Tautinis paveldas, tradiciniai amatai, mugės, šventės, tautodailė 

Dėl Kaziuko mugės, prof. Libertas Klimka

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetui

2007-02-09

Iš Vilniuje vykstančių kalendorinių bei valstybės švenčių ryškiai išsiskiria Kaziuko mugė. Visų pirma gilia istorine tradicija, - ji kilusi iš šv.karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Laikui bėgant bažnytinę šventę lydinti prekyba išaugo iki spalvingos trijų dienų Kaziuko mugės. Turėdama šimtmečių tradiciją, rodydama rankų darbo išmoningus gaminius, vaišindama kulinarinio paveldo valgiais, džiugindama unikaliomis vilnietiškomis verbomis, mugė neturi lygių aplinkiniuose kraštuose. Šventės specifika sudaro visas prielaidas jos plačiai reklamai, užsienio turistų lankymuisi.

Daug metų atidžiai stebėdami Kaziuko mugės vyksmą, galime daryti tam tikras išvadas, kurios padėtų šį renginį, ar tiksliau – reiškinį, išauginti iki tarptautinio lygio. Pastarųjų metų pastangos tvarkyti mugės infrastruktūrą davė akivaizdžių pozityvių rezultatų. Galima pagirti Tymo kvartalo įsisavinimą, verslininko Vytenio Urbos išmonę, organizuotumą. Tačiau mugė iš esmės liko komerciniu renginiu, ji dar netapo kultūros įvykiu. Nepasiektas netgi tarpukario mugės skambesys, kai buvo rengiamos kvieslių karnavalinės eisenos, vykdavo aštrialiežuvių varžybos, satyros teatro ir studentų improvizuoti pasirodymai („Šėpos“ lėlės); apskritai būdavo daug muzikos ir linksmybių.

Pažymėtina, kad pagal Tautinio paveldo produkto įstatymo projektą, tradicinės mugės yra sertifikuoti Lietuvos regionuose organizuojami renginiai, turintys istoriškai susiformavusias kultūrines tradicijas ir kuriuose daugiau nei pusė parduodamų gaminių, teikiamų paslaugų yra tautinio paveldo produktai, o jų realizavimas ar demonstravimas yra pagrindinis renginio tikslas.

Siūlytume efektyvesniam vyksmui ateityje sudaryti šios išskirtinės miesto šventės organizacinį komitetą (tarybą). Jo sudėtyje galėtų būti istorikai, etnokultūros specialistai, renginių organizatoriai, verslininkai, dailininkai, tautodailininkų ir amatininkų, dvasininkijos atstovai. Komiteto funkcijos:

1. Sudaryti bendrą mugės plėtros strateginę programą, kurios uždaviniai:

   1. saugoti, gaivinti ir skleisti vertingiausias istorines mugės tradicijas;

   2. siekti atgaivinti senąsias Vilniaus cechų meistrų tradicijas;

   3. sudaryti sąlygas mugėje atsiskleisti tradicinių amatų įvairovei, regioniniams Lietuvos savitumams, pristatyti geriausių meistrų kūrybą, išgryninti tautodailę, išvengiant niekdirbių – „kičo“.

2. Padėti Vilniaus miesto savivaldybei, mugės rengėjams organizuoti šventę:

2.1. aprobuoti komercinės mugės dalies nuomos sutarties sąlygas;

2.2. parengti meistrų parodomųjų darbo procesų koncepciją (vieta, atributika, asmenys);

2.3. aptarti mugės atributiką, miesto papuošimo koncepciją;

2.4. sudaryti kultūrinių renginių (karnavalinės eisenos, koncertų, vaidinimų, cirko

pasirodymų) planą;

2.5. numatyti įvairių kategorijų gaminių konkursus, parodas, varžytuves;

2.6. inicijuoti reklaminio videofilmo apie Kaziuko kilmę, raidą ir dabartį gamybą;

2.7. inicijuoti populiaraus leidinio apie Kaziuko šventę leidybą (ir keliomis užsienio kalbomis);

2.8. plėtoti ryšius su kaimyninių šalių tautodailininkais ir amato meistrais, mugių organizatoriais;

2.9. aktyvinti žiniasklaidą, parengti TV reportažų seriją „Iš meistro dirbtuvės“ ir pan.;

2.10. derinti su Bažnyčios hierarchais šventės vyksmą;

2.11. organizuoti mokslines konferencijas (seminarus) apie šventės genezę ir raidą, rengti meistrų mokymus;

2.12. dėti pastangas išvengti šventės dubliavimo kituose Lietuvos miestuose;

2.13. skatinti jaunimo įsitraukimą į šventės vyksmą;

2.14. apgalvoti pramoginių sporto elementų įtraukimą į mugės programą;

2.15. numatyti tradicinių valgių pristatymą pardavimą, ragautuves.

Tarybos pirmininkas Libertas Klimka