Švietimas ir mokslas 

Etninės kultūros globos tarybos Švietimo ir mokslo komisija taip pat buvo pateikusi LR Švietimo įstatymo projektui pastabas, susijusias su etninės kultūros ugdymo tikslais ir plėtote švietimo sistemoje. Tenka apgailestauti, kad Švietimo įstatymo projekto naujos redakcijos rengėjai neparodė tinkamo dėmesio mūsų pareikštiems pageidavimams. Teikiame ekspertu pastabas ir pasiūlymus.

Bendrosios pastabos

Pakartotinai siūlome, kad Švietimo įstatyme atsispindėtu valstybės rūpestis tautinio tapatumo išsaugojimu ir stiprinimu Lietuvos švietimo sistemoje. Atvira visuomenė, norėdama išsaugoti savo nacionalinį savitumą, kartu su pilietinio sąmoningumo ugdymu turi ugdyti jaunąją kartą sąmoningą, tautiškai susipratusią, su giliu tautinės kultūros pojūčiu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parengtas dokumentas turi atitikti pagrindinius Lietuvos švietimo koncepcijoje įtvirtintus principus: nacionalumo, demokratiškumo, integralumo ir kt. Projektas taip pat turi būti suderintas su švietimo ir ugdymo sistemą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais. Dokumente pasigendama Etninės kultūros valstybinės globos pogrindy įstatymo 4 straipsnio 6 punkte bei 9 straipsnyje įtvirtintu tikslu ir uždaviniu švietimo ir ugdymo sistemoje įgyvendinimo mechanizmo.

Dokumento projektas nesuderintas su Europos Sąjungos sutarties nuostatomis (sutarties preambule, 126, 128 str. ir kt.), kuriuose išreikštas valstybių - Sąjungos nariu tvirtas apsisprendimas puoselėti pagarbą kiekvienos tautos tapatumui, istorijai, tradicijoms ir papročiams, užtikrinti kalbu ir kultūrų įvairovę Europoje. Parengtas projektas nesuderintas su 2001 m. nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita bei jos pagrindu priimta Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija, kurioje išreikštas Seimo susirūpinimas dėl nepakankamos institucijų veiklos užtikrinant nacionalinius valstybės, tautos ir asmens interesus. Rezoliucijoje ir 2001 m. nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitoje konstatuojama, kad švietimo sistemoje nepakankamai užtikrinama etninės kultūros ugdymo ir tyrimo plėtra.

Esama švietimo ir ugdymo sistema neužtikrina Etninės kultūros valstybinės globos pagrindu įstatymo įtvirtintu nuostatu „ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę, integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą" realizavimo. Tokia išvada darytina susipažinus su sociologinio tyrimo „Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje švietimo grandyje" rezultatais. Pateiktos sociologiniu tyrimu išvados byloja apie vis blogėjantį etninės kultūros vertybių perteikimą bei tautinės savimonės ugdymą švietimo sistemoje. Minėti veiksniai sukelia tiesioginę grėsmę tautos etniniam tapatumui.

Priėmus pateiktą įstatymo dokumentų, Lietuvoje būtu įtvirtinta moderniai unifikuota švietimo sistema, neturinti jokiu nacionalinės valstybės švietimo sistemai būdingu nacionalumo bruožu, todėl įstatymo projektų būtina suderinti su Nacionalinio saugumo pogrindy bei Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymų nuostatomis.

Pastabos ir pasiūlymai projekto tekstui

Švietimo tikslai, apibūdinti 3 str., nėra pakankamai metodologiškai suformuluoti, 3 ir 4 dalyse neatsispindi asmens ugdymo specifika, 4 dalyje pateiktas švietimo tikslas deklaratyvus, kituose straipsniuose jis neplėtojamas. Siūloma 3 str. 4 d. naujai suformuluoti: „Perteikti asmeniui tautinės kultūros pagrindus, siekiant laiduoti tautos, jos kultūros tęstinumą ir tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimų, stiprinti Lietuvos kultūros atvirumų".

Pateikiant Švietimo įstatymo projekte švietimo sandarų, 6 str. l d. ikimokyklinio, 7 str. l d. priešmokyklinio, 8 str. l d. pradinio ugdymo paskirtį, tikslinga nurodyti, kad vaikui suteikiami tautos kultūros pagrindai. Siūloma 9 str. l d. papildyti formulavimą: ugdyti asmens tautinį mentalitetą, pilietinį ir tautinį sąmoningumą, l O str. l d. - įterpti papildymą, kad vidurinis ugdymas padeda įgyti pilietinę ir tautinę brandą.

Švietimo įstatymo projekto naujoje redakcijoje pasigendama ugdymo turinio aptarimo. Pageidautina įstatyme pateikti atskirą straipsnį, kuriame numatyti, kad etninės kultūros ugdymas būtu traktuojamas kaip sudėtinė bendrojo ugdymo turinio dalis.
įstatymo projekto 41 str. 6 d. siūloma nurodyti, kad savivaldybės, gavusios sutikimą, gali steigti įvairių pakraipų (profilių) mokyklas, tarp jų bendrojo lavinimo ir specialias etninės pakraipos mokyklas.

Įstatyme vartojamų sąvokų apibūdinime 2 str. pasigendama sąvokos „Papildomas ugdymas". Jis skatina mokiniu saviraišką, teikia plačias galimybes susipažinti su gimtojo krašto kultūros vertybėmis, ugdyti patriotinius jausmus.

Siūloma 42 str. 6 d. papildyti ir formuluoti taip: „Mokykloje gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių, studentų dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja bendrąsias ir tautinės kultūros vertybes, padeda tenkinti saviugdos ir saviraiškos poreikius".

48 str. 2 d. antrą punktą siūloma papildyti: „ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas...".

64 str. tikslinga įvesti 9 dalį ir ją pateikti tokiu būdu: „9. Etninės kultūros globos taryba - Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais, prižiūrinti ir koordinuojanti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindu įstatymo nuostatu įgyvendinimą švietimo sistemoje".

Švietimo įstatymo projekto naujoje redakcijoje pasitaiko techninių klaidų, stiliaus nesklandumu (40 str. 7 d. l pastraipa: „ikimokyklinio ugdymo mokyklos"; 9 str. l d.: „suteikti asmeniui asmenybinės brandos pagrindus"; 42 str. 6 d.: „gali veikti organizacijos, kurios savo veikla...").

Projektą vertino bei pastabas ir pasiūlymus pateikė Etninės kultūros globos tarybos ekspertai doc. dr. Irena Čepienė (Švietimo ir mokslo komisijos pirmininkė), dr. Žibartas Jackūnas, Virginija Kondratienė, prof, habil dr. Meilė Lukšienė, doc. dr. Krescencijus Stoškus, Valentinas Stundys, doc. dr. Arimantas Raškinis, dr. Dalia Urbanavičienė, Ramunė Vėliuvienė.