plėtros skatinimas“ veiklos sritis „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ ir „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“. Kaip Kultūros ministerijos atstovė komiteto darbe dalyvavo ir EKG tarybos narė I. Seliukaitė.

Dalyvauta Aplinkos ministerijos surengtame seminare „Etninės kultūros panaudojimo kaimo turizmo sodybose galimybės“ Plateliuose. Planuojama tokius seminarus surengti kiekviename iš etnografinių regionų.

11. (3.9) Atlikta LR kultūros įstaigų poreikio etnologijos specialistams bei jų rengimo LR aukštosiose mokyklose kokybės analizė. Lietuvos universitetų Rektorių konferencijai ir Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktas EKG tarybos nutarimas dėl etnologijos specialistų rengimo kokybės (tekstas šios ataskaitos 8 priede).

12. (3.1; 3.3) EKG tarybos nariai birželio 24–26 d. pasitiko tarptautinę etnografinę ekspediciją „Vilija – Neris“, pažyminčią istorinę grafo Konstantino Tiškevičiaus 1857 m. kelionę Nerimi ir jos krantais. Dalyvauta stovyklos Karmazinuose renginyje – susitikime su Vilnijos krašto etninės kultūros puoselėtojais. EKG taryba kartu su Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Informacijos skyriumi parengė abiejų ekspedicijų parodą, kuri susilaukė nemažo atgarsio spaudoje. Dalyvauta ir mokslinėje konferencijoje, apibendrinusioje tarptautinės ekspedicijos rezultatus. Mokslo ir studijų fondui rekomenduota paremti konferencijos medžiagos leidybą, kaip turinčią vertingos etnografinės ir archeologinės informacijos.

Išvardytieji ir kiti atlikti darbai 3 lentelėje gretinami su numatytomis Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonėmis.

3 lentelė. EKG tarybos 2007 m. atlikti darbai, koordinuojant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą (apibendrinimas)^²

il. nr.	Uždaviniai	Priemonės	EKGT veikla
1.	1. Sudaryti teisines, finansines sąlygas tyrinėti, saugoti ir plėtoti etninę kultūrą; koordinuoti kultūros, švietimo, mokslo institucijų veiklą etninės kultūros srityje	1.1. optimizuoti institucijų, kurios rūpinasi etninės kultūros globa, išsaugojimu ir plėtra, sistemą	Atlikta Kauno tautinės veiklos centro darbo analizė, pateikta rekomendacija vadovo postą užimti mokytojai Vilijai Kepežinskienei.
1.		1.2. sudaryti etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą ir kasmet jį atnaujinti	2007-siems metams numatyti tokie prioritetai: 1. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių išaiškinimas ir jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose; 2. Bendruomenių veiklos skatinimas etnokultūriniu pagrindu, bendruomenių vaidmens ir įtakos, saugant vietos tradicinę kultūrą, stiprinimas; 3. Etnokultūrinės tradicijos tęstinumo ir perimamumo užtikrinimas. Vaikų ir jaunimo įtraukimas į etninės kultūros veiklą: vaikų folklorinių ansamblių steigimas, vasaros stovyklos, edukacinės programos. Mokytojų kompetencijos etnokultūros baruose didinimas; 4. Tradicinių amatų palaikymas (centrų steigimosi skatinimas); 5. Etnoarchitektūros globa, rūpestis kaimo ir miestelių etnografinių bruožų išsaugojimu. Pranešimas konferencijoje LR Seime „Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime“.
2.	2. Užtikrinti sukauptų vertybių ilgalaikį išsaugojimą ir panaudojimą	2.2. sukurti etninės kultūros paveldo elektroninę duomenų bazę	EGT taryba prisideda prie Nematerialaus kultūros paveldo registro rengimo. Taip pat pritaria etninės kultūros ir lituanistikos duomenų bazės „Aruodai“ projektui ir palaiko jo plėtojimo idėją.
2.		2.3. perkelti etninės kultūros rašytinius, garso ir vaizdo, foto- dokumentus į ilgalaikio saugojimo priemones (elektronines laikmenas)	Sudaryta Nematerialaus kultūros paveldo skaitmeninimo ir registro kūrimo darbo grupė. Išsiųstos anketos šio paveldo archyvinę medžiagą kaupiančioms institucijoms, siekiant išsiaiškinti jo skaitmeninimo situaciją ir perspektyvas.
3.	3. Sukurti etninės kultūros vertybių perimamumo ir sklaidos sąlygas; puoselėti etnografinių regionų, kraštų, vietovių savitumą	3.1. skatinti ir finansuoti šiuolaikinių etninės kultūros reiškinių mokslinius tyrimus	EKG nariai birželio 24–26 d. pasitiko tarptautinę etnografinę ekspediciją „Vilija – Neris“, pažyminčią istorinę grafo K. Tiškevičiaus 1857 m. kelionę Nerimi ir jos krantais. EKGT kartu Lietuvos mokslų akademijos biblioteka parengė parodą apie šias ekspedicijas, susilaukusią didelio atgarsio spaudoje.
3.		3.3. skatinti nacionalinius, valstybinius ir savivaldybių muziejus, kultūros centrus ir bibliotekas parengti edukacines programas, skirtas etninės kultūros sklaidai	J. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose inicijuoti istoriniai literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo Atgimimo vygė“
		3.5. parengti ir patvirtinti tradicinių amatų plėtojimo etnografiniuose regionuose programą	EKG taryba prisidėjo prie Tautinio paveldo produktų įstatymo ir teisės aktų, reikalingų šio įstatymo įgyvendinimui, rengimo. Sudaryta Liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programos rengimo darbo grupė. EKG tarybos nariai I.Seliukaitė ir L.Klimka yra Kulinarinio paveldo fondo ekspertų taryboje. Rekomenduota spaudai B. Imbrasienės parengta knygą „Lietuvių valgiai“. Peržiūrėtas ir papildytas tradicinių amatų sąrašas, reikalingas sertifikavimo taisyklėms parengti.
		3.6. parengti ir patvirtinti liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programą
		3.7. parengti ir patvirtinti lietuvių kulinarijos paveldo tyrimo ir gaivinimo programą
		3.8. parengti ir patvirtinti programą „Tradicinė sodyba“ (taikomieji etnologų tyrimai ir rekomendacijos)	Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus pedagoginiu universitetu parengta Etnografinių kaimų ir sodybų inventorizavimo metodika bei šio darbo taisyklės. Sudaryta architektų, etnografinių statinių tyrinėtojų grupė, kuri įpareigota parengti visų etnografinių regionų tradicinės architektūros rekomendacijas.
		3.9. sustiprinti etninės kultūros sklaidą švietimo sistemoje: 3.9.1. išanalizuoti aukštųjų mokyklų etninės kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo būklę ir parengti rekomendacijas	LR Švietimo ir mokslo ministerijai ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijai pateiktos Etnologijos specialistų poreikio ir studijų kokybės analizės išvados ir pasiūlymai. EKG taryba paskatino keleto metodinių leidinių, labai reikalingų etnokultūros sklaidai ir gyvosios tradicijos palaikymui, parengimą ir leidybą („Šiokiadienių ir šventadienių etnografija“, „Mokyklinė kraštotyra“).
		3.9.3. išanalizuoti, įvertinti etninės kultūros kaip pasirenkamo dalyko integravimo į mokomuosius dalykus bendrojo lavinimo mokyklose situaciją ir parengti pasiūlymus
		3.13. palaikant folkloro tradicijų perimamumą ir gyvybingumą, remti įvairaus amžiaus žmonių dalyvavimą folkloro kolektyvuose, vaikų folkloro ansamblių steigimąsi, klubinius žmonių sambūrius	Apsilankyta „Vėlungio“ vasaros stovykloje Giruliuose, taip pat Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursuose Kelmėje.
		3.16. parengti ir patvirtinti tradicinio kraštovaizdžio gaivinimo programą	Sudaryta darbo grupė tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimo rekomendacijoms parengti.
		3.17. parengti tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijas	Tradicinių mugių išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų darbo grupė parengė išvadas dėl Tradicinių mugių sertifikavimo tvarkos. EKG taryba pateikė raštą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetui dėl Kaziuko mugės organizacinio komiteto sudarymo ir jo funkcijų. Bendradarbiaujant su Vilniaus etninės veiklos centru, atgaivinta Žolynų turgaus tradicija Vilniaus senamiestyje.
4.	5. Skatinti etninės kultūros sąveiką su kitomis etnografinių regionų socialinės ir ekonominės raidos sritimis (turizmu, kaimo plėtra, verslu); susieti etninės kultūros tyrimo, saugojimo ir sklaidos programų finansavimą su įvairių tarptautinių fondų, ES struktūrinės paramos gavimo planavimu ir naudojimu	5.2. teikti pagalbą rengiantiems projektus paramai iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti (padedantiems puoselėti etninę kultūrą per turizmą, tradicinius amatus, žemės ūkį ir pramonę)	Dalyvaujama Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komiteto darbe. Teiktos konsultacijos atskiriems asmenims, suinteresuotiems etnokultūros elementų išlaikymu kaimo turizmo, ekologiško ūkininkavimo sferose. Pravestas seminaras „Etninės kultūros panaudojimo kaimo turizmo sodybose galimybės“, kurį Aplinkos ministerija surengė Plateliuose.

ILGALAIKĖ PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA

Ši programa LR Seimo patvirtinta 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 „Dėl Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 102-3939). Priemonių plane Etninės kultūros globos tarybai 2007-siems numatytos funkcijos – inicijuoti ir remti mokyklų, mokinių, studentų ir jaunimo organizacijų projektus, skatinančius vaikų ir jaunimo toleranciją; parengti ir įgyvendinti tautinio ir pilietinio ugdymo programas, skirtas mokytojų kvalifikacijai tobulinti; inicijuoti ir remti pilietinio ir tautinio ugdymo nacionalinius tyrimus bei dalyvauti tarptautiniuose tokio pobūdžio tyrimuose; tyrimus naudoti kuriant nacionalinę švietimo, kultūros ir socialinę politiką.

Sociologų ir filosofų darbuose, o ir žiniasklaidoje plačiai aptarinėjama, kodėl taip nuvertėjo mūsų šiandieninėje visuomenėje pilietiškumo ir tautiškumo kategorijos. Tai gali būti viena iš priežasčių, sąlygojančių destruktyvius procesus visuomenėje: susipriešinimą ir nepakantumą, masinę emigraciją, „protų nutekėjimą“, jaunimo apolitiškumą, tarnautojų ir valdininkų korupciją, smurto apraiškų mokykloje plitimą ir kt. Tad verta iš esmės pažvelgti į šių kategorijų turinį, o ypač jo kaitą globalizuotame pasaulyje, įvertinti reikšmę visuomenės sveikatai, valstybės tvirtumui ir raidos perspektyvai. Neabejotinai pilietiškumo ugdyme išryškės etninės kultūros svarba, kartu ir švietimo įstaigų uždaviniai ją gaivinant, puoselėjant bei paverčiant gyvąja tradicija.

Bendrojo lavinimo mokyklose yra pilietinio ugdymo pamokos. Blogai, kad jų programose nėra parodyta kaip pilietiškumas nacionalinėje valstybėje išauga iš tautiškumo. Apskritai bendrojo lavinimo mokykloje etninės kultūros dalykus rekomenduojama dėstyti integraciniu principu, t.y. įterpiant į visų disciplinų turinį. Tačiau retas mokytojas, kaip parodė EKG tarybos atlikta analizė, yra tam pasiruošęs. Valstybinė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, tikėtina, taps gairėmis kryptingesniam ir geriau organizuotam darbui. Mokykla turi būti tikru lietuvybės ir sąmoningo pilietiškumo lopšiu. Todėl siektina, kad etninės kultūros žinios būtų paminėtos ir mokinių pasiekimuose (išsilavinimo standartuose). Kaip papildomo ugdymo dalykas etninė kultūra dėstoma tik nedaugelyje mokyklų. Bendrojo lavinimo mokyklose veikia apie pusšimtį kraštotyros, beveik antra tiek amatų ir etnografijos būrelių. Optimizmo teikia mokytojų konsultantų pastangos etninės kultūros srityje. Jie parengti Pedagogų profesinės raidos centro kursuose, kuriuos būtų prasminga organizuoti ir toliau. Ir dar viena iki galo neišspręsta mokyklų problema – tautodailininkų, liaudies meistrų dalyvavimas ugdyme. Reikėtų aiškios išlygos, kad ir neturintys pedagoginio pasirengimo, bet gebantys savo pavyzdžiu „užkrėsti” vaikus meile kūrybai, sudominti juos etnokultūros raiška meistrai galėtų rasti vietą mokykloje, bent jau užimti vaikus tautodaile popamokinėje veikloje. Žinoma, jiems reikalingi ir pedagoginio parengimo kursai.

Etninė kultūra pradinio ugdymo pakopoje gali tapti puikia priemone doros, moralės normų, tikrųjų vertybinių nuostatų diegimui. Ugdymo įstaigose, jų darbo programose pernelyg mažai akcentuojama pagrindinė valstybės kūrimosi ir stiprinimo prasmė – tautos gyvasties išlaikymas. Kitos pedagoginės siekiamybės – pagarba žmogaus darbui ir kūrybai, atjauta silpnam ir senam, tėviškės gamtos meilė, ekologinė elgsena – pasitelkus etnokultūrą taip pat lengvai įgyvendinamos be moralizuojančios didaktikos. Muzikos, dainavimo, šokio pradmenys itin lengvai įsisavinami iš folkloro kūrinių. Tautosaka yra paremta mitiniu mąstymo būdu, kuris ir sudaro kūrybingos fantazijos pagrindą; įsijautimas į sakmių, legendų, pasakų mitines erdves aktyvina vaiko kūrybinius gebėjimus. Pažintis su tautodailės kūrinių semantika meninių polinkių ugdymui gali teikti papildomų motyvacijos impulsų. Išradingai surengtos šventės mokykloje, panaudojus etnokultūros tradicijas, gali tapti efektyviu priešveiksmiu pasipriešinant žiniasklaidos atkakliai brukamoms kitų šalių šventėms – Valentino, šv. Patriko, Helovyno, Padėkos ir kt. Kartu tai ir papildomas stimulas keistis draugystės ir pažintiniais vizitais su kitų šalių mokyklomis. Labai gerai, kai mokyklų renginiai perauga į bendruomenės šventę. Apie visa tai kalbama EKG tarybos narių susitikimuose su regionų švietimo vadovais ir kvalifikacijos seminarų mokytojams metu.

2007 m. projektams Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos rėmuose skirta 5 mln. Lt; tikrai nemažai, lyginant su Kultūros ministerijos ištekliais. Taigi, atrodo, jau suprasta, kad būtent mokykloje reikia ryžtingai diegti pagarbą ir meilę kultūros paveldui, įveikiant krizę tautinės tapatybės formavime. Daug vilčių etnokultūros darbuotojai sieja su paminėtomis valstybine programa bei strategija; tai turėtų skatinti ir pedagogų pastangas, o vaikams atverti daug naujų, įdomių galimybių susipažinti su etninės kultūros reiškiniais, tapti jos tęsėjais. Neabejotinai šias nuostatas įgyvendinti padės ir aktyvėjanti Kultūros centrų veikla. Efektyviai etnokultūros baruose veikia Panevėžio, Kelmės, Plungės, Prienų, Kretingos, Anykščių, Jurbarko, Akmenės rajonų kultūros centrai.

Bendradarbiaujant Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijoms buvo parengta 2006–2011 metų Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos programa. Ji skirta įtraukti į kultūrinę veiklą tuos, kurie nedalyvauja meno kolektyvuose, specializuotuose meno būreliuose. Svarbu ne tiek puoselėti vaikų meninius gebėjimus, kiek ugdyti kultūros vartotoją, rengti kultūros procesų aktyvų dalyvį.

Konkretūs Etninės kultūros globos tarybos veiksmai

1. (3.1) Dalyvauta darbo grupėje, rengiant mokomąją kompiuterinę priemonę Lietuvių etninės kultūros vertybės: Aktyvus mokymas (is), ELN-2007-10049, skirtą mokytojui, mokyklos bendruomenei ir visuomenei (koordinatorė PPRC vyr. specialistė O. Verseckienė). Kompaktinė plokštelė pristatyta eilėje mokytojų kvalifikacijos kursų (Vilniuje, Druskininkuose, Kelmėje, Kaišiadoryse, Joniškyje).

2. (2.3; 3.1; 6.1; 6.2) Dalyvaujama Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe (I. Seliukaitė ir L. Klimka) bei šiai programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo ir vertinimo darbo grupėje (L. Klimka). Dalyvaujama Valstybės švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo ekspertų komisijos darbe (L. Klimka).

3. (1.3) EKG taryboje ekspertuota ir aprobuota Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategija (dokumentas pateiktas Švietimo ir mokslo ministerijai). Ją parengė darbo grupė, dalyvaujant EKG tarybos nariams (B. Stundžienė, L. Klimka).

Inicijuojami susitikimai su rajonų Švietimo skyrių vedėjais ir švietimo įstaigų vadovais, aptariant etninės kultūros plėtros galimybes mokyklose. 2007 m. įvyko susitikimai su Šiaulių ir Tauragės apskričių, Raseinių ir Joniškio rajonų švietimo vadovais.

4. (1.3) EKG taryba sudarė etnokultūrinių plakatų dviejų serijų tematiką (jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus vaikams), pristatančią tautinį kostiumą, etnoarchitektūrą ir kryždirbystę, liaudiškus muzikos instrumentus, tautodailės artefaktus; visa tai – regionų kontekste. Pateiktas siūlymas inicijuoti tokių plakatų leidybą Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos rėmuose.

5. (4.1) Lituanistinių mokyklėlių užsienyje pedagogų kvalifikacijai etnokultūros srityje kelti parengta metodinė priemonė (autoriai I. Bierontaitė ir L. Klimka). Ją sudaro tradicinių kalendorinių švenčių ir lietuviškosios mitologijos apybraižos bei lentelės, šventinio renginio paruošimo metodiniai nurodymai ir keletas pavyzdinių scenarijų.

6. (4.1) Etninės kultūros temos įtrauktos į Elektroninės leidybos namų populiarią kompaktinių plokštelių seriją „Įdomioji istorija“ (projekto vadovas dr. E. Jovaiša). Šioms temoms paruošta tekstinė bei iliustracinė medžiaga, padaryti įrašai.

7. (5.1) Dalyvaujama VšĮ Lietuvos energetikos muziejaus plėtros koordinavimo darbo grupėje, rengiant muziejaus koncepcijos dalį apie tradicinius amatus ir verslus (L. Klimka).

