Aiškinantis susidariusią tautinio paveldo produktų gamintojų ekonominę padėtį, įsigaliojus įstatymo veikimui, įkūrus TPP departamentą prie LŽŪM ir įgyvendinant TPP gamintojų sertifikavimą, buvo siekiama atskleisti, ar pakankamai efektyviai vyksta šio įstatymo įgyvendinimas, ar yra problemų, biurokratinių suvaržymų, slegiančių smulkiojo verslo subjektus įgijusius TPP gamintojo statusą bei potencialius jo pretendentus. Nagrinėta, kokia yra respondentų nuomonė apie esamą paraiškų teikimo tvarką siekiant gauti TPPG sertifikatą. Ar ji priimtina, ar ja ūkio subjektai patenkinti ar turi kitokių pasiūlymų šiuo klausimu. Taip pat tyrinėta, kokią naudą turi smulkieji verslininkai, įgiję šį pripažinimą. Ar pagerėjo jų verslo aplinka. Aiškintasi kokių pageidavimų ir pasiūlymų turi respondentai šiuo klausimu. Analizuotas ir kitas šios problemos aspektas kokie keblumai yra susiję su įstatymine šio klausimo puse.
Respondentų apklausai buvo pasirinktas kokybinės atrankos metodas. Apklausiami buvo ne tik TPP gamintojo sertifikatą jau turintys pripažinti smulkieji verslininkai, bet ir ketinantieji ateityje jį įgyti. Taip pat buvo kalbinti ir organizacijų, susijusių su TPP, bei jų padalinių vadovai, turintys platesnį strateginį požiūrį. Apklausta 30 TPP gamintojų, priklausančių kulinarijos, amatų, paslaugų sritims, gyvenančių didžiuosiuose miestuose ir provincijoje.
Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamos ne tik TPP sertifikavimo tvarka, jos teisinė bazė bei dokumentacijos formos, bet ir Verslo liudijimų išdavimo tvarkos. Esama tvarka palyginta su anksčiau taikyta Tautinių tradicinių dailiųjų amatų ekspertų komisijos prie LR ūkio ministerijos darbu.
Situacijos analizė
Apklausos buvo vykdomos 2009 m.
1) Nustatyta, kad visi įgiję ir ketinantys pretenduoti į TPP gaminojo sertifikatą reiškia nepasitenkinimą sudėtinga ir daug laiko atimančia biurokratine dokumentacijos parengimo ir teikimo TPP tarybai tvarka, kuri neatitinka realios naudos. Pretendentas turi smulkiai aprašyti savo veiklos procesą, technologiją ir tradicijos istoriją šalyje. Pateikti nuotraukas arba pademonstruoti patį produktą. Be abejo šios srities veikėjai nepasižymi gebėjimais atlikti istorinius amato, verslo tyrimus, aprašinėti technologiją. Todėl jiems tenka kreiptis į kitus specialistus pagalbos.
Padėtį apsunkina ir 200 Lt mokestis, kuris grąžinamas, jeigu pretendentui suteikiama A kategorija (aukščiausia). Suteikus žemesnę B kategoriją, grąžinama tik dalis mokesčio, o nesuteikus kategorijos mokestis apskritai negrąžinamas. Ekonominiu sunkmečiu daugelis norėtų, kad šis įkainis būtų mažesnis. Kai kurie respondentai išreiškė nuomonę, kad šio mokesčio apskritai galėtų nebūti, jeigu valstybė siekia remti tradicinių produktų gamybą.
Potencialiai galintys turėti šį statusą, kaip vieną svarbiausių priežasčių, kodėl jo nesiekia, nurodo būtent šią priežastį - biurokratinės procedūros sudėtingumą ir per didelę kainą.
Kita vertus, tenka pripažinti, kad esama tvarka padeda ekspertams iš esmės pažinti pretendento veiklos pobūdį ir tinkamai jį įvertinti. Tačiau tolimesnėje ateityje, augant patirčiai reikia tikėtis, kad bus rasti būdai, kaip šią tvarką supaprastinti.
