Dėkojame Jums už suteiktą galimybę vertinti pirmąjį UNESCO Tarptautinės
nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos projektą.
Tarybos ekspertai, susipažinę su pateiktu konvencijos projektu, turi jam
tokių pastabų ir pasiūlymų. Bendrosios pastabos Nekelia abejonių dokumento aktualumas. Globalioje erdvėje svarbu surasti
tinkamus būdus ir priemones kultūrų įvairovei užtikrinti bei jų savitumui
išsaugoti. Ypač pažeidžiama nemateriali tradicinė kultūra, gyvieji etninės
kultūros reiškiniai, kurie Konvencijos projekte apibrėžiami kaip
nematerialus kultūros paveldas (palikimas).
Lietuva, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, yra pažengusi į priekį
įgyvendindama l989 m. priimtas UNESCO Rekomendacijas kaip išsaugoti
tradicinę kultūrą ir folklorą, l999 m. priėmus Lietuvos Respublikos
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą nacionalinėje
teisėje buvo įtvirtinti etninės kultūros valstybinės globos pagrindai,
sukurta etninės kultūros valstybinės globos institucinė koordinavimo
sistema.
Lietuvos teisinė praktika reglamentuojant etninės kultūros globą iš esmės
sutampa su pagrindinėmis Konvencijos projekto nuostatomis bei siūloma
nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sistema. Tikimės, kad Lietuvos ir
jos institucijų patirtis bus naudinga rengiant tarptautinės Konvencijos
dokumentą. Savo ruožtu manome, kad Konvencija padės nacionalinėms
valstybėms surasti universalius būdus bei priemones, galinčias maksimaliai
apsaugoti kiekvienos tautos kultūrinį savitumą.
Suprasdami, kad tai pirmasis Konvencijos projektas, kuris bus tobulinamas
ieškant tinkamo sprendimo, siūlytume jį taisyti atsižvelgiant į šias
pastabas:
1) Projektas stokoja aiškios struktūros, yra nemažai pasikartojimu.
Rusiškas projekto vertimas nėra tikslus, todėl nevisuomet sutampa su
projekto tekstu anglų kalba. 2) Būtina sukonkretinti Konvencijos objekto ir sąvoku apibrėžimus. Kadangi
nematerialus kultūros paveldas apima ir autorinę kūrybą, todėl atrodytu,
kad Konvencijos nuostatos galėtų būti taikomos ir praeities kompozitorių,
dramaturgų, poetų, baletmeisterių bei kitų profesionaliu kūrėju palikimo
globai, tačiau 2 straipsnyje Konvencijos objektas susiaurinamas ir apima
tik liaudies kultūrą (arba etninę tradicinę kultūrą), tačiau tokie
apibrėžimai projekte nepateikiami. Dokumente atsisakyta ir folkloro
sąvokos, plačiai naudojamos 1989 m. UNESCO Rekomendacijose. Lieka neaiškus
paveldo ir šiuolaikinės kultūros santykis. Konvencijos nuostatos
nesuderintos su l989 m. UNESCO Rekomendacijų nuostatomis, kuriose
folkloras (arba tradicinė ar liaudies kultūra) yra ir praeities, ir
dabarties kultūros neatskiriama dalis" (rekomendacijų preambulės ketvirta
pastraipa) ir, kaip pažymima toliau, pirmenybė turi būti teikiama tiems
tradicinės ir liaudies kultūros pateikimo būdams, kurie galėtų išryškinti
šios kultūros gyvavimo ir istorijos aspektus" (C. d)), kad būtina remti
dvišalius ir daugiašalius projektus šiuolaikinio folkloro dokumentacijos
srityje" (G. 3)). Lauri Honko informacijoje apie tai, kaip buvo priimtos
šios Rekomendacijos, teigiama, kad folkloras yra gyvas, kintantis
reiškinys, prisitaikantis prie naujų sąlygų ir tradicijų"; be to, čia
užsimenama, kad diskusijose dėl Rekomendacijų projekto Prancūzija pabrėžė,
jog tradicinė kultūra, arba folkloras, yra ne praeities liekana, o
gyvuoja ir dabar" (skelbta
NIF, l990, Nr. l). Šios Rekomendacijos buvo rengiamos virš dešimties metų
ekspertuojant keletui vyriausybinių komitetų, todėl būtų tikslinga šias
nuostatas išplėtoti rengiamame Konvencijos projekte. Taikant priimtų ir
rengiamų dokumentų suderinamumo principą, būtų tikslinga Konvencijos
pavadinimą pakeisti į: Tarptautinė nematerialios liaudies kultūros
[etninės kultūros] [tradicinės kultūros] apsaugos konvencija, konvencijos
projekte atitinkamai pakeičiant sąvokas ir apibrėžimus. Tai konkretizuotų
objektą bei sudarytų darnią priimtų teisės dokumentų dėl materialaus
kultūros paveldo ir gyvų etninės kultūros reiškinių (tradicinės kultūros)
sistemą. 3) Sąvoka nematerialus (intangible) tampa neaiški, kai apibūdinime kalbama
apie vietą. Vieta pagal reikšmę gali būti įvairiai suvokiama ir teisiškai
traktuojama. Visų pirma ji neatskiriama nekilnojamųjų kultūros paveldo
vertybių dalis, jai taikomi atitinkami teisės aktai, todėl reikėtų
patikslinti, kurią nematerialios kultūros dalį apims vietos apsaugos
sistema. 4) Konvencijos projekte nepakankamai aptartos regioninio bendradarbiavimo
tarp konvencijos šalių narių galimybės. Teikdami pastabas tekstui, vietoje
nematerialaus kultūros paveldo
naudosime Tarybos ekspertų pasiūlytą terminą - tradicinė (etninė) kultūra.