4 lentelė. EKG tarybos 2007 m. atlikti darbai, vykdant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (apibendrinimas)

Eil. nr.	Uždaviniai	Priemonės	EKGT veikla	Terminai
1.	2. Ugdyti ir puoselėti demokratinę mokyklų kultūrą	2.3. inicijuoti ir remti mokyklų, mokinių, studentų ir jaunimo organizacijų projektus, skatinančius vaikų ir jaunimo toleranciją	EKG taryba pasiūlė penkias temas dviejų serijų mokykliniams plakatams „Įdomioji etninė kultūra“.	2006-2010
2.	3. Pagerinti mokytojų ir dėstytojų kompetenciją pilietinio ir tautinio ugdymo srityje	3.1. parengti ir įgyvendinti tautinio ir pilietinio ugdymo programas, skirtas mokyklų vadovų, mokytojų, mokyklos ir jaunimo organizacijų vadovų, aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijai tobulinti	Dalyvauta darbo grupėje, rengiant mokomąją kompiuterinę priemonę „Lietuvių etninės kultūros vertybės: Aktyvus mokymas (is)“.	2007-2011
3.	4. Ugdyti ir puoselėti Lietuvos ir užsienio lietuvių jaunimo bei suaugusiųjų tautinį ir pilietinį sąmoningumą	4.1.inicijuoti ir remti pilietinei ir tautinei savišvietai būtinų įvairaus pobūdžio informacijos šaltinių sistemingą rengimą, skelbimą ir sklaidą, jais aprūpinti viešąsias bibliotekas, užsienio lietuvių bendruomenes ir institucijas, žiniasklaidą, interneto portalus	Lituanistinių mokyklėlių užsienyje pedagogų kvalifikacijai etnokultūros srityje kelti parengta metodinė priemonė	2006-2011
4.	6. Vykdyti visuomenės pilietinės ir tautinės raidos tyrimus	6.1. inicijuoti ir remti pilietinio ir tautinio ugdymo nacionalinius tyrimus bei dalyvauti tarptautiniuose tokio pobūdžio tyrimuose. Tyrimų pagrindu rengti rekomendacijas pilietiniam ir tautiniam ugdymui tobulinti.	Dalyvaujama šios Programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe bei šiai Programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo ir vertinimo darbo grupėje. Dalyvauta rengiant Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją.	2007-2011
4.	6. Vykdyti visuomenės pilietinės ir tautinės raidos tyrimus	6.2. tyrimų rezultatus nuolat išsamiai pristatyti Lietuvos ir užsienio lietuvių visuomenei. Tyrimus naudoti kuriant nacionalinę švietimo, kultūros ir socialinę politiką		2007-2011

III. KITA VEIKLA

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO DALYVAVIMAS TARPINSTITUCINIUOSE PASITARIMUOSE, SUSITIKIMUOSE, POSĖDŽIUOSE, DISKUSIJOSE

Nr.	Kur vyko/ su kuo?	Data	Tema
1.	Susitikimas Švietimo ir mokslo ministerijoje su visuomeninių organizacijų atstovais	2007-01-17	Dėl Ilgalaikės tautinio ir pilietinio ugdymo programos galimybių
2.	Pasitarimas su Vydūno, Rericho ir Pieno lašo draugijų atstovais	2007-01-17	Dėl Kultūros dienos paminėjimo ir konferencijos LR Seime surengimo
3.	Susitikimas Kauno taikomosios dailės mokykloje su direktoriumi A. Mizgiriu, pavaduotoja V. Bagdonavičiene, mokytojais	2007-01-23	Tautodailės perspektyvos, specialistų poreikio aptarimas
4.	Kauno tautinės kultūros centre su Kauno keliautojų kultūros klubu „Ąžuolynas“ (vadovas Česlovas Mažeika)	2007-01-23	Apie etninę kultūrą, jos sklaidą
5.	Posėdis Vilniaus m. Savivaldybės taryboje	2007-02-09	Energetikos muziejaus išplėtimo (į Vilniaus technikos ir tradicinių amatų) koncepcijos pristatymas
6.	Susitikimas su verslininku Vyteniu Urba, Egle Pliopliene, Edmundu Žalpiu	2007-02-12	Dėl Kaziuko mugės kultūrinės programos
7.	Susitikimas su Joniškio raj. Etninės kultūros globos taryba, vadovaujama L. Berulienės	2007-03-15	Dėl etninės kultūros sklaidos, renginių programos
8.	Aptarimas Šilalėje ir Upynoje K. Lovčiko 70-mečio parodos metu, su savivaldybės tarybos nariais	2007-03-17	Dėl Upynos kraštotyros (kaimo amatų) muziejaus ateities
9.	Pasitarimas su Lietuvos liaudies kultūros centro vadovybe	2007-03-19	Dėl leidinių mokykloms (knygų, DVD, plakatų)
10.	Pasitarimas su Aukštojo kalno iniciatyvine grupe (vadovas Vladas Vitkauskas)	2007-03-19	Dėl infrastruktūros kalno prieigose sukūrimo
11.	Susitikimas Kelmės kultūros namuose su Šiaulių, Tauragės apskričių, Raseinių raj. Švietimo skyrių vedėjais ir etninės kultūros specialistais	2007-03-26	Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje
12.	Dalyvavimas Valstybės švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo ekspertų komisijos posėdyje, vykusiame Kultūros ministerijoje	2007-05-30	Dėl valstybės švenčių, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo scenarijų
13.	Pokalbis Mokytojų namų svetainėje po Auksės Navickienės kūrybos vakaro ir medikų ansamblio koncerto	2007-05-12	Apie etninės kultūros kūrybinius impulsus

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO

TEIKTOS KONSULTACIJOS

Nr.	Kam?	Data	Tema
1.	Kraštotyros muziejaus darbuotojui	2007-01-12	Konsultacija dėl Vengorževo (Lenkija) paminklinės koplytėlės įrašo keturiomis kalbomis
2.	Tautodailininkui G. Mikuckiui	2007-01-17	Dėl amatų gildijos įkūrimo Vilniaus mieste
3.	VšĮ „Valakupių reabilitacijos centro“ vadovui Sigitui Morkūnui	2007-01-18	Dėl tautodailės siužetų panaudojimo darbinėje įstaigos veikloje
4.	„Ūkininko patarėjo“ redakcijai	2007-02-01	Dėl skelbiamo konkurso „Kuo gali didžiuotis Lietuva?“
5.	„Lietuvos žinių“ žurnalistei	2007-02-07	Apie reklamos turinį (religiniai ir tautiniai motyvai reklamoje)
6.	Architektui R. Krištapavičiui	2007-03-12	Dėl Mėnulio kalendoriaus sudarymo principų
7.	LRT atstovui spaudai	2007-03-13	Ką reiškia devintas numeris pasirodymui Eurovizijoje? (Devyniukės reikšmė baltų kultūroje)
8.	Amatų gildijos atstovui D. Gerlikui	2007-03-15	Dėl Amatų gildijos projekto „Vilniaus amatų paveldas“
9.	Lietuvos liaudies kultūros centrui	2007-03-19	Dėl projekto teikimo Ilgalaikei pilietinio ir tautinio ugdymo programai
10.	Gelgaudiškio bendruomenės atstovams	2007-03-21	Dėl etnokultūrinės veiklos galimybių
11.	Lauksargių kaimo bendruomenei	2007-04-22	Dėl gyvenvietės herbo (Šilutės raj.)
12.	Rumšiškių Liaudies buities muziejaus direktorei Violetai Reipaitei	2007-05-10	Dėl tradicinių amatų demonstravimo plėtros
13.	Tradicinės regioninės vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovyklos „Vėlungis“ ir šventės organizatoriams	2007-05-03	Tradicinės regioninės vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovyklos „Vėlungis“ ir šventės įvertinimas, ateities perspektyvų aptarimas
14.	Pedagogų profesinės raidos centro specialistei Onai Verseckienei	2007-08-16	Dėl etnokultūros mokykloje strategijos

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE, SEMINARUOSE, SKAITYTI PRANEŠIMAI, PASKAITOS,

SAKYTOS KALBOS

Konferencijos, seminarai
Nr.	Konferencijos/seminaro tema	Data/vieta				Pranešimas
1	2	3				4
1.	Seminaras mokytojų kvalifikacijai tobulinti „Užgavėnės, personažai ir kaukės“	2007-01-24 / Vilniaus etninės kultūros centre				Pranešimas: „Užgavėnių šventės prasmė“ (L. Klimka)
2.	Istoriniai – literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo atgimimo vygė - vaikystė“	2007-02-15 / Ožkabaliuose, J. Basanavičiaus gimtinėje				Pranešimas: „ Apie liaudiškosios pedagogikos vertę“ (L. Klimka). Dalyvavo K. Aleksynas, V. Jazerskas, D. Micutienė
3.	Seminaras „Pavasario šventės: Paukščių dienos, pavasario lygiadienis, Velykos, Atvelykis“	2007-03-02 / Vilniaus etninės kultūros centre				Pranešimas: „Pavasario lygiadienis ir Paukščių dienos“ (L. Klimka)
4.	Seminaras „Vilniaus verbos“	2007-03-06 / Vilniaus etninės kultūros centre				Pranešimas: „Vilniaus verbų kilmė“ (L. Klimka)
5.	Seminaras „Šventės ir bendruomeniškumo ugdymas“	2007-03-08 / Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje				Pranešimas „Tradicinės kalendorinės šventės šiandien“ (L. Klimka)
1	2	3				4
6.	Anatolijaus Nepokupno (1907-2006) atminimo konferencija	2007-03-29 / Lietuvių kalbos institute				Diskusija: „Istoriniai ukrainiečių ir lietuvių ryšiai“
7.	Mokslinė konferencija „Lietuvių mokslo draugijos 100-metis“	2007-04-05 / Signatarų namuose				Pranešimai: „Lietuvių mokslo draugija: etnologijos samprata“ (I. R. Merkienė); „Lietuvių mokslo draugijos tautotyros programa“ (L. Klimka)
8.	Bendras Zonta International Vilniaus klubo ir Etninės kultūros globos tarybos renginys – apskritas stalas : „Globalizacijos iššūkiai – Lietuvos identiteto sklaida – anglų kalba“	2007-04-05 / Mokslų akademijos bibliotekoje				Pranešimas: „Lietuvos etninio paveldo sklaidos anglų kalba pasiekimai ir problemos“ (L. Klimka)
9.	Konferencija (XII Etikos forumas) „Ar taps Kultūra prioritetu valstybės gyvenime?“	2007-04-13 / LR Seimo III rūmuose				Pranešimas: „Etnokultūros raiška šiandien“ (L. Klimka)
10.	Seminaras „Z. Slaviūnui 100“	2007-04-19 /Vilniaus pedagoginis universiteteas				Diskusija: „Etninės kultūros atgimimas“
11.	Seminaras išeivijos sekmadieninių mokyklų mokytojams	2007-04-19 / Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas				Paskaita : „Lituanistikos plėtra išeivijoje“ (L. Klimka)
12.	Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“	2007-05-18-19				4 pranešimai (2 spausdinti konferencijų medžiagoje) (L. Klimka)
13.	Lietuvos dienos Vroclave	2007-05-22-25 / Vroclave, Lenkijoje				Pranešimas: „A. Mickevičius ir lietuvių etnokultūra“ (L. Klimka)
14.	Konferencija „Vilniaus istorijos muziejiniai kontekstai“	2007-09-27 / Lietuvos nacionaliniame muziejuje				Pranešimas: „Technikos muziejaus senojoje Vilniaus elektrinėje koncepcija“ (L. Klimka)
15.	Konferencija „Pasienio mitologinis paveldas. Mitologijos poveikis šiandienos žmogui“	2007-10-13 / Joniškio kultūros centre				Pranešimas: „Senosios baltų religijos likimas. Pagonybės terminas“
16.	Seminaras mokytojams	2007-10-16 / Vilniaus etninės veiklos centre				Pranešimas: „Rudens švenčių ciklas etnokultūroje“
17.	Šventinė konferencija „Eksperimentinei fizikai Vilniaus universitete-250“	2007-11-30 / Vilniaus universiteto teatro salėje				Pranešimas: „Senojo Vilniaus universiteto eksperimentinės fizikos kabinetas“
18.	Seminaras „Etninės kultūros panaudojimo kaimo turizmo sodybose galimybės Žemaitijos regione“	2007-10-25-26 / Paplatėlės k., Plungės r.				Pranešimai: „Regiono etnografiniai ypatumai“, „Tradiciniai amatai regione, tradicinių amatų kiemai“ (L. Klimka, I. Seliukaitė)
19.	Seminaras bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokytojams „Pasaulio supratimas tradicinėje lietuvių kultūroje“	2007-11-05-06 / K. Dineikos g. 1., Druskininkai				Pranešimai: „Jaunimo ir kalendoriniai papročiai“, „Tradicinių amatų reikšmė šiandieninei mokyklai ir visuomenei“
20.	11-ji mokslo istorikų konferencija „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“	2007-12-06 / Vilniaus Gedimino technikos universitete				Pranešimas: „Amatai Vilniaus raidoje“ (L. Klimka)
1	2	3				4
17.	Seminaras „Advento papročiai ir tikėjimai“	2007-12-10 / Kaišiadorių kultūros centre				Pranešimas: „Tradiciniai Advento papročiai“
18.	Seminaras „Advento tradicijos“	2007-12-11 / Vilniaus etninės veiklos centre				Pranešimas: „Tradiciniai Advento papročiai“ (L. Klimka)
19.	Vilniaus apskrities kultūros darbuotojų forumas	2007-12-19 /Verkių rūmuose, Vilniuje				Pranešimas „Etnokultūros reikšmė šiandien“
20.	III nacionalinė mokslinė konferencija „Kaimas Lietuvos istorijoje: kraštovaizdis, bendruomenė, gyvenimo būdas“	2007-12-07 / Vilniaus pedagoginis universitetas, Istorijos fakultetas				Pranešimas „Lietuvos etnografinių kaimų paveldo išsaugojimo problemos“ (L. Klimka)
L. Klimkos edukacinės paskaitos
Nr.	Paskaitos tema		Data		Kur skaityta?
1.	Vilniaus tradicijos		2007-01-08		Vilniaus Mokytojų namuose (org. A. Jucevičius)
2.	Apie kalendorinius papročius ir mitologinių būtybių įvaizdžius		2007-01-23		Kauno taikomosios dailės mokykloje
3.	Vilniaus šventyklų likimas		2007-02-05		Mokytojų namų organizuojamame renginyje Vilniaus visuomenei
4.	Tradicinės Vilniaus šventės ir prekymečiai		2007-03-12		Vilniaus miesto Rotušėje
5.	Lietuvių mitologijos struktūriniai bruožai		2007-03-15		Joniškio J. Avyžiaus bibliotekoje
6.	Vilnius ir etnokultūra		2007-03-29		„Zodiako“ klube Technikos bibliotekoje
7.	Paskaita III-ojo amžiaus universiteto klausytojams „Tradiciniai Velykų papročiai. Margučio semantika“		2007-04-11		Vilniaus universitete, Istorijos fakultete
8.	Lituanistikos plėtra išeivijoje		2007-04-19		Tautinių mažumų ir išeivijos departamento seminare
9.	Etninė kultūra bendruomenių veikloje		2007-07-18		Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursuose Kelmėje
L. Klimkos pasisakymai, kalbos
Nr.	Vieta		Data		Tema
1	2		3		4
1.	Lietuvos nacionalinio muziejaus salė, Balio Buračo 110-ųjų metinių minėjimas		2007-01-18		Pasisakymas apie etnografiškumo prasmę
2.	Rumšiškėse, Jono Aisčio muziejuje vykusiame elektroninės knygos „Lietuvos etnografijos paveldas vaikams“ pristatyme		2007-01-26		Apie etnografinių leidinių, skirtų vaikams, poreikį ir reikšmę
3.	Dailės galerijoje T. Sakalausko knygos „Missa Vilnensis“ pristatyme		2007-01-30		Apie etnokultūrą Vilniuje
4.	Juodosios keramikos dirbtuvės Naugarduko gatvėje (vadovas Eugenijus Paukštė) atidaryme		2007-02-07		Apie juodąją keramiką, jos tradiciją, perspektyvas
5.	Ant Pamėnkalnio Vilniuje		2007-02-16		Pasisakymas paminklinio akmens Tautos namų idėjai atidengimo metu
1	2		3		4
6.	Lietuvos nacionaliniame muziejuje, prof. Irenos Reginos Merkienės pagerbimo vakaronėje		2007-03-02		Apie profesorės darbų reikšmę tautos savimonei stiprinti
7.	Kanklininkės Daivos Čičinskienės vakare, pažymint 40 metų darbo Vilniaus universiteto ansamblyje bei 20 metų vadovaujant „Kanklelių“ ansambliui		2007-02-10		Daivos Čičinskienės veiklos įvertinimas
8.	Renginys Verkių rūmuose, Vilniuje su alpinistu Vladu Vitkausku ir oreiviu Vytautu Samarinu		2007-03-05		Kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skiriamo skrydžio-rekordo per Lietuvą „Lietuvos vėliavos skrydis oro balionu“ pristatymo proga
9.	„Aukso paukštės“ nominacijos Vilniaus Rotušėje		2007-03-10		Krikščiūnų šeimyninės kapelijos iš Kaišiadorių pristatymas (laureatai tradicinės instrumentinės muzikos nominacijoje)
10.	Joniškio J. Avyžiaus bibliotekoje kompakto „Įdomioji istorija“ pristatyme		2007-03-15		Etninė kultūra jaunimui
11.	Rašytoju klube vakaro, skirto Žemės dienai paminėti, metu		2007-03-19		Apie lygiadienio tradicines šventes
12.	Rašytojų klube vykusiame vakare, kuriame pristatyta rašytojo T. Sakalausko knyga „Missa Vilnensis“ ir J. Stauskaitės paroda		2007-03-22		Vilnius ir etnokultūra
13.	Mokytojų namuose vykusiame renginyje „Knygų pavasaris“, kuriame pristatyta knyga „Punsko ir Seinų lietuviai“ ir kalendorius „Nugrimzdusis Vilnius“		2007-03-31 - 2007-04-01		Tradiciniai papročiai Punsko krašte – tautiškumo garantas
14.	Keliautojų klube vykusiame renginyje (organizatorius A. Jucevičius)		2007-04-02		Vilnius ir etnokultūra
15.	Vytauto Valiušio parodos atidarymas Vilniaus centre		2007-04-10		Apie keramikos tradiciją, amato išsaugojimo prasmę
16.	Jubiliejinis „Ūlos“ folkloro ansamblio vakaras		2007-04-21		Sveikinimai „Ūlos“ folkloro ansambliui (vadovė Janina Bukontaitė), švenčiančiam kūrybinės veiklos 20-mečio sukaktį
17.	Vilniaus universiteto bibliotekoje vykusioje parodoje, skirtoje Antano Stravinsko 80-mečiui		2007-04-25		Parodos atidarymo kalba „A. Stravinskas – kraštotyrininkas, etninės kultūros puoselėtojas, J. Basanavičiaus premijos laureatas“
18.	Gegutės šventėje Obelynėje, Noreikiškėse, Ugnės Karvelis gimnazijoje		2007-05-04		Apie jaunimo tradicinius papročius
19.	Vroclave, Lenkijoje		2007-05-22-25		Lietuvių kultūros dienos parodos atidarymo proga
20.	„Kūlgrindos“ ansamblio kompaktinės plokštelės „Saulės dainos“ pristatyme		2007-05-14		Apeiga ir ritualas tradicinėje kultūroje
21.	Mokslų akademijos bibliotekoje vykusiame istorikės Aldonos Gaigalaitės parodos atidaryme		2007-06-15		Šeimos istorija lokalinės istorijos sampratoje
1	2		3		4
22.	PPRC, parodos „Baltų kultūros ženklai“ atidaryme		2007-06-21		Ženklų kalba: semantinė reikšmė
23.	Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje vykusios parodos-“Vilija-Neris“, 2007, pažymint 150 m. K. Tiškevičiaus ekspedicijos sukaktį		2007-06-24		Etnokultūriniai baltarusių ir lietuvių ryšiai
24.	Vartų galerijoje, Tautodailės parodos atidaryme (Dainų šventės programoje)		2007-07-07		Tautodailės reikšmė šiandien
25.	Šiaulių miesto savivaldybėje Kultūros komiteto posėdyje		2007-07-18		Salduvės piliakalnio sutvarkymo idėjų konkurso rezultatų svarstymas
26.	Rusnėje, Šilutės raj. Salos etnokultūros ir informacijos centre vykusiame renginyje „Kelias į Rusnę. Laivininkų šventė“		2007-08-08		Kalba šventės atidarymo proga „Mažosios Lietuvos etnokultūrinis savitumas“
27.	Kleboniškio k., Daugyvenės istoriniame-etnografiniame draustinyje		2007-08-15		Kalba žolininkų šventės „Žolinė“ atidarymo proga: „Lietuvis ir tėviškės gamta“
28.	„Vitražo manufaktūros“ salone, Stiklių g. 6-8, Vilniuje		2007-08-22		Kalba apie amatų tradicijas Vilniuje
29.	Interviu radijui „Užupio radijas“		2007-08-28		Apie istorinės atminties reikšmę
30.	Rokiškis, L. Šepkos vardo parkas		2007-09-14		Kalba atidarant L. Šepkos parką
31.	Vilniaus Rotušėje, fotomenininko Klaudijaus Driskiaus fotografijų albumo „Arti Sartų“ pristatyme		2007-10-09		Apie Sėlijos krašto žmones
32.	„Zonta“ klubo renginyje, T. Grotthuso vardo auditorijoje Vilniaus universitete		2007-10-04		Pagarba mokytam žmogui – etnokultūros savastis
33.	Karaliaus Mindaugo paminėjimas Vilniuje		2007-10-14		Lietuvos krikštas: Kelias į Europą
34.	Mokytojų namuose fotografo Vytauto Dereškevičiaus albumo „Rasos“ pristatymas		2007-12-11		Rasos šventė – atgaivinta tradicija
35.	Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras		2007-12-12		Etnokultūra daugianacionaliniame mieste
Interviu, pasisakymai žiniasklaidai
18.	TV laida „Labas rytas“			2007-01-02		Apie vestuvinius lietuvių papročius
19.	Radijo „Kultūros“ kanalo laida „Ryto allegro“, (dalyvavo L. Klimka, A. Buračas, S. Žvirgždas, žurnalistė A. Valantinienė)			2007-01-24		Balys Buračas, jo darbų reikšmė (110 m. jubiliejaus proga)
20.	Spaudos konferencija „Marceliukės klėtyje“			2007-02-19		Apie rengiamą Kaziuko mugę, jos kultūrinę programą (L. Klimka)
21.	LTV I programa „Lietuvos diena“			2007-02-19		Apie Kaziuko mugės 400 metų tradiciją
22.	Radijo LTV I laidai rusų kalba			2007-02-19		Apie Kaziuko mugės 400 metų tradiciją
23.	LTV I laida vaikams „Tele-bim-bam“ (ved. N. Čereškienė)			2007-03-04		Apie etninę kultūrą vaikų pasaulyje
24.	Radijo laida – G. Aleknonio „Ant svarstyklių“			2007-03-13		Erzinimas – patyčios ar jumoras?
1	2			3		4
25.	Interviu leidiniui „Labas, Žemaitija“			2007-03-19		Apie tradicinius lygiadienio papročius
26.	Interviu „Kauno dienos“ laikraščiui			2007-03-20		Apie liaudiškus orų spėjimus
27.	Interviu regioninei televizijai Kelmėje			2007-03-26		Apie etnokultūros svarbą tautiškumo ir pilietiškumo ugdymui
28.	Interviu „Ūkininko patarėjo“ laikraščiui			2007-03-27		Apie tradicinius Velykų papročius
29.	TV laidos „Labas rytas“ žurnalistei			2007-04-04		Velykų datos nustatymas ir papročiai
30.	Interviu Alovėje regioninei TV			2007-04-22		Apie tradicinę Jurginių šventę, pristatytą LLKC organizuojamai konkursinei apžiūrai
31.	Spaudos konferencijoje, vykusioje „Neringoje“ (Vilnius)			2007-06-18		Apie Žolių turgų, jo tradiciją Vilniuje
32.	Interviu „Moters savaitraščio“ žurnalistei			2007-06-18		Apie etnokultūrą šiandien
33.	Interviu LR I valandėlei rusų kalba			2007-06-21		Apie Rasų šventę, Jonines
34.	Interviu TV laidai „Labas rytas“			2007-06-21		Apie Rasas
35.	Interviu radijo valandėlei baltarusių kalba			2007-07-06		Apie Dainų šventę - 2007
36.	Interviu TV 5 kanalui			2007-12-11		Apie Kalėdų laukimo papročius
37.	Interviu LR I kanalui, ved. Daivai Trečiokaitei			2007-12-21		Apie ateities spėjimus

