Etninės kultūros teisės pagrindai 

Išvados ir pasiūlymai dėl "Etninės kultūros globos tarybos nuostatų projekto" (IXP-2757), Virginija Kondratienė

Vertinant parengtą naująjį Etninės kultūros globos tarybos nuostatų projektą, galima daryti išvadą, kad projektas taisytinas juridinės technikos požiūriu iš esmės:

1. Tarybos Nuostatų I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ turinys turi atitikti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jame, kaip ir įstatyme, turėtų būti nurodoma, kad Taryba yra išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kadangi minėta formuluotė priskirtina prie bendrųjų nuostatų ir paprastai aptariama nuostatų (įstatų) bendrojoje dalyje.
2. I skyriaus 2 dalyje vietoj žodžių „šiuo ir kitais įstatymais“ būtina nurodyti specialųjį įstatymą, reglamentuojantį Etninės kultūros valstybinę globą, kadangi tekste Nuostatų projekto autorių panaudotas žodis „šiuo...“ nėra suprantamas.
3. Nuostatų projekte Tarybai priskirta kompetencija ir funkcijos yra susiaurintos ir neatitinka Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų. Seimo nutarime Tarybos funkcijos ir kompetencija turi būti detalizuojamos, bet ne siaurinamos. Todėl tikslinga suderinti Nuostatų projekto II skyriaus nuostatas su minėto įstatymo nuostatomis, perkeliant įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto teisines normas į Nuostatų projektą.
4. Parengtame Nuostatų projekte nurodoma, kad Taryba atlieka Seimo ir Vyriausybės patarėjo funkciją, skatinant etninės kultūros plėtotę. Tuo tarpu Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 str. 1 dalies 1 punkte nurodoma – „Taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais“. Nuostatų projektą būtina suderinti su minėtu įstatymu. 
5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų projekto II-me skyriuje „Tarybos tikslai ir funkcijos“ dominuoja tokie terminai - „skatinti“, „ugdyti“, „propaguoti“. Manytina, kad šias funkcijas gali ir turi atlikti ne Seimo ir Vyriausybės ekspertas, bet Vyriausybės įstaigos, atsakingos už kultūrą, švietimą ir ugdymą, taip pat žiniasklaida, propaguodama etninės kultūros vertybes.
6. Projekto nuostatų IV-jo skyriaus „Tarybos sudarymo tvarka ir struktūra“ nuostatas būtina suderinti su Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.

Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto 5 sakinyje pažymima: „Tarybos sudėtis formuojama remiantis visuomeninių organizacijų bei valstybės institucijų, susijusių su etninės kultūros globa, pasiūlymais“. Tuo tarpu Nuostatų projekte siūloma Tarybos sudarymo tvarka neatitinka įstatymo teisinių normų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nuostatų projekto I skyriaus 6 dalies 2 punkte nurodoma, kad Tarybos funkcija yra padėti Vyriausybei formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką bei koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkte nurodoma, kad „Taryba padeda Seimui ir Vyriausybei formuoti  ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą“. Todėl būtina Nuostatų projektą suderinti su įstatymu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galima koordinuoti institucijų darbą ir veiksmus globojant etninę kultūrą, tačiau koordinuoti etninę kultūrą ar jos globą yra neįmanoma.

7. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad Etninės kultūros globos taryba turi regioninius padalinius, į kuriuos Etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės organizacijos ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa. Tačiau Nuostatų projekto II skyriaus 9 dalyje nurodoma, kad „Taryba gali turėti regionines etninės kultūros globos tarybas“ neatitinka įstatymo. Būtina nuostatų projekto 9 dalį suderinti su minėtu įstatymu.
8. Diskutuotina Nuostatų projekto 11 punkte įtvirtinta teisės norma dėl Tarybos nario kadencijų skaičiaus. Kadangi kvalifikuotų etninės kultūros ekspertų nėra pakankamai, todėl nederėtų nustatyti kadencijų skaičiaus.
9. Nuostatų projekte pasiūlytas Tarybos valdymo modelis taisytinas iš esmės:

1)      Pagal pateiktą Nuostatų projektą galima suprasti, kad Tarybos pirmininkas yra etatinis Tarybos darbuotojas, kiti Tarybos nariai ir Tarybos pirmininko pavaduotojas yra neetatiniai. Būtina aiškiai apibrėžti Tarybos pirmininko, Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių teisinį statusą.

2)      Nuostatų projekte nurodoma, kad Tarybai ir Tarybos sekretoriatui vadovauja Tarybos pirmininkas. Sekretoriatas pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną reiškia skyrių, tvarkantį rašto reikalus. Nėra aišku, ar Taryba turi administraciją (administracija Dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibrėžiama kaip vykdomieji institucijos organai, įgyvendinantys priimtus sprendimus).