Pastabos dokumento tekstui 1 straipsnis. Manytume, kad pagrindinis nematerialaus kultūros paveldo
apsaugos tikslas yra etninės kultūros gyvųjų raiškos formų išsaugojimas,
nes jos labiausiai palaiko visuomenės tautinio identiteto suvokimą ir
sampratą. Tarp tikslu paminėti ir nevisai konkretūs tikslai: pvz., l
dalies i) punktas. 2 straipsnis, l dalis. Nematerialaus kultūros paveldo apibūdinimas
pernelyg susiaurintas - praktikuoti papročius ir dalyvauti renginiuose
turint atitinkamu žinių, įpročių, instrumentų bei priemonių". Į sąvokos
apibrėžimą neįtraukta žmonių tautinė savimonė ir kūryba,
buitinės-socialinės bendravimo formos, ūkinės veiklos sritys. Siūlytume
Konvencijos objekto apibūdinimą suderinti su l 989 m. UNESCO priimtose
Rekomendacijose apibrėžta tradicinės arba liaudies kultūros (folkloro)
sąvoka, ją šiek tiek praplečiant: Nematerialų kultūros paveldą
[Nematerialią liaudies [tradicinę]
[etninę] kultūrą] sudaro kultūrinės bendruomenės, grupių arba individų
tradicijomis grindžiama kūryba, papročiai, apeigos, tikėjimai ir socialinė
praktika, atspindintys bendruomenės ir atskirų individų tautinį, kultūrinį
bei socialinį tapatumą".
Apibrėžiant objektą galima būtu panaudoti Etninės kultūros valstybinės
globos pagrindu įstatyme nurodytą etninės kultūros apibrėžimą. Jame
nurodoma, kad etninė kultūra - visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į
kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti
išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą".
2 straipsnis 2 dalis a, b, c ir d punktus būtina tikslinti, kad jie
atitiktų priedo 3 dalyje pateiktus paaiškinimus (žr. toliau).
5 straipsnio c punktas. Būtina remti ne tik nematerialaus kultūros
paveldo, bet ir naujomis formomis besireiškiančios tradicinės kultūros
mokslinius tyrimus.
5 straipsnio d (ii) punkte nereikėtų riboti galimybės pasinaudoti
nematerialios kultūros archyvine medžiaga mokslo ir studijų tikslais.
Apribojimai turėtų būti taikomi tik medžiagos naudojimui komerciniais
tikslais. Siūlome papildyti tekstą minėtomis nuostatomis.
5 straipsnio d (iv) punkte kalbama apie nacionalinių nematerialaus paveldo
dokumentavimo centrų sukūrimą. Manytume, kad tikslinga turėti ne tik
centrus (Lietuvoje stambiausias tautosakos centras yra Lietuvių
literatūros ir tautosakos institute, etnologijos - Lietuvos istorijos
institute, muzikinio folkloro - Lietuvos muzikos akademijoje, dabartinių
folkloro renginių ir mėgėjų meno - Lietuvos liaudies kultūros centre), bet
sukurti dokumentavimo įstaigų tinklą bei jų sistemą - taip būtų
užtikrinamas didesnis užfiksuoto nematerialaus kultūros paveldo
prieinamumas, centrų sąveika su regioninėmis ir lokalinėmis dokumentavimo
įstaigomis, vietos poreikiais. Tokia sistema jau įgyvendinta kai kuriose
Europos šalyse (pvz., Austrijoje, Skandinavijos šalyse). Bendra
informacija apie sukauptą medžiagą nebūtinai turi būti dokumentavimo
centre - šiais laikais pakanka informacinės suvestinės internete, kurią
atnaujinti nėra sudėtinga. Pilnas sukauptos medžiagos pateikimas vienoje
vietoje neįmanomas - ir dėl milžiniškų sąnaudų, ir dėl galimų originalo
savininko teisių pažeidimo.