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS EKSPERTINĖS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Nr.	Kam teikta	Data	Rekomendacijos ar ekspertinės išvados pavadinimas
1.	Leidyklai „Baltos lankos“	2007-01-11	Rekomendacija knygai „Lietuvių tradiciniai gėrimai“ (Kulinarinio paveldo fondo teikimu)
2.	Vilniaus pedagoginio universiteto leidyklai	2007-01-11	Rekomendacija R. Krupicko parengtam leidiniui „Paskui rasos lašą“, kuriame yra kraštotyrinės ir etnologinės medžiagos, stilius – pilietiškas.
3.	Vilniaus rajono švietimo skyriui	2007-01-11	Atsiliepimas apie Visalaukės pagrindinės mokyklos mokytojos Janinos Markiewicz darbą
4.	Kultūros paveldo departamentui	2007-01-15	Atsiliepimas dėl buvusios kalvės pastato Klaipėdoje įrašymo į vertybių registrą
5.	Klaipėdos universiteto leidyklai	2007-02-01	Recenzija R. Balsio knygai „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro“
6.	Pakruojo savivaldybei	2007-02-07	Atsiliepimas apie Alfredo Šimkaus veiklą
7.	Kultūros ministerijai	2007-02-27	Rekomendacija Lietuvos Nacionalinio muziejaus edukaciniam projektui „Lietuvos dvarai: istorija, praradimai, dabartis ir ateitis“
8.	Kultūros ministerijai	2007-05-11	Rekomendacija dėl vasaros vaikų stovyklos projekto, pateikto Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Vaikų socializacijos programų konkursui.
9.	Keramikos tyrinėtojui iš JAV A. Stellacio	2007-05-14	Leidinio apie Lietuvos keramikus rekomendacija
10.	Projekto pateikėjui A. Staponkui, Lietuvos kultūros politikos institutas	2007-05-30	Atsiliepimas projektui „Lietuvių namas: liaudies architektūros ir gyvenamosios erdvės etnografinių bruožų reikšmė šiandieninėmis sąlygomis“
11.	Trakų rajono savivaldybei	2007-07-23	Ekspertinė išvada „Dėl etnografinių daiktų kolekcijos mokslinės ir ekspozicinės vertės“
12.	Prienų rajono savivaldybei	2007-07-24	Rekomendacija „Dėl Ritos Balsevičiūtės studijų“
13.	Utenos m. Savivaldybės merui Alvydui Katinui	2007-07-31	Rekomendacija Vytauto Valiušio keramikos muziejui virsti amatų centru
14.	Vilniaus m. savivaldybei	2007-09-04	Rekomendacija veiklai plėtoti VšĮ „Evangelija pagal batą“ (patalpoms gauti)
15.	Mokslo ir studijų fondui	2007-11-12	Rekomendacija Lietuvos istorijos instituto projektui „Etnografinis regioninės ir lokalinės kultūros tyrimas“
16.	Kauno m. savivaldybės Švietimo ir kultūros departamentui	2007-11-26	Rekomendacija dėl pretendento Kauno tautinės kultūros centro direktoriaus vietai užimti
17.	Mokslo ir studijų fondui	2007-11-10	Rekomendacija leidiniui „Vialla, Wilia, Neris: ekspedicija Konstantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATO IŠVYKOS, RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS IR KITA VEIKLA

Nr.	Vieta, pastabos	Data
1.	Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato patalpose vyko tautodailininko Klaido Navicko karpinių paroda	2007 m. vasario – kovo mėn.
2.	Vakaro vedimas Junonos ir Vytenio Almonaičių kraštotyros knygų „Karšuva 1 ir 2“ pristatyme Vilniaus Mokytojų namų svetainėje	2007-04-17
3.	Išvyka į Alovę, tradicinę Jurginių šventę, pristatytą Lietuvos liaudies kultūros centre organizuojamai konkursinei apžiūrai. Komisijos pirmininko pareigas atliko L. Klimka	2007-04-22
4.	Etnokino programoje Miroslavo apylinkėse, A. Žmuidzinavičiaus tėviškėje, žiuri nariai – L. Klimka ir I. Seliukaitė	2007-05-05
5.	Išvyka su Versus Aureus leidyklos grupe į Druskininkų bibliotekos renginį	2007-05-10
6.	Kulinarinio paveldo ir edukacinės liaudies instrumentinės programos pristatymas, vykęs „Bernelių užeigoje“ Kauno Šilainių mikrorajone	2007-05-13
7.	Išvyka į Pandėlyje ir Rokiškyje vykusias L. Šepkos 100 metų jubiliejines iškilmes	2007-09-14
8.	Europos paveldo dienos. Ekskursija Gedimino prospektu Vilniuje	2007-09-26
9.	Dalyvavimas III-sios nacionalinės konferencijos „Kaimas Lietuvos istorijoje: kraštovaizdis, bendruomenė, gyvenimo būdas“, vykusios Vilniaus pedagoginiame universitete, Istorijos fakultete, moksliniame-organizaciniame komitete (L. Klimka)	2007-12-07
10.	Dalyvavimas Lietuvai pagražinti draugijos organizuotoje Tautos susivienijimo sąšaukoje „Piliakalnių šviesa“, vykusioje Vilniuje prie Gedimino pilies	2007-09-22

IV. ETNINĖS KULTŪROS POPULIARINIMAS

Dažnas Etninės kultūros globos tarybos narių aktyviai reiškiasi žiniasklaidoje. Tai labai svarbu keliant Tarybos autoritetą, formuojant jos įvaizdį visuomenėje. Kalbėdami renginiuose, radijo ir televizijos laidose, reikšdami mintis spaudos puslapiuose, tautiškumo ir pilietiškumo reikšmę nuolat iškelia Tarybos nariai B. Kulnytė, M. Martinaitis, I. R. Merkienė, J. Rudzinskas, I. Seliukaitė, N. Sliužinskienė, B. Stundžienė, V. Šatkauskienė, I. Trinkūnienė, D. Urbanavičienė ir kt. Tačiau dar efektyviau tikslą pasiekia jų paskaitos, skaitomos daugelyje kvalifikacijos kėlimo seminarų, vykstančių Lietuvos liaudies kultūros, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi, Pedagogų profesinės raidos, Vilniaus etninės kultūros, regioniniuose švietimo centruose. Nevengiama ir praktinių darbų. Pavyzdžiui, dr. D. Urbanavičienė moko tautinių šokių Vilniaus mokytojų namuose, I. Trinkūnienė su ansambliu „Kūlgrinda“ atlieka romuviečių apeigas kalendorinių švenčių metu. L. Klimka yra parašęs nemažai straipsnių apie tautos tradicijas ir liaudiškąjį kalendorių „Lietuvos švyturio“ (straipsnių ciklas atžymėtas žurnalo metų premija) bei „Draugo“ (Čikaga) laikraščiuose.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vadovaujamame B. Kulnytės, 2007 m. toliau plėtojamos etnokultūrinės tematikos edukacinės programos. Užsiėmimus noriai lanko sostinės mokiniai, kurie čia daug sužino apie liaudies meno vertybes, lietuviškąsias tradicijas. Šiuo pavyzdžiu seka ir kiti muziejai, pateikę nemažai etninės kultūros krypties edukacinių projektų.

Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotojos V. Šatkauskienės iniciatyva įgyvendinta „Aukso vainiko“ nominacija tautodailininkams (vaizduojamojo ir taikomojo liaudies meno kategorijose) jau tapo tradicija. Atrankos konkursai ir laureatų parodos vyksta kasmet visuose Lietuvos regionuose, tad šis sumanymas labai pagyvina etnokultūros sklaidą.

Tarybos pirmininkas L. Klimka veda kassavaitinę autorinę laidą „Ryto garsuose“ (Lietuvos radijo I programa), kur apžvelgia etninės kultūros aktualijas bei EKG tarybos veiklą. Lietuvos radijo II programoje etnokultūrinę laidą „Ryto rasa krito“ veda V. Šatkauskienė.

Išleistas ir šeštasis leidinio „Etninė kultūra“ numeris, kuriame greta Etninės kultūros globos tarybos ataskaitos pateikta ir nemažai aktualijų, renginių aprašymų.

Metų pabaigoje EKG taryba kartu su „Minties“ leidykla ir šiemet išleido menišką sieninį kalendorių „Nugrimzdusis Vilnius“, skirtą populiarinti etnokultūrą sostinėje.

V. REGIONINIŲ TARYBŲ 2007 M. VEIKLOS ATASKAITOS

AUKŠTAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2007 metų veikloje Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba) daugiausia dėmesio skyrė Etninės kultūros plėtros valstybinės ir Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programų įgyvendinimui.

REGIONINĖS TARYBOS POSĖDŽIAI

Per ataskaitinį laikotarpį įvyko Regioninės tarybos narių pasikeitimai. Utenos savivaldybė delegavo kitą savo atstovą į Regioninę tarybą – savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistę Zitą Mackevičienę, Jonavos savivaldybė vietoje buvusios tarybos narės Jelenos Živaitienės delegavo Jonavos muziejaus etnografę Jadvygą Kvieskienę. Ignalinos savivaldybė vietoje buvusios tarybos narės Onos Gruodienės delegavo Ignalinos savivaldybės etninės kultūros centro darbuotoją Sigutę Mudinienę.

Per ataskaitinį laikotarpį surengti keturi Regioninės tarybos posėdžiai Panevėžyje ir 1 išvažiuojamasis pasitarimas Aukštaitijos nacionaliniame parke, Palūšėje.

Sausio 29 d. posėdyje patvirtinta Regioninės tarybos 2006 metų veiklos ataskaita. Peržvelgiant 2006 metų veiklą iškelti šie pagrindiniai klausimai: lėšų trūkumas pilnavertei Regioninės tarybos veiklai vystyti, menkas kultūros ir švietimo įstaigų etninės veiklos integravimas, specialistų savivaldybėse trūkumas ir nepakankama vietos etninės kultūros specialistų kvalifikacija. Nutarta šiems klausimams 2007 m. skirti daugiau dėmesio. Posėdyje pagal skirtingus subregionus išrinkti trys nauji Regioninės tarybos pirmininkės pavaduotojai: Vilma Merkytė, Jolanta Balnytė ir Algirdas Svidinskas. Kadangi šios kadencijos Regioninė taryba yra didesnė, nutarta pakoreguoti Regioninės tarybos darbo reglamentą ir turėti keturis, o ne tris pirmininkės pavaduotojus. Ketvirtuoju pavaduotoju tapo Jonas Vaiškūnas. Diskutuota dėl Regioninės tarybos skirstymo į subregionus. Po ilgų diskusijų nuspręsta dėl organizacinės veiklos apsunkinimo neskaidyti Regioninės tarybos į subregionus, bet skirtingus Aukštaitijos subregionus labiau išryškinti informacinėse priemonėse apie regioną. Svarstytas lankytinų etnokultūrinių objektų vienodais ženklais žymėjimas regione. Šiame posėdyje patvirtintas Regioninės tarybos 2007 metų veiklos planas.

Balandžio 16 d. posėdyje buvo pristatyta Tradicinių amatų plėtros Lietuvos kaime programa ir aptartos jos įgyvendinimo Aukštaitijoje galimybės. Tradicinių amatų plėtros Lietuvos kaime programos priemones pristatė Lietuvos žemės ūkio universiteto lektorius Alvydas Aleksandravičius, kuris supažindino su amatų centrų steigimo ir finansavimo galimybėmis, paraiškų priėmimo tvarka. Nutarta išsiaiškinti tradicinių amatų steigimo poreikį regione ir surengti seminarą paraiškų teikėjams.

Posėdyje buvo aptartas Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas regiono savivaldybėse, analizuoti 2006 m. LR Kultūros ministerijai pateikti duomenys. Pastebėta, kad Etninės kultūros plėtros valstybinės programos statistika ne visuomet atitinka realybę, ne visuomet aiškiai suformuluojami skaičių pateikimo kriterijai. Daugiausia diskutuota dėl Algirdo Svidinsko parengto Aukštaičių etninės kultūros globos fondo nuostatų projekto. Nutarta, skatinant etninės kultūros veiklą regione, pritarti fondo steigimui ir pateikti siūlymus šio fondo nuostatų projekto tobulinimui. Posėdyje nuspręsta rinkti informaciją apie tradicines muges regione ir teikti rekomendacijas Etninės kultūros globos tarybos ekspertų grupei, kokias tradicines muges regione derėtų puoselėti. Šiame posėdyje vienbalsiai pritarta Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos kreipimuisi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją dėl Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projekto.

Spalio 26 d. posėdyje buvo aptartos 2007 m. svarbiausios Etninės kultūros plėtros valstybinės programos vykdymo Aukštaitijos regiono savivaldybėse problemos. Jos ryškiausiai matomos per etninės veiklos informacines ataskaitas, kurias analizavo Lietuvos liaudies kultūros centro Regionų kultūros informacijos poskyrio vadovė Inga Kriščiūnienė. Pagrindinė pranešėjos iškelta problema – Etninės kultūros plėtros programos savivaldybėse neveikia, nes jos nepagrįstos pinigais. Nutarta rekomenduoti Etninės kultūros globos tarybai atlikti ekspertizę, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl realiai neveikia Etninės kultūros plėtros valstybinė programa savivaldybėse. Lietuvos liaudies kultūros centro Folkloro poskyrio vadovė Jūratė Šemetaitė aptarė Aukštaitijos suaugusiųjų ir vaikų folkloro kolektyvų pasirodymą Dainų šventėje ir vaikų folkloro kolektyvų ugdymo Aukštaitijoje problemas. Nutarta, skatinant Aukštaitijos regiono folkloro kolektyvų kokybinį augimą, inicijuoti regione daugiau folkloro sambūrių, švenčių, bet ne sceninių pasirodymų. Regioninės tarybos Padėkos raštais apdovanoti visų regiono vaikų folkloro kolektyvų, dalyvavusių Dainų šventėje, vadovai. Svarstyti pagrindinių Aukštaitijos regiono mugių atrankos principai, aptarta mugių sertifikavimo tvarka. Patvirtinti 2008 metų Regioninės tarybos veiklos prioritetai:

Etninės kultūros specialistų rengimas.
Mokytojų kvalifikacijos kėlimas etninės kultūros srityje.
Bendruomenių stiprinimas etnokultūriniu pagrindu.
Įvairaus pobūdžio vaikų kolektyvų – tiek mokyklinių, tiek ne mokyklinių – kūrimosi etnokultūriniu pagrindu skatinimas.

Lapkričio 30 d. posėdyje buvo pritarta Regioninės tarybos 2007 metų veiklos ataskaitai, tačiau pagrindinis dėmesys buvo skirtas Ilgalaikei pilietinio ir tautinio ugdymo programai aptarti. Šios Programos projektų aktualumo ir vykdymo problemas analizavo LR Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus specialistė Aušra Birietienė bei Programos koordinatorė Virginija Petrevičienė. Posėdyje buvo pristatytos ekspertizės išvados, kaip Aukštaitijoje 2007 m. buvo finansuoti etninės kultūros projektai iš Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos. Nuspręsta rekomenduoti savivaldybėms Regioninės tarybos narius kaip šios Programos projektų konsultantus ir vertintojus. Nutarta kitų metų Regioninės tarybos veiklos plane numatyti atlikti ekspertizę, kuri padėtų išsiaiškinti, kiek regiono savivaldybėse per visas programas vykdyta etninės kultūros projektų ir kaip jie buvo finansuoti. Po posėdžio Regioninės tarybos nariai dalyvavo projekte, finansuotame iš Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos – Tarptautiniame tautinio meno festivalyje–sambūryje „Gimnazija – gyvoji jaunimo tautinės kultūros versmė“, kurį rengė Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija.

Rugpjūčio 23 d. Aukštaitijos nacionaliniame parke surengtame išvažiuojamajame pasitarime buvo aptartos etninės veiklos galimybės saugomose teritorijose. Problemas aktualizavo Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Eminuelis Leškevičius ir kultūrologė Dalia Savickaitė. Didžiausia problema, jog saugomų teritorijų kultūrologų darbas paliktas savieigai, jų veiklos nekoordinuoja nei LR Aplinkos, nei LR Kultūros ministerijos. Nuspręsta Regioninei tarybai labiau koordinuoti visame Aukštaitijos regione veikiančių regioninių parkų kultūrologų veiklą, skatinti aktyviau vykdyti etninio pobūdžio projektus valstybės saugomose teritorijose. Buvo susipažinta su Aukštaitijos nacionalinio parko vykdomais etninės kultūros projektais, su respublikinės cimbolininkų ir dūdmaišininkų stovyklos darbu.

