Etninės kultūros globos tarybos švietimo ir mokslo komisija, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymine baze, aukštųjų mokyklų studijų programų analize, VDU Etnologijos ir folkloristikos katedros 2007 04 13 d. surengtame seminare Etnologija Lietuvoje: studijos ir tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus Pedagoginio universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos Nacionalinio muziejaus, Rumšiškių liaudies buities muziejaus atstovų ir EKGT narių diskusija apie dabartinę etnologijos mokslo būklę, šiandieną iškylančias specialistų rengimo problemas, vykdomus tyrimus bei galimas perspektyvas, padarė išvadą, kad:
1. Yra sukurta pakankama įstatyminė bazė etninės kultūros studijoms ir mokslo ir taikomiesiems tyrimams. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas numato, kad Mokslo ir studijų institucijos rengia specialistus darbui etninės kultūros kaupimo, apsaugos ir tyrimo institucijose, atlieka etninės kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos procesų tyrimus (II skyrius, 6 str., 5 punktas). Švietimo ir mokslo ministerija bei jos valdymo sričiai priskirtos institucijos užtikrina etnografinių regionų savitumo bei vietos tradicijų pažinimą, etninės kultūros pedagogų, specialistų rengimą, integruoja etninę kultūrą į įvairių sričių specialistų kultūros, meno, technikos ir pan., susijusių su etninės kultūros plėtra, rengimo aukštosiose mokyklose programas (II skyrius, 9 str. 1 d. 1,4, 6, 8 punktai, 3. d.). Patvirtinta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, kurioje numatytas tradicinės etninės kultūros panaudojimas ugdymo procese, sukurtas etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepcijos projektas.
2. Lietuvos aukštųjų mokyklų - Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto studijų programose skirta kreditų etnologinėms disciplinoms. Bakalaurų ir magistrų darbai daugiausiai skirti sritims, kurios susijusios su meno raiška, pasaulėvoka, sociokultūriniais reiškiniais, ypač tarpetninėms lyginamosioms (kompratyvistinėms) studijomis naujų visuomenėje besiformuojančių grupių ir subkultūrų.
3. Aukštosios mokyklos nepakankamai sieja etnologijos ir etninės kultūros dėstymą su praktika ir studentų būsimąja profesine veikla. Per menki ryšiai su institucijomis, kurioms bus reikalingi aukšto lygio etninės kultūros specialistai sociokultūrinės situacijos tyrimams, praktiniam darbui muziejuose, kaimo amatų ir kultūros centrams organizuoti ir panašiai. Specifinių etninės kultūros žinių reikia kaimo vietovėse gyvenantiems įvairių profesijų specialistams Lietuvos kaimo regioninės plėtros verslo projektams rengti ir įgyvendinti, padėti kaimo bendruomenėms prisitaikyti prie rinkos, pasinaudojant turima vietine amatų ir verslų patirtimi.
4. Labai susilpnėjęs dėmesys nuodugnioms lietuvių ir apskritai Lietuvos medžiaginės kultūros studijoms. Stinga specializuotų etninės kultūros praktikumų ir liaudiškų medžio apdirbimo, maisto ir tekstilės technologijų laboratorijų, kuriose siekiantys bakalauro diplomo studentai galėtų įgyti padedančių atpažinti lietuvių tradicinės materialinės kultūros realijas, nustatyti jų technologines savybes, amžių ir paskirtį praktinių profesinių žinių, reikalingų pirminėms ekspertizėms ir tradiciniams verslams.
5. Labai svarbu parengti etnologų ir etnografų, kurie pasiremdami studijų metais įgyta patirtimi sugebėtų konstruoti savitą vietinį kultūros tapatumą, pagrįstą lokalinių kultūros formų pažinimu ir tęstinumu. Jis būtinas, kad klestėtų kaimo amatai, turizmo ir suvenyrų verslas. Tokio pobūdžio tyrimai galėtų būti siūlomi atlikti bakalaurams ir magistrantams. Jei šių specialybių žmonių nebus paruošta, ne už ilgo unikalių vietinės kultūros formų tęstinumas gali visiškai nutrūkti. Kyla ne tik nuolatinių kičo proveržių, bet ir užsitęsusio ekonomikos sąstingio kaime grėsmė.
6. Vis dar stinga etninės kultūros mokytojų, galinčių nuosekliai moksleiviams atskleisti materialaus ir nematerialaus etninės kultūros paveldo istorines sąsajas, ugdyti moksleivių pilietiškumą ir tautiškumą per pagarbą vietinės tradicinės kultūros visumai.
7. Per menki aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų ryšiai Europos Sąjungos remiamų etnologinių tyrimų krypčių nuosekliems kompleksiniams tyrinėjimams, įtraukiant į šį darbą dėstytojus ir studentus.
8. Aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų tyrinėjimai turtėtų būti labiau priartinti prie visuomenės, jos poreikių ir parašyti jai prieinama kalba. Šiuo metu dauguma Lietuvos etnologų paskelbtų analitinių tyrimų, ypač kartografinių duomenų, jau yra tapę užmiršta bibliografine retenybe, dėl reklamos stokos ir kitų priežasčių sunkiai prieinama studentams ir visuomenei. Reikėtų glaudžiau susieti studijas, tyrimus, geriausių bakalaurų ir magistrų darbų leidybą.
Irena Regina Merkienė