2) Suteikto sertifikato naudą patys gamintojai vertina skeptiškai, vildamiesi, kad daugiau naudos matyt bus ateityje. Respondentai įvertina, kad TPP gamintojo vardas padeda gauti mokestines lengvatas mugėse, sumažina per pus verslo liudijimo mokesčio kainą. Tačiau šį nauda visų apklaustųjų nuomone yra nepakankama. Ji neskatina naujai imtis būtent šio verslo rūšies, geriausiu atveju šiek tiek palengvina išgyvenimo sąlygas tiems, kurie jau turi įdirbį. Tas faktas, kad turintieji šį sertifikatą įgyja privilegijų teikiant veiklos grupių projektų paraiškas ES fondams, dar nėra atnešęs apčiuopiamos naudos, todėl šį aspektą dar sunku įvertinti. Analizuojant šio sertifikato, kaip įvaizdžio formavimo naudą dauguma apklaustųjų teigė kol kas dar nepastebėję jokio esminio skirtumo, kadangi pagrindiniu jų produktų reklamos faktoriumi lieka asmeninės pažintys bei visuomenėje plintantis garsas apie paties produkto vertę, patrauklumą ir kokybę. TPP sertifikato naudą menkina ir tai, kad įvairiose savivaldybėse nustatomi skirtingi mokesčiai už veiklą, kitaip sakant savivaldybių sprendimai lemia daugiau, nei įgytas TPPG vardas.
Štai vienas iš respondentų taikliai nusakė esamą padėtį: ,,Pagal Lietuvos įstatymus negali prekiaut neturėdamas verslo liudijimo. Tautodailininko (LTS, LTKA) pažymėjimas nieko nelemia. Todėl ar tu darai duris, ar langus, ar parketą, ar droži šaukštus ar prieverpstes, ar dar kažką iš medžio kaina yra ta pati. Mūsų rajone verslo liudijimas metams - du tūkstančiai du šimtai Lt. plius dar turi mokėti Sodrai ir dar sveikatos draudimą. Tai kiekvieną mėnesį išeina sumokėt vien valstybei mokesčių beveik penki šimtai litų. Nesvarbu, ar tu dirbi, ar tu nedirbi ar tu susirgai. Visi sako, kad valstybinė negali iš nieko daugiau paimti, kaip iš patentininkų, nepriklausomai tu dirbsi ar nedirbsi. Važiuojam į muges, į šventes. Kaziuko mugėje vienintelis organizatoriam rūpestis parduot kuo daugiau vietų, o kas prekiauja, kaip prekiauja, nesvarbu. Gera vieta penki šimtai litų kainuoja už tris dienas. Klaipėda, Jūros šventė - aštuoni šimtai gera vieta kainuoja. Taigi, turi sumokėti už tą savaitę valstybei, dar aštuonis šimtus organizatoriams, o ar suprekiausi, ar nesuprekiausi, niekam neįdomu. Panevėžio miesto šventė du šimtai šešiasdešimt litų. Už tai, kad tu tris dienas pastovėsi ant šaligatvio. Plius dar valstybei mokesčiai. O, pavyzdžiui, Lenkijoj kitaip jeigu tave pasikvietė į šventę, tai tave apnakvindino, pavalgdino.
Reikėtų ieškoti naujų ekonominių paskatų tradicinių amatų, verslų ir paslaugų teikėjams. Vienas iš respondentų taikliai apibūdino milžinišką mokestinę naštą, kuri šiuo metu slegia gamintojus.
3) Kai kurie TPP sertifikatą turintys amatininkai taikliai pastebėjo, kad TPPG vardą ir apskritai tradicinių amatų ar verslų puoselėtojo prestižą visuomenėje nuvertina apgaulinga verslo liudijimų klasifikacija neatitinkanti TPP klasifikatoriaus.
Pavyzdžiui, norint įsigyti ,,24. Taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamybos verslo liudijimą, nereikia pateikti jokio kvalifikacinio pažymėjimo ar TPP sertifikato, nežiūrint to, jog tai yra ypatingos kvalifikacijos reikalaujanti veikla.
