Susipažinus su Kauno miesto "Šilo" pradinės mokyklos patirtimi etninės kultūros ugdymo srityje ir pasiekimais per 10 mokyklos darbo metų (1993-2002) galima teigti, kad tradicinės kultūros ugdymas vyksta kryptingai, vadovaujantis Lietuvos švietimo koncepcijos (1992) nužymėtais ugdymo principais. "Šilo" mokykloje veikia 10 pradinių klasių (270) mokinių, kuriose vieną kartą per savaitę vyksta etninės kultūros papildomo ugdymo užsiėmimai pagal Švietimo ir ugdymo skyriaus patvirtintą individualią Etnokultūros ugdymo programą I-IV klasėms. Programos sudarytoja - direktorės pavaduotoja ugdymui mokytoja metodininkė Gražina Kepežinskienė.
Etninės kultūros pagrindų mokymo eigoje panaudojamos pradinio ugdymo pedagogų parengtos įvairios metodinės priemonės. Ugdymo efektyvinimui nemažą įtaką daro mokyklos etnografinio muziejaus veikla. Čia vyksta etnokultūros pamokėlės, vaikai skatinami domėtis ir rinkti etnografinę medžiagą, muziejaus eksponatai panaudojami įvairiuose mokyklos renginiuose. Etninei kultūrai pažinti taikomi įvairūs ugdymo būdai. Mokytojai su vaikais rengia pažintines išvykas į gamtą, organizuojamos ekskursijos, per kurias vaikai susipažįsta su gimtojo krašto istoriniu ir kultūriniu paveldu. Kartu mokiniai skatinami pažinti tautos gyvąją tradiciją ir ateityje tapti jos tęsėjais. "Šilo" mokyklos pradinukai yra kasmetinių gyvosios etnografijos dienų Rumšiškėse dalyviai.
Mokyklos kolektyvas rengia nemažai tradicinių renginių, atitinkančių mokyklos profilį. Per dešimt gyvavimo metų mokykloje susidarė kasmetinių tradicinių renginių kalendorius, pagal kurį organizuojamos agrarinės kalendorinės ir tautinės visuomeninės šventės. Mokyklai būdingi įvairūs etnografiniai renginiai: "Rugeli žiemkentėli", Lino šventė, Tarmių popietė, Šeimos šventė, Paukštelių sugrįžtuvės, Piemenėlių dienos ir kt.
Papildomo etninės kultūros ugdymo plėtrai didelę reikšmę turi pedagogų pastangos burti mokinius į meno kolektyvus ir siekti gerų veiklos rezultatų. Folkloro ansamblis "Šilinukai", jaunučių choras, tautinių šokių kolektyvas "Šilelis" ir kiti mokyklos meno kolektyvai dalyvauja Kauno miesto dainų, folkloro šventėse, festivaliuose. Jaunučių choro dainorėliai "Giesmių giesmelės" (1999) ir jaunučių chorų festivalio "Tau, mano mamyte" laureatai (2002), "Šilelio" šokėjai - Respublikinės dainų šventės (1997) ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo šventės dalyviai. "Šilinukų" ansamblis koncertuoja su parodomosiomis programomis respublikos ir Kauno miesto pedagogams, kanklininkų grupė ruošiasi dalyvauti 2003 m. vasarą Pasaulinėje lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Mokyklos meno kolektyvai koncertuoti buvo išvykę ir į užsienį: folkloro ansamblis ir jaunučių choras koncertavo Rygos, "Giesmių giesmelės" laureatai - Suvalkų apylinkių, Punsko mokyklose.
Mokyklos pedagogai neapsiriboja vien tradicinėmis ugdymo formomis. Pastaruoju metu mokykla siekia įgyvendinti projektus, kurių didžioji dalis siejama su mokyklos etnokultūriniu profiliu. Antai mokyklos muziejus pristatytas projektu "Etnografinio muziejaus reikšmė Kauno miesto "Šilo" pradinės mokyklos etnokultūros ugdymo darbe", projekte "Laiko uždangą pakėlus" kartu su dviejų Kauno mokyklų folkloro ansambliais dalyvauja ir meno kolektyvas "Šilinukai", numatyta įgyvendinti projektą "Etnokultūros ugdymas "Šilo" pradinėje mokykloje".
