Regioninių problemų sprendimas. Vieną iš svarbiausių Regionų komisijos veiklos sričių 2004 m. Tarybos ekspertų dalyvavimas Vidaus reikalų ministerijos sudarytoje darbo grupėje svarstant šalies teritorinės sandaros tobulinimo galimybes.
Dabartinis Lietuvos teritorinis-administracinis suskirstymas nėra palankus etnografinių regionų kultūros savitumui išsaugoti ir plėtoti. Lietuvos teritorinė administracinė sistema ardo etnografinių regionų vientisumą, spartindama kultūrinių tradicijų nykimo ir niveliavimo procesus. Etnografiškumas yra pagrindinis etninės kultūros plėtros principas, todėl esama situacija skatina bendrą etninės kultūros būklės blogėjimą.
Būtina prisiminti, kad dar 2000 m. Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta atlikti apskričių reformą. Tuomet viskas sustojo pusiaukelėje, nors ir buvo sutelkta pakankamai kvalifikuota mokslininkų darbo grupė. Svarbus dalykas ir mokslininkų skatinimas, nes tokių grupių darbas neapmokamas arba mokslininkai gauna atlyginimą tik savo darbovietėse. Reformų vykdymas reikalauja nemažos kvalifikacijos ir įgūdžių, todėl už dokumentų rengimą ekspertams turi būti apmokama ir ministerijų sudaromose darbo grupėse.
Dabartiniu metu regioninės plėtros klausimais pateikta nemažai kvalifikuotų siūlymų. Lietuvos Regionų sudarymo modelis neturėtų esmingai skirtis nuo tų valstybių, kurios, stodamos į Europos Sąjungą, tokius modelius įgyvendino. Narystė Europos Sąjungoje šį procesą turėtų paspartinti.
Darant galutinę išvadą, būtina konstatuoti, kad Vidaus reikalų ministerija nėra pasiruošusi rimtoms ir esminėms Lietuvos teritorinio administracinio valdymo reformoms regioniniame lygmenyje. Šioje srityje stokojama kompetencijos. Lietuvos regioninėje politikoje susidariusią situaciją gretinant su problemų sprendimu ir Rytų Europos šalių reformomis po sovietinio bloko žlugimo, paaiškėtų, kad ten jos atliktos operatyviai ir kvalifikuotai. Tarkime, Rytų Vokietija administracinę reformą regioniniame lygmenyje įvykdė per tris, Lenkija per devynis mėnesius.
Siūlytina Seimui atkreipti dėmesį į stringantį regioninės politikos ir plėtros problemų sprendimą Vidaus reikalų ministerijoje, nes regioninė plėtra susijusi ne tik su ekonominiais, bet ir su sociokultūriniais reiškiniais. Problemų sprendimo vilkinimas trukdo pasiekti ir Tarybos iškeltus uždavinius išsaugoti regionų savitumą. Regionų identiteto apsaugą reglamentuoja ir ES sutarties 128 straipsnio nuostatos. Todėl esamą padėtį būtina taisyti.
Aptarti regionines problemas puoselėjant etninės kultūros tradicijas regionuose buvo numatyta rugsėjo mėnesį, tačiau dėl Regioninių tarybų pirmininkų rinkimų nusikėlė vėlesniam laikui. 2004 m. buvo tęsiama Regioninių tarybų darbo planų analizė. Ją atliko L. Trasykytė. Lyginamoji analizė padeda nustatyti problemų specifiką regionuose, išryškinti regioninių tarybų veiklos akcentus bei gebėjimus aprėpti įvairias etninės kultūros puoselėjimo problemas regionuose.
Dar kartą grįžta prie bendro baltiško etnokultūrinio regiono su Latvija sudarymo galimybių svarstymo. Susisiekus su Latvijos Regionų ministerijos atsakingais pareigūnais sutarta bendrame susitikime aptarti, ko abi pusės pageidauja: bendro etnokultūrinio regiono sudarymo, baltiškų regionų sąjungos ar kitokio pobūdžio organizacijos įsteigimo. Sutarta, kad savo pozicijos ir siūlymai šiuo klausimu bus išdėstyti raštu 2005 m.
Siekiant suformuoti siūlymus, kaip spręsti regioninio identiteto apsaugos ir etnokultūros plėtros regionuose klausimus, susipažinta su Estijos ir Švedijos patirtimi šioje srityje.
Etninės kultūros paveldo problemų sprendimas. Dar 2003 m. rengiant Etninės kultūros globos tarybos strateginį veiklos planą ir pagal jį teikiant Aplinkos ir išteklių analizę, buvo konstatuota, kad yra apleista nematerialaus paveldo globa ji nepakankamai reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, etninės kultūros nematerialaus paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios saugyklos neturi tinkamo statuso ir negauna reikiamo finansavimo, jos neįtrauktos į paveldo apsaugos sistemą, nematerialių etninės kultūros vertybių apskaita ir sisteminimas beveik nekompiuterizuoti. Etninės kultūros paveldo komisija 2004 m. tęsė ankstesniais metais pradėtus darbus teikė pasiūlymus dėl nematerialaus etninės kultūros paveldo archyvų įteisinimo, organizavo tarpinstitucinį bendradarbiavimą archyvinės medžiagos inventorinimo ir kompiuterizavimo srityje.
