Tautinis paveldas, tradiciniai amatai, mugės, šventės, tautodailė 

Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijos

Pagrindinės sąvokos

Tradicinės mugės – sertifikuoti Lietuvos regionuose organizuojami renginiai, turintys istoriškai susiformavusias kultūrines tradicijas, kuriuose daugiau nei pusė parduodamų gaminių, teikiamų paslaugų yra tautinio paveldo produktai, o jų realizavimas ar demonstravimas yra pagrindinis renginio tikslas.

Tradicinis amatas – iš kartos į kartą perduodamos patirties ir specialiųjų įgūdžių reikalaujanti individuali ar kolektyvinė veikla, skirta tautinio paveldo produktų nuolatiniam sukūrimui ir realizavimui. Tradiciniams amatams priskiriamas tradicinių gaminių gaminimas, tradicinių veislių augalų ir gyvūnų veisimas bei auginimas, jų produktų gavyba, gamtos gėrybių rinkimas ir perdirbimas, tradicinių paslaugų teikimas.

Principas (lo. Principum – pradžia, pagrindas) - 1. įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 2. pagrindinė kurios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys; 3. svarbiausioji kurios nors organizacijos (partijos, sąjungos, asociacijos, valstybės, žinybos) struktūros arba veiklos taisyklė; 4. pagrindinė kurio nors įrenginio, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė.

Kriterijus (gr. Kriterion) – vertinimo pagrindas, matas, saikas.

Principai ir kriterijai

Pagal tam tikrus, tradicines muges apibrėžiančius kriterijus, išanalizuoti ir atrinkti kiekviename etnografiniame regione savitas tradicines muges, kurias verta valstybės mastu puoselėti ar atgaivinti (atkurti). Įvertinti būsimąjį žmonių traukos aspektą.

Kriterijai

1. Tradicija gyvuoja (gyvavo) 70 ir daugiau metų.
2. Mugė atspindi regiono tradiciją.
3. Savitumas.
4. Dirbinių autentiškumas.
5. Sakralumas.
6. Tradicijų tęstinumo išlaikymas dabar.
7. Dvasinis-kūrybinis mugės aspektas.

Darbo grupė rekomenduoja

1. Vengti ilgamečių tradicijų neturinčių arba kitam regionui būdingų mugių organizavimo.
2. Tradicinėse mugėse išskirti ar kitaip pažymėti vietas, kuriose tautinio paveldo produktus pristato (parduoda) tautinio paveldo produktų gamintojai ir prekeiviai, taip pat išskirti ir pažymėti tas vietas, kuriose prekiaujama kitų Lietuvos etnografinių regionų ar kitų šalių tautinio paveldo produktais; nuo šių sektorių atskirti prekiautojus menkaverte masinės gamybos produkcija. 
3. Mugėje, kurios kilmė – krikščioniška apeiga ar šventė, užtikrinti sakralaus prado dominavimą. 
4. Lietuvos tautodailininkų sąjungos pažymėjimą vertinti kaip tradicinio paveldo produkto gamintojo įrodymą.
5. Tradicijos neatitinka mugės, kuriose įdiegta daugiau nei 30 proc. inovacijų.
6. Į turizmo bei kitas informacines sistemas įtraukti informaciją apie tradicines muges, jose dalyvaujančius tautinio paveldo produktų gamintojus, prekeivius.
7. Išryškinti kultūros reiškinius mugėje, jei gyvavo kultūros renginių tradicija.

Darbo grupė siūlo

1. Plėtoti priemones, skatinančias visuomenę remti tradiciją (prizai, apdovanojimai, visuotinis pagerbimas, konkursai ir t. t.).
2. Numatyti valstybines lengvatas ar finansinį palaikymą labiausiai saugotinoms ir puoselėtinoms tradicinėms mugėms ar tradicinių gaminių gamintojams, tautodailininkams.
3. Skleisti žinias apie užsienyje gyvenusių ar gyvenančių lietuvių tradicines muges, skatinti jų bendradarbiavimą su Lietuvoje veikiančių tradicinių mugių rengėjais ir tradiciniais amatininkais.
4. Įvertinti emigrantų iš Lietuvos naujai diegiamas mugių tradicijas. Parengti lietuvių bendruomenėms užsienyje atskiras rekomendacijas kaip plėtoti šią veiklą.
5. Tautinio paveldo produktų sertifikavimo tarnybai teikti savivaldybėms sertifikuotų tradicinių mugių sąrašą su išsamiu apibūdinimu.

Savivaldybėms verta puoselėti tradicines muges, pabrėžti tradicijų turinčių mugių kultūrinę dalį, krašto tradicinius amatus bei inicijuoti sertifikatų suteikimą tradicinėms mugėms bei amatams, nes tuo:

1. Akcentuojamas krašto savitumas.

2. Gilėja visuomenės žinios apie krašto istoriją, papročius, tradicijas.

3. Svarbu savivaldybės švietimo sistemai.

4. Lengviau kraštą reprezentuoti užsienyje.

5. Naudinga turizmo plėtrai.

6. Naudinga verslui.

Darbo grupė akcentuoja:

1. Tradicines muges, ypač būdingas tam tikriems regionams (atsižvelgiant į jų dydį):

2. Tradicinius amatus, ypač būdingus tam tikriems regionams (atsižvelgiant į jų dydį):

Darbo grupė nutarė:

Be rekomendacinių patarimų savivaldybėms, tradicijų, būdingų tam tikriems regionams akcentavimo bei Darbo grupės siūlymų Etninės kultūros globos tarybai – išskirti keletą puoselėtinų ir gaivinamų tradicinių mugių pavyzdžių ir pateikti vertų puoselėti mugių bendrą, bet ne baigtinį sąrašą.

Tradicinių mugių pavyzdžiai atitinkantyskriterijus ir principus

• Žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo, Dusetose.

1. Gyvavo daugiau nei 100 metų.

2. Tradicija gyvuoja ir dabar.

3. Atspindi regioną (būdinga Aukštaitijai).

4. Savita ir originali šventė.

5. Populiari.

6. Žinoma visoje Lietuvoje.

• Kaziuko mugė Vilniuje.

  1. Gyvuoja daugiau kaip 100 metų.
  2. Tradicija gyvuoja ir dabar.
  3. Atspindi Vilnijos krašto tradiciją.
  4. Savita.
  5. Populiari.
  6. Žinoma visoje Lietuvoje.

• Dievo Motinos ėmimo į dangų atlaidai Pivašiūnuose.

  1. Gyvuoja daugiau kaip 70 metų.
  2. Tradicija gyvuoja ir dabar.
  3. Atspindi Dzūkijos regiono tradiciją.
  4. Išlaikiusi sakralumą.

• Šv. Roko atlaidai Žemaitijoje (Palangoje, Kražiuose, Gruzdžiuose).

1. Gyvuoja daugiau kaip 70 metų.
2. Tradicija gyvuoja ir dabar.
3. Atspindi regiono tradiciją.
4. Išlaikiusi sakralumą.

Mugė, kurią verta atkurti (atgaivinti)

• Žuvų turgus Rusnėje.

1. Gyvavo prieš 100 metų.
2. Atspindi Mažosios Lietuvos tradiciją.
3. Būdinga pamario karštui.
4. Buvo ypač populiari.

Tradicinių mugių išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų rengimo darbo grupės nariai:
Jonas Rudzinskas
Dalia Urbanavičienė
Nijolė Sliužinskienė
Alfonsas Motuzas
Liudvika Trasykytė