Prieš
25-erius metus minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto
MolotovoRibentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių
nepriklausomybę, metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. buvo organizuota
masinė taiki manifestacija. Vienodo likimo Baltijos šalių
Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonės fiziškai ir dvasiškai
rankomis susijungė gyvąja grandine nuo Talino per Rygą iki
Vilniaus. Savo dainomis, giesmėmis, prisiminimais išreiškė
kiekvienos tautos viltis į tiesą ir laisvę. Manifestacija atkreipė
viso pasaulio dėmesį, sukeldama nuostabą savo masiškumu ir
taikingumu.
Tai
buvo dvasinis istorinis aktas, turėjęs didelę reikšmę visų
trijų tautų Atgimimui, jų nepriklausomų valstybių atkūrimui.
Baltijos kelio įvykis kiekvienoje iš šių valstybių buvo
atitinkamai įvardytas ir pažymėtas: fotografijomis, filmuota
medžiaga, leidiniais, kryžių, koplytėlių, meninių monumentalių
statinių iš medžio, akmens, metalo kūriniais, kita modernia
menine forma ar būdu, pašto ženklais, numizmatika, informacinėmis
svetainėmis.
2009
m. liepos 30 d. vykusiame UNESCO Tarptautinio patariamojo
komiteto posėdyje Bridžtaune (Barbadosas) Baltijos kelią
liudijančių dokumentų kolekcija buvo įtraukta į UNESCO
tarptautinės programos registrą Pasaulio atmintis
(http://www.vsaa.lt/3capitals.pdf),
nes įvykęs renginys yra neatskiriama ne tik šio regiono, bet ir
viso pasaulio kolektyvinės atminties dalis.
Kadangi
minimame renginyje nuo Vilniaus iki Talino 600 km atkarpoje susikibę
rankomis dalyvavo apie 2 mln. žmonių, tai jis buvo įtrauktas ir į
Gineso rekordų knygą. Kelias ėjo ruožu Vilnius
UkmergėPanevėžysPasvalysBauskėRygaCėsysValmieraRūjienaViljandisTiūrisRaplaTalinas
(UNESCO
programme ,,Memory of the Wold
http://www.balticway.net/index.php?page=baltic-way&hl=lt).
Šiemet
2014 m. rugpjūčio 23 d. minime šio nepakartojamo renginio ir
akcijos 25-erių metų sukaktį. Todėl Kultūros paveldo
departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba,
vadovaujama dr. Romo Pakalnio, į Kultūros vertybių registrą
įtraukė 37 Baltijos kelią žyminčias ženklų vietas, kurias
įrengė tuo metu dalyvavę vieno ar kito rajono žmonės,
menininkai, tautodailininkai. Toms ženklų vietoms teisinė apsauga
suteikta dėl jų istorinės vertės.
Pastatytas
ženklas žymi įvykio vietą, jo vaizdas liudija apie kūrėjų
estetinį pajautimą, tuo metu ten buvusiesiems sužadina taurius
atsiminimus. Vienas Baltijos kelio dalyvis svarsto: O jeigu dabar
tautai būtų reikmė demonstruoti savo vienybę, tai turėtų būti
kas nors, kas žmones sujungia. Taip, tai atmintis, ne vien
kalbėjimas sau ir keliems aplinkiniams, o buvimas drauge. Tai jau
kas penkti metai vykstantis susitikimas su dainomis, giesmėmis,
šokiais, įvykio ženklų vietoje, tampantis gyvąja tradicija.
Etninė
kultūra, jos visos formos buvo ir yra tas stiprybę teikiantis
stimulas visiems bendro likimo valstybių Estijos, Latvijos,
Lietuvos žmonėms. Atmintis ištrina atskiras įvykių detales,
lieka nepakartojamas jausmas, dvasinis pakilimas, kurį prisimena tuo
metu Kelyje stovėję vaikai, įsikibę į mamos, tėčio ranką, ar
sėdėdami seneliui ant pečių. Norėdami, kad mūsų jaunesnė
karta pajustų bent dalį patirto tauraus bendrumo, vienybės jausmo,
paraginkite ir drauge vykite į Baltijos kelio istorines, simbolines
vietas. Pasipuoškime tautiniais drabužiais, pasiimkime muzikos
instrumentus, o galbūt dar turite ir Atgimimo laikų ranka rašytus
ar spausdintus dainynus su populiariausių tuo metu dainuotų
liaudies ir autorinių dainų rinkiniais. Savivaldybės gali
pasikviesti susigiminiavusių miestų ir miestelių iš Estijos ir
Latvijos atstovus paliudyti tikrai, o ne tariamai draugystei bendrame
renginyje. Neužmirškite drauge nusifotografuoti, kas galite ir
nufilmuokite renginio akimirkas, visa tai liks ateičiai. Istoriniais
atsiminimais ir nuotraukomis galite pasidalinti ir socialiniame
tinkle, adresu
https://www.facebook.com/baltijoskelias?fref=ts#!/baltijoskelias?fref=ts.
Kaip matyti iš atskirų rajonų skelbimų, daugelyje jų išvakarėse
ir kitomis dienomis vyks gražių renginių šiai sukakčiai
paminėti. Kitų rajonų atstovai kviečia teikti idėjas, kaip
prasmingai, originaliai, neprasilenkiant su šventės turiniu
pažymėti šią Baltijos kelio 25-mečio sukaktį. Žadantiems
aktyviai dalyvauti renginiuose Baltijos kelio sąšauka viena
iš 1989 m. Baltijos kelio organizatorių, Parlamentizmo istorijos ir
atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė dėl
papildomos informacijos kviečia kreiptis el. p. anrups@lrs.lt,
istorija@lrs.lt arba tel. 852396119; mob. tel. 861619252.
http://www3.lrs.lt/docs2/OTQHLYVE.PDF
Linkėdami
vieni kitiems dažniau jausti vienas kito petį kasdienybės
darbuose, džiugiose šventėse ir rimtomis akimirkomis, perduokime
ir gausinkime savo taurią atmintį jaunajai kartai jai suprantamomis
formomis, mūsų protėvių patikrintais būdais. Iki susitikimo
Kelyje!
Etninės
kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys