Švietimas ir mokslas 

Mokyklose dirbantys etninės kultūros mokytojai jaučia didelį metodinių priemonių – vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, dalomosios, vaizdo bei garso medžiagos trūkumą, todėl etninės kultūros profilio Kauno miesto "Šilo" pradinės mokyklos mokytojos metodininkės G. Kepežinskienės parengti etninės kultūros pratybų sąsiuviniai I-II klasei bei renginių scenarijai yra sveikintinas bandymas užpildyti šią spragą. Pratybų sąsiuviniai ir renginių scenarijai yra tikras etninio ugdymo pagalbininkas, gilinantis etninės kultūros pažinimą, lavinantis gebėjimus, skatinantis tolesnį domėjimąsi ir minčių plėtrą tautinio tapatumo link. Pateiktoji didaktinė medžiaga vertintina kaip rimtas galimo leidinio pagrindas. Pakoreguotas bei papildytas darbas taptų etninio ugdymo svaria parama ir kitoms Lietuvos mokykloms.

Siūlymai dėl pratybų sąsiuvinių:

1. Rengiant šią ugdymo priemonę, tiksliai įvardinti jos sudarytoją ar autorių grupę, ypač, kai naudojama ne pačios autorės sudaryta medžiaga.
2. Papildyti pratybas vaizdo bei garso užduotimis.
3. Ruošiant užduotis, suteikti daugiau erdvės kūrybinei ugdytinių raiškai.
4. Sustiprinti teorinį perteikiamų temų pagrindą, patikslinti Etninės kultūros objekto sudėtines dalis, apibrėžimus, vengti nepamatuotų teiginių (pvz., "Ožiai yra piemenėlių globėjai. Todėl jie aukojami dievams" ir pan.). 
5. Pratybų sąsiuvinių kalbą turėtų pataisyti patyręs redaktorius, nes pasitaiko kalbos klaidų (vedančiosios = "vedėjos", Kalėdinis = "kalėdinis", anūkas = "vaikaitis", gausu korektūros klaidų, kai kuriose teksto vietose neskiriamas brūkšnys ir brūkšnelis, skirtingos kabutės, nesutvarkyti tarpeliai, prie romėniškų skaitmenų neturi būti rašomos įvardžiuotinės formos galūnės ir kt.).      

Pateiktieji etninės kultūros krypties renginių scenarijai liudija apie gražias ir gilias Kauno "Šilo" pradinės mokyklos tradicijas ir ugdymą, kuris virsta mūsų mažųjų gyvąja tradicija.

      Ekspertizių autorių siūlymai:

1. Tinkamai paruošti visų scenarijų planus, vienodai metodiškai juos apiforminti, įvardyti tikslinę vaikų amžiaus grupę.
2. Detalizuoti, išbaigti ir sukonkretinti scenarijus (dialogus, tekstus, veiklos rūšį, naudojamą tautosaką ir jos šaltinius).
3. Neperkrauti tekstų pradinukams suvokti sudėtinga informacija.
4. Peržiūrėti naudojamą tautosaką, nes ne viskas joje teiktina mūsų ugdytiniams.  

Tarybos kviestinės ekspertės, etninės kultūros mokytojos metodininkės Rūtos Piekurienės ir Tarybos ekspertų Jūratės Palionytės bei Rimanto Astrausko pastabas ir siūlymus apibendrino Rimantas Astrauskas.

Rimantas Astrauskas

Vilnius, 2004-04-26