Regionų politika ir plėtra 

Išvados dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos „Apskričių reformos koncepcijos (projekto)“ Virginija Kondratienė


Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) Regionų komisijos ekspertų išvados

Etninės kultūros globos tarybos Regionų komisijos ekspertai, susipažinę su Vidaus reikalų ministerijos pateikta „Apskričių reformos koncepcija (projektu)“, nutarė:

1. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva veda intensyvias derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, būtina kuo skubiau pertvarkyti šalies teritorinį administracinį suskirstymą, įvykdant esminę apskričių reformą, atitinkančią Europos Sąjungos regioninės politikos pagrindus.

2. Teisinga, kad vykdant reformą turi būti sumažintas apskričių skaičius, tačiau vietoj jų turi būti sudaryti 4–5 šalies makrostruktūriniai administraciniai dariniai – regionai.

3. Šalies regionai turi būti sudaryti vadovaujantis istoriniu-etnokultūriniu paveldu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių teritorijų regionavimo praktiką ir siekiant išsaugoti makrostruktūrinių teritorinių vienetų (žemių, sričių, kraštų ir pan.) identitetą.

4. Naujus regionus išskirti tokiais pavadinimais: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Žemaitijos regione gali būti išskirta ypatinga buv. Klaipėdos krašto teritorija – Mažoji Lietuva kaip subregionas.

5. Atsisakyti koncepcijos (projekto) tekste ir schemose nurodytų nevykusių, prieštaraujančių identiteto išsaugojimui naujų teritorinių administracinių vienetų (kraštų) pavadinimų: Kauno regionas, Klaipėdos regionas, Šiaulių regionas, Vilniaus regionas ir pan.

Platesnis paaiškinimas

Apskričių reformą būtina atlikti todėl, kad apskritys buvo sudarytos neatsižvelgiant į vietinių bendruomenių interesus ir poreikius, o apskričių ribos nustatytos pažeidžiant šalies istorinį paveldą bei etnokultūrinį vientisumą.

Pateiktoje koncepcijoje (projekte) minima, kad būtina atsižvelgti į etnokultūrinį savitumą, istorinį paveldą, vietinės bendruomenės poreikius, tačiau projekto tekste ir schemose tai neatsispindi. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad etnografinio regiono sąvoką ir pavadinimus apibrėžia Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“.

Etninės kultūros globos tarybos Regionų komisijos ekspertai, teikdami savo išvadas dėl regionų ribų nustatymo, iš esmės vadovavosi Vilniaus universiteto doc. dr. Vygando Čapliko sudarytu žemėlapiu. Kadangi daugumos ekspertų nuomonė tuo klausimu sutapo, siūlome tokius regionų pavadinimus ir į juos įeinančius administracinius regionus. Jie ir apsprendžia orientacines regionų ribas.

Aukštaitija:

Pakruojis, Pasvalys, Biržai, Radviliškis, Panevėžys, Kupiškis, Rokiškis, Anykščiai, Utena, Zarasai, Kėdainiai, Ukmergė, Molėtai, Švenčionys, Ignalina.

Tačiau papildomai Aukštaitijai siūlome priskirti Joniškio rajoną. Joniškio rajonas priklauso vakarų aukštaičių tarmei (pagal kalbininką A.Salį, plačiau prof. habil. Dr. A.Vyšniauskaitės pateiktoje išvadoje).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Šiaulių ir Raseinių rajonai kalbiniu požiūriu yra mišrūs (aukštaičių, žemaičių). Būtų tikslinga įkurti Kuršėnų ir Ariogalos savivaldybes. Tada Ariogalos ir Raseinių bei Šiaulių ir Kuršėnų savivaldybės natūraliai atsiribotų kaip žemaitiška ir aukštaitiška, ir jų skiriamoji riba būtų siūloma regionų riba.

Žemaitija:

Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Akmenė, Joniškis, Klaipėda, Plungė, Telšiai, Šiauliai, Šilutė, Šilalė, Kelmė, Tauragė, Raseiniai.

Papildomai siūloma išskirti Žemaitijos regione Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) subregioną su centru Klaipėdoje, į kurį įeitų Klaipėdos, Šilutės rajonai ir Kuršių Nerija.

Suvalkija:

Jurbarkas, Šakiai, Kaunas, Jonava, Vilkaviškis, Marijampolė, Prienai.

Dzūkija:

Kaišiadorys, Širvintos, Vilnius, Alytus, Trakai, Šalčininkai, Lazdijai, Varėna.

Galutinė išvada: siūlome, vykdant naują teritorinį-administracinį Lietuvos suskirstymą, nevartoti „Klaipėdos regiono, Šiaurės regiono, Kauno regiono, Vilniaus regiono“, o istoriškai patvirtinamus ir pagrindžiamus tiek mokslinėje literatūroje, tiek ir gyvenimo praktikoje naudojamus bei integruojantis į Europos Sąjungą visiškai priimtinus pavadinimus – Aukštaitija, Dzūkija/Dainava, Suvalkija/Sūduva, Žemaitija. Teikiame V. Čapliko ekspertų patikslintą žemėlapį.

Regionų komisijos ekspertų nuomonė dėl koncepcijos projekte išdėstytų funkcijų suskirstymo yra tokia: 1999 m. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo „Europos savivaldos chartiją“. Europos Sąjunga priėmė „Europos regionų asamblėjos deklaraciją“, kurioje aiškiai apibrėžtos savivaldos regionų funkcijos. Manome, kad šiais, taip pat Europos Sąjungos Regionų komiteto, Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso (VRVK) dokumentais, taip pat atitinkamais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais turi būti grindžiamas funkcijų suskirstymas tarp vietos ir regioninės savivaldos bei centrinės valdžios institucijų.

Etninės kultūros globos tarybos Regionų komisijos ekspertai teigiamai vertintų Vidaus reikalų ministerijos pateiktą „Apskričių reformos koncepciją (projektą)“, jei būtų atsižvelgta į šias mūsų išvadas. Ekspertai galėtų dalyvauti ir kituose Lietuvos apskričių pertvarkymo į savivaldos regionus veiklos baruose, taip pat norėtų aktyviai prisidėti prie žymiai demokratiškesnio Lietuvos valdymo modelio sukūrimo ir jo įgyvendinimo.

Etninės kultūros globos tarybos Regionų komisijos pirmininkė                                     

Virginija Kondratienė

2001-04-04

 

LIETUVOS   SUSKIRSTYMO   Į   SAVIVALDOS   REGIONUS   PROJEKTINIS VARIANTAS

 


Naujausi pakeitimai - 2002-12-12




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2231&p_d=21319&p_k=1