Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Lietuvos universitetų rektorių konferencijai
2007-11-10
Etninės kultūros plėtros valstybinėje programoje (Žin., 2003, Nr. 60-2725), vykdomoje pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą (Žin., 1999, Nr. 82-2414), numatyta žymiai sustiprinti etninės kultūros sklaidą švietimo sistemoje. Tuo tikslu taip pat vykdoma Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa (Žin., 2006, Nr. 102-3939).
Bendrojo lavinimo mokyklose etninės kultūros dalykus rekomenduojama pateikti integraciniu principu. Tačiau mokytojų rengimo programose etninės kultūros žinios įterpiamos tik fragmentiškai. Maža jų ir mokykliniuose vadovėliuose; juolab trūksta apibendrinančio, etninę kultūrą pateikiančio kaip vertybinę sistemą vadovėlio. Būtent dėl šių priežasčių neturime pakankamai mokytojų, pasirengusių vesti etninės kultūros fakultatyvus, užimti vaikus popamokine etnokultūrine veikla, rašyti etninės kultūros priemones ir vadovėlius. Akivaizdu, kad šios spragos sąlygoja ir pilietiškumo stoką jaunimo vertybinėse nuostatose.
Rūpestį kelia taip pat etnologinių studijų kokybė. Etnologai reikalingi ne tik mokslo įstaigose, bet ir muziejuose, kultūros centruose, nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose. Jų funkcijos kvalifikuotai, pasiremiant studijų metais įgyta patirtimi profesionaliai konstruoti savitą regioninį ir vietinį kultūros tapatumą, pagrįstą lokalinių dvasinės, medžiaginės ir socialinės kultūros formų nuodugniu pažinimu ir jų kūrybiška plėtra. Aukštosiose mokyklose realizuojamos etnologijos studijų programos neaprėpia šių uždavinių spektro. Rengimui trūksta teorinę ir taikomąją reikšmę turinčių leidinių, kultūros reiškinių paplitimo žemėlapių, lokalią kultūros praeitį ir dabartį atskleidžiančių monografijų.
Etninės kultūros globos taryba siūlo:
1. Atsižvelgiant į valstybės poreikius, etninės kultūros dalykus efektyviau integruoti į aukštojo mokslo ir studijų sistemą, kad žinios būtų panaudojamos ne tik mokslo tiriamajam darbui, bet ir švietimo reikmėms, diplomatinei veiklai, paminklosaugai, kultūros, verslo ir bendros regioninės plėtros reikalams;
2. Etninės kultūros žinias paminėti bendrojo išsilavinimo standartuose;
3. Reformuojant aukštojo mokslo sistemą, iš esmės sustiprinti etnologinių studijų kokybę, steigiant aukštosiose mokyklose praktikumus bei laboratorijas, skirtas tradicinių technologijų tyrimams ir etnokultūrinių studijų praktiniams darbams;
4. Teikti prioritetą ilgalaikiams asocijuotiems su aukštosiomis mokyklomis kultūros ir verslo projektams, kuriuose numatoma tikslinė stipendija kryptingoms personalinėms etninės kultūros ir etnologijos studijoms, taip pat studijoms, siejamoms su muziejine ir kraštotyrine praktika;
5. Visose aukštosiose mokyklose sudaryti galimybes studentams išklausyti tautos ir valstybės istorijos kursą.
PRIDEDAMA. Etnologijos specialistų poreikio ir studijų kokybės analizės išvados.
Tarybos pirmininkas Libertas Klimka
ETNOLOGIJOS SPECIALISTŲ POREIKIO IR STUDIJŲ KOKYBĖS ANALIZĖS IŠVADOS
Šios išvados suformuluotos atlikus situacijos analizę, peržiūrėjus Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę ir aukštųjų mokyklų studijų programas. Taip pat pasiremta Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros 2007 m. balandžio 13 d. surengtame seminare Etnologija Lietuvoje: studijos ir tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus Pedagoginio universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Rumšiškių liaudies buities muziejaus atstovų ir Etninės kultūros globos tarybos narių diskusijoje išsakytomis mintimis apie dabartinę etnologijos mokslo būklę, šiandieną iškylančias specialistų rengimo problemas, vykdomus tyrimus bei galimas perspektyvas.
