Regionų politika ir plėtra 

Apžvalga

Etninės kultūros globos taryboje prie LR Seimo, veikia 5 regioniniai padaliniai: Aukštaitijos, Dzūkijos, Sūduvos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos EKG regioninės tarybos. Pagrindiniai regioninių tarybų tikslai ir uždaviniai keliami veiklos plane,- užtikrinti šių kraštų identiteto apsaugą, prisidėti prie etninių vertybių sklaidos, krašto Etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo, savimonės išsaugojimo.

Šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, regioninės tarybos patvirtino veiklos programas.

Nors EKGT išsprendė pradines regioninių tarybų finansavimo programas, šiuo metu aiškėja finansavimo didinimo būtinybė. Įvertinus tai, kad Europos sąjunga nereglamentuoja sričių susijusių su kultūros politika, nes ji paliekama valstybės vidinei atsakomybei , suvokimui ir saugojimui,- ypatingos svarbos uždaviniu tampa Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo vykdymas ir kontrolė, priimant Etninei kultūrai palankius sprendimus visose valdžios grandyse.

Analizė

Visų penkių EKGT regioninių padalinių programos atitinka Etninės kultūros valstybinės globos įstatymą ir EKGT nuostatus. Skiriasi tik regioninių tarybų veiklos apimtys ir aplinkybės, kurios tai įtakoja.

1. Startinės pozicijos

Regioninės tarybos, pradėdamos ir vystydamos savo veiklą, turėjo skirtingas startines pozicijas. Jas lėmė:

1. regiono dydis

2. etninės grupės, gyvenančios užsienio teritorijose dydis

3. globalizacijos įtaka

4. jau veikiančių ir Etninę kultūrą propaguojančių nevyriausybinių organizacijų, draugijų gausa ir įtaka

5. etninės bendruomenės identiteto suvokimas

2. Ypatumai

Nėra nei vienos Etninės kultūros globos regioninės tarybos veiklos srities, kurias būtų numatę visos penkios regioninės tarybos.

3. Panašumai

Etninės kultūros plėtros koncepcijos ruošimas,- didžiausias veiklos programų bendrumas. Ši veiklos sritis aktuali Aukštaitijos, Sūduvos, Dzūkijos, ir Mažosios Lietuvos regioninėms taryboms, išskyrus Žemaitiją. Tai sąlygoja skirtingos startinės pozicijos veiklai ir savitumui šiame regione.

Etninės kultūros prioritetų nustatymas svarbus Dzūkijos, Sūduvos ir Mažosios Lietuvos regioninėms taryboms, bet neaktualus Aukštaitijai ir Žemaitijai. Galima išvada, kad aukštaičiams ir žemaičiams prioritetas visa Etninė kultūra, neišskiriant nė vienos krypties.

Etnokultūrinių vertybių pateikimas ir perteikimas Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje svarbus Aukštaitijai, Žemaitijai ir Sūduvai.

Dzūkijai, Mažajai Lietuvai ir Sūduvai svarbus glaudesnis bendradarbiavimas su savivaldybėmis.

Informacijos rinkimas, registro sudarymas apie etninio regiono paveldą svarbus Aukštaitijai, Sūduvai ir Žemaitijai.

Aukštaitijos ir Žemaitijos Etninės kultūros globos regioninėms taryboms labai aktualus informacijos apie etninę kultūrą skleidimas, gyvosios tradicijos gaivinimas ir puoselėjimas, bei bendradarbiavimas su regiono biudžetinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, stiprinant Etninę kultūrą.

Dzūkijai ir Sūduvai svarbus Etninės kultūros plėtros registro ir globos skatinimo plano sudarymas, informacijos apie žmones, puoselėjančius Etninę kultūrą, rinkimas, Etninės kultūros plėtros monitoringo vykdymas.

Regioninio laidinio išleidimas svarbus Aukštaitijai ir Dzūkijai.

Etninio regiono ribų nustatymas aktualus Aukštaitijai ir Sūduvai.

Darbo su kaimo bendruomenėmis svarbą ir glaudų bendradarbiavimą turizmo srityje į savo veiklos planą įtraukė tik Aukštaitija ir Mažoji Lietuva. Tokią veiklos kryptį lėmė regionų patrauklumas turizmui ir savitumo pabrėžimo galimybės .

Problemos

Etninės kultūros valstybinės globos tikslus ir uždavinius įgyvendinant išryškėja keletas problemų:

1. finansavimo didinimo būtinybė

2. nepakankamas savivaldybių vaidmuo vykdant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą

3. Regioninių tarybų ilgalaikių ir artimiausių tikslų ir uždavinių veiklos planuose numatymas

Išvados

Siūlyti Etninės kultūros globos tarybai:

1. Stiprinti Etninės kultūros globos regioninių tarybų padalinius, didinant jų finansavimą ir etatinių darbuotojų skaičių.

2. Regioninėms tarybos savarankiškai spręsti finansavimo problemas, pasinaudojant Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimu.

3. Valdyti informaciją apie Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo vykdymą, tuo tikslu glaudžiau bendradarbiaujant su Vyriausybių atstovais apskrityse.

4. Pakartotinai kreiptis į Švietimo ir mokslo ministrą dėl Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo taikymą švietimo sistemoje.

5. Rekomenduoti Dzūkijos, Žemaitijos ir Sūduvos regioninėms taryboms aktyvinti bendradarbiavimą su kaimo bendruomenėmis ir turizmo srityje.

6. Pabandyti interneto puslapyje www@atostogoskaime.lt įtraukti informaciją apie etninę kultūrą.

Etninės kultūros globos tarybos narė Liudvika Trasykytė