Susipažinę su Šiaulių miesto lopšelio-darželio "Saulutė" muzikinio ugdymo programa, prof. E. Balčyčio ir Lietuvos liaudies kultūros centro pateiktomis rekomendacijomis, galime pripažinti, kad lopšelio-darželio "Saulutė" veikla etninės kultūros srityje ilgą laiką buvo eksperimentuota, stebėta ir puikiai specialistų įvertinta. Pedagogų kolektyvo pastangomis pasiekta gerų rezultatų puoselėjant liaudies tradicijas, tautos kultūrines vertybes, vykdant kryptingą vaikų muzikinį ugdymą. Mūsų nuomone, būtent ši patirtis turėtų būti aiškiai ir nuosekliai išdėstyta vyr. muzikos mokytojos D. Budrienės parengtoje individualioje Muzikinio ugdymo programoje. Kartu norime pateikti keletą bendro pobūdžio pastebėjimų.
Vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų teikiamomis nuorodomis reikėtų nurodyti, kaip sustiprintas (išplėstinis) muzikinis ugdymas realizuojamas papildomoje veikloje (ansamblis, choras, būrelis ir kt.). Pagal bendrosios programos reikalavimus muzikinis ugdymas turi būti nuoseklus. Taigi derėtų individualiąją programą orientuoti į vaikų amžių ir jų gabumus muzikai (neabejojame, kad praktiškai taip ir daroma). Tačiau pasirenkant daineles, žaidimus 3-4, 4-5, 5-6 metų vaikų grupėms, folkloriniam ansambliui trūksta konkretumo. Susidaro įspūdis, kad visi vaikai kiekvienais metais mokosi tų pačių dainelių ir žaidimų. Ar ne geriau būtų lopšines, muzikinio folkloro daineles, išmoktas lopšelyje ar pirmaisiais darželyje metais, vėliau panaudoti prasidainavimui, žaidybinėje veikloje ir pan.
Nemažiau svarbu atsižvelgti į Bendrosios priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programos (2002) reikalavimus:
-
ugdymas pasižymi veiklos rūšių įvairove, ryšiais su kitomis ugdymo veiklomis;
-
lavina vaikų kūrybines galias, atskleidžia gabumus;
-
turtina emocinę patirtį, turi lemiamos įtakos vaiko intelekto raidai.
Muzikos mokytojai, turinčiai didelę pedagoginę patirtį ir dirbančiai pagal individualiąją programą, siūlytumėme pateikti savo patirtį apie muzikinį vaiko pažinimą, pvz., vaikas, labai mėgstantis muziką ir muzikinę veiklą; beveik nesidomintis veiklos rezultatų kokybe, pirmenybę teikiantis patraukliam ugdymo procesui; suprantantis ir mokantis kurti neverbalines, emocinesekspresyvines komunikacijos priemones (mimika, pantomimika, balso intonacija); turintis jautrią fizinę klausą, kuri riboja muzikos atlikimo stiprumą jos klausantis.
Mūsų konkrečios pastabos ir pasiūlymai susijusios su muzikinio ugdymo programos struktūra, jos atskiromis dalimis.
Programos paskirtis, nurodoma paaiškinimuose, galėtų būti bendroje dalyje. Siūlome nurodyti, kad muzikinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra viena iš meninės kompetencijos dalių. Šioje veikloje ugdomas jautrumas gamtos garsams, muzikos intonacijoms ir ritmams, muziką lydinčiam tekstui, tautosakai, žaidimų, ratelių ir šokių judesiams.
Siekiant ypač svarbaus ryšio su etnine kultūra (kalendorinėmis šventėmis, papročiais ir tradicijomis) muzikiniam folklorui tenka ypatinga ugdomoji reikšmė. Folkloro vaidmuo ne vien pažintinis, bet ir kūrybinis, estetinis, etinis. Ypač aktualus folkloras šiuolaikiniam miesto vaikui. Todėl būtina atsižvelgti į muzikinio folkloro ugdomąsias kompetencijas vaiko jautrumą įvairioms liaudies meno raiškos priemonėms bei jų derinimui, pastabumą gamtos ciklų kaitai ir kalendorinių papročių bei muzikinio folkloro darnai.