Etninės kultūros paveldo komisijoje svarstytas Dokumentų ir archyvų įstatymo projektas. Tarybos ekspertų siūlymai pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau Dokumentų ir archyvų įstatymas buvo priimtas į juos neatsižvelgus.
2004 m. balandžio 1 d. Tarybos surengtas tarpžinybinis pasitarimas dėl etninės kultūros duomenų bazių kūrimo koordinavimo. Pasitarime dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos muzikos akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Matematikos ir informatikos instituto atstovai. Buvo aptartos dvi Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamos programos, apimančios specializuotų ir internetinių etninės kultūros duomenų bazių kūrimą: "Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva" (koordinuoja Lietuvos muzikos akademija, vadovė G. Kirdienė) ir "Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių sąvadas 'RaSa'" (koordinuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, vadovė D. Vaitkevičienė). Lietuvių kalbos instituto atstovė D. Atkočaitytė supažindino su tarmių internetinės duomenų bazės programa. Matematikos ir informatikos instituto atstovas E. Ožeraitis, dalyvaujantis visų minėtų programų kūrime, apibūdino bendros internetinės duomenų bazės "Aruodai" kūrimo galimybes. Nutarta visas paminėtas duomenų bazių programas derinti tarpusavyje, suvienodinti naudojamus terminus ir klasifikavimo parametrus. Derinant internetinėms duomenų bazėms pateikiamų etninės kultūros duomenų paieškos parametrus, iškilo problema dėl nevienodų įvairiose institucijose archyvinės medžiagos tvarkymo principų. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, Tarybos užsakymu Etninės kultūros paveldo komisijos pirmininkė D. Urbanavičienė parengė Nematerialiųjų etninės kultūros vertybių archyvavimo taisyklių projektą tai sudėtinė dalis bendrųjų Etninės kultūros vertybių rinkimo bei kaupimo taisyklių, numatytų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Šiuo dokumentu siūloma nustatyti bendrą specializuotų etninės kultūros archyvų veiklos tvarką, suvienodinti nematerialiųjų etninės kultūros vertybių archyvavimo taisykles, sudarytas atsižvelgus į tarptautinę praktiką bei suderinus gausiausius šios rūšies fondus Lietuvoje sukaupusių institucijų nuomones.
Tarpinsitucinis bendradarbiavimas, derinant įvairių nematerialųjį etninės kultūros paveldą kaupiančių institucijų poreikius, pareikalavo gerokai daugiau laiko ir nuodugnesnių tyrimų nei tikėtasi, todėl dalį Etninės kultūros paveldo komisijos suplanuotų darbų teko atidėti. Buvo numatyta parengti metodines priemones, skirtas etninės kultūros paveldo kaupimui (36 punktas iš 2004 m. Etninės kultūros globos tarybos veiklos plano), tačiau tokia pagrindine metodine priemone turėtų tapti Nematerialiųjų etninės kultūros vertybių archyvavimo taisyklės, kurias dar derėtų plėtoti. Su šių taisyklių užbaigimu yra susijęs planuotas rekomendacijų dėl Lietuvos radijo ir televizijos archyvuose sukauptų etninės kultūros vertybių išsaugojimo, panaudojimo ir įjungimo į bendrąją etninės kultūros archyvų sistemą (33 punktas) bei rekomendacijų dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikinio folkloro archyvo reorganizavimo (14 punktas) rengimas, taip pat folkloro archyvavimo plėtros programos kūrimas (25 punktas). 2005 metams atidėtas etninės kultūros paveldą kaupiančių institucijų sąvado sudarymas ir jo sklaidos per internetą parengimas (10 punktas iš 2004 m. plano), taip pat tiriamųjų ekspedicijų surinktos medžiagos apskaitos tvarkos parengimas (11 ir 29 punktai), nes šie darbai yra betarpiškai susiję su tolimesne etninės kultūros paveldo duomenų bazių plėtra ir reikalauja didesnio pasirengimo.