BENDRADARBIAVIMAS SU REGIONO SAVIVALDYBĖMIS

Sausio ir vasario mėnesiais Regioninės tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė lankėsi Biržų, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Zarasų, Anykščių, Utenos rajonų savivaldybėse. Susitikimuose su šių savivaldybių merais buvo aptartos etninės kultūros problemos: etatinio specialisto savivaldybėse trūkumas, folkloro kolektyvų vadovų stygius, nepakankama etninė veikla mokyklose ir kt. Taip pat įvyko susitikimai su Kupiškio ir Biržų rajonų savivaldybių merais aptarti Etninės kultūros plėtros programų įgyvendinimo klausimus. Birželio mėnesį kartu su Biržų rajono meru Regimantu Ramonu buvo dalyvauta pristatant Sėlių krašto etnokultūrinį paveldą Latvijos Respublikos Vyriausybės nariams. Balandžio 5 d. Panevėžio miesto tarybos posėdyje įteiktos Aukštaitijos regiono vėliavos visoms miesto mokykloms. Dalyvauta Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros komiteto posėdžiuose dėl Kultūros centro „Linelis“ reorganizavimo į etninės kultūros centrą, rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus bei Panevėžio miesto kraštovaizdžiui reikšmingo Skaistakalnio parko išsaugojimo. Balandžio mėnesį parengtas kreipimasis į regiono savivaldybių naujos sudėties tarybas dėl valstybinių etninės kultūros globą reglamentuojančių programų – Etninės kultūros plėtros, Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo bei naujai rengiamos Tradicinių amatų ir kaimo plėtros skatinimo – sėkmingo įgyvendinimo savivaldybėse. Rugsėjo 17 d. buvo išplatintas kreipimasis į visas regiono savivaldybes, raginant pagerbti Baltų vienybės dieną ir iškelti Aukštaitijos vėliavą. Spalio 26 d. posėdyje nuspręsta teikti Etninės kultūros globos tarybai kreipimąsi į Lietuvos savivaldybių asociacijos krivūlę dėl Panevėžio miesto savivaldybės nominacijos už paramą Aukštaitijos regiono etninei kultūrai plėtoti. Spalio 26 d. vykusiame Regioninės tarybos posėdyje buvo kviečiami dalyvauti regiono savivaldybių kultūros skyrių vadovai, lapkričio 30 d. – švietimo skyrių specialistai, atsakingi už etninės kultūros projektus ir jų koordinavimą. Iš Aukštaitijos savivaldybių buvo renkama medžiaga apie folkloro kolektyvų situaciją regione bei etninės kultūros projektų finansavimą iš Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos, iš krašto muziejų – medžiaga apie tradicines muges Aukštaitijoje, tradicinius amatus ir amatininkus.

VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

Vykdydama Etnografinių kaimų išlikimo programą, Regioninė taryba susitarė su Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotoja dr. Rasa Bartašiūte parengti Vidurio ir Šiaurės Aukštaitijos etnoarchitektūros rekomendacijas. Gegužės 14–15 d. surengta ekspedicija į Jonavos, Širvintų ir Kauno, liepos 12–15 d. – į Anykščių ir Ukmergės rajonų kaimus. Medžiaga taip pat buvo renkama iš nacionalinių ir regiono krašto muziejų. Etnoarchitektūros rekomendacijos aptartos su Regioninės tarybos narėmis Jadvyga Kvieskiene, Vilma Mulevičiūte, Laima Bikulčiene, atstovaujančiomis Jonavos, Ukmergės ir Širvintų rajonų savivaldybes. Aukštaitijos nacionalinio parko prašymu, Regioninė taryba sudarė darbo grupę parko etnoarchitektūriniam reglamentui parengti. Lapkričio mėnesį darbo grupė, kurią sudarė architektai dr. Rasa Bartašiūtė, Neringa Norvaišaitė, Rolandas Bortkūnas, Ruslanas Aranauskas bei Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė, parengė Aukštaitijos nacionalinio parko etnoarchitektūros reglamentą.

Balandžio mėnesį surengtas posėdis, skirtas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programai aptarti. Kovo – liepos mėnesiais aplankyta Zarasų tradicinių amatų artelė, Dumsių seniūnijos amatų centras Jonavos rajone, Vytauto Valiušio keramikos dirbtuvės ir muziejus Leliūnuose (Utenos r.), Petronių kaimo bendruomenės amatų namai Siesikų seniūnijoje (Ukmergės r). Apartos galimybės dėl tradicinių amatų centrų kūrimo su Joniškio rajono savivaldybės kultūros specialistais Liucija Bertuliene ir Rita Kipšaite, Kupiškio muziejaus direktore Violeta Aleknienė ir meru Jonu Jaručiu, Anykščių muziejaus specialiste Alma Ambraškaite, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. Regioninės tarybos narė Vyda Krasauskienė domėjosi tradicinių amatų centrais Latvijoje, Daugpilio rajone. Rinkta medžiaga apie tradicinius amatus ir amatininkus regione, padėta fotomenininkui Arūnui Baltėnui, vykdžiusiam projektą Aukštaitijoje, surasti ir užfiksuoti tradicinius amatininkus Pasvalio, Kupiškio, Panevėžio, Ukmergės rajonuose. Parengta televizijos laida apie Vabalninko (Biržų r.) miestelio amatus ir amatininkus. Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių įgyvendinimo teikti pasiūlymai LR Žemės ūkio ministerijai. Taip pat teiktos pastabos dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių ir tradicinių amatų meistrų sertifikavimo tvarkos. Regioninės tarybos posėdžiuose gilintasi į Etninės kultūros plėtros valstybinės ir Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programų įgyvendinimo regione problemas.

REGIONINIO SAVITUMO PUOSELĖJIMAS IR ETNINĖS KULTŪROS SKLAIDA

Rūpinantis regioninio savitumo puoselėjimu dalyvauta renginiuose, šventėse, konkursuose, inicijuotas aukštaitiško suvenyro konkursas, rengti seminarai, analizuoti įvairiems fondams pateikti etninės kultūros projektai, jiems teiktos konsultacijos, rašytos rekomendacijos geriausiai regiono tradicinę kultūrą pristatantiems projektams.

Vasario mėnesį Panevėžio kolegijoje surengtas seminaras „Tradiciškumas ir inovacijos tautodailėje“. Vasario–balandžio mėnesiais dalyvauta Panevėžio apskrities tautodailininkų parodose Biržuose, Rokiškyje, Kupiškyje, Ukmergėje, Anykščiuose, Panevėžyje, kuriose buvo paskelbtas tradicinio aukštaitiško suvenyro kūrimo konkursas. Dėl aukštaitiško suvenyro populiarinimo tartasi su Biržų rajono meru Regimantu Ramonu ir LR Seimo nariu, Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Rinkevičiumi. Dalyvauta Panevėžio zonos tautodailininkų darbų, „Aukso vainiko“ parodos–konkurso, Aukštaitijos regiono Kazio Šimonio vardo tautodailininkų parodos–konkurso vertinimo komisijų darbe. Birželio 19 d. dalyvauta respublikiniame medžio drožėjų plenere Kupiškyje. Išanalizavus tautodailininkės Henrikos Marcinkevičienės (Biržai) kūrybą, pateikta rekomendacija menininko kūrėjo statusui gauti. Parengtos televizijos laidos apie Aukštaitijos tautodailininkus: medžio drožėją Vytautą Ulevičių, akmentašį Juozą Meškuotį, margučių margintoją Vytenę Repšienę.

Gegužės 10 d. kaimo turizmo sodybų savininkams, verslininkams, regiono kultūros darbuotojams, muziejininkams surengtas seminaras, skirtas Aukštaitijos kulinariniam paveldui puoselėti. Seminare dalyvavo per 30 dalyvių. Su tradiciniais aukštaitiškais valgiais, užfiksuotais vaizdo medžiagoje, supažindino Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vadovė Nijolė Marcinkevičienė, su aukštaičių stalo įrankiais ir valgymo etiketu – Lietuvos liaudies buities muziejaus Buities, verslų ir amatų skyriaus vedėja Janina Samulionytė, su kulinarinio paveldo įmonių tinklu Utenos apskrityje – Utenos apskrities viršininko administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja Vyda Krasauskienė, kulinarinio paveldo produktų įteisinimo tvarka ir sertifikavimu – Kulinarinio paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė, susipažinta su tradicine aukštaitiška virtuve.

Gegužės 26 d. dalyvauta kulinarinio paveldo renginyje „Oi, skanios bobutės vaišės“ Trakiškio kaimo bendruomenėje (Panevėžio r.), rugsėjo 15 d. – Duonos šventėje Tumagalio kaimo bendruomenėje (Panevėžio r.). Taip pat rinkta medžiaga apie regiono kulinarinį paveldą rengiamam šalies kulinarinio paveldo atlasui.

Kartu su Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriumi spalio ir gruodžio mėnesiais surengti seminarai mokytojų ir folkloro kolektyvų vadovų profesinei kompetencijai didinti. Seminarai skirti folkloro kolektyvų repertuaro problemoms bei aukštaičių tautinio kostiumo gamybos ir įsigijimo problemoms aptarti.

Toliau rinkta medžiaga apie gyvuojančius tradicinės kultūros reiškinius regione. Užfiksuoti Sekminių papročiai Daujėnuose (Pasvalio r.), Antaninių ir Devintinių papročiai Troškūnuose (Anykščių r.), tradicinio alaus gamyba ir duonos kepimas Miežiškių seniūnijoje (Panevėžio r.), margučių marginimas Vabalninke (Biržų r.), šermenų giesmės Raguvoje (Panevėžio r.), gauta nauja informacija apie gyvuojančius tradicinės kultūros židinius iš Kėdainių ir Radviliškio rajonų. Rugpjūčio 21–24 d. Utenos kraštotyros muziejaus etninės veiklos specialistas Raimondas Garsonas inicijavo etnologinę ekspediciją Utenos rajono Sudeikių ir Daugailių seniūnijose. Ekspedicijoje dalyvavo etnologė Gražina Kadžytė, restauratorius Petras Zovė ir Kauno Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetų studentai.

Kovo 6 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje surengta Vytauto Didžpetrio fotografijų paroda „Žiemgalos etninė kultūra: etnoarchitektūra ir kraštovaizdis“. Rugsėjo 6–7 d. surengtas folkloro festivalis „Aisūs kankleliai“ Panevėžyje, dalyvauta regiono etninėse šventėse: „Bėk, žirgeli“ Anykščiuose (birželio 1 d.), Panevėžio apskrities meno šventėje Biržuose (birželio 9 d.), Rasų šventėje Burveliuose (birželio 23–24 d.), Mindaugo karūnavimo šventėje Palatavyje (liepos 6 d.), Baltų vienybės dienos akcijoje (rugsėjo 22 d.), kaimo kapelų šventėje „Kapelmaušis“ (lapkričio 10 d.), tarptautiniame moksleivių tautinio meno festivalyje–sambūryje „Gimnazija – gyvoji jaunimo tautinės kultūros versmė“ Panevėžyje (lapkričio 30 d.) ir kt. Pastebėta, kad šventėse vis labiau siekiama išlaikyti lokalinę tradiciją, daugiau įtraukti jaunimo. Regioninės tarybos narės Nida Lungienė ir Asta Sieliūnienė aktyviai vykdė interregioninį projektą „Lietuvos ir Latgalos tradicinė kultūra“. Aplankyti Klemenso Sakalausko (Vaivaduose), Adomo Petrausko (Uoginiuose), Bitininkystės (Stripeikiuose), Arklio (Niūronyse), Keramikos (Leliūnuose) muziejai, domėtasi etnografinių eksponatų apskaita, restauravimo galimybėmis, edukaciniais projektais, turistų srautais juose.

Rūpintasi vaikų ir jaunimo etniniu ugdymu. Teiktos konsultacijos mokytojams, rengusiems vaikus respublikiniam vaikų – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursui „Tramtatulis“, dalyvauta šio konkurso atrankiniuose turuose Ukmergėje, Panevėžio mieste ir rajone vertinimo komisijų darbe. Išanalizuota vaikų folkloro kolektyvų situacija regione, Regioninės tarybos padėkomis paskatinti visų regiono vaikų folkloro kolektyvų vadovai. Regioninės tarybos narė Regina Lukminienė iniciavo projektą „Etninis paveldas – jaunajai kartai“. Projekte dalyvavo Kėdainių miesto ir rajono moksleiviai. Vaikams ir jaunimui skaitytos paskaitos: apie tradicinius šeimos papročius ir vertybes Panevėžio jaunimo mokykloje (gegužės 17 d.), Velykų simboliką Panevėžio jaunimo mokykloje (balandžio 6 d.), Advento papročius Europoje ir Lietuvoje Panevėžio rajono viešojoje bibliotekoje (gruodžio 13 d.), duoną tradicinėje lietuvių kultūroje Panevėžio profesinio rengimo centre (gruodžio 14 d.), Kalėdų papročius „Senvagės“ vidurinėje mokykloje (gruodžio 21 d.). Kovo 4 d. dalyvauta Utenos apskrities jaunųjų mokslininkų darbų konkurse Zarasuose, vertinti Etnologijos sekcijos darbai. Rugpjūčio 23–24 d. lankytasi vaikų etnomuzikavimo stovykloje Palūšėje.

Teiktos konsultacijos ir rašytos rekomendacijos Panevėžio miesto, Panevėžio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio, Kėdainių rajonų švietimo ir kultūros įstaigoms, teikusioms projektus Ilgalaikei pilietinio ir tautinio ugdymo programai. Atlikta regiono švietimo ir kultūros įstaigų teiktų etninės kultūros projektų, remtų iš Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos, finansavimo ekspertizė. Išanalizuoti 19 Aukštaitijos regiono savivaldybių projektai, jų pobūdis ir finansavimas.

Įvertinti 42 etninės veiklos projektai, teikti LR Kultūros ir LR Švietimo ir mokslo ministerijoms, Kultūros ir sporto rėmimo fondui, Nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondui, Panevėžio ir Utenos apskričių viršininko administracijoms finansuoti. Parašytos rekomendacijos projektams, skatinantiems vaikų etninį ugdymą, muziejinę edukaciją, padedantiems išlaikyti gyvąją tradiciją regione.

Parėmus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, regioninėje Aukštaitijos televizijoje parengta 16 televizijos laidų „Etnos“ apie Andrioniškio, Troškūnų (Anykščių r.), Žiobiškio, Kriaunų (Rokiškio r.), Antašavos (Kupiškio r.), Daujėnų (Pasvalio r.), Smilgių, Miežiškių, Raguvos (Panevėžio r.), Šeduvos (Radviliškio r.), Krakių (Kėdainių r.), Užpalių (Utenos r.) Nemunėlio Radviliškio (Biržų r.) ir kt. miestelius ir etnokultūrinio paveldo puoselėjimą juose. Visos laidos buvo skelbtos internetiniame puslapyje www.tv.lt. Dalyvauta regioninių televizijų ir radijo stočių laidose, kuriose buvo kalbama apie kalendorinius papročius Aukštaitijoje: Verbų sekmadienį, Velykas, Jonines, Vėlines, Adventą, Kūčias.

Parengti keturi straipsniai leidiniui „Etninė kultūra“: „Aukštaitija jau turi savo krašto herbą ir vėliavą“ (Vitalija Vasiliauskaitė), „Medžio drožėjų pleneras Kupiškyje „Žmogus ir vanduo“ (Violeta Aleknienė), „Audimo raštuose atgyja praeitis“ (Violeta Aleknienė), „Senųjų amatai Tetirvinuose“ (Vytautas Stragis). 2007 m. spalio 13 d. Regioninės tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė dalyvavo pilietiškumo pamokoje Vilniaus rotušėje, lapkričio 11 d. – Tautos namų idėjos paminėjimo šimtmetyje, kurį rengė Biržų „Krivulės“ bei Anykščių kraštiečių klubai. Lapkričio 23 d. Regioninės tarybos pirmininkė L. Trasykytė davė interviu laikraščio „Respublika“ žurnalistei Rasai Vėlijevaitei apie pilietiškumo ir tautiškumo situaciją Lietuvoje bei Aukštaitijos regione. Parengti straipsniai apie aukštaitiškas Sekmines (Vitalija Vasiliauskaitė, „Panevėžio rytas“, gegužės 28 d.), Rasas (Jonas Vaiškūnas, DELFI, birželio 25 d.), Kalėdas (Jonas Vaiškūnas, DELFI, gruodžio 26 d.).

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Liudvika Trasykytė

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė

DZŪKIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2007 METŲ VEIKLOS ataskaita

Užtikrinant etninės kultūros valstybinę globą Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – Regioninė taryba) veikla 2007 metais buvo orientuota į regiono etninės kultūros strategijos ruošimą, etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą, sukauptų vertybių saugojimą ir panaudojimą, regiono vietovių savitumo puoselėjimą.

REGIONINĖS TARYBOS POSĖDŽIAI

2007 metais įvyko keturi Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai. Kaip ir ankstesniais metais Regioninės tarybos posėdžiai buvo organizuojami skirtingose vietose. Posėdžiuose dalyvaudavo kviestiniai svečiai – atsakingi savivaldos darbuotojai ir etninės kultūros specialistai.

Vasario 14 d. vykusiame Regioninės tarybos posėdyje buvo išrinktas pirmininkas. Antrai dviejų metų kadencijai išrinktas dr. Vygandas Čaplikas. Posėdyje taip pat buvo apibendrinti Regioninės tarybos narių siūlymai metų veiklos planui ir patvirtintos veiklos plano nuostatos.

Gegužės 28 d. vyko pirmininko Vygando Čapliko inicijuotas bendras Dzūkijos regioninės tarybos ir LR Seimo Dzūkų bičiulių grupės posėdis Alytaus miesto savivaldybėje. Posėdžio metu aptarti Dzūkijos regionui aktualūs klausimai: trečiojo Dzūkijos kongreso organizavimas, Alytaus amatų centro kūrimas, Dainavos krašto istorijos parengimas, regioninio informacinio centro kūrimas ir kiti. LR Seimo nariai, pritardami Regioninės tarybos iškeltiems klausimams, siūlė savo paramą bei reiškė nuomonę dėl galimybių ieškant sprendimo būdų. LR Seimo nariai pageidavo toliau aktyviai bendradarbiauti sprendžiant etnokultūrines regiono problemas.

Spalio 4 d. posėdyje, vykusiame Rudnelės kaime Varėnos rajone, aptartas regiono etninės kultūros strateginis planas. Ankstesniame posėdyje kartu su LR Seimo nariais svarstyti aktualūs Dzūkijai klausimai tapo pagrindiniais strateginio plano punktais. Aptartos Gražinos Didelytės kūrybinio palikimo išsaugojimo ir atviro pažinimo visuomenei galimybės.

Gruodžio 11 d. posėdyje, vykusiame Trakų kultūros centre, buvo aptartas Trakų miesto vaidmuo reprezentuojant Dzūkijos regioną. Pažymėta, jog Trakai yra labai svarbus miestas populiarinant etninę kultūrą Dzūkijos regione. Bet šiandien dar neišnaudojamos galimybės Trakuose skleisti informaciją apie Dzūkijos regioną ir apskritai apie visus etnografinius regionus. Tarybos nariai susipažino su Trakų kultūros centro paruoštu elektroniniu leidiniu apie vietos karaimų šiandienos kultūrinį gyvenimą ir tradicijų puoselėjimą.

ETNINĖS KULTŪROS STRATEGIJOS RUOŠIMAS

Siekiant kryptingai vykdyti Regioninės tarybos veiklą buvo nutarta paruošti veiklos strategiją. Vienas iš pagrindinių tikslų buvo numatyti ilgalaikius Regioninės tarybos veiklos uždavinius ir priemones jų įgyvendinimui. Ruošiant strategijos matmenis buvo išanalizuota ankstesnė Regioninės tarybos veikla. Atkreiptas dėmesys į informacijos rinkimo, jos paruošimo ir sklaidos aktualumą. Posėdžių metu diskutuojant su Regioninės tarybos nariais išsiaiškinti aktualiausi regionui klausimai. Pirmininko Vygando Čapliko pradėtas etninės kultūros strategijos formavimas buvo nuosekliai vystomas. Ieškant galimybių ruošiamos strategijos realizavimui buvo atnaujinti ryšiai su LR Seimo nariais, išrinktais Dzūkijos regione.

