2003 m. sausio mėnesį įvyko susitikimas su Respublikos Prezidentu R. Paksu. Susitikime dalyvavo K. Stoškus, V. Kondratienė, J. Rudzinskas, D. Urbanavičienė, V. Čaplikas A. Vyšniauskaitė, M. Martinaitis, L. Trasykytė. Aptarti Etninės kultūros valstybinės globos klausimai (švietimas ir ugdymas, etninės kultūros paveldas, gyvoji etninė kultūra), regioninės politikos ir plėtros problemos Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, valstybinės kalbos politika ir jos svarbiausios problemos - lietuvių kalbos pozicijos daugiakalbėje Europoje, didžiavimasis tautiškumu visuomenėje, valstybinio elektroninio terminų banko kūrimas, mokslo kalba. Šį klausimą pristatė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė I. Smetonienė.
Rengiant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, derinti Tarybos ir Kultūros ministerijos veiksmai, įvyko keli Tarybos ir Kultūros ministerijos vadovų susitikimai. Jų metu sutarta sujungti Tarybos ir Kultūros ministerijos parengtus Valstybinės etninės kultūros plėtros programos projektus ir prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirti papildomai laiko naujojo projekto derinimui. Programos projektas su suinteresuotomis institucijomis buvo derinamas sausiobirželio mėnesiais. 2003 m. gegužės 20 d. Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė dalyvavo Vyriausybės strateginio komiteto, birželio 11 d. Vyriausybės posėdyje svarstant Etninės kultūros plėtros valstybinės programos projektą. Etninės kultūros plėtros valstybinė programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793 (Žin., 2003, Nr. 60-2725).
Etninės kultūros globos tarybos atstovai K. Stoškus, V. Kondratienė, D. Urbanavičienė susitiko su Lietuvos muzikos akademijos rektoriumi Juozu Antanavičiumi ir aptarė Muzikos akademijoje sukauptų etninės kultūros vertybių apsaugos ir etnomuzikologijos archyvo steigimo klausimus. Rektorius paprašė Tarybą išreikšti nuomonę dėl Muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus, kuriam priklauso ir folkloro archyvas, reorganizavimo į universitetinį institutą, suteikiant jam juridinio asmens statusą. Naujai įsteigta institucija galėtų vykdyti taikomuosius tyrimus, tam būtų papildomai skirti etatai ir finansavimas archyvinei medžiagai tvarkyti. 2003 m. sausio 15 d. Tarybos posėdyje buvo nutarta pritarti Lietuvos muzikos akademijos Senato parengtam projektui reorganizuoti Muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrių į universitetinį Etnomuzikologijos institutą, suteikiant jam juridinio asmens teises.
2003 m. vasario mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės Naujamiesčio moksleivių namų direktorės kvietimu Tarybos atstovai V. Kondratienė ir J. Rudzinskas apsilankė šioje įstaigoje. Ekspertų buvo prašoma įvertinti etnokultūrinių tautodailės ir folkloro būrelių ugdymo programos turinį, veiklos sąlygas bei rezultatus. Aptartos naujų patalpų etnokultūrinei veiklai skyrimo problemos. Tarybos narių K. Stoškaus, V. Kondratienės, A. Švirmicko iniciatyva šis klausimas aptartas su Vilniaus miesto meru A. Zuoku ir savivaldybės Švietimo skyriumi. V. Kondratienė kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju T. Gečiu apžiūrėjo patalpas, kurias ketinama skirti mokytojos A. Gaspariūnienės vykdomam etninės kultūros edukaciniam projektui.
Tarybos atstovai K. Stoškus, V. Kondratienė ir D. Urbanavičienė kovo mėneasį su švietimo ir mokslo ministru A. Monkevičiumi aptarė Etnomuzikologijos archyvo steigimo ir Archyvų įstatymo pakeitimo klausimus. Taryba pateikė ekspertinius siūlymus dėl Archyvų, Mokslo ir studijų bei Aukštojo mokslo įstatymų pakeitimo. Švietimo ministerija vėliau informavo Tarybą, kad Lietuvos archyvų departamentas rengia naujos redakcijos Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo projektą, jam įsigaliojus atitinkamai būtų pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų bei aukštojo mokslo įstatymai.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kvietimu Etninės kultūros globos tarybos nariai kovo mėnesį dalyvavo renginyje "Nacionalinė kultūra ir menas Lietuvos radijuje ir televizijoje" ir surengtoje spaudos konferencijoje.K. Stoškus konferencijoje skaitė pranešimą, kurio tema "Įsisenėjusios kultūros politikos ligos".
