2006 metais Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau Regioninė taryba) siekė įgyvendinti pagrindinį tikslą daryti įtaką visapusiškai etninės kultūros plėtotei Mažojoje Lietuvoje, kuri laiduotų regiono savitumo išsaugojimą, tautinį tapatumą ir savimonę. Regioninė taryba siekė, kad būtų išsaugotas buvusių vietos gyventojų, kurių susiklosčius istorinėms aplinkybėms išliko nedaug, etninis paveldas, gerbiami ir įamžinami krašto kultūrai nusipelnę žmonės, puoselėjamos tradicijos.
Regioninės tarybos posėdžiai ir pasitarimai
Susidariusias etninės kultūros problemas regione, Regioninė taryba sprendė posėdžiuose bei pasitarimuose.
Vasario 20 d. posėdis įvyko Šilutės muziejuje H. Scheu dvare. Regioninė taryba patvirtino 2006 metų darbo planą. N. Sliužinskienė siūlė išanalizuoti regione esančių valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių etninės kultūros kryptimi, veiklą. R. Jokubaitytė pristatė projektą Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą, kuris įgyvendins Regioninės tarybos prioritetą jaunosios kartos pilietiškumo ir tautiškumo ugdymą. R. Šikšnienė ir S. Paplauskienė siūlė Regioninei tarybai viešai kelti problemą dėl netinkamos urbanistinio paveldo renovacijos bei privatizacijos regione. Regioninės tarybos pirmininkė G. Kimbrienė siūlė Regioninei tarybai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis organizuoti kulinarinio paveldo konkursą.
Birželio 12 d. vyko išplėstinis Regioninės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių Švietimo skyrių vyriausieji specialistai V. Kubaitienė ir A. Kačiulis. Jie supažindino su esama etninės kultūros padėtimi mokyklose. Šių savivaldybių mokyklose etninė kultūra vystoma tik popamokinėje veikloje. Posėdyje taip pat dalyvavo Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos nariai, pirmininkas A. Bartnikas bei Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas S. Šamborskis, kuris apibūdino šiandieninę lietuvių padėtį Karaliaučiaus krašte. Ragainės mokyklos mokytojas J. Glinskis teigė, kad bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis padeda geriau įsisavinti žinias ir kalbą. Didelė problema ta, kad lietuviai Karaliaučiaus krašte neturi galimybės skaityti lietuviškų laikraščių, klausyti radijo. Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnikas informavo, kad Karaliaučiaus krašte yra 24 mokyklos ir viena darželio grupė Tilžėje, kur mokoma lietuvių kalbos. Apie 80 % kaimų gyventojų lietuviai. Tačiau daugėja mišrių šeimų, kur nebekalbama lietuviškai. Nuspręsta surengti pasitarimą su Mažosios Lietuvos regiono savivaldybėmis ir numatyti bendradarbiavimą su Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenėmis švietimo ir kultūros srityse.
Naujos kadencijos Regioninės tarybos nariai į pirmąjį posėdį rinkosi gruodžio 15 d. Jame dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos (toliau Tarybos) pirmininkas L. Klimka. Posėdyje buvo numatytos Regioninės tarybos veiklos kryptys:
1. Stabdyti Mažajai Lietuvai būdingo kraštovaizdžio naikinimą (raunami pakelių medžiai ne tik šalia pagrindinių kelių, bet ir kaimuose, kur eismas tikrai nėra intensyvus. Šiai minčiai, kad reikia išlaikyti kelių apželdinimo tradicijas, pritarė Tarybos pirmininkas .L. Klimka);
2. Siekti, kad statiniai, turintys išliekamąją vertę (pvz., vienintelė išlikusi nuo Prūsų laikų kalvė Klaipėdoje), būtų įtraukti į Kultūros vertybių registrą;
3. Kreiptis į informacines priemones dėl penktojo regiono Mažosios Lietuvos atskyrimo nuo Žemaitijos regiono (kad tiksli informacija patektų į Lietuvą reprezentuojančius leidinius);
4. Siekti, kad Mažosios Lietuvos regione nebūtų kuriami šiam kraštui nebūdingi vietovardžiai. (pvz., naujai statoma gyvenvietė prie Klaipėdos pavadinimu Romai yra buvusio Norkaičių kaimo vietoje);
5. Organizuoti Mažosios Lietuvos regiono pristatymą Vilniuje.
Pasibaigus Regioninės tarybos pirmininkės G. Kimbrienės kadencijai, įvyko pirmininko rinkimai. Regioninės tarybos pirmininke išrinkta N. Sliužinskienė, pavaduotojomis L. Burzdžiuvienė, R. Šikšnienė, V. Jankūnaitė.