Gegužės 28 d. bendrame Regioninės tarybos ir LR Seimo Dzūkų bičiulių grupės posėdyje aptartų klausimų pagrindu buvo ruošiama regiono etninės kultūros strategija. Toliau nagrinėjant regiono aktualijas pirminiai dešimt punktų buvo praplėsti ir detalizuoti. Parengta „Dzūkijos (Dainavos) strateginė kultūros plėtros programa”, kurią sudaro 21 punktas. Konkretūs veiklos terminai neapibrėžti. Gruodžio mėnesį vykusiame Regioninės tarybos posėdyje pristatytai programai buvo pritarta ir artimiausiu metu su ja bus supažindinti LR Seimo Dzūkų bičiulių grupės nariai. Programa nėra baigtinė. Tikimasi, kad ir LR Seimo Dzūkų bičiulių grupės nariai, nagrinėdami programą, ją papildys ir išsakys savo pastabas. LR Seimo narių geranoriškumas puoselėjant etninę kultūrą Dzūkijos regione teikia optimizmo.

ETNINĖS KULTŪROS GYVOSIOS TRADICIJOS TĘSTINUMAS

Tradicinių amatų plėtojimui regione skiriamas didelis dėmesys. Birželio 15 d. Alytaus apskrities viršininko administracijoje vyko seminaras „Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos galimybės tradicinių amatų projektams“. Dalyvavo Alytaus apskrities kultūros darbuotojai, pranešimus skaitė lektoriai Alvydas Aleksandravičius ir Kristina Skėbaitė. Diskusijų metu gimė idėja – 2009 metais Alytuje surengti tarptautinę tradicinių amatų konferenciją kartu su kelių dienų tradicinių amatų festivaliu.

Svarstoma galimybė kaip pasinaudojus tarptautiniu piligrimų Jono Pauliaus II keliu propaguoti Alytaus rajone tradicinius amatus, kulinarinį paveldą bei Lietuvos totorių tautinės mažumos kultūrinį paveldą. Siekiant šių tikslų vyko susitikimai su Alytaus apskrities viršininko pavaduotoja Ona Balevičiūte ir Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku, kuriuose buvo svarstoma galimybė dėl amatininkų įkurdinimo prie Pivašiūnų miestelio, šalia Jono Pauliaus II piligrimų kelio. Taip pat aptarta Alytaus apskrities ir Alytaus rajono kultūros strategija remiant etninę kultūrą ir tradicinius amatus. Su Alytaus miesto meru Česlovu Daugėla svarstyta galimybė steigti mieste tradicinių amatų kaimą bei 2009 metais organizuoti tradicinių amatų festivalį ir tarptautinę konferenciją. Su administracijų darbuotojais aptarti tolimesni konkretūs veiksmai. Alytaus miesto bei Alytaus rajono savivaldybių prioritetinės veiklos planuose numatytas tradicinių amatų centrų kūrimas. Svarstomos galimos teritorijos šiai veiklai vystyti.

Aptartos galimybės 2008 metais surengti III-ąjį Dzūkijos kongresą. Diskutuota organizaciniais klausimais su LR Seimo Dzūkų bičiulių grupės nariais dėl Kongreso rengimo vietos ir laiko. Ketinama suburti bendrą Regioninės tarybos ir LR Seimo Dzūkų bičiulių grupės Kongreso rengimo darbo grupę.

Regioninės tarybos parengtame regiono kultūros plėtros strategijos plane aiškiai nusakytos pagrindinės kryptys, kuriomis reikėtų organizuoti Regioninės tarybos darbą. Skatinant ir ieškant galimybių remti gyvosios tradicijos puoselėtojus siūloma kurti Dzūkijos kultūros rėmimo fondą. Pagrindiniai fondo tikslai galėtų būti parama tradiciniams amatininkams, organizuojant informacijos sklaidą ir įgūdžių tobulinimo mokymus, rengiant amatininkų meistriškumo konkursus ar padedant meistrams įsirengti darbo vietas.

Siekiant kryptingai vystyti Alytaus dailiųjų amatų mokyklos veiklą vyko pasitarimas su mokyklos direktore Laimute Šiušiene. Nutarta, kad mokymą reikėtų orientuoti į gaminio padarymą ir jo pardavimą. Todėl mokykloje esamų specialybių studentai turi tarpusavyje bendrauti ir bendradarbiauti sukuriant produktą, skirtą rinkai. 2008 metų pradžioje numatytas susitikimas su mokyklos administracija bei pedagogais, kuriame ketinama aptarti šį pasiūlymą. Mokyklos pagrindinis siekis turėtų tapti ne mokslo baigimo diplomo moksleiviui įteikimas, bet paruošimas savarankiškam amatininko darbui. Tai tarsi teoriškai įtvirtinta ir dabar, bet mokymas vyksta ne skatinant moksleivį kurti produktą, kurį reikia realizuoti, bet mokytis tam, kad būtų įvertintas pažymiu.

Balandžio 19 d. vyko etnokultūros dienos Alytaus kolegijoje. Jų metu įvyko seminaras „Pilietiškumas ir tautiškumas: šiandienos aktualijos“. Projekto vykdytoja Dzūkijos regioninės tarybos narė Jūratė Fedaravičienė. Pranešimus skaitė Regioninės tarybos pirmininkas Vygandas Čaplikas ir tarybos narys Romas Balčius. Seminaras susilaukė didelio studentų ir dėstytojų dėmesio. Seminare pažymėta, kad etninė kultūra – tai mūsų tautos pamatai, kuriuos reikia pastoviai prižiūrėti ir puoselėti.

Lazdijų krašto muziejaus direktorė ir Regioninės tarybos narė Daina Pledienė inicijavo ir organizavo dviejų vertingų leidinių leidybą. Tai „Lazdijų krašto tradicinės kultūros vertybių sąvadas. I dalis“ arba „Mane močiutė taip išmokė“ ir „Lazdijų rajono kraštotyrinių darbų katalogas“. Lazdijų kultūros centre leidiniai buvo viešai pristatyti bei organizuota moterų rankdarbių parodėlė. Ketinama leisti antra dalis, iliustruojanti vyriškus darbus.

SUKAUPTŲ KULTŪROS VERTYBIŲ SAUGOJIMAS IR JŲ PANAUDOJIMAS

Siekiant daugiau dėmesio skirti etninei kultūrai ir panaudoti sukauptas etnografines vertybes mokymo procese vyko susitikimai ir diskusijos su kaimo mokyklų bendruomenėmis. Vasario 23 d. Alytaus rajono Makniūnų mokykloje vyko susitikimas su mokyklos vadovybe bei moksleiviais. Aptarta etninės kultūros integravimo į mokymo procesą galimybė bei mokyklos darbas su kaimo bendruomene. Mokykloje yra nedidelė kaimo buities etnografinė ekspozicija. Kovo 6 d. įvyko susitikimas su Alytaus rajono Pivašiūnų mokyklos administracija ir moksleiviais. Diskutuota apie tradicines šventes, piešimo pamokas ir etninę kultūrą. Kaimo jaunimas dar turi galimybes matyti kai kuriuos tradicinius amatus. Kaimo bendruomenių nariai, daugiausia moterys, dar aktyviai dirba rankdarbius ir dažnai organizuoja įvairiomis progomis parodėles. Kitoks santykis miesteliuose ar didesniuose miestuose. Tik atskirų mokytojų iniciatyva vyksta muziejų lankymas ir tiesioginiai kontaktai su sukauptomis etnografinėmis vertybėmis.

Renkant informaciją apie muziejų funkcijas ir veiklą išsiaiškinta, jog edukacinėje srityje labai aktyviai dirba Alytaus kraštotyros ir Lazdijų krašto muziejai. Alytaus kraštotyros muziejuje vyksta ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyvauja moksleiviai iš Alytaus, Druskininkų, Vilniaus ir kitų Dzūkijos mokyklų. Lazdijų krašto muziejus perėmė Veisiejų mokyklos muziejų ir jo pagrindu įkūrė filialą. Tikimasi ir Veisiejuose suaktyvinti muziejaus edukacinę veiklą.

Siekiant geriau panaudoti regione sukauptas kultūros vertybes, Regioninės tarybos posėdžiuose be kitų klausimų svarstytos galimybės apie Alytaus kraštotyros muziejaus pertvarkymą į Dzūkijos muziejų, Dainavos (Dzūkijos) krašto istorijos parengimą, dailininkės Gražinos Didelytės (1938–2007) palikimo Dzūkijoje sutvarkymą, Dzūkijos (Dainavos) enciklopedijos išleidimą, žiedinio maršruto „Dainavos ratas“ parengimą ir aktyviausių Dzūkijos krašto žmonių išskyrimą.

REGIONO VIETOVIŲ SAVITUMO PUOSELĖJIMAS

Siekiant išsaugoti regionams būdingą kaimų medinę architektūrą rengiamos iliustruotos rekomendacijos kiekvienam Lietuvos etnografiniam regionui. Rengiant Dzūkijos tradicinės kaimo architektūros rekomendacijas kartu su architekte Aiste Andriušaityte aplankytos mažiau žinomos Dzūkijos regiono vietovės. Buvo surengtos dvi išvykos Aukštadvaris–Rūdiškės–Valkininkai–Onuškis ir dešiniuoju Nemuno krantu nuo Alytaus iki Punios, kurių metu nufotografuotos išlikusios tipiškos Dzūkijai sodybos. Susitikimuose su architektais aptarti rengiamų rekomendacijų tikslai ir rezultatai.

Sekant Etninės kultūros globos tarybos pavyzdžiu buvo parengtos medinės architektūros statybos ir saugojimo rekomendacijos Veisiejų regioniniam parkui. Gruodžio 6 d. atidarytas Veisiejų krašto muziejus. Šia proga buvo organizuota fotografijų paroda, kurioje užfiksuoti medinės architektūros fragmentai ir pristatytos rekomendacijos, kurias parengė architektės Rasa Bertašiūtė ir Aistė Andriušaitytė.

Siekiant išsaugoti regiono vietovių savitumą svarbus yra bendruomenių vaidmuo šiam procesui. Aktyvi bendruomenių veikla labiausiai įtakoja kultūrinius procesus. Įvykę susitikimai su Alytaus rajono Raižių kaimo Totorių bendruomenės pirmininko pavaduotoju Motiejumi Jakubausku parodė, jog reikalingas didesnis dėmesys ir glaudesnis bendradarbiavimas su savo unikalumą išsaugojusia Raižių Totorių bendruomene. Aptartos galimybės rengti bendrus įdomius projektus kulinarinio paveldo srityje, totoriams būdingų amatų demonstravime, taip pat organizuoti bendrus renginius, pažymint Lietuvos tūkstantmetį bei Žalgirio mūšio minėjimo metines.

Lietuvos tūkstantmečio minėjimo proga ketinama Alytuje organizuoti tradicinių amatų festivalį ir tarptautinę konferenciją. Tai galėtų būti Dzūkijos regione buvusių amatų, kulinarinio paveldo ir folkloro demonstravimo šventė. Planuojant šį renginį vyko susitikimai su Alytaus apskrities viršininko, Alytaus miesto ir rajono administracijų atsakingais darbuotojais. Šventės idėja pristatyta Alytaus miesto mero vadovaujamai Lietuvos tūkstantmečio minėjimo darbo grupei.

Pažymėtina, jog neišnaudojamos galimybės turistams patraukliuose miestuose skleisti informaciją apie Dzūkijos regioną, taip parodant šio regiono išskirtinumą.

Lieka aktualus klausimas dėl regiono identifikavimo. Tai suvenyro ar regiono ženklo sukūrimas.

Siekiant Dzūkijos regioną padaryti išskirtiniu Regioninės tarybos strateginiame plane numatyta eilė priemonių: vietos bendruomenių veiklos įvertinimo konkursas, Alytaus universiteto įsteigimas, Merkinės savivaldos teisių atstatymas, Dainavos akademijos įsteigimas, metinio almanacho (krašto metraščio) leidimas, Regioninio informacinio centro steigimas.

PASTEBĖJIMAI DĖL REGIONINĖS TARYBOS VEIKLOS

Pažymėtina, jog tampa vis sudėtingiau organizuoti Regioninės tarybos posėdžius. Tarybos nariai, kuriuos delegavo valstybinės institucijos, dažnai neturi laiko dalyvauti posėdžiuose, o visuomeninių organizacijų deleguoti nariai tiesiog neturi lėšų atvykti į posėdį. Jeigu Regioninių tarybų nariai prilyginami ekspertams, tai jų darbas neturėtų būti atliekamas visuomeniniais pagrindais.

Regioninė taryba neturi jokios įtakos savivaldybių institucijų sprendimams. Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas regionui nėra Regioninės tarybos narys, kuriam suteikta žemiausia tarnautojo kategorija, tad jo vaidmuo teikiant siūlymus yra tik simboliškas.

Regioninės tarybos ataskaitoje neminimi atskirų tarybos narių nuveikti darbai, nors jų darbą dažnai įtakoja posėdžiuose svarstomi klausimai.

Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

Vygandas Čaplikas

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas Dzūkijos regionui

Arvydas Švirmickas

MAŽOSIOS LIETUVOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba), vykdydama 2007 metų veiklos planą, pagrindinį dėmesį skyrė šiems veiklos prioritetams: Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros sklaidai regione ir Lietuvoje, vaikų bei jaunimo tautinės savimonės ir regiono pažinimo ugdymui, tradicinės regiono architektūros bei regioninio kraštovaizdžio išsaugojimui, regiono etninės kultūros aktualijoms.

REGIONINĖS TARYBOS POSĖDŽIAI

2007 metais įvyko trys Regioninės tarybos posėdžiai ir vienas pasitarimas.

Vasario 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre vyko naujos kadencijos Regioninės tarybos posėdis. Šią tarybą papildė nariai iš Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities ir Klaipėdos rajono, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės, Jurbarko rajono ir Tauragės apskrities kultūros, švietimo įstaigų ir visuomeninių organizacijų. Posėdžiui pirmininkavo naujai išrinkta Regioninės tarybos pirmininkė Nijolė Sliužinskienė. Aptarti 2007 metų veiklos prioritetai:

Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros sklaida regione ir Lietuvoje.
Vaikų bei jaunimo tautinės savimonės ir regiono pažinimo ugdymas.
Tradicinės regiono architektūros bei regiono kraštovaizdžio išsaugojimas bei tyrimų inicijavimas.
Mažosios Lietuvos regiono kulinarinio paveldo išsaugojimas ir sklaida.

Posėdyje numatytas Regioninės tarybos 2007 metų veiklos planas. Jurbarko savivaldybės vyriausioji specialistė – Regioninės tarybos narė Regina Kliukienė pristatė kovo 30 d. įvyksiančią Smalininkuose konferenciją „Smalininkai – rytiniai vartai į Mažąją Lietuvą“. Šioje konferencijoje pagrindinis dėmesys skiriamas senajai architektūrai, jos fiksavimui ir analizei. Pagėgių savivaldybės Kultūros centro darbuotoja Aksavera Mikšienė pristatė birželio 22 d. Bitėnų kaime Martyno Jankaus muziejuje vyksiančią konferenciją „Mažosios Lietuvos šventės ir tradicijos“. Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Mažosios Lietuvos regionui Regina Jokubaitytė supažindino su Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtojimo kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007– 2013 m. programos įgyvendinimo priemonių planu. Rimantas Sliužinskas pasiūlė surengti seminarą dėl senųjų regiono kapinaičių išsaugojimo ir fiksavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro specialistė Margarita Macijauskienė supažindino su Mažosios Lietuvos Dainų šventės programa, kuri vyks birželio 16–17 d. Klaipėdoje ir birželio 23 d. – ant Rambyno kalno.

Birželio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centre vyko išplėstinis antrasis Regioninės tarybos posėdis. Svarstytos dvi temos: Klaipėdos krašto liuteroniškųjų kapinaičių išsaugojimas ir fiksavimas bei Vakarų žemaičių tarmės gaivinimas ir išsaugojimas. Posėdyje be Regioninės tarybos narių dalyvavo mokytojos iš Šilutės I-os gimnazijos Vaida Galinskienė ir Violeta Šopienė bei Kintų vidurinės mokyklos mokytojos Nijolė Sodonienė ir Ona Ališauskienė. Šios mokytojos jau keletą metų kartu su mokiniais aprašo, fiksuoja, tvarko senąsias kapinaites, tačiau neturi jokios metodinės medžiagos kaip tai daryti. Klaipėdos universiteto doc. dr. Arūnas Baublys pristatė Klaipėdos universiteto 2006 metų projektą „Europinių kultūrų sąveika Vakarų Lietuvoje: Klaipėdos krašto istorinio, religinio ir etnografinio paveldo tyrimai“ ir Klaipėdos universiteto sukurtus šablonus kapinaičių fiksavimui.

Regioninės tarybos narys R. Sliužinskas siūlė organizuoti išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu būtų galima susipažinti su kapinaičių būkle ir pasimokyti jas fiksuoti. Posėdyje Klaipėdos universiteto doc. dr. Irena Petrošienė pristatė lietuvininkės Anos Mažeivos įrašytas dainas – knygą ir kompaktinę plokštelę. Reikia gelbėti senus įrašus, kurie padaryti 1970 – 1980 metais. Doc. dr. Jonas Bukantis pristatė knygą „Vakarų žemaičiai“, tai – mokomoji priemonė. Joje užfiksuoti vietos gyventojų iš Kalotės, Klaipėdos, Priekulės, Ventės, Juodkrantės prisiminimai, kurie užrašyti tarmiškai. Buvo diskutuojama kaip būtų galima atgaivinti senąsias tarmes. Pirmininkė N. Sliužinskienė iškėlė klausimą dėl menkaverčių leidinukų, skirtų etninei kultūrai propaguoti. Regioninės tarybos narys, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Rimantas Balsys pažymėjo, kad mokyklose trūksta etnokultūros metodinės medžiagos. Dažniausiai vadovaujamasi Marijos Dundulienės knyga. LR Švietimo ir mokslo ministerija turėtų bendrauti su mokyklomis ir universitetais. Klaipėdos universitetas galėtų organizuoti seminarus mokytojams, tik reiktų sutvarkyti įstatyminę bazę. Regioninė taryba nusprendė pavesti R. Balsiui suredaguoti kreipimąsi į Etninės kultūros globos tarybą ir LR Švietimo ir mokslo ministeriją dėl įstatyminės bazės sutvarkymo ruošiant metodines priemones etnokultūros sklaidai.

Spalio 23 d. įvyko Regioninės tarybos posėdis, kuriame buvo kalbama apie Tilžės akto paminėjimo organizavimą. Šią datą planuojama paminėti visame regione, o 2008 metais šios datos 90-metį – Vilniuje. Jubiliejiniam renginiui organizuoti buvo sudaryta darbo grupė: Roza Šikšnienė, Liudmila Burzdžiuvienė, Nijolė Strakauskaitė, Silva Pocytė, N. Sliužinskienė, Birutė Servienė, Eleonora Jonušienė. Posėdyje buvo pateikti siūlymai dėl Regioninės tarybos 2008 metų veiklos prioritetų. Ypatingą dėmesį skirti regiono tradicinės architektūros ir kraštovaizdžio išsaugojimui bei tyrimų inicijavimui. Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys dėl Regioninės tarybos dalyvavimo Kristijono Donelaičio 300-ųjų metų sukakties minėjimo programoje. Nutarta teikti pasiūlymus Valstybiniam šios datos paminėjimo organizaciniam komitetui. Regioninės tarybos 2007 metų veiklos plane buvo numatytas kulinarinio paveldo rinkimas ir fiksavimas. Šiuo klausimu pasisakė Skirmantė Paplauskienė. Nemažai medžiagos jau surinkta. Regioninės tarybos nariai nusprendė tęsti kulinarinio paveldo rinkimo organizavimą ir medžiagos ekspertavimą 2008 metais, o 2009 metais išleisti tokio pobūdžio leidinį. Posėdyje buvo pristatyta knyga „Martynas Liudvikas Rėza epochų atspindžiai“. Knygą pristatė sudarytojos dr. doc. N. Strakauskaitė ir dr. S. Pocytė. Ši knyga tapo bibliografine retenybe, kadangi išleista tik 300 egzempliorių tiražu. Regioninės tarybos nariai autorėms siūlė pakartoti knygos tiražą, nes ji galėtų būti mokymo medžiaga mokykloms. Pirmininkė N. Sliužinskienė narius supažindino su tradicinių mugių sertifikavimo tvarka.