2003 m. kovo mėnesį Alytaus dailiųjų amatų mokyklos surengtoje tarptautinėje konferencijoje "Europos Sąjunga ir etninės kultūros paveldas" dalyvavo Tarybos narys R. Astrauskas ir Tarybos kviestinis ekspertas V. Tumėnas. Renginyje jie pristatė Tarybos veiklą, skaitė pranešimus, aptarė etninės kultūros globos klausimus su konferencijoje dalyvavusiais Švedijos, Lenkijos ir kitų valstybių etninės kultūros ekspertais bei sutarė dėl ekspertinio bendradarbiavimo. Konferencijos metu pristatytas mokyklos vykdomas projektas "Nauja erdvė senoje pastogėje".
2003 m. balandžio mėnesį Tarybos iniciatyva įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvių kalbos instituto atstovų pasitarimas tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo klausimais. Atskirai nagrinėtos Pelaniškių-Peleniškių kaimo vardo užrašymo bei tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo problemos. Surengtame pasitarime suabejota, ar norminant lietuvių kalbą nėra daroma žala senųjų vietovardžių išsaugojimui. Tarybos ekspertų nuomone, šis klausimas reikalauja papildomos mokslinės diskusijos, tai patvirtina ir skirtingos ekspertų išvados. Svarbus ir klausimo teisinis aspektas kaimo vardo raidės pakeitimas gali sudaryti keblumų atkuriant asmenų nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turėtą Pelaniškių kaime. Pasitarimo metu Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus darbuotojas L. Bilkis ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovai patvirtino minėtų institucijų anksčiau išreikštą nuomonę, kad oficialiai turi būti vartojami sunorminti vietų vardai. Jų manymu, tai nekliudo vietos gyventojams vietovardžius tarti laikantis tarminės tradicijos. Jeigu į oficialiąją vartoseną būtų grąžintas Pelaniškių vardas, tą patį reikėtų daryti ir su kitais vietovardžiais, t. y. atsisakyti jų norminimo, pradėto tarpukario Lietuvoje. Tuo būdu būtų pakenkta bendrinės lietuvių kalbos sistemai. Šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė.
Tarybos Švietimo ir mokslo komisijos pirmininkė I. Čepienė ir Tarybos sekretoriato vyresnioji specialistė D. Malinauskaitė lankėsi Kauno "Šilo" pradinėje mokykloje, kurioje mokoma etnokultūrinių dalykų. I. Čepienė pateikė etninės kultūros ugdymo programos vertinimą, išvadas ir pasiūlymus dėl jos tobulinimo.
Tarybos narės V. Kondratienė ir A. Vyšniauskaitė lankėsi Sūduvos regioninėje etninės kultūros globos taryboje (Marijampolėje), susitiko su Marijampolės apskrities viršininku A. Mitrulevičiumi. Tartasi dėl patalpų Sūduvos regioninei tarybai suteikimo panaudos pagrindais. Tarybos atstovai dalyvavo Marijampolės kolegijos pasitarime dėl etninės kultūros specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo Suvalkijos (Sūduvos) regione.
2003 m. balandžiobirželio mėnesiais Tarybos ekspertas V. Čaplikas dalyvavo organizacinės komisijos "Dėl Lietuvos valstybingumo ir Dainavos krašto rašytiniuose šaltiniuose 750 metų jubiliejų paminėjimo" pasitarimuose, prisidėjo organizuojant renginį.
2003 m. birželio mėnesį įvyko Tarybos narių pasitarimas dėl Seimo narės D. Teišerskytės parengto Tarybos nuostatų pakeitimo projekto. Šis klausimas aptartas su Kultūros viceministru G. Sodeika.
Tarybos atstovai J. Rudzinskas ir V. Kondratienė susitiko su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros teisininkais ir aptarė etninės kultūros pateikėjų ir kūrėjų teisinės apsaugos klausimus.
