Švietimas ir mokslas 

Kaimo turizmo mokymo sistema, J. Čaplikas


Šalies etnografiniuose regionuose sparčiai plečiantis kaimo turizmui, didėja kvalifikuotų darbuotojų, turinčių specialiuosius poilsio paslaugų teikimo gebėjimus, poreikis. Šie gebėjimai reikalingi ne tik kaimo turizmo sodybų šeimininkams, bet ir asmenims, dirbantiems turizmo infrastruktūroje.

Kaimo turizmo kvalifikuotų darbuotojų rengimas vyksta dviem lygiais: 1) vykdant specialistų rengimą aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose ir 2) tęstinio mokymo būdu.

Specialistų rengimas aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose. Ši sistema dar tik formuojasi ir mažai susieta su tiesioginiu specialistų rengimu kaimo turizmui.

Universitetinio lygmens aukštosiose mokyklose yra dvi rekreacijos ir turizmo krypties bakalauro studijų programos. Klaipėdos universitete - studijų programa „Rekreacija ir turizmas", kurioje rekreacija ir turizmas iš esmės studijuojami žmonių sveikatingumo požiūriu. Lietuvos kūno kultūros akademijoje - studijų programa „Sporto ir turizmo vadyba"; tai programa, skirta sportinio turizmo vadybiniams gebėjimams formuoti. Abejoms šioms programoms būdinga maža sąsaja su kaimo turizmu ir ypač su kaimo turizmo etnografine specifika. Šiose studijų programose nėra studijų moduliu (dalyku), tiesiogiai skirty etnologijai ar kaimo turizmo etnografijai.

Lietuvos žemės ūkio universitete yra rengiama kompleksinio pobūdžio bakalauro studijų programa „Rekreacija ir turizmas kaime". Šioje programoje, šalia rekreacijos fiziologijos, rekreacijos ir turizmo ekonomikos bei vadybos, rekreacijos ir turizmo paslaugų technologijos dalyku, numatoma, kad deramą vietą užims etnologijos dalykai, leidžiantys kaimo turizmo paslaugas priderinti prie konkretaus kaimo etnografinės aplinkos ir padidinti teikiamų paslaugų patrauklumą. Dar viena šios programos specifika, kad ji tiesiogiai siejama su kaimo ekonominės veiklos įvairinimu ir kaimo gyvybingumo didinimu, kartu su kaimo bendruomenių aktyvinimu, etninės kultūros išsaugojimu ir puoselėjimu. Numatoma, kad šią studijų programą baigusių absolventų pagrindinė paskirtis darbo rinkoje bus ne šeimininkavimas kaimo turizmo sodybose, bet vadybinis ir administracinis darbas kaimo turizmo infrastruktūroje: savivaldybių kaimo turizmo tarybose, kaimo turizmo asociacijoje, Žemės ūkio rūmuose, turizmo informaciniuose ir konsultaciniuose centruose bei kitose panašiose įstaigose, kurios turi nemažos įtakos kaimo turizmo plėtrai, kartu ir jo etnografiškumui puoselėti. Šią studijų programą numatoma registruoti 2003 m. ir 2003/2004 mokslo metais į ją priimti pirmuosius studentus.

Kai kuriose šalies valstybinėse kolegijose yra studijų programa „Turizmo administravimas", kurios pagrindinė paskirtis - viešbučių administratorių rengimas. Programa labai mažai susieta su kaimo turizmu ir visiškai nesusieta su etnologija.

Kretingos aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje, vėliau ir Vilniaus aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje atsirado studijų programos „Kaimo turizmas". Kretingos mokyklai šią programą padėjo parengti ir įgyvendinti Klaipėdos universiteto, Vilniaus - Varšuvos žemės ūkio universiteto dėstytojai. Šių mokyklų studijų programose yra ir dalykas, specialiai skirtas etnografijai. Tai „Etnologija ir kultūros paveldas". Be to, su etnografija tiesiogiai siejami ir dalykai, skirti sodybos įrengimo, valgio gaminimo, pramogų organizavimo gebėjimams formuoti. Šias mokyklas baigusių specialistų tiesioginė paskirtis darbo rinkoje - kaimo turizmo sodybų įrengimas ir poilsio paslaugų jose teikimas. Si paskirtis darbo rinkoje gan prieštaringa, nes užsiimti kaimo turizmu būtini ne tik kvalifikaciniai gebėjimai, bet ir didelės investicijos.

Kaimo turizmo tęstinis mokymas. Jis skirtas asmenims, kurie jau užsiima kaimo turizmu arba ketina juo užsiimti. Šio mokymo metodiniu aprūpinimu rūpinasi Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos centras prie Žemės ūkio ministerijos. Šiame centre registruotos dvi formalaus mokymo „Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizavimas" programos ir viena neformalaus mokymo programa „Rekreacija ir reabilitacija žirgais". Formalaus ir neformalaus tęstinio mokymo kuršy finansavimu daugiausia rūpinasi Žemės ūkio ministerija. Pagrindinis kuršy organizatorius - Lietuvos kaimo turizmo asociacija, pagrindiniai lektoriai - Žemės ūkio rūmų specialistai, Lietuvos žemės ūkio universiteto dėstytojai ir kai kurių kitų institucijų specialistai. 2000 - 2001 m. poilsio kaime (kaimo turizmo) kursai buvo organizuoti visose šalies apskrityse ir savo gebėjimus padidinti galimybę turėjo visi pageidaujantys. Klausytojams buvo suteikti verslo pradžios, paslaugų rinkodaros, sveiko maisto, komunikavimo su svečiais, teisės ir kai kurios kitos teorinės bei praktinės žinios. Daugiau dėmesio etnologijai ir kaimo turizmo paslaugų etnografiškumui skiriama šiais metais organizuojamuose kursuose.

Pasiūlymai

Pritarti Lietuvos žemės ūkio universiteto rengiamai studijų programai „Rekreacija ir turizmas kaime".
Visose turizmo studijų ir tęstinio mokymo programose skirti daugiau dėmesio etnologijai ir turizmo bei poilsio paslaugų etnografinei aplinkai, kaip svarbiam veiksniui, užtikrinančiam teikiamų paslaugų originalumų bei patrauklumų, taip pat kaip svarbiai prielaidai kaimų etnografiškumui išsaugoti.
Parengti neformalaus tęstinio mokymo programą „Etnografinės paslaugos kaimo turizmo sodybose" ir pagal ją vykdyti mokymus šalies etnografiniuose regionuose.

Lietuvos žemės ūkio universiteto doc. dr. Jonas Čaplikas


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2232&p_d=30300&p_k=1