Lapkričio 30 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre vyko Regioninės tarybos pasitarimas, skirtas Tilžės akto deklaravimo datai paminėti. Pasitarime dalyvavo Šilutės kraštotyros draugijos nariai. Pranešimą skaitė mokytojas istorikas Algirdas Červinskas. Aptartas tą pačią dieną vykęs renginys – regioninė moksleivių viktorina „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“.

VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, aktualus tapo klausimas kaip išsaugoti tautos tapatumą, jos atsparumą. Tautos išlikimas, jos tęstinumas grindžiamas naujos kartos tautinės savimonės ugdymu, kuris turi užimti deramą vietą šalia pilietinio ugdymo.

Regioninė taryba, vykdydama Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, inicijavo ir rėmė mokyklų bendruomenių kuriamus ir įgyvendinamus pilietinio bei tautinio ugdymo projektus, aktyviai bendradarbiavo su regiono savivaldybių švietimo skyriais bei mokyklomis.

Regioninės tarybos bendradarbiavimas su Šilutės kultūros ir pramogų centru skatino tęsti 2006 m. pradėtą projektą „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“. Šiame projekte dalyvavo Nidos, Klaipėdos rajono Priekulės, Šilutės rajono Kintų mokyklos ir Šilutės I-os gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai. Renginys vyko 2007 m. lapkričio 30 d. ir buvo skirtas Tilžės akto paminėjimui. Projektas skatina jaunimą domėtis etninėmis krašto tradicijomis, istorija, papročiais, tarme, tradiciniais amatais ir patiekalais. Visoms komandoms buvo sudaryta galimybė aplankyti Karaliaučiaus kraštą (balandžio 5 d.) ir Panemunės pilis (gruodžio 8 d.). Šias keliones rėmė Toronto (Kanada) lietuvių išeivių „Mažosios Lietuvos fondas“.

Regioninė taryba rėmė ir dalyvavo vykdant kultūros ir švietimo įstaigų organizuotas edukacines programas. Vienas iš puikių etninių edukacinių programų pavyzdžių yra Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro organizuojama tradicinė regioninė vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovykla „Vėlungis“ (gegužės 31 – birželio 3 d.). Tris dienas vaikai ir jaunimas mokėsi tradicinių amatų, muzikavimo, etnochoreografijos, rengė bendrus projektus, kurie klaipėdiečiams buvo pristatyti birželio 3 d. miesto Piliavietėje. Etninės kultūros globos taryba ir jos pirmininkas prof. L. Klimka buvo šio projekto globėjai.

Propaguodami Mažosios Lietuvos krašto etninį paveldą, klaipėdiečiai Regioninės tarybos nariai kartu su Klaipėdos etnokultūros centru jau ne pirmi metai rengia tradicinę Martyno šventę vaikams ir jaunimui.

Puoselėjant vaikų ir jaunimo meninius sugebėjimus Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyrius gegužės 25 d. organizavo (organizaciniame darbe dalyvavo R. Jokubaitytė) Šilutės rajono vaikų Dainų šventę „Mes – Pamario žemės vaikai“, kuri buvo skirta Mažosios Lietuvos Dainų šventės 80-mečiui.

Mažosios Lietuvos regiono lietuvininkams ypač buvo artima giedojimo tradicija. Regioninė taryba pritarė Šilutės rajono mokytojų metodininkių Linos Lekšienės ir Loretos Mieliulytės iniciatyvai organizuoti vaikų ir jaunimo sakralinių giesmių šventę „Teskamba giesmė“. Šioje šventėje (gruodžio 9 d.) dalyvavo 400 vaikų ir jaunimo.

Siekiant propaguoti dar gyvą liaudies kūrybą moksleivių ir jaunimo tarpe, Šilutės rajono Bikavėnų Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras jau penktus metus iš eilės gruodžio 7 d. rengė tarprajoninį liaudies kūrybos perteikimo konkursą „Vario varteliai“. Nugalėtojai vyko į respublikinį vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkursą „Tramtatulis“. Šiame konkurse sėkmingai sudalyvavo ir Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro pristatyti miesto jaunieji atlikėjai, tapę šio konkurso laureatais.

Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa. Regioninė taryba susipažino su LR Žemės ūkio ministerijos parengtu Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių projektu ir pateikė savo siūlymus bei pastabas.

Regioninės tarybos iniciatyva architektas Martynas Purvinas parengė Mažosios Lietuvos tradicinės kaimo architektūros rekomendacijas apie regionui būdingus pastatus ir jų puošybos elementus.

Regioninė taryba pritarė Pagėgių savivaldybės Šereiklaukio dvaro ir parko rekonstrukcijai. Prieškariu Šereiklaukio dvaras garsėjo auginamais žirgais, gaminamu sūriu ir unikaliu parku, kuriame augo retų augalų. Įgyvendinus dvaro komplekso atgaivinimo projektą, šis Pagėgių savivaldybės kampelis galėtų tapti Lietuvos bei užsienio turistų mėgiama vieta.

REGIONINIO SAVITUMO PUOSELĖJIMAS IR ETNINĖS KULTŪROS SKLAIDA

Regioninė taryba inicijavo ir dalyvavo eilėje konferencijų ir seminarų:

Kovo 30 d. Jurbarko rajone Smalininkuose įvyko konferencija „Smalininkai – rytiniai vartai į Mažąją Lietuvą“, kurią organizavo Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė etninei kultūrai ir kraštotyrai, Regioninės tarybos narė Regina Kliukienė. Konferencijoje buvo pristatyta Smalininkų miestelio senoji architektūra; apie regiono senųjų kapinaičių ankapinius paminklus pranešimą skaitė Regioninės tarybos narys R. Sliužinskas.

Birželio 22 d. Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejuje vyko tarptautinė konferencija „Mažosios Lietuvos ir Rytų Prūsijos tautų tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas“. Pranešimus skaitė Regioninės tarybos narės: Valerija Jankūnaitė „Mažosios Lietuvos kalendorinės šventės ir jų tradicijos“, Elena Matulionienė „Įdomiausia klaipėdietiško kostiumo detalė – delmonas“, L. Burzdžiuvienė „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ ir „Rambyno kalno šventės ir jų tradicijos“.

Rugpjūčio 17 d. Vilkyškiuose vyko dviejų Pagėgių savivaldybėje vykdomų tarptautinių projektų „Mažosios Lietuvos ir Rytų Prūsijos tautų tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas“ ir „Kultūros ir istorijos paveldo pritaikymas turizmui Pagėgių, Ilavos ir Sovetsko pasienio regionuose“ konferencija. Pagėgių savivaldybėje lankėsi delegacijos iš Lenkijos Ilavos ir Kaliningrado srities Sovetsko savivaldybių. Pranešimą apie Mažosios Lietuvos paveldą skaitė Vilniaus universiteto prof. dr. Domas Kaunas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikė dr. Silva Pocytė pristatė Klaipėdos krašto kultūros kelią nuo Nemirsetos iki Smalininkų. Pranešimą „Švietimo įstaigų indėlis saugant ir puoselėjant Mažosios Lietuvos dvasinį kultūros palikimą“ skaitė R. Jokubaitytė.

Tarptautinį projektą „Kultūros ir istorijos paveldo pritaikymas turizmui Pagėgių, Ilavos ir Sovetsko pasienio regionuose“ pristatė Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dainora Žilinskaitė ir projekto konsultantas Almantas Tutlys.

Regioninė taryba rėmė ir pritarė Kintų Vydūno kultūros centro vykdomam tęstiniam projektui „Pamario krašto amatai ir tradicijos“. Siekiant atskleisti Mažosios Lietuvos regiono senųjų vietos gyventojų buitį, tradicijas, Šilutės rajono Kintų Vydūno kultūros centras (muziejininkė Reda Cirtautienė) ir Klaipėdos „Versmės“ pagrindinė mokykla (mokytoja metodininkė Gražina Šimkuvienė) surengė spalio 10 d. seminarą „Vienos sodybos vartus atkėlus“ – Klaipėdos kraštas XX a. pradžia“. Seminaro metu buvo pristatyta filmuota medžiaga „Kalba šišioniškiai“ ir „Sodybos vartus pravėrus...“, nuotraukų paroda iš Annos Pleikis, gyvenusios Pricmų kaime Kintų seniūnijoje, albumo. S. Pocytė skaitė pranešimą „XX a. pr. politinė, istorinė ir kultūrinė situacija“.

Regiono kultūros ir švietimo įstaigų bei Regioninės tarybos iniciatyva buvo pažymėta Mažajai ir Didžiajai Lietuvai svarbi data – 1918 m. lapkričio 30 d. – Tilžės akto deklaravimas. Jos išvakarėse Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko vakaras – konferencija „Tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos“. Apie Mažąją Lietuvą, jos dainų specifiką kalbėjo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentė dr. Dalia Kisieliūnaitė, Didžiąją Lietuvą pristatė Valdovų rūmų paramos fondo direktorė Indrė Jovaišaitė–Blaževičienė. Ji atvežė kilnojamąją edukacinę parodą „Praeitis atverta ateičiai – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.

Jau devynioliktus metus iš eilės lapkričio 30 d. Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra bei lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ organizavo mokslinę konferenciją „Lietuvininkai ir lietuviai. Mažosios Lietuvos paveldas ir paveldosauga“. Konferencija skirta Kristijono Gotlybo Milkaus 200-osioms mirties metinėms paminėti.

Tilžės aktui paminėti lapkričio 30 d. buvo skirta ir regioninė viktorina „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“, kurią organizavo Regioninė taryba ir Šilutės kultūros ir pramogų centras.

Regioninė taryba bendradarbiauja su informaciniais leidiniais. Apie Mažosios Lietuvos regiono etninę kultūrą, paveldą, renginius, vietos gyventojus plačiai aprašoma Šilutės rajono laikraščio „Šilokarčema“ priede, skirtame krašto kultūrai, „Šilainės sodas“, Klaipėdos apskrities laikraščiuose „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“. Laikraštis „Šilutės naujienos“ vykdo projektą „Apie lietuvininkų gyvenimą – iš amžininkų lūpų“. Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šis laikraštis jau treti metai organizuoja konkursą „Atverkime dvasios lobių skrynią“, kuriame pristatomi ryškiausi kultūros įvykiai. Viktorina „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“ nominuotas kaip geriausias krašto praeitį atspindintis projektas. Šiuose laikraščiuose ir laikraštyje „Pamarys“ buvo atspausdinti Regioninės tarybos narių Rozos Šikšnienės, Reginos Jasudienės, L. Burzdžiuvienės straipsniai apie krašto paveldo būklę, etnines problemas. Regioninės tarybos narės Birutė Servienė ir Skirmantė Paplauskienė paruošė straipsnius „Rusnės sala – žaliųjų skėčių kraštas“ ir „Aš geriau padaryčiau“ leidiniui „Etninė kultūra' 2006“.

R. Jokubaitytė paruošė leidybinį projektą – kompaktinę plokštelę „Mažosios Lietuvos regiono ir Šilutės krašto folkloras“, kurioje skambės įrašai atliekami liaudies muzikantų Petro Aginto, Stasio Gečo, Broniaus Mockaus, Juozo Urbono ir folkloro ansamblio „Verdainė“. Ši kompaktinė plokštelė bus pirmoji Šilutės rajone, kurioje užfiksuoti liaudies kūrybos pateikėjai ir atlikėjai.

2007 m. pabaigoje pirmą kartą parengta ir išleista Klaipėdos krašto liuteronų tradicinių laidotuvių giesmių kompaktinė plokštelė. Plokštelę parengė Regioninės tarybos pirmininkės pavaduotoja Valerija Jankūnaitė. Giesmes įgiedojo folkloro sambūris „Audenis“.

KONSULTACIJOS IR EKSPERTIZĖS ETNINĖS KULTŪROS KLAUSIMAIS

Regioninės tarybos ir Etninės kultūros globos tarybos pastangomis į Kultūros vertybių registrą buvo įtrauktas pastatas Klaipėdoje, kuriame XIX a. buvo Rytprūsių kalvė su autentiška įranga, o šiuo metu įsikūręs Kalvystės muziejus.

Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas šių renginių ir projektų organizatoriams: Šilutės rajono vaikų ir mokinių sakralinių giesmių šventei „Teskamba giesmė“, Bikavėnų senųjų amatų kultūros centro regioninio liaudies kūrybos perteikimo konkursui „Vario varteliai“, Vainuto vidurinės mokyklos jaunimo folkloro kolektyvų sueigai ant Akmeniškių piliakalnio, Pagėgių savivaldybės bibliotekos ir kultūros centro projektui „Knyga + teatras – noriu žinoti“, Tauragės apskrities tautinių šokių festivaliui „Pynimėlis“, Šilutės kraštotyros draugijos leidybinio projektui „Šilutės ir Pagėgių dvarai“, Šilutės F. Bajoraičio projektui „Pamario krašto knygos ir rašto paveldo istorijos ženklai“, Kintų vidurinės mokyklos projektui „Pažink savo kraštą“, Kintų Vydūno kultūros centro tęstiniui projektui „Pamario krašto amatai ir tradicijos“. Regioninės tarybos nariai klaipėdiečiai nuolat konsultuoja regiono kultūros įstaigas, mokyklas, folkloro kolektyvus Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo, tautodailės, kalendorinių, šeimos švenčių bei papročių, tradicinių amatų, muzikinio folkloro perteikimo klausimais.

Regioninė taryba rinko medžiagą apie regiono tradicines muges, jų savitumą. Klaipėdos miesto amatininkų jomarkai, Šilutės žuvų turgūs, Rusnės, Viešvilės ir Smalininkų turgūs, kuriuose buvo prekiaujama maisto produktais ir žuvimi, Pagėgių turguose buvo parduodami žirgai.

R. Jokubaitytė atliko ekspertinę analizę „Etnokultūra ir kraštotyra Pagėgių savivaldybės ugdymo įstaigose“. Atlikta ekspertizė parodė, jog Pagėgių savivaldybėje yra 6 mokyklos, kuriose etnokultūros ir kraštotyros dalykai yra integruojami į įvairias mokomąsias programas, tačiau nė viena mokykla neturi etninės kultūros profilio. Pagėgių ir Vilkyškių vidurinės mokyklos turi muziejus, kuriuose be mokyklos istorijos yra vietos ir etnografijai. Lumpėnų ir Piktupėnų pagrindinėse mokyklose veikia etnokultūros būreliai. Mokyklos organizuoja etninius renginius (pvz.: „Grįžkime prie senolių rankdarbių“ – vietiniai meistrai demonstruoja amatus, „Skambėk, skambėk dainele“– liaudies dainų atlikėjų šventė), tačiau nė viena mokykla neturi vaikų folkloro ansamblio, kuris dirbtų nuosekliai. Etninei veiklai plėtoti trūksta šios srities specialistų.

KRAŠTO ETNOKULTŪRINIŲ TRADICIJŲ PLĖTRA

Vienas iš Regioninės tarybos uždavinių – gerbti ir įamžinti kraštui nusipelniusius žmones ir kraštui būdingas tradicijas. Vykdydami šį uždavinį, Regioninės tarybos nariai organizavo ir koordinavo šiuos renginius:

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir klaipėdiečiai tarybos nariai kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centru jau ne pirmi metai Užgavėnių dieną rengia tradicinę Šiupinio šventę. Skleisdami šią tradiciją, konsultuoja miesto bei regiono nevyriausybines organizacijas, kavinių savininkus, rengia jiems seminarus. Tradicija gaivinama ir kituose regiono rajonuose.
Balandžio 14 d. Rusnėje vyko ketvirtoji Šaktarpio šventė. Šią šventę rusniškiai švęsdavo potvynio metu, kai prie upės gyvenantiems salos žmonėms neįmanoma susisiekti su „didžiąja“ žeme nei ledu, nei vandeniu. Šventė vyko bendruomenės „Rusnės sala“ iniciatyva.
Balandžio 15 d. Šilutės rajono Balčių kaime tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių sodyboje, kurioje įkurtas margučių muziejus, vyko mažųjų Velykėlių šventė. Nuotaikingoje šventėje dalyvavo ne tik kaimo vaikai, bet ir Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“.
Šilutės H. Zudermano klubas tęsia tradiciją įamžinti Knygos kelią iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą. Gegužės 4 d. Šilutės rajone Gardame, o rugsėjo 29 d. Žemaičių Naumiestyje atidengti koplytstulpiai skirti pirmajai lietuviškai knygai ir knygnešiams.
Birželio 16–17 d. Klaipėdoje ir birželio 23 d. ant Rambyno kalno vyko Mažosios Lietuvos dainų šventė, skirta šventės 80-mečiui. Šventės iniciatorius Klaipėdos choro bendrija „Aukuras“.
Birželio 17 d. jau ketvirtus metus vyko trijų savivaldybių (Šilutės ir Klaipėdos rajonų, Neringos) projektas „Pajūriais pamariais“. Šio renginio metu buvo surengta pažintinė kelionė „Amatai pasienio miesteliuose“. Meistrai pakvietė visus norinčius žvilgtelėti į jų dirbtuvių užkulisius.
Regiono Joninių tradicijos tęsiamos ir gaivinamos Klaipėdos miesto Joninių šventėje bei Neringoje vykstančiame folkloro festivalyje „Tek saulužė ant maračių“.
Rugpjūčio 6 d. Pagėgių savivaldybės ir M. Jankaus muziejaus iniciatyva Bitėnuose įvyko penktoji „Sueiga pas Martyną Jankų“. Per šią sueigą paveikslų sode po atviru dangumi atidengti nauji paveikslai, kurie buvo nutapyti plenero metu ir skirti Prūsijos karalienei Luizai.
Rugpjūčio 11 d. Rusnės saloje vyko laivininkų šventė, kurios metu pirmą kartą Atmatos upe buvo organizuotas kurėnų ir venterinių valčių paradas.
Rugpjūčio 18 d. Šilgalių dvaro kieme vyko jau septintoji tradicinė folkloro šventė „Gandrai, gandrai, ga ga ga“. Tai gražus Šilgalių bendruomenės susibūrimas, kuriame kartu su svečiais puoselėjamos šeimos ir etninės kultūros tradicijos.
Klaipėdoje, Regioninės tarybos narių V. Jankūnaitės ir N. Sliužinskienės iniciatyva sėkmingai gaivinama Klaipėdos jomarkų tradicija. 2007 m. surengti 8 jomarkai – tradicinių amatų šventės.
Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras 2007 m. tęsė šviečiamųjų renginių ciklą „Savitas Klaipėdos kraštas“, kviesdamas klaipėdiečius į seminarus, pokalbius, naujų knygų pristatymus.

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė

Nijolė Sliužinskienė

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Mažosios Lietuvos regionui Regina Jokubaitytė

SUVALKIJOS (SŪDUVOS) REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS 2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba), įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, vadovaudamasi Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nuostatais ir vykdydama 2007 metų veiklos planą, pagrindinį dėmesį skyrė etninės kultūros, laiduojančios regiono savitumo išsaugojimą, tautinio tapatumo ir savimonės stiprinimą, plėtotei Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame regione. Regioninė taryba glaudžiai bendradarbiavo su valstybės institucijomis ir visuomeninėmis organizacijoms.

REGIONINĖS TARYBOS POSĖDŽIAI

2007 metais surengti keturi Regioninės tarybos posėdžiai.

Sausio 30 d. Regioninės tarybos posėdyje, skirtame regioninės medinės architektūros klausimams, dalyvavo Kauno technologijos universiteto magistrantė Vaida Žydelytė, tirianti tradicinę Suvalkijos krašto medinę architektūrą ir jos darbo vadovė Vilma Karvelytė–Balbierienė. Posėdyje svarstytas ir patvirtintas Regioninės tarybos 2007 m. veiklos planas, patvirtinti Regioninės tarybos pirmininko pavaduotojai: Vitas Daniliauskas, Zigmas Kalesinskas, Žydrūnas Rutkauskas, Nijolė Skinkienė ir Dalia Zagurskienė. Pakeistas Regioninės tarybos darbo reglamentas.