2003 m. liepos mėnesį Tarybos atstovai K. Stoškus, V. Kondratienė ir V. Čaplikas susitiko su Vidaus reikalų ministru V. Bulovu, ministerijos sekretoriais A. Astrausku bei R. Budbergyte ir aptarė regioninės plėtros bei etnografinių regionų savitumo išsaugojimo problemas. Sutarta dėl bendros darbo grupės sudarymo. 2003 m. spalio ir gruodžio mėnesiais įvyko šios darbo grupės posėdžiai. Sutarta iki 2004 m. kovo 1 d. pateikti siūlymus Vidaus reikalų ministrui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės administracinės sandaros tobulinimo.
2003 m. rugsėjo mėnesį Taryba ir Žemės ūkio universitetas Kaune surengė seminarą-diskusiją "ES parama etninės kultūros projektams". Seminaras vyko kasmetinės parodos "Lietuvos Agropanorama 2003" metu. Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė kartu su Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktore V. Žoštautiene konferencijos dalyviams pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programą 20032006 m.
Atsižvelgdama į CIOFF organizacijos vadovų kreipimąsi, Taryba 2003 m. lapkričio mėnesį raštu informavo Seimą apie Lietuvos narystės Tarptautinėje folkloro festivalių organizacijų ir tradicinių menų taryboje (CIOFF) problemas.
2003 m. gruodžio mėnesį Tarybos ekspertai A. Vyšniauskaitė, V. Kondratienė ir kviestinis Tarybos ekspertas K. Ėringis dalyvavo Aplinkos ministerijos organizuotame suinteresuotų valstybės institucijų pasitarime. Jame aptartas valstybinės kraštovaizdžio politikos projektas. Taryba pristatė šių Tarybos ekspertų parengtas išvadas.
Etninės kultūros globos taryba ir Pedagogų profesinės raidos centras Lietuvos mokytojams surengė konferenciją "Etninės kultūros ugdymo kaita ir problemos". Pranešimus skaitė V. Kondratienė ("Teisinės prielaidos etninės kultūros vertybes švietimo sistemoje perteikti") ir I. Čepienė ("Etninės kultūros interpretavimas šiuolaikinėje mokykloje"). Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje akcentuojama būtinybė sukurti vientisą, nuoseklią etninės kultūros ugdymo sistemą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Rezoliucija išsiųsta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Švietimo ir mokslo ministerijai.
Siekdami užtikrinti etninės kultūros valstybinės globos koordinavimą regionuose, Tarybos padaliniai regioninės etninės kultūros globos tarybos bendradarbiavo su savivaldybių kultūros skyriais, paminklotvarkos tarnybomis, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniais padaliniais, apskričių turizmo centrais, krašto muziejais, nacionaliniais ir regioniniais parkais, Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioniniais skyriais. Siekdamos papildyti ir patikslinti etninės kultūros objektų registrą etnografinių regionų teritorijose, Regioninės tarybos rinko medžiagą apie regionuose esančius gyvosios tradicijos židinius, etninės kultūros paveldo paminklus, folkloro ir etnografinius kolektyvus bei kitą su etnine kultūra susijusią informaciją.
Aukštaitijos taryba kreipėsi į Joniškio, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio savivaldybes dėl gyventojų nuomonės apie ribos tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos etnografinių regionų nustatymą. Taip pat kreipėsi į Panevėžio apskrities Regioninės plėtros departamentą dėl etninės kultūros plėtros galimybių regione.
Dzūkijos (Dainavos) taryba pateikė siūlymus Alytaus apskričiai dėl konkrečių priemonių etninei kultūrai puoselėti Regiono plėtros plane. Taip pat susitiko su regiono savivaldybių merais ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.
Mažosios Lietuvos taryba kreipėsi į paribio seniūnijas dėl ženklų, skiriančių Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją, pastatymo. Taip pat inicijavo susitikimą su Šilutės ir Pagėgių vicemerais dėl Rasos šventės ant Rambyno kalno 120-ųjų metinių minėjimo.
Suvalkijos (Sūduvos) taryba su Seimo nariais, savivaldybių vadovais, kultūros specialistais, visuomeninių organizacijų atstovais surengė susitikimą, kurio tema - "Dėl Sūduvos regiono etninės kultūros išsaugojimo, puoselėjimo ir aktualizavimo". Taip pat ši Regioninė taryba, bendradarbiaudama su Marijampolės kolegija, sprendė etninės kultūros specialistų rengimo kolegijoje galimybes.
Žemaitijos taryba bendradarbiavo su Varnių regioninio parko direkcija, Telšių muziejumi "Alka".