Spalio 12 d. Tauragės apskrities viršininko administracijoje vyko kultūros darbuotojų pasitarimas Etninės kultūros padėtis Tauragės apskrities kultūros įstaigose. Pasitarime dalyvavo Regioninės tarybos nariai E. Stankevičienė, R. Jokubaitytė, A. Dumbliauskas. Jie pateikė informaciją apie Pagėgių savivaldybės kultūros įstaigų veiklą. Nutarta, kad Pagėgių savivaldybei reikalingas specialistas, kuris būtų atsakingas už etninę kultūrą. R. Jokubaitytė supažindino su kitų savivaldybių (Klaipėdos miesto, Neringos, Klaipėdos bei Šilutės rajonų ), esančių Mažosios Lietuvos regione, kultūros įstaigų veikla etninės kultūros baruose. Jurbarko rajono savivaldybės kultūros skyriaus vyriausioji specialistė etninei kultūrai R. Kliukienė informavo apie Smalininkų ir Viešvilės kultūros įstaigų darbą.
Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimas
Regioninė taryba didelį dėmesį skyrė Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 patvirtintai Ilgalaikei pilietinio ir tautinio ugdymo programai (Žin., 2006, Nr. 102-3939), kuria, remiantis šiuolaikinėmis švietimo, kultūros, mokslo ir žiniasklaidos galimybėmis, siekiama sukurti palankias sąlygas Lietuvos (tarp jų ir užsienio lietuvių) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pilietiniam ir tautiniam ugdymui, visuomenės pilietinei ir tautinei raiškai. Vykdydama šią programą Regioninė taryba bendradarbiavo su regiono (Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Neringos, Šilutės rajono, Pagėgių, Jurbarko rajono) savivaldybių švietimo skyriais bei mokyklomis.
Regioninė taryba kartu su Šilutės kultūros ir pramogų centru inicijavo, paruošė ir vykdė projektą Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą. Šio projekto uždaviniai: skleisti informaciją apie penktąjį etninį Lietuvos regioną Mažąją Lietuvą, skatinti jaunimą domėtis savo krašto etninėmis tradicijomis, istorija, žymiais krašto žmonėmis, papročiais, pamario krašto amatais, tarme, tradiciniais patiekalais. Projekte dalyvavo vyresniųjų klasių mokinių komandos iš Mažosios Lietuvos regiono mokyklų: Nidos vidurinės, Klaipėdos paslaugų ir verslo, Šilutės I-sios gimnazijos, Jurbarko rajono Viešvilės pagrindinės ir Klaipėdos rajono Priekulės pagrindinės mokyklos. Regioninės tarybos nuomone, projektas Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą pavyko ir turėtų būti tęstinis. Jau paruoštas projektas 2007 metams.
Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimas
Mažojoje Lietuvoje, susiklosčius istorinėms aplinkybėms, beveik nebeliko svarbiausio gyvosios etninės kultūros elemento jos nešėjų. Regioninė taryba, siekdama išlaikyti esančių pastatų autentiškumą ir statomų naujų pastatų atitikimą regiono tradicijai, kreipėsi į architektus ekspertus, Mažosios Lietuvos regiono architektūros žinovus Mariją ir Martyną Purvinus. Ekspertai sutiko 2007 metais paruošti konkrečią, susistemintą rekomendacinę medžiagą apie regionui būdingus pastatus ir jų puošybos elementus.
Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis
Regioninės tarybos darbo plane buvo numatytas uždavinys vystyti bendradarbiavimą su Karaliaučiaus krašto lietuvių organizacijomis. Vykdant šį uždavinį, birželio 12 d. Šilutėje Regioninės tarybos nariai susitiko su Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininku A. Bartniku, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininku S. Šamborskiu bei 23 mokytojų asociacijos nariais. Regioninė taryba buvo supažindinta su Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenių padėtimi, susidariusiomis politinėmis sąlygomis, kurios trukdo tautinio savitumo išlaikymui. Mokytojai pageidavo glaudesnio bendradarbiavimo su Mažosios Lietuvos regiono mokyklomis bei kultūros įstaigomis.
Užmegztas Regioninės tarybos ryšys su Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacija tęsėsi Tilžėje, kur lapkričio 11 d. įvyko penktasis Karaliaučiaus krašto vaikų festivalis Skambėk ,lietuviška dainele. Mažąją Lietuvą atstovavo Šilutės folkloro ansamblis Verdainė ir Klaipėdos miesto Atžalyno gimnazijos vaikų choras.
Kovo 10 d. Regioninės tarybos pirmininkė G. Kimbrienė ir narė R. Jokubaitytė susitiko su Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininke M. Račkaitiene bei Šilutės rajono ūkininkių draugijos skyrių pirmininkėmis. Buvo aptartas kulinarinio paveldo konkurso organizavimas.