Regioninės tarybos posėdyje, surengtame gegužės 31 d., aptartas Marijampolės apskrities savivaldybių aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų studentų ir moksleivių apklausos vykdymas, anketų surinkimas ir duomenų apibendrinimas. Posėdyje analizuotos etnografinio krašto savivaldybių kultūros skyrių ir centrų etninės kultūros specialistų veiklos problemos. Apsvarsčius etnografinio regiono savivaldybių Etninės kultūros plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo problemas, nutarta surengti seminarą savivaldybių kultūros skyrių specialistams ir, remiantis Šakių rajono savivaldybės patirtimi, paskatinti rengti etninės kultūros plėtros programas.

Spalio 10 d. vyko išplėstinis Regioninės tarybos posėdis, skirtas konferencijos „Etninė kultūra moksleivių ugdymo procese“ pasirengimui. Romualdas Povilaitis įpareigotas parengti pagrindinį pranešimą, apibendrinantį atliktos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių apklausos rezultatus. Aptarta kokių institucijų ir įstaigų atstovai galėtų būti kviečiami parengti pranešimus, pristatant veiklos patirtį regione. Patvirtinta konferencijos data, aptarti konferencijos organizaciniai klausimai. Regioninės tarybos nariai supažindinti su priimtais įstatymais ir rengiamais etninės kultūros išsaugojimo dokumentais.

Gruodžio 27 d. baigiamajame Regioninės tarybos posėdyje pirmininkė Danguolė Micutienė apibendrino 2007 m. Regioninės tarybos veiklos rezultatus, paragino teikti pastabas ir pasiūlymus Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės globos tarybos 2007 m. veiklos ataskaitai. Regioninės tarybos nariai supažindinti su Etninės kultūros globos tarybos patvirtintu 2008 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašu. Paprašė apsvarstyti ir išskirti aktualiausius mūsų kraštui etnokultūros klausimus, pateikti pasiūlymus Regioninės tarybos 2008 metų veiklos planui.

ETNINĖS KULTŪROS GYVOSIOS TRADICIJOS TĘSTINUMAS BEI TAUTINĖS SAVIMONĖS PUOSELĖJIMAS

Regioninė taryba, atsižvelgdama į 2007 metų veiklos plano strategines kryptis ir uždavinius, siekė užtikrinti etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą, atliko eksperto, konsultanto ir patarėjo vaidmenį Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame regione. Teikė konsultacijas krašto amatininkams, tautodailininkams, kultūros darbuotojams, pedagogams tradicinių amatų ir tautodailės klausimais, rengė konsultacijas etnografinio krašto tautinio kostiumo kūrėjams ir folkloro kolektyvams etninės kultūros muzikinės raiškos ir repertuaro klausimais.

Siekdami palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias liaudies dailės tradicijas regione bei aktyvindami Sūduvos krašto menininkus dalyvauti šalies tradicinių amatų gaivinimo ir tautodailės kūrybiniuose procesuose, Regioninės tarybos nariai ir Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui Valentinas Jazerskas rengė diskusijas ir konsultacijas tradicinių amatų tema.

Aktyvinant tradicinių amatų plėtrą ir siekiant krašto tautodailininkus ir savivaldybių etnokultūros specialistus supažindinti su rengiamais tradicinių amatų rėmimo projektais, Regioninė taryba gegužės 8 d. surengė Marijampolėje konferenciją „Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos galimybės tradicinių amatų projektams“. Pranešimus skaitė LR Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros programų koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasita Kraujelytė–Palubinskienė ir LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Sinkevičiūtė. Rengiamos programos „Nacionalinė parama amatų plėtrai“ projektą pristatė Lietuvos žemės ūkio universiteto Administravimo ir kaimo plėtros katedros lektorius Alvydas Aleksandravičius.

Kauno Petrašiūnų Darbo rinkos mokymo centre surengta diskusija apie tradicinių amatų specialistų rengimą, taip pat aptarti Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų technologijų olimpiados rezultatai.

Regioninės tarybos nariai ir ekspertai rengė diskusijas, pasitarimus ir konsultacijas Prienų, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Šakių rajonų parodų organizatoriams ir dalyviams, skatinant etnografinio krašto savivaldybes ir kūrybines organizacijas palaikyti tradicines ir rengti temines krašto etninę kultūrą reprezentuojančias tautodailės ir tradicinių amatų parodas.

Regioninė taryba, bendradarbiaudama su Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriumi ir tęsdama 2006 m. pradėtą vykdyti programą „Išsaugokim Sūduvos krašto etninį paveldą“, kovo 6 d. įgyvendino trečiąjį projektą „Vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai – patirtis ir problemos“. Prienų kultūros centre surengtas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių koncertas ir metodinis seminaras Prienų krašto folkloro ansamblių vadovams, muzikos mokytojams, kultūros skyrių ir centrų specialistams. Seminarą vedė Regioninės tarybos narė Giedrė Ramunė Pečiulienė, Artūras Sinkevičius, Vilma Čiplytė, Ramunė Baniulienė, Jonas Misevičius. Koncertines programas pristatė Kauno rajono Ringaudų kultūros cento folkloro ansamblis „Ringauda“, Kauno I-osios muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Sauluva“, Vytauto Didžiojo universiteto folkloro ansamblis „Linago“, Palemono vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Bitula“, Kauno Ąžuolo vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Gilė“. Gegužės 6 d. Regioninės tarybos narė G. R. Pečiulienė surengė tradicinį respublikinį mokinių folkloro ansamblių festivalį „Gegutės šventė“, organizavo tautosakos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ atrankinius Prienų, Šakių ir Kauno rajonų turus.

Siekiant aktualizuoti ir išsaugoti Suvalkijos (Sūduvos) krašto tautinio kostiumo tradicijas Regioninės tarybos narės Rimos Vasaitienės iniciatyva, balandžio 4 d. Šakių kultūros centre surengtas seminaras „Zanavykų krašto tradicinis audimas ir tautinis kostiumas“, skirtas krašto etnografinių ir folkloro ansamblių vadovams, muzikos mokytojams, kultūros skyrių ir centrų specialistams. Seminarą vedė etnologė dr. Inga Nėnienė ir Regioninės tarybos narė, tautinio kostiumo ekspertė Asta Vandytė.

Regioninės tarybos nariai aktyviai dalyvavo trečius metus iš eilės Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamose šalies konkursinėse liaudies meistrų tautodailės parodose, skirtose geriausių liaudies meistrų Aukso vainiko nominacijoms už vaizdinę, taikomąją liaudies dailę ir kryždirbystę laimėti. Respublikinė paroda vyko Marijampolės kultūros centre, atrankinės parodos – regiono savivaldybėse, regioninės – Raudondvaryje ir Vilkaviškyje.

Daug dėmesio buvo skiriama krašto etninės kultūros ir tautodailės tradicijų tęstinumo išsaugojimui bei pristatymui visuomenei. Koordinuojant bendradarbiavimą tarp krašto muziejų buvo rengiamos tikslinės, metodinės tautodailės parodos Prienų, Marijampolės, Vilkaviškio kultūros centruose, Zanavykų krašto ir Jono Basanavičiaus muziejuose.

Regioninės tarybos narės, Vilkaviškio kultūros centro etnografės Nijolės Skinkienės iniciatyva antrus metus iš eilės J. Basanavičiaus sodyboje–muziejuje surengtas Marijampolės apskrities drožėjų pleneras ,,Ožkabalių išdaigos“. Plenere sukurtos ir papildant ankstesnių metų plenerų kolekciją pastatytos penkios funkcionalios rekreacinės paskirties medžio skulptūros. Ketvirtus metus Vilkaviškio kultūros centre N. Skinkienės iniciatyva vykdomas tęstinis projektas „Mažoji audimo artelė“. Kultūros rūmuose nuolat vyksta audimo mokymai. 2006 m. artelės audėja Valė Babinskienė tapo Aukso vainiko laureate už taikomosios liaudies dailės kūrinius, o 2007 m. į finalinį konkursinės parodos turą buvo atrinktos artelės audėjos Janinos Blažukienės prijuostės. Vaizdo priemonėmis nuolat fiksuojama Mažosios audimo artelės sukurti tautiniai rūbai, jų dalys. Medžiaga apibendrinama ir naudojama informacijos sklaidai.

Liepos 4 d. Zyplių dvare (Šakių raj.) surengta tradicinės liaudies puodininkystės paroda ir seminaras regiono tautodailininkams, pedagogams, kultūros skyrių ir centrų specialistams „Liaudies puodininkystės gyvoji tradicija“. Seminarą vedė Genovaitė Jacėnaitė. Su tradicinėmis ir naujausiomis technologijomis supažindino dailininkas Algimantas Patamsis. Liepos 24 d. surengtas seminaras „Suvalkijos kryždirbystė“, kuriame dalyvavo krašto pedagogai, kultūros specialistai, pradedantieji ir patyrę kryždirbiai, kalviai. Seminarą vedė dr. Alė Počiulpaitė, dr. Skirmantė Smilgytė–Žeimienė ir dr. Skaidrė Urbonienė. Liepos 26 d. surengtas seminaras tautodailininkams tapytojams „Spalva ir tapybos technologijos“. Seminarą vedė ir tapytojus konsultavo Etninės kultūros tarybos narys Jonas Rudzinskas.

Regioninės tarybos narės Rimos Vasaitienės iniciatyva Zanavykų krašto muziejuje rugsėjo 24 d. organizuotas seminaras „Etnologinių tyrinėjimų įvairovė“, kuriame dalyvavo Marijampolės apskrities mokytojai bei vyresniųjų klasių moksleiviai. Seminaro pranešėjai: prof. habil. dr. Bronislava Kerbelytė, dr. Arūnas Vaicekauskas, doktorantas Tadas Kavolis, magistrantė Eglė Savickaitė. Gegužės 12 d. tradicinėje „Amatų šventėje“ surengtas seminaras krašto tautodailininkams ir pedagogams „Tradiciniai amatai – verslas ir mokinių ugdymo priemonė“.

Prienų Kultūros centre, Kauno tautinės kultūros centre, Marijampolės kolegijoje surengti teoriniai praktiniai seminarai „Lietuviškas suvenyras – simbolio paieška“. Seminarus vedė etnologė dr. Asta Venskienė, Asta Vandytė ir Valentinas Jazerskas.

Lapkričio 5 d. Regioninės tarybos narės Dalios Zagurskienės iniciatyva Prienų Kultūros centre buvo organizuotas seminaras „Dainuojamasis ir choreografinis folkloras nūdienos regionuose“, skirtas rajono švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojams. Seminarą vedė Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Loreta Sungailienė (folklorinis dainavimas, Suvalkijos dainuojamosios tradicijos specifika ir repertuaras, suvalkiečių dainavimo stilius, suvalkiečių dainų mokymasis) ir Audronė Vakarinienė.

Gruodžio 8 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse surengtas seminaras keramikams „Liaudies puodininkystės gyvoji tradicija“. Seminarą vedė muziejininkė Janina Samulionytė.

Regioninės tarybos narės Aušros Mickevičienės iniciatyva Paežerių dvare (Vilkaviškio raj.) antrą kartą buvo organizuota Sūduvos amatų šventė, kurioje buvo pristatyti Sūduvos krašto tradiciniai amatai, dalyvavo krašto etnografiniai kolektyvai.

Regioninės tarybos nariai aktyviai dalyvavo rengiant penktąją tradicinę Sūduvių dieną Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kurioje dalyvavo Sūduvos krašto folkloriniai ansambliai, amatininkai ir tautodailininkai, demonstravę pynėjo, puodžiaus, kalvio, drožėjo amatus. Kulinarinio paveldo puoselėtojai pristatė krašto tradicinius valgius. Renginys finansuotas iš Marijampolės apskrities kultūros plėtros programos.

2007 metais Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas regiono švietimo, kultūros institucijų ir kolektyvų vadovams: jaunučių ir jaunių tautinių šokių kolektyvams tautinio kostiumo gamybos ir įsigijimo klausimais, dėl regiono choreografinio folkloro panaudojimo rengiant programas. Apie tautinį kostiumą, jo gamybą, įsigijimo būdus konsultuoti regiono folkloro, tautinių šokių ir kaimo kapelų vadovai.

Regioninės tarybos narės Rasos Januškienės iniciatyva pradėta rinkti medžiaga apie Kalvarijos krašto amatininkus: račius, rimorius, kalvius. Surinkti amatų aprašymai, amatininkų prisiminimai apie jų darbą. Pradėtas sudaryti Kalvarijos krašto amatininkų vardinis katalogas, kuris numatomas išleisti 2008 metais. Regioninės tarybos narė Asta Jankeliūnienė surengė spaudinių parodų ciklą „Lietuvių senosios kalendorinės šventės“ Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje. Renginiuose vaikai buvo supažindinami su švenčių papročiais, pristatomi leidiniai.

VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

Regioninė taryba, remdamasi Etninės kultūros plėtros valstybine programa ir įgyvendindama 2007 m. veiklos planą, surengė pasitarimą Suvalkijos (Sūduvos) regiono savivaldybių kultūros skyrių ir centrų vadovams „Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono savivaldybių etninės kultūros plėtros programų parengimas ir įgyvendinimas“. Parengtą Šakių rajono etninės kultūros plėtros programą pristatė ir patirtimi rengiant ir vykdant numatytas priemones pasidalijo Regioninės tarybos narė Aurelija Papievienė, Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė.

Gegužės – lapkričio mėnesiais įgyvendinta bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių apklausa ir atliktas ekspertinis tyrimas „Moksleivių etnokultūrinės orientacijos“. Tyrimo parengimas, jo analizės, vertinimo vykdymas buvo aptarti Regioninės tarybos posėdyje. Siekiant pristatyti atliktą tyrimą bei su šiuo tyrimu susijusias problemas, Regioninės tarybos iniciatyva lapkričio 7 d. Marijampolėje surengta konferencija „Etninė kultūra moksleivių ugdymo procese“. Konferencijoje skaityti pranešimai bus išleisti atskiru leidiniu.

Įgyvendinant Marijampolės apskrities 2007 metų Kultūros plėtros programos projektus, skatinančius Marijampolės regiono etninės kultūros paveldo puoselėjimą ir sklaidą, buvo finansuoti 16 Suvalkijos (Sūduvos) regiono etninės kultūros išsaugojimui svarbūs projektai: Patašinės jaunimo organizacijos „Nova“ projektas „Stovykla jauniesiems kanklininkams-2“; Šakių tautodailininkų draugijos „Dailius“ projektas „Tarptautinis kūrybinis tautodailininkų pleneras–stovykla „Zyplių žiogai 5“; projektas „Medžio drožėjų pleneras „Ožkabalių išdaigos“, projektas „Neprašytas Jurgio Dovydaičio vargas“, skirtas kraštotyrininko J. Dovydaičio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui, projektas „Etninės kaimo bendruomenės tradicijų išsaugojimas etnografinėse šventėse“, Kalvarijos savivaldybės kultūros centro projektas „Teatralizuota folkloro misterija „Bėgantis laikas“ ir Jono Basanavičiaus sodybos–muziejaus projektas „Ant kalno ant aukštojo ąžuolai auga“, Vilkaviškio krašto muziejaus projektas „Sūduvių amatų šventė“, Marijampolės kraštotyros muziejaus projektas „Marijampolės krašto kryžiai“, Vilkaviškio krašto muziejaus projektas „Vilkaviškio krašto kryžiai“, asociacijos Zanavykų seimelis projektas „Zanavykų gimtosios kalbos puoselėjimo tradicija“ ir kt. Vilkaviškio kultūros centras vykdo ilgalaikį, Regioninės tarybos narės N. Skinkienės kuruojamą projektą „Jaunųjų drožėjų studija – mokymai“. Projektą finansuoja LR Kultūros ministerijos vaikų ir jaunimo edukacinė programa. Mokymams vadovauja tautodailininkas kryždirbys Raimundas Blažaitis. Projektą numatoma tęsti ir 2008 metais.

Birželio 23 d. Regioninės tarybos narės Dalios Zagurskienės iniciatyva Prienuose įgyvendintas Kultūros veiklos programų rėmimo projektas „Ein Saulelė Mėnulio kelti“, skirtas trumpiausios vasaros nakties šventei. Liepos 15 d. Jiezno seniūnijos Pelekonių kaime vykdytas Kultūros paveldo ir etninės kultūros puoselėjimo projektas, remiamas Kauno apskrities viršininko administracijos.

Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa. Regioninė taryba tęsė 2006 metais pradėtą bendradarbiavimą su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros ir Lietuvos liaudies buities muziejaus architektais. Universitete suformuluota magistro darbo tema „Suvalkijos tradicinė medinė architektūra“, kurią pasirinko magistrantė Vaida Žydelytė. Surengtas Regioninės tarybos posėdis, skirtas medinės architektūros klausimams Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame regione aptarti, kuriame dalyvavo V. Žydelytė ir jos darbo vadovė Vilma Karvelytė–Balbierienė. Buvo organizuojami pasitarimai KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedroje su prof. dr. Jurgiu Buču, V. Žydelyte ir V. Karvelyte–Balbieriene dėl magistro darbo ir Sūduvos krašto tradicinės architektūros rekomendacijų rengimo. Balandžio mėnesį surengtas architektų pasitarimas Lietuvos architektūros institute, kuriame dalyvaujant architektūros ekspertams Marijai Purvinienei, Martynui Purvinui, Jurgiui Bomblauskui, Rasai Bertašiūtei ir V. Karvelytei–Balbierienei apsvarstytas ir patvirtintas regioninės etnoarchitektūros rekomendacijų rengimo planas.

Regioninė taryba inicijavo ir skatino rinkti, sisteminti medžiagą apie krašto tradicinę architektūrą ir kryždirbystę. Vyko konsultacijos su Marijampolės kraštotyros specialistais antrus metus įgyvendinančiais projektą „Kryžiai Marijampolės krašte“. Nufotografuoti Marijampolės savivaldybės teritorijoje pastatyti kryžiai. Surinkta medžiaga susisteminta, suklasifikuota, parengtas ir išleistas leidinys „Marijampolės krašto medinė mažoji architektūra“.

Regioninės tarybos narė Aušra Mickevičienė, Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė, tęsė 2005 metais pradėtą projektą „Kryždirbystės ir etnografinių krašto sodybų fiksavimas“. Išleistas ir pristatytas leidinys „Vilkaviškio krašto kryžiai ir kryždirbiai“. Šie leidiniai papildė etnografinio krašto kryždirbystės fiksavimo ledinius, nes 2006 metais išleisti Kazlų Rūdos ir Kalvarijos kryždirbystės leidiniai. Vilkaviškio ir Marijampolės muziejuose surinkta medžiaga pasinaudojo ir Suvalkijos tradicinės kaimo architektūros rekomendacijas rengusios Ilona Burinskaitė ir Indrė Kačinskaitė.

Regioninės tarybos nariai aktyviai dalyvavo regioninių projektų įgyvendinime, prisidėjo prie kultūros įstaigų, krašto visuomeninių organizacijų organizuojamų renginių.

EKSPERTINĖS IŠVADOS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS IR POLITIKOS KLAUSIMAIS

Regioninės tarybos nariai, įgyvendindami 2007 m. veiklos planą, lapkričio ir gruodžio mėnesiais analizavo ir vertino LR Kultūros ministerijai teikiamus projektus, susijusius su etnine kultūra, rengė rekomendacijas dėl etnografinio krašto kultūros įstaigų ir visuomeninių organizacijų teikiamų etninės kultūros plėtros projektų finansavimo. Parengta 10 projektinių vertinimų, rekomenduojant finansuoti aktualius etninės kultūros puoselėjimo ir aktualizavimo projektus regione.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė

Danguolė Micutienė

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui

Valentinas Jazerskas

ŽEMAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS 2007 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2007 metais Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Regioninė taryba) savo veiklą vystė atsižvelgdama į Etninės kultūros globos tarybos pateiktus prioritetus 2007 metams ir pačioje Regioninėje taryboje pradėtą įgyvendinti Sakytinio ir dainuojamojo paveldo saugojimo programą. Atsižvelgiant į tai, kad etninės kultūros tradicijų tęstinumas labai susijęs su brandžios asmenybės ugdymu, integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą, šiai sričiai buvo skirtas svarbiausias dėmesys – suorganizuoti susitikimai su regiono Švietimo skyrių atsakingais darbuotojais ir mokytojais. Susitikimų dalyviai aktyviai parėmė parengtą ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai įteiktą Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategiją. Kita, išsiskirianti praėjusiais ataskaitiniais metais Regioninės tarybos veiklos kryptis – tradicinės architektūros saugojimo ir puoselėjimo galimybių paieška. Be šių veiklos krypčių, toliau buvo vystomos jau tradicinėmis tapusios svarbios kryptys: organizuojami renginiai, skirti gyvajai tradicijai puoselėti, kalendorinėms šventėms, be to, gyvai buvo domimasi tautodailės problemomis.

