2015-ieji
Etninės kultūros globos tarybos inicijuoti ir Seimo patvirtinti
Etnografinių regionų metais. Ruošiantis jiems, EKGT nusprendė
apžvelgti kitą savo iniciatyvą 2013 m. vykusius Tarmių metus.
Informacija parengta pagal etnografinių regionų specialistų
stebėseną (daugiau žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=884&p_d=149909&p_k=1)
Nepaisant
spaudoje pasirodžiusių pranešimų, kad Tarmių metams trūko
aukščiausios valdžios dėmesio ir finansavimo, galima konstatuoti,
kad atskiruose regionuose įvyko šimtais Tarmių metams skirtų
renginių. Vieni jų organizuoti specialiai šiems metams paminėti,
kiti vykstantys periodiškai, bet į savo programą įtraukę
tarmes. Daugelyje jų kalbėta tarmiškai, įtraukta ir visuomenė,
ir žiniasklaida, kas gali tapti naujų tradicijų pradžia.
Aukštaitija.
Aukštaitijos regione itin
iniciatyvios buvo bibliotekos, mokyklos ir mažų miestelių kultūros
centrai, kuriuose Tarmių metams skirti renginiai išjudino daugelį
bendruomenių. Rengtos moksleivių ir kalbininkų konferencijos apie
tarmes, ekspedicijos, viktorinos, tarmiškos kūrybos skaitymo
vakarai, išleisti atitinkami leidiniai. Kone į visus tradicinius
renginius buvo įtraukta aukštaičių tarmė, išskiriant skirtingas
kiekvienos vietovės šnektas. Būtent šnektų ypatybių
atskleidimas leido kiekvienam aukštaičiui susikurti individualų
santykį su tarme ir Tarmių metais, kas, manytina, bus prisiminta ir
Etnografinių regionų metais. Išskirtinis projektas stovykla
Kokia paukštela, tuokia i giesmela, kurios metu vaikai
susipažino su Ginučių krašto šnektomis, kūrė pasakojimus
tarmiškai, rinko įdomiausius tarmiškus žodžius, kas paliko
neišdildomą įspūdį. Regione vyko gera informacijos sklaida: vien
Kėdainių rajono atstovai, bendradarbiaudami su Balticum
televizija parengė 11 Tarmių metams skirtų reportažų, o Kupiškio
rajone paskelbta apie 40 analogiškų publikacijų. Žinoma, vienas
svarbiausių renginių baigiamasis Tarmių metų festivalis
Anykščiuose, kurį įteikdama padėkas tarmių puoselėtojams
pagerbė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Dzūkija
(Dainava). Tuo
tarpu Dzūkijos regione išskirtinis renginių ciklas Dzūkiškai
šneku apsisomyc negaliu, kurio metu dzūkų tarmė atskleista
visapusiškai: teksto rašymo konkursu, tekstų paroda, paskaita,
tarmiškais knygų skirtukais ir net filmu. Šio ciklo renginiai buvo
gausiai lankomi. Ne mažiau įdomus projektas Dzūkų krašto
tradiciniai amatai, skirtas projekto dalyviams susipažinti su
tradiciniais senaisiais dzūkų amatais ir nematerialiuoju kultūros
paveldu, taigi skirta daug dėmesio ir dzūkų tarmei. Visgi dzūkai
iš kitų regionų labiausiai išsiskyrė tuo, kad itin daug dėmesio
skyrė paskaitoms apie tarmes, kurių metu mokėsi kalbėti savo ir
kitų regionų tarmėmis. Vienos paskaitos metu atkreiptas dėmesys,
kad pagal tarmių klasifikaciją dzūkų tarmės nėra, ji
priskiriama prie aukštaičių patarmių. Dzūkijos regione taip pat
vyko daug Tarmių metams skirtų teatrų švenčių (Kaimo
liktarna, Citnaginė, Kanapė ir kt.), kurių metu
vaidintas tarmiškas repertuaras. Į renginių šurmulį sklandžiai
įsiliejo jau prieš Tarmių metus gyvavę Tarmių atlaidai,
kasmet organizuojami R. Sadausko sodyboje Demeniškėse. Taip pat
įgyvendinta išskirtinė edukacinė programa ,,Kap
gimtuosna kraštuosna šneka tai stalo žaidimas, kurį
žaisdami vaikai mokosi pagrindinių lietuvių kalbos tarmių bruožų.
