|
Komisija, susipažinusi su šiais dokumentais, teigiamai vertina jų reikšmę nustatant šiuolaikinius LR švietimo tikslus, principus, sistemos sandarą, finansavimą, švietimo proceso dalyvių teises, pareigas ir kt. Pripažindama, kad atliktas didelis darbas rengiant LR švietimo įstatymo ir jo koncepcijos projektus, Komisija pateikia savo pastabas ir siūlymus.
Švietimo įstatymo projekte neatsispindi valstybės rūpestis tautinio tapatumo išsaugojimu ir stiprinimu. Atsisakyta nacionalumo kaip vieno iš svarbiausių Lietuvos švietimo principų (žr.: Lietuvos švietimo koncepcija. V., 1992). Sparčiai vykstant globalizacijos procesams ypač svarbus švietimo tikslas - kartu su pilietiškumo ugdymu ugdyti sąmoningą, tautiškai susipratusią jaunąją kartą su giliu tautinės kultūros pojūčiu. Tik išsaugoję savo nacionalinį savitumą galime tapti lygiaverčiais partneriais Europos Sąjungoje ir būti įdomūs kitoms Europos tautoms.
Švietimo įstatymo naujosios redakcijos koncepcijos projekte tarp nurodytų švietimą reglamentuojančių įstatymų neminimas 1999 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82), kuris numato etninės kultūros ugdymą švietimo sistemoje.
Nemotyvuotai atsisakoma demokratinės švietimo struktūros, humaniškumo principo. Dabartinis švietimo įstatymas pateikia mokyklos kaip demokratiškai organizuotos humanizmo principais grindžiamos mokinių, tėvų ir mokytojų bendruomenės sampratą. Naujo įstatymo projekte ji keičiama į rinkos diktuojamas paslaugų teikėjo ir poreikių vartotojo tenkinimo sampratas. Neaišku, kokias vartotojo reikmes turėtų tenkinti jų teikėjas, kas jas nustato - mokykla, tam tikra visuomenės dalis ar valstybė ir kodėl švietimo paslaugų teikėjo veikla apsiriboja vartotojo žinių ir kompetencijų plėtra, atsisakant asmens atsakomybės prieš save, tautą, valstybę ugdymo.
Nenumatytas švietimo mokslinis potencialas, ekspertavimas. Įstatymo projekte nenurodoma, kas turi aprobuoti mokymo programas, išsilavinimo standartus, mokymo priemones, kvalifikuotai vykdyti švietimo monitoringą.
Švietimo įstatymo koncepcijos projekte tarp išvardytų teisės aktų, reglamentuojančių LR švietimą, nėra Konstitucinio teismo sprendimų dėl tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigų ir tų bendrijų tėvų teisių. Iš įstatymo projekto pašalintas teisinis švietimo įstaigų vienodo finansavimo mechanizmas pažeidžia tikinčių tėvų lygias teises ginančias normas. Kadangi tradicinės religinės bendrijos daro didelę įtaką Lietuvos tautinio savitumo išsaugojimui, jų eliminavimas iš švietimo proceso būtų nuostolingas tolesnei tautinės
kultūros raidai.
Parengti teisės aktai taisytini juridinės technikos požiūriu. Kai kurios projektuose įvardytos sąvokos tekste neaptariamos, nėra paaiškinimų, todėl neturi konkretumo, lieka deklaratyvios (pvz., nacionalinio švietimo strategija, nacionalinis švietimo monitoringas ir kt.).
Papildant švietimo įstatymo projektą siūloma atsižvelgti į LR Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo preambulę ir II sk. 9 str., skirtą etninės kultūros ugdymui. Įstatymo projekto 66 str. tikslinga papildyti 9 dalimi: "Etninės kultūros globos taryba prie LR Seimo - ekspertuoja etnokultūrinio ugdymo klausimais, kaip tai numato Etninės kultūros valstybinės globos įstatymas".
Įstatymo projektą siūloma derinti su Lietuvos švietimo koncepcija (1992), jo tobulinimui reikėtų pasitelkti konceptualių švietimo dokumentų kūrėjus, asmenis, dirbusius prie dabartinio LR Švietimo įstatymo.
Komisijos pirmininkė, ekspertė dr. doc. Irena Čepienė
| 