Švietimo ir mokslo problemų sprendimas. Švietimo ir mokslo komisijos 2004 m. veiklos plane buvo numatyti tokie svarbiausi veiklos uždaviniai: a) tęsti ir apibendrinti 2003 m. pradėtus kaupti duomenis apie etninės kultūros profilio švietimo įstaigas Lietuvoje, jų veiklą bei problemas ir teikti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, kaip pagerinti jų darbo efektyvumą, b) drauge su Mokslo Taryba ir Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamentu aptarti humanitarinės krypties mokslo darbuotojų darbų vertinimo problemas, drauge ieškoti efektyvaus ir teisingo problemų sprendimo, c) išanalizuoti etninės kultūros ugdymo būklę papildomo ugdymo sistemoje, d) išanalizuoti etninės kultūros specialistų rengimą aukštosiose mokyklose, specialistų kvalifikacijos kėlimo būklę ir parengti rekomendacijas, f) išanalizuoti bendrojo lavinimo mokyklų programas, aptarti etninės kultūros integravimo bendrojo lavinimo mokyklose į mokomuosius dalykus, pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Etninės kultūros profilio įstaigų apklausa buvo vykdoma drauge su regioninių tarybų atstovais. Duomenis iš regionų apibendrino A. Švirmickas ir I. Čepienė. Į anketą atsakė 365 mokyklų ir 131 darželio vadovai bei atstovai. Nors rezultatų taikyti visai Lietuvai ir išvesti vidurkį nepakanka, anketa atskleidė, kad iki šiol nėra etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigų apskaitos, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios švietimo institucijos per mažai dėmesio skiria Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nurodymams dėl etninės kultūros perteikimo ir puoselėjimo švietimo sistemoje, nepakankamai remiamos ir skatinamos naujai kurtis sustiprinto etninės kultūros ugdymo įstaigos ar jų padaliniai. Tyrimas atskleidė, kad etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigos neturi vieningų nuostatų, apibūdinančių etninės kultūros ugdymo tikslus, turinį, svarbiausius ugdymo efektyvumo rodiklius. Prieita išvados, kad sustiprinto etninės kultūros ugdymo švietimo įstaiga, atitinkanti aukštus reikalavimus, turėtų būti įteisinta ir jai suteikiamas etninės kultūros pakraipos (profilio) švietimo įstaigos statusas. Minėtieji pasiūlymai ir rekomendacijos nusiųstos Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri pažadėjo į jas atsižvelgti.
Susitikimuose su Mokslo Tarybos vadovais, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento vadovais buvo svarstomi aktualūs humanitarinio profilio mokslo darbuotojų darbų vertinimo aspektai. Etninės kultūros globos tarybos nariai K. Stoškus, R. Astrauskas, P. Kalnius, D. Urbanavičienė nuodugniai svarstė praktinius problemos aspektus, analizavo kitų šalių patirtį. Konstatuota, kad nuodugnus problemos aptarimas buvo svarbus ieškant visoms pusėms priimtino sprendimo. Prieita bendros išvados, kad publikacijos ISI sąraše negali būti vieninteliu mokslininko darbo vertinimo kriterijumi ir pasiūlyta keletas alternatyvių objektyvaus vertinimo būdų, kuriems buvo pritarta. Taip pat buvo numatytos būsimo bendradarbiavimo gairės. Susitikimuose išreikštas ir susirūpinimas dėl pakeistos mokslininkų vykimo į tarptautinius mokslo renginius tvarkos. Etninės kultūros globos tarybos nariai pasiūlė, kad būtų sugrąžinta iki 2002 m. liepos mėnesio buvusi konkursinė tvarka, nes pastaraisiais metais Lietuva buvo bene vienintelė valstybė Europoje, kurioje mokslininkai buvo palikti likimo valiai ir jų kelionės į tarptautinius mokslo renginius nebuvo skatinamos.
Tarybos prašymu Dzūkijos regioninės tarybos ekspertas A. Švirmickas ištyrė popamokinės veiklos situaciją, kuri susidarė Alytaus dailiųjų amatų mokykloje ir kitose vidurinės ugdymo grandies mokyklose. Papildomo ugdymo veikla yra ypač svarbi perteikiant etninės kultūros pagrindus. Ekspertas atskleidė, kad dabartinė valandų skyrimo tvarka neskatina mokytojų aktyvumo ir pasiūlė, kaip būtų galima egzistuojančią valandų skyrimo tvarką pakeisti, kad ji skatintų mokytojų ir moksleivių geresnį etninės kultūros vertybių pažinimą. Šie pasiūlymai pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai.
Tarybos narė I. Čepienė nuodugniai tyrė etninės kultūros ugdytojų rengimo ir kompetencijos gavimo problemą ir pateikė vertingų rekomendacijų bei pasiūlymų. Išanalizavus Vilniaus pedagoginio universiteto pagrindinių (bakalauro) studijų 2001-2005 m. programas, pagal parengtas anketas ištirti ikimokyklinių įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų etninės kultūros ugdytojų kvalifikacijos kėlimo poreikiai. Nustatyta, kad etninės kultūros ugdymo efektyvumas labai priklauso ne tik nuo pedagogų kompetencijos, bet ir nuo švietimo institucijų požiūrio. Buvo konstatuota, kad kvalifikacijos kėlimo įstaigos neturi vieningų reikalavimų pedagogams atestuoti, renginiams koordinuoti bei jų kokybei užtikrinti ir kad šį klausimą turėtų spręsti Švietimo ir mokslo ministerija.
