|
2003 metais buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Etninės politikos koncepcija (toliau trumpumo dėlei ją vadinsime Koncepcija), kurios projektą parengė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV. Apie Koncepcijos rengimą sakoma, jog rengiant etninės politikos koncepciją dalyvavo tautinių (etninių) bendrijų atstovai (2.4.) Pratarmėje sakoma, jog ši koncepcija skiriama ne tik tautinių mažumų klausimams, bet ir visuomenės etninėms problemoms ir politikai apskritai.
Koncepcijos autoriai parodė, kiek daug dėmesio Lietuvos valstybė skyrė ir skiria tautinėms mažumoms (įstatymai, konvencijos ir t.t.). Lietuvos valstybė labai rūpinasi tautinėmis mažumomis, todėl ir Tautinių mažumų įstatymas buvo paskelbtas gerokai anksčiau (1989m) už lietuvių etninės kultūros globos įstatymą (1999m). 2000 m. vasario 17 d. ratifikuota Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurioje skelbiama, kad veiksminga tautinių mažumų teisių apsauga turi būti garantuota įstatymų gerbiant valstybės teritorinį vientisumą ir nacionalinį suverenitetą.
Koncepcijos esmė matoma jau pačioje terminijoje. Autoriai sąvoką etninis vartoja , remdamiesi Vakarų ar amerikiečių tradicija, pagal kurią etniškumas tai mažumos bruožas. Koncepcijos autoriai tautinį ir etninį laiko sinonimais. Lietuvių mokslinėje ir kultūrinėje tradicijoje šie terminai aiškiai skiriami. Kaip žinome, etninis yra tai, kas susiję su kuria nors tauta, bet tai nėra tapatu tautai ar jos kultūrai. 1999 metai Lietuvos Seimas priėmė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, kuris buvo skirtas lietuvių etninės kultūros apsaugai. Įstatyme aiškiai pasakyta, jog lietuvių etninė kultūra tai tradicinė kultūra ir ši sąvoka neapima visos tautos kultūros. Atrodo, jog Koncepcijos autoriai visiškai nepaiso Lietuvoje priimtos terminijos. Todėl Koncepcijoje į tautinės (etninės) mažumos sąvokos turinį mėginami įtraukti ir lietuviai. Tai būtų pateisinama už Lietuvos ribų, bet ne pačioje Lietuvoje. Štai tokios sąvokų painiavos pagrindu ir klostosi pati Koncepcija.
Tautinių mažumų ir Lietuvių etninės(tradicinės) kultūros globos įstatymai yra skirtingi, nes ir objektas bei problemos skiriasi. Patys Koncepcijos kūrėjai kalba, jog profesionalusis menas pagal etninį principas neskirstomas, lietuviams ir nelietuviams menininkams taikoma ta pati valstybės politika (7.2.1.). Autoriai norėtų, kad panašios nuostatos reikėtų laikytis ir etnokultūros politikoje. Etninės kultūros pagrindų įstatymas turėtų apimti lietuvių ir nelietuvių etninės kultūros išsaugojimo klausimus, tačiau jis reglamentuoja išimtinai lietuvių etninės kultūros išsaugojimo klausimus (7.2.1). Tačiau patys autoriai Koncepcijoje demonstruoja , jog tautinių mažumų problematika yra specifinė ir būdinga tik mažumoms. Tokios logikos reikėtų laikytis visoje Koncepcijoje, t.y. būti nuosekliais.
Koncepcijoje kalbama apie paveldo išsaugojimą ir raginama neskirstyti paveldo į mūsų ir jūsų (7.3.2.). Tačiau realiai paveldas yra skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, ir dėl tokios specifikos veikia skirtingos institucijos, spręsdamos tik joms būdingas problemas. Autoriai tiesiog išpučia mūsų ir jūsų versiją, nemėgindami atsižvelgti į aptariamo etnokultūrinio objekto specifiką.
Demokratinę piliečių lygybės politiką vykdo Respublikos Konstitucija ir tam skirti įstatymai, tame tarpe Tautinių mažumų įstatymas ir Etninės kultūros globos pagrindų įstatymas
Išvados
Koncepcija vadinama Lietuvos Respublikos Etninės politikos koncepcija, tačiau visuose Koncepcijos tekstuose kalbama tik apie tautines(etnines) mažumas, kartais minimos tautinės bendrijos ir etninės grupės. Mūsų manymu, dabartinis Koncepcijos pavadinimas yra klaidinantis. Pavadinimas turėtų būti toks: Lietuvos Respublikos tautinių(etninių) mažumų politikos koncepcija.
Siūlome papildyti skyrių Sąvokos ir terminai, vartojami etninės politikos koncepcijoje terminų etninis, tautinis ir etninė kultūra ir tautinė kultūra paaiškinimu.
Jonas Trinkūnas
2003-06-19. |