Išanalizavus "Šilo" mokyklos ugdomąją veiklą, galima pripažinti, kad ji atitinka Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus jai suteikto ir patvirtinto etninės kultūros profilio reikalavimus. Tačiau pastaruoju metu įgyvendindama juos mokykla susiduria su rimta problema, liečiančią tolesnę mokyklos egzistenciją. Įvairiapusis pradinukų ugdymas kartu su etninės kultūros integravimu į mokymo procesą "Šilo" mokykloje - darnaus mokyklos kolektyvo atkaklaus ir pasiaukojančio darbo rezultatas. Mokyklos darbo rezultatus aukštai vertina mokinių tėvai. Tą liudija 2002 m. spalio 14 d. tėvų raštas su 256 parašais Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriui, reikalaujant išsaugoti etninės kultūros profilio "Šilo" mokyklą.
Aukštesnių švietimo instancijų negatyvus požiūris į etninės kultūros ugdymo reikšmę švietimo sistemoje žlugdo pedagogų pastangas išsaugoti jaunosios kartos tautinį tapatumą per tautos tradicinės kultūros pažinimą, jos puoselėjimą ir tęstinumą. Šiuo metu vis labiau intensyvėjant Lietuvos visuomenės integracijai į Vakarų Europos bendriją, ypač aktualus tampa mokinių tautinio ir pilietinio sąmoningumo bei patriotinių jausmų ugdymas.
Teigiamai įvertinus visą "Šilo" pradinės mokyklos veiklą, tikslinga atskirai ekspertuoti mokyklos direktorės pavaduotojos parengtą ir Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus patvirtintą etnokultūros programą, kuria vadovaujantis vyksta etninės kultūros dalyko užsiėmimai I-IV klasėse. Mokyklos direktorės B. Kazlauskienės teigimu, ši programa buvo ne kartą koreguojama, tačiau vyraujančia lieka tokia etninės kultūros pagrindų ugdymo tematika: I klasei tautosaka, II klasei - apeigos, tradicijos, papročiai, III klasei - mitologija, IV klasei - liaudies menas. Kiekvienai klasei skirtos programos analizė rodo, kad jos struktūrą sudaro įvadas, aiškinantis numatytos tematikos svarbą, pamokų, vykstančių vieną kartą per savaitę, eiliškumas, kiekvienos pamokos tema ir turinys bei rekomenduojama literatūra. Ir tik programoje, skirtoje III klasei, vietoj pamokos temai skirtos literatūros nuorodos pateikta grafa: "Mokinių saviraiška, etninių nuostatų perimamumas, kūryba". "Etnokultūros programoje I-IV klasėms" pasigendama etninės kultūros pagrindų dalyko apibūdinimo, integracinių ryšių su kitais pradinėje mokykloje dėstomais dalykais atskleidimo, didaktinių nuostatų, ugdymo tikslų bei uždavinių įvardijimo (žr. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta: "Bendrojo lavinimo mokyklos programos. Etninės kultūros pagrindai I-XII klasėms", V., 2000).
Kadangi "Šilo" mokyklos programa apsiriboja tik numatytų ugdymo temų turinio išdėstymu, ją tikslingiau būtų vadinti etninės kultūros ugdymo, skirto kiekvienai klasei, teminiu planu. Tačiau ir teminis etninės kultūros ugdymo planavimas turi atskleisti ne tik kiekvienos temos turinį, bet ir numatyti ugdymo būdus bei metodus, kurie atitinka vaikų amžių, tenkina jų poreikius, skatina susidomėjimą ugdymo objektu, vaizduotę, kūrybiškumą. Visa tai padėtų dešimčiai mokyklos pedagogų, dirbančių pradinėse klasėse, individualizuoti etninės kultūros dalyko mokymą.