Priešingai, norint gauti ,,80. Turistų gidų veiklos verslo liudijimą, būtina turėti atitinkamą kvalifikaciją.
Tautodailininkai ypatingai kritikuoja ,,24. Dirbinių iš gintaro ir jo pakaitalų gamybos verslo liudijimą, kuris akivaizdžiai įteisina vartotojų apgaudinėjimą. Juk suprantame, kodėl nėra aukso, sidabro ir kitų tauriųjų metalų padirbinių, falsifikatų ar pakaitalų gamybos ir pardavimo verslo liudijimo. Taip pat nėra ir brangakmenių arba pusiau brangių akmenų padirbinių, falsifikatų ir pakaitalų gamybos ir pardavimo verslo liudijimo. Tuo tarpu pirkdamas tautinio tapatumo simbolį gintaro dirbinį, remdamasis verslo liudijimu, pirkėjas niekada nežinos tikrą gintarą ar jo plastmasinį padirbinį įsigis. Tai, be abejo menkina ir konkurencines kokybiško gintaro gamintojų galimybes.
Panašiai ir ,,98. Kalvių (arklių kaustytojų) veiklos verslo liudijimas leidžia šaltkalviams, lituojantiems štampuoto metalo pusfabrikačius apgaudinėti pirkėją, prisistatant kalviu. Tuo tarpu tam, kad išsaugotumėm kalvio profesijos prestižą, reikia, jog kalvio sertifikatą būtų galima gauti tik išlaikius atitinkamus egzaminus.
Taigi iškyla TPP sertifikavimo ir Verslo liudijimų išdavimo tvarkos siejimo ir šių institucijų bendradarbiavimo būtinybė.
4) Iškyla TPP klasifikacijos problemos, pavyzdžiui, abejotina, ar reikalinga išskirti stiklo dirbinius, kadangi ši sritis buvo menkai išplėtota tradicinėje kultūroje. O polichromijos specialistai nėra išskirti į atskirą sritį.
5) Atskira problema - ,,autorinių teisių apsauga. Unikalesnės TPP prekės neapsaugotos nuo kopijavimo ir plagijavimo tiek formos, tiek technologijos srityje.
6) TPP prestižas ir tokio pažymėjimo vertė visuomenėje labiau pakiltų, jeigu TPP Taryba užsiimtų ir verslininkų konsultavimu, kaip buvo Tautinių tradicinių dailiųjų amatų dirbinių taryboje prie LR ūkio ministerijos. Pageidautina, kad TPP tarnyba ne tik ekspertuotų pristatomus dirbinius, bet drauge teiktų ir konsultacijas, rekomendacijas gamintojams ir paslaugų teikėjams, kaip gerinti produktų kokybę, kaip pasiekti jų atitikimą keliamiems reikalavimams. Itin pageidautina, kad TPP tarnybos interneto svetainėje būtų patalpinti ne tik sertifikuotų produktų ir jų gamintojų sąrašai, bet ir dirbinių nuotraukos. Tai pasitarnautų kaip sektinas pavyzdys kitiems produktų gamintojams, paslaugų teikėjams ir akivaizdžiau reprezentuotų esamą TPP tradicijos padėtį šalyje.
IŠVADOS:
Pretendentai į TPP gamintojus ir jau turintieji šį statusą mano, kad sertifikavimo tvarką reiktų paprastinti ir mažinti jos įkainius.
Kol kas TPP gamintojo sertifikato nauda ir prestižas nėra akivaizdi ir pakankama. Reiktų ieškoti ekonominių svertų, padedančių išsaugoti tokią gamybą.
TPP klasifikatorius nesuderintas su Verslo liudijimų tvarka.
Reiktų tobulinti klasifikatorių.
TPP taryba galėtų ieškoti būdų, kaip valstybė galėtų pasirūpinti prestižinių TPP autorystės teisių apsauga, kuri saugotų nuo kūrybingų unikalių dirbinių kopijavimo arba priešingai, padėtų skleisti tradiciją.
Pribrendo išsamesnio ir aktyvesnio TPP propagavimo internetinėje erdvėje poreikis.