REGIONINĖS TARYBOS POSĖDŽIAI

2007 metais įvyko keturi Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai.

Sausio 29 d. posėdyje buvo svarstoma Regioninės tarybos 2006 m. veiklos ataskaita bei priimti pasiūlymai 2007 m. veiklos planui. Posėdžio metu svarstytas Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projektas. Nutarta kovo mėnesį Regioninės tarybos Žemaičių kalbos tarmių ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose darbo grupei (į jos sudėtį įeina Virginija Rudavičienė, Juozas Pabrėža ir Dalia Činkienė) inicijuoti susitikimus su Žemaitijos regiono Švietimų skyrių vedėjais. Taip pat išklausyta Etninės kultūros ugdymo galimybių valstybiniuose parkuose darbo grupės (į jos sudėtį įeina Aldona Kupelytė, Darius Ramančionis ir Linas Šedvilas) informacija apie pasirengimą Žemaitijos valstybinių parkų darbuotojų susitikimui su LR Kultūros ir Aplinkos ministerijų atsakingais darbuotojais dėl tradicinės architektūros metodinių priemonių bei reglamento rengimo svarbos. Apsvarstyti Etninės kultūros globos tarybos pirmininko Liberto Klimkos skirti uždaviniai regionų etnoarchitektūros rekomendacijų rengimui. Pritarta architekto Jurgio Bomblausko kandidatūrai parengti Žemaitijos regiono tradicinės architektūros rekomendacijas. Apžvelgtos Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo problemos bei galimos išeitys Žemaitijos regione.

Balandžio 16 d. posėdyje buvo pateikta informacija apie Regioninės tarybos iniciatyva įvykusius susitikimus su Žemaitijos regiono Švietimo skyrių vedėjais dėl etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose, pacituotas kreipimasis į LR Švietimo ir mokslo ministrę p. Romą Žakaitienę dėl Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projekto. Buvo svarstytos Žemaitijos regiono tradicinių kaimų, sodybų, atskirų pastatų įtraukimo į Kultūros vertybių registrą galimybės. Išklausytas Regioninės tarybos narės Danutės Mikienės pranešimas apie artėjantį Žemaičių krikšto 600-ųjų metų jubiliejų. Svarstyti kiti klausimai.

Rugsėjo 25 d. posėdyje buvo pateiktas ir apsvarstytas iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento gautas raštas, kuriame dėkojama Regioninei tarybai už atkreiptą dėmesį į etninės kultūros ugdymo turinį bendrojo lavinimo mokykloje ir pritarimą Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projektui. Taip pat posėdžio metu Regioninės tarybos narė Aldona Kuprelytė pristatė Žemaitijos nacionalinio parko išleistą leidinį „Tradicinė Žemaičių architektūra”. Po diskusijų buvo nuspręsta lapkričio mėnesį Platelių dvaro svirne surengti konferenciją, skirtą tradicinės architektūros išsaugojimui. Regioninės tarybos nariams buvo pateikta informacija apie rugpjūčio mėnesį vykusią 5-ąją pasaulio žemaičių dailės parodą.

Gruodžio 18 d. posėdyje buvo svarstyti pasiūlymai Regioninės tarybos 2008-ųjų metų veiklos planui bei aptarti etninės kultūros plėtros prioritetai. Apsvarstyti informaciniam leidiniui „Etninė kultūra 2007” pateiktų temų pasiūlymai. Išklausytas Regioninės tarybos narės Virginijos Rudavičienės pranešimas apie mokomąją kompiuterinę priemonę, ketvirtąją elektroninę knygą „Etninės kultūros vertybės Europoje”. Virginija Rudavičienė yra ir šios knygos redaktorė- stilistė, taip pat paruošusi vieną šios knygos skyrių.

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

2007 m. kovo 20 d. Telšiuose ir kovo 26 d. Kelmėje įvyko Šiaulių, Tauragės, Telšių bei dalies Klaipėdos apskričių savivaldybių Švietimo skyrių vedėjų susitikimai, kuriuos, Regioninės tarybos iniciatyva, organizavo minėtų apskričių administracijų darbuotojai. Jų metu buvo svarstytas Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projektas, kurį parengė Ona Verseckienė, prof. dr. Libertas Klimka, doc. dr. Bronė Stundžienė, doc. dr. Marija Nijolė Tumėnienė, Virginija Vaitiekienė, Emilija Bugailiškienė, Virginija Rudavičienė.

Pasitarimuose buvo aptarta susiklosčiusi etninės kultūros ugdymo turinio bendrojo lavinimo mokyklose padėtis; akcentuota, jog yra būtina etninės kultūros mokomąjį dalyką įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį, kad jis būtų pateikiamas Bendrųjų ugdymo planų lentelėse kaip dalykas lygus su kitais mokomaisiais dalykais. Šią nuostatą grindė ir kiti išsakyti akcentai apie tai, kad:

pasigendama aktyvios kultūros ir švietimo strategų pozicijos, nes prioritetus planuojantiems vis dar sunku suvokti, jog etnokultūra yra valstybinės svarbos dalykas, iš kurio išauga ne tik tautinė savimonė, bet ir pilietiškumas;
būtina nepavėlinti etnokultūrinio ugdymo proceso pradžios, o svarbiausia, nepertraukti ikimokyklinėse įstaigose pradėto etnokultūrinio ugdymo tąsos pagrindinio ir vidurinio ugdymo koncentruose.

Minėtos nuostatos suformavo tokią išvadą: Etninė kultūra turi būti gyvas dalykas – suvokiama kaip galimybė ir išugdytas gebėjimas kūrybiškai priimti naujus pasaulio pažinimo iššūkius, neprarandant tautinio identiteto, todėl jos turi būti mokoma mokyklose kaip atskiro dalyko. Tokia išvada buvo motyvuojama nuostata, kad etninės kultūros dalykas padės formuoti būtinąsias asmens kompetencijas, holistinę bendrojo ugdymo dalykų turinio sampratą, giliau ir plačiau pažinti lietuvių kalbos, gamtos, meninių, socialinių mokslų ištakas, orientuos mokinius į tolimesnius kultūros paveldo mokslinius tyrimus arba verslo karjerą, formuos tradicines vertybines nuostatas siekiant, kad kiekvienas mokinys kuo sėkmingiau realizuotų prigimtines galias individualiame, mokyklos bei visuomenės gyvenime. Todėl įvykusių susitikimų metu, kuriuose taip pat aktyviai dalyvavo ir Žemaičių kultūros draugijos nariai, nutarta pritarti Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projektui.

Įgyvendinant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą Kretingos rajone, Regioninės tarybos iniciatyva gruodžio mėnesį Kretingos muziejuje įvyko mokslinė konferencija „Etninės kultūros raida ir perspektyvos Kretingos rajone“. Buvo teikiama metodinė pagalba, konsultuota etnografinių ekspedicijų klausimais.

GYVOSIOS TRADICIJOS TĘSTINUMAS

Gegužės 22 d. Regioninės tarybos nariai dalyvavo Šiauliuose, Ch. Frenkelio viloje vykusiame Šiaulių kraštotyros draugijos 80-mečio minėjime. Ta proga vyko konferencija, kurios metu buvo kalbama apie šių dienų Lietuvos muziejininkystę ir kraštotyrą, apie 1927–1940 m. Šiaulių kraštotyrą ir kraštotyrininkus, apie jaunųjų Šiaulių kraštotyrininkų indėlį. Buvo pristatyta Stasio Bulzgio knyga „Mikelių gretos“. Regioninės tarybos nariai skaitė šiuos pranešimus: Juozas Pabrėža „Kraštotyra ir Šiaulių krašto kalbinė situacija“, Lidija Joana Pranienė „Tęsiame Felikso Bugailiškio tradicijas“. Konferenciją organizavo Šiaulių kraštotyros draugija ir Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Regioninė taryba teikė metodinę pagalbą liepos 8–17 d. Žemaitijos nacionaliniame parke vykusiai etnokultūrinio ugdymo stovyklai ,,Kukutynė”, kurios organizatoriai: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos liaudies kultūros centras, Žemaitijos nacionalinis parkas. Stovykloje dalyvavo UNESCO asocijuotos mokyklos: Gargždų „Kranto“ vidurinė mokykla, Kelmės „Aukuro“ vidurinė mokykla, Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla, Pajiešmenių pagrindinė mokykla, Utenos „Saulės“ gimnazija, Kauno „Santaros“ gimnazija, Karmėlavos Balio Buračo vidurinė mokykla, konkurso „Tramtatulis“ laureatai iš Vilniaus. Specialiai stovyklai buvo išleistas tautosakos (žemaičių dainų, sakmių, patarlių, mįslių) rinkinys.

Regioninės tarybos iniciatyva, siekiant išsaugoti tradicijas, lapkričio 23 d. Platelių dvaro svirne įvyko konferencija „Tradicinės žemaičių architektūros išsaugojimas“. Konferenciją organizavo Žemaitijos nacionalinis parkas. Buvo skaitomi šie pranešimai: architektas Jurgis Bomblauskas „Tradicinės architektūros raida Žemaitijoje“, dr. Rasa Bertašiūtė „Tradicinės žemaičių architektūros išsaugojimas“, Antanas Vaškys „Mažoji žemaičių architektūra“, Aldona Kuprelytė „Muziejininko Juozo Mickevičiaus gimtoji sodyba“, Giedrius Norvaiša „Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų rengimo problematika“ ir leidinio ,,Tradicinė žemaičių architektūra” pristatymas, Laurynas Mitkus „Rąstiniai namai“.

Regioninės tarybos daugumos narių iniciatyva rugpjūčio 18 d. Šilalės rajono Laukuvos kultūros centre įvyko respublikinis Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas. Dalyvavo 89 žemaičiai iš Šilalės, Telšių, Plungės, Vilniaus, Kauno, Joniškio, Klaipėdos, Šilutės ir kitų miestų.

Buvo skaitomi šie pranešimai: Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stanislovas Kasparavičius ,,Draugijos veiklos ataskaita”, Algirdas Žebrauskas ,,Dėl Lietuvos regionų valdymo modelio tobulinimo” bei ,,Žemaitijos krikštas ir Žemaičių vyskupijos paminėjimo programa”, Vacys Vaivada ,,Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos gairės”. Suvažiavimo metu buvo svarstytas Žemaičių kultūros draugijos veiklos programos sudarymas, buvo pritatytas laikraštis ,,Labas Žemaitija“, aptarti kiti klausimai. Vyko pirmininko rinkimai, kuriuo vėl tapo Stanislovas Kasparavičius.

SAKYTINIO IR DAINUOJAMOJO PAVELDO SAUGOJIMAS

Gegužės 21 d. Regioninė taryba kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkę Jadzę Tarvainienę dėl paramos Žemaičių kultūros draugijos ir Varnių regioninio parko organizuojamoms tradicinėms bendrosioms Žemaitijos sueigoms. Žemaitijos regioninė taryba savo programoje, skirtoje kalbamojo ir sakytinio paveldo išsaugojimui, buvo pabrėžusi, kad šalia kitų tarpusavyje persipinančių darbų ypač reikalingi renginiai, kuriuose galima būtų sukviesti žmones bendram pasibuvimui. Tai pagelbėtų išspręsti atskirose vietose vykdomų renginių metu besiformuojančio lokališkumo ar uždarumo jausmo problemą. Bendrieji renginiai kaip jokie kiti tokias problemas išsprendžia optimaliausiai. Panašių renginių tradicijos praradimas būtų stiprus smūgis ne tik regioninio, bet ir visos Lietuvos identiteto puoselėjimui.

Žemaitijos regione, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko atrankos į Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkursą TRAMTATULIS 2007. Palangos miesto savivaldybės administracijos kultūros ir švietimo skyrius nerekomendavo rengti atranką, tačiau Regioninės tarybos iniciatyva įvyko ši atranka. Respublikinio konkurso laureatais tapo šie Palangos miesto moksleiviai: A grupėje – dainininkė Ieva Gabrytė/Palangos moksleivių klubas (Mokytoja Valdonė Juozapavičienė) ir BC grupėje – instrumentinė grupė: Veronika Konaitė, Violeta Konaitė, Dovilė Savickaitė, Adomas Bitinas/Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokykla (Mokytoja Jurgita Petkutė – Martinkienė).

ŽEMAITIJOS TAUTODAILĖ

Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas Mažeikių rajono tautodailininkams ir amatininkams, dalyvavo birželio 7–11 d. Tarptautinėje kalvystės meno ir amatų šventėje. Vyko praktinis seminaras A. Stankaus kalvėje, konferencija ,,Ugnies ir metalo valdovai”, kalvių darbų paroda.

Rugpjūčio mėn. Žemaitijos regione vyko 5-oji pasaulio žemaičių dailės paroda. Parodos rengėjai Žemaičių dailės muziejus, Žemaitijos nacionalinis parkas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Kelmės krašto muziejus. Šiemet pirmą kartą su profesionaliais menininkais savo kūrybą demonstravo ir liaudies meno kūrėjai. Regioninė taryba koordinavo Žemaičių tautodailės parodą. Teikė konsultacijas parodos organizatoriams. Parodos atidarymas įvyko rugpjūčio 12 d. Kelmės krašto muziejuje.

KALENDORINĖS ŠVENTĖS

Regioninė taryba aktyviai bendradarbiavo su regiono etnokultūros specialistais, skatino organizuoti Baltų genčių vienybės dieną. Rugsėjo 22 d. 20–21 val. bendruomenės, sambūriai, šeimos paminėjo Rudens lygiadienį, senovinę Alutinio šventę, Baltų vienybės dieną ant Žemaitijos kalvų, piliakalnių, prisimindami tūkstantmečių istoriją užkūrė ugnį, kuri kaip vienybės ženklas apjungė brolių lietuvių, latvių ir kitų genčių žemes.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Vacys Vaivada

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė

VI. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI

Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami, vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“. Šiai programai vykdyti 2007 metų pradžiai Tarybos išlaidų sąmatoje patvirtinta 596,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui patvirtinta – 242,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms – 75,0 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 279,0 tūkst. Lt. Nepaprastosioms išlaidoms lėšų neskirta.

2007 metų eigoje paprastųjų išlaidų ekonomija 22,0 tūkst. Lt perkelta į nepaprastąsias išlaidas ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti.

2007 metais Etninės kultūros globos tarybos nariai buvo deleguoti į darbo grupes, rengusias Tautinio paveldo produktų įstatymą bei poįstatyminius aktus; taip pat į komisijas, koordinuojančias Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą. Sutaupyta komandiruotėms skirtų lėšų, nes dažnai buvo naudojamasi nuosavu, bei institucijų, vykdančių Etninės kultūros plėtros programą, transportu. Lietuvos Respublikos Seimas dėl dienotvarkių intensyvumo iki šiol nepatvirtino naujai į Etninės kultūros globos tarybą paskirtų narių, tad atlyginimas už darbą posėdžių metu ir su juo susiję mokesčiai nebuvo mokami.

2007 m. institucijos poreikiams išleista 541,5 tūkst. Lt (91 % gautų asignavimų). Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 236,8 tūkst. Lt, socialinio draudimo išlaidoms 73,6 tūkst. Lt. Kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms sudarė 209,1 tūkst. Lt (tai yra 74,9 % gautų šioms išlaidoms asignavimų). Iš jų Tarybos narių ir ekspertų veiklai apmokėti išleista 12,0 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms – 5,2 tūkst. Lt, komunalinėms paslaugoms ir patalpų nuomai – 54,0 tūkst. Lt, išlaidos komandiruočių (transporto, apgyvendinimo ir kitos komandiruotės išlaidos) paslaugoms – 11,8 tūkst. Lt, raštinėms prekėms, inventoriui ir kt. prekėms įsigyti – 84,8 tūkst. Lt, spaudiniams – 1,2 tūkst. Lt, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui – 0,4 tūkst. Lt, autorinėms sutartims – 30,7 tūkst. Lt, kitoms paslaugoms, kuriomis buvo naudotasi, siekiant užtikrinti įstaigos veiklą – 9,0 tūkst. Lt.

2007 m. pabaigoje biudžeto lėšų likutis EKG tarybos atsiskaitomoje sąskaitoje sudarė 0,9 tūkst. Lt . Lėšos pervestos į valstybės biudžetą 2007 m. gruodžio 27 d.

2007 m. vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tarybos 2007 m. finansinė ataskaita bei programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų vykdymo ataskaita pateikta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

VII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Etninės kultūros globos taryba koordinuoja daugelio valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, veiksmus. Įstatyminės bazės tvirtėjimas, naujų valstybinių etninės kultūros krypties programų patvirtinimas sudaro galimybę planuoti etninės kultūros išsaugojimo ir sklaidos priemones bei numatyti reikalingas lėšas valstybės ir savivaldybių biudžetuose. Sėkmingai 2007 m. buvo bendradarbiaujama su Kultūros ministerija, bendrai koordinuojant Etninės kultūros plėtros programą, su Švietimo ir mokslo ministerija, vykdant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, taip pat su Žemės ūkio ministerija, rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo aktus. Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo komisija ir Kultūros paveldo departamentu sudaryta ir LR Kultūros ministro patvirtinta Medinės architektūros paveldo išsaugojimo 2008–2010 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Kaimo kultūros paveldas yra labai svarbus bendrame Lietuvos įvaizdžio kontekste. Būtent todėl Etninės kultūros globos taryba ėmėsi iniciatyvos parengti ir išleisti etnoarchitektūros rekomendacijas kiekvienam iš etnografinių regionų. Regime gražią mūsų etninės kultūros reprezentaciją tarptautiniuose festivaliuose, šalyje rengiamose Dainų šventėse, tradicija tapusiuose festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „Griežynėje“, kalendorinėse šventėse, tautodailės parodose ir kituose renginiuose. Įvyko nemažai teigiamų poslinkių išsaugant ir naudojant, pristatant visuomenei per edukacinius projektus etninės kultūros paveldą, tą didžiulį nacionalinį turtą, sukauptą archyvuose, muziejų fonduose. Visa tai labai prisideda ugdant jaunimo tautinę tapatybę ir pilietiškumą.

Etninės kultūros globos tarybos pastangos artimiausiais metais iš esmės turėtų būti nukreiptos į etninės kultūros plėtrą švietimo sistemoje. EKG tarybos aprobuotoji koncepcija numato įvesti etninės kultūros modulį bendrojo lavinimo mokyklose; tačiau lieka neišspręsta mokytojų kvalifikacijos ir mokymo priemonių problema. Didžiausias uždavinys yra išsaugoti gyvąją etnokultūros tradiciją, neleisti, kad autentiški reiškiniai būtų užgožiami masinės kultūros. Daugiausia šioje srityje turėtų būti dirbama regionuose, tačiau ten ir problemų ratas platesnis. Trūkstant kvalifikuotų specialistų, sunkiau koordinuoti visų suinteresuotų institucijų veiksmus, o ir Regioninės etninės kultūros tarybos ne visada dirbo efektyviai. Labai svarbu nuolat palaikyti ryšius su savivaldybių administracijomis; to daugeliu atveju dar reikės pasiekti.

Ateinantys metai EKG tarybai apskritai turėtų būti naujų pilietinių iniciatyvų ir įspūdingos tautiškumo reprezentacijos pasiekimų metais, ruošiantis šalies jubiliejui.

1Skliaustuose nurodytas atitinkamos valstybinės programos prieduose išvardytų priemonių numeris

2 3 ir 4 lentelėse pateiktos tik tos priemonės, kurių vykdymo numatyti terminai atitinka 2007-sius metus arba yra jau praėję.

Naujausi pakeitimai - 2011-12-27

Ataskaitos

2007 m. veiklos ataskaita

Data

L. Klimkos edukacinės paskaitos

Interviu, pasisakymai žiniasklaidai

Data