Sudarant etninės kultūros programą, būtina jos tematiką derinti su kitų konkrečioje klasėje dėstomų dalykų ugdymo turiniu bei didaktinėmis nuostatomis, atsižvelgiant į integruoto mokymo reikalavimus (žr. "Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos", V., 1997).
Ne mažiau svarbu, kad etninės kultūros dalyko pamokėlės būtų vaikams suprantamos, patrauklios, žadintų smalsumą. Užsiėmimų turinys neturėtų būti perkrautas informacine medžiaga, o žinių įsisavinimui reikėtų taikyti aktyviuosius ugdymo metodus. Tenka apgailestauti, kad dabartinėje "Šilo" mokyklos programoje į šiuos ugdymo reikalavimus nepakankamai atsižvelgta. Peržvelkime I klasei skirtos programos rugsėjo mėnesiui pamokų temas ir jų turinį. Jau pirmąją pamoką "Mano kraštas" numatyta vaikams išaiškinti savojo krašto sampratą, suteikti žinių apie Lietuvos gamtą, ją palyginti su kitomis pasaulio šalimis, supažindinti su Klaipėdos kraštu ir net su Lietuvos krašto istorija. Kartu mokytojams rekomenduojama vadovautis dviem I. Gedainio ir Šatrijos Raganos kūrinėliais, nenurodant jų išleidimo vietos bei laiko. Ugdymo turinio akademizmas būdingas ir kitoms pirmokėlių pamokoms. Štai ką tik pradėjusiems lankyti mokyklą pirmaklasiams per vieną pamoką, skirtą kalbai, numatyta išaiškinti jos esmę, supažindinti su keturiomis lietuvių kalbos tarmėmis, skatinti pajausti gimtosios kalbos grožį, skiepyti jai pagarbą ir net supažindinti su lietuvių kalbos etiketo apraiškomis. O mokytojams ruošiantis pamokai siūloma naudotis aukštaičių ir dzūkų melodijų rinkiniais. Pagaliau trečios pamokos "Tautosaka" turinį sudaro vos ne visi tautosakos žanrai (jų įvardyta 14), kurių pažinimui taip pat nenurodomi būdai ir metodai, taikytini pirmaklasiams, pirmąjį mėnesį einantiems į mokyklą. Čia išanalizuotas tik kelių temų turinys. Peržvelgus visą "Etnokultūros programą I-IV klasėms" galima aptikti ir daugiau sudėtingų bei nepatrauklių pradinukų ugdymui skirtų temų.
Pastebėta, kad atskiroms temoms nurodyta literatūra ne visada pakankamai atskleidžia temos turinį. Būtų naudingiau kiekvienai klasei sudaryti bendrą išsamų rekomenduojamos literatūros sąrašą, kad mokytojas, susipažinęs su juo, galėtų pasinaudoti atskleisdamas įvairias etninės kultūros dalyko temas mokslo metų eigoje. Sudarant literatūros sąrašą negalima nusižengti bibliografiniams reikalavimams: būtina nurodyti ne tik leidinio autorių (abėcėlės tvarka) ir leidinio pavadinimą, bet ir išleidimo vietą bei metus (esant reikalui nurodomi puslapiai).
Apibendrinant atliktą etninio profilio Kauno miesto "Šilo" pradinės mokyklos ugdomosios veiklos ekspertizę, daromos šios išvados:
1) Etninės kultūros globos tarybos Švietimo ir mokslo komisija pritaria šios mokyklos etninės kultūros ugdymo krypčiai ir tarpininkauja, kad būtų išsaugotas jos etnokultūrinis profilis.
2) Komisija siūlo pertvarkyti mokykloje naudojamą etninės kultūros pagrindų ugdymo programą I-IV klasėms pagal bendrojo lavinimo mokyklų mokymo programų reikalavimus.
Irena Čepienė
Tarybos Švietimo ir mokslo komisijos pirmininkė
