Etninės kultūros globos tarybos užsakymu atlikta Lietuvos aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų etninės kultūros (EK) integravimo į studijų procesą ekspertizė. Aukštosioms ir aukštesniosioms mokykloms, kuriose, mūsų nuomone, privalėtų arba galėtų būti dėstomi EK dalykai, buvo išsiųstos anketos. Į jas atsakė 28 mokyklos: 6 aukštosios, 7 kolegijos ir 15 aukštesniųjų. Iš šių atsakymų išaiškėjo tam tikros EK sklaidos studijų programose tendencijos.
Ekspertuotos mokyklos labai skirtingos: kai kurios jų turi tam tikrų specializacijų - pedagoginę, muzikos, dailės (amatų), žemės ūkio, verslo ir t. t., kitose rengiami plataus profilio humanitarinių arba tiksliųjų mokslų specialistai. Taigi EK dalykai aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose suvokiami visiškai skirtingai. Vilniaus universitete etninės pakraipos disciplinos dėstomos įvairių specialybių studentams (nors EK specializacija diplomuose ir jų prieduose neįrašoma): lietuvių filologams (lietuvių tautosaka, etnolingvistika, tautosakos praktika); filologams, baigusiems vidurines mokyklas ne lietuvių mokomąja kalba, bei lituanistinių studijų kursų klausytojams (etninė kultūra); istorikams (Lietuvos etnografija ir jos paveldas - pasirenkamas dalykas); Orientalistikos centro etnologams (Lyginamųjų Azijos studijų programa). Anot prof. A. Bumblausko, "jei mes vadovautumės platesniu apibrėžimu <...>, tokiu atveju praktiškai visa VU Istorijos fakulteto programa orientuota į šias studijas. Vienu ar kitu aspektu EK klausimai aptariami: 1) archeologijos, 2) istorijos (su viduramžių ir naujosios istorijos specializacijomis), 3) kultūros istorijos ir antropologijos (su kultūros istorijos, kultūrinių bendrijų istorijos ir antropologijos, kultūrinio turizmo specializacijomis), 4) paveldosaugos". Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos katedroje rengiami etninės muzikos tyrinėtojai, įgyjantys pedagogo bei folkloro ansamblio vadovo specializacijas. Vilniaus pedagoginis universitetas nuo 2001 m. vykdo EK mokytojo specializacijos tęstinį projektą. Šv. Antano religijos studijų institute prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) KTF dėstomi EK pakraipos dalykai: senosios kultūros pasaulėžiūra, baltų religijotyra ir kt. Kaip visi žino, Kauno VDU yra Etnologijos katedra, rengianti šios srities specialistus (apie suteikiamas specializacijas nepavyko gauti duomenų). Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Liaudies muzikos katedroje (nuo 1983 m.) rengiami folkloro ansamblių vadovai (suteikiami bakalauro ir magistro diplomai). Greta pagrindinės specialybės suteikiama specializacija (pvz., atlikėjas kanklininkas ir folkloro ansamblio vadovas). Visi šios katedros studentai įsisavina privalomą liaudiško dainavimo, muzikavimo, liaudies choreografijos programą. Atsakymai į anketos klausimus atrodo gana optimistiškai. Tačiau žinodama, kokios srities specialistai dirba šioje katedroje (t.y. "liaudininkai"), šiek tiek abejočiau dėl dėstomų dalyku kokybės (požiūrio į folkloro autentiškumą). Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedroje greta lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybės įgyjama folklorinio kolektyvo vadovo specializacija (taip rašoma diplomo priedėlyje). 1990 m. pradėta rengti baltų religija ir mitologija dėstoma visiems įvairių specializacijų lituanistams bei dailės specialybės studentams, etnokultūra ir etika - vaikystės pedagogikos ir etikos specialybės studentams. Čia ypač didelis dėmesys skinamas Mažosios Lietuvos EK studijoms.
Muzikinės pakraipos kolegijų ir aukštesniųjų mokyklų studijų programose ryškios kelios tendencijos. Rengiami EK specialistai arba muzikos pedagogikos specialybės studentams suteikiama liaudies muzikos kolektyvo vadovo kvalifikacija (Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas, Vilniaus konservatorijos Muzikos pedagogikos skyrius, Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla - suteikiama muzikos mokytojo kvalifikacija, etninės raiškos specializacija). EK pakraipos specializacija nesuteikiama, tačiau dėstomi EK dalykai (Panevėžio konservatorijoje - etnokultūra ir kultūros istorija, Klaipėdos St. Šimkaus konservatorijos muzikos pedagogikos programoje - etnokultūra (80 vai.), Kauno J. Gruodžio konservatorijoje - lietuvių liaudies muzika). EK dalykai atskirai nedėstomi, tik integruojami į kitus dalykus (Šiaulių konservatorija, Vilniaus konservatorijos muzikos skyrius).