Mažoji
Lietuva.
Mažojoje Lietuvoje nebelikus vyraujančios tarmės, čia taip pat
daugiausia buvo kalbama apie visas Lietuvos tarmes ir patarmes, daug
dėmesio skirta moksleiviams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Šioje srityje daug nuveikė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
filialai, vaikams organizavę pasakų skaitymus, viktorinas,
pamokėles ir pan. Padėdamas vaikams ir jų tėvams, seneliams
atrasti ir prisiminti savąją tarmę, Šilutės muziejus organizavo
Šeštadieninę lietuvninkų mokyklėlę, kurioje pradėta mokytis
vietos tarmės, o edukaciniai užsiėmimai tęsiami ir pasibaigus
Tarmių metams. Lietuvninkų tarme jau kalba itin mažai žmonių,
todėl dar vienas didelis pasiekimas 2013 m. išleistas
Lietuvninkų tarmės žodynas. Prie tarmės puoselėjimo
prisijungė ir Šilutės muziejus su filmu Vėliju Jums gerą
giliukį, didelį stukį, kurio rodymas įvairiuose Mažosios
Lietuvos ir Žemaitijos miesteliuose tapo atskiru renginiu. Tuo tarpu
folkloriniame renginyje Gyvoji tarmių tradicija ir
konferencijoje Išgirsi šišioniškių tartį žinosi
istoriją buvo girdėti kalbant ir šišioniškių šnekta.
Suvalkija
(Sudūva). Sudūvos
kraštui teko išskirtinė garbė Raudondvario pilyje organizuoti
Tarmių metų sutiktuves su Tarmių metų ženklo pristatymu, kur
susirinko visų tarmių atstovų, o prof. B. Stundžia konstatavo:
Kiekviena
tarmė yra vertybė ir pasaulio matymo kampas.
Visgi daugiausia dėmesio šiame regione skirta kapsų ir zanavykų
šnektoms. Sudūvos krašto išskirtinis projektas Tarmė
tapatybės dalis, kurio metu suorganizuota ekspedicija zanavykų
žodyno ketvirto tomo medžiagai rinkti, parengtas iliustruotas
tarmiškų posakių leidinys. Atskira iniciatyva parengta knyga
Kapsų dainos (pagal V. Šlekio rankraščius). Didelį indėlį
į Tarmių metus įnešė Kauno tautinės kultūros centras, surengęs
net 15 tarmėms skirtų renginių ir konkursų. Tarmės buvo
įtraukiamos ir į visus tradicinius renginius: pvz., Kazlų Rūdos
šventė Rugsėjo fiesta, į kurią mielai atvyksta ir užsienio
delegacijos, ar teatrų festivalis Bičiuliai, kurio metu
specialiai Tarmių metams paminėti buvo suvaidinti 6 spektakliai.
Žemaitija.
Žemaitijos
regione įvyko kone daugiausiai iš visų regionų Tarmių metams
skirtų renginių, iš kurių sunku išskirti vieną ryškiausią,
nes kiekviena savivaldybė tarsi stengėsi pranokti kitą gerąją
prasme. Ypač aktyviai paskaitas apie tarmes skaitė (net 52
paskaitas) vienas iš Tarmių metų iniciatorių doc. dr. J. Pabrėža.