Mūsų nuomone, apibūdinant ugdymo tikslus, reikėtų negretinti liaudies dainų su folkloru. Tinkamiau tikslus sieti su liaudies tradicijų puoselėjimu ir vaikų muzikiniu folkloru.
Programiniai reikalavimai galėtų būti įvardyti kaip programos uždaviniai. Siūlome konkrečiau formuluoti kai kuriuos punktus (pvz., pažinti lietuvių liaudies vaikų muzikinį folklorą; teikti dėmesį taisyklingam ir gražiam dainavimui ir pan.).
Programos turinyje pateiktas muzikinis repertuaras turi būti skirstomas pagal vaikų amžių. Be to, reikėtų numatyti dainas, žaidimus, šokius ir inscenizacijas muzikai gabiems vaikams, folkloriniam būreliui visiems, kuriems turėtų būti skirtas sustiprintas (išplėstinis) muzikinis ugdymas.
Stebėdami muzikinio folkloro veiklą miesto ikimokyklinėse įstaigose Vilniuje, Kaune, Visagine ir kitur, įsitikinome, kad vaikus ypač domina tautiniai papročiai, jie noriai dalyvauja tokioje veikloje. Tačiau vaikui augant po truputį keičiasi jo požiūris į etninę veiklą. Todėl, kaip pataria vaiko muzikinės kultūros ugdymo specialistė prof. habil. dr. A. Katinienė, dar vaikui būnant darželyje, reikia jį supažindinti ir su šiuolaikiniais sąskambiais, skatinti jį klausytis profesionalių muzikantų atliekamų kūrinių, rengti vaiką įvairioms interpretacijoms liaudies kūrybos temomis, priartinti jį prie laikmečio.
Iš to sektų siūlymas programos turinyje pateikti šiuolaikinio liaudies muzikos interpretavimo pavyzdžius (trumpos ištraukėlės iš V. Bartulio, F. Bajoro, Br. Kutavičiaus kompozicijų, O. Vyšniausko, V. Povilionienės atliekamų kūrinių frangmentėlių ir pan.). Panašiai tokią vaikų veiklą apibūdina priešmokyklinės ugdymo programos autoriai: pažinti ir išreikšti save vaidinant, šokant, muzikuojant tiek žinomomis, tiek šiuolaikinėmis muzikos priemonėmis.
Muzikinio ugdymo programą galima būtų papildyti pedagogo darbo kryptimis ir nuostatomis ir į jas pažvelgti savaip, norint:
-
kompetentingai atpažinti, įžvelgti vaikų muzikinius gabumus, sudaryti sąlygas jiems skleistis;
-
muzikinei veiklai rodyti pagarbą, gėrėtis raiškos procesu ir rezultatu;
-
padrąsinti drovius, nedrąsius vaikus, įtraukiant juos į muzikinę veiklą;
-
bendradarbiauti, skatinti improvizacijas, inscenizacijas lietuvių liaudies temomis;
-
ugdyti ir lavinti visus vaikus veikloje, neperkrautoje žiniomis, neužgožiančioje pasirengimu šventėms ir perdėtais pasiekimų vaikymais (žr. priešmokyklinio ugdymo programą).
Apibendrinant etninio profilio Šiaulių lopšelio-darželio "Saulutė" ugdomosios veiklos ir Muzikinio ugdymo programos analizę, daromos šios išvados:
1) Etninės kultūros globos tarybos Švietimo ir mokslo komisija pritaria Šiaulių lopšelio-darželio "Saulutė" etninės kultūros ugdymo krypčiai.
2) Siūloma pertvarkyti individualiąją muzikinio ugdymo programą pagal bendrojo priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi bei bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų reikalavimus.
Mgr. Liucija Milašauskienė
Vilniaus ikimokyklinių įstaigų muzikos mokytojų draugijos pirmininkė
Irena Čepienė
Tarybos Švietimo ir mokslo komisijos pirmininkė
2003-07-25