Paaiškėjo, kad trūksta etninės kultūros mokytojų, galinčių nuosekliai moksleiviams atskleisti materialaus ir nematerialaus etninės kultūros paveldo istorines sąsajas, ugdyti moksleivių pilietiškumą ir tautiškumą per pagarbą vietinės tradicinės kultūros visumai. Stinga etninę kultūrą atskleidžiančių vadovėlių, o ypač preciziškų teorinę ir taikomąją reikšmę turinčių leidinių, kultūros reiškinių paplitimo žemėlapių, lokalią kultūros praeitį ir dabartį parodančių monografijų. Regionuose stinga etnologų ir etnografų, kurie kvalifikuotai, pasiremdami studijų metais įgyta patirtimi, įstengtų profesionaliai konstruoti savitą regioninį ir vietinį kultūros tapatumą, pagrįstą lokalinių dvasinės, medžiaginės ir socialinės kultūros formų nuodugniu pažinimu ir jų kūrybiška plėtra.
Siūlytume atkreipti dėmesį į tokius klausimus:
1. Kokias galimybes turi aukštosios mokyklos plėtoti visų lygių etninės kultūros studijas ir mokslo tyrimus? Kas sieja ar skiria bakalaurų studijų kryptį ir kokybę kolegijose bei universitetuose?
Etninės kultūros globos tarybos nuomone, yra labai reikšminga, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto ir kt. studijų programose skirta kreditų etnologinėms disciplinoms. Tačiau kelia susirūpinimą ryškus jų vienpusiškumas. Dėstomi kursai, bakalaurų ir magistrų darbai daugiausia susiję su dvasine ir socialine kultūra meno raiška, pasaulėžiūra, sociokultūriniais reiškiniais, tarpetninėmis lyginamosiomis studijomis naujų visuomenėje besiformuojančių grupių ir subkultūrų. Tai sudaro tik dalį, nors ir labai svarbią, etninės kultūros dalykų, žinotinų ir galimų pritaikyti pilietiniam ir tautiniam ugdymui bei verslui Lietuvoje. Etninės kultūros visuma ir jos esmė neatskleidžiama. Į kolegijų ir profesinių mokyklų mokymo planus įtrauktas taikomojo pobūdžio tradicinių amatų mokymas negali kompensuoti tradicinės medžiaginės kultūros ir technologijų akademinių tyrimų, kurių pradžią reikėtų sieti su Universitetuose vykdomais perspektyviais analitiniais lituanistinės krypties bakalaurų ir magistrantų darbais. Šie galėtų papildyti šiuo metu ne itin gausią etnografinę literatūrą.
2. Kaip studijose įgyjamas lietuvių etninės kultūros ir etnologijos žinias padaryti paklausiomis Lietuvoje?
Etnologijos ir etninės kultūros studijas vertėtų labiau specializuoti. Etninės kultūros dalykus integruojant į aukštojo mokslo ir studijų sistemą, svarbu atsižvelgti į Lietuvos valstybės poreikius: galimybę šias žinias panaudoti mokslo tiriamajam darbui, švietimui, diplomatinei veiklai, kultūros, verslo ir bendros regioninės plėtros reikalams, etnokultūrinių tapatumų išsaugojimui ir pilietiškumo ugdymui jaunimo tarpe. Tam būtina plėtoti ir tobulinti aukštųjų mokyklų visų lygių viešuosius ryšius, teikti visuomenei informaciją apie etninės kultūros ir etnologijos specialybių sudaromas galimybes regioninei politikai, ekonomikos, ypač verslo plėtrai, stiprinti ryšius su valstybinėmis institucijomis ir privačiomis verslo struktūromis, kurioms bus reikalingi aukšto lygio etninės kultūros ekspertai ir etnokultūrinės veiklos organizatoriai. Etnologijos ir etninės kultūros studijas derėtų sieti su numatoma darbo vietų pasiūla Lietuvoje, studentų būsimąja profesine veikla ir tiksline praktika. Etninės kultūros mokytojų stygių būtų galima mažinti nepedagoginio profilio aukštosiose mokyklose didinant etninės kultūros studijų specializaciją, tuo tikslu peržiūrint kreditus, išlyginamosiomis studijomis sudarant galimybę pagal poreikį išklausyti vadybos ar kitą kursą, pavyzdžiui, pedagogikos kursą ir atlikus papildomą pedagoginę praktiką, įgyti teisę dėstyti vidurinėse mokyklose etninę kultūrą.
