Preš Šv. Kalėdas kaip didela Adventa žvake, apšviesdama dungaus gilybes, sudege legendam apipinta Labanora bažnytėla. Didis sielvartas ažugula labanariškių ir ne tik jų širdis. Čia labanarines atlaiduos pasimelst pre stebukliga Šv Mergelas Marijas paveiksla rinkdavas žmones iš visos Aukštaitijas ,- na Vilniaus ir Švinčionių, Utenos ir Anykščių, Ukmerges ir Malėtų . Prašydami Šv Mergelas užtarima žmones besimelsdami keliais aidava ne tik ape altorių ir bažnyčių, ale pradėdava jau iš tali, net na Matinėlas kalnalia ar sanųjų Labanora kapinių.
A varga ir skausma krašti visadu užteka. Tai ne tik ligas ir kiti praradimai, ale ir broliai ir sases ištremti į Sibira platybes, dingį Amerikase ir Australijase, sūnūs ir vyrai negrįžtantys iš kara ir partiznų žeminių iš Labanora girias. Ne vienas gava palaiminimų ir prašymai jų buva išgirsti, ape tai byloja ne vienas votas pre šv. Marijas paveiksla.
Labanora bažnyčias istorija prasideda na to, kai Letuvos karalius Jogaila davanoja bažnyčiai Labanora dvarų par Letuvos krikštų 1387 metais. Na tadu, raikia myslyt, čia , šitam švintam kalnalį, kur gal būt unksčiau kūrenas pagonių aukuras, buva laikamas mišias ir veliau atsirada ir bažnytėla. Pirmoji bažnytėla sudege Lietuvai labai sunkiais 1798 metais, sudege tadu, kai Letuvos nepriklausamybę buva par sava ponų paslaidimų prauliavota, pragerta ir pateka un maskolių runkas. Ale tadu labanariškiai tikėja Lietuvu, preš ir pa mišių gedoja letuviškas giesmes ir tautos rusintajai ir lenkintajai nieka negalėja padaryt. Nepaisunt sunkumų, 1820 metais fundatarių ir parapijonų jėgom bažnyčia buva atstatyta. Bažnytėlas statyba buva apgaubta legendam. Prisiminkim jas:
Kai veže arkliukais iš Vilniaus bažnyčiai šv Marijos Mergelės paveikslų Joniškia keliu, pravažiavus Šlapima brastų ir pakilus un kalnalia, arkliai sustoja kaip inbesti ir niekaip jų negalėja išragint. Tadu ir buva sumislyta statyt bažnyčių un to kalnalia. Mat
kai dege tadu bažnytėla sudege ir dalis mestelia. Ale kai pradėja kirst dvarininkes bažnyčiai davanotų miškų ir vežt čia rąstus, prasdėja navatni dalykai. Viskas, kas budava suvežama par dienų, atsrasdava sanosias bažnyčias vietaj. Perveždava atgal , ale ir vėl pa naktes tie patys rąstai ir nauji atvežti vėl atsrasdava tinai. A veže rąstus ne vienu kinkiniu ir žydeliai karčemnikai, katrie narėja , kad žmones rinktūs pre jų karčemų, negalėja surinkt takio talkininku skaičiaus. Pa trijų kartų suprasta , kad nevalia spračytis su stebuklu ir raikia statyt sanoj vietaj, un kalnalia, kur kadais buva bažnyčia ir kapinėlas. Myslyta, kad protėvių vėlas parsigabena rastus, kad anys irgi galėt dievų garbint. A in to kalnalia, kur stoja arkliai, pastate un stulpa su stageliu šv. Marijas stavylė`lį, katrų visi vadinam Matinėli Pastačius bažnytėlį, pa keliolikas metų, 19 a. vidury, buva sumyslyta bažnyčias švintorių aptvert amžinu akmenini tvoru. Baigiunt darbus ir su talku lyginunt kauburius ape bažnytėly, buva rasta nemažai žmanių kaulų. Anys buva surinkti ir su kunigu pakavoti mestelia kapinese. Ale buva rasti vieni palaikai, ape katruos kalbėja ilgai visa parapija. Anys buva labai didelia žmagaus ir na sanuma ar ugnies pajuodį lyg suanglėjį. .Kai Žalėnas iš Stirnelas prisdėja pre savį tų blauzdikaulį,tai anas jam buva na žemes lig juosmens. Išeina, kad žmagaus būta 2 su puse ar trijų metrų didumą. -Va,- sake tadu žmones. -Šitie milžinai ir susnešdava bažnytėlai suvežtus rąstus. Tuos kaulus atskire ir kunigui pašvintinus pakasę pre bažnyčias pamatų, berods iš dešinės puses.
Dabar važiuojunt par Labanorų, anas atroda kaip našlaitis Ale labanariškiai pilni ryšta atstatyt bažnytėly, nars nesugražinsi nei stebuklinga šv Marijas Mergelas paveiksla, nei unikalių tapybas darbų, nei liaudies meistrų dražinių, nei vargonų, katrais groja
kompozitarius M Petrauskas čia varganikaudamas Labanariškių parapijaj jau lika mažai, nes likima ir visų valdžių anys buva išblaškyti ne tik pa Lietuvų ale ir pa visų pasualį. Myslijam , kad atsras gerų žmanių, katrie padės mum jų atstatyt. Noris padėkavot Žemes Ūkia ministrui p. K Starkevičiui ažu pirmų aukų ir paramos bažnyčias atstatymui organizavimų.
Atidaryta bažnyčios atsatymo sąskaita, į kurią jau įnešamas aukas.
Swedbank'' AB, sąsk.Nr. LT777300010120179148.
Vietaj visais bažnyčios atstatymo klausimais ir paramos organizavimu rūpinasi seniūnas Vincas Jusys , kontaktiniai telefonai Tel (8~387)47 171 Fax. (8~387) 47 171
mob 868 210 826, elektroninis paštas labanoras@svencionys.lt
Iš anksto dėkavojam až aukas ir kitokių paramų!
Sambūria labanoriečiai ir seniūnas