Žemaitijoje itin daug dėmesio skirta ikimokyklinio ugdymo vaikams,
kurių išradingos auklėtojos parengė mažiesiems įdomių mokomųjų
renginių. Taip pat buvo įtrauktos mokyklos, pvz., Skuodo rajone
vyko moksleivių protmūšių, vienas iš jų Razumu
vajavuonė, kurio visi
klausimai vienaip ar kitaip buvo susiję su Žemaitija: kalba,
istorija, papročiais, kultūra ir pan. Kaip
ir kituose regionuose, išleista Tarmių metams skirtų leidinių,
spektaklių, filmų. Itin įsitraukė žiniasklaidos priemonės:
informacija skleista vietinių laikraščių specialiuose prieduose
(pvz., Mažeikių r. laikraštis Santarvė leido priedą
Žemaičiai, o šeštadienį specialų puslapį Žemaičių
lobiai, iniciatyva nenutrūko ir pasibaigus Tarmių metams) ir jų
interneto svetainėse, per radiją, televiziją. Žemaitijoje buvo
gausu ne tik paskaitų, bet ir konferencijų (galima paminėti
kelias: Žemaičių kalba šiandien ir jos išlikimo tradicijos,
Žemaičių
kalba Žemaičių dvasios ir būdo išraiška), skirtos
visuomenei susipažinti, o kalbininkams suaktualinti mažiau žinomus
gimtosios tarmės aspektus.
Čia paminėti tik
labiausiai išsiskyrę kiekvieno regiono renginiai. Visgi Tarmių
metais jų vyko kur kas daugiau. Visuose regionuose itin daug žiūrovų
susilaukė tradicinės folkloro šventės (pvz., Tramtatulis),
kuriose tarmiškos dainos skamba visada. Taip pat kiekvienais metais
vyksta ir tarmiškų skaitymų vakarai, kurių Tarmių metais itin
pagausėjo. Kartu pagausėjo ir tarmiškų leidinių, specializuotų
leidinių apie tarmes. Tarmių metai taip pat buvo proga įgyvendinti
seniai puoselėtas idėjas sukurti filmą ar spektaklį tarmiškai.
Vienuose regionuose jie buvo vaidinami tik vietos tarme, kiti
keliomis, pvz., S. Degutytės keturių tarmių
spektaklis vaikams Tarmių stalas ar F. Latėno trijų
tarmių spektaklis Trys mylimos. Savo
sričių profesionalai perskaitė daugybę paskaitų, apie Tarmių
metus sužinojo kone kiekvienas Lietuvos kampelis. Džiugu, kad
sklaida vyko ne tik regioniniu mastu, bet ir nacionaliniu: pvz., per
LRT transliuoti žinomų žmonių pasisakymai savo gimtosiomis
tarmėmis patraukė daugelio žmonių dėmesį. Tarmių metų vieno
iš iniciatorių A. Svidinsko iniciatyva buvo surengtos Tarmių metų
palydėtuvės Valstybiniame jaunimo teatre, o 2014 m. pradžioje
aptarti Tarmių metų rezultatai, dalyvaujant LR Seimo Švietimo ir
mokslo komitetui, EKGT, VLKK, LKI ir kitoms aktyviai prisidėjusioms
institucijoms bei surengiant spaudos konferenciją.
Tarmių metų poveikis visuomenei buvo įvairus: vieni nuomonės
apie tarmes nepakeitė, bet atkreipė dėmesį, kiti itin įsitraukė
į savo krašto renginius. Galima manyti, kad didelė orientacija į
jaunimą pasėjo savo grūdą imta nesidrovėti (ar drovėtis
mažiau) kalbėti savo gimtąja šnekta, pastebėta, kad ir
pasibaigus Tarmių metams moksleiviai noriau renkasi tarmiškus
kūrinius raiškiojo skaitymo konkursams.
Apibendrinant belieka pridurti, kad Tarmių metai nutiesė gerą
pagrindą tolesnėms kultūrinėms iniciatyvoms, todėl, nepaisant ir
taip gausaus renginių skaičiaus, manytina, kad Etnografinių
regionų metai bus dar išradingesni bei atneš dar daugiau įspūdžių,
juk tarmė tik iš viena etnografinio regiono sudedamųjų
dalių.
Apibendrinimą parengė EKGT vyresnioji specialistė
Giedrė Trakytė