3. Ar įmanoma sukurti optimalią etninės kultūros ir etnologijos studijų sistemą, derinant visų aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų interesus ir galimybes?
Integruojant etninę kultūrą į aukštųjų mokyklų studijų sistemą atkreiptinas didesnis dėmesys į tradicinę materialinę kultūrą, ypač tekstilės, maisto gamybos, statybos regioninius savitumus, verslų ir amatų technologijų specifiką, nes ši itin trapi, sparčiai kintanti mūsų nematerialaus paveldo žinijos dalis yra reikšminga tiek materialaus paveldo globai, tiek unikalių ir universalių vietinės kultūros formų tęstinumui naujoje šiuolaikinio gyvenimo pakopoje. Etnokultūrinių tradicinių technologijų akademiniams tyrimams ir studijų praktiniams darbams reikalingi praktikumai ir laboratorijos su modernia įranga. Jose siekiantys bakalauro ir magistro diplomo studentai galėtų įgyti žinių, padedančių atpažinti lietuvių tradicinės materialinės kultūros realijas, nustatyti jų technologines savybes, amžių ir paskirtį, praktinių profesinių žinių, reikalingų pirminėms ekspertizėms, paminklų apsaugai, tradiciniams verslams. Todėl skatintini tarpdisciplininiai projektai, ypač skiri konkrečių lituanistinių etnokultūrinių reiškinių tyrimui.
Taip pat vertėtų labiau derinti aukštųjų mokyklų bei socialinių ir humanitarinių mokslų krypties tiriamųjų institutų interesus, kad atsirastų daugiau paskatų pasinaudoti studentų mokslinės praktikos programos teikiamomis galimybėmis. Siektina, kad visiems aukštųjų mokyklų dėstytojams būtų periodiškai suteikiamos ilgalaikės apmokamos kūrybinės atostogos paruošti spaudai didelės apimties tiriamiesiems darbams arba stažuotėms užsienio aukštosiose mokyklose. Tai skatintų dėstytojų mobilumą, stiprintų tarpinstitucinius ryšius, sudarytų daugiau galimybių skirti kreditų kitų institucijų aukščiausios kvalifikacijos etnologų speckursams, prielaidas aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijai kelti ir prisidėtų prie Lietuvoje atliktų tyrinėjimų didesnės sklaidos.
4. Ar yra sukurta pakankama įstatyminė bazė etninės kultūros studijoms, mokslo ir taikomiesiems tyrimams aukštosiose mokyklose?
Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas numato, kad Mokslo ir studijų institucijos rengia specialistus darbui etninės kultūros kaupimo, apsaugos ir tyrimo institucijose, atlieka etninės kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos procesų tyrimus (II skyrius, 6 str., 5 punktas). Švietimo ir mokslo ministerija bei jos valdymo sričiai priskirtos institucijos užtikrina etnografinių regionų savitumo bei vietos tradicijų pažinimą, etninės kultūros pedagogų, specialistų rengimą, integruoja etninę kultūrą į įvairių sričių specialistų kultūros, meno, technikos ir pan., susijusių su etninės kultūros plėtra, rengimo aukštosiose mokyklose programas (II skyrius, 9 str. 1 d. 1, 4, 6, 8 punktai, 3 d.). Patvirtinta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, kurioje numatytas tradicinės etninės kultūros panaudojimas ugdymo procese, priimtas Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas, sukurtas etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepcijos projektas, Valstybinės švietimo strategijos 20032012 m. nuostatų įgyvendinimo programos projektas. Visa tai sukuria geras prielaidas atsakyti į aukščiau iškeltus klausimus.
Tarybos pirmininkas Libertas Klimka
