EKGT Etninės kultūros paveldo grupės posėdis vyko 2014 m. balandžio 17 d. Vilniuje. Jame dalyvavo Etninės kultūros paveldo grupės pirmininkė dr. Aušra Žičkienė, grupės nariai Virginijus Jocys, dr. Vytautas Tumėnas, Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Algirdas Sakalauskas, svečiai Juozas Markauskas ir Jonas Korys (Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos ir LR Kultūros ministerijos skaitmeninimo tarybos nariai), Dalia Urbanavičienė (EKGT vyresnioji specialistė).
Svarstyta: 1. Etninės kultūros vertybes kaupiančių institucijų apklausos organizavimas. 2. Nematerialaus kultūros paveldo archyvų teisinis statusas.
Nutarta: 1.1. Parengti bendrą anketą tiek nematerialaus paveldo, tiek materialaus paveldo etninės kultūros vertybes kaupiančioms įstaigoms, kad būtų galima palyginti ir nustatyti skirtumus. 1.2. Anketoje atskirti klausimus, skirtus vien nematerialiajam ir materialiajam paveldui. 1.3. Teikiant anketą suformuluoti, kas yra tautodailė. 1.4. Į anketą įterpti klausimus, ar įstaiga yra parengusi reagavimo į stichines nelaimes planą, kokią turi techninę įrangą skaitmeninimui ir kaupimui. 1.5. Užklausti analogiško anketavimo 2002 m. ekspertizių autorius Rimantą Sliužinską ir Vitaliją Vasiliauskaitę, kokiems adresatams buvo siunčiama jų anketa. 2.1. Siūlyti Kultūros ministerijai praplėsti Skaitmeninimo strategiją įterpiant nematerialaus kultūros paveldo archyvus, kreiptis į Kultūros ministerijos Skaitmeninimo tarybos narius Juozą Markauską ir Joną Korį prašant tarpininkauti šiuo klausimu. 2.3. Siūlyti Seimui įteisinti audiovizualinius archyvus parengiant naują įstatymą, prieš tai parengiant tokių archyvų būklės studiją.
EKGT Švietimo ir mokslo darbo grupės posėdis vyko 2014 m. balandžio 28 d. Vilniuje. Jame dalyvavo Švietimo ir mokslo darbo grupės pirmininkė Daiva Vičininė, grupės nariai Virginijus Jocys, Irena Kezienė, Jūratė Šemetaitė, Tarybos nariai, svečiai Daiva Briedienė ir Alė Vilutienė (Ugdymo plėtotės centras), Dalia Urbanavičienė (EKGT vyresnioji specialistė).
Svarstyta: 1. Etninės kultūros ugdymo pedagogų bendrojo lavinimo mokyklose ir etninės kultūros specialistus rengiančių aukštųjų mokyklų pakartotinių apklausų organizavimas. 2. Etninės kultūros metodinių būrelių prie savivaldybių sudarymo inicijavimas. 3. Siūlymai dėl etninės kultūros ugdytojo sampratos apibrėžimo. 4. Etninės kultūros olimpiados inicijavimas.
Nutarta: 1.1. Pakartotinai atlikti etninės kultūros ugdymo pedagogų bendrojo lavinimo mokyklose apklausą (tikslinant 2010 m. atliktos apklausos duomenis) prašant tarpininkauti savivaldybių Švietimo skyrius, įtraukiant EKGT regioninių etninės kultūros globos tarybų narius. 1.2. Pakartotinai atlikti etninės kultūros specialistus rengiančių aukštųjų mokyklų apklausą (tikslinant 2010 m. atliktos apklausos duomenis), anketą papildyti klausimais apie baigusius specialistus ir studijų programų sąsają su bendrosiomis etninės kultūros pagrindinio ir vidurinio ugdymo programomis. 2.1. Siūlyti savivaldybių Švietimo skyriams sudaryti etninės kultūros metodinius būrelius, susidedančius iš 5-ių asmenų, turinčių didžiausią patirtį kiekvienoje pakopoje ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo. 2.2. Prašyti atsakančiuosius į Etninės kultūros ugdymo pedagogų bendrojo lavinimo mokyklose apklausos anketą pasiūlyti kandidatus į savivaldybės Etninės kultūros metodinį būrelį. 3. Apibrėžiant etninės kultūros ugdytojo sampratą nurodyti variantus, kaip gali būti įgyjamas etninės kultūros ugdytojo statusas: 1) baigusieji etnokultūrinės krypties studijas + pedagoginės krypties 60 kreditų kursą + 20 kreditų kursą pagal bendrąsias etninės kultūros programas; 2) baigusieji etnokultūrinės krypties studijas su pedagogine specializacija + 20 kreditų kursą pagal bendrąsias etninės kultūros programas; 3) baigusieji pedagogines studijas + 420 kreditų kursą pagal bendrąsias etninės kultūros programas. 4. Inicijuoti Etninės kultūros olimpiadą parengiant olimpiados nuostatų projektą ir aptariant jį vaizdo konferencijose, seminaruose.