Vykdant projektą Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą Regioninė taryba bendradarbiavo su Lietuvininkų bendrija Mažoji Lietuva, kuri padėjo užmegzti ryšius su Toronto (Kanada) lietuvių išeivių Mažosios Lietuvos fondu. Fondas remia Mažosios Lietuvos regiono mokyklas bei projektus vaikams ir jaunimui.
Konsultacijos etninės kultūros klausimais
Regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas renginių ir projektų organizatoriams: Šilutės ūkininkių draugijai dėl kulinarijos paveldo projekto, Šilutės rajono Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centrui dėl regioninio liaudies kūrybos perteikimo konkurso Vario varteliai, Šilutės viešajai F. Bajoraičio bibliotekai dėl tęstinio projekto Iškilūs Mažosios Lietuvos žmonės, Šilutės kultūros ir pramogų centrui dėl miesto šventės Šilutė Šilokarčema. Regioninės tarybos narės E. Matulionienė ir R. Jokubaitytė, Lietuvos liaudies kultūros centro pavedimu, konsultavo regiono folkloro ansamblius, kurie ruošiasi 2007 m. Dainų šventei.
Etninės kultūros sklaida
Mažosios Lietuvos regione ypač aktuali problema netinkama urbanistinio paveldo renovacija ir privatizacija. Šią problemą savo straipsniuose aprašė Regioninės tarybos narė S. Paplauskienė: Šilutės rajono architektūros paveldo kontrastai: vieni pastatai griūva, kiti keliami naujam gyvenimui (paskelbta leidinyje Etninė kultūra 2005 ir laikraštyje Šilutės naujienos). Regioninės tarybos narės N. Sliužinskienės inicijuotos diskusijos su verslininkais apie regioninių tradicijų ir turizmo sąsajų galimybes, aprašytos straipsnyje Regioninės tradicijos ir turizmas (paskelbta leidinyje Etninė kultūra 2005). Jas apibendrino Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vyriausioji specialistė I. Niuniavaitė.
Krašto etnokultūrinių tradicijų ir papročių plėtra
Vienas iš Regioninės tarybos uždavinių gerbti ir įamžinti kraštui nusipelniusius žmones, istorines datas. Vykdydami šį uždavinį, Regioninės tarybos nariai organizavo ir koordinavo šiuos renginius:
1. Regioninę moksleivių viktoriną Pažink savo kraštą Mažąją Lietuvą;
2. Šilutės rajone, Kintuose esančio Vydūno centro projektą Jubiliejiniai metai. E.V. Berbomui 220 m. (šio iškilaus žmogaus dėka turime etnokultūros paveldo unikumu tapusias Kuršmarių vėtrunges pamario krašto žvejų kaimų ženklus);
3. Šilutės viešosios F. Bajoraičio bibliotekos organizuotą vakarą Mažosios Lietuvos šviesuolis Adomas Brakas (renginys skirtas visuomenės veikėjo, dailininko A. Brako 120-osioms gimimo metinėms);
4. Gegužės 20 d. Bitėnuose iškiliai paminėtą M. Jankaus muziejaus 25-metį;
5. M. Jankaus muziejuje sausio 14 d. vykusį renginį Nuo Tilžės akto iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos (renginį vedė Regioninės tarybos narė G. Skipitienė, didelis dėmesys skirtas M. Jankaus veiklai, dalyvavo M. Jankaus anūkė I. Jankutė);
6. Trejus metus vykusį bendrą Šilutės rajono, Neringos ir Palangos savivaldybių organizuotą projektą Pajūriais pamariais (įgyvendindami šį projektą, regiono menininkai ir tautodailininkai lankytojams atveria savo dirbtuvių duris, o muziejai ir kitos kultūros įstaigos pristato visuomenei savo programas);
7. Visuomeninės organizacijos Lietuvai pagražinti draugijos kreipimąsi Valstybės dieną paminėti piliakalnių šventėmis (Šilutės folkloro ansambliai Valstybės šventę paminėjo ant Akmeniškių piliakalnio);
8. Du Tarptautinius folkloro festivalius: birželio 2325 d. Tek saulužė ant maračių Nidoje ir liepos 69 d. Parbėg laivelis Klaipėdoje.
Pastebėjimai dėl Regioninės tarybos veiklos
Regioninė taryba turėtų didesnį dėmesį skirti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimui. Nepilnai buvo išanalizuota ir koordinuota regiono valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių etninės kultūros kryptimi, veikla. Regioninė taryba turėtų daugiau inicijuoti ekspertizių, kurios padėtų atskleisti Mažosios Lietuvos regiono kultūros paveldo išskirtinumo bruožus.
Mažosios Lietuvos regioninės
etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Genovaitė Kimbrienė
Etninės kultūros globos tarybos
sekretoriato specialistė Mažosios Lietuvos regionui Regina Jokubaitytė