Pagal 2003 m. Etninės kultūros globos tarybos patvirtintas rekomendacijas nustačiusias etninės tradicijos paplitimo ribas, Mažajai Lietuvai priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės rajono - Šilutės, Rusnės, Kintų, Saugų, Juknaičių, Usėnų, Tauragės rajono Lauksargių, Jurbarko rajono Smalininkų ir Viešvilės, Klaipėdos rajono Dovilų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario. Dauparų-Kvietinių ir Agluonėnų seniūnijos. Kita Mažosios Lietuvos dalis (Karaliaučiaus kraštas) šiuo metu priklauso Rusijai.
Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) sritis susidarė XV a. Pirmą kartą Prūsų Lietuvos terminas pavartotas 1526 m. Simono Grunau parašytoje Prūsijos istorijoje. Manoma, kad Prūsų Lietuvos vardu šis kraštas pavadintas todėl, jog buvo bandoma atskirti jį nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Mažąją Lietuvą sudarė Tilžės, Klaipėdos, Gumbinės, Šilutės, Įsruties, Stalupėnų, Ragainės, Geldapės, Labguvos ir kitos apskritys. 1701-1918 m. vokiečių valdomoje Prūsijos kunigaikštystėje Mažoji Lietuva buvo tarsi atskira valstybėlė su skirtingais etninės kilmės gyventojais.
Ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje paliko Mažojoje Lietuvoje 1547 m. atspausdinta pirmoji lietuviška knyga - tai M. Mažvydo "Katekizmas". O kur dar 1590 m. J. Bretkūno į lietuvių kalbą išversta Biblija, D. Kleino 1653 m. parašyta pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Tautos pasididžiavimu tapo K. Donelaičio kūrinys "Metai", kuriame aprašomi to krašto lietuvių papročiai, tikėjimas ir buitis. Apie prūsų lietuvius daug rašė E. Vagneris, M. Pretorijus, K. Harknochas ir kiti. XIX a. dauguma Mažosios Lietuvos gyventojų, ypač šiaurinėje jos dalyje, turėjo lietuviškas pavardes, kurias vėliau vokietino. Mažojoje Lietuvoje veikė daug lietuviškų organizacijų, buvo kuriamos lietuviškos mokyklos, leidžiami lietuviški leidiniai "Aušra", "Varpas", "Tėvynės sargas" ir kiti. Jie slapta gabenti į Lietuvą.
Po Pirmojo pasaulinio karo ir Europos padalinimo Mažosios Lietuvos pietinė dalis tapo Vokietijos protektoratu, o kitą Mažosios Lietuvos dalį globojo karo nugalėtojos - Antantės bloko Prancūzų ginkluotojų pajėgų daliniai. 1918 m. lapkričio 30 d. žymūs Mažosios Lietuvos veikėjai pasirašė Tižės aktą, prašydami Europos Tautų tarybos "leisti Mažajai (Prūsų) Lietuvai šlietis prie Lietuvos", bet šis prašymas buvo ignoruotas. 1923 m. po Klaipėdos krašte įvykusio sukilimo Mažosios Lietuvos dalis buvo prijungta prie Lietuvos. Po Antrojo pasaulinio karo dauguma Mažosios Lietuvos gyventojų išvyko į Vokietiją, dalį likusių ištrėmė okupantai. Karaliaučiaus krašte apsigyveno iš Rusijos atkelti žmonės bei laisva valia iš Lietuvos atkeliavę gyventojai, tremtiniai, kuriems nebuvo leista gįžti, o Klaipėdos krašte gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių.
Mažosios Lietuvos paveldas yra unikalus ir savitas, todėl jis turi būti išsaugotas ateities kartoms. Išskirtiniai yra šio regiono architektūra, folkloras, nepakartojami pamario ir pajūrio žvejų, amatininkų papročiai ir verslas. M. Jankaus, Vydūno, I. Simonaitytės, V. Gaigalaičio ir kitų Mažosios Lietuvos veikėjų indėlis į Lietuvos istoriją yra didelis, pripažintas laikmečio. Neringos grožis, senieji Klaipėdos namai, didingas Rambyno kalnas, evangelikų liuteronų bažnyčių architektūra Šilutėje, Vanaguose, Kretingalėje išskiria Mažąją Lietuvą iš kitų Lietuvos regionų. Senąją krašto dvasią galima pajusti Mažosios Lietuvos panteone Bitėnų kapinaitėse, kur ilsisi M. Jankaus, jo šeimos, Vydūno ir kiti garsių šio krašto veikėjų palaikai.
Regina Jokubaitytė
Etninės kultūros globos tarybos specialistė Mažosios Lietuvos regionui
Etnokultūrinės pakraipos Mažosios Lietuvos visuomeninės organizacijos
Lietuvininkų bendrija "Mažoji Lietuva"
Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas
Šilutės kraštotyros draugija
Apie Mažąją Lietuvą internetiniuose šaltiniuose
Apie Mažosios Lietuvos lietuvininkus Etnologijos ir antropologijos enciklopedijoje
Mažoji Lietuva - Lietuvos istorijos laikraščio "Voruta" internetinė svetainė apie Mažąją Lietuvą
Apie Mažąją Lietuvą gidas internete Lietuva
Mažosios Lietuvos tautinis paveldas
Kuršių Nerijos nacionalinis parkas
Mažosios Lietuvos etnoarchitektūra
-
Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra (pdf)
Kuršių nerijos tradicinė architektūra: I dalis, II dalis.
Kaimo statyba. Mažoji Lietuva. Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros katalogas. Sud. Rasa Bertašiūtė. 2013.