Dailės (amatų) aukštesniųjų mokyklų tendencijos įvairios. Rengiami EK specialistai, tradicinių amatų (tekstilės, keramikos ir kt.) puoselėtojai; EK specializacija įrašoma diplomo priedėlyje (D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykla); rengiami tradicinių amatų puoselėtojai - meno dirbinių iš vytelių, tekstilės, medžio ir kt. gamintojai (Alytaus dailiųjų amatų mokykla); rengiami tautodailininkai (Kauno taikomosios dailės mokykla).
Žemės ūkio mokyklose (kolegijose) EK dėstoma kaip laisvai pasirenkamas dalykas (Žemaitijos kolegija); bendroji etnografija ir kultūros paveldas (Vilniaus aukštesnioji žemės ūkio mokykloje - Vilniaus krašto specifika); bendrieji kultūros dalykai: kultūros istorija (Šeduvos aukštesnioji žemės ūkio mokykla), kaimo turizmo ištekliai (Kretingos aukštesnioji žemės ūkio mokykla).
Verslo, vadybos, turizmo ir kt. mokyklų (kolegijų) studijų programose yra lietuvių etninės kultūros modulis (Kauno kolegija - turizmo ir viešbučių vadyba; Utenos kolegija - socialinis darbas, ergoterapija); tautos kultūra (Kauno aukštesnioji maisto pramonės mokykla - maitinimo įmonių verslo organizavimas, maisto pramonės verslo organizavimas); kultūrinė antropologija ir etnokultūra (Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių studijų centras - stomatologinė priežiūra, dantų technika); kultūros istorija (Utenos kolegija - turizmas ir viešbučių administravimas); lietuvių etninės kultūros pagrindai (Kėdainių J. Radvilos aukštesnioji mokykla - anglų kalba-vertimas).
EK pedagogikos specialybėse: kultūros istorija ir etnokultūra (Vilniaus kolegija); tautosaka (Vilniaus kolegija, lietuvių kalbos pedagogika); lietuvių etninės kultūros pagrindai (Kėdainių J. Radvilos aukštesnioji mokykla); lietuvių etninės kultūros modulis (Utenos kolegija).
Itin įvairūs atsakymai į klausimą, kokios EK integravimo į specialistų rengimo programas perspektyvos. Vilniaus universitete numatoma EK dalykus dėstyti ir užsienio šalių studentams vasaros stovykloje. Lietuvos muzikos akademijos etnomuzikologams nuo 2002 m. dėstomas baltų kultūros kursas (jį skaito Vilniaus dailės akademijos doc. A. Butrimas). Dideles perspektyvas šioje srityje įžvelgia Kauno kolegija, o ypač puikias D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykla. Su EK specialistų rengimu savo ateitį sieja ir Alytaus dailiųjų amatų mokykla, įvairias EK programas numato ir nemažai kitų aukštųjų bei aukštesniųjų mokyklų. Pvz., žemės ūkio mokyklose numatoma mokyti ir liaudies amatų, kai kur - agroturizmo pradmenų.
Tačiau yra ir nerimą keliančių ženklų. Bene skaudžiausia padėtis Vilniaus konservatorijoje. Ją perorganizavus į kolegiją, netektume labai svarbios švietimo grandies, aprūpinančios EK specialistais Vilniaus bei gretimas apskritis, Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos katedrą - būsimais studentais.
Daugelis respondentų pabrėžė, kad didelė kliūtis etninės kultūros sklaidai - labai skurdi arba nepakankama materialinė bazė. Ypač trūksta darbo priemonių: knygų (dainų rinkinių, etnologinės-mokslinės ir populiarios literatūros), muziejų fondų katalogų, vadovėlių (etninės estetikos, etninės muzikos, ornamentikos, simbolikos ir kt.), metodinių darbų, mokslinės periodinės literatūros, garso įrašų bei aparatūros, vaizdo aparatūros bei kasečių; muzikinės pakraipos mokyklose, turinčiose folkloro ansamblius (studijas), - liaudies muzikos instrumentų, tautinių drabužių ir pan. Tik nedaugelis mokyklų (7) atsakė turinčios pakankamai priemonių.
Vis dėlto šį atsakymą vertinčiau dvejopai: 1) kai kurios mokyklos iš tikrųjų turi sukaupusios nemažai darbo priemonių (Telšių taikomosios dailės mokykla, D. ir Z.Kalesinskų mokykla ir kt.), tačiau jos vis dar jaučia įvairios literatūros, vaizdo įrašų ir kt. priemonių trūkumą; 2) mokyklos, kurių studijų programose EK nėra tokia reikšminga, minėtu atsakymu atskleidė ribotą požiūrį (pvz., "jokiu priemonių netrūksta" - Marijampolės kolegija; "naudojamės visa esančia literatūra apie lietuvių liaudies dainas ir garso įrašais" - Kauno J. Gruodžio ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos, EK suvokiančios tik kaip liaudies muziką, ir pan.). Daugelyje mokyklų (tarp jų ir aukštosiose, pvz., Lietuvos muzikos akademijoje) esant skurdžiai materialinei bazei darbo priemonėmis individualiai apsirūpina dėstytojai, dėstantys EK dalykus.