5 straipsnio vii punktas, nereikalingas, kadangi tai ne šios Konvencijos
objektas, o būtina materialaus paveldo apsauga pakankamai aptarta viii
punkte. III skyriaus pavadinimą Komitetai ir sąrašai" siūlome keisti į
Aukščiausiosios institucijos ir jų veikla", nes vietoj trijų komitetų
siūlome palikti tik vieną (Ekspertų komitetą), atsisakant Jungtinio
komiteto (jo reikalingumas abejotinas, funkcijos persipina su kito
komiteto vykdomomis funkcijomis, neaiškūs sudarymo principai). Siūlome
renkamą instituciją, ją pavadinant Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba.
Tuo pačiu siūlome keisti ir šio skyriaus struktūrą: 8 straipsnį paskirti
Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai aptarti (atkeliant dalis iš 9 ir 10
straipsnių ir atsisakant 4 dalies apie Jungtinį komitetą), o sekantį
straipsnį skirti Ekspertų komiteto funkcijoms aptarti.
28 straipsnis bis". Siekiant etninės kultūros sklaidos tarp jaunimo
būtina, kad valstybė jos pažinimą ir praktikavimą įtrauktų į visų pakopų
švietimo ir ugdymo sistemą.
Manytume, kad 28 bis" straipsnyje galėtų būti įtvirtintos Lietuvos
Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo
nuostatos. Konvencijos projekte galėtų būti suformuluotas toks tikslas:
Ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę, integruojant etninę kultūrą
j švietimo sistemą".
Priede reikėtų papildyti visas dalis, o kai kurių pakeisti ir pavadinimus.
1 dalyje nors joje kalbama apie žodinę kūrybą, tačiau nurodomi tik viešai
atliekami pavyzdžiai, kurie mažiau priskirtini liaudies kūrybai (poezija,
istorija). Čia labiau tinka apibrėžti sakytinio folkloro pavyzdžius
(pasakas, patarles, priežodžius ir t.t.); be to, pamirštas etninis kalbos
savitumas (tarmės ir pan.). 2 dalyje praplėsti menu išvardinimą, įtraukiant pantomimą ir akrobatiką". Keistina
3 dalies turinio formuluotė - įvairios sritys turėtu būti
išvardijamos nuosekliau. Čia nepaminėtos kai kurios apeigos, šventiniai
renginiai ir socialinė praktika: krikštynos ir/arba vardinės;
gyvulininkystės, bitininkystės, statybų ir baldininkystės, sodybų
tvarkymo, tekstilės gamybos, kailininkystės, sodininkystės, mezgimo ir
nėrimo, pynimo iš vyteliu, šiaudų ir tošies, kalvystės, keramikos, metalo
ir mineralų apdirbimo bei kitos dailės technologijos, muzikos instrumentu
gamybos papročiai; šokiai, vakaronės, vaidinimai; tradiciniai bendravimo
papročiai (bendruomenės suėjimai, talkos, pirties lankymas ir pan.).
Nederėtu šalia gimtuvių, vestuvių, laidotuvių ir kitu ritualu atskira
nuoroda paminėti perėjimo ritualus (rites of passage), nes jiems
priskiriami visi virsminį pobūdį turintys ritualai (šis apibūdinimas
nusako prasminį pobūdį), tarp jų vestuvės, laidotuvės bei kiti išvardinti
ritualai. 4 dalies pavadinimas keistinas - įtraukiant žinias apie kosmosą bei gamtos
ištekliu naudojimą; šios dalies turinys turėtu būti papildytas mitologijos
ir simbolikos sąvokomis. Projekte laužtiniuose skliaustuose nurodyti
variantai buvo kruopščiai analizuojami. Ekspertu pasiūlymai atsispindi
pateiktame Konvencijos projekto tekste anglų kalba. Konvencijos projektą vertino Tarybos ekspertai: doc. dr. Rimantas
Astrauskas, Virginija Kondratienė, dr. Danielius Pivoriūnas, doc. dr.
Krescencijus Stoškus, dr. Vytautas Tumėnas, dr. Dalia Urbanavičienė, prof,
habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė. Apibendrino D. Urbanavičienė. |