|
Rytų Aukštaitijoje, kietinančioje priebalsį l prieš balsį
a, išliko penki
vietovardžiai su kamienu pelen-. Trys iš jų yra šiaurės Lietuvoje,
panevėžiškių tarmės plote: Panevėžio rajone yra Pelẽnė, Biržų raj.
Pelẽniškiai, Pakruojo raj. Pelenìškiai (skiriasi kirčio vieta)[1].
Šią temą paskatino panagrinėti V. R. Kriaučiūno
prašymai Pakruojo r. Pašvitinio seniūnijos pavadinime oficialiai išlaikyti
balsį a po priebalsio l. Daugelis kalbininkų formą
Pelanìškiai laikė
tarmine, o formą Peleniškiai sunorminta ir dėl to oficialiai vartotina.
Jie greičiausiai didele dalimi yra teisūs ( ir aš anksčiau taip maniau),
bet, rodos, ne iki galo.
Tarmiškai sakoma Pialanìškė (tai l m. Pialanìškiu).
Į bendrinę kalbą atstatytoje formoje Pelaniškiai šaknyje tarmės
a
išlaikomas, o galūnė dėsningai atstatoma į bendrinę kalbą. Ne visai tikslu
yra formą Pelanìškiai vadinti tarmine, o Peleniškiai normine, norima
keisti į pirmąją (yra atvirkščiai). Yra net keturios aplinkybės, į kurias
taip pat reikia atsižvelgti.
Pirmiausia niekas nepastebėjo, kad buvo bendrinis
žodis pelaną
moliu išplūkta asla[2]
Tas archaizmas prieš 130 m. užrašytas A. Juškos . Taigi neatmestina (nors ir
nelabai įtikima) prielaida, jog kaimo vardas senovėje galėjęs kilti iš
išnykusios pavardės, pravardės ar vietovardžio Pelaną (plg. Kupą>Kùpiškis,
Pravieną>Pravienìškės, Pentą>Pentìškiai).
Patikimesnis vietovardžio kildinimas iš pavardės
Pelãnis (Pelẽnis, Pelẽnius)[3].
Tokios pavardės užrašytos ir keliolika kilometrų nuo Pelaniškių Joniškio
(toliau ir Šiaulių, Biržų), Linkuvos valsčiuose (čia suslavintas
Pelįnskis). Įsigalėjo nelabai tobula praktika, kai pavardėse tarmiški
pakitimai išlaikomi, o vietovardžiuose neišlaikomi, dėsningai atstatomi į
bendrinę kalbą. Taigi Pelãnio kaimas juridiškai tampa nebe jo, nes pakeista
viena raidė (Peleniškiai).
Kaimo vardo etimologijai ir istorija esant ne iki galo aiškiai, nereikėtų
drausti oficialiai vartoti ir įsigalėjusios formos Pelaniškiai. Taip kaimas
vadintas ir vadinamas bažnytinėse knygose, kapų užrašuose, nuosavybės
dokumentuose, oficialiuose užrašuose, spaudoje [4].
Tarmiškos ar pusiau tarmiškos formos Nedzingė, Pumpėnai (=Pąmpėnai) ir t.t.
bendrinėje kalboje vartojamos, esant mažiau pagrindo Pakruojo rajone
pirmiausia reikia taisyti iškraipytas formas Linkuvą (=Linkavą),
Petrašiūnai, (=Petrošiūnai), Pasvalio rajone
Deglėnai (=Daglienai), Joniškėlis (=Janiškėlis) ir t.t
[5].
Kai nežinoma, ar reikia taisyti ir kaip taisyti, geriausia palikti esamus
užrašus.
Kol nėra pakankamai aišku, galima vartoti formas Pelaniškiai ir
Peleniškiai. Paaiškinimo ypač gali prireikti dokumentuose (antrąją formą
galima nurodyti skliaustuose).
Humanitarinių mokslų daktaras
Etninės kultūros globos tarybos
ekspertas Kazimieras Garšva
2003-04-14
[1] Lietuvos TSR
administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. Vilnius, 1976. D. 2, p.
237-238.
[2] LKŽ, IX 755.
[3] Pavardžių žodynas. Vilnius, T. 2, p. 425.
[4] V. R. Kriaučiūno 2003-03-12 d. prašymas Dar. Plg. Linkuva. Čikago, 1978, p. 328.
[5] K.Garšva, J. Šliavas Mūšos
krašto vietovardžiai: Joniškėlis, Linkavą, Dalgierai, Buojis,
Ežerstą. Joniškėlio apylinkių šnekos tekstai. Vilnius, 1982, p. 12-20.
|