Anketos atskleidė skirtingą įvairių mokyklų požiūrį į kvalifikacijos kėlimą EK dėstymo srityje bei bendradarbiavimą su kitomis mokyklomis. Kai kurių mokyklų specialistams atrodo, kad jų žinios yra pakankamos, kiti nežino, kur galima kelti kvalifikaciją ir pan.
Mokyklos, kurioms EK dalykai nėra prioritetiniai, dažniausiai nemato būtinybės kelti dėstytojų kvalifikaciją bei bendradarbiauti su kitomis mokyklomis, mokslo institutais. Mokyklos, kurių studijų programose EK užima svarbią vietą, tai daro nuolatos. Džiugu, kad kai kurios mokyklos (Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetas, Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių studijų centras) pamažu bando ieškoti įvairiu būdų pedagogams tobulėti bei bendradarbiauti.
Atsakymai į anketas padėjo susidaryti tam tikrą vaizdą apie EK integraciją aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose. Nemanyčiau, kad šis vaizdas visiškai atitinka esamą padėtį. Akivaizdu, dalis anketų užpildyta formaliai, todėl daugelį teigiamų atsakymų vertinčiau tik kaip "pliuso padėjimą". Vis dėlto ir dabar galimos kai kurios išvados:
-
EK integracija yra ypač svarbi šioms aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų kryptims:
1) pedagoginei (muzikos, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo ir kt.).
2) taikomosios dailės (tradicinių amatų);
3) verslo vadybos (kaimo turizmo, maisto pramonės ir kt.).
-
EK sklaidai didelė kliūtis yra labai skurdi arba nepakankama materialinė bazė. Ypač trūksta darbo priemonių.
-
Nėra aiškios regioninės EK specialistų rengimo politikos, reguliuojančios tarpregioninę pusiausvyrą.
-
Daugeliu atvejų neaiškios EK integravimo į specialistų rengimo programas perspektyvos (jos susijusios su šių specialistų paklausa kitose švietimo sistemos grandyse). Perspektyvų klausimas bene skaudžiausias Vilniaus konservatorijos pedagoginiam skyriui (šios mokyklos likimas neaiškus).
-
Nėra vieningos EK integravimo švietimo institucijose sistemos, aprėpiančios visas grandis; EK dalykus įvairiose mokyklose dažnai dėsto nepakankamai pasiruošę mokytojai (neturintys EK specializacijos): muzikos mokyklose - muzikos teorijos, vidurinėse mokyklose, gimnazijose - lietuvių kalbos ir pan. Todėl EK dalykas neretai išdėstomas labai siaurai, vienpusiškai. Naudojamasi pasenusia literatūra, neatsižvelgiant į naujausius įvairių mokslų (etnologijos, etnomuzikologijos, religijotyros, archeologijos ir kt.) laimėjimus, į šiuolaikines folkloro gyvavimo formas. Moksleivių tokios pamokos nesudomina, todėl dabartinėje situacijoje siūlymas EK dalyką mokyklose dėstyti kaip pasirenkamąjį tolygus EK profanavimui.
Siūlymai
Būtina suformuoti vieningą EK integravimo visose švietimo ir ugdymo sistemos grandyse strategiją; rengti EK specialistus visoms grandims.
-
Etninę kultūrą mokyklose padaryti ne pasirenkamuoju, o privalomu dalyku, ypač ikimokyklinio amžiaus ugdytiniams ir pradinių klasių moksleiviams, taip pat ir vyresniųjų klasių moksleiviams. 11-12 klasėse EK galėtų būti ir neprivalomas pasirenkamasis dalykas.
-
Siekti, kad EK dalykus dėstytų šios srities specialistai.
-
Pedagoginių universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų studentams leisti pasirinktinai įsigyti dvi specialybes (ne specializacijas), vieną iš jų - EK mokytojo.
-
Sudaryti sąlygas pedagogams kelti kvalifikaciją etninės kultūros srityje, organizuoti daugiau ir įvairesnių etninės kultūros kvalifikacijos kėlimo renginių, juos diferencijuoti pagal ugdytinių amžiaus grupę, regioną.
-
Skatinti pedagogų patirties (praktinės ir metodinės) sklaidą (pamokų, ansamblių repeticijų, koncertų stebėjimą, susipažinimą su pedagogų sukurtomis etninės kultūros pamokų programomis).
-
Rengti vadovėlius, metodinę literatūrą, garso, vaizdo ir kt. priemones; informuoti švietimo ir ugdymo įstaigas, EK pedagogus apie naujai leidžiamus leidinius.
-
Etninės kultūros kursą, programas, vadovėlius, metodines priemones nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į naujausius etninės kultūros ugdymo metodikos ir etnologijos, folkloristikos, etnomuzikologijos, menotyros ir kt. giminingų mokslų laimėjimus.
-
Kelti etninės kultūros prestižą mokytojų ir mokinių bendruomenėje bei Lietuvos visuomenėje.
-
Siekti kasmetinės (fiksuotos) finansinės paramos iš Lietuvos biudžeto etninės kultūros ugdymui plėtoti švietimo ir ugdymo įstaigose.
Lietuvos muzikos akademijos
Etnomuzikologijos katedros
vedėja doc. dr. Daiva Vyčinienė
2002-10-10