3)      Nuostatų projekte numatoma, kad Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir Tarybos sekretoriatui. Jis atsakingas už valstybės biudžeto, skirto Tarybai, tinkamą ir teisingą panaudojimą. Kadangi Tarybos pirmininkas yra etatinis, vadinasi jis vykdo ir darbdavio funkcijas. Nuostatų projekto IV skyriaus 17 dalyje numatyta, kad Tarybos pirmininkui laikinai negalint vykdyti pareigų, jo funkcijas, susijusias su Tarybos posėdžių vedimu ir atstovavimu Tarybai vykdo Tarybos pirmininko pavaduotojas. Nėra aišku, kas vykdys kitas Tarybos pirmininko administracines funkcijas – asignavimų valdymo ir darbdavio. Tarybos pirmininko pavaduotojas, būdama neetatiniu, šių funkcijų vykdyti negali. Todėl šią Nuostatų projekto dalį būtina taisyti iš esmės. Teisės akte negali būti nustatytas dalinis (pasirinktinis) funkcijų vykdymas pavaduojant įstaigos vadovą.

4)      Nuostatų projekto IV skyriaus 12 dalies nuostatos, nustatančios Tarybos pirmininko skyrimo į pareigas tvarką, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui ir Seimo statutui. Seimo pagal įstatymus įsteigtų institucijų vadovus į pareigas skiria ir atšaukia iš jų Lietuvos Respublikos Seimas.

5)      Kadangi parengtame Nuostatų projekte nenumatyta Tarybos administracija, nėra aišku, kas vykdys viešojo administravimo institucijai būdingas funkcijas, kurios neapsiriboja tik Tarybos aptarnavimu rengiant Tarybos posėdžių medžiagą ar nutarimų projektus ir rašto reikalų tvarkymus. Apskritai kyla pagrįstų abejonių, ar esamas etatinių darbuotojų skaičius – trys darbuotojai Tarybos sekretoriate ir neskaitant po 0,5 etato 5 regionuose – yra pakankamas Tarybos patikėtoms funkcijoms vykdyti, įvertinant vis didėjančią darbų apimtį Taryboje. Būtina pastebėti ir tai, kad 2004 m. valstybės biudžeto įstatyme lėšų Tarybos pirmininko etatui įsteigti nenumatyta.

10. Nuostatų projekto V skyriuje „Tarybos darbo organizavimas“ nustatomos teisinės normos ir procedūros, kurios paprastai aptariamos Darbo reglamente (pvz., medžiagos Tarybos posėdžiams pateikimo terminai).
11. Abejotina, ar Tarybos darbas bus įmanomas, kai Nuostatų projekto V skyriaus 25 dalyje nustatyta, kad Tarybos sprendimai priimami, kai už juos balsuoja 2/3 Tarybos narių. Paprastai sprendimai priimami balsų dauguma. Išimtys taikomos pvz.: renkant kolegialios institucijos vadovą, keičiant organizacijos įstatus ar sprendžiant kitus strateginius klausimus.
12. Nuostatų projekto V skyriaus 26 dalyje nurodoma, kad Tarybos priimti sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ „Informaciniuose pranešimuose“. Teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir kitų valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ar kolegialių institucijų priimti teisės aktai skelbiami „Valstybės žiniose“. Seimui atskaitingų (jų tarpe ir kolegialių) institucijų priimti teisės aktai, kai jie sukuria, pakeičia ar panaikina teisės normas, taip pat skelbiami „Valstybės žiniose“. Nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti kitokią Tarybos sprendimų skelbimo tvarką.
13. Nuostatų projekto VI skyriuje numatoma, kad Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Nesuprantama, kodėl nenumatomi kiti galimi Tarybos lėšų gavimo šaltiniai. Neabejotina, kad Taryba gali kaupti Lietuvos ar užsienio juridinių ar fizinių asmenų paaukotas lėšas, kurių gavimo ir naudojimo tvarką numato įstatymas.
14. Nuostatų projekto VI skyriuje siūlomas lėšų panaudojimas neatitinka įstatymo. Seimui atskaitingos institucijos – Etninės kultūros globos tarybos biudžetiniai asignavimai skiriami jos pagrindinėms funkcijoms vykdyti. Tai yra ekspertavimui ir etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklos koordinavimui. Biudžetinių lėšų, skirtų institucijai išlaikyti, panaudojimas renginiams organizuoti ar informacijai skleisti prieštarauja įstatymui. Lėšų naudojimą informacijai skleisti, matyt, derėtų suprasti kaip apmokėjimą už reklamą ar leidybinę veiklą. Seimui atskaitingos institucijos, išlaikomos iš valstybės biudžeto, negali vykdyti ūkinės ir komercinės veiklos, todėl šie siūlymai prieštarauja įstatymui.

                Pagrindinė išvada: nuostatų projektas taisytinas iš esmės juridinės technikos požiūriu.

                            2003-12-24                     Etninės kultūros globos tarybos ekspertė Virginija Kondratienė